Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
parkelis - Page 2

Share | 
 

 parkelis

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3  Next
AuthorMessage
avatar

Posts : 3615

Andrew Casey Irvine

PostSubject: Re: parkelis   Sun Nov 12, 2017 8:49 pm



spoksodamas į tuos besispardančius kamuoliu vaikus, Andrew keletą minučių taip ir prasėdėjo, paskui žvilgsnį nukreipė į netoliese selfius besidarančią porelę, kurių fotosesija netrukus tapo intymiu laižymosi momentu, tad Andrew net nepastebėdamas susiraukė taip, tarsi į jį kas ryškiai šviečiančiu žibintuvėliu spigintų. vos prieš save išvydęs Arabellą, plačiai nusišypsojo, kadangi tikrai su nekantrumu laukė jos pasirodančios. - mano picų išvežiotoja jau čia,- sarkastiškai nusijuokęs, stipriai apkabino merginą, galbūt net minutėlę per ilgai ją laikydamas glėbyje ir tai suvokęs, tuojau paleido. - taip seniai matėmės, tikriausiai jau mažiausiai dešimt tatuiruočių papildei savo kolekciją. - kilstelėjo antakį juokaudamas, nors iš tiesų tai apskritai labai žavėjosi tatuiruotėmis. - nee, kaip matai, dar žilų plaukų nesulaukiau, - Irvine gūžtelėjo pečiais viena ranka pasiremdamas į žemę bei patogiau įsitaisydamas. užuodęs picų kvapą, prisiminė, jog šiandien nieko taip ir nevalgė, nežinia, ar dėl to, kad nebuvo laiko, ar apetito, tačiau dabar atrodė, jog organizmas pats prašėsi būti pamaitintas. - prašau, pasakyk, kad paėmei su saliamiu. - vis dar neatitraukdamas akių nuo picų dėžių tarstelėjo, o paskui pasukęs galvą į Falconie, nekantriai nusišypsojo. - man? aa, tu apie tai... - šiek tiek nusisukęs Casey prisiminė besipuikuojančią mėlynę ant jo veido ir minutėlę patylėjo, galvodamas, ką atsakyti. - sakykim, kad nesugebu patylėti tada, kai reikia. - nežymiai šyptelėjo vis dar nuleidęs galvą bei spoksodamas į žolę, tačiau nenorėdamas gadinti šito jų pikniko, iš maišiuko ištraukė raudono vyno butelį su dvejomis taurėmis ir netrukus pripildė jas gėrimo.
Back to top Go down
Online
avatar

I'll be your quite afternon crush, be your violent overnight rush, make you crazy over my touch
Priority : I FIND THAT LITTLE PARTS OF ME ARE INSPIRED BY THOSE I ONCE LOVED AND THAT IS HOW I KNOW THEY ONCE EXISTED, EVEN IF ONLY FOR A MOMENT, IN MY WORLD.
Posts : 8666
Location : THE SEA, IT CALMS ME. IT SHOWS ME THAT NATURE FEELS THE SAME THINGS THAT WE DO.
Accounts : Marla, Max, Carmen, Konstantin, Melissandre & Pheonix
Name : Boo
I'll be your quite afternon crush, be your violent overnight rush, make you crazy over my touch
Arabella Minerva Falcone

PostSubject: Re: parkelis   Sun Nov 12, 2017 9:05 pm



Kol pati nešė picos dėžes, bandė įžvelgti, kas yra po kojomis, kad netyčia neužkliūtų ir viso turto nepabertų ant žemės. Jei galėtų išgalvoti savo religija, tai tikrai būtų picerybė. Tikėtų į aukštąjį picų dievą, nes tik jis turi didžiausia galią ir tik jis taip moka kiekvieną kartą pradžiuginti tiek daug pasaulio žmonių. Vien kvapas jau buvo toks skanus, kad su nekantrumu žingsniavo pievelės link, išgirsdama kaip demogorgonai pilve gurgia, prašydami būti pamaitintais. Atėjusi prie vaikino ir padėjusi picytes ant žemės, švelniai apsikabino, pasisveikinant ir pakštelėjo tai į vieną, tai į kitą vaikino skruostą. Falconė juk italė, todėl ji visada taip sveikinasi. Ypač su dailiais berniukais:).
- Amm, gali būt, jau net nebesuskaičiuoju, - trumpai susijuokė, pažvelgdama į save pačią prieš sėsdama ant žolytės. To skaičiaus tai tikrai nepamena, nes kai kurios tatuiruotės jau susijungusios, tai tapo lyg viena, tad labai jau sudėtinga būtų skaičiuoti, bet ta manija tai niekur nedingo. – Galbūt vieną ir įžvelgčiau, - susiaurinusi akis, pasilenkė Irvine link, nužvelgdama jo ševeliūrą ir apsimesdama, jog pamatė vieną kitą žilą plauką. Po kelių sekundžių galiausiai smagiai susijuokė ir pasirėmė rankomis atgal į žemę, nužvelgdama vaikiną su šypsena veide.  – Tai aišku, tavo su saliamu, aš juk viską prisimenu, tadaaaaaaaa, - atidariusi pačią pirmą dėžę, parodė, kad įtikintų Andrew ir plačiai išsišiepė it kokį žygdarbį būtų padarius, prisimindama, jog Casey dievina saliamį. – Looks a bit bad, bet kol ženysies – užgis, - numoja rankele, smagiai susijuokdama ir dar kartą nužvelgdama jo veidelį. – Ir kas čia tokie sudorojo tokį dailų veidelį? Spėju, kokie nepažįstami bare? – klausiamai išlenkė antakius, bandydama spėti, nes norėjo šiek tiek detalių. – Ouuu, koks butelaitis, - pamačiusi raudono vyno butelį, išsišiepė, patrindama rankutes, nes nebeprisimena kada vynelį ir begėrė, kai paskutinį kartą baliavojo su broliu. O su juo kai baliavoja, tai nieko nebūna žemiau 40 laipsnių... – Gerą vaizdelį parinkai, - parodo pirštų į priešais meilę beplešiančią porelę, nusijuokdama. Tuoj atrodė, kad jie prieis jau ir prie pačio įkarščio, nes atrodė taip, kad jiems visai nė motais, kad šitam parkely kokie keli šimtai žmonių.
Back to top Go down
avatar

Posts : 3615

Andrew Casey Irvine

PostSubject: Re: parkelis   Mon Nov 13, 2017 8:47 pm



šiaip Casey niekada nebuvo didelis viešų vietų mėgėjas, tuo labiau, laiką leisti gamtoje jam atrodydavo vos ne didžiausia kančia. viena iš pagrindinių priežasčių buvo pačio vaikino uždarumas ir tokia bendra antisimpatija žmonijai, galbūt todėl, kad didelę dalį gyvenimo jį supo tokie žmonės, kuriems svarbiausia tik gauti kvaišalų, o pasekmės visiškai nusispjaut, tad praleidęs nemažai laiko su jais, pats Irvine jautėsi tokia grupės dalimi, kuri tik slankioja iš vietos į vietą iš tiesų su niekuo nesusipažindamas bei nesimėgaudamas gyvenimu. tačiau ne taip ir seniai jo požiūris į visa tai pasikeitė ir žmonės neatrodė tokie jau siaubingi ir kas galėjo pamatyti, jog dabar jis sėdėtų ant žolės gamtoje stebėdamas kitus be jokios neapykantos bei mintyse jų nekeikdamas? - nemeluok, - nusijuokė Arabellai "skaičiuojant" žilus jo plaukus. vienas iš nedaugelio žmonių, kurių kompanija iš tiesų visada labai mėgavosi, buvo būtent Falcone, tad bent trumpam buvo taip gera nesirūpinti, kaip save parodyti kitiems. pažvelgęs į picą su saliamiu, kuris pačiam Irvine prilygo piramidės viršūnėje esantiems svarbiausiems gyvenimo dalykams, tik plačiai išsišiepė kilstelėjęs antakius ir užuodęs kvapą. - o taaaip,- net patrynė rankas nekantraudamas pasigardžiuoti maistu. - hmmm, kaip čia pasakius... nelabai sutariau su vienu pažįstamu, o jis buvo kokia puse metro aukštesnis raumenų kalnas, tai žinai... - šyptelėjo bei gūžtelėjo pečiais aiškiai perdėdamas, tačiau truputį ir nuliūdęs, prisiminęs kvailą savo paties poelgį, na, bet ką padarysi. papilstęs vyno ir padavęs vieną taurę Bellai, butelį atsargiai pastatė žolėje, įsitikinęs, kad šis neparvirs. susidaužę taurėmis, Andrew gurkštelėjo iš savosios, nors pats ir nebuvo didžiausias vyno mėgėjas, teko pripažinti, jog šis buvo tikrai gardus. žvilgtelėjęs link tos pusės, į kurią rodė mergina, Casey prunkštelėjo vos neužspringdamas gėrimu, mat vaizdelis tikrai buvo kaip kokiam romantiniam kine, kurio nenorėtum žiūrėti su tėvais. - mums priešais akis - vienas žymiausių bokštų visame pasaulyje, o tu rūpiniesi meile besidžiaugiančia porele? - kilstelėjęs antakius pasuko galvą į merginą nutaisydamas plačią šypseną.
Back to top Go down
Online
avatar

I'll be your quite afternon crush, be your violent overnight rush, make you crazy over my touch
Priority : I FIND THAT LITTLE PARTS OF ME ARE INSPIRED BY THOSE I ONCE LOVED AND THAT IS HOW I KNOW THEY ONCE EXISTED, EVEN IF ONLY FOR A MOMENT, IN MY WORLD.
Posts : 8666
Location : THE SEA, IT CALMS ME. IT SHOWS ME THAT NATURE FEELS THE SAME THINGS THAT WE DO.
Accounts : Marla, Max, Carmen, Konstantin, Melissandre & Pheonix
Name : Boo
I'll be your quite afternon crush, be your violent overnight rush, make you crazy over my touch
Arabella Minerva Falcone

PostSubject: Re: parkelis   Mon Nov 13, 2017 9:14 pm



Vietų, kurios buvo perpildytos žmonėmis, pati Arabella taip pat nelabai mėgo, tačiau neturėjo kažkokios antipatijos žmonėms. Visada mėgo netikėtus, užsimezgusius ryšius ir draugystes. Mėgo dažnai pakliūti ne laiku ir ne vietoje, nors kartais tikrai blogai atsirūgdavo. Galbūt jei kada pats Andrew pasipasakos apie praeitį, Bella tikrai joje išmatys panašumų. Visada buvo gera klausytoja, o kartais net ir patarėja, nes dėl savo draugų padarytų tikrai viską. Artimus žmones savo gyvenime myli labiausiai, todėl ir stengiasi, kad jie visąlaik būtų laimingi, pasiturintys žemiečiai, nes Bella yra jau pasižymėjusi kaip viena dosniausių draugių. Tiesiog, kai sužino, kad draugams liūdna ar jie kažką nesmagaus išsipasakoja per telefoną, Falcone nieko nesakiusi nusiunčia jiems šeimynę picą, kad bent jau kuriam laikui pagerėtų nuotaika. Nu ir kaip tokios draugės nemylėt...?
- Gerai, gerai, negresia tau dar senatvė, - linksmai nusijuokė, atsilošdama atgal ir už nugaros padėdama rankas ant žolės. Galvą pasuko Irvine link ir mielai šyptelėjo, stebėdama jo reakciją į picą su saliamu. – Ar esi ragavęs tikros itališkos naminės picos? Nes čia Paryžiuje tai tikras fuflo, beeet galima atrasti tokių ganėtinai skanių, tačiau su mano gaminamom picom – ne pa ly gin si, - numoja rankele, išmesdama labai jau kietą šypsenėlę lyg dabar čia ji koks Jamie Oliveris būtų ar Gordonas Ramzis, bet nu tikrai mokėjo žiauriai gerai gaminti itališkus patiekalus. Skaniai gamino tik tą, ką pati mylėjo kaip patiekalą. Niekada nepagamintų kokių skanių cipekų ar kotletukų. – Niu, tai skanaus, - įdavė jam visą picos dėžę ir paėmusi savo paslinko arčiau, atidarydama viršų. Pasilenkė arčiau, skaniai įkvėpdama ir apsilaižė lūpas. Gi Bellai maistas buvo numeris vienas. Pas ją viduje gyveno demogorgonai, kurie prašė dešimt kartų per dieną valgyti. Labai jau išpizdėję augintiniai. – Ledas nepakenktų tavo akelei, - šyptelėjo, duodama užuominą ir galiausiai paėmė vieną picos gabalėlį. Atsisėdo paprastai, susikryžiuodama kojas ir atsikando picos, skaniai sukramtydama ir išleisdama kažkokį pasitenkinantį garsą. – Tobula, - iki galo nesukramčiusi gabalėlio dar pridūrė ir šyptelėjo. Negalėjo nepagirti picos. Paėmusi stikline su kita ranka, paplakė šiek tiek vyną taurėje ir prieš atsigerdama, sudaužė stiklinėmis, pažvelgdama į Casey akeles. Apsilaižė nežymiai lūpas ir palinksėjo galvele į šonus, maždaug sakydama, kaip skanu. – O aš visai jau buvau pamiršusi, koks tu didelis kultūros ir istorijos paveldo mylėtojas, - saldžiu balseliu sučiauškė ir garsiai nusijuokė, pažvelgdama Andrew link. – Nepamiršk, kad man turėsi padaryti follow me nuotrauką, negalvok, kad šiaip sau čia su tavim ėjau į susitikimą, - pamerkia dar akelę, pajuokaudama ir pasilenkusi bumtelėjo petuku į jo šoną, plačiai nusišypsodama.
Back to top Go down
avatar

Posts : 3615

Andrew Casey Irvine

PostSubject: Re: parkelis   Tue Nov 14, 2017 10:26 pm



Andrew gyvenime niekada neturėjo tokio autoriteto, į kurį būtų galėjęs lygiuotis, o ir tikrai ištikimų draugų daug neturėjo, kadangi tie apsvaigę jo pažįstami dažnai pasiplaudavo, kitaip tariant, Irvine pats negalėjo žinoti, kokie turėtų būti draugai kurį laiką, tad tai greičiausiai ir lėmė tą visą antipatiją žmonėms. tik prieš kelis metus vaikinas išklimpęs iš depresijos ir šiaip daugumos problemų gyvenime, nusprendė pakeisti tą požiūrį ir praplėsti draugų ratą. žinoma, dėl to daugumai naujų pažįstamų teko meluoti apie savo nelegalią veiklą, kuria dar užsiima iki šiol, todėl Casey vis dar tenka prisidengti gero vaikino kauke, kad ir kaip tas jį patį slegia. - deja, nesu, bet neabejoju, jog itališkos picos nuostabios. šiaip niekada neteko paviešėti, bet iš tavo pasakojimų atrodo, jog verta ten nuvykti vien tik dėl picų, - linktelėjęs nusijuokė, nors vaikinas yra buvęs tikrai daugelyje valstybių, būtent Italijos dar neaplankė, nors ir turi nemažai ryšių. - aii, po poros savaičių jau turėtų nesimatyt, tikrai iki to laiko nieko nesiruošiu vest, - gūžtelėjo pečiais ir dar kartą gurkštelėjo vyno. - ir tau skanaus. - nieko nelaukęs atsiplėšė vieną gabalėlį picos su saliamu ir prieš tai dar pasimėgaudamas jos kvapu, kuris tik dar labiau sužadino apetitą, atsikando bei pažvelgęs į Bellą išpūtė akis, tarsi žvilgsniu sakydamas, koks dieviškas skonis. - tobuliau nebūna, - pritardamas palinksėjo galva, pats akimirką pamąstė, ar kalbėjo apie picą, ar apie visą šį pikniką prie Eifelio bokšto. matyt, tikrai Andrew perspektyva į tokius dalykus pasikeitė per keletą metų. - duuh, laisvalaikiu tik ir kultūrinuosi vaikštinėdamas po muziejus, operas, apžiūrinėdamas paminklus ir visa kita... - pavarto akis aiškiai juokaudamas, pats savęs tikriausiai neįsivaizduotų kiauras dienas lankantis po visokias meno parodas ar panašiai. na, tiesiog ne meno žmogus jis. - aaa, vos nepamiršau, - Falcone priminus apie nuotrauką, vaikinas nusijuokė ir išsitraukė iš kišenės telefoną. - žinai ką? rimtai padarom tokią foto,- pusiau juokaudamas, pusiau rimtai tarė atsisukęs į merginą. - ar žinai, kiek followerių instagrame padaugėtų? ir "oh my god goals" komentarų? - besijuokdamas Andrew atsistojo, stengdamasis neišmesti savo gabalėlio ant žemės ir ištiesė ranką Bellai, tarsi laukdamas jos priimti svarbiausią sprendimą gyvenime.
Back to top Go down
Online
avatar

I'll be your quite afternon crush, be your violent overnight rush, make you crazy over my touch
Priority : I FIND THAT LITTLE PARTS OF ME ARE INSPIRED BY THOSE I ONCE LOVED AND THAT IS HOW I KNOW THEY ONCE EXISTED, EVEN IF ONLY FOR A MOMENT, IN MY WORLD.
Posts : 8666
Location : THE SEA, IT CALMS ME. IT SHOWS ME THAT NATURE FEELS THE SAME THINGS THAT WE DO.
Accounts : Marla, Max, Carmen, Konstantin, Melissandre & Pheonix
Name : Boo
I'll be your quite afternon crush, be your violent overnight rush, make you crazy over my touch
Arabella Minerva Falcone

PostSubject: Re: parkelis   Tue Nov 14, 2017 11:56 pm



Vat jei kokią liūdną dienelę norės kažką durno padaryt ar šiaip prisigert vienas dėl kažkokios depresijos, tegul parašo Bellai:). Ji žino kaip pralinksminti žmones ir tuo labiau – pamaitinti. Juk kelias į širdį – per skrandį, ar gi ne taip? Nes maistas tai jau tapo Falconės hobiu. Reiktų pažiūrėt vien į jos ig story, kad suprastų žmonės, jog ji tikrai daug valgo, nes čia toks nežmoniškas malonumas skaniai pavalgyt...niam.
- Na, jei kada nuvyksi į Italiją, būtinai paragauk picytės ir tada man reziume prašyčiau, - pasišypso, pasukdama galvą Irvine link, paklapsėdama savo ilgom blakstienom, taip tik bandydama įtikinti, kad nejuokauja. – Ar tikrai? Šiais laikais labai populiaru las vegaso vestuvės, believe me, - pasako taip paprastai, atsikasdama picos, nes čia jau iš savo patirties kalbėjo. Aišku, kad ne Bella pasiryžo tokiai minčiai, tačiau iš pažįstamų girdėjo tokių šposų. Atsikanda dar vieno gabalėlio ir pasivalo lūpų kampučius pirštu, kad netyčia labai nesusimurzintų, visgi le pasimatymas buvo, ar ne..? vienu žodžiu, nenorėjo parodyti iškart savo monstriško ir greito valgymo, nes bijojo atbaidyti Casey. Sukramčiusi viską, prideda taurę prie lūpų ir gurkšteli to skanaus vynelio. Senai ir begėrė raudoną vyną, tad visad smagu buvo prisiminti jo skonį iš naujo. - Mhm...,- besilaižydama nežymiai lūpas, palinksėjo galvele, nes tikrai buvo tobula šiandien. Laisva rankele vėl pasirėmė atgal už nugaros į žolytę ir šiek tiek atlošusi galvą, klausėsi toliau Andrew žodžių ir stebėjo kiekvieną jo išraišką. – Ar tik nebūsite gidas? Galėtumėte man padaryti turą po Paryžiaus kultūrines vietas? – na, kadangi čia jau toks savotiškas rolių žaidimas buvo, tai Falconė ir įsitraukė, entuziastingai rodydama susidomėjimą ir bandydama nesusijuokti. – Jau dabar? – nusijuokė, apsižvalgydama ir stebėdama kaip išsitraukia telefoną. – Nu gerai, padarom. Bet turėsi gerai sufokusuoti ir gerą kampą parinkti, na žinai, turi būti tokia fabulous nuotraukytė, - paklapsi akelėm kaip tikra blondinė ir galiausiai nusijuokia. Atsistoja greit nuo žolytės ir pažvelgia į Andrew rankelę. Paėmusi picos dėžę, įteikė jam ją, kad galėtų pati paimti už kito galo, nes visgi tobula nuotrauka turės būti. Gražiai suima picytės dėžę ir nusisuka, pažvelgdama į eifelio bokštą, atmesdama plaukučius į šoną dėl gražesnio vaizdo. Pasisuka šiek tiek kitu kampu, tada iškelia taurę šiek tiek į viršų, dar po kelių sekundžių išmeta kitą pozą. Na žinot, pasijaučia kaip tikram photoshoote, visgi tokį fotografą šalia turėjo... – Niu? Jau padarei? – po kelių minučių prabilo ir padarė kitą pozą, kad daugiau įvairovės būtų. – Bet jei nesurinksiu daugiau nei šimto laikų... statysi man picą, -  jau atsisukusi Irvine link pagrasino pamosikuodama pirštuku ore, bet galiausiai tiesiog nusijuokė. – Padarom vieną normalią? Ar normalumas dabar jau nuobodu? – paėmusi picos dėžę iš jo rankų, vėl padėjo ten pat ant žemės ir paėmė švelniai Casey už rankos, omeny turėdama standartinę follow me nuotraukytę.
Back to top Go down
avatar

Posts : 3615

Andrew Casey Irvine

PostSubject: Re: parkelis   Wed Nov 15, 2017 6:28 pm



žinoma, nors Irvine draugų ratas gal ir nebuvo pats didžiausias, visus juos tikrai labai brangino ir dėl jų būtų padaręs bet ką. dažnai gyvenime taip būna, kai pats nemažai iškentęs žmogus stengiasi, kad kiti to nepatirtų, kadangi žino, kaip tai sunku, tad ir Andrew artimiesiems visada ištiesia pagalbos ranką, jeigu to prireikia ir visuomet yra pasiruošęs padėti. ypač vaikinas vertino tokius draugus, kurie buvo pasiruošę išklausyti jo sapalionių išgėrus ar šiaip pašnekėti apie niekus iki paryčių, o vienas iš tokių žmonių ir buvo Bella, tad Casey išties visada buvo malonu leisti laiką su ja. - būtinai, - patvirtino linktelėjęs, netgi akimirkai pagalvojo, kaip smagu būtų aplankyti Italiją su žmogumi, kuris iš ten kilęs. - mat kaip? na, nežinau, gal ne mano nosiai tokie skuboti sprendimai. esu tikras, kitą dieną to gailėčiausi. - pavartęs akis tarė, kažkaip tikrai būtų keista išvis matyti Irvine kaip kažkieno vyrą, bent jau pačiam taip atrodė. galbūt dėl to, jog yra per daug savikritiškas ir paprasčiausiai ateityje sunku įsivaizduoti save su tokiu žmogumi, kuris perprastų Andrew nuo galvos iki kojų pirštų galiukų. na, bent jau kol kas. - žinoma, jeigu tik būtų noro vaikščioti po miestą keletą valandų be sustojimo. - nusišypsojęs pažvelgė į Falcone sarkastišku žvilgsniu tarsi sakydamas, jog ji neištvertų tokios ilgos ekskursijos. - greičiausiai tektų nešti tave ant rankų, - tarstelėjęs nusijuokė ir gardžiai pabaigė valgyti savo picos gabalėlį. prieš padedant merginai atsistoti, Casey, žinoma, nepastebimai perbraukė rankas per kelnes, na, kad nebūtų nemalonu dėl šiek tiek sudrėkusių delnų, o paskui į vieną ranką paėmęs picos dėžę, kitoje laikydamas telefoną padarė kelias nuotraukas iš visokių kampų, kad būtų didesnis pasirinkimas. dar kad profesionaliau atrodytų, šiek tiek pritūpė, taip nuotraukoje labiau matėsi pats Eifelio bokštas. nors jam buvo toli iki puikaus fotografo, mat pats sugebėjo tik selfius su šuniuku darytis, kurie, beje, yra nuostabūs, tai čia jau buvo kaip iššūkis padaryti instagramo vertą nuotrauką. - turėtum surinkti kelis tūkstančius, - fotografuojant nei akimirkai iš vaikino veido nebuvo dingusi šypsena, nežinia, ar apskritai dėl šitos fotosesijos idėjos, ar matant Arabellą pozuojant su pica bei vyno taure. - kodėl gi ne, - nusijuokęs truktelėjo pečiais bei paėmė Minervos ranką. palaukęs, kol ji užsisuks, vėl pridarė daug kadrų, o dar vėjas plaikstantis jos plaukus padarė nuotrauką grynai kaip iš kokios fotosesijos. befotografuojant, vaikinas pasuko galvą link tos porelės, kuri taip plėšė meilę, o dabar ta praeinanti mergina, matėsi, jog kuždėjo kažką savo vaikinui į ausį, tikriausiai, kaip mielai atrodo Irvine su Bella bedarantys tokias romantiškas nuotraukas. - na, man atrodo, išėjo puikiai, turint omenyje nuostabius mano skillsus, - tarė atsisukus Falcone ir parodęs jai nuotraukas telefone. tik po minutėlės pastebėjo, jog vis dar nepaleido jos rankos, o tą suvokęs, greitai atsitraukė ir galva linktelėjo link jų pikniko vietelės bei nužingsniavęs įsitaisė ant žolės ir gurkštelėjo vyno iš savo taurės. - prižadėjai man papasakoti, ką esi iškrėtusi mamoms. - staiga prisiminęs apie pažadą, taip susidomėjo ir pasiėmęs kitą picos gabalėlį su saliamu, atsikando, nekantraudamas išgirsti pasakojimą.
Back to top Go down
Online
avatar

I'll be your quite afternon crush, be your violent overnight rush, make you crazy over my touch
Priority : I FIND THAT LITTLE PARTS OF ME ARE INSPIRED BY THOSE I ONCE LOVED AND THAT IS HOW I KNOW THEY ONCE EXISTED, EVEN IF ONLY FOR A MOMENT, IN MY WORLD.
Posts : 8666
Location : THE SEA, IT CALMS ME. IT SHOWS ME THAT NATURE FEELS THE SAME THINGS THAT WE DO.
Accounts : Marla, Max, Carmen, Konstantin, Melissandre & Pheonix
Name : Boo
I'll be your quite afternon crush, be your violent overnight rush, make you crazy over my touch
Arabella Minerva Falcone

PostSubject: Re: parkelis   Wed Nov 15, 2017 10:44 pm



Bella taip pat neturėjo daug artimų draugų. Turėjo tikrai daug pažįstamų, nes mėgsta kultūrintis ir lankytis visokiuose klubuose, menų parodose ar šiaip draugų vakarėliuose, tačiau dažniausiai nepalaikydavo glaudaus ryšio su tais asmenimis. Sunku vis dar buvo Falconei pasitikėti kitais, kai tiek daug kartų buvo išduota draugų. Tačiau vis naiviai tikėjosi, kad sutikti gyvenime žmonės nepadarys taip kiauliškai. Klydo. Ne vienas artimas žmogus spėjo jau išduoti, būnant Paryžiuje, tačiau rodėsi, jog Bella nežada pasimokyti. Per daug lengvabūdiška siela joje gyveno.
- Ir jei kada ruošies ten važiuot, geriau būtų, kad pamokyčiau tave bent kiek italų, nes kitaip tiesiog tave apgaudinės, - pamosikuoja rankelėm, žinodama kaip turistus visi mėgsta apkvailinti. -  Nebent tu moki italų..? – klausiamai išlenkė antakius, pažvelgdama į Andrew akeles, nes gal tikrai vyrukas mokėjo ir čia dabar Minerva kaip durnė pasirodė su savo privačiom italų kalbos pamokėlėm. – Nė nesuprantu kaip žmonės ryžtasi tokiem dalykam. Nesuprantu, kur čia yra smagumas ir linksmumas, - trukteli petukais, tyrinėdama Irvine veidelį. Na, galbūt jautėsi, kad čia Falconė taip ot dushy kalba, nes nesenai buvo įskaudinta eilinį kartą, bet nenorėjo tos temos net užkabinti. Kažkaip tiesiog pasąmoniškai viskas išniro į paviršių. – You wanna try me? – jau šmekštelėjus linksmai šypsenėlei veide, blondinė įsižiūrėjo į vaikino veidą, taip lyg ir laukdama kokio nors iššūkio, nes tokie Falconei labai patiko. Jei mano, kad pasiduotų, tai labai klysta. Galės surengti kokią nuobodžią ekskursiją ir tikrinti Bellos ištvermę. Kaip per kokį survival. – Bet nešiojimams ant rankų tai neatsisakyčiau, specialiai apsimesčiau, kad koją sutraukė, - išdavė čia savo paslaptėles ir linksmai susijuokė, toliau valgydama picos gabalėlį. Net neatrodė, kad egzistavo kažkokie barjerai, bendraujant su Andrew. Viskas tiesiog ėjosi kaip per sviestą, na, bent jau taip Bellai atrodė. O kai prasidėjo visa fotosesija, tai Bella visokių pozų bandė pridaryt, net ir mandresnio kažką išlaužti, tik nežinia ar dėl laikų ir followerių ar tiesiog dėl Casey geresnio vaizdelio. – Kelis tūkstančius? Wow, tada jau tikrai bus nerealus teamworkas, - smagiai sukikeno ir padėjo galiausiai picos dėžę ant žemės, kad pasiruoštų normaliai fotkytei. Galės Irvine paskui įsikelt į instagramą, visos mergos pavydės:). Paėmusi vaikiną už rankelės, švelniai ją spustelėjo ir pasisuko vėl eifelio bokšto link, kad gautųsi geras vaizdelis. Papozavo vienaip, kitaip, dar kitaip ir galiausiai atsisukusi atgal Andrew link, plačiai nusišypsojo. Tiesiog mylėjo tuos žmones, su kuriais galėjo nevaržomai taip kvailioti. Pažvelgė į tą porelę, kuri kažką šnabždėjo, kai čia šie du fotosesiją surengė, bet galiausiai tiesiog klausiamai išlenkė antakius, pažvelgdama į vaikiną ir sukikeno. – Pavydi mūsų laimės, - numojo ranka, reziumuodama ir jau norėjo sėsti atgal, tačiau prisiminė, kad jie vis dar susikibę, tai nuleido akis rankų link ir kilstelėjo lūpų kampučius. Nenorėjo paleisti Irvine ranką, tačiau nenorėjo ir terorizuoti, kai jis ją paleido, todėl tik klestelėjo vėl atgal ant žolytės, pasitvarkydama suknelę ir palčiuką. Paėmė savo vyno taurę ir pasisukusi visu kūnu į Casey, šyptelėjo. – Bet prižadėk, kad kai papasakosiu, tu nepabėgsi ir mes vis dar bendrausim, - ištiesė savo pinky, nusijuokdama,  kad galėtų padaryti pinky promise, nes bijojo, kad išsigąs tokiu Bellos nuotykių. – Žodžiu, buvo taip, kad mano brolis kaip ir apturėjom romanėli su mano geriausios draugės mama ir aš to visiškai nežinojau. Vieną vakarą pas jį baliavojom ir išgirdom kažkokius keistus garsus jo kambaryje. Manėm, kad ten vėl toks meškėnas Alfonso bando lipt per langą, bet nuėjus ir patikrinus, pamatėm, kad ten ta mama, - skėsteli rankomis, vaizdiškai pavaizduodama curvy moterytę. – Ji manė, kad tikriausiai esu kažkokia brolio merga, todėl kibo man į atlapus, na, o aš kai esu brolio išmokyta, augus gatvėse, tai smogiau jau tiesiai į nosį iš kumščio...bet tokį taiklų, kad net kraujai pasipylė..., - prikanda apatinę lūpą, kad nesijuoktų tiek daug ir stebi Andrew veido išraišką, bijodama, kad gali kažkaip ne taip sureaguot. – Nu blem, aš nenorėjau taip žiauriai, bet kad ji laukinė kažkokia buvo, iš niekur nieko užsipuolė, neturėjau ką daryt.., - ale lyg pasiskundžia, taip norėdama vaikiną link savo pusės palenkti ir prideda vyno taurę prie lūpų, atsigerdama vynelio.
Back to top Go down
avatar

Posts : 3615

Andrew Casey Irvine

PostSubject: Re: parkelis   Thu Nov 16, 2017 8:29 pm



- deje, nemoku. - pakraipė galvą gūžtelėdamas pečiais, Andrew, nors gyveno Paryžiuje ne vienerius metus, dar iki šiol klydo tardamas žodžius ir apskritai sunkiai suprato greitakalbius prancūzus. nors Irvine prieš atvykdamas buvo užsibrėžęs tikslą išmokti kalbą, tai buvo viena silpnesnių jo sričių. mokykloje jokiais būdais nebuvo pirmūnas, greičiausiai dėl to, jog neturėjo jokios motyvacijos ir jam buvo visiškai nusispjaut. na, su tokiu požiūriu į mokslus toli nenuėjo, pažvelgus į jį dabar, tačiau ką jau čia padarysi. - patikėk, norėčiau mokėti daugiau kalbų, tačiau man visiškai nesiseka jų mokytis. vos prancūziškai sugebu kavos užsisakyti, o apie italų nėra nei kalbos... - pasirėmęs rankomis į žolę kurį laiką paspoksojo į praeivius ir užsisvajojo. tikriausiai jei Irvine, būdamas mokykloje, būtų turėjęs kokį nors tikslą gyvenime, studijuoti, susirasti gerai apmokamą darbą ar panašiai, galbūt nebūtų dabar taip sunku rasti motyvacijos. kažkaip net patį užpuola depresiją vien pagalvojus apie savo ateitį, kurios jis, gali būti, jog iš viso net neturės. - tikrai praverstų italų kalbos pamokos, - linktelėjo galva vis dar žiūrėdamas į tolį, o paskui pasuko galvą į jį stebinčią Arabellą bei nusišypsojo. - kažkaip man atrodo, jog esi toks žmogus, kuris nepakęstų nuobodžiausios ir ilgiausios ekskursijos visoje istorijoje. - vis dar su šypsena veide ištarė, ta frazė nuskambėjo kaip iš kokio filmo trailerio apie tai, kaip kokia nors badass mergina visiems įrodo, jog jie klysta ir nesusilaikęs, nusijuokė. būtų išties įdomus iššūkis, kuris, kažin, ar pačiam Casey nebūtų problema, kadangi jis išvis niekada laisvalaikiu neužsiima tokiais dalykais. - ahh, va čia tai išsidavei, neatsispirtum mano žavesiui net ir su tokia bjauria mėlyne? - pirštu mostelėjo į akį ir persibraukė ranka plaukus, kuriuos vėjas šiek tiek sutaršė jiems besėdint. fotosesijos metu Irvine ir pats trumpam pasijautė kaip profesionalus fotografas, visgi, taip stengėsi, ir tūpčiojo jis ten, ir telefoną iš visų pusių kaišiojo tikėdamasis, kad gal bent viena nuotrauka išeis nebloga. jiems vėl įsitaisius ant žolės, Andrew kaip mažas vaikas su nekantrumu laukė išgirsti Falcone pasakojimą, tad tik ištempė ausis ir su plačia šypsena veide klausėsi merginos. - o viešpatie, Bella! - kaip kokioj operoj vaidindamas išgirdęs pribloškiančią naujieną, užsidengė viena ranka burną, kad neprapliuptų juokais, bet tai, deja, nepadėjo ir po akimirkos Andrew vos ne iki ašarų pradėjo kvatotis. žinoma, jis manė, jog nieko čia baisaus, trinktelėjo bobelei ir viskas, tačiau Casey padarė klaidą mintyse bandydamas įsivaizduoti visą tą momentą, kuris atrodė grynai kaip iš kokios komedijos. - nepyk, nepyk... tiesiog galėčiau atiduoti bet ką, kad tik pamatyčiau tą vaizdą, - jau biškį susitvardęs žvilgtelėjo į tuos pačius vaikus, kurie tikriausiai pamanė, kad šitą dėdę su akivaizdžiai per aukšta šukuosena ištiko koks nors juoko priepolis. - na, kad jau dalijamės tokiomis istorijomis... nepamenu, ar esu kada minėjęs, bet prieš keletą metų nuėjau pas tuometinę merginą į namus, kad su ja išsiskirčiau, tai ta ne tik mane išvarė, bet dar ir apmėtė daržovėm, o paskui ir vijosi mane mėtydama visokias savo bulves, kol galiausiai baigėsi maistas. - Andrew prisiminęs savo ex, rodos, net neturėjo daugiau ką pridurti, kažkaip atrodė, kad tas įvykis puikiai atspindėjo jos agresyvumą. atsikandęs savo picos gabalėlio, neskubėdamas jį sukramtė, nepastebimai besišypsodamas, visgi pats anksčiau net nebūtų pagalvojęs, kai bėgo nuo tos daržovių atakos gelbėdamasis, kad dabar sėdės prieš Eifelio bokštą su vienu artimiausių savo pažįstamų ir prisimindamas tai kaip paprasčiausią juokelį. - tikiuosi, jog tu manęs pica bent neapmėtysi. - atsisukęs į Bellą ištarė, nors iš dalies nenustebtų, mat jis tikrai sugebėjo suerzinti žmones taip, kad nukentėdavo jo dailus veidelis, o tai patvirtina besipuikuojanti mėlynė po akimi.
Back to top Go down
Online
avatar

I'll be your quite afternon crush, be your violent overnight rush, make you crazy over my touch
Priority : I FIND THAT LITTLE PARTS OF ME ARE INSPIRED BY THOSE I ONCE LOVED AND THAT IS HOW I KNOW THEY ONCE EXISTED, EVEN IF ONLY FOR A MOMENT, IN MY WORLD.
Posts : 8666
Location : THE SEA, IT CALMS ME. IT SHOWS ME THAT NATURE FEELS THE SAME THINGS THAT WE DO.
Accounts : Marla, Max, Carmen, Konstantin, Melissandre & Pheonix
Name : Boo
I'll be your quite afternon crush, be your violent overnight rush, make you crazy over my touch
Arabella Minerva Falcone

PostSubject: Re: parkelis   Fri Nov 17, 2017 12:42 am



- Aš galėčiau kada nors tave pamokyti, na, bent jau kažkiek, jei norėtum, - suploja delnukais dėl tokios idėjos, nes jau taip ir įsivaizduoja kaip prie vyno taurelės bando mokinti įvairiausius naujus žodžius ir sakinius, tačiau gaunasi kaip tame video  i would like to buy a hamburger O Bellai panašiai mokykloje sekėsi. Nors ir galvoje turėjo nemažai košės, tačiau neturėjo motyvacijos mokytis. Visada mieliau praleidinėdavo pamokas, kad nuveiktų ką nors įdomesnio, nei sėdėtų tose nuobodžiose pamokose, todėl dabar ir pasirinko šeimos biznį, kas includina vogimą įvairiausių meno kūrinių bei modelio karjeros kelią. – Kalbos iš tiesų sunku, pati vis dar nemoku tobulai italų ar prancūzų, beeeet esu tikrai netoli to, - iškelia taip su pasididžiavimu pirštuką į viršų ir kilsteli smakrą kaip koks napaleonas bonapartas. – It would be my pleasure to teach you, - pridėjusi plaštaką ant krūtinės, saldžiu balseliu sučiauškė ir paklapsėjo savo ilgom blakstienom lyg kokiame teatre dabar atliktų vaidmenį, bet po kelių sekundžių tiesiog smagiai nusijuokia, neišlaikiusi ilgiau rimto veido, nors apie aktorystę Falconei tikrai reiktų pagalvot. – Well, kinda. Ta prasme, jei susilažintume iš kažko labai motyvuojančio, tai pabandyčiau pasistengti, - plačiai išsišiepė, nes kai kalba eina apie lažybas, tai Minerva dažniausiai būna all in. Jau nuo mokyklos laikų mėgo šitą dalyką, nes dažniausiai gerai jame sekdavosi. – Bet šiaip nepakenčiu nuobodulio, visada susigalvoju geriau kažką kvailo ką nuveikti, - sukikena, pridėdama vėl stiklinę prie lūpų ir atsigerdama vynelio, kuris taip skaniai čia prie picytės ir apskritai šito pikniko gėrėsi. – Tikrai ne, o tai mėlynei tik parūpinčiau ledo, apsimesdama, kad reikia mano kojelei, - išsišiepia plačiai, pakeldama akeles Irvine link ir išduodama savo kozeriukus, bet ką jau čia.. susigalvos naujų, ne bėda. Pabūna modeliu kokias kelias minutes, kai toks profesionalus fotografas ją iš visų šonų nupyškina, kad gautųsi nemažai tobulų kadrų. O Arabella pasistengia, kad gerų pozelių įšautų dėl geresnio kadro. – Atsiųsi man paskui visas, gerai? – grįžusi atgal į savo vietą, pažvelgė vaikino link ir gražiai pasitvarkė suknelę, atsisėdama taip, kad būtų sulenkusi kojas ir jas su subinaite šiek tiek prisėdusi. Sukruta šiek tiek nuo tokio staigaus Andrew spygtelėjimo ir net pati uždeda ranką ant krūtinės, išpūsdama akis. – Jeeeez..., - tyliai sumurma, nes atrodė, kad tuoj gaus širdies smūgį nuo tokių Casey reakcijų. Neišlaikiusi rimto veido, galiausiai pradeda garsiai juoktis, stebėdama vaikino veidą, nes tokios būtent reakcijos tai tikrai nesitikėjo. – Tą patį sakė ir mano geriausia draugė, - vis dar pro juoką pridūrė ir gurkštelėjo dar vyno, kuris taip smagiai dabar svaigino šįvakar. – Aš tiesiog nesusivaldžiau...ir ji dar mano band maikę sudraskė, gali patikėt kaip buvo skaudu ją išmesti? – ale rimta veido išraiška paklausia, nes Bellai grupių marškinėliai buvo šventas dalykas, o tą kartą buvo su guns n roses maike. Taip gaila buvo tokį turtą išmesti į šiukšlių dėžę... – Rimtai? Aplaidė daržovėm? – klausiamai iškėlė antakius su plačia šypsena veide, nes rodėsi, kad šiandien ji niekaip taip ir nedingsta iš blondinės veido. Per daug smagu buvo, kad nenulaikytų nuoširdžios plačios šypsenos. – Tikriausiai baisiai ją įskaudinai....bent jau bandei gražiai išsiskirti?? – atsargiai paklausia, nes jau taip ir įsivaizdavo kaip mergaitės širdis plyšo, kai toks kaip Andrew pasirodė jos namuose ne tam, kad galėtų smagiai praleisti laiką, o atsisveikinti visiems laikams.  – Tai kiek mergelių jau esi sudaužęs širdeles? – trumpai sukikena, gurkštelėdama vyno ir nenutraukdama savo kytrų akių nuo Irvine. Labai įdomu buvo, o kadangi Falcone labai curious būtybė, tai dabar ir nekantrauja išgirsti kokį skaičių. – O kodėl turėčiau taip padaryti? Būtų gaila tavo šukuosenytės..., - pasilenkusi arčiau, perbraukia švelniai per jo ševeliūrą, taip dar net patvarkydama minimaliai su šypsena veidely, o galiausiai pažvelgdama į jo akeles.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: parkelis   


Back to top Go down
 

parkelis

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 3Go to page : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Eifelio bokštas-