Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Didžioji salė

Share | 
 

 Didžioji salė

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
avatar

Maybe, maybe, we look for secrets because we can't believe our mind.
Priority : family
Posts : 303
Accounts : rayna, harper
Name : patricija.
Lourdes "№13" Guerrero

PostSubject: Didžioji salė   Sun Nov 19, 2017 4:28 pm


Back to top Go down
Online
avatar

Maybe, maybe, we look for secrets because we can't believe our mind.
Priority : family
Posts : 303
Accounts : rayna, harper
Name : patricija.
Lourdes "№13" Guerrero

PostSubject: Re: Didžioji salė   Sun Nov 19, 2017 4:36 pm


Tikriausiai Meistrui nebūtų buvę stebėtina išgirsti, kad ištyrus Lourdes kraują, absoliučiai jokių bet kokių narkotikų, vaistų ar nuodų pėdsakų surasta nebuvo. Dėl visa ko moteris išsaugojo kraujuotą raištį, kuriuo buvo aprišta jos ranka, tarsi priminimą apie nepavykusią situaciją, tarsi priminimą apie nesuveikusius instinktus, apie ją nuvylusią nuojautą. Uždariusi jį į seifą, Guerrero tiesiog gyveno toliau, tačiau iš galvos to žilo, pasitempusio ir baisiai įsižeidusio vyro išmesti negalėjo. Jis įgaudavo vis kitas formas jos sapnuose, jis sukėlė pačius keisčiausius jausmus, kurių Tryliktoji nebuvo jautusi anksčiau - keistą potraukį, susidomėjimą, susižavėjimą, kurio ji nesuprato ir nesugebėjo sau pačiai paaiškinti. Lourdes partnerė nerimo, pastebėjusi mylimosios suprastėjusį miegą, dingusį apetitą ir užsigalvojusį žvilgsnį, kurį ji taip dažnai nukreipdavo į tolį, tačiau apie savo abejones ir nerimą Lourdes kalbėti nenorėjo. Ji iš viso nenorėjo kompanijos - jautėsi pavargusi nuo visų vaisingumo ir hormonų injekcijų, pavargusi nuo krūvos vitaminų ir nesibaigiančių kalbų apie kūdikį. Guerrero net nebuvo užtikrinta ar tikrai vaiko vis dar nori, net jei ir nedrįso šių žodžių ištarti garsiai, net pačiai sau. Tačiau gavusi progą pabėgdavo - kaip kad pabėgo ir dabar, į vieną iš krūvos labdaringų renginių, į kuriuos būdavo kviečiama.
Pasiruošimas tokiems renginiams tam tikra prasme ramindavo. Ji pasipuošdavo, pamedituodavo kirpėjos ir visažistės kėdėje, o tada užsimiršdavo kvailuose, nereikšminguose pokalbiuose prie vyno ar šampano taurės. Paaukodavo kažkiek pinigų, paflirtuodavo ir vėl grįždavo į įprastą gyvenimą, vieną iš daugelio balinių suknelių nugrūdusi į spintos gilumą. Šis vakaras nebuvo niekuo išskirtinis. Lourdes sukinėjosi tarp pažįstamų ir nepažįstamų veidų, pasisveikindama, trumpai pabendraudama ir primindama apie savo darbus, kol galiausiai buvo proga užlipti ant scenos ir tarti sveikinimo žodį. Universitetui Guerrero firma padovanojo nuostabų meno kūrinį, todėl su taure šampano ant scenos atsistojusi tamsiaplaukė pasveikino visus susirinkusiuosius, tarė kelis skoningus juokelius, palinkėjo ilgo gyvavimo ir atidengė paveikslą, kuris buvo pasitiktas ugningais plojimais. Pakėlusi taurę į viršų, moteris paskatino visus padaryti tą patį ir nusišypsojusi nulipo nuo pakylos, tačiau laiptelis pasitaikė kreivas, Guerrero batelis užkliuvo už medžio atplaišos ir ji krito kažkokiam vyrui tiesiai į glėbį.
Back to top Go down
Online
avatar

Priority : Family
Posts : 125
Accounts : Eric, Astor
Name : Aušrinė

Jeffrey Cornelius Dietmar

PostSubject: Re: Didžioji salė   Sun Nov 19, 2017 6:35 pm


Po to susitikimo su Lourdes, Meistras ir toliau gyveno savo gyvenimą. Lankydavosi klinikoje, kur padėdavo pradedantiesiems mokslininkams, patardavo jau kiek daugiau patirties turintiems vyrams ir moterims. Kiekvieną vakarą gaudavo iš žmonių pasamdytų sekti Lourdes, informaciją, ką ji veikė, kaip elgėsi. Taip pat jam buvo pristatyti ir tikrieji moters kraujo rezultatai, kurie tik dar labiau sužadino Jeffrey susidomėjimą. Vyrui net kilo idėja ko reikėtų tiems apsvaiginantiems lašams, kad nebebūtų galima atsekti jų pėdsakų kraujyje. Tos kelios dienos buvo tikrai produktyvios, tačiau jis vis negalėjo išmesti iš savo galvos Tryliktosios. Ji buvo visiškai apsėdusi jo protą, todėl vos sužinojęs, kad Lourdes žada dalyvauti labdaros renginyje ir pats gavo į jį kvietimą. Žinoma, teko išleisti nemažai pinigų, padovanojant universitetui naują įrangą biotechnologiniams tyrimams, tačiau buvo verta, nes ketino susitikti su Ja.
Vos pasirodęs renginyje sužinojo, kad turės pasakyti kalbą, mat jis buvo tas, kuris paaukojo daugiausiai, todėl turėjo tarti žodį. Laimei, Kornelijus buvo gana iškalbus, todėl per daug nesutriko išgirdęs tokį prašymą. Tiesiog linktelėjo ir pasižadėjo pasakyti, ką nors ne nuobodaus. Priėjęs prie pakylos jis iškart pastebėjo ant jos jau stovinčią Guerrero. Ji buvo absoliučiai tobulai graži, vyras negalėjo atitraukti nuo jos akių. Akimirką atrodė, kad net nustojo kvėpuoti. Su kiekviena diena jam atrodė, kad puikiai pasirinko prieš daugybę metų. Dabar iš ties džiaugėsi savąją nuojauta, kuri tuomet sakė, kad iš jos išaugs kažkas nepaprastai gražaus. Nurijęs seiles Dietmar persibraukė pirštus, giliau įkvėpdamas, akimis sekė ją nulipančią nuo scenos, o vėliau instinktyviai sugavo krentančią. Tas veiksmas atrodė toks įprastas tarsi nuolat ją šitaip gaudytų. – Turėtumėt būti atsargesnė, ne visuomet būsiu šalia, kad jus pagaučiau,-nusišypsojo kiek žaismingesne šypsena, kuri rodė, kad jis tikrai puikios nuotaikos. – Nors aš neprieštarauju, kai moterys griūva man į glėbį,-pagaliau pastatęs ją ant kojų, kiek atsitraukė suteikdamas jai erdvės. – Sakėte, kad greit susitiksim, tik nemaniau, kad šitaip greit,-dar pridūrė. – O dabar sveikinimo žodį tars mūsų pagrindinis mecenatas mokslininkas, daktaras Jeffrey Dietmar,-vos tai išgirdęs užlipo laipteliais ir priėjo prie mikrofono. – Nemanyčiau, kad esu pagrindinis, veikiau tik tas, kuris turi per daug pinigų ir nori juos panaudoti geriems tikslams. Mano viso gyvenimo tikslas buvo padėti žmonėms, gelbėti juos nuo pavojų, netgi kartais tikrinti jų gebėjimų ribas. Tad, ši įranga yra skirta tam, kad gabūs jauni žmonės turėtų visas galimybes tobulėti ir vėliau pakeisti mane,-jam nutilus pasigirdo garsūs plojimai, kuriems nuslopus vyras pasišalino pakylos. Jo akys apžvelgė patalpą, kol pastebėjo Lourdes. Prasibrovęs pro žmones jis vėl atsidūrė prie moters. – Tikiuosi jūsų nuomonė apie mane, bent šiek tiek pasikeitė.
Back to top Go down
Online
avatar

Maybe, maybe, we look for secrets because we can't believe our mind.
Priority : family
Posts : 303
Accounts : rayna, harper
Name : patricija.
Lourdes "№13" Guerrero

PostSubject: Re: Didžioji salė   Sun Nov 19, 2017 6:47 pm


Krisdama, Lourdes aiktelėjo, tačiau nė akimirkai negalvojo, kad galėtų būti nesugauta. Net šampanas jos taurėje neišsipylė, o Guerrero rankomis instinktyviai apsikabino kažkieno kaklą. Mostelėjusi galva, kad nuo akių nukristų neklusnios plaukų sruogos, dideles akis Tryliktoji pakėlė į viršų ir pamatė Jį. Tą, kuris ją lankė sapnuose ir mintyse, nepaleido nė akimirkai, tarsi būtų sujungęs ją ir save kažkokiu nesuvokiamu, nesuprantamu ryšiu. Prireikė laiko, kad Guerrero atgautų kvapą, tačiau galiausiai moteris krenkštelėjo ir atsitiesė, pasitvarkydama suknelę, šukuoseną ir užsidėdama batelį, kurį pametė netoli laiptelių. Vos tik Kornelijus sugavo Lourdes, salėje nuskambėjo plojimai, o moteris nusijuokė ir numojo ranka parodydama, kad jai viskas gerai. Šiaip ar taip, tai tikrai nebuvo didžiausia gėda kokią jai kada nors yra tekę patirti. Koją šiek tiek maudė, tačiau dabar Tryliktajai visiškai ne tai buvo galvoje.
- Kažkodėl atrodo, kad ten kur man nesiseka, ten sekate ir jūs, Kornelijau. Tikriausiai turėčiau būti atidesnė. Dar būtų galima pagalvoti, kad jūs tas nelaimes man ir prikalbate. - moteris kalbėjo mandagiai, tačiau neatrodė itin džiugi jį matydama. Nors ir negalėjo įrodyti, kad buvo apnuodyta, nuojauta ir toliau kuždėjo, kad šis vyras nemenkai prisidėjo prie jos nualpimo. O ir neaišku ką darė visą tą valandą, kol ji gulėjo be sąmonės. Nors jokių išniekinimo ženklų nebuvo, tai dar nereiškia, kad šis vyras nebuvo išprotėjęs iškrypėlis. Tačiau žodžiai, kuriuos moteris išgirdo vėliau, reiškė kad jis bent jau labdaringas ir baisiai turtingas išprotėjęs iškrypėlis. Mandagiai paplojusi, nebenorėdama susidurti su Kornelijumi, Guerrero nuskubėjo į visiškai kitą salės galą, tikėdamasi susilieti su minia, tačiau atrodo, kad vyras neketino jos taip lengvai paleisti. Ir gerų manierų nestokojanti Lourdes privalėjo atsiprašyti. Net jeigu tam ir reikėjo paminti savo išdidumą ir principus. Moteriai kartais būdavo sunku pripažinti, kad buvo neteisi.
- Na, kol kas žinau tik tiek, kad esu skolinga jums atsiprašymą. Kaip ir sakėte, mano kraujyje nebuvo rasta nieko įtartino, o ir gydytojai mane patikino, kad galiu jumis pasitikėti. Tai - svetima man emocija, todėl tikiuosi jūsų atleidimo ir supratimo. Tikriausiai žinote, kad šiomis dienomis kuo nors pasitikėti yra velniškai sudėtinga. Ypač tiems, iš kurių yra ką atimti. - kreivai šyptelėjusi, nejausdama jokios kaltės, tačiau ją bent jau suvaidindama, Lourdes į priekį ištiesė ranką, ketindama ją paspausti Kornelijui. Ant baltos odos bolavo šviežias randas, primenantis tos dienos įvykius. - Tikiu, kad galime tą nesusipratimą pamiršti. Tikiuosi galėsite man atleisti.
Back to top Go down
Online
avatar

Priority : Family
Posts : 125
Accounts : Eric, Astor
Name : Aušrinė

Jeffrey Cornelius Dietmar

PostSubject: Re: Didžioji salė   Sun Nov 19, 2017 8:28 pm


Atrodo, kad Lourdes nuomonė apie Jeffrey nė kiek nepasikeitė, tačiau tai vyrui neatrodė kaip labai didelė kliūtis. Jis gyvenime buvo įveikęs dar ir ne tai, todėl vienos moters užsispyrimas tikrai nebūtų sukėlęs jam nepatogumų. Galbūt jis buvo per geros nuomonės apie save, tačiau kažkodėl tikėjo, kad vis dar gali palenkti ją į savo pusę, tereikėjo šiek tiek pasistengti. Jis ir toliau turėjo apsimesti nuostabiu žmogumi, kuris laisvalaikiu aukoja universitetams, kad puoselėtų jaunimą ir skatintų jų tobulėjimą. Juk šiaip ar taip vienintelė gyvenimo prasmė buvo mokslas, todėl jis negalėjo leisti, kad jaunoji karta jį užmirštų. Žinoma, tai nebuvo pats paprasčiausias pasirinkimas tam reikėjo turėti galvą ant pečių ir būti pasiryžus nuolat vaikščioti tamsoje, kol pagaliau išvystų šviesą. Jiems reikėjo žinoti, kad ne kiekvienas eksperimentas pasiseka, ne iš karto pelnomas pripažinimas, tam reikia ilgų metų darbo ir daug pastangų. Kartais kai kuriems net nepavyksta pasiekti to, ko jie trokšta, jie taip ir lieka prie savo tyrimų, negavę aiškių atsakymų. Tačiau kai kuriems ima ir pasiseka ir dabar žiūrėdamas į Guerrero Kornelijus manė, kad jam tikrai pasisekė, nes kaip kitaip ji būtų atsidūrusi jo gyvenime. Jie buvo per daug skirtingi, kad susitiktų visiškai atsitiktinai, todėl turėjo džiaugtis, kad pasirinko būtent ją, kad su ja tiek ilgai dirbo, kol pasiekė tenkinančių rezultatų.
-Oi tik jau nereikia švaistytis tokiomis frazėmis tarsi nelaimes būtų įmanoma prikalbėti. Jos tėra grynas atsitiktinumas ir tai, kad vis pasirodau netoliese, kai jums prireikia pagalbos, turėtumėte laikyti geru ženklu, o ne priešingai – blogu. Jūs tik pagalvokite apie situaciją, kurioje aš nebūčiau stovėjęs šioje vietoje ir jūs būtumėte labai skaudžiai ir ne taip gracingai nukritusi. Tikriausiai tokia patirtis nebūtų labai maloni,-Dietmar stengėsi bendrauti kuo maloniau, nes tik apsimesdamas nekaltu avinėliu galėjo pakeisti jos susidariusią nuostatą. Jo reputaciją turėjo būti nepriekaištinga, kad bent jau šiek tiek ją sužavėtų.
-Iš tiesų suprantu, kodėl jums kilo įtarimas būtent tą dieną. Kiekvienam sveiko proto žmogui tikriausiai irgi nebūtų patikę visą valandą prabūti be sąmonės, tačiau patikinu jus, kad tikrai nenoriu jums nieko blogo, tuo labiau man nieko iš jūsų nereikia. Tą dieną prikalbėjau tikrai negražių dalykų dėl kurių gailiuosi ir atsiprašau. Pasakiau tai, ko neturiu teisės sakyti ir tikiuosi visų mano žodžių nepriėmėte už gryną pinigą. Tiesiog nesu atsidūręs situacijoje, kai žmonės manimi nepasitiki. Per visą savo gydytojo praktiką kiekvienas pacientas sugebėjo manimi pasitikėti, galbūt tai dėl mano spinduliuojamos teigiamos energijos arba dėl dar kažkokios neaiškios priežasties, todėl nebuvau pratęs prie tokio akivaizdaus nepasitikėjimo, prie netgi tokios neapykantos,-vyras dar kartelį linktelėjo tarsi patvirtindamas savo žodžius. – Atleisiu jums, jeigu atleisite man,-dar pridėjo, nenuleisdamas nuo moters akių.
Back to top Go down
Online
avatar

Maybe, maybe, we look for secrets because we can't believe our mind.
Priority : family
Posts : 303
Accounts : rayna, harper
Name : patricija.
Lourdes "№13" Guerrero

PostSubject: Re: Didžioji salė   Sun Nov 19, 2017 8:42 pm


Lourdes jautė žiežirbas, kurios sproginėjo tarp besikalbančių judviejų. Buvo akivaizdu, kad atmosferą tarp jų būtų galima pjaustyti peiliu - nieko keisto, turint omenyje tai, kokios stiprios asmenybės abudu akivaizdžiai buvo. Vis dėlto, nors ir atsiprašydama, Lourdes neketino nusileisti. Tik ne jam, tik ne dabar, tik ne šiandien. Neketino nusileisti, neketino pasiduoti ir neketino likti apkvailinta. Guerrero buvo galima pavadinti įvairiai, tik ne naivia.
- Bijau pasirodyti nedėkinga, bet tikriausiai abu suprantame, kad man nukritus visada bus kas nors, kas mane bandys pakelti. Net jei dėl to reikės nukristi patiems, kad tik sušvelnintų man smūgį. Nenoriu būti nekukli, bet kiekvieną kartą nusprendžiu ar suknelė atsipirko pagal tai, kiek žvilgsnių susilaukiu. Šiandien žinau, kad jeigu ne jūs, mane būtų sugavęs kas nors kitas. Tiesiog jaučiu kaip suknelė atsiperka su kiekviena akimirka vis labiau ir labiau. Tikriausiai investavau ne veltui. - nusišypsojusi, kiek atsipalaidavusi ir jau užtikrintesnė savimi, moteris gurkštelėjo šampano ir padėjo tuščią taurę ant padavėjo padėklo, pasiimdama stiklą viskio. Kai reikėdavo sudaryti rimtus sandorius, Guerrero negerdavo lengvojo alkoholio, atsisakydavo tiek vyno, tiek šampano, tiek vadinamųjų "moteriškų" kokteilių. Jėgos įgauti padėdavo taurieji gėrimai, o niekas kitas labiau nespinduliavo valdžios nei viskis. Pateliūskavusi auksinį skystį taurėje, nenuleisdama akių nuo Kornelijaus, moteris plačiai nusišypsojo. - Be to, ilgi metai versle mane išmokė nukristi ne itin gracingai. Nebijau kristi iš aukštai. Ir stipriai. Tikriausiai todėl turiu tai, ką turiu. - pamerkusi akį, suokalbiškai ir žavingai, moteris gurkštelėjo viskio, vos suvilgydama juo lūpas. Nenorėjo nusigerti. Turėjo išlikti akyla. Turėjo išlaikyti žvitrų protą. Žinojo, kad to reikės, ypač bendraujant su Kornelijumi.
- Atleidimas - stipraus žmogaus bruožas, Kornelijau. Pamenu, kad tai visuomet man kartodavo tėvas. - Tryliktoji net nenutuokė, kad šią frazę į jos mintis įdiegė visiškai ne tas, apie kurį Guerrero galvojo. - Todėl žinoma, kad jums atleidžiu. Tikriausiai prireikia laiko, kad sugebėčiau suvokti, kad nebuvau teisi. Nors džiaugiuosi, kad tokia nebuvau. Nenorėčiau tokio priešo kaip jūs. Ypač, kai prieš nualpdama nusprendžiau kokių pakeitimų reikia jūsų namams. Minėjau, kad jie beveik tobuli, bet prisiekiu, turėtumėte investuoti į keletą meno kūrinių, kad atgaivintumėte tą svetainę. O ir kas geriau padeda užkasti karo kirvį, nei darbas kartu? - nusišypsojusi, Lourdes blykstelėjo akimis. Jeigu negalėjo įrodyti Kornelijaus suktų siekių, bent jau ketino iš jo pasipelnyti. Šiaip ar taip, šis vyras pinigų turėjo aiškiai per daug. O Lourdes trūko klientų, todėl šiandien ji ketino pasisukioti tarp turtingų vyrų. Ypač tų, kurie nežino apie jos partnerę ir jų planus susilaukti vaiko.
Back to top Go down
Online
avatar

Priority : Family
Posts : 125
Accounts : Eric, Astor
Name : Aušrinė

Jeffrey Cornelius Dietmar

PostSubject: Re: Didžioji salė   Sun Nov 19, 2017 9:24 pm


Jeffrey su kiekviena akimirka jautė vis augančią įtampą tarp jų. Jie nesugebėjo kalbėtis kaip du paprasti žmonės, jiems būtinai reikėjo po paprastais žodžiais paslėpti šį tą daugiau. Kiekvienas sakinys persisunkė kažkuo stipresniu nei vien žodžiai. Jie varžėsi tikrindami, kuris bus stipresnis, kuris turi daugiau užsispyrimo išlikti stiprus ir nepalaužiamas. Štai Dietmar buvo visiškai įsitikinęs savo pergale, todėl neleido pykčiui paimti jo kūno vairo į rankas, neleido beprotybei jo visiškai užvaldyti. Vietoj to žaibavo į ją akimis, būdamas visiškai atsipalaidavęs.
-Pripažinsiu jūs tikrai graži moteris, jeigu labai pasistengtumėte galėtumėte sužavėti ir mane. Ir taip daugybė kvailių bandytų jums kristi po kojomis, kad tik sušvelnintų jums smūgį, tačiau nei vienas iš jų nežinotų su kuo susideda. Jūs tik apsimetate nekalta, galbūt iš dalies net vaidinate moterį, kuriai reikia pagalbos, tačiau iš tikrųjų esate be galo stipri, valdinga ir užsispyrusi. Galbūt jums įdomu iš kur tai žinau, tačiau galiu pasakyti tik viena, kad permatau jus kaip nuluptą. Perspėju, kad nebandytumėte su manimi žaisti, nebandykite manimi manipuliuoti tarsi vien moteriškomis dovanomis sugebėtumėte mane sužavėti,-nors vyro veide ir švietė maloni šypsena, tačiau savo žodžiais jis tarsi metė jai iššūkį sakydamas „pabandyk mane suvilioti“. Iš tiesų jis norėjo ją išbandyti, pamatydamas kiek ji pasiryžusi padaryti, kad nugalėtų. Jis norėjo, kad Tryliktoji būtų atkakli, tačiau tuo pat metu ir žinotų, kada verta nusileisti. Su kiekvienu savo pasakytu sakiniu Kornelijus bandė suprasti, kokia gi Lourdes yra iš tikrųjų, nes seklių informacija ne visuomet buvo tiek tiksli, kiek jis to būtų norėjęs.
-Žmogus, kuris išmokė jus šių žodžių buvo tikrai protingas, sakyčiau bene genijus,-vyrui bene norėjosi prasitarti, kad būtent jis išmokė ją šių žodžių arba bent jau užsiminti, kad ji niekad neturėjo tikro tėvo. Šiaip ar taip jos motina ją pardavė klinikai ir nebenorėjo nieko žinoti, tad ieškoti tėvo net nebuvo prasmės. Jis jau gana seniai buvo pašalintas iš paveikslo. –Dabar suprantu, kad esate tikrai talentinga verslininkė, ne kiekviena bandytų pasinaudoti tokia proga. O štai jūs rizikuojate, juk aš paprasčiausiai galėčiau atsisakyti jūsų pasiūlymo, net nesvarstyti, po to kaip mane apšaukėte. Man patinka mano svetainė tokia, kokia yra, tačiau aš jums suteiksiu progą mane įtikinti, jeigu per šį vakarą kažkokiu būdu sugebėsite mane priversti tapti jūsų klientu, tuomet net nesvarstydamas nusipirksiu bent kelis jūsų meno kūrinius, tačiau jei nesugebėsite, turėsite išpildyti tai, ko pageidausiu aš,-vyras plačiai išsišiepė, akivaizdžiai labai savimi patenkintas. Nors tokios situacijos ir nebuvo jo kasdienybė, tačiau jis buvo suplanavęs ką turėtų pasakyti ir kaip elgtis, todėl viskas sekėsi gana lengvai.
Back to top Go down
Online
avatar

Maybe, maybe, we look for secrets because we can't believe our mind.
Priority : family
Posts : 303
Accounts : rayna, harper
Name : patricija.
Lourdes "№13" Guerrero

PostSubject: Re: Didžioji salė   Sun Nov 19, 2017 9:35 pm


Lourdes rankoje sukiojo šaltą stiklinę, jausdama kaip delnas atvėsta ir sudrėksta nuo ledukų gausos viskyje. Buvo malonu jausti dilgčiojimą, todėl stiklinę tamsiaplaukė perėmė į kitą ranką. Jautėsi įkaitusi. Čia trūko oro, o stiklas buvo vienintelis vėsumos šaltinis. Atrodo, kad į renginį buvo pakviesta stipriai per daug žmonių.
- Ar man tikrai reikėtų labai pasistengti, Kornelijau? Šiaip ar taip, jūs buvote tas, kuris stovėjo prie pat laiptų, laukdamas kol nusileisiu nuo scenos. Jūs buvote tas, kuris susiradote mane perpildytoje salėje, nors akivaizdžiai nuėjau į visiškai kitą jos galą, kur negalėtumėte manęs surasti. O ir nemanykite kad nemačiau nusivylimo šešėlio nubėgančio jūsų veidu, kai išgirdote, kad nesu įprastų seksualinių pažiūrų. Tikriausiai kaip ir daugelis kitų manote, kad esate pakankamai žavingas, kad dėl jūsų pakeisčiau savo orientaciją, tarsi ji būtų nepatinkantis kilimas ar pasenusios užuolaidos. Tačiau turiu jus nuvilti. Vyras man reikalingas panašiai tiek, kiek žuviai reikalingi batai. - kreivai šyptelėjusi, Lourdes prie lūpų pakėlė stiklinę ir gurkštelėjo. Pagaliau jautėsi esanti savoje stichijoje - ji buvo šmaikšti, žavinga, atrodė tiesiog puikiai, o rankoje laikė taurę puikaus alkoholio. Be to, buvo absoliučiai nuostabios nuotaikos, todėl tikėjo, kad Kornelijų aplink pirštą gali apsukti rekordiškai greitai. Taip greitai, kad jis pats to gali net nepastebėti. - Vien moteriškomis dovanomis? Turite omenyje... Ilgomis kojomis ir krūtine? Bijau, kad jūs mane laikote visai ne tuo, kuo esu iš tiesų, Kornelijau. Turiu kur kas įdomesnių savybių. O kojos ir krūtinė - tik privalumai. - nusišypsojusi, moteris pasuko galvą į vyrą, kuris priėjo pasisveikinti. Pabučiavusi jį į skruostą, persimetė keliais žodžiais itališkai, o tada ir vėl sutelkė dėmesį į Meistrą.
- Na, tikriausiai prieš paspausdama jums ranką ir sutikdama su tokiomis sąlygomis, turiu žinoti ko galite iš manęs paprašyti. Turiu žinoti, kad abu aukojame tiek pat. Sąžiningumą ir teisingumą mėgstu absoliučiai visada, ne išimtis ir ši situacija. Bet žinoma, su mielu noriu priimsiu iššūkį. Šiaip ar taip, net jei svetainė jums patinka, turėtumėte būti aklas jei manote, kad ta sofa ten tinka. Kad užuolaidos yra tinkamos spalvos, o tos keistos mergaitės paveikslas virš židinio - ten tinkamas. Tikiu, kad jis turi emocinę vertę, bet emocijoms vieta miegamajame. Toji mergaitė - jūsų dukra? - kilstelėjusi antakį, Guerrero sumaniai nukreipė kalbą, norėdama apie šį paslaptingą vyrą išsiaiškinti bent šiek tiek daugiau informacijos.
Back to top Go down
Online
avatar

Priority : Family
Posts : 125
Accounts : Eric, Astor
Name : Aušrinė

Jeffrey Cornelius Dietmar

PostSubject: Re: Didžioji salė   Sun Nov 19, 2017 10:07 pm


Jeffrey niekad nemanė, kad alkoholis yra geras sprendimas. Nebuvo net menkiausio atvejo, kada būtų užsinorėjęs paragauti alkoholinių gėrimų, nes jie paveikdavo protą, nebeleisdavo blaiviai mąstyti, todėl nekeista, kad jis ne itin palankiai žvelgė į jos taurę, kurioje teliuskavo rusvas gėrimas. Visgi, jis labai pasistengė neparodyti savo nepasitenkinimo vietoj to, pastebėjęs padavėją nešiojantį vandenį, pačiupo vieną stiklinę ir kiek gurkštelėjo, pajusdamas kaip vėsuma nubėga jo gerkle žemyn. Bent akimirką pasijuto kiek gyvesnis.
-Kaip visuomet galėčiau pasiteisinti paprasčiausiu atsitiktinumu. Prie tų laiptų stovėjau tik todėl, kad manęs paprašė pasakyti kalbą kaip pagrindinio mecenato ir kaip tyčia tai turėjau daryti iškart po jūsų. Lourdes, jūs tai matėte, todėl neturėtumėte per daug stebėtis, kad ten stovėjau. Vėliau jus susiradau tik todėl, kad man įdomu buvo sužinoti, kokie gi buvo jūsų kraujo rezultatai, būčiau visiškai kvailas, jeigu manyčiau, kad vis tiek nepridavėte mėginio. Tokia moteris kaip jūs, visuomet siektų viską išsiaiškinti iki galo. O kad jau puolėte manęs atsiprašyti pasidarė labai aišku kokį gi rezultatą gavote, tad dėl to jūsų apie tyrimą ir nesiteiravau. Jeigu norite, kad prisipažinčiau, tuomet pasakysiu, kad tikrai šiek tiek nusivyliau, jog jums labiau patinka moterys, nes esate tikrai išvaizdi, bet kuris vyras džiaugtųsi turėdamas jus šalia, jūsų gyvenimo draugei tikrai pasisekė. Abejoju ar ji iki galo suvokia kaip labai, ypač, kai bet kuris vyras šiame kambaryje sutiktų jus paversti karaliene. Tačiau tai dar nereiškia, kad aš noriu to paties, kad elgčiausi taip pat. Jūs per daug savimi pasitikite, per daug išlepote nuo vyrų ir moterų jums skiriamo dėmesio, todėl manote, kad visi jums lengvai pasiduotų,-akivaizdu, kad vyrui pasitikėjimo savimi nė kiek netruko nei vienas raumuo jo veide netruktelėjo sakant tokius dalykus. – Įdomesnių savybių? Apgailestauju, bet manyčiau, kad tos jūsų savybės, kurios manęs jau visai nežavi, nustelbs tas įdomias ir jums teliks pasikliauti moteriškomis dovanomis,-kreivai šyptelėjo, nykščiu perbraukdamas per stiklinės su vandeniu kraštą.
-Oi mano prašymas yra bene visiškai menkas palyginus su tuo, ką galėsite išlošti, jeigu jums pavyks laimėti. Noriu, kad ateitumėt į mano namus viena paragauti mano gaminti maisto. Sakėt, kad nenorit su vyrais rodytis viešumoje, jums to nereikės daryti, nereikės kęsti pavydžios gyvenimo draugės. Jums tereikia šiek tiek drąsos, o galbūt labiau pasitikėjimo savimi, kad tikrai laimėsite. Juk jums taip knieti pakeisti mano svetainę, negalite atsisakyti, kai prašau tiek ne daug. Ir atsakydamas į jūsų klausimą pasakysiu, kad ta mergaitė nėra mano dukra, tiesiog labai seniai ji buvo mano gyvenime, auginau ją, o vėliau paleidau ir ji dabar manęs nė neatsimena,-gūžtelėjo pečiais tarsi jam tai ne itin rūpėtų, tačiau tiesa buvo kiek kitokia ir jos jai dar nebuvo galima sužinoti.
Back to top Go down
Online
avatar

Maybe, maybe, we look for secrets because we can't believe our mind.
Priority : family
Posts : 303
Accounts : rayna, harper
Name : patricija.
Lourdes "№13" Guerrero

PostSubject: Re: Didžioji salė   Sun Nov 19, 2017 10:23 pm


Lourdes ne kartą pagaudavo save prie baro namuose arba darbe. Ranka pati tiesdavosi ties vyno taurės prie vakarienės, o viskis padėdavo užmigti prieš naktį, ypač pastaruoju metu, kai ją kamuodavo tiek daug košmarų. Guerrero partnerė į tai žvelgė kreivai, nes pati vaisingumo sumetimais bet kokių gėrimų su laipsniais buvo atsisakiusi jau daugiau nei prieš metus. Todėl tamsiaplaukė pagaudavo save prie baro dažniausiai tada, kai pastaroji užmigdavo arba būdavo ne namuose. Toks slapstymasis vargino, tačiau pykčiai ir kaltinimai iš serijos "Negi tau visai nerūpi mūsų vaikas? Negi nerūpiu aš ir mano sveikata???" vargino dar labiau, todėl net geriausias vynas apkarsdavo. Vis dėlto, dabar Guerrero džiaugėsi laisvu vakaru ir viskio taurė buvo puikus būdas atsipalaiduoti ir užsimiršti. Bent trumpam, prieš grįžtant į nykią realybę, pilną hormonų injekcijų ir ovuliacijos skaičiavimų.
- Per daug išlepau? Norite pasakyti, kad kiekvienas norėtų mane paversti karaliene, bet nesate vienas iš tų... Kiekvieno? - nusišypsojusi, Lourdes numojo ranka. - Nieko tokio, neprivalau būti kiekvieno skonio, Kornelijau. O ir tikriausiai neįsižeisite sužinojęs, kad net jei būčiau heteroseksuali ar bent jau biseksuali, būtumėte man kiek... Na, tikriausiai nėra gražaus būdo tai pasakyti, todėl drėbtelėsiu baisiai netaktiškai - tiesiog per senas. Žinoma, neatrodote savo metų, bet bijau, kad negalėtumėte pasivyti manęs ir mano gyvenimo tempo. O ir jei kada nors nuspręsčiau paragauti to, ko ragavusi nesu, abejoju ar mintys nukryptų jūsų pusėn. Vokiškas vynas skanus, žinoma, tačiau itališkas... Itališkas kur kas išraiškingesnis. - nusišypsojusi, akimis nusekusi vyrą, kuris visai neseniai bučiavo jos skruostą, Lourdes vėl grąžino akis ties Kornelijumi ir atmetė plaukus atgal, gurkštelėdama dar viskio. Nors jos žvilgsnis klaidžiojo, rodos Dietmar buvo susikoncentravęs tik ties ja pačia. Ir moteris turėjo pripažinti, kad toks dėmesys buvo malonus. Įprastas, tačiau vis tiek malonus. O ir šis žaidimas maloniai stimuliavo.
- Vakarienė neskamba taip siaubingai. Tačiau gaminsiu aš, jeigu jūs tik nieko prieš. Mėgstu žinoti ką dedu į burną. - moters akys blykstelėjo, o žiežirbos tarp judviejų blykstelėjo dar ryškiau. Atmosfera kaito su kiekviena akimirka vis labiau. - Sugalvosime kur ją perkabinti. Be to, esu šimtu procentų įsitikinusi, kad ji jus prisimena. Apie jus galėčiau pasakyti daug ką, tačiau negalėčiau jūsų pavadinti neįsimintinu. Kodėl toks pasitikintis savimi vyras taip prastai apie save galvoja?
Back to top Go down
Online


Sponsored content

PostSubject: Re: Didžioji salė   


Back to top Go down
 

Didžioji salė

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Sorbonos universitetas-