I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Auditorija I



 

Share
 

 Auditorija I

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Camila Arya Knight

Don’t underestimate the allure of darkness, even the purest hearts are drawn to it.
Credit : Aes gif, icon: beautifulchaos♡♡♡; code, gif: starboy♥
Don’t underestimate the allure of darkness, even the purest hearts are drawn to it.
Camila Arya Knight

Auditorija I Empty
PostSubject: Auditorija I   Auditorija I EmptyThu May 28, 2015 10:46 pm


Auditorija I One-of-the-amphitheatres-at-Paris-Sorbonne-University-
Back to top Go down
Nathaniel Isaac Ranford

Auditorija I CYSjZye
Credit : starboy
Nathaniel Isaac Ranford

Auditorija I Empty
PostSubject: Re: Auditorija I   Auditorija I EmptyTue Feb 11, 2020 2:48 am



Neseniai pasibaigusios studentų atostogos į universitetą įpūtė nemažai daugiau ar mažiau šios įstaigos matytų, jaunų veidų. Tiesa, su literatūra ir jos subtilybėmis susijusios paskaitos, kurias jau kelerius metus dėstė Nathaniel, visus mokslo metus pritraukdavo pilnas auditorijas klausytojų. Žingeidūs žvilgsniai, gilūs klausimai, slapti ar vieši pareiškimai, kaip dėstomas dalykas įkvepia, net ir kartais pasigirstantys prisnūdę atodūsiai skatino dėstytoją tęsti šią veiklą, neleido nustoti tobulėti ir stengtis padėti tai daryti savo studentams.
Kai jau manė, jog Paryžiuje jam nebėra vietos, pasiūlymas trumpam sugrįžti į dėstytojo rolę virto nuolatiniu, mylimu darbu. Turintis puikią iškalbą ir savyje besinešiojantis neišnykstantį nuoširdumą, Isaac ilgai netruko, kol suartėjo su savo studentais, kolegomis bei pačiu žymiojo universiteto rektoriumi. Nors su pastaruoju palaikė tik dalykiškus santykius, šis nepraeidavo pro pagrindinę auditoriją, kurioje Ranford dėstydavo, nepasilabinęs. Naujam semestrui dar neįgavus pagreičio, rektorius dar kartais leisdavo sau įsiterpti į paskaitos pabaigą bei trumpam pasivogti literatūros dėstytoją. Ši diena - ne išimtis. Palikęs studentus savarankiškai daryti užduotį, Nath paliko auditoriją, vos pro nedidelį pravertų durų plyšį pastebėjo rektoriaus plikę. Tyliai užvėręs duris už savęs, pustuščiame koridoriuje maloniai ir draugiškai ėmė šnekučiuotis su vyruku, lyg su senai matytu draugu. Nors tokiu garbingojo svečio nelaikė, jautė tarsi profesinę pareigą su juo palaikyti gerus ryšius.
Ilgą laiką nedingstanti iš veido šypsena prislopsta, vos paspaudus ranką rektoriui, Nathaniel grįžta į auditoriją ir tęsia paskaitą, kuri visai netrukus ir užsibaigia. Atsakęs į neskubančių namo studentų klausimus ir dar kiek su jais padiskutavęs, Isaac galiausiai lieka vienas. Gilus atokvėpis palieka vyro lūpas, o kaulėti pirštai graibsto ant stalo netvarkingai išmėtytus studentų atliktų užduočių lapus, savo asmeninius sąsiuvinius, viską grūsdamas į odinį portfelį. Tylus niūniavimas panosėj stengiasi užgožti mintis, skatinančias kuo greičiau apleisti tvankaus oro pripildytą auditoriją.
Back to top Go down
Claire Ava Pollaky

Auditorija I CYSjZye
Credit : icon; aes gif; code: starboy// gif: beautifulchaos
Claire Ava Pollaky

Auditorija I Empty
PostSubject: Re: Auditorija I   Auditorija I EmptyTue Feb 11, 2020 8:13 am



Meluotų, jeigu bandytų teigti, kad jaudulio nėra. Iš kitos pusės – pastarasis vis įgydavo absoliučiai kitą forumą, vos Claire imdavosi tokio lygio bylų. Staiga visos įprastos baimės pradingdavo, asmeniniai nerimavimai taip pat. Moteris, kaip tikra aktorė, įsikūnydavo į personažą iki galo, pradėdavo jausti ir galvoti kaip šis, o palengva atrasdavo, ką nesunkiai reikėtų pakoreguoti, kad būtų galima užsitarnauti dar didesnį įtariamojo pasitikėjimą. Savojo charakterio taip lengvai, kada užsimanius, juk nepakeisi, neperdėliosi šachmatų figūrėlių kada tik užsinorėjęs. O štai dirbant po priedanga – gyvenimas tampa didžiulė drobė, ant kurios galima tapyti, ką tik užsigeidus.
Kad ir, pavyzdžiui, neįtikėtinai charizmatiškos, senosios antikinės literatūros dėstytojos charizmą. Atrodytų, toks nuobodus dalykas ir, dievaži, Claire tikrai ėjo iš proto tiek gilindamasi į kūrinius, tiek dieną naktį su geriausiais Anglijos literatūros kritikais bei mokslininkais mokydamasi ir ruošdamasi šio savo personažo įkūnijimui. Tačiau visi asmeniškumai ir „patinka-nepatinka“ privalėjo likti Londone, su Claire, o tuo tarpu čia atvykusi Ava – žavi, charizmatiška ir iki ausų įsimylėjusi savo dėstomą dalyką. Būtent tai, greičiausiai, rektoriui paliko šitokį įspūdį, mat visi prieš tai buvę šio dalyko dėstytojai...na, pripažinkime, arba patys buvo iš tos dėstomos antikos laikų, arba tikrai negebėjo nė per nago juodymą sudominti auditorijos, tačiau panelė Paddington buvo kitokia.
Taip stipriai kitokia, kad jau po pirmosios jos paskaitos, kurios pusę susidomėjęs stebėjo rektorius, jauna moteris sulaukė asmeninio dėmesio. Lengvas, neįpareigojantis pokalbis apie ateities planus šiame universitete, keli juokeliai ir staiga užgimęs didžiulis vyro noras Avą supažindinti su vienu geriausių fakulteto dėstytoju. Vienok, abu vieniši, abu kilę iš Anglijos, galimai ras daug ką bendro. Plati šypsena veide užblokuoja absoliučią sumaištį viduje. Žinoma, kad moteris žinojo, link kieno auditorijos dabar jiedu kulniuoja, juk nuodugniai visa ši institucija buvo ištirta. Atrodytų, niekis susitikti akis į akį su pirmąja mokyklos laikų meile, tačiau viskas įgauna kur kas kitokį atspalvį, kai tas žmogus yra ir dukters tėvas.
Pravėręs duris, rektorius pirmas įžengia į auditoriją. Atsiprašęs už sutrukdymą, ponas Pecout pasitraukia, praleisdamas vidun naująją dėstytoją, su kuria nekantrauja supažindinti Nathaniel. Keliais sakiniais išgyręs jos atsidavimą, išsilavinimą bei charizmą, rektorius žengteli į šoną, o tamsiaplaukė žaviai šypsodamasi žengia link Isaac. Perdėm įdėmiai įsižiūrėjus į moterį, gal ir būtų įmanoma pastebėti įtampą bei sumaištį jos akyse, tačiau tai niekur kitur neatsispindi.
- Pone Ranford, tiek daug apie jus girdėjau, - auditorijoje nuskamba švelnus moters balsas, jai ištiesiant ranką susipažinimui, - Ava Paddington, labai malonu susipažinti, - dar niekada šitaip stipriai neskaudėjo tariant šį vardą, kaip dabar, žvelgiant būtent Avos vardu pavadintos mergaitės tėvui į akis.
Back to top Go down
Nathaniel Isaac Ranford

Auditorija I CYSjZye
Credit : starboy
Nathaniel Isaac Ranford

Auditorija I Empty
PostSubject: Re: Auditorija I   Auditorija I EmptyTue Feb 11, 2020 9:27 pm



Asmeniniai užrašai, siekiantys portfelio, slysta iš nežymiai virpėti pradėjusių pirštų. Krūtinę gniaužia nepaaiškinamas nerimas, atsiradęs visiškai netikėtai ir neaišku kodėl. Šio jausmo kaltininku paskiria nuovargį po intensyvių trijų paskaitų bei sklandžiai neišmiegotų naktų. Stebėdamas, kaip nesėkmingai graibsto iš rankų pamestus užrašus, trumpam nustoja tvarkytis, tarsi po tokio darbo jam būtų reikėję pailsėti. Delnus įrėmęs į medinio stalo paviršių, nunarina galvą žemyn ir trumpam užmerkęs akis įsiklauso į savo kvėpavimą.
Nusistovėjusią ramybę sudrumsčia staigus durų pravėrimas, iš koridoriaus į patalpą įpūsdamas didžiulę garsų sumaištį, kartu ir neseniai sutiktą rektorių bei moterį, kurios, manė, daugiau gyvenime nebeišvys. Nieko nelaukęs nukreipia galvą atėjūnių link, iškart nutaisydamas draugišką, šypsena pasidabinusią miną. Ilgai netrunka, kol atpažįsta Claire, o iš besišypsančių akių dingsta gyvybingumas ir nusistovėjęs gerumas. Atrodo, jog priešais save mato vaiduoklį, o ne gyvą, sveiką buvusią mylimąją. Kiek sumišusios akys kelioms akimirkoms nukrypsta į rektorių, o suvaidintas šypsnis vis neapleidžia veido.
- Ak taip?- maloniai paklausia ir iškelia antakius, žvilgsniu apčiuopdamas moteriškus bruožus, dėliodamas prisiminimų iškarpas ir realybę. Prisimena ją kiek kitokią, bet neabejoja, jog tai ji. Tačiau argi Claire jo nepamena? Ir kodėl prisistato kitu vardu? Paddington? Ji ištekėjusi? Daugybė klausimų ima gūžėti į ir taip apsunkusią galvą. Tik ištiesta į priekį ranka priverčia grįžti į realybę,- malonu ir man,- vis dar bando spausti tą nenatūralią šypseną, kai jųdviejų pirštai susiliečia,- jūs būsima mano kolegė? - pasmalsauja, atsitraukdamas ir žvilgsniu lakstydamas nuo moters iki rektoriaus ir atgal. Tiesą pasakius, trokšta, kad atsakymas būtų neigiamas, mat su Pollaky atsiradimu Nathaniel akiratyje, šio širdyje vėl veriasi skausminga praeities žaizda, kurią taip ilgai stengėsi užlopyti,- mūsų gretoms tikrai praverstų tokie atsidavę literatūros mylėtojai,- prieštarauja savo mintims, bet nesugeba pasipriešinti įskiepytam, kartais nepaaiškinamam mandagumui kitiems.
Back to top Go down
Claire Ava Pollaky

Auditorija I CYSjZye
Credit : icon; aes gif; code: starboy// gif: beautifulchaos
Claire Ava Pollaky

Auditorija I Empty
PostSubject: Re: Auditorija I   Auditorija I EmptyTue Feb 11, 2020 10:24 pm



Per šešiolika metų tiek daug kas gali pasikeisti, ypač taip sparčiai besisukančiame pasaulyje aplink Claire. Jinai niekuomet nežino, kada diena galimai baigsis susišaudymu, kurio epicentre gali tekti nesėkmingai atsidurti. Bet ne tik darbas kelia tokią pavojingą nežinomybę, ne, akivaizdu, kad asmeninis gyvenimas mėgsta krėsti kur kas iškilmingesnius pokštus. Kad ir supažindinti tuomet vos šešiolikos sulaukusią jauną mergaitę su pirmąja ir, rodos, vienintele ta tikrąja meile, o tuomet dar įteikti šitokią dovaną dviems net pilnametystės nesulaukusiems žmonėms. Ir žinoma, kaip kitaip paaiškinti tokį lemtingą sutapimą, kad būtent Sorbonos universitete dirba Nathaniel, būtent šio universiteto rektorius, kaip rėkia visi įrodymai, yra prisidirbęs iki kaklo? Ir kad būtent Claire pradėjo kapstytis šioje byloje dar prieš metus su trupučiu laiko? Likimo pokštai, ne kitaip.
Prabėgę metai dažną žmogų gali pakeisti neatpažįstamai, tačiau Ranford... jį atpažino tą pačią akimirką, kai Londone gilinosi į dėstytojų bylas ir, išvydus nuotrauką, suprato, jog inicialai N.I.Ranford nėra tik sutapimas. Tos pačios akys, tik aplink jas atsiradusios kelios raukšlės. Berniukas patapo vyru, kuris, dabar stovint prieš jį, vis dar priverčia širdį praleisti keletą dūžių, tačiau laiko nėra, kad galima būtų gilintis ar čia nostalgija, ar niekur nedingę jausmai, ar tiesiog įtampa atsidūrus nepažįstamoje situacijoje. Dar niekada jai neteko susidurti akis į akį su asmeniškai pažįstamu žmogumi, nedalyvaujančiu bylos tyrime, dirbant po priedanga. Tai gali būti ir labai didelis trukdis, apie kurį, akivaizdu, turėjo informuoti vyresniuosius, tačiau...nutylėjo.
- Manau, kad jau galima vadinti ir esama, - vis dar taip pat maloniai besišypsodama, Claire trumpam žvilgteli į rektorių, o tuomet nuleidžia rankas, jas tarpusavyje sunerdama pirštais, vardan patogumo. O taip pat ir troškimo kuo greičiau susiimti ir jokiais būdais neparodyti tikrųjų jausmų. Šią akimirką tokią prabangą turi tik Nathaniel, tuo tarpu priešais jį stovinti moteris.. na, ji neturi kur dėtis, tik nutildyti tikrąja save, mat stovi ant scenos, po padidinamuoju pono Pecoult stiklu, - ak... kalta... – nusijuokia po paskutinės Isaac replikos ir trumpam nutyla, leisdama įsiterpti rektoriui su savo pagyromis Avos atsidavimui, - labai tikiuosi, kad ne tik studentus pavyks užkrėsti meile klasikinei graikų literatūrai, tačiau ir į kolektyvą nesunkiai įsilieti, - susijuokusi užsikiša plaukus už ausies, dirstelėdama į savimi patenkintą rektorių. Kuo mažiau akių kontakto su Ranford, pastarasis jau darosi sunkiai pakeliamas, nepametant panelės Avos Paddington vaidmens.
Back to top Go down
Nathaniel Isaac Ranford

Auditorija I CYSjZye
Credit : starboy
Nathaniel Isaac Ranford

Auditorija I Empty
PostSubject: Re: Auditorija I   Auditorija I EmptyWed Feb 12, 2020 12:12 am



Moters patvirtinimas, jog įsidarbins šiame universitete, sudaužo visas viltis greitu metu pamiršti šį tikėtinai trumpą susitikimą. Žinodamas, jog ji bent kelis kartus savaitėje žengs pro tas pačias plačias įstaigos duris, jaučia, kad nepavyks su ja prasilenkti kaip su nepažįstamąja. Net jei abu apsimes, jog vienas kito nepažįsta ir jųdviejų nesieja jokie ryšiai bei prarastas vaisius. Vien pagalvojus apie tai, Nathaniel akyse pradeda rodytis iš visų jėgų bergždžiai slopinamas liūdesys. Vienintelė informacija, pasiekusi jauną tėvą apie vaiką - jog tai mergaitė. Nei vardo, nei josios likimo Ranford niekuomet nesužinojo. Kitu atveju, kasryt galimai motų dukrai pro automobilio langą, šią išlydėdamas į mokyklą, o ne nubustų jausdamasis velniškai vienišu, net jei šalimais guli kokia mergina. Bet... gal taip ir geriau? Juk tokie išgyvenimai ir sukūrė sėkmingą rašytoją, puikų dėstytoją.
- Nuostabu,- suploja rankomis ir kuo natūraliau nusijuokia, vedamas dirbtino džiaugsmo. Regis, domėjimasis literatūra nebuvo vienintelis Claire ir Nathaniel panašumas. Jie abu - velniškai puikūs aktoriai. Per daugybę metų Isaac išmoko įsikūnyti į laimingo, draugiško vyruko vaidmenį, kai kadaise gyvenimo džiaugsmas buvo visiškai nuoširdus, be jokios vaidybos. Dabar kaukė, kuria dabinasi, kone nepanaikinama, tačiau žvilgsnyje tiesą išvysti išties nesunku. Dėl šios priežasties dėstytojas stengiasi neuždelsti ir kuo skubiau nutraukti akių kontaktą su naująja kolege, tai žvelgdamas į užsilikusius popierius ant stalo, kuriuos vis patvarko, tai nusisukdamas į rektoriaus pusę. Žinoma, kalbėdamas su ja, stengiasi žiūrėt kažkur tarp jos antakių ar virš šių,- esu garantuotas, jog lengvai įsiliesite. Aš mielai pabūsiu jūsų gidu,- pats negali patikėti savo žodžiais, tuojau mintyse pradeda už tai save keikti. Lyg norėdamas sužinoti, ar teisingai šneka, žvilgteli į rektorių, žvilgsniu gaudant jo reakciją. Vyras išsiviepęs iki ausų stebi du dėstytojus ir akimis dėkoja Nathanieliui už tokį svetingumą. Nenorėdamas girdėti nejaukios tylos, Isaac ir vėl prabyla,- jūsų akcentas skamba labai artimai, argi nebūsite iš Londono?- pirmą kartą šypsnis prislopsta, o žvilgsnis surimtėja ir, pagaliau, įsirėžia į moters akis, nė neketindamas trauktis, kol neišgirs atsakymo.
Back to top Go down
Claire Ava Pollaky

Auditorija I CYSjZye
Credit : icon; aes gif; code: starboy// gif: beautifulchaos
Claire Ava Pollaky

Auditorija I Empty
PostSubject: Re: Auditorija I   Auditorija I EmptyWed Feb 12, 2020 7:54 am



Dabar, pasiekus jau tam tikros fizinės brandos, viskas pamažu pradeda atrodyti kitaip. Pradedi manyti, kad o gal nebūtų viskas buvę taip blogai? Galbūt jiedu būtų susiėmę, su tėvų pagalba tiek pasirūpinę dukra, tiek pasibaigę mokslus ir tai nebūtų buvusi pabaiga judviejų karjeroms? Bent kartą per savaitę moteriai šauna tokios ar panašios mintys į galvą, tačiau jas telieka nustumti į šoną. Nes dabar.. dabar jau tikrai ženkliai per vėlu analizuoti, kas būtų buvę, jeigu būtų kitaip. Jau vien nėštumas tapo didžiuliu išbandymu jaunų žmonių santykiams, tad ką galima kalbėti apie vaiko auginimą drauge..? Claire žino, kad jos motina poniai Ranford vėlyvą naktį, kai pasaulį išvydo Ava, pranešė visą svarbią informaciją. Mergaitė, 2,7 kilogramai, 49 centimetrai, anksti ryte jau bus atiduota ligoninės personalo pasiūlytai bei nuodugniai savotiškai ištirtai šeimai, negalinčiai susilaukti savų palikuonių. Ką Nathaniel mama toliau darė su ta informacija, kiek jos atskleidė savo sūnui – čia jau nebe Pollaky šeimos reikalai. Tačiau dabar, susitikus su Isaac, pakankamai akivaizdu, kad moteris judviejų dukters viena tikrai neaugina. Juk kitu atveju, dievaži, tikrai nebūtų tiek metusi slėpusi Avą nuo jos tėvo, mažiausiai po kelių metų būtų juos supažindinusi, jeigu ne po kelių mėnesių, pamynusi tai, ką jai bandė aiškinti tėvai.
Nesunku pastebėti, kad nuoširdaus džiaugsmo vyras dabar nejaučia. Net ir po šešiolikos metų jį išduoda akys. Kaip niekad atviras sielos veidrodis, kad ir vengia akių kontakto su pačia Claire, tačiau paslapčių tikrai nenešioja.
- Jūs tuo tikras? – po šitokio pasisiūlymo, moters veide nušvinta jau ir nuoširdi nuostaba. Galvoje prasisuka milijonas įmanomų atsakymų, tačiau pro lūpas prasprūsta tas, kurio dievagojosi, kad tikrai garsiai neištars, - būčiau labai dėkinga! – Ava nuoširdžiai nusišypso, kol viduje Claire plyšta perpus save keikdama, - ak, jūsų klausa tiesiog pavydėtina, - suploja rankomis, patalpoje pasigirstant jos smagiam juokui, - tikrai taip, gimiau ir augau ten, - palinksi galvą pasidalindama tokia „naujiena“ su tuo, kuris akivaizdžiai žino, iš kur moteris yra kilusi, - ponas Pecoult minėjo, kad jūs taip pat iš Anglijos, ar tai tiesa? – viešpatie, kaip skauda atlaikyti tą akių kontaktą... viskas, ko šią akimirką tetrokšta Claire, tai pasmegti skradžiai žemę.
Back to top Go down
Nathaniel Isaac Ranford

Auditorija I CYSjZye
Credit : starboy
Nathaniel Isaac Ranford

Auditorija I Empty
PostSubject: Re: Auditorija I   Auditorija I EmptyWed Feb 12, 2020 9:17 pm



Nors iš Nathaniel kūno kalbos bei reakcijos į šią situaciją galėtų pasirodyti, jog jaučia pagiežą moteriai, stovinčiai šalimais, iš tiesų jokio pykčio savyje nelaiko. Taip buvo išmokytas itin religingų tėvų, o, be to, juk nėra už ką nuoskaudų versti jai. Žino, kad ant jos pečių neturėtų būti kaltės jausmo dėl nepasipriešinimo savo tėvams, kai jie atidavė anūkę nepažįstamų asmenų rankoms, mat pats, jos vietoje, kaži ar elgtųsi kitaip. Šis susitikimas tiesiog sutrikdo vyrą, netikėjusį, kad dar kada nors sutiks savo pačią tyriausią ir iki šiol reikšmingiausią meilę.
- Žinoma, kodėl gi ne,- prieš atsakydamas kiek pasimeta ir suabejoja savo aktoriniais sugebėjimais. Jam pasidaro panašu, kad Claire lengvai iššifravo žydras, išdavikes akis. Regėdamas nuoširdžią naujosios kolegės šypseną, trumpam nugrimzta į prisiminimus bei apmąstymus. Pradeda savęs klausinėti ar tikrai taip blogai, kad jiedu susitiko. Ar verta apgaudinėti save, jog nei kiek nesidžiaugia ar kad jo žodžiuose apie norą pabūti gidu nėra jokios tiesos. Kelioms sekundėms užburtas skambaus juoko net užsimiršta tuoj pat atsakyti į klausimą dėl gimtinės. Turbūt abu suvokia, kad pauzė prieš atsaką užsidelsė kiek ilgiau, nei įprastai, tad Isaac telieka nejaukiai pasikasyti pakaušį ir palinksėti galva, bergždžiai vildamasis, jog Claire nepastebėjo to susinepatoginimo,- taip, taip, gal net kaimynais kadaise buvome,- pasako tai kaip kokį juokelį, vėlei grįždamas į savo vaidmenį,- regis, daug kalbėjot apie mane su ponu Pecoult,- kaltinamu žvilgsniu draugiškai žvilgteli į rektorių ir pakraipo galvą. Nusistovėjus tylai, pasigirsta užrakto trekštelėjimas, kai jau pilnutėlis Ranford portfelis užsisklendžia,- taigi...-kartu su atokvėpiu taria ir pasisuka į moterį, ketindamas atsisveikinti. Deja, žodžiai stringa gerklėje, o kojos it įbestos į žemę nė nekrusteli ir Isaac lieka stovėti kvailai išsiviepęs.
Back to top Go down
Claire Ava Pollaky

Auditorija I CYSjZye
Credit : icon; aes gif; code: starboy// gif: beautifulchaos
Claire Ava Pollaky

Auditorija I Empty
PostSubject: Re: Auditorija I   Auditorija I EmptyWed Feb 12, 2020 9:34 pm



Ne, vyro akyse pykčio nebuvo, pagiežos taip pat. Bent jau Claire taip stipriai pastarųjų nenorėjo matyti, kad net ir išvydus, greičiausiai, sugebėtų užblokuoti tą informaciją. Nors abu buvo jauni, tačiau jau ne pagal amžių savotiškai subrendę, galbūt dėl to tyliai leisdavo sau vienas kito glėbyje pasvajoti, kaip sūpuos ant rankų dukrą ir kuris iš tėvų bus tas griežtasis, blogasis policininkas, o kuris be saiko lepins. Na taip, žinoma, kad nereikėjo savęs skaudinti tokiomis kalbomis, nereikėjo krapštyti ir taip besiveriančios žaizdos, kuri vėliau pasidarė gili it bedugnė, per kurią vienas kito rankų jau nebesugebėjo pasiekti.
Šis pokalbis jau kuo toliau, tuo labiau darosi nejaukus, pilnas uždelstų pauzių, vienam iš pašnekovų akivaizdžiai užsigalvojus, paskendus nostalgijoje. Laimei, rektorius nebelabai kreipė dėmesį į savo darbuotojų pokalbį, kažkas kur kas svarbesnio iškilo telefone, į kurį vyras labai ir įsigilina. Štai tą akimirką pro kaukę prasibrauna ir nuoširdesnis, liūdnesnis šypsnis, reaguojant į Nathaniel frazę apie kaimynus. Puikiai pamena, kad taip ir susipažino, kai Isaac netyčia kieme žaizdamas per stipriai metė kamuolį ir šis nutūpė tiesiai ant Pollaky kieme, už tvoros, stovinčio lėlių namelio stogo. Vaikiška draugystė tapo kai kuo stipresniu. Keistai skamba, kai du suaugę žmonės tą meilę prisimena kaip vieną iš reikšmingiausių, bet, matyt, ji buvo tiesiog... tikra.
- Nenoriu jūsų užlaikyti... – suskuba atsiprašomu tonu prabilti, kai Nathaniel užsega savo portfelį. Ant vieno iš stalų trumpam pasideda savo rankinę ir iš jos greitai išsitraukia užrašų knygutę, kurią atvėrus pradeda kažką greitai rašyti, - paliksiu savo kontaktą jums, kai turėsite laiko – tikrai neatsisakysiu ir kokios ekskursijos po universiteto biblioteką, - šypteli trumpam pagaudama vyro žvilgsnį. Išplėšusi puslapį, jį perlenkia pusiau ir skubiai įdavusi Nathaniel į rankas, suskuba pasisukti į rektorių, - manau, nebereikėtų trukdyti ponui Ranford, ką manote? Geriau, jeigu neskubate, pasirašykime tuos dokumentus, apie kuriuos kalbėjome ir tuomet galėsite eiti ilsėtis, - maloniai šypsodamasi viską susako ir pasitaisiusi rankinuką ant peties, per pastarąjį žvilgteli į Isaac, jam nusišypsodama, - labai malonu susipažinti, iki pasimatymo, - linktelėjusi galvą gana skubiai pasišalina drauge su ponu Pecoult.
Pagrinde dėl to, kad tai, kas parašyta ant lapuko, turėtų likti tik pačiam Isaac. „Rue de Grandes, 78-94. Šiandien, 20:00“. Taip, Claire tikrai yra skoloje paaiškinimą Isaac apie daug ką. Bet norėtų pradėti nuo šio...“susipažinimo“.
Back to top Go down


Sponsored content

Auditorija I Empty
PostSubject: Re: Auditorija I   Auditorija I Empty


Back to top Go down
 

Auditorija I

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Sorbonos universitetas-