Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Staliukai - Page 3

Share | 
 

 Staliukai

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AuthorMessage
Eduardo Javier González

Posts : 105

Eduardo Javier González

PostSubject: Re: Staliukai   Mon Mar 11, 2019 9:33 pm



Kad jis aplamai užsispyręs žmogus, jam net sakyti nereikia. Žinojo , kad pagal zodiaką avinas yra. O ir gimtadienis ne už kalnų. Pats niekada nenori girdėti ne. O ir padėti jam nesunku, o ypač mylimai merginai. Juk ilgai kartu dirbo vienoje įmonėj Meksike, dar ir dabar ten jų laukia, net na verslas toks dalykas , kad visko vienas sužiūrėti negali. O ir jų profesijos gi nesiskyrė. Tai tuo labiau, jam vienas malonumas padėti. Realiai tai ką čia ir sakyti, kad abu yra užsispyrę kai kalnų ožką ir ožys. 
Na taip į tą maką ir pats nuvežtų Arielę, bet ,kad jau apsirengė buvo kai į balių tai pagalvojo, kad ir jie prie šito restorano aplinkos derės labiau nei prie mako interjero. - Mieloji, nu nereikia varžytis. Nes taip atrodo,kad Meksike netvarkėm tokių reikalų dviese... o man visada malonu tau padėti...- tai taip laisvą ranką paėmė ją už rankos - žinau, kad tu mėgsti viską daryti pati, bet kartais ir tą pagalbą praverčia - nusišypsojo ir vėl akis užmetė į menių. Tingėjo jis ten kažką rinktis, tai paprašys kažkokio tai firminio šefo patiekalo ir nesuks sau galvos. Tai padėjo užvertęs  tą menių , apsidairė dar taip ieškodamas padavėjo - Išsirinkai jau ...-ir taip pats sustingo pamatęs jos reakcija - Vera viskas gerai ? - susirūpinęs paklausė , dar antakius paraukė. Nes nu jis gi nugaroje akių neturėjo. - Vyno ar šampano užsakyti ? - toliau pasiteiravo po jos šypsnio. Kažkaip norėjo atsisukti į tą pusę, kur mergina žiūri, bet persigalvojo. 
Back to top Go down
Veronica Ariel Alonso

Priority : You can never control who you fall in love with, even when you’re in the most sad, confused time of your life. You don’t fall in love with people because they’re fun. It just happens.
Posts : 116

Veronica Ariel Alonso

PostSubject: Re: Staliukai   Mon Mar 11, 2019 10:04 pm



- Tiesiog atrodo, kad tėvas kažko nenupasakojo.. arba man reikėjo toje įmonėje greičiau pasirodyt. Bet nu svarbiausia, kad viskas sutvarkoma.- surimtėjus čia tokia jau kalbėjo, o tada nusišypsojo į jo ranką pažiūrėdama. Tai čia taip jau natūraliai Arielei šypsena veide išliko. Realiai tai ji negalėjo nesišypsot būdama prie Edo, nes jis galėtų net nieko nedaryt, o ji jaustųsi pati laimingiausia. Bet iš kitos pusės, dabar čia tokia buvo dviprasmiška situacija, kad Alonso ėmė juokas iš tų.. dviejų. Dzin šiaip, jei taip netyčia Vera į pragarą nukeliaus. Ji gi nepalieka žmonių ramiai, kurie kažkaip nemaloniai pasivaidena gyvenime, galvoja, kad prišiks, o paskui viskas bus puiku, nes nesusipažins su karma. Gera ji, nenuskriaustų nieko, kaip ir smurto, nekentė labiau už viską, bet sudėtinga, kai pačiai ateina noras su kažkuo susimušt. Šiuo atveju su Daniela, ar kad ir tuo Luku... nu spirtų į šikną, maža ką nepasirodytų. Tai čia nenorėjo Edui kažkokių įtarimų sukelti, aplamai, bus gerai, jei jis nematys, kad jam už nugaros, prie gretimo staliuko sėdi tiek jo tiek jos ex. Dar čia taip slapta užmetė akį į tų dviejų pusę, suprato jau dabar tikrai, kad Dani viską išsigalvojo.. ką čia gali žinot, gal su tuo Luku dar susitarė primeluot, taigi Lukas tą dieną matė Verą su Edu. Kažkokia pasaka be galo, tačiau pasaka nebus pasaka, jei neturės laimingos, ar juokingos pabaigos. - Ką..? Viskas puiku..- pasimetė čia taip, tačiau papurtė galvą ir vėl šyptelėjo. Misija jai čia dabar: kaip neišsiduoti, kad tuoj vat ims ir užsipuls kažką. Dama šiaip tai, univerą baigus aukščiausiais balais, tai gal tiesiogine to žodžio prasme ir neužsipuls, bet jos planam būtų amen jei Javier užmatytų. Jis taigi ne toks, kad imtų muštis su kažkuo be reikalo, ar kelt triukšmą. Tikisi dabar Vera, kad jo dar stipriau šiandien nenustebins savo elgesiu.. nu rimtai, pasistengs. Tai čia taip prisidengė net veidą tuo meniu, vos vienu metu nepradėjo juoktis, rimtai keista kažkokia, bet gi nesakys, dėl ko ją juokas ima. Taip ir nenusižiūrėjo ką čia užsisakyt, bet galiausiai padėjo meniu į šoną, atsirėmė alkūne į stalą, ir pasirėmė galvą delnu, čia taip Edą pradėjo stalkint. Tokiu būdu, mažina įtarimus, ir veikia, kas jai patinka labiausiai šitam pasaulyje.- Hmm.. o ko tu labiau norėtum? Užsakyk pagal savo skonį..- šyptelėjo dar čia taip, nes ji taigi pasitikėjo jo skoniu.- O šiaip jaučiu užsisakysiu šokoladinio pyrago.. ir kavos. Patraukė ant saldumo kažkaip.... - krizent jau pradėjo, tada taip apsižvalgė, nu tikrai labai gražus restoranas. Bus liūdna, jeigu Verą koks negeras dėdė išvarys iš čia, o dar liūdniau, jeigu neleis sugrįžti. Ta proga, reikia bent pirma pavalgyti.
Back to top Go down
Eduardo Javier González

Posts : 105

Eduardo Javier González

PostSubject: Re: Staliukai   Mon Mar 11, 2019 10:33 pm



-Tai žinoma , kad viskas sutvarkoma. Padėsiu aš tau, nors ir spyriuosis vis tiek nepaliksiu tavęs bėdoje. Ir tema baigta, - nukirto čia taip rimtu veidu. Pačiam būnat prie jos ir į ją žiūrint norisi šypsotis. Neįmano nesišypsoti kai esi toks laimingas. Nuoširdžiai laimingas. Bet va Veronika jam staiga kažkokia tai keistą pasirodė. Tai taip nesuprato kas jai. Ar čia jinai dar vis nuo to kad įmonei nepavyko visko iki galo sutvarkyti, ar šiaip kažkas jai nutiko. O gal nuovargis. Visgi dabar pasigailėjo, kad nevažiavo tiesiai į namus.  Nu rimtai sėdėjo tai ir pats nelabai to ryšio pagavo. Nes vis dar bandė jį gaudyti. 
-Hmmmm, ar tikrai ? Jei nori tai galim važiuoti namo, ar kur kitur - nu jau pradėjo galvoti, kad gal jai čia nepatinka. Ar norėtų kur ramiau. Tai jis paprastas tuoj pat ir išeiti su ją galėtų. Rimtai jau Eduardo jai keistas elgesys buvo, nors jinai ir bandė neišsiduoti - Nežinau net ko noriu pats, - atsiduso - paprašysiu, kad šefo firminį pagamintų, o paskui ir deserto su kava - nu jau pats durnas pasiliko. - į ką taip žiūri ? Kažką iš pažįstamų pamatei ? - kilstelėjo taip antakį ir jau rimtai būtų atsisukęs, bet prie jų staliuko priėjo padavėjas ir užklausė ar jau išsirinko. Tai Eduardas ramiai pateikė užsakymą, kad atneštu firminį šefo patiekalą, dvi taures balto vyno ir desertui šokoladinio pyrago ir kavos. Viską užsirašęs padavęs atkartojo ir Javier linktelėjus šis pasišalino. - na va užsakiau, tik kokia čia progą taip ant saldumynų patraukė ? Gal man kažko nepasakei ? - vėl tas jo įtarumas. 
Back to top Go down
Veronica Ariel Alonso

Priority : You can never control who you fall in love with, even when you’re in the most sad, confused time of your life. You don’t fall in love with people because they’re fun. It just happens.
Posts : 116

Veronica Ariel Alonso

PostSubject: Re: Staliukai   Mon Mar 11, 2019 11:06 pm



- Bet tu tai ir užsispyręs... - patempė dar lūpą, bet negalėjo sulaikyt ir juoko, nu nes Eduardo rimtai buvo žiauriai užsispyręs, greičiausiai net labiau už ją, tai ką gi bepridursi. Matė ir tai, kad jis įtarė, jog kažkas čia ne taip, bet Verai restoranas tikrai patiko, tiesiog nelabai yra kaip perspėt, jog greitu metu gali gėdos pridaryt. Ėmė juokas pagalvojus, koks čia spektaklis bus valandos bėgyje. Tai ji čia taip pakraipė galvą į šonus, ir vėl nusišypsojo, kad ir kaip jinai jam jau meluot nemoka. Nors nemeluoja čia gi, tik primeta, kad nesupranta, kodėl jis galvoja, kad jai kažkas negerai. - Viskas čia puiku, nebūtina niekur važiuoti.. juk žinai, kad jeigu būtų kažkas negerai, negalėčiau nutylėti.- gūžtelėjo pečiais čia taip lyg niekur nieko. Kažkada kai buvo maža, turėjo tokį momentą gyvenime, kai norėjo tapti aktore.. Na, arba nusifilmuoti nors kokiam filme, seriale, galų gale reklamoj. Tik kad problema tame, jog vaidint jai nelabai sekasi, paskutinių jėgų reikalauja. Išklausė dar jo, palinksėjo galva pritariamai taip, nu protingas Edas yra, o Verai svarbiausia, kad mažiau jis čia badautų, nes dieną rimtai jau galvojo, kad nelabai normalu, nepavalgius tvarkyt kažkokius reikalus. Taigi vien užkandus net kitaip mąstosi.. - Genialus pasirinkimas tavo.. - šyptelėjo dar čia taip, o paskui taip prisimerkė, tipo nesuprasdama, apie ką jis kalba, dar taip atsimetė plaukus atgal. - Ne, apsipažinau gal, nežinau.. nieko rimtai.- numojo viena ranka, dar atsirėmė į kėdės atlošą, kai atėjo padavėjas ir priimė užsakymą. Padėkojo paskui taip su šypsena veide, draugiška taigi ji, ypatingai tiems, kurie jai draugiški pasirodo. O paskui jau žvilgsniu grįžo prie Eduardo, nepagavo iš pradžių ką jis omenyje turi, tik paskui čia jai kažkokios įdomios mintys pradėjo galvoj suktis, bet nu ir tai, nebuvo dar įsitikinus, ar parišo, ką jis omenyje turi. Kreizi ta Vera kartais, vat, tuoj visai galvot negalės.- Nuu.. nežinau. Sudėtinga kažkokia diena šiandien buvo, tai kodėl dabar nepasirinkus nesveiko maisto.. Šiaip žinok ne pirmas kartas, galiu savo žodį duot net, kad cukrus greičiausiai ir didžiausią skausmą numuštų.- sukrizeno jau čia taip, nes nebuvo gi žinovė, tik kalbėjo iš savo patirties.
Back to top Go down
Eduardo Javier González

Posts : 105

Eduardo Javier González

PostSubject: Re: Staliukai   Tue Mar 12, 2019 5:08 pm



Į veronikos pastebėjimą vyras palinkčiojo galvą ir nusišypsojo - na tu irgi esi užsispyrusi, o šitas tavo bruožas mane ir žavi - žiūrėdamas merginai į akis pasakė. Eduardo nebuvo gaila Veronikai komplimentų, nes jinai jų buvo verta. Aišku vis dar bandė suprasti jos pasikeitusią elgesį, na kol kas kūno kalbos jisai nemokėjo, bet jau svarstė kad ne prošal tokia būtų ir išmokti. - Na taip negalėtum... - tai vėl vietoj pasimuistė, nu rimtai jautė , kad kažkas čia ne to. O tai va tuoj pats ims dairytis kai koks bėglys kuris slapstosi nuo teisėsaugos.  - Tiesiog žinau, kad šefo firminiai būna skanus, esu ne kartą valgęs tai nenuvylė... o tikiuosi ir tau patiks - akį pamerkė dar taip jai. Na tai toliau ją stebėjo. Net atsiduso kuomet jinai plaukus atmetė. Butų net kaklaraištį atsilaisvinęs, bet na tokio neryšėjo, o dar vieną saga marškinių prasisegti nei šis nei tas būtų...- Na aišku, pasitaiko... bet na gi pasakytum jei kas ne taip būtų ? - dar antakį kilstelėjo. Nes matyt pats numirtu jei taip kur Daniela su kokiu vyrų pamatytų. Tada tikrai netikėtų nei vienu jos žodžių kad ir ką jinai jam porintu. Nes jautė gi , kad čia kažkas ne taip.  Tai dar išklausė jos monologo apie tuos saldumynus, palinksėjo galvą susijuokęs. 
- Ar tikrai, mieloji? - jau pats durnas, nesuvokia ką kalbą. - Nors šiaip ir aš tą girdėjau , kad cukrus padeda - šyptelėjo taip ramiai pasakęs. Nes ir jam šita diena buvo tokia, kad na antros tokios savo gyvenime nenorėtų.
Back to top Go down
Veronica Ariel Alonso

Priority : You can never control who you fall in love with, even when you’re in the most sad, confused time of your life. You don’t fall in love with people because they’re fun. It just happens.
Posts : 116

Veronica Ariel Alonso

PostSubject: Re: Staliukai   Tue Mar 12, 2019 5:45 pm



Arielė čia taip ir pamiršt lengvai sugebėtų, kur išvis dabar randasi, kai priešais ją Edas sėdi. O ką jau čia kalbėt apie jo gražius žodžius, nu gal nenumirs ji čia taip netyčia, o tai dar jauna, nepasiekė gyvenime tiek, kiek turi užsibrėžus, šeimos nesukūrė, tai kažkaip nesinorėtų numirt anksčiau laiko. Tai besišypsodama, vienu pirštu pamojo link savęs, atseit nebyliai tardama "paklausyk", palinko per stalą kiek arčiau jo, kad jos nusikalbėjimų minutėlės nenugirstų kokie šalimais sėdintys žmonės,- Aš čia tuoj kaip raust pradėsiu, tai paskui padavėjas atėjęs nesupras, galvos, gal karščiuoju.- jau kai ji pasakys, tai būtinai dar pati nusijuoks, tai taip ir dabar buvo, nusijuokė čia taip, atsilenkė atgal, o paskui jau ir galva linktelėjo lyg niekur nieko.- Aha... taip.. ne šiaip sau firminiais pavadinta, tai pilnai tikiu.- šyptelėjo čia taip, dar slapta vieną sykį akį užmesdama į tuos du. Nu jai reikėjo dabar ir tą situaciją stebėt, kad nepabėgtų kur.. bet visa laimė, jog tam, kad pasiektum restorano išėjimą, reikia praeiti pro staliuką, prie kurio sėdi Eduardo ir Veronica, tai va, gal nesugalvos tie durneliai per kokį langą išlipt. Nuo tokių minčių vėl paimtų juokas, tačiau Arielė sėdi čia dabar kaip niekad rimta, tik su ta viena šypsena veide, o tai žino, kad tos rimties jai greit prireiks. Arba ne. Galiausiai vėl pažiūrėjo į Javier, ir palinkčiojo galva, dar tipo su ta rimtim veide, nu kažkokia šita diena rimtai ironiška.- Aišku, kad pasakyčiau. Taigi ar ne baisu.. aš kartais per daug iškalbinga pasidarau, jeigu kas nors būna ne taip.- papūtė čia lūpas kai fyfa kokia, ir vėl susijuokė. Čia kaip tik tuo metu padavėjas atnešė jiems dvi taures balto vyno, kavos, pasakė, kad maistą tuoj atneš, ir vėl nuėjo kažkur. Tai Alonso per tą laiką išklausė Gonzalez žodžių, dar čia taip palinkčiojo galvele, ale kreizi ta Vera prie jo, nieko negali su savim padaryt, net kai sėdi restorane, kur žmonės visi tokie rimti atrodo.- Tikrai tikrai... nuu.. linksmų emocijų suteikia, energijos, ir panašiai. Žodžiu kai liūdna, negera, neramu, tai reikia kažko saldaus suvalgyti.- kai žinovė čia kokia sušnekėjo, dar antakius pakilnojo, nes ji tai beveik visada linksma būna, tik tuos saldumynus ne taip jau ir dažnai valgo. Ką čia gali žinot, gal kažko iš savo vaikystės nepamena, mažum tėvas ją pastoviai tik saldumynais ir maitino, dėl to dabar tokią locą dukrą turi užsiauginęs.
Back to top Go down
Eduardo Javier González

Posts : 105

Eduardo Javier González

PostSubject: Re: Staliukai   Tue Mar 12, 2019 6:24 pm



Tai Eduardo tuo labiau vis sunkiau darosi gaudytis aplinkoje, kai priešais save mato Arielę. O tai rimtai pats tuoj loco pataps čia prie jos. Nors ir taip jam porą šaratų trūkstą galvoj. Tai Veronikai taip pamojus pirštu , pasilenkė per tą stalą, nu kas jam aukštam ir dabar durnam. Tai išmetė tą savo žudančia šypkę jos beklausydamas. Nesijuokė tik šypsojosi toliau.  Kilstelėjo pirštais jos smakrą ir pakštelėjo į lūpų kamputį - Negali būti, nes dabar jau daraisi į buroką panaši - paerzino jis čia, nes nu nebuvo jinai raudoną.- Ne ne juokauju , labai gražiai atrodai, realiai tai net sunku akis atitraukti nuo tavęs  - toliau jis ją gyrė, kalbėjo kas ant liežuvio galo. O gal siekė rimtai,kad jinai išraustų čia. Palingavo dar galvą, patogiau įsitaisęs kėdėje. Tai sukrizeno dar syki tyliai. Pirštu pabraukydamas sau per lūpas. Nes rimtai šiandien jo nuotaikų kaitą irgi jam pačiam įdomi.  
- Na ir aš taip galvoju, kad pasakytum - prasitarė dar čia taip, kaip atkeliavo r vyno taurės, o padavėjas perspėjo , kad ir tuoj kepsnius jiems atneš. Gonzalez linktelėjo galvą ir vėl žvilgsnių grįžo prie merginos - Taip taip, - palingavo galvą, nusišypsojo ir kilstelėjo vyno taurę link jos. - Nemaniau, kad gyvenimas dar man tave kada gražins.. ir ačiū jam, kad tave grąžino. Bet noriu , kad žinotum, jog dabar esu pats laimingiausias kai tu esi šalia. Sugrąžinai man net kvėpavimą, bet ir džiaugsmą.. tai už mus ir mūsų laimę..- nusišypsojo  dar. Nu nemokėjo jis tų tostų sakyti, kažkaip jam jie tokie beprasmiai atrodydavo. Bet dabar skėlė tai suskėlė iš visos širdies. Bet žinoma, gal dar per anksti jai poemas deklamuoti, nes savo planuose jisai dar šį tą jai turi numatęs...
Back to top Go down
Veronica Ariel Alonso

Priority : You can never control who you fall in love with, even when you’re in the most sad, confused time of your life. You don’t fall in love with people because they’re fun. It just happens.
Posts : 116

Veronica Ariel Alonso

PostSubject: Re: Staliukai   Tue Mar 12, 2019 7:26 pm



Alonso rimtai pradeda įsitikint, kad jo šypsena ir buvo tas pradinis raktas į meilę iš pirmo žvilgsnio. Pažįstami jie jau nemažai laiko, bet nu rimtai, nežino, kokių galių Edo šypsena turi, tačiau faktas, kad jai pastoviai kojas pakerta, o apie bandymą susigaudyt aplinkoj po to, net kalbėt neverta. Tai dabar irgi čia taip karšta pasidarė, gal rimtai jau išraudo, tik dar normaliai nesimato tam restorano apšvietime, bet nu šypsojosi čia kai laimingiausia idiotė, ir bėdų tame nematė. - Aha... gražiai atrodanti burokė, ane? - sukrizeno net kai darželinokė kokia, nebūtų gi ji, jeigu žodžių neapverstų kita puse, net jei suprato, ką jis turi omenyje ir ką norėjo pasakyti. Jautri taigi, dar rimtai čia jai tokia mintis buvo, kad apsiverks iki vakaro pabaigos, per tą jautrumą savo. 
Paskui palinkčiojusi galva pastalkino dar į jį, ir tada jau tą kitą vyno taurę link jo kilstelėjo. Tostų sakyt pati visai nemokėjo, nu į sveikatą tai į sveikatą ir tiek žinių, bet dabar tikrai būtų kažką sugalvojusi. Žiojos lyg, tačiau taip natūraliai užtilo jam pradėjus kalbėti. Ta taurė net jos rankoj drėbėt pradėjo, nuo jo tokių gražių žodžių. Atsijungė čia taip Vera trumpam nuo pasaulio, o tai ir akys ašarom užsitraukė, nu būtų užsimerkus, tai rimtai pradėtų verkt kai mažas vaikas. Nuoširdi, o prie jo tai visai nesivaldo. Tai kai jau grįžo iš tos transo būsenos, vėl nusišypsojo, paskui patempė lūpą ir dar sykį užtikrintai galva linktelėjo.- Nieko gražesnio niekada nebuvau girdėjusi.. - atsiduso čia taip.- Už mus ir mūsų laimę.. - pakartojo jo žodžius, eilinį kartą nusišypsojo, nes matomai iki gyvenimo galo ji šitą jo kalbą įsimins. Tai čia dar kad ir kokia jai misija buvo, vėl pakėlė užpakalį nuo kėdės, kad pasilenktų per stalą, ir galėtų pabučiuot jį į lūpas. Nepastebėjo net, kad per tą laiką, Javierui už nugaros sėdintys Dani ir Lukas spėjo pakilti iš savo vietų, ir jau buvo pradėję eit link išėjimo. Kaip ir nepastebėjo, jog čia taip netyčia pakišo koją einančiai Danielai, nes toji pirmesnė ėjo. Kol visi žmonės sužiūrėjo į pargriuvusią Danielą, Vera tik tada atsitraukė nuo Eduardo, ir vėl kilstelėjusi taurę link jo, dar susidaužė taip gražiai. Nu nematė kažkaip kas ten šone pargriuvo, pamiršo jau realiai tuos du debilus. Likimo ironija kažkokia.
Back to top Go down
Eduardo Javier González

Posts : 105

Eduardo Javier González

PostSubject: Re: Staliukai   Tue Mar 12, 2019 7:49 pm



Prie jos jisai pats nesigaudė aplinkoje, rodėsi matė tik ją vieną ir aplinkiniai jam net nerūpėjo. Kosmosas kažkoks čia buvo jam. Bet na tikriausiai taip ir jaučiasi įsimylėjęs žmogus. O jos šypseną pamilo dar būdamas šešiolikos metų.. tai ant kiek žmogus tvardėsi ir tyliai ją mylėjo, o šios akimirkos irgi nepamirš. švis nepamirš visų tų akimirkų  su ją, jos žvilgsnio kai dar dirbo kartu, visų susitikimų, ne tik darbo vakarienių , vakarėlių, bet ir tų paprastų vakarų kai jo ar jos tėvas pasikviesdavo į savus namus kokiai vakarienei ar ko kieme išsikepti. Bet dabar tikrai nenorėjo slėpti savo jausmų nei nuo savo ar jos tėvo. Vis tiek jau tvirtai žinojo, kad jinai pasiliks jo gyvenime kol galą gaus, kad nori su ja sukurti šeimą. 
Tai dar syki taip nusišypsojo, nes Veronika tikrai jį priverčia išeiti iš proto visomis prasmėmis. Tai kol kalbėjo žiūrėjo jai į akis, kurios tikrai vertė jo širdį plakti greičiau, net pats nusistebėjo tokia savo iškalbą. Nu ne romantikas, bet pasirodo sugeba net tokiu būti, jau ir  pats pasikėlė pakštelėjo Veronikai į lūpas ir vėl kai idiotas nusišypsojo  - myliu tave - dar sumurmėjo sudauždamas su ją taurėmis, kad net nepastebėjo kas ten per mergina nukrito. Nu žinot, kitos nedomina, kai prieš akis tą vienintelė. 
Back to top Go down
Veronica Ariel Alonso

Priority : You can never control who you fall in love with, even when you’re in the most sad, confused time of your life. You don’t fall in love with people because they’re fun. It just happens.
Posts : 116

Veronica Ariel Alonso

PostSubject: Re: Staliukai   Tue Mar 12, 2019 8:37 pm



Vera mielai savo tėvui viską papasakotų kad ir šią akimirką, nebent jis taip netyčia telepatiškai jau išrišo, ko jai į tą Paryžių reikėjo. Bet kad sunku, kai turi tėvą meksikietį, o tai tie žmonės nebūtinai visi, bet dauguma, tikrai labai užsispyrę yra. Nu bet neesmė. Tik va, žino, kad tikrai ateis laikas, kai visiems išrėks, ką myli ir ant kiek myli, jeigu tai dar kažkam neakivaizdu. Arielė taigi, kad ir kaip iš pradžių stengėsi mažiau rodyti, ant kiek yra pametusi galvą dėl Javier, savo ateities be jo aplamai jau įsivaizduot negali. 
- Aš irgi tave myliu.- patempė dar lūpą, galiausiai jau ir to vyno paragavo, taip kurį laiką žvilgsnio net ir nenuleisdama nuo Edo. Tada taip pasigirdo, kaip čia kažkas šone keikiasi, gal net šita tamsiaplaukė atkreipė dėmesį, kai Lukas kėlė nuo žemės Danielą. Nes nu va, čia rimtai tie du aferiūgos. Išvis, iš šono aplamai viskas ir aw ir juokingai atrodė, o tai Arielė net nepajautė, kad kažkam čia netyčia koją pakišo, ir būtų dabar mandagu atsiprašyti, nes buvo per daug užsiėmusi, žiūrėjo į Gonzalez nu. - Skanuus vynas.. - čia taip tyliai sumurmėjo, kai jau taurę nuo lūpų patraukė, dar nusišypsojo, o besišypsodama pagaliau užmatė, kas čia netoli jų apsivertė.- O, sveiki.- nu tipo baisiai nustebusią suvaidino, ir tik kai pradėjo ateit suvokimas, kas čia įvyko ką tik, paėmė ją juokas. Bet jau visai Eduardo ją išblaškė, kad pasiliko čia tokia rimta kurį laiką, tik paskui, lūpas suspaudus, sulaikė juoką savyje, pakreipė galvą vėl į Edą, o paskui čia taip žvilgtelėjo į langą. Atseit mandagi labai, svarbiausia, kad pasisveikino, o ar čia dar bus koks cirkas ar ne, tai pamatysime kitoje dalyje.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Staliukai   


Back to top Go down
 

Staliukai

View previous topic View next topic Back to top 
Page 3 of 4Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Le Meurice restoranas-