All love's luxuries
Are here for you and me.
Marso laukai



 

Share
 

 Marso laukai

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Harvey Christian Balmain

how can you be in hell while you are in my heart?
Priority : and take care of kin plus my dearest friends who gave me bread or a bed when I had no ins or stole the shovel when I went to dig my grave again.
Posts : 49335
Location : but you belong to the world, you belong to the world.
Accounts : Arianna, Chester, Étienne
Name : Laura
how can you be in hell while you are in my heart?
Harvey Christian Balmain

Marso laukai Empty
PostSubject: Marso laukai   Marso laukai EmptySun Sep 27, 2015 2:00 pm


Marso laukai CHAMP-DE-MARS
Back to top Go down
http://nancywhelers.tumblr.com/
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 3299
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Accounts : Balthazar, Camila, Jonathan, Michael, Olivier, Sofia, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

Marso laukai Empty
PostSubject: Re: Marso laukai   Marso laukai EmptyTue Oct 15, 2019 11:00 pm



Nusprendusi, kad sveika būtų pajudėti ir susirinkusi su savimi pusę gyvenimo Saveria leidžiasi į kelionę aplink Paryžiaus centrą. Aplankiusi Luvro kiemą ir pamačiusi pastatą iš mažiausiai trijų skirtingų pusių praeina dar gerą gabaliuką. Kelis kartus per dieną užeina pavalgyti ir pačiauškėti su vietiniais, maždaug valandą praleidžia knygynėlyje tarp žurnalų ir įvairių mielų daikčiukų.. galiausiai prisipirkusi žurnalų, knygų ir svarbiausia - macaroonsų Lia dar užsuka į starbucksą prigriebti didžiausio puodo baltojo šokolado mokos. Galiausiai suvokusi, kad yra apsikrovusi maišais, didesniais beveik už save, pasiduoda su sveikatingumo diena ir nusigavusi į metro nuvažiuoja tiesiai iki Eifelio. Nuo metro stotelės kelias minutes paėjusi išlenda į Marso laukus ir radusi laisvą vietelę pasitiesia nedidelį pleduką ir prisėda netoli kažkokios jauniklių grupelės, kurie visai žavingai brazdina gitaromis. Susidėlioja aplink save maišus ir išsitraukusį pirmą po ranka pakliuvusį žurnalą atsiverčia jį. Išsitraukia didelę macaroonsų dėžutę ir akimirką sustingsta suvokusi, kad čia jaučiasi beveik kaip namie. Na, nelabai daug trūksta. Tiesiog gera.
Back to top Go down
Bartholomeus Winterbourne

Priority : What did you miss? I'm a god now apparently
Posts : 2965
Location : WELL WE ALL DIE IN THE END SO
Accounts : calliope, devona, zahra, charles & francois
Marso laukai Rvrmhrr
Bartholomeus Winterbourne

Marso laukai Empty
PostSubject: Re: Marso laukai   Marso laukai EmptyMon Oct 21, 2019 3:35 pm



Nuo ryto išgyvenęs tikrą karą galvoje po dar vieno audringo vakarėlio, galiausiai Bartas išsivertė iš lovos ir netgi nuėjo iki dušo, kur sugebėjo atvirsti žmogumi. Išoriškai, aišku. Viduje kaip buvo šūdo gabalas, taip ir liko, na, ar bent jau toks smagus jausmelis jo vis tiek neapleido. Išlindęs į lauką, gavęs gryno oro čiut nenugriūva, nes senokai buvo kur nors, kur nėra aplinkui įvairiausių dūmų rūko, na, ar pats nebūtų kaip ežiukas rūke... atsivilkęs iki Eifelio, kur buvo keletas draugų, galiausiai pardrimba ant pleduko padėdamas galvą vienai iš draugučių ant kelių. Pokalbyje mažai bedalyvauja, spokso pro tamsintus akinius į dangų ir klausosi, kaip draugas, kuriam dramblys tiksliai ant ausies ar kokios geresnės vietos bus užlipęs, brązgina gitara. Niekas jo labai ir nekliudo, vien, kad jis pusę dienos blaivas, jau didelis pasiekimas, žinote... galiausiai paprašo jam pametėti obuolį, tačiau, ot, tie jo draugai, vienam dramblys ausį numynė, kitam ranką ar akį, nes obuolys nuskrenda į neregėtus tolius. Atsisėdęs, dramatiškai mostelėjęs rankomis, pasikelia ir eina obuolio, kuris per porą žingsnių pariedėjo po nedidukėmis kojomis. IR JĮ STAIGA PAČIUMPA ŽVĖRIS. Na, baltas mažulytis šunytis...
-Neėsk, mano, - tarstelėja, tačiau nepiktai, nes Bartas gi mėgsta šunis. Labiau tikrus, ne šituos neaiškius pasityčiojimus, tačiau vis tiek. Pasilenkęs negalvodamas čiuptelėja obuolį iš šuns nasrų IR ŠIS JAM ĮKANDA!!! Nori nenori, nelabai gražus keiksmažodis palieka jo lūpas, kad šuo net susigūžęs pasitraukia tolyn,  - Excusez-moi, gal uždėtumei jam antsnukį, - tarstelėja baisiausiai įsižeidęs, na, dramų karalienė jame, akivaizdu, dar nenuskendo. Atsitiesęs pasižiūri galiausiai į merginą ir kilstelėja antakius, - Ooo? – nutęsia pakreipdamas galvą ir plačiai nusišypso atsikąsdamas obuolio – o ką jis daugiau pasakys... galėtų nueiti, bet, vat, ne, stovi ir spokso kaip asilas su obuoliu dantyse.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 3299
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Accounts : Balthazar, Camila, Jonathan, Michael, Olivier, Sofia, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

Marso laukai Empty
PostSubject: Re: Marso laukai   Marso laukai EmptyMon Oct 21, 2019 6:12 pm



Saveria kuo ramiausiai įpusėja skaityti Vanity Fair straipsnį apie Joaquin Phoenix ir itin įsijautusi kapoja savo didžiulę dėžę macaroonsų. Net nepastebi, kaip Elvis nuklysta prie kito pleduko. Na, jis niekada nebuvo piktybinis šuo, ypač, kai pats yra mažesnis už sveiką apvalią katę. Tiek įsitraukia į straipsnio skaitymą, kad negirdi net ir keiksmažodžių.. ir tada jos mintis nutraukia.. antsnukis? Ką? Pala pala. Pakelia akis nuo žurnalo puslapių, atsimena, kad žabtuose vis dar turi macaroonsą, ir sugeba jo nepamesti, o tada smarkiai užvertusi galvą aukštyn, visų pirma pamato ryškius raudonus plaukus. Plačiai nusišypso ir galiausiai sukontaktuoja, ką vyrukas pasakė prieš tai. Padeda žurnalą į šalį ir pašaukia šunį prie savęs. Ne tai, kad jis yra labai linkęs klausyti, bet.. Pasižiūri į Elvį, tada į Bartolomėjų.. tada vėl į Elvį ir kilstelėja antakį, - ar esi įsitikinęs, kad tokio kalibro šuniukas sugebėtų sužeisti.. sakykime, tavo, - pagalvoja, kaip įvardinti beveik nepažįstamojo gražiai nulietą figūrą, tuo pačiu nepradedant perdėtai seilėtis, - hm, gabaritų vaikiną? – nori nenori vis tiek nužvelgia Winterbourne, kol tuo metu kaso Elviui paausiuką. – Ar čia tokia pati baimė, kaip tai, kad hipotetiniai arkliai tave sutryps, kaip tada prie karuselės? – dabar jau visai smagiai krizena, nors gal ir nelabai gražu.. matėsi, kad vyrukui dienos ne pačios geriausios. Tada atsimena judviejų trumpą susirašinėjimą ir visai įsikrizena. Paėmusi gražią melsvą dėžutę kilstelėja ją arčiau Bartolomėjaus, - macaroonsą? Vietoje taikos vėliavos? – smagiai nusišypso, nors darosi labai nepatogu žiūrėti tiek į viršų.
Back to top Go down
Bartholomeus Winterbourne

Priority : What did you miss? I'm a god now apparently
Posts : 2965
Location : WELL WE ALL DIE IN THE END SO
Accounts : calliope, devona, zahra, charles & francois
Marso laukai Rvrmhrr
Bartholomeus Winterbourne

Marso laukai Empty
PostSubject: Re: Marso laukai   Marso laukai EmptyFri Oct 25, 2019 5:22 pm



Kilstelėjęs antakius, baisiai susidomėjęs, laukia, ką gi Saverija čia jam pasakys po tos aiškios pamąstymų valandėlės ir pats dar kartelį kitą ją nužvelgia.
-Gabaritų? Ir kaip turėčiau tai suprasti? – paklausia baisiausiai susidomėjęs ir dar atsikanda obuolio šį labai skaniai šlamšdamas. Na, jis gal ir supranta, apie ką čia Lia šneka, bet, žinote. Veidas akimirkai apšerkšnija Fibonacci taip gražiai prikišus arkliukus, tačiau princesė neįsižeidžia ir tik nekviestas prisėda ant jos plėduko, artimesne ranka Saverijai ir tam mažam žvėriukui, į jį pasiremdamas. – Ar prisimeni mane kaip bailį? Taip prastai pasirodžiau? – kilstelėja antakius pažvelgdamas į ją ir gražiai nusišypso realiai čia pat ir baigdamas savo obuolį. – A, nori? – ištiesia šunyčiui nuograužą ir žiūri, ar šunytis čia bus susidomėjęs jo dovanomis. – kadangi priešų neieškau.. – nutęsia caktelėdamas liežuviu ir paėmęs vieną macaroonsą susigrūdą į burną – klausimas, ar apskritai jis tą skonį pajautė? Tuo pat metu apsidairo dar vertindama ar Saverija viena, KODĖL? Dievai žino... na, nors jis kartais tokiu jaučiasi, šiuo metu irgi nežino, o jeigu ir žino – tai vyksta taip giliai, kad jam iki ten neprisikapstyt. – mm.. ačiū, - parodęs šiokią tokią reakciją tarstelėja ir dar šyptelėja, tik šįkart su prie danties atitinkamai prilipusiu macaroonso šmoteliu. Tuoj pamatęs dar platesnę merginos šypseną, užsičiaupia susirinkdamas likučius. – Gerai, turbūt eisiu nesistengdamas čia dar labiau visko užnepatoginti,- sumurma pašokdamas ant kojų ir netgi pasičiumpa savo obuolio graužtuką, - iki... susitikimo prie arklių? – tarstelėja gerai paieškojęs žodžių kišenėje, kuri, akivaizdu, tikrai kiaura ir nusijuokęs, apsisuka. Eidamas atgal su savimi apturi pokalbį – ar Neira iš jo atėmė natūralų žavesį, kurio niekada iki jos netrūko? NU ir taip buvo aišku, kad su tais myliu tyliu geruoju nesibaigs. Galvoje tuoj prasisuka nauja vakarėlio idėja, tik tiek, kad ji greitai bėga lauk, nes grįžus prie draugučių tampa aišku, kad kažkas turi problemų dėl to, kaip jo draugas su drambliu ant ausies brązgina gitara. Viena, kad jis pats tuo piktinasi, bet kai tai daro kažkas kitas... ir dar kai jo galvoje ką tik prasisuko ne pats geriausias uraganas (nors, kada ten kas gero buvo užsukę)... Bartolomėjus tuoj pat paklausia, kas čia vyksta ir nė nesulaukęs atsakymo, o tiesiog jausdamas konfliktinę situaciją (kaži, o čia ne iš jo vidaus??), delnus įremdamas į nepažįstomojo krūtinę, stumtelėja jį, persiorientuodamas į kovos poziciją. Na, o kas vyksta tokiose situacijose? Jeigu toks asilas, kaip Bartas, tik vienoje pusėje, gal viskas tuo ir pasibaigia, tačiau kadangi šįkart, kaip ir daugelį kartų prieš tai Winterbourne gyvenime, kitoje pusėje lygiai toks pat degtukas, tuoj pat kumštukai yra paleidžiami į darbą. Nieko nelaukdamas, tvoja ponui x į nosį, tada dar vieną į pilvą, tačiau čia pat pats prasileidžia gerą vieną į dantis ir dar labiau įsiutęs, pasiryžta aną atmatą sulyginti su žemėmis. Tačiau vakarėlis baigiasi nė neįpusėjęs, nes, neaišku net iš kur, gal iš kokio krūmo, išlenda policininkų porelė. Gaila, neturi su savimi jokio oui oui, todėl Bartolomėjų tik draugas išgelbėja sutrukdydamas iš alkūnės gerai pistelėti vienam iš pareigūnų į skrandį. Nors blaivus protas ir nepaskatino jo suskaičiuoti iki dešimties prieš imantis veiksmų, dabar jau kaip ir tampa aišku, kad vidury dienos jis gi į areštinę nevažiuos.... nu jau gana ir taip tėvą stebina visais įvairiais būdais. Paskutiniu metu turbūt ypač, kai taiko dingimo metodą. Taigi, nudiegtas kaip niekad protingos minties, Bartolomėjus susirenka save į avinėlio povyzą ir akivaizdžiai nebesiruošia niekam daugiau trenkti. Tačiau ar ne per vėlai jis čia susimąstė? Truputį... nes vienas iš pareigūnų suima jo rankas ir Winterbourne tik giliai atsidūsta. Išklauso visos reikiamos litanijos ir nesipriešindamas eina kartu. – Ar jūs tikrai netingite dabar pildyti tiek popierizmo vien dėl to, kad kažkuris asilas nesulaikė rankų? – paklausia stengdamasis pasižiūrėti į pareigūną, pasitelkia savo visą turimą žavesį, nors ir suvokia, kad tikrai neveiks taip, kaip galėtų.. juolab, kad burnoje jaučia litrą kitą kraujo. Gavęs pasiūlymą tylėti, priekyje pamato Saveriją – akimirką nori prasmegt skradžiai, tačiau kitą – gimsta galvelėje dar viena išganinga mintis. – O padėtų, jeigu čia kur nors būtų... sakykim, mano pykčio tramdymo grupės mentorius? Angelas sargas? Žinote? Kaip kitų priklausomybių grupėse?? – paklausia ir girdi, kaip tūpai skamba, bet tuo pačiu mato, kad net jeigu prasižiojo porą kartų, policininkas tikrai nebėra nusiteikęs jo veblinėjimų klausyti. Išgirdęs prancūzišką „nu?“, Bartolomėjus mostelėja galva į Lia ir gražiai su policininku prie jos prieina. Anas, matosi, tikrai užsiknisęs neblogai, bet vis tiek va klausia Saverijos, ar tiesa, kad pažįstate šį vaikiną? ohoho, kokia teisėsaugos taktika, Winterbourne žiojasi tai pakomentuot, bet susilaiko, nepaisant to, kad smagumas, oi, parėjęs, matyt, tereikėjo biški kraują užvirti, kad būtų truputį patogiau.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 3299
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Accounts : Balthazar, Camila, Jonathan, Michael, Olivier, Sofia, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

Marso laukai Empty
PostSubject: Re: Marso laukai   Marso laukai EmptyFri Oct 25, 2019 10:15 pm



Smagiai nusišypso po Bartolomėjaus klausimo ir nežymiai gūžtelėja petukais, - atrodai nulietas taip gražiai, kaip graikų statula, nemanau, kad Elvis galėtų labai tave sužeisti, - pasižiūri į šuniuką, tuo pačiu žvilgsniu klausdama jo, negi dabar varginsis pulti tokį raumenų kalną.. vaikinui prisėdus ir dar taip užklausus ima smagiai juoktis, - atsimenu tave kaip žavų jaunuolį, sudaužyta širdimi ir aukšta tolerancija alkoholiui, - ramiai palinkčioja, nes iš tiesų.. neatsimena jo kaip bailio.. jai tiesiog juokinga? Stebi Winterbourne, kuris šiandien tikrai atrodo šviesesnio proto, ir akimirką netgi susidomi, ko jis ieško.. na, ką jai žinoti, kad neištrinta iš instagramo buvusio nuotrauka kelia tiek šumo. Tada vaikinui nusišypsojus ir vėl ima smagiai krizenti, pirštu parodydama jam ties dantimis, kad šis visą likusią dieną nevaikščiotų su tokiu aksesuaru. – Man asmeniškai nėra nepatogu, sakyčiau, priešingai – smagu, bet kaip nori, - vis dar plačiai šypsosi ir neskubėdama gurkšnoja savo kavą. Na, tarsi iki Barto nebuvo mačiusi nei vieno prisigėrusio žmogaus. Prašyčiau. Šitas susidūrimas netgi nebuvo vienas keistesnių.. nulydi Bartolomėjų akimis ir paglosčiusi Elvį patapšnoja per pledą šalia savęs, kad šuniukas prigultų. Toliau imasi straipsnio, nors iš tiesų tikrai sunku suprasti, ką ji iki tol skaitė, kol jos dėmesį ir vėl patraukia kilęs šurmulys. Mato, kaip jos jau beveik pažįstamas arklių vyrukas tiesiog šoka kitam į... sakytų į akis, bet greičiau į nosį ir nepajaučia, kaip žurnalas nuslysta į šoną. Pasiėmusi macaroonsų dėžutę, kimba į šią kaip į popkornus kine, tiek, kad viskas iš tiesų vyksta realiai. Dar nėra nusprendusi ar ją labiau žavi, ar šiurpina tai, ką mato, bet nesvarbu, kuris iš variantų, Saveria tiesiog negali atitraukti akių. O, bokso matchas! Puikus apibūdinimas situacijai. Jaučia, kaip palaiko raudonplaukio pusę, visai nesvarbu, kad neturi žalio supratimo, dėl ko apskritai kilo konfliktas. Šiek tiek atšoka tik kai siekiant macaroonso dėžutėje tokio neberanda. Atitraukia akis nuo kovos ir supranta, kad suėdė visus saldumynus ir pakankamai nusivylusi atsidūsta. Vienintelis entertainmentas lieka kova, kurią po kelių minučių pradeda skirstyti.. policija? Opa opa, dabar pasidaro dar įdomiau. Na, niekas nesakė, kad Lia neturi keistų pomėgių.. ko labiausiai šioje situacijoje gaila, tai to gražiai gražiai nulieto Winterbourne veidelio.. Kadangi itin susidomėjusi sekė dramą, netgi pusiau girdėjo, kas darosi, tad girdėdama „pykčio tramdymas“ ir „priklausomybių grupėse“ nesusilaiko ir kiek pasijuokia į ties lūpomis laikomą starbuckso puodelį. Tada kompanijai imant artėti link jos nesupranta, kas vyksta ir paima Elvį ant rankų, kad šis nepultų bėgti ar per daug draugauti su policininku. Šiam paklausus ar Saveria pažįsta vaikiną ji pasižiūri į jo šiai akimirkai labai klaikiai atrodančią marmuzę ir palinkčioja galvele. Pareigūnui toliau klausiant apie pykčio tramdymo grupę Saveria kiek prisimerkia ir netrunka įsijausti į vaidmenį. Tuoj paleidžia Elvį, pašoka nuo pleduko ir nutaisiusi atgailaujantį žvilgsnį ima prancūzų greitakalbe pareigūnui porinti, kaip jo surakintas vaikinas turi rimtų problemų gyvenime, kaip jis yra daug ką praradęs ir labai stipriai stengiasi valdyti savo pyktį. Tačiau šiandienos situacijoje jam šiek tiek nepavyko, nes neaiškus vaikinas užsipuolė jį ir jo draugą už nepatinkantį gitaros skambesį. Susirūpinusia veido išraiška Lia tuoj sugaudo su pareigūnu draugaujantį Elvį ir pakėlusį jį pasakoja vyrui apie tai, kaip Elvis yra raudonplaukio paramos šuo ir kad vaikinas tikrai nenorėjo, tačiau jis turi problemų. Tiek kartų skirtingais būdais nupasakoja situaciją, kelis kartus palaikomai paliečia policininko bicepsą ir tuoj pat atsiprašo, kad taip daro. Visą laiką gražiai klapsi akimis, delnu liečia savo širdies plotą ir dievagojasi, kad jos užduotis atvesti Bartolomėjų į tiesos kelią yra dar sunkesnė, negu paties vyruko, kuris labai stipriai stengiasi tvardyti savo pyktį. Į pabaigą labai pasistengusi, netgi nutaiso veik ašarotą žvilgsnį ir dar kelis kartus atsiprašo pareigūno. Jau žada jam duoti savo numerį, vien tam, jeigu jam pačiam kada reikėtų panašaus palaikymo, bet kažkur pusiaukelėje būna sustabdoma ir policininkas tiesiog atkabina Winterbourne antrankius (ar tiesiog atleidžia rankas??), greičiausiai išrašydamas jam kokią nors baudą, o tada palaikomai paplekšnoja jam per petį ir tiesiog nueina savais keliais. Kadangi šis dar atsisuka pasižiūrėti Saveria netrukus prišoka prie raudonplaukio ir raminančiai ima glostyti jo nugarą. O wow.. vėl netikėtai atsimena, kodėl buvo verta surengti tokį spektaklį, ir policininkui galiausiai apleidus jos regos lauką pasisuka į Winterbourne ir ima prunkšti. Nusibraukia netikras ašaras ir delnais įsirėmusi į savo klubus kilstelėja antakius aukštyn, - tikrai neįsivaizduoju, kaip dabar atsiskaitysim, - pamerkia akį Bartolomėjui ir tada įvertina, kaip iš tiesų kraupiai jis atrodo. Kiek nusiraminusi su savo džiaugsmu kilstelėjusi delną švelniai priliečia vyruko veidą. – Jeigu nori aš turiu šlapių servetėlių, nors sprendžiant pagal vaizdą, čia mažų mažiausiai reikėtų spirito.. ir tepalo nuo sumušimų.. – pakraipo galvą ir švelniai nubraukia Bartolomėjaus plaukus jam nuo veido, stengdamasi kaip galima mažiau prie jo liestis. Akivaizdžiai ir be to skauda, - nori kompanijos? – ta prasme valyti žaizdas.. na, jeigu norės, pasišnekėti apie savo pykčio protrūkius.. kad jau staiga tapo jo mentore.. ir visai nesvarbu, kad pačiai tvarkytis su pykčiu sekėsi labai panašiai, tiek, kad vietoje kumščių paleidimo į darbą, ji visada šoko į lenktyninę mašiną.. bet pala, dabar ne apie ją.
Back to top Go down
Bartholomeus Winterbourne

Priority : What did you miss? I'm a god now apparently
Posts : 2965
Location : WELL WE ALL DIE IN THE END SO
Accounts : calliope, devona, zahra, charles & francois
Marso laukai Rvrmhrr
Bartholomeus Winterbourne

Marso laukai Empty
PostSubject: Re: Marso laukai   Marso laukai EmptyThu Oct 31, 2019 10:14 pm



Būtų dar milimetru labiau iškritęs, netgi būtų susigėdęs po pasakyto Saverijos komplimento, bet susilaiko, vietoj to smagiai nusijuokdamas. Graikų statula... laimei, neatsimena ne vietoje ir ne laiku Graikijos, kur su Neira viskas dar kartelį užsisuko. Žodžiu, pakliopinęs bernas ligi ausų, laimei, kad Lia taip gražiai šypsosi ir už tų pačių ausų, nė pati nežinodama ir jam nežinant, traukia jį bent kiek iš tos pelkės. Kadangi bijosi sužinosiąs, kad dar ant Fibonacci pečio nužliumbė, susilaiko nuo bet kokių komentarų apie tą vakarą, o labai greitai – nuo apskritai bet kokių komentarų. Kam tie komentarai, jeigu galima kibti į atlapus. Kur kas smagesnis užsiėmimas, argi ne? Na, galima būtų pasiginčyti, bet kai kumštis skrieja link kito snukio, kuris, tuo metu, dievaži, atrodo, nusipelnė, tai tikrai neliūdna. Bet viskas baigiasi daug greičiau negu įprasta, kai Bartolomėjus dažnai nė neatsimena besimušęs ir štai, jis stovi prieš Saveriją, kuri, nė neaišku, ar įsitrauks į jo sugalvotą žaidimą. Kilstelėja antakius, merginai palinksėjus, ir suspaudžia tvirčiau lūpas, kad nenusišypsotų. O kur pasideda jo antakiai, kai Lia pradeda porinti apie dalykus, apie kuriuos jis nė ne iki galo supranta? Na, turi nebloga prancūzų lygį, bet kas tie keli pavartoti žodeliai.. aiškiai grožinės literatūros padarinys. Jau bepradeda juoktis, bet policininkui pažvelgus į jį, tuoj pat surimtėja ir pritariamai palinksi, nes, na... argi iš jo snukelio nematyti, kad pats kartais prisiprašo. Na, trenkdamas kitam į marmūzę... Stebi tiesiog, trumpai tariant, apkerėtas merginos ir tiesiog stengiasi nesugadinti taip puikiai atliekamo Fibonacci spektakliuko. Paramos šuo? AR TOKIŲ IŠ VIS BŪNA? Klausantis Saverijos, rodos, įtikėtum ir skraidančiais paramos drakonais-baudėjais – na, kai jis supyksta, nusvilina pykčio nevaldančiojo subinę... Jau pasiruošus kvatoti, policininkas jį užkalbina ir pasivedęs į šoną išrašo viešųjų darbų?? A tikrai... negeriau būtų bauda... bet, taip, žinoma, jis per daug neprieštarauja. Galiausiai nulydi policininką žvilgsniu ir nespėja apsisukti, kai jam kažkas glosto nugarą. Pasižiūri į tą mažą sutvėrimą šalia savęs ir dabar taip skaniai bei garsiai nusikvatoja, kad turbūt pusę Marso laukų girdi. Tada supranta, kad jo burna pilna kraujo, tad mandagiai nusisukęs išspjauna šį lauk. Rankove perbraukia per lūpas palikdamas kraujo ruožą ir pažvelgia vėl į Saveriją. 
-Na, galėjome pasispausti iki kelių eurų baudos, bet.. aš neprieštarauju, - tarstelėja gūžtelėdamas pečiais ir pamosikuoja lapeliu ore. Tada jį sulanksto ir įsideda į piniginę. Merginai prisilietus, Bartholomeus netgi trupučiuką krūptelėja – na, mėnesio ar daugiau celibatas turbūt niekam ne į naudą... ypač kažkam jo kelnėse, kuris tiesiog nuo tokio paprasto prisilietimo tikrai krustelėja. Ar bent jau Bartolomėjaus viduje kažkas sujuda. – ai, užteks servetėlių, - numoja ranka šyptelėdamas ir parodydamas Saverijai savo gražią helovininę šypseną, - yra buvę ir blogiau, - priduria pajudindamas apatinį žandikaulį, tarsi tikrintų, ar viskas vietoje. O čia ji jam čiupinėja plaukus... – Einam šiandien kur nors? Pasišokti? – PASIŠOKTI? Ir nuo kada gi tu, asile, blaivas tapai šokijėlis.. akimirką užtrumpinęs ir šiek tiek sutraukęs akį pastovi nesuprasdamas, kas vyksta jo smegenyse ir nusprendžia, kad turbūt pats metas leisti šioms šiek tiek prablaivėti. Po šiandienos, aišku. - išgerti? Šitas būtų kur kas tikslesnis negu šokiai, - pasitaiso dabar nusijuokdamas  ir paima merginos paduotą drėgną servetėlę. – jeigu nori... prie kompanijos, - ir jis vis dar neužsičiaupia žiūrėdamas į Saverijos veidą. Galiausiai susikrato bent truputį ir perbraukia servetėlę lūpomis. Ai, tiek to ir tvarkymosi. Tarsi nėra buvę blogiau. 
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 3299
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Accounts : Balthazar, Camila, Jonathan, Michael, Olivier, Sofia, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

Marso laukai Empty
PostSubject: Re: Marso laukai   Marso laukai EmptyFri Nov 01, 2019 1:14 am



Ko čia dabar susigėsti.. toks grožis. Na, ar bent jau buvo, kol nepuolė į impulsyvias muštynes, kurios itin sudomino Saverią. Ne dėl to, kad jai patiko žiūrėti, kaip kas nors talžo tokį gražų veidelį.. tiesiog kažkoks įvykis.. neleidžiant savo dienų trasoje šiek tiek trūko azarto.. Ir Bartolomėjus tiesiog kaip nujausdamas įmeta ją į situaciją, kurioje širdies ritmas iškart pagreitėja. Oh, kaip smagu?? Galėtų taip ir dažniau.. pati save šiek tiek nustebino tokiu originalumu, gal vietoj mašinų reikėjo rinktis aktorinį? Vaikinui norint juoktis tik perveria jį perspėjančiu žvilgsniu, neduokit dievai, sugadins jos pasirodymą pačiame įkarštyje?? Na, juk jeigu yra pagalbos šunys? Tai turbūt yra ir paramos.. ką jai žinoti. Jeigu nėra, nuo dabar bus. Svarbiausia, kad Elvis puikiai tinka tokiam įvaizdžiui. Iš tikro taip smagiai linksminasi, kad netgi pasidaro kiek liūdna, kad policininkas juos palieka. Ji buvo užsivedusi papasakoti apie visą savo pykčio valdymo grupę.. turėjo tiek minčių.. idėjų.. na, vienu žodžių, mėgo įsijausti. Raudonplaukiui smagiai kvatojant pati plačiai išsišiepia, o tada kiek susiraukia, nes vyruko veidas atrodė skausmingai.. Po tokio komentaro tik prisimerkia, - galėjome išvažiuoti į areštinę, bet matai, kaip Elvis padėjo.. – dabar jau tiesiog smagiai juokiasi, nes areštinė tikrai nebuvo jos mėgstamiausia vieta. O ir Bartui nereikia žinoti, kad ji buvo tokioje apsilankiusi.. ką čia dabar. Lyg ir jaučia, kad vaikinas krūptelėja, tad vietoje to tiesiog nusisuka ir randa šlapias servetėles. Na, rašo, kad jos antibakterinės.. tai turbūt bus pats tas. Nors ji vis tiek norėtų, kad jis išsivalytų žaizdas teisingai. Bet nepuls dabar aiškinti, akivaizdu, vaikinui muštynės tikrai nebuvo pirmos. Ir turbūt ne paskutinės. Galvodama, kad Bartolomėjus jos jau labiau nenustebins šis ima ir numeta tokią kortą. Pasišokti. Tai gal dar į kokius naktišokius? Itin susidomėjusi įvertina, ar vaikinas nejuokauja. Jam užsiminus apie gėrimą tiesiog nusijuokia ir pakraipo galvą. Nuėjusi iš tašės išsitraukia lapuką ir ant jo pakeverzoja adresą montmartre. Savo, žinoma, bet kam čia dabar gadinti siurprizą. – Bus šventinis vakarėlis, kostiumas privalomas, pradžia tarp aštuonių ir amžinybės, - įduoda lapuką Bartui ir nusišypso. Tada susirenka savo manatkes bei Elvį ir praeidama dar stabtelėja prie raudonplaukio, - gali prigriebti ir savo kompaniją, bus smagu, - pamerkia jam akį ir ramiai nutipena namų link. Juk reikia pasiruoši.. įsisprausti į suknelę.. na, kostiumai kaip kostiumai, jai kaip šeimininkei galima sulaužyti taisyklę kitą.
Back to top Go down


Sponsored content

Marso laukai Empty
PostSubject: Re: Marso laukai   Marso laukai Empty


Back to top Go down
 

Marso laukai

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Eifelio bokštas-