Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Parkelis - Page 3

Share | 
 

 Parkelis

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3
AuthorMessage
avatar

We must bring our own light to the darkness
Priority : She is a flower but she isn't soft. When her petals fall, they hit like bullets.
Posts : 12268
Location : Some nights I wish I could go back in life. Not to change shit, just to feel a couple things twice.
Accounts : Emil, Elisa, Caesar, Konstantin, Vincent, Amara
Name : Akvilė
We must bring our own light to the darkness
Colette Leticia Romanoff

PostSubject: Re: Parkelis   Wed Aug 29, 2018 2:23 pm



Na, tarp draugyčių buvo geras dešimt cymų skirtumas, todėl Arabella galėdavo kilnoti šitą nykštuką visai be problemų. Tik šiandien kadangi ji užsidėjo heelsus, tai ūgių skritumas gerokai pamažėjo. Bet negalėjo atsigrožėti Shantele, nes taip seniai ją matė, kad net pati spėjo pamiršti jos tą skanų kvepalų aromatą, kurį galėtų laisvai atpažinti net ir minioje.
- AAAAAAAAAA, PA GA LIAU,- beklykdama dar priduria ir pašokinėja vietoje kartu su Shantele, kad išleistų bent dalį savo energijos, kurią kaupė tiek daug laiko šitai gražuolei. – Ne, ne, baik juokus, tiesiog gyvai tu iš viso dieviška,- paklapsi savo ilgom blakstienom tiesiog stebėdama šitą tobulai sudėtą meno kūrinį priešais save. Nežino net kur dėtis, kai tiek daug džiaugsmo viduje dabar yra. Stebi Shantės išmestą pozą ir padariusi smirk veido išraišką lėtai palinksi galvele. – Aš maniau, kad Kventinas tave pasiglemžė amžiams į Graikiją,- linksmai sukikeno ir pagaliau klestelėjo ant pleduko, kad nepradėtų strakalioti ir bėgioti maratonų apie Eifelio bokštą. Jautėsi dabar kaip tas Duracell triušiukas prisikrovęs energijos baką. – Oh i know,- atmeta taip kaip iš šampūno reklamos plaukučius atgal ir pakilnoja antakius. Pasiėmusi picos gabalėlį nieko nelaukdama tisiog atsikanda, nes kitaip numirs iš bado. – Kiek buvau Graikijoje tai ir man patiko. Tiek maistas, tiek gamta, tiek patys žmonės, tai galiu įsivaizduoti, kokias geras atostogėles apturėjot,- šypteli nužvelgdama draugytę ir atsikanda dar vieną gabalėlį picos. – Wow, nė karto nesusipykot? Kas per magiška vieta ten?- klausiamai išlenkia antakius su didele nuostaba veide, nes kiek atsiminė, tai su Kvente jie non stop dėl visokių menkniekių pykdavosi ir keldavo scenas. Išgirdusi apie dovanas iškart padeda likusį picos gabaliuką atgal į dėžutę ir į servetėlę pasivalo rankutes. – OMG, SHANTE, AWWWWWWWWW...,- išvydusi maišelį numykia ir paima jį į rankas. Praveria, kad galėtų suprasti, apie ką Kyara kalba ir pamačiusi visokiausias kūno priežiūros priemones plačiai išsišiepia. – YASSSS, KAIP MIELA, AČIŪŪŪŪŪ, KATINUKAI,- padėjusi maišiuką šalia savęs puola į draugės glėbį vos nenuversdama jos ant nugaros. Stipriai pamyluoja ir pakšteli tamsiaplaukei į skruostuką. – Uuuuuuuu, daaaamn, viskuo pasirūpinai,- atsitraukusi nužvelgė abu butelaičius su ugnele akyse ir paplojo delniukais visa excited viską paragaut ir išbandyt. – Aš irgi tau kai ką turiu,- pamerkia akį ir užsisukusi iš savo rankinės taip pat ištraukė maišelį, kuriame puikavosi kelių karatų auskarai, porą žiedų ir daug įvairiausių saldumynų iš Dubajaus. – Čia pavėluotai,- ištiesė maišiuką Shantės link plačiai išsišiepusi.
Back to top Go down
avatar

Do not let her icy demeanor fool you, for she is pure fire, and she will burn the world.
Priority : pleasure is the only thing one should live for, nothing ages like happiness.
Posts : 3352
Location : and her i love you's sounds a hell of a lot like you can always come home.
Accounts : joaquin; aidan; désirée; allegra
Name : laurita
Do not let her icy demeanor fool you, for she is pure fire, and she will burn the world.
Shantel Kyara Knight

PostSubject: Re: Parkelis   Wed Aug 29, 2018 10:22 pm



- taip taip, pargrįžau tiesiai iš olimpo, - draugei prakalbus apie dieviškumą, palinksi galva besijuokdama. gi nelabai toli nuo tiesos, visi Graikijos mitai, viską.. visada jautė jiems nepaaiškinamą prieraišumą, o ir kai turi savo Hadą pašonėje, kuris praveda ekskursijas šia tema, tai išvis smagu. - pas kitą savo dievišką mergaitę, - dar priduria, nepamiršdama ir Bellos, nes kaip jos po vieną.. niekaip. tik dar niekaip nenusprendė, kuri čia deivė labiau atspindi blondinės charakterį.. - būsiu atvira, akimirką ir pati maniau, kad tikrai negrįšiu. bet kaipgi aš be tavęs, - taip mielai gūžteli petukais, galvą beveik padėdama ant vieno peties, ir nusišypso. - aa, o koks maistas!! ir kokio dydžio porcijos, - kiek išpūtusi akis palinksi galva, leisdama suprasti, kad truputį persivalgė ten.. reikės nueiti į salę ar saviškėje išsišokti, kad vėl grįžtų į teisingą kelią, - tikrai taip, atostogos buvo puikios, - palinksi galva, numesdama tokį nekaltą žvilgsnį lyg būtų nekalčiausia mergelė žemėje. not. na, leidžia suprasti, ką veikė pusę laiko. gal dėl to ir nebuvo laiko pykčiams.. - net neįsivaizduoju, bet matai.. pasirodo, viskas įmanoma. nes pavyzdžiui dabar mes esame šiek tiek.. susipykę, - vėl nekaltai (šįkart iš tikrųjų) žvilgteli į draugę. patenkinta stebi Minervos reakciją į dovanėles ir laimingai sukrykštauja, kai blondinė pakimba jai ant kaklo. apsikabina stipriai stipriai ir paglosto nugarytę, dar kartelį atsibučiuoja ir jau ruošiasi grįžti prie savo picytės, kai išgirsta Bellos žodžius. susidomėjusi stebi, ką ten Falconė ištrauks, ir paėmusi maišelį, iškart jį praveria bei apžiūri visas gėrybes. - o jetauu, Bella... nereikėjo, turbūt sumokėjai milijoną, - pakėlusi akis į draugytę ištaria, - bet ačiū, - pasilenkusi dar kartą atsibučiuoja, tiek laimės ir meilės čia pas jas šiandieną, nėra kur dėtis, kad vis bučiuojasi:) pasidėjusi maišelį šalia savęs, vėl atsisuka į Minervą. - grįžtant prie pavėluotai... ar jau nori man papasakoti apie savo roadtripą? - kaip žinovė nusišypso savo smirk šypsenyte. tada ištraukia vienkartinius stikliukus iš maišo, nes Kyara viskam pasiruošusi atėjo, ir pastačiusi juos, vėl paima abu butelius į rankas. - kurio norėsi? - dar pasiklausia, nes kad reikės išgerti už viską, tai tiksliai.
Back to top Go down
avatar

We must bring our own light to the darkness
Priority : She is a flower but she isn't soft. When her petals fall, they hit like bullets.
Posts : 12268
Location : Some nights I wish I could go back in life. Not to change shit, just to feel a couple things twice.
Accounts : Emil, Elisa, Caesar, Konstantin, Vincent, Amara
Name : Akvilė
We must bring our own light to the darkness
Colette Leticia Romanoff

PostSubject: Re: Parkelis   Thu Aug 30, 2018 12:35 am



- Būūūtent, Graikija dar žavesio pridėjo,- plačiai pasišypso, nes smagu buvo matyti draugytę po tiek daug nesimatymo. Žinojo, kad jai viskas gerai ir su Kvente ji laiminga, bet vis vien pasiilgo jų baliukų bei nesąmonių darymo. – awwwww, babe,- taip pat kilsteli petukus galvą padėdama ant vieno iš jų ir pasiunčia oro bučinuką princesei. Nors ir taip čia nieko kito nedaro kaip klykia ir bučiuojasi, bet bučinių juk niekad nebus per daug. – Jei nebūtum grįžus, tai būčiau šįkart aš važiavus pas tave,- plačiau nusišypso ir dviem pirštukais atseit duria sau į akis, o tada Shantelės link. Maždaug i watch you, niekada nepabėgsi nuo manęs. – Mmm, graikiškas maistas, pavyyydžiu,- pasmirkina keliom sekundėm užsisvajodama apie maistą, bet kadangi ta picytė prieš nosį dar skaniau kvepėjo, tai paėmė savo paliktą gabaliuką ir baiginėjo jį valgyti. Picos niekada nebus per daug, skaniausias maistas žemėje. Dėkojo visiems dievams, tiksliau mamytei ir šūdinam tėvukui už gerus jų genus, kurie palaikė blondinės kūną visada geroje formoje, nors ir valgė kaip už du. – Ką? Tik grįžot į Paryžių ir vėl susipykot? Dėl ko?- klausiamai išlenkė antakius trumpam sustodama kramtyti, nes negalėjo patikėti, kad čia lyg kažkoks užburtas ratas buvo. – Blem, gal jūs prakeikėt Paryžių arba koks tavo ex naudoja kokią nors jūsų vodoo lėlę?- smagiai sukrizeno, nes šiaip gana realus variantas, kai tiek bernelių širdžių Shantelė sudaužė. Vargšai berniukai, tiek daug stengėsi ir viskas dėl nieko. Na, bet tokią princesę ne bet kas sugeba išgelbėti iš bokšto, supančio drakonų. Tikriausiai tik berniukai ne su žirgais, o mustangais;). Atsibučiavusi ir dar kartelį išmylavusi Kyarą stebi jos reakciją į lauktuves ir patenkinta šypsosi, kad draugytei patinka. – Ai, nesvarbu ta kaina, kai turiu neįkainojamą draugę,- labai jau čia cheesy šovė, bet ką jau daryti, kad per tą laiką matyt ir suskysti spėjo, nes nėra, kas į šikną įspirtų ir atvestų atgal į tinkamą kelią. – Nėra už ką, tu to verta,- mirkteli akele nusišypsodama ir sukramto visą likusį gabalėlį. – Aš net nežinau nuo kur pradėt....ammm tikriausiai nuo to, kad mane į roadtripą pasiėmė Franytė iš Aarono ryte, nes visą naktį buvom klube ir paskui jam atvažiavus sužinojau, kad jie geriausi draugai?- šauna čia tokį iškart prie reikalo, bet kinda istorijos pradžia, tai reikėjo visą priešistorę kelionės taip pat papasakoti. – Metaxa,- duria pirštuku į butelaitį ir trina delniukus, nes jau nekantrauja paragauti.
Back to top Go down
avatar

Do not let her icy demeanor fool you, for she is pure fire, and she will burn the world.
Priority : pleasure is the only thing one should live for, nothing ages like happiness.
Posts : 3352
Location : and her i love you's sounds a hell of a lot like you can always come home.
Accounts : joaquin; aidan; désirée; allegra
Name : laurita
Do not let her icy demeanor fool you, for she is pure fire, and she will burn the world.
Shantel Kyara Knight

PostSubject: Re: Parkelis   Thu Aug 30, 2018 3:56 pm



Shantelė niekada nesuprasdavo moterų, kurios, susiradusios antrąsias puses, pamiršdavo visus savo draugus ir artimuosius. va, prireikė pačiai įsimylėti, kad bent kiek aiškiau pasidarytų, kodėl tai taip lengva. bet nieko, dabar ji grįžusi ir ruošiasi kaip reikiant ištaisyti savo klaidas, su visais baliukais ir nesąmonėmis. o kur geriau tai padaryti jei ne prie eifelio bokšto. va, galės po to gal ir užsikelti viršun, pasigrožėti panorama ir viena kita, kaip priklauso. - nemanau, kad tai tokia jau prasta mintis.. pirma Arabija, po to Graikija.., - palinksi galva, labai pritardama šiai minčiai. ne esmė, kad jau pati nebėra už tūkstančių kilometrų, bet gi pasvajoti apie atostogėles su drauge visada galima. juolab, kad kai su Bella kiekvienas susitikimas yra nepamirštamas, tai ten būtų išvis.. wowza. matydama, kaip skaniai draugytė valgo, prisimena savo picytę ir, pasiėmusi dėžę atgal, pasičiumpa tą patį gabaliuką ir skaniai atsikanda. - mmm, nepakartojama, - užsimerkusi sumurka, jausdama nuostabų skonį burnoje, ir sukramto kąsnį. - ai.. gi žinai mus. o ir kad suprastum, reikia priešistorės, tai papasakosiu vėliau, - numoja ranka lyg čia no big deal būtų. kažkaip jaučia, kad prieš tokias temas reikia gerai pavalgyti ir išgerti, nes kol kas tai susilaukė tik priekaištų, kad viskas įvyko slapta ir nieko nepakvietė į vestuves.. - aam.. nežinau. o niekad nematei Paskalio su ta adatėlių kempine? - taip rimtai paklausia, pasisukusi į Minervą. čia ne iš blogos valios, bet tiesiog nesusilaikė. žino, kad blondinė labai myli savo brolį, o ir šiaip, šeima yra šeima, bet pačiai Šantei tai jis tikrai nekėlė jokių gerų asocijacijų. - ayy, Arabella..., - kaip tikra latina susiraukia, Falconei pradėjus kalbėti tokios frazėmis, - ar čia Franytė tave išmokė tokių sparnuotų frazių? - nusijuokdama paklausia. šiaip pati supranta, kažką ten Gordonui ne per seniausiai svaigo apie mirtį nuo mylimojo rankos ir dar kažką.. bet gi negali nepatraukti draugės per dantį. jai pradėjus pasakojimą, vėl laiminga kapoja savo maistuką, jau pereina ir prie kito gabalėlio, galvodama, koks tas pasaulis mažas.. puikiai prisimena tą kartą, kuomet suprato, kad jos pažįstamas Aaronas yra tas pats Bellos Aaronas, su kuriuo ji kartais miega.. o čia žiūrėk, anas dar ir draugas su Franyte. nuo-sta-bu. - ir ką Franytė? sakė ką nors, darė? ką Aaronas? - tik pradžia, o jau iškart pažeria krūvą klausimų. na, nebūtų Šantelė, jei to nepadarytų. gavusi atsakymą, rakijos butelį saugiai padeda atgal ir papilsto į stopkes metaxos. pabaigusi dar vieną picos gabalėlį, pakelia savo vienkartinį indelį, - taai.. už jus su Franyte? - žino, kad pasakojimas dar nesibaigė, bet tai niekada ne per anksti išgerti už meškučių meilę. bless france, kurioje viešas gėrimas yra tik dar viena laisvalaikio pramoga.
Back to top Go down
avatar

We must bring our own light to the darkness
Priority : She is a flower but she isn't soft. When her petals fall, they hit like bullets.
Posts : 12268
Location : Some nights I wish I could go back in life. Not to change shit, just to feel a couple things twice.
Accounts : Emil, Elisa, Caesar, Konstantin, Vincent, Amara
Name : Akvilė
We must bring our own light to the darkness
Colette Leticia Romanoff

PostSubject: Re: Parkelis   Fri Aug 31, 2018 8:29 pm



Tokių žmonių ir pati Arabella negalėjo suprasti. Kad ir su kokiu vaikinu draugavo, vis vien savo draugių ir draugų nepamiršdavo. Galbūt ne tiek daug laiko su jais praleisdavo, bet tikrai nepamiršdavo ir su draugeliais smagų laiką apturėti. O jei jos antrajai pusei nepatikdavo toks elgesys, tai tekdavo su juo ir atsisveikinti. Tikrai nebuvo tas žmogus, kuris leistų save taip kontroliuoti ir dar kažką drausti. Tokį paauglišką laikotarpį ji tikrai pragyveno. Draugystė su Shantele buvo vienas svarbiausių dalykų, nes net nepamena kiek metų visa tai jau trunka. Žino, kad ilgai ir to pakanka. Susitikimo su Kyara laukia kaip mažas vaikas Kalėdų, tad nenuostabu, jog ir trykšta iš džiaugsmo sėdėdama ant pleduko.
- Aha, o paskui ir reikės pilnais maišais lauktuvių grįžt į Paryžių, nes visi pikti bus, kad taip ilgai abandoninau juos,- nusijuokė pasitvarkydama šiek tiek plaukučius ir juos atmesdama atgal. Bet atostogos su Shantelė skamba kaip bucket listo punktas, todėl vieną dieną reikės imti tai ir padaryti. Būti tikrai juoko ir nuotykių dozė garantuota. – Okeeey, bet tikiuosi, kad nieko rimto..?- šiek tiek suraukia antakius atsargiai užklausdama. Shantė su Kvenčiu atrodė kaip tobula pora ir Bella juos jau nuo pat pradžios shippino, tad jei kažkas rimto būtų eitų daryti tvarką ir tapti taikdare. – Kiek svečiavausi jo namuose, tai neteko matyti,- apsimetusi labai rimta dar pavaidina kaip įtemptai mąsto ar tikrai nematė voodoo Shantės lėlės Paskalio namuose. Nesusilaikiusi nusijuokia ir papurto galvą paprastai atsakydama. Pamerkia akį draugei po tokio cheesy savo komplimento ir smagiai pakikena. – Ai nežinau, gal per televizorių išgirdau ar per netflixo romantinius filmus,- trukteli pečiais pakrizendama, bet ar jai gaila Kyarai tokių komplimentų? Žinoma, kad ne. Pasiima dar vieną picos gabalėlį, žinodama, kad tuoj bus ilgas pasakojimas, bet bent jau turės pašonėj ką valgyt. – Franytė nebuvo patenkintas, nors man nieko ir nesakė. Pradžioje kelionėje labai mažai kalbėjomės, šiek tiek ignoravo mane. Vėliau sustojom vakare aikštelėje, kur buvo baras. Susitarėm susitikti viduje, nes man dar reikėjo persirengti. Atėjusi į barą jo neradau, tad išėjusi į lauką pamačiau kaip jis puikiai laiką leidžia su vietine pusnuoge davatka ant jo kelių,- žvilgteli į Knight kaip šitas bičiukas. - Tai mes ten gerokai apsipykom, nes iškėliau sceną, bet vėliau tą patį vakarą susitaikėm. Tada buvo labai miela, nes tiek aš, tiek jis apsikeitėm gimtadienio dovanom ir iš jo gavau visą harley davidson motociklą,- plačiai išsišiepia, nes čia geriausia dovana ever. Stikliukams prisipildžius metaxa, paima vieną iš Knight ir kilsteli viršun. - Ir už jus su Kvente, apskritai už draugystes,- šypteli ir sudaužia iškart užsiversdama. Apsilaižo lūpas ir palinksi galvele, nes tikrai labai skanu buvo.

Back to top Go down
avatar

Do not let her icy demeanor fool you, for she is pure fire, and she will burn the world.
Priority : pleasure is the only thing one should live for, nothing ages like happiness.
Posts : 3352
Location : and her i love you's sounds a hell of a lot like you can always come home.
Accounts : joaquin; aidan; désirée; allegra
Name : laurita
Do not let her icy demeanor fool you, for she is pure fire, and she will burn the world.
Shantel Kyara Knight

PostSubject: Re: Parkelis   Sat Sep 01, 2018 6:08 pm



tikra tiesa, kiekvieną kartą paklausta apie tai, kaip susipažino su blondine, Shantelė susimąstydavo, bet taip ir nesugebėdavo tiksliai nusakyti nei laiko, nei vietos. kita vertus, o kam? Kyara visada manė, kad draugystė matuojama ne laiku, o tvirtais tarpusavio santykiais, bendravimu ir atvirumu, tad ir nematė reikalo dabar skaičiuoti, kiek gi metų jos su Bella pažįstamos. svarbiausia, kad tai žmogus, visada buvęs šalia, ir mergina net neabejoja, jog taip bus ir ateityje. - naa, nėra situacijos, kurios nepataisytų lauktuvėms ir keli alkoholio butelaičiai, - smagiai nusijuokia, žinodama, kad jai tikrai suveiktų. nors iš esmės labiausiai veiktų tiesiog susitikimas, kad ir po ilgo nesimatymo, panašiai kaip kad dabar. iškart nuotaikėlė šoktelėjo per keletą laiptelių viršun, vos išvydus žavų Falconės veidelį. - nemanau.. nors labai ironiška, kad jis nereikalingą dramą kelti mėgsta labiau nei aš. bet susitvarkysim, - nusijuokia ir tvirtai linkteli galvele. būtų liūdna, jei taip iškart reikėtų skirtis, o ir šiaip, Ky manė, kad jiems reikia tik normaliai pasikalbėti. - aaa, kaip seniai žiūrėjau ką nors gero per netflixą.. reikėtų kada susirinkti mergaitėms ir pasidaryti baliuką, - visa excited savo nauja idėja palinksi galva, turėdama omenyje ne tik jas, bet dar ir Neirą. gerai pamąsčius, turbūt ir daugiau bendrų draugių atrastų. na, gal nebūtų labai awkward, visgi, moterys kažkaip ramiau žiūri į tuos prikolus, kas su kuo miegojo. toliau kapoja savo picukę, nelabai ir žiūrėdama, kiek ten jos dar liko, visada buvo tas žmogus, kuris ėsdavo nežmoniškais greičiais, tai gali būti, kad tuoj labai nuliūs.. nors kol kas ją labai liūdina tik Franytė draugės istorijoje. negali sakyti, elgiasi turbūt taip pat kaip elgtųsi ji, bet kai klausaisi iš šono.. šiek tiek susimąstai. - excuse me, o tai tu? tipo išvarė su viena, o linksminasi su kita? NA JAU NE, - taip normaliai supykusi dėl to, kas jau yra praeitis, trenkia kumštuku į dekutį. persikreipusiu snukučiu klausosi, kaip jie ten taikėsi ir kol kas neklausinėja detaliau, nors ir nujaučia, kad turėjo būti kažkas dar.. - aa, motociklą pamenu!!! - vėl prisiminusi Lunettos dovanėlę, pamiršta visą savo pyktį, - dabar galėsim kartu važinėtis po rajoną, - dar palinksi visa excited, jau tikrai kartą apie tai šnekėjo su blondine, bet kodėl to nepakartojus. juolab, kad savo mažylę Šantė jau senokai laiko uždariusi garaže, tai.. pats laikas pasirodyti dienos šviesoje. ar nakties tamsoje, čia žiūrint kokia nuotaikėlė. trumpam padėjusi maistą į šoną, susidaužia su Bella ir taip pat iškart išgeria gėrimuką. truputį susiraukia, nes ne kokį skystaliuką geria, o tuomet iškart papilsto dar po vieną. kol kas nesiruošia iškart gerti ir to, bet čia ateičiai. vėl paėmusi picą, savo didelėmis rudomis akimis sužiūra į Falconę, laukdama tolimesnės pasakojimo dalies.
Back to top Go down
avatar

We must bring our own light to the darkness
Priority : She is a flower but she isn't soft. When her petals fall, they hit like bullets.
Posts : 12268
Location : Some nights I wish I could go back in life. Not to change shit, just to feel a couple things twice.
Accounts : Emil, Elisa, Caesar, Konstantin, Vincent, Amara
Name : Akvilė
We must bring our own light to the darkness
Colette Leticia Romanoff

PostSubject: Re: Parkelis   Sat Sep 01, 2018 8:44 pm



Tas pats būna ir su Arabella, bet realiai tai nesvarbu buvo, jog net nesugebėjo prisiminti draugystės pradžios. Neabejojo, jog ji buvo gera ir puiki, kaip ir jų draugystė. Nesvarbu kiek laiko nesimatydavo, vis vien toks pat šiltas ir artimas bendravimas išlikdavo tarp šių dviejų princesių.
- You don't say,- pamosikuoja rankele į Kyaros lauktuves ir žvilgtelėjusi į ją nusijuokia. Draugytei tikrai puikiai pavyko atpirkti visą nesimatymo laiką dovanomis. Falconė tikrai neprieštaravo dėl tokio išpirkimo būdo. – Rimtai? Tai jūs abu dramos karalienės?- klausiamai išlenkia antakiukus nustebusiu veidu, nes tikrai negalvojo, kad ir Kventė toks pat ir dar net didesnis dramų kėlėjas. Bet the more you know. – Tikiuosi, kad greit išspręsit šitą šūdniekį, nes liūdinčios tavęs nenoriu matyti,- švelniai perbraukusi per Knight plaukučių sruogą šyptelėjo ir spėjo dar mintyse pasimelsti visiems dievams, kad tie du išspręstų savo problemas. Juk daug smagiau, kai nereikia pyktis, nes tie barniai ir dramos tikrai vargina. Bent jau pačią Falconę. Kad ir kaip pati kartais mėgdavo iškelti sceną ir pasikarščiuoti, visgi negalėtų gyventi kiekvieną dieną apsupta melodramos. – Tai galėsim surengti, kad ir pas mane naujam lofte, aprodyčiau viską,- entuziastingai pasiūlo ir pakraipo galvelę į šonus jau įsivaizduodama kaip mergaičių balius bus nuostabi idėja. Net ir pati nesikuklina ir valgo dideliais kąsniais tą picą, nes kas jau kas, bet Arabellos burnoj tilpo tikrai visas picos gabalas;). – Tai aš jam taip ir pasakiau, well, tikriausiai išrėkiau,- patikslina dar greit prisiminus visą sceną. – Ir tada išpyliau savo kokteilį ant jo davatkos ir išėjau viena gert į barą...,- truktelėjo pečiais, vėl atsikąsdama gabalėlio ir kalbėdama taip ramiai lyg apie spaghetti bolognese receptą kalbėtų. – Bet paskui viskas buvo gerai, nes Franė naktį prisipažino apie savo JAUSMUS ir vuolia,- čia greit padaro summary visko ir pasišypso pamosikuodama rankelėmis ore. – Žinoma, reikės būtinai varyti pasivažinėt. Parašyk, kai turėsi laiko, galėsim prasilėkt,- pamerkia akį jau nekantraudama įgyvendinti šitą nuostabią idėją. Pabaigia kramtyti kasniuką ir užpila metaxos shotu. Pradžioje šiek tiek susiraukia, bet skaniai nuvilnijus alkoholiui gerkle kažkaip gana gera pasidaro. – Ir nuo to laiko kažkaip viskas gerai einasi, apart to, kad Franė susilaužė koją...bet dabar daug geriau, gyja, - numojo rankute neabejodama, kad po savaitėlės jausis kaip sveikas kaip ridikas. – Naaa, o kaip jūsų kelionė? Tokia pat magiška?- plačiai pasišypso nekantraudama labiau draugės nuotykių pasiklausyti. Kad jau išgėrė ir antrąjį stikliuką nestabdydama, tai įpila sau atgal, kad iškart būtų paruoštas kitam roundui, kai klausysis. Tikriausiai prireiks;).

Back to top Go down
avatar

Posts : 29

Yekaterina M. Roseann

PostSubject: Re: Parkelis   Sun Sep 23, 2018 11:02 pm


Iš tiesų šis miestas Yekaterinai kėlė daug prisiminimų, vieni buvo malonūs, o kiti ne. Visgi nusprendusi savo jaunėlį išvesti pasivaikščioti po miestą, pagalvojo, kad pirmiausia jam reikėtų aprodyti pačią gražiausią šio miesto vietą, tai parkelį esantį prie Eifelio bokšto. Abudu niekur neskubėdami keliavo link savo užsibrėžto dienos tiklso, pagaliau pasiekę parką šyptelėjo sūnui ir kiek stipriau spustelėjo jam rankytę, paragindama eiti arčiau link suoliukų. Susiradę laisvą suoliuką atsisėdo ant jo, priešais įspūdingą pastatą, kuris siekė mėlyną dangų. Na, pripažinkim, jis buvo tikrai įspūdingas bei didingas, o ką jau kalbėti vaikui, kuris savo gyvenime mato tik pirmą kartą. Prisiminė kai pati pirmą kartą atvykusi čia jį išvydo, pagalvojo, kad kada nors tai turės parodyti ir savo vaikams, na, praėjo lygiai septyni metai nuo sūnaus gimimo, štai, dabar ji čia sėdi su savo sūnumi ir grožisi nuostabiu vaizdu. 
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: Parkelis   Mon Sep 24, 2018 11:10 pm


Nolah, persikėlus į Paryžių, gyvenimas pasibaigė. Jis visą savo laiką praleisdavo restorane, į kurį įdėjo visą širdį, naktimis nemiegojo, tapo priklausomas nuo darbo ir dienas leisdavo būtent ten. Bet kai jau organizmas paprašo poilsio, tada ir atkrenti. Kai darbo metu vaikinui pasidarė bloga ir buvo iškviesta net greitoji pagalba, aukštesni už jį žmonės liepė pasiimti atostogų ir dvi savaites nesirodyti darbe. Praėjo trys dienos. O kanadietis jau suka ratus aplinkui centrą ieškodamas, ką galėtų nuveikti. Nuėjo iki restorano. Buvo išvarytas. Tad dabar neliko nieko kito, tik susigalvoti sau veiklos. Iš pradžių Nolah nuėjo pavalgyti į kitą vietą, įvertino, kad ten maistas nėra blogas, bet pas juos geriau. Paskui nuėjo pažiūrėti Mona Lisos - pusantros valandos prastovėjo eilėje, bet galiausiai ją pamatė. Penkias sekundes pažiūrėjo, apsisuko ir išėjo iš muziejaus. Na, o tada liko nueiti prie Eifelio bokšto - nors vaikinas jį mato kiekvieną dieną eidamas į darbą, prie pat jo nebuvo dar priėjęs. Na ir jis sau vaikščiojo, klausydamas prancūziškų, ir ne tik tokių, pokalbių, grožėdamasis vaizdu ir galvodamas, ką reikės veikti likusias dienas. Gal kur nors nuvažiuoti? Juk Prancūzija didelė, galima pakeliauti. Apsuptas tokių minčių, vyras pamatė blondinę, kuri buvo labai panaši į jo buvusią žmoną - ta pati plaukų spalva, panaši sėdėjo poza, bet moteris sėdėjo ne viena, su vaiku, tad Baranowski pagalvojo, kad ne, čia negali būti Katerina. Bet priėjęs arčiau jis įžvelgė moters veido bruožus, o kai pažiūrėjo į tą berniuką, kuris sėdėjo šalia jos, vos nenustėro, kai pamatė savo kopiją.
Back to top Go down
avatar

Priority : Art is the lie that enables us to realize the truth.
Posts : 206

Nathaniel Isaac Ranford

PostSubject: Re: Parkelis   Wed Oct 31, 2018 10:09 am


Eifelio bokštas - gražus, tačiau jau kiek nuvalkiotas meno kūrinys iš begalės kitų, esančių gražiojoje Prancūzijos sostinėje. Turbūt nėra paryžiečio, neapsilankiusio šioje vietoje bent kartą, tad nenuostabu, kad ir Nathaniel ne vieną sykį iš arti ar iš toli gėrėjosi bokšto grožiu, mat gyvena čia jau penkti metai. Nors nebekėlė šis statinys tokio didžiulio įspūdžio, tai nereiškė, kad dabar nustos prie jo lankytis. Ne. Isaacui patiko savotiška atmosfera, tvyranti aplink Eifelį bei įvairiausio plauko žmonių šurmulys. Šis vyrukas nebuvo toks asmuo, kuriam riksmai, pokalbiai ar kiti pašaliniai garsai keltų galvos skausmą, gal kaip tik atvirkščiai, kai sukiodavosi tarp minių, jam kildavo įvairiausios idėjos knygos rašymui. Ar tai būtų naujas personažas, įkvėptas kokio praeivio, ar garsai, vaizdai, kuriuos pajutęs norėjo išreikšti žodžiais. Taigi, ir dabar, sėdėdamas ant dar neatvėsusios pievelės kiek nuošaliau nuo kitų, į seną užrašų knygą rašikliu barstė mintis. Rašė apie nusikaltimą saulėtame pajūryje. Kuo toliau aprašinėjo vietovę ir ją komplektavo vaizduotėje, tuo geriau matė tą patį paplūdimį, kuriame sutiko Sonyą. Nathaniel trumpam užmerkė akis ir nusišypsojo pats sau, atgamindamas malonius prisiminimus su ta mergina. Kitą akimirką iš švarko kišenės buvo ištrauktas išmanusis ir juo tuoj sumaigyta žinutė. Nesitikėjo tokio greito atsakymo. Su kiekvienu pranešimu šypsena vis didėjo ir didėjo, kol galiausiai visai išsišiepė ir pakėlęs galvą nuo telefono, ėmė dairytis aplinkui, nesvarbu, kad Sonya dabar visai kitame miesto gale bei kaži ar greit pasirodys. Vyras ir toliau bandė tęsti pasakojimą, tačiau labai sunku buvo išmesti tą moterį iš galvos, tad kas kelias minutes akys pakildavo nuo lapo ir greit perbėgdavo per plačią pievą. Neduok dieve, pražiopsos momentą, kai Sonya čia pasirodys.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Parkelis   


Back to top Go down
 

Parkelis

View previous topic View next topic Back to top 
Page 3 of 3Go to page : Previous  1, 2, 3

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Eifelio bokštas-