I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
DIDŽIOJI SALĖ - Page 3



 

Share
 

 DIDŽIOJI SALĖ

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AuthorMessage
Dylan Kai Atkins

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 CYSjZye
Credit : parašo gifai: starboy, firebreather; parašo kodas: starboy; icona: firebreather
Dylan Kai Atkins

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptySun Mar 24, 2019 4:04 pm



Colettė buvo ta, kurios nuotaikų svyravimas buvo kaip nėščios moters. Vieną momentą ji galėdavo spinduliuoti motyvacija, organizuojant keliones vasarai, o kitą ji jau būdavo užsidariusi nuo viso pasaulio savo studijoje, nenorėdama bendrauti tądien su kuo nors, besimėgaudama vienatve. Tad nenuostabu, kad dabar išvydusį Zacharius šioje parodoje, susidomėjimas nukrypo vaikino link ir nuotraukų koliažų nagrinėjimas buvo nustumtas į šoną. Dėl to, ką padarė vaikinui ji tikrai nesigailėjo. Dievaži, ar ji kalta, kad taip talentingai mokėjo perpiešti didžių menininkų didelės šlovės susilaukusius piešinius, už kuriuos ji gaudavo tikrai dideles sumeles. O juk nežinai ir širdies neskauda, kad tai padirbtas piešinys. Koks procentas jo pažįstamų, kurie lankosi jo namuose yra meno kritikai ar žinovai? Ir iš tiesų manė, kad yla iš maišo neišlįs taip greit. Bent jau kokius gerus penkis metus manė, jog bus tyla dėl piešinio, kol ji mėgausis už tai gautais šlamančiais. Kuo daugiau piešinių parduodavo, tuo labiau norėdavosi užsidirbti daugiau. Tai buvo it koks lošimas kazino. Pagauta azarto ji tuo pačiu išbandė ir savo talentą tapyti. Galėdavo net smulkiausias piešinių detales gražiai ir tobulai perpiešti. Tačiau jos piešimas neapsiribojo tik padirbinėjimu. Tuo pačiu ji tapydavo ir sau, bei parodoms. Turėjo daug idėjų, kurias nori perteikti ant drobės ar balto lapo, tačiau ne visada tam turi daug laiko. Visgi stengiasi pagrindinį pinigų šaltinį šiek tiek labiau nustumti į šoną ir skirti daugiau laiko savo idėjoms.
- Zayn...? Zeus..? Zachary...?- toliau apsimeta, jog spėliojo vaikino vardą, nors prieš kelias sekundes galiausiai poptelėjo į galvą, tačiau nenorėjo dabar išsiduoti ir daug smagiau buvo stebėti jo nepasitenkinimą veide, kurį iššaukė Romanoff. Tuo pačiu tikrai nepraleistų progos dar jam ir ant vyriško ego pamindžioti.  Neskaudžiai, draugiškai taip... – Ar tikrai? Pastaruoju metu nematau daug teatro plakatų, kuriuose pirmoje eilėje puikuotųsi tavo veidas, tačiau gal nelabai pastebėjau...my bad,- truktelėjo pečiais, plačiau nusišypsodama ir stebėdama Valcourt dailų veidelį visiškai ramia savijauta. Pro akis tikrai nepraslydo ir jo pasirinkta apranga, kuri visada buvo labai skoninga.
Back to top Go down
avatar

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 CYSjZye
Justė 1

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptySat Mar 30, 2019 10:54 pm



Na, Zacharius buvo meno žmogus, aktyviai besisukantis būtent šiame pasaulyje ir pažįstantis nemažai jo atstovų. Vyro namuose vykdavo nemažai vakarėlių ar kiek ramesnių pasisėdėjimų su taure tam tikrų gėrimų. Svečių sąraše atsirasdavo ir tų, kurie išmanė apie dailę ir atskirdavo orginalų kūrinį nuo kopijos neįtikėtinai greitai. Valcourt nieko specifiškai apie tą paveikslą neklausė, jam gal net nebuvo labai svarbu. Colettė teisi - nežinant neskauda širdies. Bet netyčiomis išplaukusi diskusija gerokai sujaukė Zacho ego, tai jam pasirodė tarsi pasityčiojimas. Vyrui pasidarė gėda prieš bičiulius, kurie tą pastebėjo, tad nenuostabu, kodėl norėjo gerokai pasvilinti Romanoff užpakalį. Dabar tas nelemtas paveikslas gulėjo palėpėje ir tiek. Vyras neketino išmesti to, už ką sumokėjo didžiulius pinigus, nors ir nebuvo verta.
- Dėl dievo meilės, - pavartė akimis, merginai toliau neva spėliojant vardą. Tai Zachariui pasirodė paprasčiausiai idiotiška, tad ir prabilo balso tonu, kuris išdavė apie tokias mintis. Sukryžiavęs rankas ant krūtinės, vyrukas darsyk dirstelėjo į sukabintas nuotraukas. - Na, tuomet turėtum geriau įsižiūrėti, - šyptelėjo. - Atsiversti laikraštį, kaip senais gerais laikais, - dar gūžtelėdamas pečiais pridūrė ir palinko kiek arčiau šviesiaplaukės. Giliau įkvėpė oro, sekundėlę patylėdamas, tarsi kontempliuodamas, ką ketina pasakyti. - O žinai, Colette, nuotraukų tikriausiai nesuklastosi? Tad ar ši paroda nėra tau tik bereikalingas laiko gaišimas? - kalbėjo tonu, kuris spinduliavo pseudo smalsumą, o vyro veide pasirodė savimi patenkinto žmogaus šypsnis. Jis sugavo Colettės žvilgsnį ir mirktelėjo akimi.
Back to top Go down
Dylan Kai Atkins

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 CYSjZye
Credit : parašo gifai: starboy, firebreather; parašo kodas: starboy; icona: firebreather
Dylan Kai Atkins

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptySun Mar 31, 2019 5:22 pm



Apie Zacharius buvo tikrai nemažai pasidomėjusi. Prieš parduodama savo paveikslą, reikėjo pasinaudoti savo fbi sugebėjimais ir iš interneto išpešti kiek įmanoma daugiausiai informacijos apie Valcourt. Tikrai nenorėjo pasimauti ir parduoti padirbto piešinio kokiam nors meno kritikui. Tokių nemalonumų Romanoff tikrai nereikėjo, tad jei galėjo to išvengti – tą ir darė. Prieš kiekvieną pardavimą kruopščiai susikraudavo informaciją apie tą žmogų ir įvertinusi situaciją nuspręsdavo ar verta. Dažniausiai visi pardavimai buvo verti kiekvieno cento. Tai per pusmetį Colettė buvo praturtėjusi taip, kad net nereikėjo jaudintis apie pinigus ateinančius gerus penkis ar dešimt metų. Su Zach visa situacija buvo tikrai linksma. Žinoma, pasimovė, tai pasimovė, bet kad vaikinas neįdavė ją į policiją ar nebandė kitaip kerštauti, todėl ir galėjo sėdėti rami, nesukant galvos, jog reiktų pradėti planuoti pabėgimą iš kalėjimo planą kaip Michael Scofield. Išvydusi tą vaikino reakciją į jos spėliojimą dėl vaikino vardo, prikando apatinę lūpą, jog nepradėtų dabar kvatoti, nes jo susireikšminimas buvo Colettės mini laimėjimas. Ir tai tikrai kažkiek paglostė širdutę.
- Tu nesikarščiuok, net ir geriausi kartais klysta,- pamerkia jam akį, akivaizdžiai kalbėdama apie save ir toliau plačiai besišypsodama. Oi kaip patiko tas erzinimo žaidimas. Tikriausiai galėtų tą mėnesių mėnesius daryti. Tik nebuvo įsitikinusi ar Valcourt kokį kartą nesugalvos gerokai papokštauti ir visus Romanoff lūkesčius pralenkti. Neabejojo, kad toks garsus ir talentingas aktorius savo galvelėje slėpė daug gerų idėjų ir planų. – Hmm senoji medija, puikus pasirinkimas reklamai,- šyptelėjo, truputėli vėl įkąsdama, tačiau skambėjo gana draugiškai iš merginos pusės. Gi nežadėjo kibti jam dabar į atlapus, ne ji juk pyktį ant tamsiaplaukio laikė. – Laiko gaišimas? Baik tu, aš atėjau pasisemti idėjų, įvertinti kitų darbus. Mano gyvenimas nesisuka vien tik apie klastotes,- numojo rankele, lyg no biggie ir plačiai šyptelėjo. Nužvelgė kiek palinkusį Eric ir kelis kartus žvilgsniu perskrodė jo veidelį. – O ką tu čia veiki? Nejau atėjai pasikultūrinti? Neturėtum ruoštis savo naujausiai pjesei?- na, kad jau pradėjo čia jie tą žaidimą žaisti, tai ir smagiai įsitraukusi toliau tampo liūtą už ūsų, tikėdamasi iš jo išgauti dar daugiau emocijų.
Back to top Go down
avatar

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 CYSjZye
Justė 1

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptyWed Apr 03, 2019 9:18 pm



Na, vyras negalėtų teigti, kad Colettė jo visiškai nedomino. Jeigu taip nebūtų, net ir laikydamas didžiausią pagiežą, Zach turbūt būtų pražingsniavęs pro šalį lyg niekur nieko. Nors jo akis nebuvo labai įgudusi šioje srityje, Valcourt netruko pastebėti, kad mergina pakankamai talentinga menininkė. Net iš tos kvailos klastotės tas buvo akivaizdu ir vyruką truputį erzino faktas, jog jį šitaip lengva apmauti. O jis tik norėjo brangios interjero detalės... Vis dėlto Zacharius nepuolė savo didžio nepasitenkinimo ir įsižeidimo reikšti garsiai, viešai. Ir tikrai ne dėl to, kad per daug rūpinosi įvaizdžiu - buvo tiek prisidirbęs, jog, matyt, niekas labai nebepakenktų. Tiesiog neketino Romanoff suteikti tokio malonumo ir imti plaikstytis.
- Geriausi? - kilstelėjo antakį, išspausdamas nepriekaištingą šypseną. Tuomet tik papurtė galvą, patyliukais atsidusdamas. - Na taip, juk svarbiausia pasitikėti savim, - linktelėjo merginos pusėn ir tuomet visiškai nukreipė nuo jos dėmesį, pastarąjį neva sukoncentruodamas kažkur kitur. Pasitaisė marškinius, nužvelgė savo batus, aplinkinius žmones. Tiesiog kurį laiką ignoravo Colettę, velniai žino ką norėdamas tuo parodyti. - Visos medijos yra tinkamos reklamai. Visomis ir naudojamasi. Taip lengviau tiems, kurie nemoka ieškoti, - šyptelėjo vėl atsisukdamas į šviesiaplaukę. Neįkyriai nužvelgė ją, tačiau nemetė jokios replikos. - Jeigu dar nesusipratai, teatras yra mano darbo vieta. Dalyvauju visuose jo renginiuose, net jei tai ir nėra spektakliai, - gūžtelėjo pečiais. - Manau, tavo draugė nuobodžiauja, Colette. Taip nemandagu, - vyptelėjęs priminė merginai, jog čia ji pasirodžiusi su palyda. Tuomet išsišiepė. Neketino jos šitaip greit atsikratyti, tiesiog galbūt norėjo paerzinti.
Back to top Go down
Dylan Kai Atkins

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 CYSjZye
Credit : parašo gifai: starboy, firebreather; parašo kodas: starboy; icona: firebreather
Dylan Kai Atkins

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptyFri Apr 05, 2019 11:46 pm



Ko jau ko, tačiau pasitikėjimo savimi Colettei tikrai nepritrūko. Tą galėjo pastebėti ir pas Zach. Jis tiesiog tryško narcizmu ir tuo pasitikėjimu savimi, kuris ne visada atrodo erzinantis. Kadangi jis yra teatro aktorius, tad savaime suprantam, kad pasitikėjimo savimi tiesiog apstu reikia turėti. Pasirodyti prieš kelis šimtus žmonių ir daugiau nėra paprasta užduotis. Valcouort to nežinojo, tačiau Colettė buvo keliose jo pasirodymuose. Kartu su keliomis draugėmis. Norėjo įvertinti jo vaidybą, todėl tai, ką pamatė – gerokai sužavėjo šviesiaplaukė. Na, niekada ir nemanė, kad vyrukas neturi talento, tiesiog visada buvo smalsu pamatyti jo talentą. Tad jo vaidyba ir velniškai geru pasirodymu Romanoff dar iki dabar žavėjosi. Tokių teatro aktorių kaip jis – vienetai. Ne kiekvienas sugeba taip puikiai perteikti emocijas žiūrovams, sudrebinant ir jų pačių širdis, bežiūrint pjesę.
- O ką tu galvoji?- labiau retoriškai užklausė, pasi6ypsodama plačiai labai savimi pasitikinčia šypsena. Šiandien specialiai įsijungė kitą pavarą, kad galėtų labiau paerzinti vaikiną ir pati pasilinksminti. Visas tas žaidimas tikrai dar nenusibodo blondinei ir tik laiko klausimas, kuris iš jų pirmiau pratrūks. – Na, tavyje pasitikėjimo savimi tikrai netrūksta, tai galėčiau tik pritarti,- trukteli pečiais, akivaizdžiai nužvelgdama Zacharius nuo galvos iki kojų, nes susiturėti dabar Lettė nežadėjo. – Ieškoti aš moku, tačiau esu itin selektyvi, kai kalba eina apie meną.- pasilenkė arčiau tamsiaplaukio veido. – Šiais laikais yra labai daug apsimetėlių,- tyliai sušnibždėjo lyg kalbėtų dabar apie didžiausią pasaulio paslaptį ir apsidairė aplinkui. – Ar norėtum kada apsilankyti ir mano parodoje? Man visai būtų įdomu sužinoti tavo nuomonę,- akyse užsiplieskė ugnelės ir Devora įsižiūrėjo į Valcourt akis, bandydama įskaityti jo veidą ir suprasti, kas toje protingoje galvelėje dabar sukasi. – Na....,- pasuko galvą į savo draugę, kuri spėjo dabar susirasti jau kompanioną, su kuriuo šnekučiavusi apie kažką įdomaus. Bent jau iš šalies taip atrodė. O visai ir matytas vyrukas buvo, tikriausiai kažkoks draugės pažįstamas. – Manau ji tikrai nenuobodžiauja,- kilstelėjo lūpų kampučius ir nužingsniavo prie kitų nuotraukų, sustodama ir vėl duodama sau laiko nužvelgti nuotraukas, jų detales ir viską įvertinti. – Ką manai apie šias? Ar esi dokumentinių nuotraukų fanas?- nuoširdžiai susidomėjusi pasuko žvilgsnį Zach link.
Back to top Go down
avatar

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 CYSjZye
Justė 1

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptyMon Apr 22, 2019 11:48 pm


Zach visad tikėjo tuo, ką daro. Net tada, kai veldavosi į absoliučią nesąmonę. Net tada, kai vienoje rankoje spausdamas degtinės butelį sėsdavo už vairo. Dievaži, net tada, kai pro patruliuojančių pareigūnų automobilį pralėkdavo 120 kilometrų per valandą greičiu iškėlęs vidurinį pirštą. Pasitikėjimas buvo jo variklis. Jeigu pastarojo netektų, subyrėtų ir pats Zacharius - jis tiesiog nebebūtų tas žmogus, kuris yra dabar. O nuobodybė vyrui niekada nebuvo pasirinkimas. Gyventi ramiai, patogiai, tačiau nelinksmai, be jokio pavojaus prieskonio... tai Valcourt laikė paprasčiausiu laiko švaistymu. Gyvybė suteikta ne tam, kad ją laikytum po devyniais užraktais ir siektum kuo ilgiau išsaugoti. Gyvenimą reikėjo išnaudoti, išjausti, paversti beprotiška legenda. Zacharius troško, kad jį atsimintų dar daugybę metų po mirties. Kad apie jį sklistų mitai, keisti, mistiški, neįtikėtini pasakojimai. Kad jis būtų etalonas tiems, kurie nori gyventi greitai ir įspūdingai. Visiems šiems troškimams pažymėti neišvengiamai reikėjo pasitikėjimo. Tai buvo ne tik aktorių bruožas. Vyras tiesiog turėjo tokias nuostatas, kurios vertė į save žvelgti taip, lyg šiame pasaulyje nebūtų jokio kito teisaus žmogaus.
- Labai įdomu, Colette. Tavo plagijavimo darbeliai verčia abejoti kūrybiškumu, - šyptelėjo, kalbėdamas visai nepiktai. Net neironiškai, tad vargu ar galima tą priimti kaip įkandimą. - Bet pamatyti tikras tavo idėjas būtų visai smagu. Norėčiau įsitikinti, prieš pamanydamas, kad sugebi ką nors daugiau, - gūžtelėjo pečiais. Merginai įsitikinus, jog jos draugė užsiėmusi, Zach ramiai nukeliavo kartu su ja prie kitų nuotraukų. Atidžiai įsižiūrėjo į fotografijas viską suprantančiu žvilgsniu. Ne visų čia eksponuojamų nuotraukų idėjas suprato, bet vyrui buvo gražu ir tiek. Šios irgi pasirodė įdomios. - Apsilankysiu tavo parodoje, jei tik pakviesi. Manau, žinai, kaip mane rasti, - neatsisukdamas į merginą pasakė, nes dar tyrinėjo fotografijas. Įsitikinęs, kad apžiūrėjo kiekvieną detalę, vėl atsisuko į pašnekovę. - Aš labiau meno fanas apskritai, - gūžtelėjo pečiais, subtiliai išsiduodamas, kad ne į visas nuotraukas geba įsigilinti taip, kad pagautų mintį. - Bet šios... gražios. Visai sukrečiančios. Būtų malonu, jei papasakotum ką nors plačiau, kad jau esi mano šio vakaro vedlė, - vyptelėjo, įtaigiai įsižiūrėdamas į šviesiaplaukės veidą.
Back to top Go down
Dylan Kai Atkins

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 CYSjZye
Credit : parašo gifai: starboy, firebreather; parašo kodas: starboy; icona: firebreather
Dylan Kai Atkins

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptyFri May 03, 2019 10:28 pm



Patį Zaharius pažinojo gana nedaug, tačiau neabejojo, jog jis turėjo labai įvairiapusę asmenybę. Tą galėjo pastebėti vos susipažinusi su juo. Turbūt dirbdamas aktoriumi išmokstama išlaikyti įvairias roles ilgą laiką, tad nenuostabu, jei ir asmeniniame gyvenime galima pastebėti veikėjų pėdsakų ir nuotrupų. Colettė dar nebuvo nei viename jo pasirodyme, tačiau pasižymėjo mintyse, kad reiktų nueiti į artimiausią, nieko jam nesakiusi ir tiesiog įsitikinti, jog Valcourt kiekvieną kartą save taip iškelia į viršų ne be reikalo. Nematė nieko blogo tame, jog žmonės savimi labai pasitiki. Ir pati kartais perlenkdavo lazdą, tačiau tai buvo daug geriau, nei savęs menkinimas ir sulyginimas su žemėmis.
- Nemanai, kad kaip tik tai yra meistriško  lygio dalykas, jei net tokie menininkai kaip tu nesugeba atskirti originalo nuo plagiato?- klausiamai kilstelėjo antakius, palinkdama vaikino link ir nusišypsodama plačia šypsena. Eilinį kartą jį erzino, tačiau puikiai žinojo, kad šitas jų žaidimas turėjo ribas ir pabaigą. Juk neįdomu visą gyvenimą dėl vieno vienintelio dalyko verbuoti žmogų. Reikėjo mieliau susirasti naujų silpnųjų vietų ir jas smagiai paspaudinėti, kad išgautų tinkamą naują reakciją. – Jei nežadi iškelti kokio nors cirko, tai mielai kada pakviesčiau į savo parodą,- susiaurinus akis įtariai nužvelgė vaikino veidą, ale nelabai įsitikindama, ar jis nesugalvos iškrėsti ką nors neapgalvoto. Nenorėtų, kad Zacharius sugadintų visą vakarą savo ekstrevagantiška asmenybe. Apsidairiusi aplinkui pamatė arčiau prieinančią draugę ir trumpai su ja šnektelėjusi pridūrė, kad greit prisijungs prie jos, tik reikia deramai atsisveikinti su vaikinu. Grįžusi prie tamsiaplaukio, nužvelgė nuotraukas, į kurias jis dabar spoksojo. – Manau tektų tau susipažinti su parodos kūrėja, kuri tau papasakotų apie kiekvieną kadrą plačiau ir galbūt net atskleistų vieną kitą istoriją. Aš daugiau galėčiau papasakoti tik apie savo kuriamus kūrinius. Galėsi kitą kartą pasidomėti, jei tik turėsi noro,- pamerkė jam akį ir nužvelgė jį dar kartelį. – Buvo malonu su tavimi paplepėti, tačiau mane mano draugė greit užtrankys lankstinuku, jei ir toliau ignoruosiu ją,- tyliai susijuokė pašnairuodama draugės link. – Iki gegužės trisdešimtosios,- plačiau šyptelėjo, paminėdama jo spektaklio premjeros datą ir pasilenkusi arčiau vaikino, pakštelėjo trumai į jo skruostą. – Nesusimauk,- tyliai sušnibždėjo jam į ausį ir nusišypsojusi apsisuko, nukulniuodama pas draugę, bei kartu išeidama išėjimo link.
Back to top Go down
Ian Silvestre Heusinger

But still as explosive with, just load the clip.
Credit : beautifulchaos/starboy
But still as explosive with, just load the clip.
Ian Silvestre Heusinger

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptySun Jan 26, 2020 1:02 am



Į spektaklį Ianas nenorėjo. Kaip ir nenorėjo rengtis judesius varžančios oficialesnės aprangos, kai vyrui daug labiau priimtina karinė uniforma. Prie pastarosios tiek pripratęs, kad gali ją vadinti net ne antrąją, bet jau ir pirmąja oda. Kareivinės ir bazė atrodė daug jaukesnė vakaro praleidimo lokacija. Daug jaukesnė už teatrą, bet ginčytis su pulkininku nenorėjo, todėl linktelėjo atsakydamas, kad vyks į teatrą. Nebuvo pasirinkimo, pulkininkas pats parinko, kam suteikti galimybę vakarą praleisti mieste. Lyg Ianas nebūna mieste. Nebūtų prieštaravęs, jei vietoj jo bilietas į spektaklį būtų atiduotas kuriam nors viršilai, bet vietoj pastarojo iš gryno oro į žmonių masę atėjo Ianas. Stabtelėja žvilgsniu apžvelgdamas, kiek žmonių susirinko. Panašu, kad didžioji salė pasirodymui parinkta ne be reikalo. Iš šono stabtelėja kitas karininkas, tokiu pačiu nepatenkintu žvilgsniu nužiūrėdamas eilutę, besirikiuojančią ties įėjimu į salę. Heusingeris sulaiko atodūsį ir iš retsykiais prisimenamo įpročio pasitikrina vidinę švarko kišenę. Kai darbavosi su pusbroliu, dažnai turėdavo su savimi cigarečių. Nebuvo rūkorius, retsykiais nikotino prisireikdavo kelioms ramesnėms minutėms, kai bandydavo nuraminti sukilusį erzulį ar grįždavo namo iš ligoninės aplankęs motiną. Po pastarųjų vizitų rūkydavo po dvi cigaretes iš karto, kiekvieną tuščiu žvilgsniu žiūrėdamas priešais galvodavo, koks sumautas jo gyvenimas. Motina vegetuoja, pats įsivėlė į kriminalinį pasaulį. Vienintelis telikęs malonumas - kelios minutės stebint, kaip plona nikotino dūmų gijelė raitosi į viršų. Dabar cigarečių švarke neranda ir kiek suirzta, kad vis prisimena įprotį, kurį reikėtų visiškai pamiršti ir nustoti ant savęs irzti. Nesiskubina prie įėjimo į salę, nutaria pasirodyti mandagus ir praleisti kitus. Vis tiek spektaklis neprasidės visiems nesusėdus, tad verčiau dar pasidžiaugs ne tokia uždususia patalpa koridoriuje. Sugrieba švarko rankoves ir timptelėja jas aukštyn. Viliasi, kad tokių siurprizinių dovanų pulkininkas nepateiks, nes kitą kartą tikrai ateis į spektaklį su uniforma. Kam teatrui apsimesti, kad rūpinasi savojo įvaizdžio formavimu, kai karininkams, gavusiems pakvietimus į spektaklį, nurodoma uniformą iškeisti į civilių rūbus? Heusingeris pritartų tai nuomonei, jog uniformuoti karininkai atrodytų gražiau. Jis jau spėjo pasiilgti ne tik uniformos, bet ir bazės. Šį vakarą nebuvo nusiteikęs praleisti kelias, tikriausiai ir nuobodžias, valandas žmonių pilnoje salėje.
Back to top Go down
Ludovica Ozara Coretti

she is like a cat in the dark. and then, she is the darkness
Credit : koduotė: starboy✩; nat, aes gifai, icona: fire breather ♥
she is like a cat in the dark. and then, she is the darkness
Ludovica Ozara Coretti

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptyMon Jan 27, 2020 10:09 am



Devonai teatras – lengvutė sąsaja su jos pirmuoju gyvenimu, iš kurio ji atsimena tiek ne daug. Mintyse kuo puikiausiai išnyra spektakliai epizodų, kurie buvo perėję jos vyro filtrą, tačiau atsimena tik jų scenas ir kvapą gniaužiančias vietas – ne tai, kur ji tai matė, su kuo leido laiką tik gražiai šypsodamasi šalia vyro, ką vilkėjo ir kokia tai buvo diena.  Likę vieni gabalai to tiek šimtmečių besitęsiančio meno, kurie šildė jos sužvarbusią sielą, net tamsiausiomis naktimis, ne retai tinkamomis akimirkos įpūsdami įkvėpimo, todėl nenuostabu, kad ir dabar Safeyya nevengia atvykti į vieną kitą premjerą – įvertinti bei pasimėgauti. Šiam vakarui ji nė neieškojo kompanijos, galinčios ją palydėti, tad atvyksta viena, tylutėliai keikdama suknelę ar labiau save, kad nenurėžė to pusę metro, kaip norėjosi besispraudžiant į ją, bet įėjusi į teatrą, apsupta tos ypatingos jo atmosferos, palikusi kailinukus, atsikvepia ir nusprendžia tiesiog mėgautis vakaru nuostabiausioje draugijoje – su savimi. Čiuptelėjusi dalinamo šampano taurę, apsidairo aplinkui ir santūriai linktelėja, paslapčiomis nuo žmonų, su ja besisveikinantiems vyrams, kurie turbūt dar šio vakaro pabaigoje jau vers jos klubo duris, kad galėtų spoksoti į jiems nepriklausančius jaunus kūnus.  Patraukus didžiosios salės link, ją užkalbina už ją gerokai vyresnė moteris, visuomenėje pripažinta verslininkė, laisvalaikiu ne vieną savaitę pas Devoną besimokiusi subtilesnio šokio meno. Safeyya kilstelėjusi lūpų kampučius, paklausia, kaip gi sekasi moterėlei praktikoje, tačiau jos atsakymo ji jau nebegirdi, nes akys užkliūva už vyro, kuris, rodos, tyčia vis atsiduria toje pačioje žemės vietoje, kaip ir pati Al-Jazari. Trumputę akimirkos dalį, Devona žvelgia į Ian, tačiau tuoj pat nusuka galvą  į pašnekovės pusę ir šią paspartina paeiti kiek greičiau. Įėjusi į patalpą, baigia pokalbį ir giliau įkvepia vildamasi, kad vyras jos nepastebėjo. Pažvelgusi į vietą biliete, patraukia savo eilės link, kur stabtelėjusi mato dar nemažai tuščių vietų. Įvertinusi, jog sėdės eilės viduryje, akimirką netgi apsvarsto galimybę tiesiog išeiti – apturės pokalbį su savo asistente, kuri kuo puikiausiai žino, jog Devona mėgsta sėdėti tik kraštinėse vietose, nepaisant to, ar tai teatras, ar opera, ar kinas – moteriai svarbu visada turėti galimybę be vargo tiesiog išnykti. Kone tyliai suurzgusi, nusprendžia, kad didelio čia daikto, ir įsitaiso savo kėdėje, akimirką pamąstydama, kiek gi tas vyras, palikęs šiokį tokį įspaudą pirmosiose jos laisvės naktyse, pats atsimena. Kokiu vardu ji jam buvo prisistačiusi? Turbūt tikruoju? Gurkštelėjusi šampano giliau įkvepia ir nusprendžia tiesiog apie tai negalvoti, nes tokioje masėje žmonių, tikrai nemažai šansų, jog ji liko tiesiog nepastebėta. Iš šonų susėdus žmonėms, Devona laisvąja ranka tvirčiau suspaudžia ranktūrį nepatikliai pasižiūrėdama į likusią tuščią vietą per žmogų nuo jos. Et, turbūt geriausia būtų buvę išeiti – atsipalaiduoti, matyt, šįvakar nepavyks.  
Back to top Go down
Ian Silvestre Heusinger

But still as explosive with, just load the clip.
Credit : beautifulchaos/starboy
But still as explosive with, just load the clip.
Ian Silvestre Heusinger

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptyMon Jan 27, 2020 5:04 pm



Šalia stovėjęs karininkas tyliai prunkštelėja, kai ir pats paskaičiuoja, kiek žmonių stovi priešais juos. Ianas nesusilaiko nesusijuokęs, iš po masę besisukiojančios darbuotojos su padėklu ir ant jo išrikiuotomis aukštomis šampano taurėmis, nukelia dvi. Vieną įduoda karininkui, antrą kurį laiką pasilaiko pas save, bet galiausiai ir tą įkiša į rankas kitam. Šampanas nelabai vertas dėmesio, Ianas neatsisakytų kažko... Padoresnio? Viskis arba konjakas būtų pats tas. Net ir alus atrodytų patrauklesnis. Junta, kaip pamažu viskas ima erzinti. Ianui tokių mandrybių nereikia, jis labiau žemiškesnis. Vyrui įprasti kiek kitokie dalykai: į akis vėjo šuorų nešamos siriško žvyro dulkės, budėjimo metu sprandą kepinanti saulė ir nuo papildomais kilogramais apkrautos ekipuotės pavargę pečiai. Vienu metu kasdienybe buvo pravažiuojančių automobilių stabdymas ir jais važiuojančių sumušimas, grubus sąlygų išdėstymas siekiant kurį nors papirkti ir žandikaulio sulaužymas smūgiuojant iš to paties lagaminėlio, kurį turėjo palikti pas nuskriaustąjį. Teatras tikrai nėra ta vieta, kurioje Ianas jaustųsi jaukiai, todėl vis dar stoviniuoja atokiau nuo įėjimo į salę. Prunkštelėja, kai žemesnio laipsnio karininkas pasiūlo paragauti teatrinio šampano. Jauniklių gėrimą paliks jaunikliams. Šalia stabtelėja dar vienas karininkas, tarp vyrų užsimezga pokalbis. Nė vienas neskuba užimti savo vietų, nes nė vienas neturi noro čia būti. Prasiblaškymui civilinėje aplinkoje trejetas nesirinktų teatro ar kitos kultūrinės susibūrimo vietos.
Priešais stovėjusiam pašnekovui žengtelėjus atgal, Ianas padaro tą patį. Pro šalį praleisdamas einančius žmones grįžtelėja atgal ir suraukia antakius. Tikriausiai pasirodė. Labiau pasisuka atgalios, kad spėtų dar akimirką pamatyti dėmesį patraukusią moterį. Išskirtinių bruožų nesupainios su niekuo kitu, bet, visgi, rizikuoja apsirikti. Nespėjo įsižiūrėti į veidą, o ir jie per ilgai nesimatė, kad galėtų iš karto patikinti, jog ten buvo Sapphire. Ką ji galinti veikti čia, Paryžiuje, tikriausiai pasirodė. Atsisuka atgal į kitus du karininkus, šie po kelių minučių nutaria, kad laikas keliauti į salę ieškoti savųjų vietų. Pastarosios visiems kliuvo vienoje eilėje. Bent tokia paguoda, kad nereikės sėdėti apsuptam susižavėjimo dūsavimų. Ianas dorai nežino, apie ką bus spektaklis, net jo pavadinimo nepasakytų. Vis tiek nepatiks, su tokiu išankstiniu nusistatymu pasirengė praleisti kelias valandas teatre. Mintims grįžus prie praeities vingių, Heusingeris bando išskirti ryškesnius Sapphiros bruožus. Nuoširdžiai pasijuoktų, jeigu likimas būtų juos suvedęs. Lyg jis nepakankamai pripokštavo anąsyk. Reikiamoje eilėje luktelėja, kol ponios susigraibys savo suknelių apačias ar sukėlusias koją ant kojos pasisuks šonu ir praleis trejetą link savo vietų. Laukdamas dirstelėja priešais save. Likimas iš tiesų mėgsta pokštus. Nepritemdytoje šviesoje suvokia, kad moteris sėdės visai šalia. Įvertina, kas sėdi šalia jos. Nepažįsta, nors ko ir tikėtis. Pusbrolio dėka pažinojo tik juodžiausius Niujorko žmogystas, grįžęs į kariuomenę pats save izoliavo nuo nereikalingų kontaktų. Nykščiu pasikaso antakį ir per porą žingsnių pasislenka pirmyn. Žvilgsnį nuo moters nusuka tik tada, kai gauna atsisėsti. Įsikuria strategiškai patogioje vietoje - už Al-Jazari nugaros, kad ir per kelias kėdes. Įkabina žvilgsnį į jos pečių liniją. Sukyla visa galybė prisiminimų, ne visi patys maloniausi.
Back to top Go down
Ludovica Ozara Coretti

she is like a cat in the dark. and then, she is the darkness
Credit : koduotė: starboy✩; nat, aes gifai, icona: fire breather ♥
she is like a cat in the dark. and then, she is the darkness
Ludovica Ozara Coretti

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptyThu Jan 30, 2020 2:10 am



Įsitaisiusi savo vietoje, Devona išoriškai laikosi ramiai: čia tiesiog žvilgtelėja į sceną, čia į besirenkančius žmones, čia – į vis dar degančias šviesas; tačiau viduje ji nekantrauja: kada gi pastarosios užges ir pakvies žiūrovus surimtėti bei aktorius sugūžėti į sceną, o ji galės ramiausiai pasislėpti tamsoje? Tačiau kam jai slėptis? Ką gali padaryti žmogus, greičiausiai, nė neturįs daug įtakos? Na, taip, tačiau bet koks individas, žinojęs jos buvusį asmenį – tam tikra rizika, kurios moteris geriau išvengtų. Mintyse klaidžiodama kiek toliau, negu turėtų, stebėdama vis dar tuščią sceną, gurkštelėja šampano, jausdama nugaroje it taikinio taškelį žvilgsnį nusėdantį žvilgsnį. Per šitiek metų, išugdyta intuicija retai klysta, tačiau moteris nepasiduoda smalsumui ir iškart neatsigręžia. Tarsi jausdama, kada Heusingeris sėsdamasis nusuka nuo jos akis, per petį, tarsi labai atsitiktinai, ji žvilgtelėja į jo pusę. Ak, taip. Gaila, tačiau laiku nespėja nusisukti ir sugauna vyro žvilgsnį. Ji neklydo, o jis, akivaizdu, taipogi ją atpažįsta. Tačiau moteris nepasimesdama tiesiog akimis praslysta vis dar matoma žiūrovų jūra, tarsi ieškotų kokio nors pažįstamo. Tuomet pasuka veidą į sceną ir po keleto akimirkų užgęsta šviesos. Spektaklis prasideda, kai iš tiesų didžiausiame, savojo gyvenime spektaklyje, Safyros vaidmuo nenutrūkstamai tęsiasi. Susikaupti sunku, nepaisant to, jog tai, kas prasideda scenoje – modernu ir žavu, ne per daug chaotiška, rodos, visko, kaip tik tiek, kiek reikia, tačiau Safeyyos mintys grįžta ties vyru, kuris turi galimybę ją stebėti. Kuriam galui jai taip kankintis? Mandagiai luktelėjusi dar keliolika minučių, galiausiai atsistoja ir atsiprašydama, jausdama nemenka frustraciją dėl tokios nesklandžios pasišalinimo misijos, galiausiai išslenka iš eilės ir ramiu žingsniu, viduje siaučiant erzeliui dėl strategiškai prastai parinktos vietos (o, žinoma, pasąmonėje turbūt dėl kažko daugiau), patraukia iš salės. Ištrūkusi į tylią didžiulę erdvę, tuoj pat keliauja rūbinės link, kur priėjusi, nesuranda jokio žmogaus, kadangi spektaklis, praktiškai, buvo tik ką tik prasidėjęs. Tad čia vėl pasišalinimo procesas stringa – porą kartų tarstelėjusi excusez-moi, priekaištingai caktelėja liežuviu – kurgi, velniai rautų, visas personalas pasidėjęs? Akimirką, plūstelėja mintis, kad gal reikėjo pasilikti – juk dažniausiai bėga tik kalti, tačiau, ką gali žinoti, gal namuose verkia paliktas vaikas? Gal auklytę išbarškinęs tėvas su ta paleistuve pabėgo pranešęs, kad vaikas liko vienas? Po tokios minties, Devona pati sau smagiai šyptelėja ir lengviau atsidūsta – trumpam užsukusi panika nuklysta savais keliais, o moteris tiesiog nekantriai nagu pabarbena į ją ir drabužius skiriantį stalą.
Back to top Go down
Ian Silvestre Heusinger

But still as explosive with, just load the clip.
Credit : beautifulchaos/starboy
But still as explosive with, just load the clip.
Ian Silvestre Heusinger

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptyMon Feb 03, 2020 10:29 pm



Vos tik moteris, į kurios pečių liniją įsmeigtas žvilgsnis, krustelėja kildama iš kėdės, Ianas pasimuisto. Akimirkai mintyse užveda debatus su savimi svarstydamas, kaip turėtų elgtis. Renkasi iš likimo savo vietoje ir apsimetimo, kad prigesus šviesoms žiūri spektaklį ir iš noro pašokti nuo kėdės ir išeiti į koridorių paskui Al- Jazari. Pasirenka pastarąjį variantą, nors ir ne pirmuoju sprendimu. Pasukęs galvą durų pusėn sekundę į jas žiūri svarstydamas, ką praras ir ką gaus, jei pabandys pasivyti praeitį. Užgrojus įžanginės dalies muzikai vyras stojasi iš savo vietos ir atsiprašydamas kitų žiūrovų patraukia link išėjimo iš salės. Juda lėtai, nes ponios užtrunka, kol antrą kartą sumeta koją ant kojos. Padabinęs veidą niekam nematoma šypsena, kuria dėkoja už ne patį didžiausią supratingumą, slenka durų link. Ji jį pažino, būtent todėl ir suskubo pasišalinti. Ianas nesitiki, kad moteris stoviniuos koridoriuje, tikriausiai bus jau pasišalinusi, bet praeities prisiminimai skatina pabandyti, todėl kiek paskubina žingsnį link rūbinės. Nuojauta neapgauna - Sapphire vis dar teatre. Šį kartą likimas tyčiojasi iš jos. Heusingeriui tik geriau, turi akimirką perkratyti savo planus ir stačia galva nepulti baksnoti moters peties bandant priminti apie save.
- Merci,- šyptelėja perdėm malonia šypsenėle, kai staigiai įsitaisęs Al-Jazari pašonėje pirmasis pasiekia jos paltą. Neleidžia tamsiaplaukei išreikšti nuostabos ar nepasitenkinimo, suima jos dilbį ir trūktelėja savo pusėn, kad galėtų pasivesti tolėliau į šoną. Pasirenka atokesnę vietą, kur pašalinės akys jų neturėtų trukdyti. Persimetęs paltą per ranką įdėmiai įsižiūri į stovinčios priešais veido bruožus. Neapsirinko, čia tikrai ta pati Sapphire, su kuria turėjo malonumo susipažinti. Visas ryžtas užspeisti ją į kampą išgaravo, nebesumeta, ką turėtų pasakyti. Banalus „labas“ neatrodo tinkamas. - Tau nelabai sekasi pasislėpti,- tarstelėja, kas pirmas šauna į galvą. Veide atsiranda kandi šypsenėlė, neturinti tikslaus adresato. Akys užkliūna už subtiliai apnuogintų raktikaulių, žvilgsnis skubiai pakyla atgal link tikrųjų žodžių veidrodžių. Nesileis, kad jos moteriškas žavesys jį vėl išblaškytų.
Back to top Go down
Ludovica Ozara Coretti

she is like a cat in the dark. and then, she is the darkness
Credit : koduotė: starboy✩; nat, aes gifai, icona: fire breather ♥
she is like a cat in the dark. and then, she is the darkness
Ludovica Ozara Coretti

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptyFri Feb 07, 2020 11:44 pm



Akimis tyrinėja įstabų teatro interjerą vis dar ritmingai mušdama į vienai jai tesuprantamą ritmą, kuris pretenzingai atsiliepia į rūbinės gilumoje girdimą čepsėjimą, kurį Devonai yra tekę girdėti ne kartą jos klubo persirengimo kambariuose, kada jaunos merginos tikrai susirenka ne skanių sumuštinių lapnoti. Pikčiau krenkštelėjusi, it įnoringa katė, subtiliai stumtelėja ant staliuko paliktus kelis pakabų numerius, kurie skambiai nukrenta žemyn nutraukdami bet kokį kūnų kontaktą, įelektrinusį ir neutraliausios medžiagos paltą. Devona priekaištingai šyptelėja išlindusiai ir iki įkaitusios anglies spalvos užraudusiai merginai, kuri tuoj suskuba paimti Al-Jazari numeriuką. Girdi kažką sau už nugaros, tačiau, kadangi ji niekur nebėga, neturi reikalo dairytis atgal – taip jos kailinukai ir atsiduria ne tose rankose. Moteris neskubėdama pasisuka kūnu į atėjūną ir kilstelėja antakius, kai šis drįsta ją tiesiog pačiupęs temptis, kur širdis geidžia. Sulaikydama veide napasitenkinimą, tarsi pasimetusi, dar žvilgtelėja į vis dar kitame pasaulyje skrajojančią rūbininkę ir leidžiasi vedama vyro kiek tolėliau. Sustojusi demonstratyviai ištraukia ranką iš vyro gniaužtų, vis dar į jį žvelgdama nieko nesuprantančios moterėlės akimis.
-Atleiskite? Kas, po velnių, būsite, kad sau leidžiate tokią prabangą mane tampyti tarsi būčiau jūsų nuosavybė? – išlaikydama tuo pat metu nustebusį ir griežtą toną, paklausia kilstelėdama antakius ir visiškai neįskaitomu žvilgsniu perbėga vyro veidą. – ir nuo ko aš turėčiau slėptis? M? – smalsiai paklausia pakreipdama galvą ir gūžtelėja pečiais akivaizdžiai nesuprasdama, kas čia vyksta. Na, vaidinti Devonai tikrai nesunku, juolab, kad didžiausias panikos momentas, matyt, šį vakarą ją jau buvo perliejęs. Taip. Čia tas pats vyras, nuo kurio ji kartą kitą pabėgo vedama vidinio konflikto ir vyras, kurio kartą išvengė, nes, na, jis buvo Safyros pažįstamas, kurio Devonai gyvenime toli gražu nereikia. Tad, et, ar nepadarys ji to paties dar kartą? Vedama žemiško natūralaus smalsumo, o galbūt idant tam, kad galėtų jį dar geriau skaityti, moteris akimis perbėga jo veidu suprasdama, kad prabėgę metai visgi paliko vieną kitą pėdsaką, tačiau jie nė velnio nesugadino to, kas ją patraukė tą vakarą, kai ji vis dar drebėjo dėl kiekvieno kito žmogaus krustelėjimo. Tad taip, jis pasikeitęs, tačiau kažkas bazinio tikrai likę – šansų praslysti, kaip visada yra. Laukdama atsakymų Al-Jazari nekantraudama atsidūsta ir žvilgsniu tik paragina šį pagaliau prabilti. Na, gi jos puodai namie dega... neturi ji čia to viso vakaro tokiam trypčiojimui. 
Back to top Go down
Ian Silvestre Heusinger

But still as explosive with, just load the clip.
Credit : beautifulchaos/starboy
But still as explosive with, just load the clip.
Ian Silvestre Heusinger

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptySun Feb 09, 2020 7:53 pm



Devonai ištraukus ranką iš Iano gniaužtų, vyras į ją nė nedirstelėja. Tuo metu iš arti tikrina, ar iš tiesų sugebėjo neapsigauti ir kartu su savimi nusitempė reikiamą moterį. Įsitikinęs, kad tai tikrai ta pati Al-Jazari, kurią dėjosi pažinęs ir didžiojoje salėje, kiek atsilošia atgal ir įkurdina paltą permesdamas per savo ranką. Kantriai ir nepertraukdamas išklauso, ką moteris turinti pasakyti.
- Ak, atsiprašau,- nesusituri nepavartęs akių, bet užtat rankos galantiškai prie širdies neprideda. - Ar dabar tave tampyti jau prabanga? - pasiteirauja susidomėjęs, nes palieka smalsu, ką spėjo praleisti. Devona visiškai nesidomėjo, jai dingus klube į jį kitą vakarą tyčia nėjo, kad netyčia susitiktų, prasilenkus oro uoste romantiškai nebėgo paskui ieškodamas. Ji dingo, Ianas turėjo savų reikalų, į juos kelis kartus sutiktos moters paieškos nebuvo įtrauktas. Tuo labiau, kai Iano gyvenimas nėra melodrama, jis labiau prilygsta psichologiniam trileriui, kurio kiekvienas epizodas pagrindinį veikėją vis labiau žlugdo ir smukdo. Būtent taip kurį laiką jautėsi Heusingeris, dabar gyvenime stojęs štilis. Pastarąjį šiek tiek ištaršė pasirodžiusi Safyra. - Ianas, Safyra, - atsaniai pavedžioja pirštu tarp savęs ir Al-Jazari. Netiki, kad bus pamirštas, bet prisideda prie žaidimo ir prisistato. Pristato ir ją, kad suprastų, jog gali baigti apsimetinėti. - Nesikabinėk,- mirktelėja akimi pripažindamas, kad galėjo sugalvoti ir ką nors originalesnio nei prikaišiojimą dėl slapstymosi. Kokia apsimetėlė, nors ar Heusingeriui teisti? Pats lygiai taip bėga nuo praeities apsimesdamas kitu žmogumi. Skirtumas tik tas, kad Heusingeris nėra pajėgus taip keisti ir trinti praeities įvykius, jam telieka paprasčiausiai apie juos nekalbėti. - Aš ne egoistas, tai tikriausiai ne nuo manęs, - įvardina atsakymą į paskutinįjį moters klausimą. Krestelėja ranką kiek pataisydamas ant jos paliktus kailinius, žvilgsnis palieka vos skvarbesnis. Palinksta arčiau Al-Jazari ir vėl suima jos ranką kiek žemiau alkūnės. Iškvepiamas oras pasiekia jos ausį. - Gal vėl nuo vyro? - pasuka galvą taip, kad matytų moters veidą ir galėtų išskaityti jos mimiką. Ianas nežino, kad santuoka iširusi dėl to, nes bent jau teoriškai nebėra nė vieno gyvo jos sudarytojo. Pamena, kokias priežastis dėl ankstyvo pasišalinimo vieną vakarą ji vardino. Aš ištekėjusi, išėjau pasibūti su draugėmis. Ar kažkas panašaus. Heusingeris supratingas vyras, palinkėjęs geros vakaro pabaigos grįžo pas savąją kompaniją. Dabartinio susitikimo metu griebiasi tos minties, kuri atrodo logiškiausia. Jis tikrai nesusimąstė apie tai, kad ir nutylėtas žmogžudystės faktas, o tiesiog papriekaištavimas dėl primintos nesėkmingos santuokos bus dar vienas pretekstas pokalbio prailginimui. Nors, reikia pripažinti, kad dėl to neprieštarautų. Safyra yra dalis sunaikinto norimos praeities, bet, visgi, ta dalis, kurioje pasirodė Safyra, nėra pati blogiausia.
Back to top Go down
Ludovica Ozara Coretti

she is like a cat in the dark. and then, she is the darkness
Credit : koduotė: starboy✩; nat, aes gifai, icona: fire breather ♥
she is like a cat in the dark. and then, she is the darkness
Ludovica Ozara Coretti

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 EmptyTue Feb 11, 2020 10:14 pm



Įžūlokas vyro veidas bei užtikrinti judesiai, sužadina moters smalsumą, tačiau vis tiek negali suprasti, kokio velnio jis ją dabar pasivijo. Nei ji buvo kažkada svarbi jo gyvenime, nei jis galėtų jaustis sužaidęs itin svarbų vaidmenį josios – tuo metu juk ji buvo ką tik išsilaisvinusi iš gniaužtų vyro, kuris ją faktiškai laikė uždarytą ir išleisdavo tik tiek, kiek imdavo ją kur nors kartu. Tuo metu jai magėjo išbandyti daugelį dalykų ir nuo tos įvairovės viskas spirgėjo, o kur dar rankutės, ką tik paleidusios pirmą dūšią kažkur anapus – galbūt tas pasimetimas ir paliko vyro atmintyje tokį įspūdį? Et, ji nežino ir nėra tikra, ar nori žinoti. Svarbiausia, kad jis suprastų savo vietą ir nesimaišytų jos kelyje. Kilstelėja antakį Heisingeriui teatrališkai pavarčius akis.
-excuse-moi, ką reiškia dabar? Šnekate su manimi tarsi ne pirmą kartą jus gyvenime matyčiau, - mostelėja ranka lengvai gūžtelėdama pečiais ir atsakomai įžūliai žvelgia vyrui į akis, - ir jokios moters tampyti nereikėtų, tačiau nesu tikra ar jums labai rūpi viena ar kita feniministinė paskaita, - sumurma dar nuleisdama akis bei apžiūrėdama savo rankutę – na, suprask, šiek tiek nuobodžiauja. O, jeigu tik girdėtų Silverstro mintis, Safeyya paklaustų – ar nusibodo štilis, kad ją dabar taip sugalvojo tardyti? Devona išgirdusi senąjį vardą, suraukia antakius bei primerkia akis, tarsi visai nesuprastų, ką jis čia vapa, o tada ateina išganinga mintis, kurią kartą kitą jau yra pasinaudojusi. – A, Ianas.. – nutęsia keletą akimirkų reikšmingai patylėdama, - apgailestauju, tačiau Safyra senokai su niekuo negalėtų kontaktuoti. Nebent pagelbėčiau pas ją nuvykti, - šyptelėja kiek ironiškai kilstelėdama lūpų kampučius bei pakreipia galvą, - Devona, jos sesuo, - gracingai ištiesia ranką vyro link ir visiškai ramiai žvelgia į jį, nors mintyse lengvai krizena – tikra muilo operos verta drama... Tačiau pati yra mačiusi identiškų dvynių, kurių gerai nepažįstant atpažinti nepavyksta net akyliausią akį turintiems, tad.. kodėl gi negalėjo turėti tokios sesers? Ianui užsiminus apie vyrą, Devonos veidas išlieka lygiai tiek pat ramus, kiek buvo prieš tai, nes, na, ar Safyros sesei rūpėtų, kad Ianas žino vieną kitą mirusiosios paslaptį? O pačios Al-Jazari viduje šis tas apsiverčia – ar ji kvailė sugebėjo tą naktį jam papsakoti apie vyrą? Gal dar pasakė kokiame kambaryje jį nužudė? O gal tiesiog nekaltai melavo, kad tą vakarą ji laisva nuo vyro? Romiai žiūrėdama į Silvestro akis, Safeyya turbūt kiek ilgėliau, negu reikėjo, patyli kuisdamasi atminties kloduose. – Įdomu, ir ką gi ji buvo spėjusi prikalbėti apie vyrą? Kad jau esate toks susidomėjęs? – išlaikydama mandagų toną, nepasibodi įpinti šiokio tokio smalsumo bei smagumo, nes, na, Devonai – visai vis tiek tas buvęs sesers vyras. Argi ne? Šiokia tokia pramoga atsižvelgiant į šio vyro susidomėjimą – nieko kito ir nepagalvotum.
Back to top Go down


Sponsored content

DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty
PostSubject: Re: DIDŽIOJI SALĖ   DIDŽIOJI SALĖ - Page 3 Empty


Back to top Go down
 

DIDŽIOJI SALĖ

View previous topic View next topic Back to top 
Page 3 of 4Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Théâtre Édouard VII-