Oh Paris, you know
I held on too much .
heaven
STALIUKAI - Page 4

Share | 
 

  STALIUKAI

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4
AuthorMessage
avatar

To laugh yourself is to love yourself.
Posts : 51
To laugh yourself is to love yourself.
Evangeline May Santos

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sat Jul 29, 2017 11:02 pm


Gavusi jos telefoną ji suprato, kad turi galią užsivadinti save kaip nori. Įveda savo numerį ir užsivadina save tiesiog Eva, nes kito adresato su tokiu vardu nemeta, o pati Santos nieko geresnio negalėjo sugalvoti.
-Štai,- padeda jos mobilų prieš ją. Štai ir atneša jos desertą - pyragaitį, aplietą šokoladiniu glaistu. Net gaila tokia grožybę valgyti, bet vis tiek paragauja ir supranta, kad nesuklydo. Ji mėgsta saldumynus.
Paklausus Delpy apie jos tėvą ji pasimeta. Nesimėgauja pyragu skoniu. Paleidžia šakutę ir nuliūsta. Nuotaika gera dingo ir atplaukė juodas debesis, kuris buvo virš Santos. Tylėjo ilgai. Dvi minutes, o gal netgi tris, ar penkias.
-Nežinau.- kai prieš šešerius metus mama su Eva išsikraustė palikdama tėvą ,ji taip jo niekada ir nematė. Motina sakė, kad taip bus geriau, o Eva tuo ir tikėjo. Bet vėliau jai paaugus ir atėjus į protą pasiskaitė apie jo ligą. Jam reikėjo pagalbos. Jis nebuvo blogas. Bet jos motina taip ir nesakė kur jis.- Bandžiau su juo susisiekti senu telefono numeriu, bet toks neegzistavo. Jis dingo kaip jo ir nebūtų buvę,- nejaučiant Evai jos akyse kaupėsi ašaros. Tai tėvas dukrą turi. Net neieško jo. Bandė kartą ir tą kartą pasidavė. Jos skruostu nubėgo viena išdavikė ašara ir tik tada suprato, kad ji verkia. Šyptelėjusi nusivalė delnu ašarą ir ašaruotas akis,- aš bloga dukra.- tai buvo tiesa ir niekas to nepaneigs. Vis dėlto ji susitvardė ir nustojo verkti. Santos žiūrėjo į vieną stalo tašką, o jos mintys buvo nuklydusios toli toli.
Back to top Go down
avatar

Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Posts : 62
Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Amélie Cosette Delpy

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sun Jul 30, 2017 12:27 am


-Ačiū. -Šypteli atgavusi telefoną jau su Santos numeriu. Prireiks gi, norėsi susiskambinti ar susižinoti kada ši turi laisvo laiko. Atkeliavus draugės desertui, Cosette jį nužvelgia, nes išties atrodė gražiai, tačiau pati kažko panašaus neužsimano, nebuvo desertų mėgėja, o ir kepsnio užteko.
Netrukus gera nuotaika tapo sugniuždyta, ir tai iš dalies buvo Delpy kaltė, bet savęs dėl to negriaužė, juk visvien dabar ar vėliau būtų to paklaususi. -Eva, atleisk...-Prasitaria, ir liūdnokai šypteli, visgi gerklėje susidaro kažkoks gumulas klausant šviesaplaukės. Visa jos situacija su tėvu išties buvo nepavydėtina, ir tamsiaplaukė nežinojo kaip paguosti pašnekovę, kaip patikinti, kad viskas bus gerai, nes realiau pagalvojus, nieko gero čia nebuvo, ir ko gero tikėtis to neverta. -Ar bandei su mama rimtai susisėdus pakalbėti apie tai? Galbūt ji žino jo kontaktus? -Pasiūlo tokį variantą, kad ir kaip absurdiškai tai galbūt skambėjo. Rudos akys pagauna ašarėlę kuri nubyrėjo Santos skruostu, tačiau Amelie niekuomet tiksliai ir nežinojo, ką daryti su verkiančiais žmonėmis, arba žinojo, tačiau tai jau buvo pabodę dirbant darbą su asmenims, kurie verkia, tad tik atsidususi, Cosette veidą padengia padrąsinama šypsenėle.
Back to top Go down
avatar

To laugh yourself is to love yourself.
Posts : 51
To laugh yourself is to love yourself.
Evangeline May Santos

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sun Jul 30, 2017 12:49 pm


Grąžinus Amelie merginą į šį pasaulį sumirksi akytėmis įsitikindama, kad papildomų ašarų akyse nėra.
-Bandžiau,- atsidūsta,- nepavyko,-liūdnai nusišypso. Nepatiko jai kalbėti apie save, todėl stengėsi kuo toliau nustumti liūdnas, slogias mintis. Jos veidą papuošė aiški dirbtinė šypsena. Žiūrėjo į Delpy.- Ačiū,- padėkoja tikėdamasi, kad ji supras už ką. Iš tikrųjų išsikalbėjimas padeda net jeigu tai ir buvo nepilnas išsikalbėjimas. 
Nusuko Evangeline žvilgsnį į pyragą. Net liežuvis neapsivertė. Apetitas lyg tyčia dingo.
-Gal tu nori? Deserto?- pusiau šypteli. Vis dėlto buvo prakąstas tik vienas gabalėlis, o palikti jo nesuvalgyto nenori, nes gaila pinigus išmesti į balą. Mat kartais blondinė nenorėjo švaistyti pinigų be reikalo. Bet tai buvo labai retai, nes jos namuose yra pilna nereikalingų daiktų, bet už tad gražių.
Back to top Go down
avatar

Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Posts : 62
Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Amélie Cosette Delpy

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sun Jul 30, 2017 1:15 pm


Iš tiesų Amelie nesijuto, kažkuo tai padėjusi šviesaplaukei, visgi dirbant psichoterapeute ji galėtų tuojau pat žmogų iš depresijos paversti gyvenimo šviesuoliu, tačiau visi kurie buvo įnikę į problemas ar tamsumas žinojo, kad tai nėra kaip du kart du, tai užtrunka daug laiko, ir vienas pokalbis niekuo nepadės. Cosette tikėjosi, jog pašnekovė tai supras, todėl tik šyptelėjo vėlei atsidususi.
-Ne, ačiū, aš jau pilna nuo kepsnio. -Šiek tiek apsidžiaugė, kad liūdnumo debesys dingo, ir nuotaikos nors ir netikros, kaip pastebėjo iš Evos šypsenos, bet atsirado. Kadangi mobilusis buvo ant stalo, Delpy užmetė žvilgsnį į užsidegusį ekraną kuris sužibo nuo priminimo, jog turi susitikimą. -Velnias...-Tyliai sau vyptelėjo, ir pagriebusi mobilųjį, pažvelgė į Santos. -Visai pamiršau, kad turiu susitikimą, tikiuos nesupyksi, jau lėksiu, aš tau paskambinsiu. -Kildama nuo kėdės ir rankinėje ieškodama piniginės, Delpy apgeilestaudama nužvelgė šviesaplaukę, ir iš piniginės ištraukdama kupiūras, padėjo jas ant stalo. Nukulniuodama prie Evos apkabino ją, ir šyptelėjusi greitai išlėkė iš restorano.
Back to top Go down
avatar

To laugh yourself is to love yourself.
Posts : 51
To laugh yourself is to love yourself.
Evangeline May Santos

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sun Jul 30, 2017 1:29 pm


Stebi kaip tamsiaplaukė greitai sulaksto.
-Žinoma ne,- jai apkabinus ją pasako. Išlydi akimis išeinančia Delpy. Pametusi ją iš akių žvelgia į desertą. Šiaip ne taip kąsnis po kąsnio jį suvalgo. Paprašiusi sąskaitos susimoka už save ir prideda Amelie paliktas kupiūras. Atsistoja, pasitvarko savo rožinį pastelinį sijonėlį. Pagriebia nuo stalo telefoną vos jo nepalikusi ir išeina.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: STALIUKAI   


Back to top Go down
 

STALIUKAI

View previous topic View next topic Back to top 
Page 4 of 4Go to page : Previous  1, 2, 3, 4

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Le Meurice restoranas-