Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
BALKONAS - Page 2

Share | 
 

 BALKONAS

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3  Next
AuthorMessage
avatar

Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Priority : friendship is unnecessary, like philosophy, like art.... it has no survival value; rather it is one of those things which give value to survival
Posts : 1206
Accounts : tristan dupont, béatrice rocchi
Name : ineta
Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Yurij Ignacy Bialkowski

PostSubject: Re: BALKONAS   Wed May 30, 2018 12:41 am


-Na, mašinos aš artimiausiu metu neturėsiu... gaila būtų pinigų benzinui. o vynu, kiek paskutinį kartą tikrinau, nevažiuoja,-kiek tyliau prasitaria ir nudelbia akis į viršų, tarsi leisdamas suprasti, kad nėra pasiruošęs tęsti ''neblaiviojo režisieriaus nuotykių kronikų'' viešinimo. Tiesa, mašina nepamaišytų kelionėje į Krokuvą, tačiau įpratimas visur keliauti traukiniais buvo stipresnis už naujų potyrių troškimą. O ir kur kas pigesnis. Juk ne arabų šeichas buvo, kad galėtų prabangiais visureigiais po dykumas raižyti. O ir Krokuvos senamiesčio gatvelės labiau pritaikytos gyviesiems, o ne metalinėms skardinėms ant ratų. -Nežinau, kiek tėčio aplankymas padėtų kūrybiniame procese. Bijau, kad galbūt net pakenktų,-kiek susimąstęs prasitaria,-jei manai, kad aš kū-kū, tai turėtum susipažinti su juo,-išspaudžia menką šypsenėlę. Iš tiesų tėvas sveika mąstysena ar gyvensena pasigirti negalėjo. Palaužtos sielos retai kada rūpinasi savo materialine ar fizine gerove. -Todėl ir reikia jį aplankyti, bus neblogai taros prisikaupę, galėsim pavalgyt kur nors mieste,-pabandė pajuokauti, tačiau dirbtiniame juoke pasislėpė skausmo gaida.
Klausimas apie mūzas, tiesa, buvo neatsitiktinis. Susitikimas su Melanie paveikė vaikino mąstyseną, tačiau senieji įpročiai neleido grįžti alkoholio pursluose paskendusiai dvasiai. Nebuvo tikras, ar gebės vėl įsileisti merginą į širdį, ir tai, jo manymu, turbūt paglostytų Neiros širdį. Nors pastaroji ne itin kišosi į vaikino lovos reikalus, tačiau visad troško jam geriausio. Ir tai Bialkowski puikiai žinojo. -Buvau ją sutikęs,-linktelėjo galva ir suraukęs antakius pasikasė pakaušį. -Pasiūliau jai būti pagrindine aktore,-gūžtelėjo pečiais it tai būtų menkniekis,-tiesa, iš pradžių apsimečiau, kad jos nepažįstu, bet toks planas nuėjo šuniui ant uodegos. Aktoriniai įgūdžiai metam bėgant blėsta,-nusišypsojo, bet po kelių akimirkų surimtėjo, prisiminęs, kad kalba apie Melanie. Gilus atodūsis paliko Ignacijaus lūpas. -Nežinau, ką su ja daryti.
Kelionė į Lenkiją tikrai praskaidrintų niūrą režisieriaus kasdienybę. -Tai pala, turim nutrūktgalvę fotografę, alkoholiką režisierių...mums dar trūksta kokio teatralo nevykėlio ir ofisinės prostitutės. Gautųsi dar viena tragiška komediją apie kelionę automobiliu,-bandydamas suerzinti Borisą mestelėjo į šį vienkartinę servetėlę, o tada pakėlė akis į merginą. -O jei rimtai, tai kraukis daiktus. Keliausim į Lenkiją. Na gal dar į Ukrainą, jei neužgersiu su tėvu.
Back to top Go down
avatar

The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Priority : I get drunk on dreams and choke on real life
Posts : 1373
Location : I am a world that cannot be explored in one day. I am not a place for cowards.
Accounts : celeste, elettra, max, ravenna
Name : Gabrielė
The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Neira Calista Armando

PostSubject: Re: BALKONAS   Fri Jun 01, 2018 1:54 pm


- Na, tau pasisekė, kad turi nuostabią draugę, kuri dažnai būna už taksistę,-pakreipia galvą nusišypsodama, nes tikrai nesuskaičiuojamą kiekį kartų yra vežiojusi Yurij iš įvairiausių vietelių, dažniausiai vaikinui patogiai įsitaisius mašinos gale, nes jau galvelę nulaikyt būdavo sunku,- Bet kokiu atveju jį aplankyt būtų gerai, juk neabejoju, kad pasiilgo tavęs,-šypteli po draugo žodžių,- Kadangi ir aš pati ne visada sveiko proto, tai manau, jog sutarčiau su tavo tėčiu,-palinkčioja tyliai nusijuokdama. Ak tie menininkai. Neirai buvo visai smalsu susipažinti su vyresniuoju Bialkowski, juk apie jį buvo nemažai girdėjus. Be to, ji buvo iš tų žmonių, kurie draugų tėvams dažniausiai labai patikdavo. Tiesiog mokėjo palikt gerą pirmą įspūdį. Tolimesni Ignacy žodžiai panaikina šypseną iš Calistos veido, nes mergina nesunkiai išgirdo tą nuoskaudos gaidą jo balse,- Visi su gyvenimu tvarkomės labai skirtingai. Galbūt tavo tėčiui kaip tik ir reikia, kad tu jį aplankytum,-gūžteli pečiais pridurdama, o tuomet vėl suklūsta, nes Yurij pradeda kalbėti apie Melanie. Armando tikrai nebuvo iš tų žmonių, kurie pernelyg kišo nosį į kitų reikalus, nes ir pati visada mėgo būt laisva ir niekieno nesuvaržyta, bet ji matė, kokį Bialkowskį paliko Mel. Ir netroško jo dar kartą tokio išvyst, nes tikrai kelias akimirkas buvo suabejojus, ar jai pavyks tame siaubingai įskaudintame vaikine vėl atrasti savo draugą,- Tu padarei KĄ?-lėtai paklausia nesugebėdama susitvardyt, nes smegenys ne itin virškino vaikino žodžius,- Yurij, bet juk..,-nutyla giliau įkvėpdama ir apsilaižo lūpas, kelias akimirkas tiesiog akimis lakstydama po Paryžiaus panoramą,- Tai labai bloga idėja,-papurto galvą nesiruošdama apsimest, kad sutinka su draugo sprendimais,- Bet juk tavęs neperkalbėsiu, ar ne?-kilsteli antakius dar pasiteiraudama ir su nuoširdžiu susirūpinimu pažvelgia Bialkowskiui į akis,- Ką ji išvis čia veikia? Kokio velnio grįžo?-apiberia Yurij klausimais vis dar negalėdama atsigaut po kątik išgirstų naujienų. Galbūt Calista viską matė labiau juodai baltai nei Ignacy, bet ji laikydavo nuoskaudas kur kas ilgiau. Tačiau pokalbiui pasisukus šita linkme mergina nejučia susimąsto apie pastaruosius įvykius, ypač Bartą, kurį ji vėl įsileido į savo gyvenimą po to, kai jis pareiškė, kad nebenori būt su ja. Ir tuomet suvokia, kad jiedu su Yurij yra kur kas panašesni nei ji šiuo metu norėtų pripažint. Taip kurį laiką ir pratyli kiek paskendusi savo mintyse, bet atsigauna draugui vėl prabilus apie jų potencialią kelionę,- Manau, kad nesunkiai rastumėm tokius pakeleivius,-linkteli tyliai nusijuokdama,- Galėčiau susukti šaunų filmą, tu režisuotum,-pakraipo galvą ir nusišypso, o vaikinui pradėjus mėtytis servetėlėm papučia lūpas nepatenkina,- Prašyčiau be užgauliojimų. Nepavydėk,-cakteli liežuviu ir priglaudžia skruostą prie Boriso snukelio,- Argi mes ne žavi pora,-sumurma patenkinta  ir toliau glosto katiną,- Tai tu rimtai? Aš jau nekantrauju,-plačiau nusišypso suplodama rankomis, nes šita idėja ją tikrai labai džiugino.
Back to top Go down
avatar

Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Priority : friendship is unnecessary, like philosophy, like art.... it has no survival value; rather it is one of those things which give value to survival
Posts : 1206
Accounts : tristan dupont, béatrice rocchi
Name : ineta
Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Yurij Ignacy Bialkowski

PostSubject: Re: BALKONAS   Mon Jun 11, 2018 10:51 pm



-Geresnės draugės nei tu nė su žiburiu nerasčiau,-linktelėjo galva pritardamas išsakytai minčiai. Tiesa, Neira turėjo puikią savybę - visur ir visada laiku ištraukti Yurij subinę iš nemalonumų. Jei ne ji, ko gero, dabar su kokiu akies raiščiu vaikščiotų ar neapsieitų be ramentų. -Žinai, galėtum įsidarbinti Uber, tada galėčiau painfluencinti žmones, kurie ateitų į premjeras. Įsivaizduok, rėžiu kalbą apie meną, žmogų ir visuomenę, o gale pridedu beje, su kodu yurkaalkoholikas25 gausite 10 eurų kuponą ubery,-mirkteli merginai kvailai šypsodamasis. Iš jo socialinių tinklų žvaigždė kaip iš dramblio balerina. -Nemanau, kad mano apsilankymas apvers jo pasaulėžiūrą 180 laipsnių kampu. Jis mirė kartu su mama, tas kas liko, tik kūnas be sielos,-kiek suraukęs antakius išdėsto mintis,-aš visą laiką buvau šalia, bet tai nė kiek nepadėjo. Manau, jam būtų buvę lengviau be manęs. Kartais girtas negalėdavo į mane žiūrėti, burbėdavo, kad turiu motinos akis ir tai jį žudo,-gūžtelėjo pečiais. Nors tai buvo skaudi vaikystės patirtis, tačiau kalbėjo ramiai ir ganėtinai šaltu tonu. Nors Neira - viena artimiausių draugių, tačiau nenorėjo praskysti jos akivaizdoje. -Bet jis mano tėvas, tad aplankyti jį reikėtų. Gal graži mergaitė praskaidrins senio niūrią realybę,-mirktelėjo ir išspaudė šiokią tokią šypseną. Armando reakcija į jo kvailystę su Melanie pernelyg nenustebino. Per gerai pažinojo šią rudaplaukę, kad tikėtųsi kažko kitokio ir netikėto. -Žinau, tai labai labai prasta mintis. Iš dalies aš ir pats nesuprantu, kodėl taip pasielgiau,-barškindamas pirštais į stalą prasitarė,-atrodo, jog viena mano pusė nenori prisiminti, kad tokia išvis egzistavo, tačiau antroji užgožia net sveiką protą ir yra pasiruošusi atsiduoti jai bet kurią akimirką. Bijau, kad ji gali paimti viršų man visko gerai neapgalvojus,-kiek timptelėjo lūpą ir pasitrynė kaktą. Taip visada darydavo. Kai nerimaudavo trindavo kaktą it tai kažkaip padėtų. Patrins kaktą ir išsipildys trys pasirinkti norai. Absurdiška. -Bet aš kažką sugalvosiu. Emilis man padės,-prisiminęs mylimiausią sugėrovą caktelėjo liežuviu,-o jei kas, pridėsim ir tave į komitetą svarstyti šį klausimą. -O ir grįžimo motyvai neaiškūs. Sutikau ją eidamas į biblioteką. Atrodo ji jau kelis mėnesius Paryžiui. Mačiau slankiojant aplink teatrą. Pamaniau, kad vaidenasi.
Kalbai pasisukus apie kelionę, kiek atsipalaidavo. Taip, jam to reikėjo. Labiau nei gryno oro ar alkoholio, be kurio nebeįsivaizdavo kasdienybės. Pasprukti nuo rutinos, patirti kažką naujo. -Ar Borisą irgi imsim į kelionę? O gal turi kokių gražių draugių, kurios galėtų jį prižiūrėti. Manau jis pernelyg nesipiktintų,-pažvelgė į augintinį kiek prisimerkęs. -Ir aš visiškai rimtai. Galėtumėm išvykti liepos pabaigoj arba rugpjūtį. Ką manai?

Back to top Go down
avatar

The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Priority : I get drunk on dreams and choke on real life
Posts : 1373
Location : I am a world that cannot be explored in one day. I am not a place for cowards.
Accounts : celeste, elettra, max, ravenna
Name : Gabrielė
The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Neira Calista Armando

PostSubject: Re: BALKONAS   Thu Jun 21, 2018 8:20 pm



- Manyčiau, turėtum šituos žodžius išsitatuiruot. Na, žinai, kad nepamirštum, kokia aš nuostabi,-pasišypso visa smagi ir net nebando slėpt, kad tyčiojasi. Bet juk nepiktybiškai,- Dar taip pinigų netrūksta, bet jei bus labai blogai, tai apsvarstysiu Uberio variantą,-palinkčioja nusijuokdama. Tuomet nutyla ir kurį laiką klausosi draugo žodžių, bandydama suvirškint tai, ką jis jai pasakoja. Juk tai nebuvo šiaip sau juokeliai ar jiems įprastos nesąmonės. Kalba ėjo apie kur kas rimtesnius dalykus, tačiau Calista suprato, kad čia ji sunkiai gali padėti Yurijui,- Bet gal nereikia taip pasiduot ties tuo. Galbūt tas apsilankymas ką nors pakeis. Bet kokiu atveju, nemanau, kad ką nors pablogins,-išsako savo nuomonę nežymiai gūžtelėdama pečiais,- O aš jei ką tikrai puikiai moku praskaidrint dienas,-plačiau nusišypso mėgindama šiek tiek pagyvinti ir šitą niūrią temą, nors iš tiesų džiaugėsi, kad Ignacy jai atsiveria. Juk suvokė, kad jis toli gražu ne kiekvienam taip vadinamam "draugui" pasakoja tokius dalykus. Nežymiai papūtus lūpas ir visai neslėpdama savo nepasitenkinimo klausosi, kol vaikinas kalba apie Melanie, ir bando sumąstyt, ar išvis kokiu nors būdu šita situacija yra gera. Bet va kažkaip nesugalvoja,- Yurij, aš tiesiog bijau, kad ji vėl pasielgs lygiai taip pat. Juk tikrai abejoju, kad pats neapgalvojai tokios galimybės. Ir aš tiesiog nežinau..,-kuriam laikui nutyla trumpam apsidairydama ir apsilaižo lūpas,- Nežinau, ar tu antrą kartą tokį dalyką ištvertum. Nes ji tikrai sugadino labai daug jau ir pirmu kartu,-vėl grąžina žvilgsnį ties draugu ir surimtėjus priduria. Neira tikrai galėdavo juokaut, erzint kitus ir būt tas amžinas energijos užtaisas, kompanijos siela ir panašiai, bet ji taip pat sugebėjo ir rūpintis tam tikrais žmonėmis savo gyvenime. Ir tikrai neketino leisti, kad Bialkowskio širdį vėl kas nors sudaužytų. Ypač ta pati mergina,- Jei kas? Aš jau seniai tam komitete, nori tu to ar ne,-cakteli liežuviu pakraipydama galvą. Nusprendžia, kad reiks su Emiliu susisiekt ir pasidomėt, ką jis mano apie visą šitą reikalą, nes juk dvi galvos geriau nei viena. Matydama, kaip draugas atsipalaiduoja, nusprendžia nebekalbėti apie Melanie, nors kažin, ar ilgai ištvers to nedarydama,- Jei Borisas mėgsta keliaut, tai aš su mielu noru jį kartu imčiau,-linkteli nusijuokdama,- O negražios draugės netinka?-sarkastiškai pasišypso žiūrėdama į Yurijų. Nors ne, ji tokių draugių neturi,- Manau, kad tai puiki mintis ir aš visiškai už,-plačiau nusišypsojus dar kartą užtikrina savo sprendimą. Jautė, kad ta kelionė bus itin naudinga Bialkowskiui, be to, tai bus proga atitraukt jį nuo Melanie, ko Neira tikrai neatsisakys padaryti.
Back to top Go down
avatar

Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Priority : friendship is unnecessary, like philosophy, like art.... it has no survival value; rather it is one of those things which give value to survival
Posts : 1206
Accounts : tristan dupont, béatrice rocchi
Name : ineta
Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Yurij Ignacy Bialkowski

PostSubject: Re: BALKONAS   Thu Jun 28, 2018 10:51 pm



-Žinai, jau seniai galvojau apie tatuiruotę,-kiek susimąsto prisimindamas prieš tris savaites iškilusią dilemą - pasidaryti tatūškę ar išeit pagert su draugais į miestą. Pasirinkimas, ko gero, aiškus. -Tai va, dabar jau dvi galėsiu pasidaryt. Šitą ir tą su uberio nuolaidos kodu,-juokdamasis iš absurdiškų minčių atsilošia kėdėje ir užverčia galvą į dangų. Galbūt aplankyti tėtį nebuvo jau tokia bloga mintis. Nors vis dar žvelgė į visą šį reikalą ganėtinai skeptiškai, tačiau Neiros entuziazmas šildė širdį, tad nesinorėjo nuvilti draugės. Be to, Paryžius paskutiniuoju metu spėjo tapti monotoniškas ir niūrus ir dėl to režisieriaus širdis nerimo. Negalėjo kurti blaškomas melancholijos ir nerimo. Taip, jie keliaus į Lenkiją, o galbūt ir Ukrainą. Lvivas turėjo atskirą vietą širdies kampelyje, kartu su močiutės ruoštu maistu ir pasakojimais apie ukrainiečių didvyrius. -Na taip, tu teisi. Galbūt aš be reikalo iš anksto nusiteikiu. Juk važiuoju su tavimi. Jei tu susitvarkai su manim ir Emiliu, tai sugebėsi pagelbėti ir vargšui melancholiškam senukui,-šyptelėjo puse lūpų nuleisdamas galvą žemyn. Žvilgsnis vėl atsidūrė ties mergina. Draugystė. Norėjo to ar ne, tačiau jo visas gyvenimas buvo pastatytas ant šios vertybės. Be draugų, ko gero, nebūtų ir čia. Nesėdėtų teatro, kuriam vadovauja, balkonėlyje, o galbūt jau išvis nebegyventų, nes apnikęs depresijos baigtų beprasmes dienas kokiame sandėliuke. Yurij vertino Neiros draugystę ir niekada nebūtų drįsęs suabejoti jos tikrumu. Galbūt todėl atsiverti Armando nebuvo taip sunku kaip tikėjosi. Jos žodžiai apie Melanie paliko galvą vos tik spėję pasiekti ausų būgnelius. Neprasidės su ta mergina. Jautė artėjant kažką negero, kiekvienas kūno lopinėlis žviegė, jog liks įskaudintas, tad jau nusprendė nesuteikti antro šanso. -Nesijaudink, nepražūsiu. Nemanau, jog mes turime ateitį kartu,-gūžtelėjo pečiais. Vienintelės akys išdavė, jog kažkur giliai širdyje Bialkowskiui buvo sunku paleisti mūzą ir pirmąją meilę, tačiau susitaikymas su tuo ateis palaipsniui. -Na jei gražių neturi, tai galim Emiliui duoti. Tas tai visada gražių draugių pas save parsiveda,-žvilgteli į Neiros glėbyje susirangiusį patenkintą Borisą. Laimingas šiknius, pagalvoja, o tada vėl pakėlė akis į draugę. -Puiku, tikiuosi Bartas nebus prieš?
Back to top Go down
avatar

The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Priority : I get drunk on dreams and choke on real life
Posts : 1373
Location : I am a world that cannot be explored in one day. I am not a place for cowards.
Accounts : celeste, elettra, max, ravenna
Name : Gabrielė
The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Neira Calista Armando

PostSubject: Re: BALKONAS   Sun Jul 01, 2018 5:46 pm



- Rimtai? Galiu tau ką nors nupaišyt, jei turi idėjų,-pasiūlo nusišypsodama,- Čia aišku, neskaitant tų, kurias jau suplanavai, nes jos tikrai labai geros,-palinkčioja išmesdama ironišką šypseną. Neira džiaugėsi, jog, rodos, pavyko šiek tiek pakeisti Yurij požiūrį į kelionę aplankyti jo tėvą, nes mergina tikrai manė, kad tai yra gera mintis. Ypač dabar, kai jam tikrai reikėjo atsitraukti nuo tam tikrų dalykų ir pakeisti aplinką,- Nu va, that's the spirit,-plačiau nusišypso po draugo žodžių ir susimąsto, kad seniai ką girdėjo iš Emilio, tikėkimės tas gyvas ir sveikas.. Jis gal ir nebuvo tiek linkęs į tam tikrą destruktyvų elgesį kaip Bialkowskis, bet berneliai abu mokėjo prisigalvot nesąmonių. Aišku, Calista dažnai ir pati prie jų prisidėdavo, tik kad jos motyvacija dažnai buvo kitokia. Ji mėgo išbandyti naujus dalykus, mėgo užsimiršti, bet tuo pačiu ji mylėjo gyvenimą. Todėl ji neskandindavo skausmo alkoholyje ar kitokiuose svaigaluose - kai Neirai būdavo blogai, ji imdavosi kažko, kas jai teikia adrenaliną, primena, jog gyvenimas trapus ir jį tokį turim tik vieną. Kuriam laikui nutilus akimis laksto po Ignacy veidą, mėgindama suvokti, apie ką jis galvoja, kas vyksta su Melanie ir kuo ji galėtų jam padėt. Tačiau tolimesni draugo žodžiai kiek sutrikdo merginą. Nesitikėjo, jog jis taip greitai nuleis rankas. Žinojo, kad tai tikrai yra geriausias sprendimas, tačiau pažinojo Yurij ir suvokė, kad jis ne visada priima pačius racionaliausius sprendimus. Tuo jie ir buvo panašūs,- Tu rimtai? Nesakai to man tik todėl, kad atsiknisčiau ir nebekalbėčiau apie ją?-kilsteli antakius įtariai žiūrėdama į vaikiną, nes tam tikras jo seniau naudotas taktikas ji jau buvo perpratus,- Tau bus daug geriau be jos,-po trumpos pauzės priduria švelniai šyptelėdama,- Žinau, kad rasi kažką, kas tau nesuteiks tiek daug liūdesio ir skausmo ir kam galėsi atsivert,-rimčiau priduria net pati nežinodama, iš kur pas ją tokie patarimai, bet matyt tam tikromis akimirkomis ir ji mokėdavo protingai pakalbėt. Nors pati sau tų išmintingų žodžių dažniausiai nemokėdavo pritaikyt.. Ironiška,- Man atrodo Emilis per tas visas savo gražias drauges pamirš, kad reikia dar ir katinu rūpintis,-nusijuokia nuleisdama akis į Borisą ir pakaso jam už ausies. Išgirdus Ignacy klausimą kiek suraukia antakius. Tiesą sakant, vėl būti įsipareigojusiai jai buvo pakankamai neįprastas jausmas, todėl net nepamąstė apie tai, kad jos kelionė gali paveikt ir kitus žmones. Juk dažniausiai buvo visiškai nepriklausoma nuo kitų ir galėdavo veikt ką nori ir kada tik nori,- Nežinau, o ir šiaip, čia visgi mano sprendimas. Bet pasikalbėsiu su juo,-nežymiai gūžteli pečiais, o tada keliom sekundėm sustingsta, nes susivokia, jog išplepėjo daugiau nei reikia. Juk Bialkowskis net neturėtų žinot, kad ji vėl kartu su Bartu, nes Calista kaip ir nespėjo niekam apie tai pranešt, viskas įvyko taip neseniai,- Pala.. O iš kur tu ištraukei Bartą?-kilsteli antakius pakeldama akis į draugą.
Back to top Go down
avatar

Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Priority : friendship is unnecessary, like philosophy, like art.... it has no survival value; rather it is one of those things which give value to survival
Posts : 1206
Accounts : tristan dupont, béatrice rocchi
Name : ineta
Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Yurij Ignacy Bialkowski

PostSubject: Re: BALKONAS   Tue Jul 03, 2018 1:45 am



apsimesiu, kad nesusifeilinau :))
-Ahaa, nes kodėl gi ne?-kaip koks vaikas suspurdo kėdėje ir rankomis atsirėmęs į stalą kiek palinko Neiros pusėn,-jei jau skandinu vidinius organus alkoholyje, tai papuošti odą gražiais piešinukais not a big deal,-mirktelėjo juokdamasis iš savo nuostabaus sąmojo. Išgėręs bonkę vyno tikrai nuostabiu filosofu tapdavo, galbūt net Paulo Coelho ar ''Milijardieriaus užrašų'' lygio. -Šiaip jei turi kokių nors idėjų, gali papaišyti, kažkuri tikrai atsidurtų ant mano kairiojo užpakalio sruostelio,-caktelėjo liežuviu. Patiko jam erzinti Neirą. Kartais tai prilygo žaidimui su ugnimi, bet ar toks dalykas, kaip menkas nudegimas galėjo sustabdyti šį beprotį?
Yurij dievino tas ugneles, suspindusias merginos akyse, kai nusileido ir sutiko aplankyti tėvą. Nedaug jo pažįstamų turėjo tokią charizmą, kokia galėjo didžiuotis Armando. Neturėjo brolių ar seserų (arba bent jau taip manė, nes kas ten žino, ko tėvukas jaunystėje yra prikrėtęs), tačiau manė, jog toks jausmas yra mylėti seserį. Arba nekęsti, kai ši spardo jį gulintį ant grindų sunkų pagirių rytą. -Jei važiuosim iki Ukrainos, saugok mane nuo parduotuvių. Ten alkoholis pigus, aš prasigersiu, garbės žodis, galėsi mane palikt karaliaut kokiam parke,-pakankamai rimtu tonu įspėja merginą, tačiau žaismingas žvilgsnis išduoda jį juokaujant. Gal šiek tiek ir gers, tačiau juk dabar turėjo tikslą - pastatyti spektaklį, ir negalėjo leisti sau išsidirbinėti kaip įprastai.
Melanie grįžimas privertė peržvelgti problemas, kurių jau seniai nelietė. Jis išgyveno tris metus, leisdamas joms kerotis ir skleistis menkame kūne, tad dabar imti ir atsikratyti visų žalingų įpročių nesugebėjo. Vargu ar tai būtų įmanoma be intensyvios terapijos kurso, bet ką jau, Yurij tikrai neleis pinigų psichologo paslaugoms. Vienintelis būdas vėl patirti džiaugsmą buvo paleisti tai, į ką buvo tvirtai įsikibęs. -Šįkart visiškai rimtai, Neira,-surimtėjęs linktelėjo galva ir pažvelgė Armando į akis, norėdamas įrodyti, jog nemeluoja. -Manau, jau laikas susirast kažką kitą,-mintyse permeta potencialių kandidatų sąrašą ir kiek šypteli,-viskas bus gerai.
-Tai tame ir esmė, jog Emilis pamirš Borisą,-metė piktą žvilgsnį į katiną,-tačiau visada galima tikėtis, kad viena iš jo draugių jį pamaitins,-nudelbė žvilgsnį žemyn. Prie kojų gulėjusi pasimetusi bulvytė greitai atsidūrė jo rankose. Atkišo ją Borisui, nes kitaip laimėti prieš Neirą nesugebėtų. Jei ne ji, galbūt pats būtų suvalgęs. Jam galiojo ne dešimties sekundžių, o dešimties minučių taisyklė.
Bialkowskis buvo ganėtinai pastabus žmogus. Na, kur nebus, kai turėjo sužiūrėti šitiek daug dalykų vienu metu. Tad sušvitus Calistos telefono ekranui, jis netrūko pastebėti, jog atėjusios žinutės yra nuo Barto. Na ir, žinoma, Ignacy nebūtų Ignacy jei kažko neleptelėtų. Pastebėjęs sumišimą jos akyse švelniai nusijuokia. -Viskas gerai, niekam nesakysiu, jei tai paslaptis.
Back to top Go down
avatar

The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Priority : I get drunk on dreams and choke on real life
Posts : 1373
Location : I am a world that cannot be explored in one day. I am not a place for cowards.
Accounts : celeste, elettra, max, ravenna
Name : Gabrielė
The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Neira Calista Armando

PostSubject: Re: BALKONAS   Wed Jul 04, 2018 10:58 pm



Klausydamasi draugo žodžių jau tikrai apsidžiaugia, kad galės jam nupiešt tatuiruotės eskizą, iki tol, kol Ignacy neužbaigia savo minties. Tik pavarto akis ir cakteli liežuviu,- Tavo užpakaliui būtų garbė turėt mano pieštą tatuiruotę,-linkteli ironiškai šypsodamasi ir pasvarsto, kad kada nors reikės girtą Yurij priverst išsitatuiruot ką nors. Žinos kaip iš jos juoktis. Galbūt todėl jų santykiai ir veikė taip gerai - abu žiūrėjo vienas į kitą kaip į šeimą, brolį ar seserį, kurių visą gyvenimą neturėjo. Na, Calista teoriškai turėjo, bet savo vyresniąją seserį pažino tik dabar, o Bialkowskis jos gyvenime buvo jau ilgą laiką, ir mergina tikrai laikė jį sau artimą kaip brolį. Todėl taip ir rūpinosi juo, kas Neirai tikrai nėra įprasta. Dažniausiai ji žiūrėdavo tik to, kas naudinga ir gerai jai, nes nuo pat vaikystės buvo taip auklėjama ir be proto lepinama. Bet pasitaikydavo retų išimčių, o tarp jų ir buvo Yurij,- Ar tu rimtai manai, kad leisiu tau ten pasigert.. Turėsi vedžiot mane po turistų išmindytas ir kur kas slaptesnes bei niekieno nežinomas vieteles tol, kol nebejausi kojų,-plačiau nusišypso žiūrėdama į vaikiną, nes jau įsivaizduoja, koks jis bus patenkintas tokia įvykių eiga. Armando mėgo keliauti, tačiau ji mėgo tai daryti teisingai - pamatyti kuo daugiau, o ne vien gulėti prie jūros ar baseino viešbutyje. O ši kelionė atrodė tam labai puiki proga. Draugui surimtėjus ir iš pačios Neiros veido dingsta šypsena, o jam patikinus, kad su Melanie tikrai viskas baigta, tamsiaplaukė kiek lengviau atsikvėpia,- Rasiu tau potencialių kandidatų, nesijaudink,-patenkinta suploja rankomis ir nusišypso, jau mintyse dėliodamasi sąrašiuką, su kuo supiršti Bialkowskį,- Na, Emilis lyg ir moka išsirinkt neblogas paneles, tai tikiuosi, kad tu teisus.. Nes jei jis padarys ką nors blogo Borisui - jam šakės,-palinkčioja kalbėdama visiškai rimtai ir tam, kad užtikrintų savo žodžius, savo nosį patrina į katino nosytę. Pokalbiui pasisukus ties Neiros asmeniniu gyvenimu, mergina kiek pasimuisto kėdėje. Nebuvo pratus apie tokius dalykus kalbėt, nes juk dažniausiai tokie dalykai kaip rimti santykiai jai neegzistavo. Buvo dar labai jauna ir neketino savęs suvaržyt, bet štai, dabar viskas buvo kiek kitaip. O prie visko prisidėjus faktui, jog jie su Bartu jau kažkada bandė visą šitą santykių reikalą, viskas atrodo dar įdomiau,- Ne, ne paslaptis,-papurto galvą ir pati nusijuokdama bei nežymiai prikanda lūpą,- Tiesiog niekam dar apie tai nesakiau,-priduria gūžtelėdama ir nenuleidžia akių nuo Yurij,- Joks kitas žmogus manęs taip neišveda iš kantrybės kaip jis. Bet va,-pakreipia galvą nusišypsodama ir trumpam nusuka akis į miesto panoramą. Išgirstų Bartas, ką Calista apie jį kalba ir pamatytų, kad šypsos kaip visiška kvailelė, tai turbūt nenustotų šaipytis kokį mėnesį. Tačiau Neira nelabai gali tai kontroliuot.
Back to top Go down
avatar

Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Priority : friendship is unnecessary, like philosophy, like art.... it has no survival value; rather it is one of those things which give value to survival
Posts : 1206
Accounts : tristan dupont, béatrice rocchi
Name : ineta
Normality is a paved road: it’s comfortable to walk, but no flowers grow on it
Yurij Ignacy Bialkowski

PostSubject: Re: BALKONAS   Sun Jul 08, 2018 11:20 pm



Įdomumo dėlei vaikinas ryžtųsi, kad ir rožinį drugelį išsitatuiruoti ant sėdynės. Pats gal nematytų, tačiau kiek džiaugsmo kitiems būtų. -Aš ir nesiginčiju, svarbu būtų ne koks asilas kinietiškai ar liūto galva ant bickės, aš in,-visiškai rimtai patvirtino mintis, o tada kiek šyptelėjo,-ant bickės tiesiog netilptų, pažiūrėk koks aš nukaręs,-pamaskatuoja iškeltą ranką. Buvo tikrai išėjęs iš formos. Depresija ir alkoholis tikrai nieko gero organizmui nedavė, o kur dar badavimas ištisas dienas. Pasižadėtų susiimti, tačiau žinodamas ateities planus nedrįso. Na, nebent Ukrainoj aplankys močiutę. Tada tai jau tikrai plius penki kilogramai kaip niekur atsiras. Kalbant apie Ukrainą, tai žinojo, jog taip ar taip, be alkoholio ten neapsieis. Galėjo Neira jam nors ir pavadėlį uždėti, tačiau vis tiek rastų kur palakti. -Žinai, man atrodo, jog aš priversiu ir tave nusigerti, o tada galėsim aplankyti geriausias sovietines žaidimų aikšteles blokinių namų rajonuose, nes tik tai geriausiai pamenu iš vizitų pas močiutę,-pasirėmė smarką abiem rankom, prisimindamas tuos laikus, kai šokinėdavo nuo besisupančių supynių arba kai nusibrozdindavo alkūnes laipiodamas ant blokinių namų stogelių. Keista, kaip išvis dar galvos nenusisuko. Jau nuo pat vaikystės pramuštgalvis, tad turbūt po laiminga žvaigžde gimęs, kad vis dar ant savų kojų gali pastovėti. -Bet nesijaudink, žinau vieną vietą, kur yra labai aukštos čiuožynės, tau patiks,-kiek sarkastiškai šypteli ir pabando prisišaukti Borisą pas save. Žinoma, veltui, nes katinui kur kas smagiau sėdėti jį mylinčios ir mėgstančios merginos glėby. -Susitvarkys Emilis,-be jokios abejonės balse ištaria,-abu iš tokio pat molio drėbti yra, soulmates praktiškai, tai katytes kaip magnetas trauks. O grįžę gal sužinosim, kad krikštynos kokios laukia.
Yurij niekada nesikišdavo į Neiros meilės reikalus. Na, bent jau manė nesikišąs, nes nesąmoningai vis tiek rūpinosi, kaip gi sekasi draugei meilės fronte. Šįkart, ko gero, net nebūtų užsiminęs apie Bartą, padarė tai visiškai ekspromtu vien tik atėjusios žinutės pastūmėtas. -Džiaugiuosi, jog tu laiminga,-linktelėjo galva,-bent jau tokia atrodai. Bet tik tegu pabando tave įskaudinti,-kiek prisimerkia surimtėjęs,-ir prisimins dieną, kada gimęs,-gana piktokai suniurzga, tačiau netrukus viską pataiso kiek pakilę lūpų kampučiai,-na vienas, žinoma, gal ir nepadaryčiau, bet girtas ir su Borisu, tai jau rimtas reikalas.
Back to top Go down
avatar

The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Priority : I get drunk on dreams and choke on real life
Posts : 1373
Location : I am a world that cannot be explored in one day. I am not a place for cowards.
Accounts : celeste, elettra, max, ravenna
Name : Gabrielė
The winds that awakened the stars are blowing through my blood
Neira Calista Armando

PostSubject: Re: BALKONAS   Wed Jul 11, 2018 9:16 pm



- O asilas portugališkai netiktų?-padūsauja nustatydama labai liūdną veido išraišką, nes ji tai mielai kažką panašaus ištatuiruotų Yurijui.. Bet matyt visa tai liks svajone. Gal pavadėlio dėt Bialkowskiui neprireiks, nes kažkaip tokių priemonių Calistai dar neteko imtis. Kažkaip tikėjosi, jog pavyks jiems alkoholio suvartot per daug nepakenkiant sveikatai, nes švęst juk ir pati Neira mėgo, bet suvokė, jog Ignacy gėrimas jau dažnai nebūdavo kokia iškilminga proga,- Mielasis, manęs niekas neprivers nieko daryt, tą jau turėtum senų seniausiai žinot,-pasišypso draugiškai ir pakraipo galvą į šonus. Kas jau kas, bet Neira tikrai retai kada nusileidžia ir vos tik atsiradus progai demonstruoja savo užsispyrimą, nes tai tiesiog yra Neira. Todėl gal geriau tegul Yurij jai jokių iššūkių nemėto, nes po to gers sau vienas.. Kas tikrai nebūtų labai linksma. Po sarkastiškos draugo replikos atsako jam tokia pačia šypsena,- Pagirtum geriau mano gražias ilgas kojas nesišaipęs,-cakteli liežuviu kilstelėdama vieną koją ir ja pabaksnoja kažkur vaikinui į šlaunį. Viską pasiekia ji su tom kojom.. Vieni privalumai. Bialkowskiui bandant prisišaukt katiną, patenkinta nusišypso matydama, jog pastarasis niekur judintis nesiruošia,- Man atrodo, kad galiu tiesiog jį pasiimt su savim,-linkteli erzindama draugą ir toliau glosto Borisą,- Tiesa.. Manau, kad Emiliui viskas gerai pavyks,-pritaria Ignacy žodžiams pasidžiaugdama, jog Borisu bus pasirūpinta, ir dar kokybiškai. Klausydamasi Yurij žodžių apie Bartą tyliai nusijuokia,- Ačiū, kad rūpiniesi. Tikrai,-šypteli dar pabaksnodama jį koja, šį kartą draugiškai,- Na, tikėkimės mums seksis geriau nei pirmą kartą,-gūžteli pečiais nusijuokdama, bet po tuo juoku slepia tam tikrą baimę ir jaudulį, nes Calista niekada nebuvo iš tų žmonių, kurie gręžiojasi atgal. Dažniausiai nebuvo dėl ko gręžiotis. Bet Bartas tapo išimtimi, ir tai ją pačią labai gąsdino, nors to ir nepripažintų garsiai,- Gal geriau Borisą toliau nuo Barto laikyt reiktų.. Užpavydės gražuolis,-pasišypso niurkydama katiną. Susimąsto, kaip atrodytų Yurij ir Barto susitikimas, ypač žinant tą faktą, kad Winterbourne nerodė didelės simpatijos Calistos draugui kaskart kai ji paminėdavo jį pokalbiuose.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: BALKONAS   


Back to top Go down
 

BALKONAS

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 3Go to page : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Théâtre Édouard VII-