Oh Paris, you know
I held on too much .
DIDŽIOJI SALĖ - Page 4



 

Share
 

 DIDŽIOJI SALĖ

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4
AuthorMessage
Colette Devora Romanoff

We must bring our own light to the darkness
Priority : I think one of my favourite feelings is laughing with someone and realizing half way through how much you enjoy them and their existence.
Posts : 13601
Location : The truth is, we’re all some kind of haunted. The only difference are the things that haunt us the most. Smells, lights, sounds, lovers. A whiff of perfume. An old song. Black and white photographs. They’re all pretend ghosts- lying around our deepest selves, just waiting to be revealed again.
Accounts : Emil, Trevor, Freddie, Carmen, Viv, Josie
Name : phantom bride
We must bring our own light to the darkness
Colette Devora Romanoff

DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 EmptySun Mar 24, 2019 4:04 pm



Colettė buvo ta, kurios nuotaikų svyravimas buvo kaip nėščios moters. Vieną momentą ji galėdavo spinduliuoti motyvacija, organizuojant keliones vasarai, o kitą ji jau būdavo užsidariusi nuo viso pasaulio savo studijoje, nenorėdama bendrauti tądien su kuo nors, besimėgaudama vienatve. Tad nenuostabu, kad dabar išvydusį Zacharius šioje parodoje, susidomėjimas nukrypo vaikino link ir nuotraukų koliažų nagrinėjimas buvo nustumtas į šoną. Dėl to, ką padarė vaikinui ji tikrai nesigailėjo. Dievaži, ar ji kalta, kad taip talentingai mokėjo perpiešti didžių menininkų didelės šlovės susilaukusius piešinius, už kuriuos ji gaudavo tikrai dideles sumeles. O juk nežinai ir širdies neskauda, kad tai padirbtas piešinys. Koks procentas jo pažįstamų, kurie lankosi jo namuose yra meno kritikai ar žinovai? Ir iš tiesų manė, kad yla iš maišo neišlįs taip greit. Bent jau kokius gerus penkis metus manė, jog bus tyla dėl piešinio, kol ji mėgausis už tai gautais šlamančiais. Kuo daugiau piešinių parduodavo, tuo labiau norėdavosi užsidirbti daugiau. Tai buvo it koks lošimas kazino. Pagauta azarto ji tuo pačiu išbandė ir savo talentą tapyti. Galėdavo net smulkiausias piešinių detales gražiai ir tobulai perpiešti. Tačiau jos piešimas neapsiribojo tik padirbinėjimu. Tuo pačiu ji tapydavo ir sau, bei parodoms. Turėjo daug idėjų, kurias nori perteikti ant drobės ar balto lapo, tačiau ne visada tam turi daug laiko. Visgi stengiasi pagrindinį pinigų šaltinį šiek tiek labiau nustumti į šoną ir skirti daugiau laiko savo idėjoms.
- Zayn...? Zeus..? Zachary...?- toliau apsimeta, jog spėliojo vaikino vardą, nors prieš kelias sekundes galiausiai poptelėjo į galvą, tačiau nenorėjo dabar išsiduoti ir daug smagiau buvo stebėti jo nepasitenkinimą veide, kurį iššaukė Romanoff. Tuo pačiu tikrai nepraleistų progos dar jam ir ant vyriško ego pamindžioti.  Neskaudžiai, draugiškai taip... – Ar tikrai? Pastaruoju metu nematau daug teatro plakatų, kuriuose pirmoje eilėje puikuotųsi tavo veidas, tačiau gal nelabai pastebėjau...my bad,- truktelėjo pečiais, plačiau nusišypsodama ir stebėdama Valcourt dailų veidelį visiškai ramia savijauta. Pro akis tikrai nepraslydo ir jo pasirinkta apranga, kuri visada buvo labai skoninga.
Back to top Go down
Zacharius Éric Valcourt

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 920
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : Erika; Cosimo; Jeanette; Violetta; Levi
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 EmptySat Mar 30, 2019 10:54 pm



Na, Zacharius buvo meno žmogus, aktyviai besisukantis būtent šiame pasaulyje ir pažįstantis nemažai jo atstovų. Vyro namuose vykdavo nemažai vakarėlių ar kiek ramesnių pasisėdėjimų su taure tam tikrų gėrimų. Svečių sąraše atsirasdavo ir tų, kurie išmanė apie dailę ir atskirdavo orginalų kūrinį nuo kopijos neįtikėtinai greitai. Valcourt nieko specifiškai apie tą paveikslą neklausė, jam gal net nebuvo labai svarbu. Colettė teisi - nežinant neskauda širdies. Bet netyčiomis išplaukusi diskusija gerokai sujaukė Zacho ego, tai jam pasirodė tarsi pasityčiojimas. Vyrui pasidarė gėda prieš bičiulius, kurie tą pastebėjo, tad nenuostabu, kodėl norėjo gerokai pasvilinti Romanoff užpakalį. Dabar tas nelemtas paveikslas gulėjo palėpėje ir tiek. Vyras neketino išmesti to, už ką sumokėjo didžiulius pinigus, nors ir nebuvo verta.
- Dėl dievo meilės, - pavartė akimis, merginai toliau neva spėliojant vardą. Tai Zachariui pasirodė paprasčiausiai idiotiška, tad ir prabilo balso tonu, kuris išdavė apie tokias mintis. Sukryžiavęs rankas ant krūtinės, vyrukas darsyk dirstelėjo į sukabintas nuotraukas. - Na, tuomet turėtum geriau įsižiūrėti, - šyptelėjo. - Atsiversti laikraštį, kaip senais gerais laikais, - dar gūžtelėdamas pečiais pridūrė ir palinko kiek arčiau šviesiaplaukės. Giliau įkvėpė oro, sekundėlę patylėdamas, tarsi kontempliuodamas, ką ketina pasakyti. - O žinai, Colette, nuotraukų tikriausiai nesuklastosi? Tad ar ši paroda nėra tau tik bereikalingas laiko gaišimas? - kalbėjo tonu, kuris spinduliavo pseudo smalsumą, o vyro veide pasirodė savimi patenkinto žmogaus šypsnis. Jis sugavo Colettės žvilgsnį ir mirktelėjo akimi.
Back to top Go down
Colette Devora Romanoff

We must bring our own light to the darkness
Priority : I think one of my favourite feelings is laughing with someone and realizing half way through how much you enjoy them and their existence.
Posts : 13601
Location : The truth is, we’re all some kind of haunted. The only difference are the things that haunt us the most. Smells, lights, sounds, lovers. A whiff of perfume. An old song. Black and white photographs. They’re all pretend ghosts- lying around our deepest selves, just waiting to be revealed again.
Accounts : Emil, Trevor, Freddie, Carmen, Viv, Josie
Name : phantom bride
We must bring our own light to the darkness
Colette Devora Romanoff

DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 EmptySun Mar 31, 2019 5:22 pm



Apie Zacharius buvo tikrai nemažai pasidomėjusi. Prieš parduodama savo paveikslą, reikėjo pasinaudoti savo fbi sugebėjimais ir iš interneto išpešti kiek įmanoma daugiausiai informacijos apie Valcourt. Tikrai nenorėjo pasimauti ir parduoti padirbto piešinio kokiam nors meno kritikui. Tokių nemalonumų Romanoff tikrai nereikėjo, tad jei galėjo to išvengti – tą ir darė. Prieš kiekvieną pardavimą kruopščiai susikraudavo informaciją apie tą žmogų ir įvertinusi situaciją nuspręsdavo ar verta. Dažniausiai visi pardavimai buvo verti kiekvieno cento. Tai per pusmetį Colettė buvo praturtėjusi taip, kad net nereikėjo jaudintis apie pinigus ateinančius gerus penkis ar dešimt metų. Su Zach visa situacija buvo tikrai linksma. Žinoma, pasimovė, tai pasimovė, bet kad vaikinas neįdavė ją į policiją ar nebandė kitaip kerštauti, todėl ir galėjo sėdėti rami, nesukant galvos, jog reiktų pradėti planuoti pabėgimą iš kalėjimo planą kaip Michael Scofield. Išvydusi tą vaikino reakciją į jos spėliojimą dėl vaikino vardo, prikando apatinę lūpą, jog nepradėtų dabar kvatoti, nes jo susireikšminimas buvo Colettės mini laimėjimas. Ir tai tikrai kažkiek paglostė širdutę.
- Tu nesikarščiuok, net ir geriausi kartais klysta,- pamerkia jam akį, akivaizdžiai kalbėdama apie save ir toliau plačiai besišypsodama. Oi kaip patiko tas erzinimo žaidimas. Tikriausiai galėtų tą mėnesių mėnesius daryti. Tik nebuvo įsitikinusi ar Valcourt kokį kartą nesugalvos gerokai papokštauti ir visus Romanoff lūkesčius pralenkti. Neabejojo, kad toks garsus ir talentingas aktorius savo galvelėje slėpė daug gerų idėjų ir planų. – Hmm senoji medija, puikus pasirinkimas reklamai,- šyptelėjo, truputėli vėl įkąsdama, tačiau skambėjo gana draugiškai iš merginos pusės. Gi nežadėjo kibti jam dabar į atlapus, ne ji juk pyktį ant tamsiaplaukio laikė. – Laiko gaišimas? Baik tu, aš atėjau pasisemti idėjų, įvertinti kitų darbus. Mano gyvenimas nesisuka vien tik apie klastotes,- numojo rankele, lyg no biggie ir plačiai šyptelėjo. Nužvelgė kiek palinkusį Eric ir kelis kartus žvilgsniu perskrodė jo veidelį. – O ką tu čia veiki? Nejau atėjai pasikultūrinti? Neturėtum ruoštis savo naujausiai pjesei?- na, kad jau pradėjo čia jie tą žaidimą žaisti, tai ir smagiai įsitraukusi toliau tampo liūtą už ūsų, tikėdamasi iš jo išgauti dar daugiau emocijų.
Back to top Go down
Zacharius Éric Valcourt

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 920
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : Erika; Cosimo; Jeanette; Violetta; Levi
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 EmptyWed Apr 03, 2019 9:18 pm



Na, vyras negalėtų teigti, kad Colettė jo visiškai nedomino. Jeigu taip nebūtų, net ir laikydamas didžiausią pagiežą, Zach turbūt būtų pražingsniavęs pro šalį lyg niekur nieko. Nors jo akis nebuvo labai įgudusi šioje srityje, Valcourt netruko pastebėti, kad mergina pakankamai talentinga menininkė. Net iš tos kvailos klastotės tas buvo akivaizdu ir vyruką truputį erzino faktas, jog jį šitaip lengva apmauti. O jis tik norėjo brangios interjero detalės... Vis dėlto Zacharius nepuolė savo didžio nepasitenkinimo ir įsižeidimo reikšti garsiai, viešai. Ir tikrai ne dėl to, kad per daug rūpinosi įvaizdžiu - buvo tiek prisidirbęs, jog, matyt, niekas labai nebepakenktų. Tiesiog neketino Romanoff suteikti tokio malonumo ir imti plaikstytis.
- Geriausi? - kilstelėjo antakį, išspausdamas nepriekaištingą šypseną. Tuomet tik papurtė galvą, patyliukais atsidusdamas. - Na taip, juk svarbiausia pasitikėti savim, - linktelėjo merginos pusėn ir tuomet visiškai nukreipė nuo jos dėmesį, pastarąjį neva sukoncentruodamas kažkur kitur. Pasitaisė marškinius, nužvelgė savo batus, aplinkinius žmones. Tiesiog kurį laiką ignoravo Colettę, velniai žino ką norėdamas tuo parodyti. - Visos medijos yra tinkamos reklamai. Visomis ir naudojamasi. Taip lengviau tiems, kurie nemoka ieškoti, - šyptelėjo vėl atsisukdamas į šviesiaplaukę. Neįkyriai nužvelgė ją, tačiau nemetė jokios replikos. - Jeigu dar nesusipratai, teatras yra mano darbo vieta. Dalyvauju visuose jo renginiuose, net jei tai ir nėra spektakliai, - gūžtelėjo pečiais. - Manau, tavo draugė nuobodžiauja, Colette. Taip nemandagu, - vyptelėjęs priminė merginai, jog čia ji pasirodžiusi su palyda. Tuomet išsišiepė. Neketino jos šitaip greit atsikratyti, tiesiog galbūt norėjo paerzinti.
Back to top Go down
Colette Devora Romanoff

We must bring our own light to the darkness
Priority : I think one of my favourite feelings is laughing with someone and realizing half way through how much you enjoy them and their existence.
Posts : 13601
Location : The truth is, we’re all some kind of haunted. The only difference are the things that haunt us the most. Smells, lights, sounds, lovers. A whiff of perfume. An old song. Black and white photographs. They’re all pretend ghosts- lying around our deepest selves, just waiting to be revealed again.
Accounts : Emil, Trevor, Freddie, Carmen, Viv, Josie
Name : phantom bride
We must bring our own light to the darkness
Colette Devora Romanoff

DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 EmptyFri Apr 05, 2019 11:46 pm



Ko jau ko, tačiau pasitikėjimo savimi Colettei tikrai nepritrūko. Tą galėjo pastebėti ir pas Zach. Jis tiesiog tryško narcizmu ir tuo pasitikėjimu savimi, kuris ne visada atrodo erzinantis. Kadangi jis yra teatro aktorius, tad savaime suprantam, kad pasitikėjimo savimi tiesiog apstu reikia turėti. Pasirodyti prieš kelis šimtus žmonių ir daugiau nėra paprasta užduotis. Valcouort to nežinojo, tačiau Colettė buvo keliose jo pasirodymuose. Kartu su keliomis draugėmis. Norėjo įvertinti jo vaidybą, todėl tai, ką pamatė – gerokai sužavėjo šviesiaplaukė. Na, niekada ir nemanė, kad vyrukas neturi talento, tiesiog visada buvo smalsu pamatyti jo talentą. Tad jo vaidyba ir velniškai geru pasirodymu Romanoff dar iki dabar žavėjosi. Tokių teatro aktorių kaip jis – vienetai. Ne kiekvienas sugeba taip puikiai perteikti emocijas žiūrovams, sudrebinant ir jų pačių širdis, bežiūrint pjesę.
- O ką tu galvoji?- labiau retoriškai užklausė, pasi6ypsodama plačiai labai savimi pasitikinčia šypsena. Šiandien specialiai įsijungė kitą pavarą, kad galėtų labiau paerzinti vaikiną ir pati pasilinksminti. Visas tas žaidimas tikrai dar nenusibodo blondinei ir tik laiko klausimas, kuris iš jų pirmiau pratrūks. – Na, tavyje pasitikėjimo savimi tikrai netrūksta, tai galėčiau tik pritarti,- trukteli pečiais, akivaizdžiai nužvelgdama Zacharius nuo galvos iki kojų, nes susiturėti dabar Lettė nežadėjo. – Ieškoti aš moku, tačiau esu itin selektyvi, kai kalba eina apie meną.- pasilenkė arčiau tamsiaplaukio veido. – Šiais laikais yra labai daug apsimetėlių,- tyliai sušnibždėjo lyg kalbėtų dabar apie didžiausią pasaulio paslaptį ir apsidairė aplinkui. – Ar norėtum kada apsilankyti ir mano parodoje? Man visai būtų įdomu sužinoti tavo nuomonę,- akyse užsiplieskė ugnelės ir Devora įsižiūrėjo į Valcourt akis, bandydama įskaityti jo veidą ir suprasti, kas toje protingoje galvelėje dabar sukasi. – Na....,- pasuko galvą į savo draugę, kuri spėjo dabar susirasti jau kompanioną, su kuriuo šnekučiavusi apie kažką įdomaus. Bent jau iš šalies taip atrodė. O visai ir matytas vyrukas buvo, tikriausiai kažkoks draugės pažįstamas. – Manau ji tikrai nenuobodžiauja,- kilstelėjo lūpų kampučius ir nužingsniavo prie kitų nuotraukų, sustodama ir vėl duodama sau laiko nužvelgti nuotraukas, jų detales ir viską įvertinti. – Ką manai apie šias? Ar esi dokumentinių nuotraukų fanas?- nuoširdžiai susidomėjusi pasuko žvilgsnį Zach link.
Back to top Go down
Zacharius Éric Valcourt

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 920
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : Erika; Cosimo; Jeanette; Violetta; Levi
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 EmptyMon Apr 22, 2019 11:48 pm


Zach visad tikėjo tuo, ką daro. Net tada, kai veldavosi į absoliučią nesąmonę. Net tada, kai vienoje rankoje spausdamas degtinės butelį sėsdavo už vairo. Dievaži, net tada, kai pro patruliuojančių pareigūnų automobilį pralėkdavo 120 kilometrų per valandą greičiu iškėlęs vidurinį pirštą. Pasitikėjimas buvo jo variklis. Jeigu pastarojo netektų, subyrėtų ir pats Zacharius - jis tiesiog nebebūtų tas žmogus, kuris yra dabar. O nuobodybė vyrui niekada nebuvo pasirinkimas. Gyventi ramiai, patogiai, tačiau nelinksmai, be jokio pavojaus prieskonio... tai Valcourt laikė paprasčiausiu laiko švaistymu. Gyvybė suteikta ne tam, kad ją laikytum po devyniais užraktais ir siektum kuo ilgiau išsaugoti. Gyvenimą reikėjo išnaudoti, išjausti, paversti beprotiška legenda. Zacharius troško, kad jį atsimintų dar daugybę metų po mirties. Kad apie jį sklistų mitai, keisti, mistiški, neįtikėtini pasakojimai. Kad jis būtų etalonas tiems, kurie nori gyventi greitai ir įspūdingai. Visiems šiems troškimams pažymėti neišvengiamai reikėjo pasitikėjimo. Tai buvo ne tik aktorių bruožas. Vyras tiesiog turėjo tokias nuostatas, kurios vertė į save žvelgti taip, lyg šiame pasaulyje nebūtų jokio kito teisaus žmogaus.
- Labai įdomu, Colette. Tavo plagijavimo darbeliai verčia abejoti kūrybiškumu, - šyptelėjo, kalbėdamas visai nepiktai. Net neironiškai, tad vargu ar galima tą priimti kaip įkandimą. - Bet pamatyti tikras tavo idėjas būtų visai smagu. Norėčiau įsitikinti, prieš pamanydamas, kad sugebi ką nors daugiau, - gūžtelėjo pečiais. Merginai įsitikinus, jog jos draugė užsiėmusi, Zach ramiai nukeliavo kartu su ja prie kitų nuotraukų. Atidžiai įsižiūrėjo į fotografijas viską suprantančiu žvilgsniu. Ne visų čia eksponuojamų nuotraukų idėjas suprato, bet vyrui buvo gražu ir tiek. Šios irgi pasirodė įdomios. - Apsilankysiu tavo parodoje, jei tik pakviesi. Manau, žinai, kaip mane rasti, - neatsisukdamas į merginą pasakė, nes dar tyrinėjo fotografijas. Įsitikinęs, kad apžiūrėjo kiekvieną detalę, vėl atsisuko į pašnekovę. - Aš labiau meno fanas apskritai, - gūžtelėjo pečiais, subtiliai išsiduodamas, kad ne į visas nuotraukas geba įsigilinti taip, kad pagautų mintį. - Bet šios... gražios. Visai sukrečiančios. Būtų malonu, jei papasakotum ką nors plačiau, kad jau esi mano šio vakaro vedlė, - vyptelėjo, įtaigiai įsižiūrėdamas į šviesiaplaukės veidą.
Back to top Go down
Colette Devora Romanoff

We must bring our own light to the darkness
Priority : I think one of my favourite feelings is laughing with someone and realizing half way through how much you enjoy them and their existence.
Posts : 13601
Location : The truth is, we’re all some kind of haunted. The only difference are the things that haunt us the most. Smells, lights, sounds, lovers. A whiff of perfume. An old song. Black and white photographs. They’re all pretend ghosts- lying around our deepest selves, just waiting to be revealed again.
Accounts : Emil, Trevor, Freddie, Carmen, Viv, Josie
Name : phantom bride
We must bring our own light to the darkness
Colette Devora Romanoff

DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 EmptyFri May 03, 2019 10:28 pm



Patį Zaharius pažinojo gana nedaug, tačiau neabejojo, jog jis turėjo labai įvairiapusę asmenybę. Tą galėjo pastebėti vos susipažinusi su juo. Turbūt dirbdamas aktoriumi išmokstama išlaikyti įvairias roles ilgą laiką, tad nenuostabu, jei ir asmeniniame gyvenime galima pastebėti veikėjų pėdsakų ir nuotrupų. Colettė dar nebuvo nei viename jo pasirodyme, tačiau pasižymėjo mintyse, kad reiktų nueiti į artimiausią, nieko jam nesakiusi ir tiesiog įsitikinti, jog Valcourt kiekvieną kartą save taip iškelia į viršų ne be reikalo. Nematė nieko blogo tame, jog žmonės savimi labai pasitiki. Ir pati kartais perlenkdavo lazdą, tačiau tai buvo daug geriau, nei savęs menkinimas ir sulyginimas su žemėmis.
- Nemanai, kad kaip tik tai yra meistriško  lygio dalykas, jei net tokie menininkai kaip tu nesugeba atskirti originalo nuo plagiato?- klausiamai kilstelėjo antakius, palinkdama vaikino link ir nusišypsodama plačia šypsena. Eilinį kartą jį erzino, tačiau puikiai žinojo, kad šitas jų žaidimas turėjo ribas ir pabaigą. Juk neįdomu visą gyvenimą dėl vieno vienintelio dalyko verbuoti žmogų. Reikėjo mieliau susirasti naujų silpnųjų vietų ir jas smagiai paspaudinėti, kad išgautų tinkamą naują reakciją. – Jei nežadi iškelti kokio nors cirko, tai mielai kada pakviesčiau į savo parodą,- susiaurinus akis įtariai nužvelgė vaikino veidą, ale nelabai įsitikindama, ar jis nesugalvos iškrėsti ką nors neapgalvoto. Nenorėtų, kad Zacharius sugadintų visą vakarą savo ekstrevagantiška asmenybe. Apsidairiusi aplinkui pamatė arčiau prieinančią draugę ir trumpai su ja šnektelėjusi pridūrė, kad greit prisijungs prie jos, tik reikia deramai atsisveikinti su vaikinu. Grįžusi prie tamsiaplaukio, nužvelgė nuotraukas, į kurias jis dabar spoksojo. – Manau tektų tau susipažinti su parodos kūrėja, kuri tau papasakotų apie kiekvieną kadrą plačiau ir galbūt net atskleistų vieną kitą istoriją. Aš daugiau galėčiau papasakoti tik apie savo kuriamus kūrinius. Galėsi kitą kartą pasidomėti, jei tik turėsi noro,- pamerkė jam akį ir nužvelgė jį dar kartelį. – Buvo malonu su tavimi paplepėti, tačiau mane mano draugė greit užtrankys lankstinuku, jei ir toliau ignoruosiu ją,- tyliai susijuokė pašnairuodama draugės link. – Iki gegužės trisdešimtosios,- plačiau šyptelėjo, paminėdama jo spektaklio premjeros datą ir pasilenkusi arčiau vaikino, pakštelėjo trumai į jo skruostą. – Nesusimauk,- tyliai sušnibždėjo jam į ausį ir nusišypsojusi apsisuko, nukulniuodama pas draugę, bei kartu išeidama išėjimo link.
Back to top Go down


Sponsored content

DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 4 Empty


Back to top Go down
 

DIDŽIOJI SALĖ

View previous topic View next topic Back to top 
Page 4 of 4Go to page : Previous  1, 2, 3, 4

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Théâtre Édouard VII-