Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Restoranas eifelio bokšte - Page 4

Share | 
 

 Restoranas eifelio bokšte

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next
AuthorMessage
avatar

This is my body and soul here,
you've got the power to control.
Priority : tiny bubbles hang above me, it's a sign that someone loves me
Posts : 5162
Location : if I was young, I'd flee this town, I'd bury my dreams underground
Accounts : Carter & Luc
Name : Ieva
This is my body and soul here, you've got the power to control.
Ander Pierre Rochette

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Mon Oct 15, 2018 10:52 pm



Na jau, net ir žinant Timmy jautrumą, Ander nemanė, jog jo sesuo galėtų taip paprastai privesti iki ašarų. Taip, ji mėgo erzintis, tačiau visgi atrodydavo aišku, kad tai nebuvo rimta, nors gal čia tik jam kartu užaugus taip atrodė. Irgi galimas daiktas. Visgi kiekvienas užaugdavo kiek skirtingom aplinkybėm ir prireikia laiko, metų ar net kelių iš tiesų perkąsti kitos šeimos gyvenimo dinamiką. Žinoma, Tim jau turėjo šiokį tokį istorinį kontekstą, o ir turbūt jau galėjo suvesti panašumų tarp brolio ir sesers, ir tai prirašyti tiesiog šeimos bruožui. Juk va ir pirmaisiais pasimatymais Rochette pergyveno ar tik su savo pajuokavimais ir erzinimais neperžengdavo ribų. Atžaloms užkasus karo kirvius ir pradėjus kur kas artimiau bendrauti tas erzinimasis jau buvo be jokių ribų ir tabu, tad bendraujant su pašaliniais buvo ne prošal kiek pristabdyti ir neišgąsdinti ir nešokiruoti kompanijos.
- Tu tikrai manai, kad dabar mąstau apie ex? - nepatikliai perklausia kiek kilstelėjęs antakius. - Teks kažkaip tą tavo pavydumą išauklėti, - rimta, nieko gero nežadančia intonacija priduria. O gal kaip tik labai gerą žadėjo čia, priklausomai nuo nusiteikimo čia. Tai taip užgeria vandenėliu ir toliau doroja savo troškinį, apetitas gana sukilo, tai gana greitai ir užbaigia viską lėkštėje.
Back to top Go down
http://squalorvictoria.tumblr.com
avatar

Once, I saw a bee drown in honey,
and I understood.
Priority : If a writer falls in love with you, you can never die.
Posts : 4858
Location : We'll always have Paris.
Accounts : CORNELIA I. MÅRTENSSON.
Name : dovilė.
Once, I saw a bee drown in honey,and I understood.
Timothée Tobias Bilodeau

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Tue Oct 16, 2018 7:23 pm



Tokio tvirtai įsišaknijusio ryšio su seserimi jis pavydėjo baltu pavydu. Buvo džiugu stebėti, kaip žaismingai erzina vienas kitą, tačiau, net ir menki, prisilietimai bei šilti žvilgsniai rėkte rėkė kokius šiltus jausmus jie jaučia vienas kitam. Galbūt Dulcinea priims šviesią galvelę ant savo peties ir leis kartu tampyti Anderio nervus, tačiau giliai širdyje jis ilgėjosi to vieno normaliausio žmogaus iš šeimos rato. Kad nuotaikos nesugadintų savo paties mintimis, Tobias susikoncentravo ties maistu ir... tam tikra prasme irgi maistu.
-Na, dabar jau ne, ačiū Timočiui,-iškėlė aukštyn taurę ir išsišiepęs ją padėjo atgal. Nesinorėjo visiškai daugiau alkoholio, todėl tik retai paragaujamas lašelis tenkino skonio receptorius. Netrukus savo lėkštę pabaigė ir Tobias, kurio lūpos ragavo vyną, o safyrinės akys gaudė šviesulius, užgaunančius aukštus langus ir juos pridengiančias užuolaidas. Vaikinas grąžino taurę į savo vietą, visiškai atpalaidavo veidą bei tik įtempė raumenis aplink lūpas, kurios išraitė subtilią šypsenėlę. Timothee stumtelėjo kėdę atgal, pakilo ant kojų ir, neištardamas nė žodžio, ištiesė Pjerui plaštaką. Joje pajutęs šiltus pirštus, nusivedė mylimąjį prie vieno iš langų, prie kurio buvo mažiau staliukų bei žmonių. Tobias apėjo vaikiną už nugaros, apglėbė jį aplink liemenį, o smakrą įtaisė jam ant peties. Abejotina ar egzistavo kokie žodžiai, kurie nesugadintų tokios trapios ir jautrios akimirkos. Iš pažiūros viskas rodėsi normalu – pora žvelgia pro langą. Tačiau už viso to slėpėsi kur kas daugiau. Anderis ir Timotis išgyveno tikrą pragarą, jį užbaigė vos šiandien, kada išsipasakoję nebyliai pažadėjo saugoti vienas kitą nuo panašių situacijų, palaikyti ir raginti nepasiduoti, kad ir kas benutiktų. Nors kitą vertus visi šie pažadai sutilpo į žodį „myliu“, kuris dabar tyliai nuskambėjo greta Pjero ausies, o lango atspindyje atsimušė saldi šypsena, netrukus pasiplėsianti vaikino petyje. Už lango mirgėjo mažytės automobilių švieselės, jas dydžiu bei galingumu lenkė šviesos ruožai, sklindantys nuo eifelio bokšto viršūnės, mirgėjo viena kita šviesa daugiabučių kambariuose. Kiekviename lango lopinėlyje ryškiausiai švytėjo susikibusios poros siluetas. Šią akimirką Tobias pasijuto it aukščiau visko, kad jiedu pamatys daug šviesių akimirkų, tačiau ir dar tvirčiau juos sujungiančią tamsą, kuri dabar gaubė kiekvieną šviesos šaltinį.
-Žinai... O jeigu... Tiesiog pagalvojau. Jeigu greitu metu įsigytume namelį? Tuščią. Viską patys įsirengtume, pasidarytume, kaip norėsim. Tai užtruktų, bet galim pradėti bet kada,-tyliai pasiūlė mintį, o vėliau atsargiai aiškinosi, kad Anderiui tai neatrodytų skubota mintis,-aš čia vardan Lafo gerovės viską darau, tai mes dviese, tai iš viso vargšas vienas lieka...-suniurnėjo liūdnai bei netrukus sukikeno greta vaikino kaklo į jį iškvėpdamas karštą orą.
Back to top Go down
avatar

This is my body and soul here,
you've got the power to control.
Priority : tiny bubbles hang above me, it's a sign that someone loves me
Posts : 5162
Location : if I was young, I'd flee this town, I'd bury my dreams underground
Accounts : Carter & Luc
Name : Ieva
This is my body and soul here, you've got the power to control.
Ander Pierre Rochette

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Thu Oct 18, 2018 5:07 pm



- Aha, ačiū Timočiui, - paragintas lyg ir nenorom, bent jau iš intonacijos, taip pakartoja, bet šypsenėlė, atsiradusi Anderio veide išduoda viską, visai ką kita. Stengiasi nebegalvoti nei apie seserį, nei apie ką kita, tik vaikiną priešais ir judviejų laukiančias atosotogas ir apskritai laimę dviese. Jaučiasi šitoje gyvenimo audroje pagaliau radęs savo inkarą. Galbūt kažkas pasakytų, kad nelabai patikimą, ir statantį jį į pavojų, bet Rochette dabar jautėsi toks saugus ir radęs savo vietą, jog jį perkalbėti būtų itin sudėtinga. Galbūt ir neįmanoma. Vaikinui atsistojus ir ištiesus ranką, nesudvejoja nei akimirkai, tuojau sekdamas jį iš savo kėdės, ir sustojus prieš atsiveriančią stulbinančią Paryžiaus vakaro panoramą, apsikabina Timio rankas, priglausdamas jį dar arčiau savęs. Ne kartą buvo apsilankęs Eifelio bokšte, ne kartą čia ir vakarieniavo, tačiau dar niekada taip stipriai ši atmosfera nebuvo jo paveikusi. Keista, kad metalinė, šalta ir gigantiška struktūra simbolizuoja meilę ir visus kitus įmanomus šiltus jausmus, bet šįkart tai tiesiog buvo visiškai normalu. Bilodeau sušnibždėjus tą žodį, kuris turbūt nepaliaus skambėti tarsi gražiausia pasaulyje simfonija, vieną ranką paleidžia ir kiek prisitraukęs šviesią galvelę arčiau savęs, pabučiuoja jam į kaktą, taip nebyliai grąžindamas savo prisipažinimą ir tuomet švelniai ir tuo pat metu tvirtai delnu suimdamas jo paleistą riešą.
- Galbūt pirma paatostogaujam? tikrai džiaugiuosi, kad rūpiniesi Lafu, - sukikena, pridurdamas, ir stebėdamas juodu atsipindyje, - bet dar gali pasirodyti, kad nesugebam kartu neatsitraukdami susigyventi, - gal ir nelabai noriai tarsteli, juk kažkam reikia būti šiuose santykiuose būti labiau praktiškam, ir jau senokai buvo akivaizdu, kad Ander užima šią rolę. Visa laimė, kad jie iš tiesų planavo, ar tiesiog kalbėjosi apie atosotogas, nes per tas visas dramas tikrai įsireiks paimoprovizuoti, kadangi sakoma, kad ilgesnės kelionės kartu gali sugadinti net ir stipriausias draugystes bei rimtesnius romantinius santykius. - Namas gana didelė investicija, - galiausiai priduria visiškai akivaizdų faktą, tačiau intonacija išduoda, kad šita idėja Pjerui imponuoja, net jei ir atrodytų, kad jų santykiai iš tiesų buvo įjungę pačią aukščiausią pavarą. Gerai, kad jiedu šiuo požiūriu buvo gana skirtingi, nes net kad ir kiek apie tai būtų galėjęs svajoti, Rochette niekada taip anksti nebūtų pasiūlęs kartu apsigyventi, net jei tai ir buvo protingiausias sprendimas, nebenorint lakstyti tais keturiais aukštais aukštyn žemyn tai pas vieno, tai pas kito butą.
Back to top Go down
http://squalorvictoria.tumblr.com
avatar

Once, I saw a bee drown in honey,
and I understood.
Priority : If a writer falls in love with you, you can never die.
Posts : 4858
Location : We'll always have Paris.
Accounts : CORNELIA I. MÅRTENSSON.
Name : dovilė.
Once, I saw a bee drown in honey,and I understood.
Timothée Tobias Bilodeau

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Thu Oct 18, 2018 10:17 pm



Nejučia kūno artumas bei mirguliuojantis vaizdas Timothee nukėlė į gilesnius minčių verpetus. Nežinia, kiek tikslingas faktas, tačiau prieš metus, šią valandą, brunetas Smith narys juto įtampą, sąmonę kamavo, rodos, bereikšmės viltys bei lūkesčiai. Tuo pat metu vaikinas nuvydavo pozityvias mintis šalis idant sentimentalumas nesutrikdytų atliekamo veiksmo. Gyvenimo nuodai tekėjo jo venomis, tamsuma glemžėsi užsimezgusį sentimentą. Tačiau maži, vilties pripildyti stiebeliai, galiausiai gavo leidimą siekti aukštumų, išsiurbti blogį iš kūno bei apie jį raizgytis. Jie įsikibo taip tvirtai, kaip dabar Tobias laikėsi savo žmogaus. Vaikinas nebuvo toks naivus, kaip galėjo pasirodyti iš kitos perspektyvos – puikiai žinojo, kad ši trapi akimirka, toji ramybė buvo laikina dovana. Nei vienas iš jų nebuvo saugus, tačiau laikydamiesi vienas kito, rodos, galėjo išvengti menkiausios probleminės situacijos. O ir nepalaužiami jausmai įkvėpė jėgos. Gavęs švelnų bučinį, vaikinas prigludo arčiau tvirtos nugaros, o kaulėtais pirštais spustelėjo juntamus saujoje. Išklausęs, Timothee kiek atsiduso, tačiau ne nusivylimo vedinąs, anaiptol. Pjeras pasižymėjo racionalesniu protu, kas porą labiausiai ir gelbėjo. Tačiau tai nestebina, žinant jų profesijas – Rochette užsiėmė verslu, tuo tarpu Bilodeau kiekvieną dieną panirdavo į spalvotos pasąmonės gelmes ir minčių kratinius perteikdavo aliejinių dažų pavidalu. Vaikinui teliko pritariamai pajudinti galvą.
-Tiesa, aš tik... Žinau, kad visko nereikia skubinti, tik kai tokia mintis aplankė, nesusilaikiau nepasidalinęs,-tylų juoką prislopino tamsus švarkas,-gerai, pirmiau pailsėkim,-išnėręs iš kaklo, tvirčiau įsirėmė smakru ir kiek palenkė galvą, kad galėtų Anderį išvysti realiai, o ne stiklo atspindyje,-bet pažadu, kai mes tai padarysim, namai bus tobuli,-išsišiepęs neskubėjo užverti šios temos,-o dar Dulcę pasikviesim į pagalbą, tai patikėk, jausiesi lyg būtume dizainerius užsakę. Mums tereiks tavo stiprių rankyčių,-plaštaka suėmęs Anderio raumenį, jį kiek spustelėjo ir, savaime aišku, nusijuokė. Turint stiprų vyrą, tuo tarpu būnant liesu, mažiuku berniuku, buvo vieni privalumai: viską atidarys, pakels, nuneš, dar ir tave panešios po namus. Juk ne kartą užmigęs ant sofos atsimerkdavo ryte, savo lovoje. Kažin ar pats Tobias gali patikėti tokia peripetija savo gyvenime. Neseniai regėjo tamsias patalpas prigrūstas sukauptų ginklų, o dabar po ilgų juoko priepuolių, žaismingų erzinimų, užbaigdavo bučiniu su savo mylimuoju.
-Dar nori likti desertui ar keliaujam pas Lafą? Užsiminiau ir suvokiau, kad pasiilgau. O šiaip vakar spėjom pašnekėti, kai šaukiau tave, jis man sumiauksėjo. Jauti? Jis mane mėgsta, aš jo naujas tėtis,-paskutiniuosius sakinius ne tiek, kiek ne į temą šovė, bet akyse žibėjo kažkas daugiau. Jis turi pūkuotą sūnų... Lafayette jį priėmė... Kaip žavu...
Back to top Go down
avatar

This is my body and soul here,
you've got the power to control.
Priority : tiny bubbles hang above me, it's a sign that someone loves me
Posts : 5162
Location : if I was young, I'd flee this town, I'd bury my dreams underground
Accounts : Carter & Luc
Name : Ieva
This is my body and soul here, you've got the power to control.
Ander Pierre Rochette

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Sat Oct 20, 2018 2:22 am



Nors tyla tarp jų ir būdavo jauki, jos Ander kiek prisibijodavo. Jei jau jo mintys retkarčiais nuklysdavo ne į pačius maloniausius laikus, galėjo tik įsivaizduoti, kas kankindavo mylimąjį. Būtent ir pats baiminosi to, jog kad ir kaip besistengtų, pilnai Timothée jis niekada neperkąs ir nesupras. Papasakoti buvo viena, tačiau būti tame pačiame vietos ir laiko kontekste buvo tikrai kas kita. Žinoma, nenorėjo pats to patirti, kas to norėtų, bet jei galėtų bent laiku grįžti atgal, ir nesugebėti pataisyti, visko, kas tuomet nutiko, tikrai pasiryžtų bent palaikyti kompaniją. Surinktų jo sielos šipulius ir stengtųsi juos suklijuoti, rizikuodamas taip įsipjauti pats. Tuo net neabejojo, akyse fiksuojant žaižaruojančius, susiliejusius miesto žibintus, kurie kiek hipnotizavo. Blogiausiu atveju galėtų pranykti viename iš daugelio neapšviestų, ilguose ir tamsiuose šešėliuose plotų, kol sugalvotų kokį padorenį pabėgimo planą. Kaži, ar Dulcė kada atleistų antrą tokį iš pažiūros savanorišką atsiribojimą nuo šeimos? Na, bet anksčiau ar vėliau ateina metas kurti savąją, ir Rochette jau menkai abejojo ją radęs šitame liauname glėbyje.
- Gerai, tačiau tik su ta sąlyga, jei virtuvę paliksi man, - na, Ander neketino visiškai nieko neatsiklausti, visgi turbūt iškils kokia dilema kuriuo ne visiškai baltos spalvos atspalviu dažyti sienas, bet abiems buvo žinomas faktas, kad šita patalpa buvo kaip antra bruneto šventovė. Pagalba virtuvėje be veik visada buvo sveikintinas dalykas, bet ir pats nejučiomis buvo pradėjęs daryti pertvarką ir Timio virtuvėje, na, yra keletas dalykų, kurie turėjo būti Rochette po atitinkama ranka ir panašiai. Kitaip visą šitą kone religinį ritualą pertraukdavo šnaresys, dundesys po visokius įrankius, indus ir galiausiai jau nebe nebylūs keiksmai.
- Lafas dar gali pakentėti kokią valandą ar dvi, nieko nenutiks. Neabejoju, kad po atostogų ne tik tave, bet ir mane pamirš, tad teks Dulcei atiduoti varšgelį, - pilvui truputėlį užgrojus, trumpai nusijuokia. Čia tiesa, Lafas vietoj labai protingas buvo, ir prikrovus daugiau maisto nepersiėsdavo iš karto (ne kaip savininkas), bet atmintį tai nekokią turėjo. Gal koks pusaklis buvo. Tuo labiau, kad nenorėjo Timio tėčiu vadinti kažkaip... O kas lietė virškinimą, žinoma, tik pats Ander galėjo pasakyti, ar čia jau signalas daugiau nieko į burną nebekišti, ar visgi priešingas, pozityvus ženklas, reiškiantis, kad skrandis visgi nesustojo. Kas čia išvis per klausimas, Ander net ir visai pilnas neatsisakytų ir nemokamo deserto, o dabar juk ir už viską mokė, tai išeiti nepasisotinus iki galo kažkaip nei šis, nei tas. Na, o jei Timmy kokią vyšnaitę ant torto buvo sumąstęs, tai pakentės dar truputėlį. Ne desertas, o visi naktipiečiai bus.
Back to top Go down
http://squalorvictoria.tumblr.com
avatar

Once, I saw a bee drown in honey,
and I understood.
Priority : If a writer falls in love with you, you can never die.
Posts : 4858
Location : We'll always have Paris.
Accounts : CORNELIA I. MÅRTENSSON.
Name : dovilė.
Once, I saw a bee drown in honey,and I understood.
Timothée Tobias Bilodeau

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Sat Oct 20, 2018 11:19 pm


Tobias troško, tačiau ir desperatiškai bijojo įsimylėti, ką jau kalbėti apie sulauktą atsaką. Pasirodo, fizinė jėga viršijo emocinę – vos užčiuopęs galimybę sieloje palikti gilų meilės įspaudą, Timothee to net neketino atsisakyti. Jau tą pačią dieną suklupo, o pirmąjį pasimatymą tiek metaforiškai, tiek fiziškai krito Pjerui į glėbį, melsdamas nepaleisti, kad ir koks jis bebūtų sugadintas. Taip, jį suprasti buvo neįtikėtinai sunku, tačiau vien šis faktas, kad sugebėjo atsiverti, reiškė tiek daug. Anderio meilė skatino jo sielą paspartinti gijimo procesą, užpildyti įtrūkimus, neleisti sugriūti stabiliai emocinei būsenai. Neretai Tobias nesusilaikydavo, susierzinęs dėl nereikšmingo dalyko mestelėdavo žodžių, kurių nederėdavo naudoti, kartais, mylimajam nematant, paleisdavo į sieną vieną kitą daiktą. Agresyvumo protrūkiai retėjo, tačiau vis dar egzistavo ir tai jį nepaliaujamai erzino. Tokiu būdu susivijo uždaras ratas, kurį palengva ardė Pjero šiluma bei supratimas. Dabar, trumpas būsto įrengimo aptarimas kėlė saldžią šypseną ir nenorą atsigręžti atgal. Timothee vis kartodavo sau, kad nevalia prisiminti, lyginti akivaizdžiai skirtingų kasdienybių.
-Aš tau jau savo virtuvę užleidau, jei nepastebėjai,-it perskaitęs mintis tyliai susijuokė, nebyliai akcentavęs faktą, kad nepataisomas idealistas, kurio namai prilygsta jo tvirtovei, užleido kitam žmogui zoną, kurioje neketina kažko keisti ar dėlioti savaip. Galų gale, kai namie atsirado maisto ekspertas, tai kam trintis virtuvėje, jei Anderis bet kokiu būdu pagardins Timočio paruoštą maistą taip, kad atrodys it kitas patiekalas. Bet vaikinas stengiasi mokytis ir, žiūrėkit, galbūt kada nustebins kritiką. Sulaukęs atsakymo Tobias susimąstęs susitelkė ties viena šviesele. Minčių srautas privertė akis išsiplėsti, tuo tarpu vokams liepė sustingti kelioms akimirkoms.
-Aššš kai ką sugalvojau,-ištaręs papurtė galvą bei pamirkčiojo kiek išsausėjusiomis akimis,-eime,-švelniai timptelėjo už kostiumo švarko ir lėtai nužengė staliuko link,-tu prisėsk, aš tuoj,-akivaizdžiai kažką suplanavęs, Timothee nusišypsojo ir mikliai nuėjo prie artimiausios padavėjos. Balsas nerado kelio prasimušti pro restorano šurmulį, o ir pats vaikinas dėstė žodžius kiek nuleistu tonu. Abu sutariamai linktelėjo, jauna rusvaplaukė dingo virtuvėje, o Tim nepajudėjo iš vietos. Vietoj to, išsitraukė telefoną ir surinkęs numerį, prietaisą prisispaudė prie ausies. Kažką bekalbėdamas, suvokė, kad trikdo žmonių eismą, todėl teko trauktis. Nelabai pats suprasdamas, kur nuėjo, iš tiesų atsidūrė kiek arčiau Pjero, todėl šis, kiek pasistengęs, galėjo pagauti vieną kitą žodį.
-...kampe. Nee, trečiam stalčiui. Neanalizuok, o nešk šikną. Tu literally eini pro tiltą. Ėė, atostogos neišnaudojo to laiko, kiek už tave dirbau,-po sekundėlės, sulaukęs atsakymo, Tobias nusijuokė ir žvilgtelėjo į Anderį, suvokęs, kad yra netoliese,-aš turiu baigti, viską paaiškinau, nedramatizuok ir atnešk, thanks, byeeee, nieko negirdžiuu,-nutęsdamas numetė ragelį ir besišypsodamas priartėjo prie staliuko, tuo tarpu prisistatė ir padavėja, nešina didesniu popieriniu maišeliu.
-Dėkoju,-šiltai padėkojęs, sulaukė merginos šypsenos, kuri netrukus nukeliavo prie kito staliuko, o Tobias atsisuko į savo vaikiną bei ištiesė jam ranką,-o dabar eime su manim, tavo staigmena įvykdyta, dabar eilė man,-gudriai išraitė lūpas, tačiau akyse žibėjo tos pačios ugnelės, kupinos nesuskaičiuojamų meilės spalvų. Netrukus pora paliko eifelio bokštą.
Back to top Go down
avatar

One runs the risk of weeping a little, if one allows himself to be tamed.
Priority : Terror made me cruel.
Posts : 2590
Location : We were the people who were not in the papers. We lived in the blank white spaces at the edges of print. It gave us more freedom. We lived in the gaps between the stories.
One runs the risk of weeping a little, if one allows himself to be tamed.
Abijah Garwyn Welch

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Fri Nov 16, 2018 1:44 pm



Abijah tyčia parinko staliuką, kuris buvo artimesnis žemumoje likusiam vaizdui. Jam patinka stebėti, kaip mergina kažkuo nuoširdžiai džiaugiasi. Nesuvadinamai vos vos suraukiama kakta, įsitempiantys antakiai prieš nustebimo atodūsį visada prikausto dėmesį. Net pats nepajunta, kaip tokiais momentais išspaudžia minimalią šypsenėlę. Galbūt jis per daug pasinėrę į tai, ką jaučia, bet nebėra pajėgus priešintis. Jį neša pasroviui. Prilėtina žingsnį, kad mergina galėtų kiek ilgiau apžvelgti, kas liko jai po kojomis.
- Gražu, žinau,- linkteli šyptelėdamas ir neduodamas įsiterpti Kirai. Nuspėja, ką ji pasakys. Pasiekus staliuką pademonstruoja užsilikusį tėvo Welch auklėjimą ir atitraukia kėdę. Apeina stalą ir prisėda pats. Akys kaipmat nusukamos į miesto šviesas, netrukus ir į Ito. Pasiekęs jos delną spusteli. Mergina sugebėjo priversti jį pasirinkti teisingai, už tai bus visada dėkingas. Pastovumas nėra įprastas dalykas vaikino gyvenime, bet dabar jo kur kas daugiau. Bent jau ties vienu apsektu. Kartais dar spėja pagalvoti, kad jis nėra vertas to, ką gauna iš Ito. Pati pradžia verčia manyti, kad vaikinas sugadins švelnumą, kuriuo yra kasdien apdovanojimas. Baugoka, bet mergina visus šešėlius nuveja šalin net pati nežinodama.
Back to top Go down
avatar

All you gotta do is trust me
Posts : 510
All you gotta do is trust me
Kira Iris Ito

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Fri Nov 16, 2018 7:52 pm



Kira Paryžiuje gyveno jau ne pirmi metai, tačiau per visą tą laiką, niekada nebuvo apsilankiusi Eifelio bokšte. Paradoksalu, nes negalėtų suskaičiuoti kiek kartų buvo šalia ir kiek nuotraukų pasidarė asmeniškai bei darbiniais reikalais. Mergina nežinojo iš kur Abijah nuspėjo, kad jai neteko lankytis restorane. Greičiausiai nejučiom pati leptelėjo arba pasireiškė jos teta Satomi. Bet kuriuo atveju- negalėjo skųstis. Vaizdas iš viršaus buvo neįkainojamas, ypatingai vakare, kai miestą dengė šviesos. Kira priartėjo prie lango ir uždėjo delną ant stiklo žavėdamasi reginiu, atsiveriančiu prieš jos akis. Veidą puošė maža šypsenėlė, o akyse spindėjo nuostaba bei meilė vaikinui, kuris sugalvojo padaryti dar vieną staigmeną. Visi pykčiai bei ginčai atrodė tokie tolimi, kad Ito net nespėjo pasiilgti savo jaukaus butuko, kurį vos prieš pora dienų pardavė jaunai šeimai. Didelis žingsnis visiškai atsisakyti buvusio židinio, tačiau dabar jos namai buvo ne vieta, o žmogus. - Mmm? - lyg iš debesų sugrįžus pasisuko į Abijah, - net neturiu žodžių apibūdinti tam grožiui, - palaimingai atsidusus atsitraukė nuo lango ir priartėjus prie vaikino, prigludo prie jo pašonės, pakštelėdama į šio kaklą. Jiems pasiekus staliuką šyptelėjo, kai Abi atitraukė kėdę ir patogiai įsitaisė nei akimirkai neatitraukdama akių nuo jo. Kira nesuvokė kaip galima jausti tiek daug vienam žmogui. Rodėsi, kad jausmai šiam vaikinui, sėdinčiam priešais, tuoj prasiverš lauk, o širdis iš to džiaugsmo tiesiog susprogs. Spustelėjo jo delną atgal, - tu nuostabus, - blizgančios akys išdavė meilę.
Back to top Go down
Online
avatar

One runs the risk of weeping a little, if one allows himself to be tamed.
Priority : Terror made me cruel.
Posts : 2590
Location : We were the people who were not in the papers. We lived in the blank white spaces at the edges of print. It gave us more freedom. We lived in the gaps between the stories.
One runs the risk of weeping a little, if one allows himself to be tamed.
Abijah Garwyn Welch

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Fri Nov 16, 2018 9:00 pm



Jis nėra pratęs prie žodžiais išsakomų jausmų. Abijah geriau ką jaučia parodys veiksmais. Galbūt jie retkarčiais prasilenks su logiškais sprendimais ir paaštrins artumą, bet jis stengiasi ne dėl savęs, o dėl dviejų žmonių. Abijah žino, kaip skaudu netekti artimiausių žmonių, dar skaudžiau yra žinoti, kad niekuo negalėjai padėti. Perdėta kontrolė išduoda rūpestį, norą išvengti nelaimės, o ne siekį įrodyti, kad yra kažkuo pranašesnis. Matydamas, kaip griūna kitų gyvenimai to paties nelinki sau ar Kirai. Abi norėjo, kad mergina suprastų, ko gali tikėtis santykiuose. Kodėl norėjo? Nes ji tai suprato. Daug ką pakeitusi naktis, kuomet tamsiaplaukė pasirodė prie durų su kraujo dėmėmis, tapo išganinga.
- Čia labai skanus vynas,- šypteli į komentarą apie save. Merginos delnas paliekamas nuošaliau, Abi atsiverčia meniu ir pirštais pavedžioja per kelių butelių nuotraukas. - Tik šiandien tu jo ragausi viena,- pakelia akis primindamas, kad Abi atvažiavo savo automobiliu. Iš tikro tai vienas ar du gurkšniai dėl simbolikos nieko blogo nepadarys. Prižadėjo saikingiau vartoti alkoholį. Vadinasi, prižadėjo ir tai, kad nesivels į tokias problemas, po kurių pergalė neapsieina be keliolikos stiklų vieno ar kito atspalvio rudo gėrimo. Priėjus padavėjai vienas nusprendžia, kokio maisto mergina paragaus. Padavėjai susakomi keli prabangiai skambantys žodžiai, kurie įprastai ausiai nelabai ką reiškia. - Žinai... Aš svarsčiau,- pradeda mintį atsikrenkštęs ir vėl grąžinęs savąjį delną ant Kiros. - Galėtume prieš šventes šiek tiek pakeliauti. Kol kas mano planuose kelios šalys, bet Šiaurės Korėja tai tikrai. Žinau, kad pasiilgai tėvų,- šypteli. Satomi užsiminė, kad Ito norėtų vėl apsilankyti gimtajame krašte. Tikrai pavyktų suorganizuoti dar vieną neva turistinę išvyką.
Back to top Go down
avatar

All you gotta do is trust me
Posts : 510
All you gotta do is trust me
Kira Iris Ito

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Fri Nov 16, 2018 9:45 pm



Kira buvo maloniai nustebinta, kai Abijah pareiškė, kad vyną ragaus viena. Tai tik buvo dar vienas įrodymas, kad vaikinas laikėsi savo duoto žodžio. Antakių kilstelėjimas ir akimirka tylos išdavė minėtą nuostabą, tačiau ji buvo maloni, kaip ir visos pastarosios, kurias sukėlė Welch. - Jeigu išgersi bent gurkšnį, kad nesijausčiau kalta, jog taurę išgersiu viena, tada sutarta, - linktelėjo atsakydama ir paimdama meniu. Akimis perbėgo jame surašytus patiekalus, net nežinodama ko norėtų. Abijah užbėgus už akių, mergina užvertė savo meniu, žvilgtelėdama į padavėją, o po to ir į vaikiną. Neprieštaravo, kad Abi užsakė už ją, kadangi nebuvo čia vakarieniavusi, tad šiuo atveju jis žinojo geriau. Jo delnui vėl atsidūrus ant jos, kiek kilstelėjo pirštus, juos supindama su Welch priklausančias. Jam prabilus, žvilgsnis vėl nusileido ant vaikino veido. - Kelios šalys? Kokios šalys? - kilstelėjo antakį susidomėdama, vos tik išgirdo žodį "pakeliauti". - Man atrodo judu su Satomi per daug susidraugavot, - sukrizeno neužimta ranka užkišdama tamsių plaukų sruogą už ausies. - Bet aišku, kad norėčiau. Būtų smagu, kad pagaliau su jais susipažintum, - nusišypsojo stebėdama vaikiną. Anąsyk Korėjoje Abijah buvo per daug užimtas, kad aplankytų Ito gimtąjį miestą. Be to, jiedu tuomet dar nedraugavo. Bent jau oficialiai. Dabar viskas buvo kur kas kitaip. Kira norėjo, kad vaikinas pažintų jos šaknis ir artimiausius draugus.
Back to top Go down
Online


Sponsored content

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   


Back to top Go down
 

Restoranas eifelio bokšte

View previous topic View next topic Back to top 
Page 4 of 5Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Eifelio bokštas-