Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Įėjimas/išėjimas - Page 4

Share | 
 

 Įėjimas/išėjimas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4
AuthorMessage
Alastair Luuk D'Onofrio

Damaged people are dangerous. They know they can survive.
Priority : SUCCESS
Posts : 767
Accounts : Edmė, Seafra
Name : EIM.
Alastair Luuk D'Onofrio

PostSubject: Re: Įėjimas/išėjimas   2019-03-09, 9:32 pm



- Manai man tai rūpi? Taip pasakiau, tik todėl, kad norėjau išmušti tas kvailas mintis iš tavo galvos ir matau, kad man puikiai pavyko. Gal dabar pagaliau supratai, tai ką ilgą laiką bandžiau tau pasakyti? Nesu tas vyras su kuriuo turėtum palaikyti draugiškus santykius, - atsainiai gūžtelėjo pečiais nenuleisdamas žvilgsnio nuo šviesiaplaukės akių. D'Onofrio neteisino savęs, savo poelgių ar to ką pasakė tą vakarą nuovadoje. Jie kartu nusprendė, kad šis vakaras bus atvirumo valandėlė, tad ir jis savo tiesą rėžė tiesiai merginai į akis atskleisdamas tokio savo poelgio priežastis. Nekreipė per daug didelio dėmesio į Colettes pakeltą toną ir riksmą. Jo paties tariami žodžiai nuskambėjo koncentruotai ir ramiai. Būtent taip, kaip nemėgo Romanoff jų nuolatinių konfliktų metu. - Tik negaliu suprasti, kodėl paprasčiausiai bent kartą negali nusileisti ir leisti parvežti tave namo. Ar principai neleidžia? - kilstelėjo antakius paklausdamas ir lūpose pasirodant kreivam šypsniui. Viso pokalbio metu Alastair veidas buvo rimtas, tad ši trumpą akimirką pasirodžiusi emocija suteikė vaikinui švelnesnių bruožų. Luuk kiekvieną savo neteisingą poelgį merginos atžvilgiu, pasakytą nuomonę ar pomėgį rėžti karčią tiesą tiesiai šviesiai, pateisino noru atstumti ir kaip būtiną, kad mergina pagaliau nuo jo atsiribotų. Visada troško būti laisvas ir nuo nieko nepriklausomas, bet pats nepajuto, kad kuo labiau stengėsi nuo to pabėgti, tuo stipriau prisirišo prie Romanoff. - Kodėl neprotinga? Aš nebijau išgirsti, kad esu niekšas, savanaudis, garbėtroška, savimyla asilas. Kaip ten dar esi mane pavadinusi? Tai jau girdėjau ne vieną kartą, - burbtelėjo pridegdamas merginai cigaretę, o žiebtuvėlį vėl slėpdamas kišenėje. Sau cigaretės neprisidegė. Visa ši susiklosčiusi situacija taip skersai stovėjo gerklės, jog nematė, kad nikotino lazdelė padės nurimti. Greičiau tik trukdys galvoti. - Netikiu, kad važiuosi namo. Todėl neketinu leisti tokios būsenos kelti pavojaus sau ar aplinkiniams, - sarkastiškai išspjovė žodžius ir toliau išlaikydamas nedidelį atstumą. Būdamas arti galėjo stebėti dėmesio neišlaikančias ir lakstančias šviesiaplaukės gražias akis, kurios buvo apsiblaususios su išdidėjusiomis lėliukėmis. Alastair jau nebuvo tikras ar ji ryt išvis prisimins visą šitą jų pokalbį. - Ką nori kad dar tau pasakyčiau? Kad tu man rūpi? Kad jei galėčiau nebejausti visų tų smaugiančių jausmų ir to suknisto noro visada žinoti kur esi ir tavimi rūpintis? Patikėk atsikratyčiau visko dabar pat. Štai ir pasakiau ar patenkinta? - Alastair nesusitvardė ir pradėjo šaukti. Pagaliau išrėkė tuos žodžius ir atrodė, kad palengvėjo, nes buvo pradėjęs nuo visko dusti. - O dabar gali daryti ką nori. Toliau gerti, vartoti narkotikus ar dulkintis su tais tipai, gal netgi rasi tą, kurį be jokios priežasties pagražinau. O aš dabar tikrai pasakiau viską ką norėjau, - jam buvo nusispjaut, kad šalimais stovinti grupelė, jau kuris laikas į juos spoksojo. Alastair aplamai niekas neberūpėjo, net tai dėl kokių gerų ketinimų atvažiavo į šį klubą. Vos per kelias valandas pamatė, kad nebeliko dėl ko stengtis. Tai nebuvo ta mergina, kuri varė jį iš proto, kurios jis geidė, apie kurią negalėjo negalvoti. Dabar žvelgė į šviesias Romanoff akis ir nematė ten nieko ką norėjo pamatyti. Luuk apsisuko ir jau ketino grįžti prie savo automobilio, bet staptelėjo dar karą pažvelgdamas į Colette. - Nenorėjau tavęs įskaudinti, todėl jei taip padariau, atsiprašau.
Back to top Go down
Colette Devora Romanoff

We must bring our own light to the darkness
Priority : She is a flower but she isn't soft. When her petals fall, they hit like bullets.
Posts : 13351
Location : Some nights I wish I could go back in life. Not to change shit, just to feel a couple things twice.
Accounts : Emil, Elisa, Trevor, Oscar, Carmen, Vivienne
Name : Akvilė
We must bring our own light to the darkness
Colette Devora Romanoff

PostSubject: Re: Įėjimas/išėjimas   2019-03-12, 1:53 pm



- Žinutė jau seniai puikiai suprasta ir užkoduota atmintyje, dėl to gali tikrai nepergyventi,- dirbtinai nusišypsojo vaikinui, nenutraukdama savo žvilgsnio nuo jo veido. Matė, kaip iš lėto ir pats vaikinas gerokai įsiuto dėl Romanoff pasakytų žodžių ir tai keistai jai patiko. Jos žodžiai jį veikė ir tas faktas Colettę tenkino. Žinoma, tikrai nenorėjo klausytis įvairiausių piktų replikų, bet kad jau pati tokiomis svaidėsi, tai nenuostabu, kad to susilaukė ir iš D‘Onofrio. Žinojo, jog tikrai neišgalės su juo ginčytis visą valandą, nes savijauta tikrai nebuvo iš geriausių. Galva sukosi, darėsi bloga ir sunku buvo nustovėti nepasirėmus į šalia esančią sieną, kuri dabar buvo geriausias jos pagalbininkas. – Nes puikiai žinau tavo tuos "parvežimus namo",- parodė ore kabutes, tyliai nusijuokdama ir nežymiai papurtydama galvą. Na, Lettei tikrai sunkiai sekėsi suvokti, jog Alastair paprasčiausiai norėjo ja pasirūpinti ir saugiai parvežti namo, jog neatsitiktų nieko blogo, keliaujant namo. Toliau beklausydama vaikino žodžių, šviesiaplaukė suspaudė lūpas į vieną liniją, suprasdama, jog kiekviena replika dabar gerokai veikia ją ir tas chaosas, kuris burbuliavo viduje nedavė ramybės ir buvo sunku jį nuraminti. – Kaip tu nesupranti?- garsiau užklausė, atsisukdama kūnu į Luuk ir pažvelgdama skvarbiai jam į akis. – Tu viską apsunkini savo pasirodymu ir vaidindamas rūpestingą džentelmeną. Nejau nesupratai, kad man yra sunku viską pamiršti? Nejau visi skambučiai tau nebuvo tai kaip įrodymas? Sumanei viską apsunkinti ir pasirodyti čia, dar kartą kartodamas tą pačią dainelę, kurią jau dainuoji nuo praeitų paskutinių susitikimų.- Romanoff nerėkė, kalbėjo tiesiog aiškiai ir suprantamai, jog Alastair pagaliau įsikaltų į galvą, jog Devora yra jam neabejinga ir jo pasirodymai tik apsunkina jo pamiršimo procesą. Būdama šalia jo Colettė jausdavo dvilypius jausmus. Keliais įtraukimais baigė surūkyti cigaretę ir išmetė ją į šalia esančią šiukšliadėžę, įsisukdama į savo paltą ir atsiremdama į sieną. Galva sukosi gerokai, todėl stengėsi nesumerkti akių, kad nebūtų dar blogiau. – Aplinkiniams,- tyliai nusijuokė.- Kuo tu mane laikai?- nepatenkintai užklausė, pasukdama galvą D‘Onofrio link ir smiliais pasitrynė savo smilkinius. Tikrai nežadėjo eiti pratęsti vakarėlio, kai jos viduje vyko jau geras vakarėlis ir tik laiko klausimas kada išgertas turinys sumanys išvysti dienos šviesą. Po sekančių vaikino žodžių su didele nuostaba užsižiūrėjo į jo šiek tiek pasimetusį veidą. Pati negalėjo patikėti, ką išgirdo ką tik. Viskas atrodė kaip dramatiškas sapnas iš kurio turėtų pabusti bet kurią minutę. Po kelių akimirkų vaikino žodžius palydėjo garsus Romanoff juokas. Tikriausiai blaiva tikrai nebūtų taip reagavusi į viską, bet tas faktas, jog Alastair taip pat kaip ir Lettė į viską įklimpęs iki ausų, buvo tikrai juokingas. – Sveikas atvykęs į klubą, mielasis,- tesumurmėjusi, tyliai nusijuokė. Na, su jausmais dabar tvarkytis ji neturėjo nei sveikatos, nei noro, todėl dabar žvelgė į viską per juoko prizmę. Vaikinui pradėjus eiti savo mašinos link, Colettė apieškojo savo palto kišenes, ieškodama namų raktų, tačiau jų niekur nerado. Išnaršiusi rankinę – nerado taip pat. Riebiai rusiškai nusikeikusi ji atsiduso ir užsidėjo rankas ant klubų, pasisukdama Luuk link. Likimas tiesiog mėgsta tyčiotis iš jos. – Per vėlu,- tyliai tesumurmėjo, tačiau buvo įsitikinusi, kad Alastair ją girdėjo. – Aš pamečiau namų raktus...tad jei mane nuvežtum iki artimiausio viešbučio, būtų labai gerai..,- žengusi žingsnį arčiau vaikino, pridūrė, žvilgsniu bėgiodama po jo veidą ir šiek tiek svirduliuodama dėl viso suvartoto alkoholio.
Back to top Go down
Alastair Luuk D'Onofrio

Damaged people are dangerous. They know they can survive.
Priority : SUCCESS
Posts : 767
Accounts : Edmė, Seafra
Name : EIM.
Alastair Luuk D'Onofrio

PostSubject: Re: Įėjimas/išėjimas   2019-03-12, 9:26 pm



Alastair buvo nesunku išvesti iš kantrybės tuo labiau tada kai jis nebuvo gerai nusiteikęs. Vaikinas pats gerai nesuprato ko tikėjosi. Kad Colette padėkos, kad bent jau apsimes visa šia situacija patenkinta ir darys tai ko jis primigtinai reikalavo. D'Onofrio nebuvo vakar gimęs, bet tik pabandė savo šio vakaro pastangomis atstatyti tai ką pats sugriovė. Akivaizdu, jog jam ne itin gerai sekėsi. Dažniausiai Romanoff judviejų poroje užėmė tą bandančios įkrėsti proto į Alastair kvailą galvą, moters vaidmenį. Turėdamas daugiau alkoholiu aplaistytų dienų, nei blaivių Alastair niekada nepagalvodavo kiek pastangų jai tai kainuoja. Todėl stovėdamas priešais merginą visiškai blaivas, galvoje ir savyje vos sutramdydamas šėlstančias emocijas, Alastair nesuvaldė erzelio.
- Gali būti visiškai rami, apsvaigusios moterys manęs seksualiai nesujaudina, - pabandė nuraminti merginą patikindamas, jog blogų kėslų šį vakarą tikrai neturi. Romanoff nusijuokus jis ir pats nesusivaldė, o lūpose pasirodė kreivas, bet nuoširdus vypsnis. Tai buvo tik vienas iš kvailų jo juokelių, kuriais D'Onofrio mėgo pasišvaistyti. Įrodantis, kad jis į visą šį vakarą ir merginos veiksmus bei žodžius jau pradėjo žvelgti lengvabūdiškai ir to nebesureikšmindamas. - Manęs visiškai nedomina ką tu stengiesi padaryti, bet jei tai darytum iš tiesu tavo draugė neskambintų man vidury nakties ir nesakytų, kad negali tavęs atplėšti nuo šlykščių tipų. Neskambintum man ir nekeltum sąžinės graužaties dėl to ką tau pasakiau. Tada man nereikėtų būti čia stengiantis apsimesti "rūpestingu džentelmenu" koks visai nesu, - iškošė žodžius pro sukastus dantis daugiau sau neleisdamas prasižioti, kad iš to pykčio neprikalbėtų to ką ilgai prisimins ir gailėsis. Alastair nesuprato nuo kada, bet sąžinės kirminas krūtinėje vis dažniau pasiraitydavo po būtent tokių judviejų barnių. Luuk tenorėjo, kad viskas būtų kaip buvę. Kad vėl ryte galėtų rasti ją savo lovoje arba sulaukti rytinio skambučio, kuriuo Colette mėgindavo jį prikelti, o jai tekdavo išklausyti tik Alastair priekaištus nepatenkintu balso tonu. Norėjo vėl praleisti su ja dienas, vakarus ir naktis. Norėjo, kad ji nebejaustų to, ką teigė jam jaučianti, o jis pats giliau neklimptų į nesuprantamus jausmus nuo kurių bėgo ir slėpėsi. - Matau gerokai išgėrusią merginą, kuri vos pastovį ant kojų ir apverčia liežuvį, - atsainiai jau pavargusiu balsu tarė atsidusdamas. Švarko kišenėje pirštai sugraibė automobilio pultelį, o automobilis blykstelėjo savo šviesomis D'Onofrio jį atrakinus. Girdėdamas Romanoff juoką Alastair nesumišo, bet nebežvelgė jai į akis. Jis pats gerai nesuprato koks buvo jo tikslas pirmą kartą prabylant taip atvirai ir nuoširdžiai įsakant ką tą akimirką jautė Devorai. Kai tiek kartų Colette bandė kažką tikro ir nuoširdaus ištraukti iš jo paties, vaikinas atsiverti nusprendė būtent neblaiviai nei savo veiksmuose nei žodžiuose nesusigaudančiai merginai. Romanoff taip akivaizdžiai viską sutrypė, jog tai suvokus Alastair palengvėjo. Nebeliko nieko tikro, kas galėjo D'Onofrio įskaudinti ir tai akivaizdžiai sakė jo akys įsmeigtos į šviesiaplaukę. Tos apsauginės sienos, kuriomis jis dangstėsi visą šį laiką niekur neišnyko. Dabar prie Alastair prisikasti daug arčiau tapo sudėtingiau nei kada nors ankščiau. Jis taip nieko Romanoff ir neatsakė. Tik pasiekė automobilį ir atsidarė vairuotojo dureles. - Lipk kol aš nepersigalvojau, - žvilgtelėjo į jos pusę paragindamas, o pats įsitaisė už vairo. Alastair niekada nepriminė džentelmeno, kuris atidarytų automobilio dureles ar pasiūlytų merginai pagalbą, kurios jai akivaizdžiai reikėjo norint tvirtai išsilaikyti ant kojų. Ji juk pati norėjo, kad jis neapsimetinėtų tuo kuo nėra.
Back to top Go down
Colette Devora Romanoff

We must bring our own light to the darkness
Priority : She is a flower but she isn't soft. When her petals fall, they hit like bullets.
Posts : 13351
Location : Some nights I wish I could go back in life. Not to change shit, just to feel a couple things twice.
Accounts : Emil, Elisa, Trevor, Oscar, Carmen, Vivienne
Name : Akvilė
We must bring our own light to the darkness
Colette Devora Romanoff

PostSubject: Re: Įėjimas/išėjimas   2019-03-12, 11:31 pm



Colettė puikiai galėjo pastebėti, koks susinervinęs ir nepatenkintas liko Alastair, kuomet negavo to, ko tikėjosi. Kuomet Romanoff nešokinėjo pagal jo dūdelę ir jam pasipriešino. Visą tą laiką Lettė sugebėjo taikstytis su jo įvairiausiais pykčiais, replikomis ir kaprizingu charakteriu ir tai reikalavo nemažai jėgų. Tad tikėjosi, kad vaikinas dabar pabus jos vietoje ir supras, kiek daug pastangų reikalauja perlipti savo principus vardan kito gerovės. Visus kartus, padėdama Alastair ji darė nelaukdama atgalios kažkokio apdovanojimo. Dažniausiai būdavo altruistė. Tačiau viskas negalėjo tęstis per ilgai, nes iš Luuk pusės nejuto nė kruopelytės padėkos. Visus tuos vakarus, kuomet grįždavo visas nusivaręs nuo kojų po sunkios darbo dienos, Romanoff teikdavosi atvykti ir praskaidrinti jam vakarą savo spinduliuojančiu būdu, ištraukdama jį iš tos nuobodžios rutinos. Net tada, kai jo šeima ją įskaudino neatleidžiamai, Devora sugebėjo pažvelgti į viską iš kitos pusės ir suteikti jam šansą. Nepaliko jo, kai buvo pašautas. Pyko, tačiau vis vien atėjo ir pasirūpino juo. Tad Colettei tikrai trūko atgalios visko iš Alastair.
- Nori pasakyti, jog jei pasiūlyčiau važiuoti pas tave tu atsisakytum?- paėjusi žingsnį arčiau tamsiaplaukio, žvelgė į jo šviesias mėlynas akis, plačiau nusišypsodama ir pirštų galiukais perbraukdama per jo marškinius. – Tai kodėl vis vien tą darai? Kodėl teikeisi atvažiuoti į visai kitą miesto galą?- skvarbiai įsižiūrėjo į jo akis, vis dar sunkiai suvirškindama tą faktą, jog būtent dėl jos dabar Alastair čia stovėjo ir ginčijosi, bandydamas įdiegti, jog tenori saugiai parvežti ją namo, žinant, kokioje stadijoje dabar Romanoff yra. – Ar visas savo suguloves parvežinėji namo?- nesusilaikiusi leptelėjo, kilstelėdama antakius ir nesuvaldydama pavydo. Na, paskutinis kartas, per kurį užklupo D‘Onofrio su ta mergina tikrai nebuvo malonus ir tie vaizdai vis pasivaidendavo jos galvoje. Sunkiai tokius vaizdus išmes iš atminties, kai vyras jai reiškė daugiau nei eilinis nuotykis. Buvo gerokai įskaudinta, tad todėl tokioje stadijoje ir elgėsi kaip irzli dramos karalienė, negailėdama kandžių replikų, išreikšdama visą pyktį per žodžius. – Prašyčiau...,- numojo ranka, tačiau vis vien pasirėmė į šalia esantį šviestuvo stulpą, jog neįvyktų katastrofą ir netektų pasibučiuoti su žeme. Ne pačiu geriausiu laiku nutarė Alastair pasimatyti su Colette, nes tokioje stadijoje jos tikriausiai niekada ir nematė. Nebuvo ji ta, kuri mėgdavo nusitašyti kaip tapkė, tačiau šįvakar kaip reikalas skandino nuoskaudas alkoholyje ir narkotikuose. Meluotų, jei sakytų, kad jo ištarti nuoširdūs žodžiai visą laiką nesisuko jos galvoje. Buvo keista, kad apskritai Alastair sugebėjo juos ištarti, nes tokį scenarijų buvo įsivaizdavusi nebent per pasaulio pabaigą. Supratusi, kad nelabai turi išeities dėl grįžimo namo, šiek tiek apsiraminusi, vis dar svirduliuodama nukeliavo paskui vaikiną iki jo prabangaus automobilio. Trumpai žvilgtelėjusi į vyro nepatenkintą veido miną, pasijautė ne itin maloniai. Šviesiaplaukė gal kiek perlenkė lazdą su savo kandžiais žodžiais, bet anksčiau ar vėliau būtų tai išsakiusi. Gal tik ne taip audringai kaip šį vakarą. Atidariusi keleivio dureles, lėtai įlipo į mašiną ir pasitvarkė savo odinį sijoną. Atsilošusi į sėdynę pajuto kaip sukasi galva, todėl tyliai atsiduso. Padėjusi galvą ant D‘Onofrio peties, visiškai negalvodama, ji trumpam užmerkė akis, tikėdamasi, kad visas pykinimas praeis. Būdama taip arti galėjo užuosti tuos saldžiai aštrius vaikino kvepalus, kuriais kartais kvepėdavo jos rūbai, grįžus namo po audringos nakties. To kvapo tikrai nebuvo pamiršusi ir jis dabar sukėlė jai nemažai prisiminimų. – Tu skaniai kvepi...,- tyliai sumurmėjo, vis dar padėjusi galvą ant peties ir atrodo nesiruošdama judintis iš savo vietos.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Įėjimas/išėjimas   


Back to top Go down
 

Įėjimas/išėjimas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 4 of 4Go to page : Previous  1, 2, 3, 4

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Silent Disco-