Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
BALKONAS

Share | 
 

 BALKONAS

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2, 3  Next
AuthorMessage
avatar

Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Priority : friendship is unnecessary, like philosophy, like art.... it has no survival value; rather it is one of those things which give value to survival
Posts : 1003
Accounts : tristan dupont, béatrice rocchi
Name : ineta
Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Yurij Ignacy Bialkowski

PostSubject: BALKONAS   Mon May 21, 2018 5:38 pm


Back to top Go down
avatar

The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Priority : I get drunk on dreams and choke on real life
Posts : 1024
Location : I am a world that cannot be explored in one day. I am not a place for cowards.
Accounts : elettra, eva, max
Name : Gabrielė
The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Neira Calista Armando

PostSubject: Re: BALKONAS   Mon May 21, 2018 8:07 pm


Kadangi kaip ir spėliojo iš pirmo karto nerado balkono, tai pasiklausinėjus poros teatro darbuotojų galiausiai atkeliauja iki savo tikslo ir pravėrus stiklines duris dramatiškai įžengia į balkoną rankose iškėlus mako maišus,- Jūsų gelbėtoja ir šiaip nuostabiausias žmogus šioje planetoje jau čia,-garsiai paskelbia netrukus apsidairydama, ir pagaliau pamato Yurijų, o tiksliau - Borisą, nes pirmiausia jos dėmesys krypsta būtent į jį,- Laaabas, gražuoli,-plačiau nusišypso pritūpus, nes katinas artėja link jos, o kai jau gali jį pasiekt ima glostyt, nes visgi seniai nesimatė ir reikėjo atsigriebt už prarastą laiką. Lenkų princas truputį palauks.
Back to top Go down
avatar

Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Priority : friendship is unnecessary, like philosophy, like art.... it has no survival value; rather it is one of those things which give value to survival
Posts : 1003
Accounts : tristan dupont, béatrice rocchi
Name : ineta
Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Yurij Ignacy Bialkowski

PostSubject: Re: BALKONAS   Mon May 21, 2018 8:23 pm


Šiaip ne taip išsiropštęs iš palaimintosios sofos darbo kabinete (puikiausias sprendimas, dirbant čia) beveik keturiom nusigavo iki balkono. Borisas gana nepatikliai žvelgė į keturpėsčią šeimininką ir vienu metu net buvo pasiruošęs stoti į kovą su šituo siaubūnu. Bet greitai pamatė, jog šitas nupiepėlis jam nelygus varžovas, ir ką čia skriausi silpnesnius. Lengvas vėjelis kiek prapūtė galvą ir dabar Yurij jau drybsojo ant kėdės, ramiai gurkšnodamas atsitemptą vyną. Įžengus Neirai neskubėjo keltis. Jau buvo pratęs, kad šiosios dėmesys pirmiausia atitekdavo katinui. -Norėčiau tikėti, kad šie žodžiai buvo skirti man, bet realybė yra žiauri,-patempė lūpą. -Ir tau labas, šventoji,-padėjo taurę ant stalo ir it mažas vaikas ištiesė rankas maišo link. -Greičiau, duok tas bulvytes šen, nežinau kiek man liko laiko,-pridėjęs ranką prie kaktos suvaidino tipinę telenovelių žvaigždutę.
Back to top Go down
avatar

The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Priority : I get drunk on dreams and choke on real life
Posts : 1024
Location : I am a world that cannot be explored in one day. I am not a place for cowards.
Accounts : elettra, eva, max
Name : Gabrielė
The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Neira Calista Armando

PostSubject: Re: BALKONAS   Mon May 21, 2018 9:14 pm


Niurkydama katiną trumpam pamiršta, kad atsivežė maisto ir kad netoliese dar yra Yurijus, nes gyvūnai visada turėjo Neirai tokį poveikį - pasiglemždavo visą jos dėmesį. O čia dar toks handsome jaunikaitis.. Išgirdusi vaikino balsą pakelia į jį akis ir neskubėdama nužiūri nuo galvos iki kojų, taip vertindama Bialkowskio būseną,- Neatrodai taip gerai, kaip per nuotraukas,-ironiškai šypteli norėdama paerzint draugą, bet tiesa buvo ta, jog jis tikrai atrodė pervargęs,- Mm, šventoji.. Mano tėvai Portugalijoj skaniai pasijuoktų iš tokių apibūdinimų,-pakraipo galvą nusijuokdama, o matydama, kaip Yurijus dramatiškai reikalauja maisto, dar truputį patampo jį už nervų, nes žaidžia su Borisu, bet galiausiai atsistoja ir prieina arčiau. Ištraukia tris dideles porcias bulvyčių ir sudeda jas ant stalo, tuomet išsitraukia savo happy mealą ir, žinoma, nepamiršta lauktuvių Borisui,- Kelintą dieną jau maitiniesi tik alkoholiu?-kilsteli antakius nežymiai prisimerkdama ir pasilenkus prie vaikino apsikabina jį aplink kaklą ir pakšteli į skruostą,- Pasiilgau tavęs, alkoholike. Matyt reik dažniau patikrint, ar tu gyvas, nes pats tai niekada neapsireiški,-sumurma atsitiesdama ir netrukus įsitaiso šalia Yurijaus ant kėdės. Ištraukus katinui skirtą skanėstą neskubėdama jam jį sumaitina, nes juk reikia pirmiausia pamaitint svarbiausius asmenis. Baigus šį svarbų darbą vėl pakelia akis į draugą ir pakreipia galvą,- Na, pasakok ties kuo dabar dirbi, kam čia tiksliai castinai tuos netikusius aktorius,-paraginusi atsidaro savo happy mealą ir iš jo ištraukusi chicken nuggetsų dėžutę nieko nelaukdama pradeda valgyt.
Back to top Go down
avatar

Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Priority : friendship is unnecessary, like philosophy, like art.... it has no survival value; rather it is one of those things which give value to survival
Posts : 1003
Accounts : tristan dupont, béatrice rocchi
Name : ineta
Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Yurij Ignacy Bialkowski

PostSubject: Re: BALKONAS   Mon May 21, 2018 10:32 pm


Sunkią, tarsi švino prikimštą galvą prilaikė į stalą atremta ranka. Jau seniai jautėsi taip desperatiškai ir tai, ko gero, matėsi neklausus. Galėtų tai per dienas neišlįstų iš teatro, kuriame jautėsi saugus. Tiesa, ir veikti nelabai ką turėjo už šio pastato durų. Jei ne Neiros žinutės, gulėtų kur nors kabinete ant grindų, glostytų Borisą ir vartytų vynu sulaistytus tėvo rankraščius. Draugai jį traukė iš tos duobės, į kurią įkrito. Tik Yurij nevisada tai įvertindavo. -Svarbiausia tinkamas apšvietimas,-nuo liežuvio galo nuslydo geriausiai žinoma fotografų klišė. -Bulvyčių ir fast fūdo globėja, deivė Neira,-liūdnai nusijuokė - perdėtam linksmumui jėgų neturėjo,-o klausyk, tavo vardas visai tinkamas deivei. Pagaliau prieš save išvydęs išsvajotąsias bulvytes, keliais gurkšniais pribaigia taurę vyno ir imasi pirmo maisto per...3 dienas? -Žinai, niekad nemaniau, kad vynas ir mako bulvytės yra geras derinys, bet varge, aš klydau,-pilna burna pasidalina savo įžvalgomis, kai mergina jį apkabina. -Žinai, laikas reliatyvus dalykas,-gūžtelėjo pečiais,-bet gal kokias penkias dienas? Daryčiau tokią hipotezę iš butelių skaičiaus kabinete,-gana rimtu balsu it analitikas susirinkime išreiškė nuomonę. -Kas savaitinis patikrinimas būtų nieko prieš,-linktelėjo galvą jau baiginėdamas antrą porciją. Nusprendęs, jog neverta cackintis ir vaidinti civilizuotą žmogų, numoja ranka į taurę ir atsigeria tiesiog iš butelio. Akimirką atsipūtęs nuo intensyvaus kimšimo, įsiklauso į Neiros žodžius ir susimąsto. Turėjo svarbų projektą. Savotišką kūrybos revoliucija, dėl kurios dabar ir lakė ištisas dienas. -Režisuosiu tėvo pjesę. Paskutinę, kurioj vaidinau. Bet nežinau, ar verta su tuo prasidėti, atrodo, jog koks viesulas nuo žemės paviršiaus nušlavė visus talentingus aktorius ir paliko tik atmatas,-negailėdamas griežtesnių žodžių išdėstė pašnekovei ateities planus. -O tu? Ar dirbi su kokiu nors projektu?-kilstelėjo antakius ir įbedė pavargusias akis į priešais sėdinčiąją.
Back to top Go down
avatar

The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Priority : I get drunk on dreams and choke on real life
Posts : 1024
Location : I am a world that cannot be explored in one day. I am not a place for cowards.
Accounts : elettra, eva, max
Name : Gabrielė
The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Neira Calista Armando

PostSubject: Re: BALKONAS   Tue May 22, 2018 1:44 pm


Calista tikrai labai nesunkiai pastebėjo viską, ką Yurijus tikriausiai galvojo puikiai slepiantis. Nežinia, ar tai buvo ta jos fotografės akis, ar jau bėgantys ne pirmi jų pažinties metai, bet tamsiaplaukė labai nesunkiai išskaitydavo vaikiną ir visas jo nuotaikas. Galbūt todėl jiems ir buvo taip lengva bendrauti, nors nei vienas, nei kitas toli gražu nebuvo auksinių charakterių,- Jeigu būčiau deivė, tai būtent tokia ir norėčiau būt,-linkteli pritardama Bialkowskio žodžiams ir nusišypso. Stebi, kaip draugas kemša bulvytes ir tik dar tvirčiau įsitikina, jog normalaus maisto jis nematęs toli gražu ne vieną parą. Pasijaučia tikrai nelinksmai apie tai susimąstydama, bet žino, kad Yurijus visada toks buvo. Ir nors Neirą retas žmogus galėtų pavadint rūpestingą, visgi artimiausiems žmonėms ji laiko negailėdavo, o Ignacijus buvo vienas iš jų,- Pagirios irgi smagus dalykas, ar ne?-kilsteli antakius šyptelėdama ir toliau valgo atsivežtą maistą, dabar jau pereidama ir prie bulvyčių. Išgirdusi vaikino žodžius lėtai papurto galvą, taip rodydama, kad penkios dienos tikrai skambėjo kaip per ilgas laiko tarpas,- Kartais stebiuosi, kaip tu vis dar gyvas,-tarsteli caktelėdama liežuviu ir pasiurbčioja kolos, kurią užsisakė su savo happy mealu. Yurijui pradėjus pasakoti apie savo darbus, kiek rimčiau suklūsta, nes jai buvo nuoširdžiai įdomu. Vaikino veikla visada turėjo tam tikro žavesio, bet matydama viską, kas vyksta užkulisiuose, Neira turėjo daug prieštaringų jausmų ir minčių apie visą teatro pasaulį,- Tėvo pjesė.. Oho,-kilsteli antakius neslėpdama nuostabos ir tam tikro pasididžiavimo,- Gal tau vynas tiesiog aptemdė kritinį mąstymą, nemanai?-pakreipia galvą vėl erzindama draugą,- Puikiai tave pažįstu ir žinau, kad sugebi išsisukt iš panašių situacijų ir galiausiai viskas gaunasi kur kas geriau nei tikėtasi. Jei galiu kuo padėt, tai tikrai sakyk,-gūžteli pečiais šyptelėdama. Na, ji visai nieko prieš kokių dekoracijų tapymą, smagi veikla,- Ir jau rezervuojuosi bilietą į premjerą,-priduria tyliai nusijuokdama ir įsimeta dar vieną bulvytę į burną. Po Yurijaus klausimo atsigeria dar šiek tiek kolos ir atsidūsta,- Turiu idėja naujai portretų fotosesijai, bet viskas dar ne iki galo sutvarkyta. O šiaip mokausi, siaubingai daug tapau ir turbūt pusę laiko vaikštau apsinešusi nuo akrilinių dažų. Bet gal taip tik smagiau,-gūžteli pečiais ir nusišypso. Nežymiai apsidairo, nukreipdama žvilgsnį į atsiveriančią panoramą,- Čia labai gražu,-tarsteli pasidžiaugdama, kad į kuprinę įsimetė fotoaparatą, su kuriuo niekada ir nesiskiria.
Back to top Go down
avatar

Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Priority : friendship is unnecessary, like philosophy, like art.... it has no survival value; rather it is one of those things which give value to survival
Posts : 1003
Accounts : tristan dupont, béatrice rocchi
Name : ineta
Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Yurij Ignacy Bialkowski

PostSubject: Re: BALKONAS   Tue May 22, 2018 10:58 pm


Yuri visą gyvenimą stebėjo tėvą. Žmogų, kuris sugebėjo pakilti iš bedugnės, tačiau galiausiai grįžo ten, iš kur ir atėjęs. Ši valkatos, režisieriaus, vėliau dramaturgo, o galiausiai tik chroniško girtuoklio transformacija surakindavo vaikino sielą nerimo grandinėmis, kurių užraktams tinkamą raktą pametė. Velniška baimė, nusibaigti kaip tėtušiui, privertė jaunąjį menininką atsigręžti į draugus. Nors jau seniai buvo praradęs bet kokį nuoširdų susidomėjimą jam nenaudingais reiškiniais ir įvykiais, tačiau drąsioji Calista tapo inkaru, padedančiu išlaikyti alkoholyje jau skęstančią, depresijos nepaveiktą asmenybės pusę. Tad ir dabar žvelgdamas į priešais sėdinčią draugę, juto tik begalinį dėkingumą jai, už rūpestį, kurio jam visą gyvenimą trūko, ir ko gero, niekad nebus užtektinai. -O taip, pagirios nuostabus dalykas. Režisieriaus rekomendacijos,-kilstelėjo vyno butelį aukštyn, it sakytų tostą, o tada pabaigė ištuštinti jo turinį. -Atleisk, kad nepasiūliau ir tau, bet bent vienam iš mūsų reikėtų išlikti blaivam,-staiga susigriebęs pasiaiškina nevykusiu pretekstu. Na taip, gobšus alkoholio atžvilgiu buvo ir nemėgo su niekuo dalintis. Merginos replika priverčia surimtėti. Tiesą sakant, ir pats Ignacijus neįsivaizdavo, kaip dar nenutraukė gyvenimo savižudybe ar kokiu netyčiniu alkoholio perdozavimu. Likimas mėtė jam laimingas kortas, kurių nevertino. -Pergyvenu dėl tos pjesės, tik dėlto, jog ir pats vaidinau pagal ją,-surimtėjęs atskleidė tikruosius neapykantos ir nepasitenkinimo Paryžiaus aktoriais priežastį,-paskutinis spektaklis, kuriame dar pasirodžiau kaip aktorius. Varge, man tada tebuvo dvidešimt,-savotiška nostalgija aplankė režisieriaus sielą, o akys apdujo. -Tau atskirą ložę, pirmojoje eilėje,-po netrumpos pauzės kiek pralinksmėjęs caktelėjo liežuviu,-tik pranešk, jei sugalvosi atsivest kokį vaikiną ar merginą, teks kažkur Borisą nukišt, kad nepradėtų pavydo scenų kelt,-mirktelėjo Calistai ir į burną įsidėjo paskutinę padaže pamirkytą bulvytę. -Jei ne paslaptis, kokia idėja? Juk žinai, kad man kur kas įdomiau idėjos, nei jų įgyvendinimo būdas,-maistas sugrąžino vaikinui jėgas. Na bent dalį jų, tad dabar galėjo palaikyti pokalbį nebesiramstydamas į stalą. -Aha, su vaizdu čia nuskilo. Todėl ir leidžiu didžiąją dalį laiko čia, iš lofto tokių vaizdų nepamatysi,-gūžtelėjo pečiais.
Back to top Go down
avatar

The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Priority : I get drunk on dreams and choke on real life
Posts : 1024
Location : I am a world that cannot be explored in one day. I am not a place for cowards.
Accounts : elettra, eva, max
Name : Gabrielė
The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Neira Calista Armando

PostSubject: Re: BALKONAS   Wed May 23, 2018 5:31 pm


Žiūrint iš šono pašaliečiui būtų gan sunku suprasti, kokiu būdu tokie žmonės kaip Neira ir Yurij tapo tikrai artimais draugais. Abu buvo pakankamai skirtingi, ji – priimanti pasaulį išskėstomis rankomis, niekada nestokojanti energijos, drąsi, nepastovi ir dažniausiai įžūli, ir jis – patyręs ir matęs tiek daug tamsos, jog tai neišvengiamai suformavo ir jo požiūri į dabartį. Bet kažkokiu būdu tai veikė. Calista senokai galėjo pasiduoti ir leisti Bialkowskiui tvarkytis su gyvenimu pačiam, bet jos nepalaužiamas užsispyrimas to tiesiog neleido. Vaikinui ėmus atsiprašinėt už tai, kad nepasidalino vynu, tyliai nusijuokia papurtydama galvą,- Gali neapsimest, kad tikrai gailiesi,-cakteli liežuviu netramdydama šypsenos,- Be to, aš vairuoju, tai apsieisiu be alkoholio.. Kol kas,-tyliau priduria apsilaižydama lūpas. Negalėjo neigti, vynas ir jai tapdavo geru draugu, ypač kai visą dieną sedėdavo užsidariusi tarp keturių sienų ir tapydavo arba tvarkydavo šūsnius turimų nuotraukų. Nutilus klausosi draugo žodžių, pasidžiaugdama, kad jis nusprendė jai atsivert, nes brautis per visas Yurijaus pastatytas sienas tikrai ne visada buvo lengva. Bet tai, kas lengva, Calistai niekada nekėlė susidomėjimo,- Juk suvoki, kad lyginti tą patirtį, kai pats vaidinai spektaklyje su šita patirtimi yra beprasmiška,-nežymiai kilsteli antakius pagaliau prabildama,- Abiejų situacijų lyginimas tave tik stums į didesnę neviltį,-gūžteli pečiais mėgindama paaiškinti, ką turi omenyje,- Nes viskas nebus taip, kaip buvo tada. Neaišku, bus geriau ar blogiau, bet faktas, kad bus kitaip. Ir tai yra žaviausia viso šito dalis,-kilsteli lūpų kampučius, po truputį mėgindama nors kažkiek praskaidrinti Ignacijaus nuotaiką,- Kokie dar vaikinai ar merginos, kai šalia toks širdžių ėdikas,-lėtai papurto galvą nusijuokdama ir paglosto aplink kojas besisukiojantį katiną,- O tu? Jau turi ką vestis į premjerą?-kilsteli antakius atsargiai pasiteiraudama ir baigia valgyt bulvytes, užsigerdama jas kola,- Noriu fotografuoti Moulin Rouge užkulisius. Visą tą pasiruošimą, kai žmonės užsideda tam tikras kaukes prieš žengdami į sceną. Ypač moterys,-pasakodama nežymiai gūžteli pečiais ir šypteli,- Dar turiu idėją fotografuoti portretus Paryžiaus gatvėse, bet tuose atskirtuose ir apleistuose rajonuose, kur žmonės irgi gyvena ir turi savas rutinas. Bet toli gražu ne visi nori būt fotografuojami,-tyliai nusijuokia užsispoksodama į atsivėrusį miesto vaizdą,- Be to, noriu, kad tai būtų natūralu. Jokio perdėto pozavimo ar dirbtinumo. Tiesiog žmonių kasdienybė,-dar priduria nukreipdama žvilgsnį į vaikiną ir laukdama jo atsako į savo tik ką išsakytas mintis. Neiros galvoje visada sukdavosi per daug idėjų, tačiau jų įgyvendinimas ne visada buvo toks paprastas. Ypač kai turi ribotus išteklius ir esi jauna mergina, kuriai tam tikruose Paryžiaus rajonuose vienai būt tikrai nėra saugu.
Back to top Go down
avatar

Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Priority : friendship is unnecessary, like philosophy, like art.... it has no survival value; rather it is one of those things which give value to survival
Posts : 1003
Accounts : tristan dupont, béatrice rocchi
Name : ineta
Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Yurij Ignacy Bialkowski

PostSubject: Re: BALKONAS   Thu May 24, 2018 9:49 pm


Žmonės, kuriuos vaikinas pasirinkdavo draugais, iš pirmo žvilgsnio, atrodė visiškos režisieriaus priešpriešos. Guvūs, gyvenimo džiaugsmo kupini, velniškai apsukrūs versle ar puikiai besigaudantys juodosios rinkos dėsniuose - dauguma žmonių, kurie supo Yuri netiktų tradicinei bohemos aplinkai. Bet įvairovė kur kas labiau žavėjo lenką nei užsidarymas tarp keturių sienų, saugioje komforto zonoje, su tokiais pat komfortistais. Todėl jo gyvenimą ir puošė tokie žmonės kaip Neira. -Ah, bent prieš tave nereikia apsimetinėti, ačiū,-visu balsu nusijuokė. Maistas tikrai sugrąžino režisieriui prarastas jėgas. Galbūt derėtų dažniau juo pasilepinti. Nors negalėjo skųstis, juk teatre veikė kavinukė. O ir darbuotojos jam užnešdavo, kokio šilto maisto. Ko gero Yurij iššokę skruostikauliai ėmė kelti nerimą toms moteriškėms. Na, vyras, žinoma, tą atneštą maistą pamiršdavo, tačiau Borisas pastaruoju metu tikrai nebadavo. -Reikėtų įsigyti mašiną. Galbūt pradėčiau mažiau gerti?-kiek suraukęs antakius uždavė gana kvailą klausimą ir nusišypsojo merginai. Atsilošęs kėdėje, Ignacijus įdėmiai klausėsi merginos žodžių, ir nežymiai linksėjo. Negalėjo nesutikti. Statydamas spektaklius neretai atsigręždavo į Krokuvos teatrą ir nejučia pradėdavo įsivaizduoti viską taip pat. Tai, ko gero, buvo silpniausia jo vieta. Stipri nostalgija namų teatrui, neleisdavo vaikinui pačiam sukurti pilnai originalių inscenizacijų.
-Taip, tu turbūt teisi... aš per daug stipriai įsikabinęs praeities,-po akimirkos apmąstymų prabilo. -Galbūt man reikėtų nuvykti į Krokuvą. Pasiilgau miesto. O ir tėvą reikėtų patikrinti. Gal dar nenusibaigė? Juk neturi tokių draugų kaip aš,-liūdnai šyptelėjo. Šiek tiek nerimavo dėl vyresniojo Bialkowski gyvenimo būdo. Jis taip ir nebeatsigavo po motinos mirties, tačiau praėjo jau keli dešimtmečiai, o alkoholyje skandinti skausmą buvo jau nebe jo jėgoms. -Tiesą sakant, turiu klausimą. Kaip manai... ar mūzos grįžta? Ar grįžta tik tie asmenybė, buvusi mūza, bet jau nebe ta pati dvasia?-prisiminęs susitikimą su Melanie atsargiai užklausė. Kadangi gana greitai atleisdavo, turėjo atsiklausti sielos vadovės Calistos, ir tik tada daryti sprendimus. -Beje, planai skamba įdomiai. Ypač antrasis. Reikėtų tave pasiimti kartu į Krokuvą, o gal net į Lvivą. Ten pilna puikios medžiagos tokiems projektams,-užsisvajojęs Yuri prisigalvodavo įvairių scenarijų. Įmanomų ir nelabai, tačiau šis skambėjo gana įtikinamai ir jam pagal kišenę. Jei tik draugė norėtų, jis mielai išsivežtų ją į Lenkiją.
Back to top Go down
avatar

The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Priority : I get drunk on dreams and choke on real life
Posts : 1024
Location : I am a world that cannot be explored in one day. I am not a place for cowards.
Accounts : elettra, eva, max
Name : Gabrielė
The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Neira Calista Armando

PostSubject: Re: BALKONAS   Sun May 27, 2018 1:46 pm


- Aš tave pažįstu per daug gerai, kad prieš mane galėtum apsimetinėt,-labai paprastai ištaria gūžtelėdama pečiais ir galiausiai nusišypso. Neirai nebuvo sunku perprasti žmones, ir nors Yurij tikrai nebuvo įprastas atvejis ir prasibrauti iki jo buvo iššūkis, tamsiaplaukė vis vien galėjo teigti, kad jį pažįsta labai gerai. Visgi juos siejo ir nemažai panašumų,- Ar tikrai taip manai? Nes aš tai galvoju, kad ta mašina tiesiog būtų apleista ir nenaudojama. Arba dar blogiau, nuspręstum vairuot po butelaičio vyno,-kilsteli antakius pakreipdama galvą, nes vien tokios mintys jai kėlė nerimą. Klausydamasi tolimesnių vaikino žodžių baigia savo iškilmingus makdonaldo pietus ir užsikelia ant kelių Borisą, kurį ima lėtai glostyt,- Manau, kad nuvykt pas tėtį gera mintis,-pritariamai linkteli nusišypsodama,- Gal tai net padėtų tau visam šitam procese,-priduria susimąstydama, nes akivaizdu, kad Yurij tikrai buvo įstrigęs praeityje. Neirai, kuri stengėsi nesižvalgyt atgal, nes tai atrodė beprasmiška, toks požiūris buvo gan svetimas. Taričau tokiomis akimirkomis Armando susimąstydavo, jog ir ji visai norėtų galėt grįžti į gimtuosius namus. Bet suvokė, kad tai nelabai įmanoma, nes jos tėvai vis dar nepakeitė savo nuomonės dėl merginos priimtų sprendimų ir ji jų šeimos namuose Lisabonoje tikrai nėra laukiama. Grįžta iš savo apmąstymų tik išgirdus Bialkowskio klausimą, kuris priverčia ją nežymiai sutrikti,- Ar tu nori pasakyt, kad ji grįžo?-pasiteirauja, ir nors norėjo, kad tai skambėtų ramiai ir atsargiai, visgi Neiros susierzinimas ėmė viršų. Ji asmeniškai nepažinojo Melanie, bet tai, kaip ta mergina pasielgė su jos draugu, jai sakė labai daug,- Prašau, tik nedaryk nieko kvailo,-kiek tyliau sumurma nenuleisdama įdėmaus žvilgsnio nuo Yurij, nors kažkodėl nujautė, kad jos žodžiams jau per vėlu. Išgirdus apie draugo idėją keliauti kartu į Lenkiją, Calista plačiau nusišypso,- Jei tikrai manai, kad galėsi su manim ištvert tokį ilgą laiko tarpą, tai aš labai norėčiau nuvykt į tavo gimtinę,-linkteli patenkinta,- Galėtumėm net kokį roadtripą pasidaryt,-garsiai pamąsto jau akivaizdžiai užsivedus, nes jai nereikėjo daug, kad paleistų skrajot vaizduotę ir į galvą imtų plūsti idėjos. Kelionės Neirai buvo tarsi oras, kažkas, be ko jai buvo sunku išbūti ilgesnį laiką. Ji dievino pažinti naujas vietas, naujus žmones, kurti vis kitokius prisiminimus ir juos fiksuoti fotoaparatu. Be to, kelionės buvo puikus įkvėpimo šaltinis, tai ar galima buvo prašyt kažko daugiau.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: BALKONAS   


Back to top Go down
 

BALKONAS

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 3Go to page : 1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Théâtre Édouard VII-