Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
eifelio bokštas

Share | 
 

 eifelio bokštas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
avatar

Don’t underestimate the allure of darkness, even the purest hearts are drawn to it.
Priority : You must learn some of my philosophy. Think only of the past as its remembrance gives you pleasure.
Posts : 30253
Location : fire burns brighter in the darkness
Accounts : DNMMPP
Name : Fire
Don’t underestimate the allure of darkness, even the purest hearts are drawn to it.
Camilla Arya Knight

PostSubject: eifelio bokštas   Wed 17 May - 12:08


Back to top Go down
Online
avatar

in the end you should always do the right thing even if it’s hard
Priority : To get rich you have to be making money while you're asleep
Posts : 10496
Location : Spain is my country and Paris is my hometown
Name : Simona
in the end you should always do the right thing even if it’s hard
Catherina Letizia Duarte

PostSubject: Re: eifelio bokštas   Sat 9 Dec - 17:22



Kaip ir kiekvieną savaitgalį, taip ir šiandieną, Cath pasirinko išeiti į miestą pasivaikščioti su Elle, vietoj to, kad būtų taip nuobodžiai abi laiką leidusios namuose. Laikydama mergaitę už rankos, visiškai neskubėdamos, priėjo takelį, kuris vedė link eifelio bokšto. Kaip ne keista - be visų parkų ir panašiai, čia buvo El mėgstamiausia vieta, greičiausiai, eifelio bokštas jai pasirodė labai jau įspūdingas statinys. Todėl Letizios veidą papuošė nuoširdžiausia šypsena, kai jos dukra apsidžiaugė, jog jos atėjo būtent į šią vietą. Na, o kadangi jos niekur neskubėjo, tai dar sustojo vidurį takelio, ir pritūpė prie mergaitės pirštu parodydama į bokštą.- nori užkilti viršun? - pasiteiravo dukros, dar sykį nusišypsodama, kai ši labai jau mielai galva palinkčiojo.
Back to top Go down
avatar

Priority : love
Posts : 1336
Name : S

Sayde Inès Cunningham

PostSubject: Re: eifelio bokštas   Sat 9 Dec - 20:53



Atrodo, kad pastaruoju metu Edgaras nieko kito neveikia, kaip tik aria lyg arklys, kala pinigus, kad ne tik save išlaikyti galėtų, bet ir galėtų susitaupyti verslo investicijoms, garantuoti sau šviesesnę ateitį. Todėl nieko keisto, kad visą savaitę dirbęs be sustojimo garaže, visgi nusprendžia vieną dieną skirti laiko sau ir prasiblaškyti mieste. Nusprendžia, kad visgi aplankys Eifelio bokštą, mat dar nebuvo prie jo nuvykęs nuo to laiko, kai išėjo laisvėn. O jau praėjo geras pusė metų.
Ramiu pasivaikščiojimo žingsniu Edgaras ėjo taku tarp medžių, kurie buvo gražiai ir kalėdiškai papuošti lemputės. Šventinės nuotaikos atsispindėjo žmonių veiduose, tačiau patį Subercaseaux jos slėgė. Ankščiau šventes jis sutikdavo su šeima, savo mergina, o dabar jis niekur nebuvo pageidaujamas. Su tokiomis mintimis Edgaras užsirūkė cigaretę ir paspartino žingsnį, pamanęs, jog greitai užkils bokštu, dvi minutes paspoksos į Paryžių ir skus namo toliau prie darbų, kad tik sentimentalios mintys neužgožtų jo pečių.
Eidamas sparčiu žingsniu vyras praėjo pro juodaplaukę merginą su mažamete mergaite, tik po keliolikos žingsnių, jis sustojo išgirdęs merginos balsą, kuris buvo iki skausmo pažįstamas. Net ir per keturis metus jis negalėjo pamiršti to balso, kuris anksčiau kuždėjo "myliu tave". Per širdį momentaliai nudiegė, Edgaras lėtai atsisuko į juodaplaukę, tikėdamasis, kad jis paprasčiausiai apsipažino ir tai ne ta moteris, kuri jį beprotiškai įskaudino palikdama sunkią akimirką. Deja. - Catherina... - ištarė jos vardą iškvėpęs cigaretės dūmus ir numetė biką ant žemės, jį sutrypdamas batu. - Labas? - pasisveikino nelabai žinodamas, ką gali pasakyti moteriai, kuri jį paliko ant ledo.
Back to top Go down
avatar

in the end you should always do the right thing even if it’s hard
Priority : To get rich you have to be making money while you're asleep
Posts : 10496
Location : Spain is my country and Paris is my hometown
Name : Simona
in the end you should always do the right thing even if it’s hard
Catherina Letizia Duarte

PostSubject: Re: eifelio bokštas   Sat 9 Dec - 22:23



Kokia likimo ironija. Jau prieš keturis metus Cath stengėsi susitaikyti su ta mintimi, kad Edgaras tiek prisidirbo, kad turbūt ne vienerius metus jam už grotų teks pasėdėti. O ji pati.. būdama kėblioje situacijoje, pasirinko bėgti. Ir tiesa pasakius, pati savęs dėl to niekada nekaltino. Aišku, įsivaizdavo, kaip turėjo pasijausti Isaie, kai ta jų graži draugystė nutrūko, bet jau tada ji ne dėl savęs nusprendė apleisti jo gyvenimą, o dėl dukros, kad tik ji - Elle - turėtų kuo gražesnę ateitį.
Vos tik sulaukė teigiamo atsakymo iš mergaitės pusės, atsistojo, vėl paimdama ją už rankos, ir jau tikriausiai buvo pasiryžusi žingsniuoti su El link eifelio bokšto lifto, tačiau pamačiusi pažįstamą personą, lyg sustingo vietoje, tik vat El su susidomėjimu klapsėjo blakstienomis, nekantraudama žingsniuoti toliau.
- Edgarai.. labas. Kaip netikėta.- kreivai šyptelėjo keletą sekundžių įdėmiai stebėdama vyriškio veidą. Realiai, tai Cath nežinojo, kad jau prieš puse metų jį paleido, nes kitu atveju, nebūtų dabar tokia nustebusi, kad jį taip visiškai netikėtai susitiko. - Kaip sekasi? - šiaip tokio gan kvailo klausimo užklausė, bet kažkaip nuoširdžiai norėjo žinoti. Net kažkoks kaltės jausmas apėmė Cath, juk va, ir dukra jo šalia jos stovi, o šis, greičiausiai, net ir nenumano. Na, o gal ir gerai.. ta prasme, Cath nebuvo nusikaltimų, policijos fanė kažkokia, nes buvo įsitikinusi, kad iš ten išėję žmonės, anksčiau ar vėliau vėl sugrįžta, nes gi maždaug daugelis ten šiaip sau nebūna pasodinami. Tai va, ji žinojo, kad jausis geriau, jeigu po šio keisto pasisveikinimo jie patrauks savais keliais, be kažkokių intriguojančių klausimų, ar dar bala žino ko.
Back to top Go down
avatar

Priority : love
Posts : 1336
Name : S

Sayde Inès Cunningham

PostSubject: Re: eifelio bokštas   Sat 9 Dec - 23:16



Edgaras jautėsi nejaukiai ir kiek sumautai susitikęs su Catherina, tikėjosi šios merginos daugiau niekada gyvenime nebeišvysti, nes tai, kad ji nepalaikė Subercaseaux sunkiu momentu, ypatingai žeidė. Tačiau po šitiek metų buvo išlikęs ir kitas jausmas - ilgesys. Juk jie abu tikrai nemažai išgyveno, tarp jų buvo jausmai, gal net bendra ateitis, tačiau viskas sugriuvo vos tik Edgarą supakavo muitinė. Jis nieko nežinojo apie nelegalią siuntą, jis juk fūros nepakrovė, tačiau už viską turėjo atsakyti, mat bosas jį pakišo. Gaila, kad to negalėjo papasakoti Catherinai normaliai, mat ji papustė padus anksčiau, negu įvyko teismas. Ir kaip tokiai moteriai galima atleisti?
- Taip, netikėta, - sausai pakartojo vyras ir susikišo rankas į kišenes. Paklaustas kaip sekasi, šviesiaplaukis šyptelėjo kreivai puse lūpų, tarsi norėdamas įžūliai paklausti "o kaip tu galvoji?", tačiau nieko pašaipaus iš jo lūpų neišėjo. - Neblogai, - tarstelėjo lygiai taip pat sausai kaip ir pirmai, neplėtodamas tos temos plačiau. Realiai kaip jam sekasi priklauso nuo to, iš kurios pusės pažiūrėsi. Vaikinas stojasi pamažu ant kojų, kuria nuosavą verslą, mezga naujus santykius su moterimi, todėl tikrai galima sakyti, kad juda į priekį. Bet iš kitos pusės, jis viską prarado ką turėjo prieš kalėjimą.
Galbūt ir norėjosi paklausti, kodėl Cathrina nė karto jo neaplankė, kodėl nepaskambino, nerašė laiškų, tačiau atsakymą numanė. Ji nenorėjo nieko turėti bendro su kaliniu, galbūt dar kas nors iš jos aplinkos paprotino, todėl jei ji to nenori, tikriausiai čia paskutinis jų susitikimas, kad ir netikėtas. Tačiau Edgaro dėmesį patraukė šviesiaplaukė mergaitė, kuri buvo maždaug 3-4 metų. Plaukai grynai buvo tokie kaip... jo? - Čia tavo mergaitė? - kiek sutrikęs paklausė Cath, žvelgdamas į mažylę, kuri buvo įsikibusi mamos rankos.
Back to top Go down
avatar

in the end you should always do the right thing even if it’s hard
Priority : To get rich you have to be making money while you're asleep
Posts : 10496
Location : Spain is my country and Paris is my hometown
Name : Simona
in the end you should always do the right thing even if it’s hard
Catherina Letizia Duarte

PostSubject: Re: eifelio bokštas   Sun 10 Dec - 0:06


Catherina irgi nesitikėjo jo sutikti. Tiesa pasakius.. net negalvojo, koks tas susitikimas bus, kai jį paleis iš kalėjimo. Greičiausiai, jeigu būtų žinojusi, kad jis buvo pakištas, nebūtų pabėgusi, dar ir už jo laisvę būtų pakovojusi. Bet jau dabar per vėlu buvo apie tai galvoti, kadangi prabėgo nemažai laiko. Šiaip ar taip, jis nieko jai blogo nepadarė, todėl visada linkėjo jam geriausio, net jeigu skaudančia širdimi prieš tuos keturis metus nusprendė pradėti gyvenimą iš naujo. Be Edgaro.
- Na.. bent jau taip.- gūžtelėjo pečiais puse lūpų šyptelėdama. Kažkaip net šis pokalbis baisiai keistai vystėsi, nors kita vertus, ko dar galima tikėtis, žinant visą situaciją.
Jinai tai va dabar norėjo pasiteiraut, kada čia jį paleido, bet greičiausiai būtų labai jau ironiškai tas klausimas nuskambėjęs, todėl nusprendė apsimest dūra, neminėdama policijos, tų keturių metų kurie jau prabėgo, ir panašiai. Bet dabar pagalvojus.. galėjo ir užklaust, gal bent pati nebūtų sulaukusi tokio klausimo, po kurio net eilinį kartą pasimest sugebėjo.
- Hm.. draugės.- kvailai nusišypsojo, taip baisiai sumeluodama. Greičiausiai grįžus namo turės kokias penkias Šventas Marijas sukalbėt, kad negraužtų taip baisiai sąžinė, bet nu ką.. Leticija šiaip bijojo, kad jeigu jis sužinotų, jog čia jo dukra, tai dar paskui bandytų ją atimt, ar dar kokią nesąmonę padaryt. Nu aišku, savo tokiomis mintimis pati nelabai tikėjo, bet ką čia gali žinot, jinai taigi paliko jį prieš tuos keturis metus, pas žmones dar ir kerštas egzistuoja. Todėl ir dabar, Cath mintyse save ramino, kad šitaip bus geriau.
Back to top Go down
avatar

Priority : love
Posts : 1336
Name : S

Sayde Inès Cunningham

PostSubject: Re: eifelio bokštas   Thu 1 Feb - 0:53



Tik stovint priešais Eifelio bokštą, tikriausiai labiausiai ikonišką Paryžiaus simbolį, Sayde pirmą kartą suvokė iš tiesų esanti šiame mieste. Pirmos kelios savaitės praūžė kaip viena diena - nesvarbu ar darbo diena, ar laisvadienis, jos visos buvo perpildytos dokumentų tvarkymų, baldų ieškojimu, prancūzų kalbos lavinimui bei bandymu nepasimesti svetimame mieste, kuris ilgainiui turėjo tapti savas. Kaip kažkada anksčiau buvo jos gimtasis Čičesteris, vėliau tokiu tapo tolimasis Majamis, o dabar ji visiškai netikėtai atsidūrė Paryžiuje.
Galbūt tai buvo geras žingsnis - palikti Majamį ir savo gyvenime atversti naują, baltą lapą. Tas miestas niekada jai nebuvo dosnus - sunkūs studentavimo metai, vėliau netikėta karjeros pradžia, greitai puolusi žemyn. Tačiau labiausiai su Majamiu asocijavosi vienas žmogus, pavertęs tą miestą tiek rojumi, tiek pragaru. Po paskutinio judviejų susitikimo praėjo dar visai nedaug laiko ir galbūt dėl to jos galvoje vis kirbėjo mintis kas būtų buvę.
Kas būtų buvę, jeigu ji nebūtų sutikusi nusifilmuoti tame vaizdo įraše. Jeigu jiedu nebūtų likę apartamentuose, kuriuose buvo filmuojamos paskutinės įrašo scenos. Jeigu ji nebūtų palikusi jo miegančio, o pati išsliūkinusi lauk, įkalbinėdama save, kad jai reikia apie viską pagalvoti, prieš tai nei šokant į santykius su juo. Jeigu nebūtų netikėtai gavusi pakvietimo vadovauti savo įmonės padaliniui Paryžiuje. Jeigu jis būtų spėjęs atsakyti į jos žinutę, prieš jai išmetant SIM kortelę lauk ir įsėdant į taksi, vežantį į oro uostą. Kas tada būtų buvę?
Tačiau dabar spėlioti jau buvo per vėlu. Ji buvo per tūkstančius kilometrų nuo jo, atvertusi naują ir švarų savo gyvenimo lapą, pasiruošusi jį užpildyti naujais įspūdžiais ir naujais draugais. Galbūt Amerika nebuvo jos išsigelbėjimas nuo mažo Čičesterio, kaip ji manė paauglystėje, galbūt jos išsvajotoji šalis buvo visai šalia, vos per sąsiaurį.
Stiprus vėjo gūsis užmetė šviesias jos plaukų sruogas ant veido, taip akimirkai paslėpdamas Eifelio bokšto didybę ir priversdamas merginą grįžti į realybę. Nusibraukusi sruogas nuo veido, mergina kišenėje sugraibė telefoną ir žengtelėjusi žingsnį atgal, nupaveikslavo nuotrauką, tikriausiai besipuikuojančia kiekvieno turisto nuotraukų albume. Ji žinojo, kad jos draugai ir šeima trokšta išgirsti kaip sekasi merginai, tačiau kol kas jie galėjo pasimėgauti tik šia turistine nuotrauka, įkelta į Sayde instagram, ir po ja parašytu trumpu komentaru "me and Eiffel tower celebrating new begging…".
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: eifelio bokštas   Thu 1 Feb - 14:17


Po to, kai interneto platybes pasiekė naujasis Kyran klipas, šio pats vaikinas nematė iki pat galo ne karto. Kai veiksmas pasiekdavo tą vietą, kur Sayde leidžiasi paauksuotais laiptais žemyn, vaikino ranka staigiai pakildavo virš kvadratėlio, skirto kompiuterio pelei valdyti ir keliais mikliais brūkštelėjimais YouTube svetainė dingdavo iš akių. Blyškiame, pritemdytame ekrane, šviesiaplaukis regėdavo savo atvaizdą. Pavargusį, nukamuotą ir slegiamą viso pasaulio problemų. Jo galvoje skambėdavo vienintelis sakinys kodėl man?. Ir tai nebuvo vien graužatis dėl eilinį kartą prarastos merginos. Lyg to nebūtų gana į dienos šviesą išlindo tiesa, kad jo tėvas iš tiesų nėra biologiškai su susietas. Žmogus, kurį Kygo gerbė visą gyvenimą, pasirodė esą eilinis nepažįstamasis, o tikrasis, davęs gyvybę buvo kažkur pietuose. Prancūzijoje. Kyran tepavyko išsiaiškinti keletą savo gyvenimo detalių, apie kurias nieko nebuvo žinojęs. Tai, kad tikrasis tėvas buvo Paryžiuje. Pavardė buvo Goubeaux ir jis turėjo brolį, jaunesnįjį, kuris garsėjo kaip vienas geriausių Paryžiaus aktorių, tačiau nei su juo, nei su tėvu telefonu susiekti Kyran nepavyko. Giusepe buvo išties užimtas, jo vardas puikavosi kritikų liaupsinamų pjesių ir spektaklių recenzijose, todėl Dior nesistebėjo, kad pasiekti tėvą buvo išties nelengva.
Telefono garsiakalbyje išgirdęs kelis trumpus pyptelėjimus, tačiau ne žmogaus, kuris atliepia į skambutį, balsą, šviesiaplaukis tik sunkiai atsiduso ir įsikišo mobilųjį į kišenę. Šaltas šiaurės vėjas kandžiojo rankų odą. Nors temperatūra, jam, kaip šiauriečiui buvo prilyginama "šiltai", tačiau Majamis pripratino prie nesibaigiančios saulės ir dabar debesų šydo dengiamas Paryžius slėgė ne tik fiziškai, tačiau ir morališkai. Viduje vis dar kažko trūko. Nors Myles ir pažadėjo toliau būti šalia ir padėti su muzikos prodiusavimu; visa komanda net negalvodami pritarė persikėlimui į Europą, tačiau vidinė tuštumą nuo to neužsivėrė. Praeitis vis dar ėdė jį iš vidaus. Visos klaidos nusekė jį per Atlantą į kitą žemyną ir garsino dar ilgai nepaleisti.
Suvibravus telefonui kišenėje, Kyran jį išsitraukė ir žvilgtelėjo į ekranėlį. Jame švietė užrašas, kad Sayde ką tik įkėlė naują nuotrauką į savo Instagram paskyrą. Perbraukęs pirštų per ekraną, vaikinas atrakino telefoną ir luktelėjęs, kol nuotrauka atsiras ekrane į ją įsistebeilijo. Nelėtino žingsnio ir savo nelaimei nepastebėjo priešais stovinčio žmogaus. Moteriškė nepatenkinta kažką burbtelėjo prancūziškai ir atrodė, kad tuojau užvoš su savo prabangia rankine, tačiau Kygo smuko į priekį ir kone pasileido tekinas per tiltą link Eifelio bokšto.
Ji stovėjo vis dar ten pat, kur ir fotografavo Paryžiaus simbolį. Jo viso gyvenimo kančios, laimės ir ašarų simbolis stovėjo ten pat.
Back to top Go down
avatar

Priority : love
Posts : 1336
Name : S

Sayde Inès Cunningham

PostSubject: Re: eifelio bokštas   Sat 3 Feb - 3:06


Nauja pradžia. Kiek kartų ji tai sau sakė ir kiek kartų jos gyvenimas vis grįždavo į tas pačias vėžes? Nuo šalto oro paslėpusi rankas palto kišenėje, Sayde vis dar žvelgė į priešais ją žaižaruojantį Eifelio bokštą. Ir tik prapliupęs lietus, grasinantis kiaurai permirkti merginą greičiau nei ji nusigaus iki metro, privertė šviesiaplaukę nusisukti nuo įspūdingo reginio ir per minią žmonių, apsišarvavusiais visokiausių spalvų skėčiais nuo lietaus, traukti link gatvės.
Nespėjus žengti daugiau nei poros žingsnių, jos kojos tarsi suakmenėjo. Kiekvienas kūno raumuo įsitempė, o širdis tarytum išsiderino iš savo įprasto ritmo praleisdama vieną, įprastą dūžį. Akimirką ji galvojo, kad tai tik jos protas, krečiantis piktdžiugišką triuką. Tačiau slinko sekundės, jo striukę, plaukus, veidą merkė lietus, jis stovėjo žiūrėdamas į ją, neįskaitoma veido mina.
Netikėtas stumtelėjimas į dešinį petį privertė merginą nutraukti akių kontaktą su vaikinu ir trumpam atsisukti į akimirką suardžiusį vyruką. Jis tik šaltai šyptelėjo, kažką sumurmėdamas prancūziškai ir prasibrovęs pro britę nuskubėjo savo keliu. Sayde kiek pasimetusi linktelėjo nueinančiam vyrui, tuojau gražindama žvilgsnį ties Kyran, tačiau jo ten nebuvo. Merginos širdis tarytum nusirito į kulnus. Tai buvo tik jos pasąmonės triukas. Žinoma. Ką Kyran veiktų Paryžiuje? Ir nors protas diktavo nesižvalgyti, jos akys nenustojo ieškoti, nenorėdamos pasiduoti.
Netrukus jis ir vėl buvo minioje, kur kas arčiau nei anksčiau. Šį kartą, ji nenuleido nuo jo akių, net ir tada kai jiedu stovėjo vienas priešais kitą. Norėjosi ištiesti ranką, paliesti jo veidą, jo kūną, žinoti, jog jis iš tiesų tikras, kad ji nesapnuoja. Norėjosi ir vėl tiek daug pasakyti, verktis, juoktis, pabėgti, o gal likti čia. Pasistiebti ant pirštų galų ir savomis lūpomis prisiliesti prie jo lūpų, o gal... Visos įmanomos emocijos sukosi jos galvoje, tačiau galiausiai jos maloni britiška prigimtis perėmė viršų.
-Labas, Kyran, - tarė, tačiau negalėjo nulaikyti šypsenos savo veide, kuri puikiai kontrastavo su juos supančiu lietumi ir niūria Paryžiaus popiete. Atgalia ranka ji nusibraukė šlapią plaukų sruogą nuo kaktos ir akimirką net nežinojo ką pasakyti. Kiek kartų jie šitaip netikėtai susitinka? Tikriausiai neišeitų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pastaroji mintis privertė merginą nusijuokti ir lėtai papurtyti galvą. - Neįsivaizduoju kaip, tačiau mes visada susitinkam pačiose netikėčiausiose vietose, netikėčiausiu metu. Prisiekiu, aš jau nebežinau ką pasakyti ir kaip elgtis. Visos įmanomos situacijos netikėtiems susitikimams jau panaudotos, - ši situacija buvo tokia beprotiška, kad mergina vis dar negalėjo sutramdyti kvailos šypsenos. - Ar papasakosi, kokie vėjai tave atpūtė į Paryžių? - paklausė Sayde, pamiršdama, kad jiedu mirksta lietuje.
Būtent toks jos gyvenimas šalia šio vaikino ir buvo - ji pamiršdavo viską aplinkui. Dėl jo ji galėjo paaukoti santykius su tėvu, galėjo paaukoti karjerą ir su Kyran keliauti po pasaulį. Galėjo jam atleisti viską, nuo išdavystės iki palikimo. Ir nepaisant to, kiek jiedu praėjo, ji vis tiek į jį žvelgė taip, lyg jis jai būtų viskas šiame pasaulyje.
Back to top Go down
avatar

your silence is the most violent
Posts : 2548
Accounts : benjamin, Austin
Name : Greta
your silence is the most violent
Allison Caitlin Buckner

PostSubject: Re: eifelio bokštas   Sat 3 Mar - 23:20


Angeline pastaruoju metu buvo atsiribojusi nuo išorinio pasaulio, ją slegiančios problemos ne pirmą kartą privertė su nerimu keltis iš lovos kiekvieną rytą, tačiau tokia jau buvo karti gyvenimo karma. Cipriani niekada nebuvo viena tų žmonių, kurie išsipasakodavo bet kuriam sutiktajam, tačiau teko pripažinti, jog tokiu nelengvu gyvenimo momentu tai galėjo padėti nors šiek tiek sumažinti nešamą naštą ant pečių. šįryt sulaukusi žinutės nuo Archer merginai ir toptelėjo mintis, jog visgi šis artimas draugas buvo vienas iš kelių žmonių Fiore gyvenime, nuo kurio ji galėjo nieko neslėpti, kadangi nuoširdžiai juo pasitikėjo. tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Angeline netgi skubėjo atvykti į susitikimo vietą, mat tikrai nekantravo su juo susitikti. atkulniavusi prie Eifelio bokšto, apsidairė, ar nematyti Leclair, o jo neradusi, nusprendė pavaikščioti ir pasimėgauti visai šiltu oru bei, nors ir daugelį kartų aplankytu, tačiau visad žavinčiu bokštu. žinoma, galėjo pasirinkti ir kokį prabangų Paryžiaus restoraną susitikimui, tačiau daug mieliau skambėjo mintis praleisti laiką gryname ore, o ir šampano gėrimas žvelgiant į žymiausią miesto statinį buvo labiau prie širdies. užvertusi galvą Fiore taip ir vaikštinėjo, vis užmesdama akį į praeinančias poreles, susikabinusias rankelėmis bei galvodama, kokia išties banali pasimatymams vieta tai buvo, bet netrukus pati sau nusišypsojo, kadangi net nepagalvojusi pati pasiūlė vaikinui čia susitikti.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: eifelio bokštas   


Back to top Go down
 

eifelio bokštas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Eifelio bokštas-