Oh Paris, you know
I held on too much .
MAŽOJI SALĖ - Page 2



 

Share
 

 MAŽOJI SALĖ

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2
AuthorMessage
Odette Hanson

Priority : Success
Posts : 34
Accounts : Julien, Léon
Name : Giedrė
MAŽOJI SALĖ - Page 2 Tumblr_o8rgi9WsY81t0u8w9o2_250
Odette Hanson

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyTue Apr 09, 2019 9:15 pm


Odettė jautėsi labai panašiai kaip ir vyras, sėdintis greta, nors to pati ir nežinojo. Spektaklis jai tapo absoliučiai neįdomus, kad ir kaip jo prieš tai laukė. Moteriai tai nebuvo būdinga, tačiau tą akimirką ji pagalvojo, kad galbūt dėl šios priežasties taip nekantravo pagaliau ištrūkti iš namų į teatrą, galbūt kažkur giliai viduje nujautė, kad jos šioje salėje lauks kažkas gerokai daugiau nei puikus meno kūrinys. Galbūt judviejų ryšys, užsimezgęs dar ankstyvoje vaikystėje, buvo stipresnis už racionalų protą? Tuo tikėti ji nenorėjo. Tiesiog negalėjo nustoti galvoti bei atsistebėti, kad Gabriel išties čia, gali jį paliesti tiesiog ranka. Negalėjo rasti kitokio paaiškinimo nei likimas bei neįtikėtinas atsitiktinumas.
Žinoma, šypsena niekaip nedingo iš jos veido, o taip bebuvo jau seniai. Tas narvas, kuriuo buvo tapę jos dabartiniai namai, varė ją iš proto, tad galimybė sugrįžti į išties senus gerus laikus džiugino labiau kruopštus aktorių darbas ant scenos. - Nežinau kaip tu, tačiau aš šįvakar niekur neskubu, - sušnabždėjusi gūžtelėjo pečiais. Tai nebuvo visiška tiesa. Net jei šiandien sugebėjo išsiprašyti laisvesniam vakarui, jos laikas buvo labai ribotas. Vis dėlto buvo įsitikinusi, kad galėjo paprašyti pavaduojančio pareigūno padirbėti bent šiek tiek ilgiau, bent keletu valandų. Nusipelnė to, ar ne? - Tad mielai pabuvočiau čia šiek tiek ilgiau. Galbūt tuomet mums pavyks patekti ne tik į užkulisius, bet ir ant scenos. Įrodysiu, kad mano košmariški aktoriniai sugebėjimai nė kiek nepasikeitė, - lengvai mirktelėjusi, Odette tyliai nusijuokė. Tačiau jos tariamai tylus juokas, pasirodo, sukėlė gerokai daugiau dėmesio nei tikėjosi. Pastebėjusi vieną moterį iš parterio žvelgiančią į viršų, tiesiai į juos, Odette, laikydamasi, kad nesusijuoktų ir vėl, prisidengė burną delnu. Ruošėsi greit pasilenkti, pasislėpti ir kartu nusitempti Gabriel, tačiau iškart persigalvojo. Kad ir kas nutiks, tai nelabai buvo svarbu. Tai tik padėtų patirti dar vieną nuotykį, kurių ir taip jos gyvenime dabar trūko. Moteris išties jautėsi it sugrįžusi į vaikystę.
Tačiau vyrui pasiguodus, kad šis manosi esąs nepatikimas, Hanson giliai atsiduso. Galėjo puikiai suprasti jį. Kita vertus, kad ir kokie jie abu bebūtų, ji puikiai žinojo - ar bent jau manė žinanti - kad Hawking tikrai yra vienas sąžiningiausių jos pažįstamų žmonių. Norėjo tuo tikėti. - Vadink mane akla ar išprotėjusia, tačiau netikiu nė vienu tavo žodžiu. Kad ir kiek laiko bebūtų praėję, žinau, kad nepasikeitei. Kad ir toliau likai garbingas žmogus, - linktelėjo galva it patvirtindama savo žodžius. Nenorėjo tikėti, kad Gabriel, tas pats Gabriel, su kuriuo prieš daugelį metų drauge mokėsi akademijoje ir žinojo, kad šis nė karto nenusirašinėjo, galėtų būti kitoks.
Odette kiek nutilo tik prašnekus vyrui ir papasakojus jam savo istoriją. Iš vienos pusės, jai pasirodė savotiškai miela bei juokinga, kad jam, tokiam šaltam ir griežtam žmogui, galėjo taip stipriai galvą apsukti meilė. Be abejo, kita monetos pusė buvo visiškai skirtinga. Moteris suprato, kaip skaudžiai nukentėjo vyras ir į kokią sumautą situaciją jis įsivėlė. Guodžiančių žodžių, turbūt, nereikėjo. Jų greičiausiai jau spėjo prisiklausyti. Tad Odette tik dar kartą spustelėjo jo ranką, tarsi parodydama, kad apgailestauja bei palaiko jį. - Man labai malonu girdėti, kad pakėliau tau nuotaiką. Ir turiu pasakyti, kad jaučiuosi lygiai taip pat, - moteris nusišypsojo ir laisvos rankos pirštų galiukaiss perbėgo sau per plaukus. - Na, taip… Šiek tiek perdedu sakydama, kad mane ištrėmė, tačiau visai nesiruošiau čia atkeliauti, - krestelėjo galva. Jos istorija nebuvo pati blogiausia pasaulyje, tačiau tikrai ja nesididžiavo. - Kaip ir minėjau… Apsistojau motinos gimtinėje. Būdama ten, sulaukiau pasiūlymo prisidėti prie vienos bylos susijusios su… merginos išprievartavimu, - Odette kiek susiraukė ir prikando lūpą. Nujautė, kad Gabriel supranta link ko krypsta jos istorija. Vis dėlto jis buvo tas žmogus, kuris padėjo Hanson atsistoti ant kojų po to prakeikto vakarėlio, kai ją išniekino pora šunsnukių. - Viskas ėjosi gerai, netgi puikiai, tačiau dabar suprantu, kad nederėjo imtis šios bylos. Ji buvo per daug asmeniška. Vieną vakarą susidūriau su merginos skriaudėjais, buvau išgėrusi. Nenužudžiau jo, bet… Smarkiai sužalojau. Užuot nušalinę mane nuo pareigų jie paskyrė man bylą čia, Paryžiuje. Esu po priedanga, čia aš visai ne agentė, o kunigo padėjėja.
Back to top Go down
Rafael Eliseo Garcia

Priority : In my blood, in my blood Memories burn like a forest fire
Posts : 253
Location : I'm on my back again Dreaming of a time and place Where you and I remain the best of friends
Accounts : Lincoln, Jeremiah
Name : Aušrinė
MAŽOJI SALĖ - Page 2 Tumblr_o8rgi9WsY81t0u8w9o2_250
Rafael Eliseo Garcia

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyThu Apr 11, 2019 9:28 pm


Gabrielis niekuomet nebuvo linkęs tikėti paranormaliais dalykais. Jis visuomet labiau buvo linkęs į logiką, o ne beprasmius svaičiojimus, kad kiekvieno žmogaus likimas yra iš anksto nulemtas ir kad kiekvienam yra skirtas, tik vienas vienintelis žmogus, kuris taps ta trūkstama dėlionės detale. Jeigu būtų visais tais dalykais tikėjęs, tikriausiai niekuomet nebūtų paleidęs Odettes, nes jie įvairiausiais požiūriais tiesiog tiko, vienas kitą papildydami. Dar vaikystėje, kai draugei reikėdavo nuotykių tuojau šalia atsirasdavo Ray ir pasiūlydavo nuveikti, ką nors visiškai netikėto. Kai jai reikėdavo tiesiog pasijuokti, jis išsitraukdavo kokį nors juokelį, kad ir visiškai beprasmį, bet kažkokiu būdu vis tiek sugebėdavo ją pralinksminti tarsi tam jam būtų nereikėję didesnių pastangų. O ir pati Odette, Gabrielį visuomet suprasdavo iš pusės žodžio, net ir tuomet, kai jis pats savęs iki galo nesuprasdavo. Tikriausiai tokio ryšio niekuomet nebuvo galima apleisti, tačiau gyvenimas susidėliojo kiek kitaip ir jie galėjo kaltinti tik patys save, kad leido kažkam juos išskirti.
Vis dėlto dabar tikrai nebuvo metas svarstyti apie tai, kas būtų galėję įvykti, jeigu jie nebūtų tiek laiko nesimatę, nes vis tiek jau nieko nebebuvo galima pakeisti. Tai buvo sunkus sprendimas, kurį jiems reikėjo priimti ir Ray neketino leisti sau dėl to gailėtis. – Aš irgi niekur neskubu. Be to, argi galėčiau praleisti progą išnaudoti visą tavo turimą laiką? Juk nežinia kada vėl teks susitikti,-vyras šyptelėjo, per daug neimdamas analizuoti to fakto, kad jis nė nenutuokė ar po šio vakaro jie ir vėl kada susitiks, neabejotinai būtų to norėjęs, bet nusprendė kurį laiką susitelkti tik į dabartį, per ilgai buvo nutolęs nuo to, kas vyko čia ir dabar. – Ak taip dabar prisiminiau, kad per teatro pamokas man pavyko tik išprašyti mokytojos, kad duotų tau medžio vaidmenį, bet ir dėl jo teko pasistengti, nors iš pradžių buvau pasirengęs atsisakyti Romeo vaidmens, kad tik būtum Džiuljeta,-ištarė su šypsena veide, prisimindamas aštuntos klasės vaidinimą. Tiesą sakant, tikrai norėjo vaidinti su Odette, bet tuomet mokytoja buvo įsitikinusi, kad ji nesugebėtų to padaryti. Bet jis nebūtų buvęs Gabrielis, jeigu nebūtų gavęs bent jau kokio nors vaidmens. Ray ir pats vos susilaikė nuo garsaus juoko, kai viena moteris pakėlė akis į viršų, bandydama įžiūrėti tamsoje ar viršuje kas nors sėdi, bet iš to kaip greitai ji nusuko akis Hawking nusprendė, kad ji paprasčiausiai bus pagalvojusi, kad moteriškas juokas tai tik koks nors specialusis efektas ar koks nors keistas režisieriaus sprendimas apjungiant dramą su komedija.
-Jeigu būtum mačiusi mane šiuos kelis mėnesius, tikriausiai būtum suabejojusi ar tikrai esu toks garbingas. Bet skausmas ir neviltis, matyt, gali priversti žmogų elgtis tikrai siaubingai, bet nežinau kodėl tau vis dejuoju dėl to, ką padariau pats tarsi pats negalėčiau susitvarkyti su savo demonais. O ir šį vakarą neatėjai pasiklausyti būtent to,-vyras gūžtelėjo pečiais, akimirką atrodė, kad jis bandė užsidaryti ir nuo jos, o galbūt tik stengėsi susivaldyti nuo visų emocijų, todėl traukėsi net ir nuo tos, nuo kurios tikrai nereikėjo trauktis. Jeigu su kuo ir galėjo būti atviras tai tik su Odette. Bet turėjo pripažinti, kad buvo šiek tiek linkęs į kraštutinumus, niekaip nesugebėdamas rasti to viduriuko, kuomet sugebėtų susivaldyti ir nepasiduoti pykčiui, bet ir nereikėtų visiškai užspausti emocijų, kurios vėliau prasiverždavo tik dar stipriau. Tai buvo sudėtingas procesas, kurį turėjo perprasti pats vienas.
Gabrielis nujautė, kad Hanson pasakojimas tikrai nebus paprastas, nes už menkus nusižengimus niekas nebūdavo ištremiamas į kitą šalį, todėl tik leido jai kalbėti nieko nesakydamas. Tačiau buvo akivaizdu, kad kuo toliau, tuo labiau viskas sudėtingėjo. Ray žinojo, kad moteriai tikrai nereikėjo imtis tos bylos, bet neketino pamokslauti, kam jau kam, bet ne jam reikėjo tai daryti. –Viena dalis manęs nori pasakyti, kad tikrai turėjai vengti to, kas primintų asmeninius potyrius, bet kita būtų pasielgusi lygiai taip pat, tik jeigu pats būčiau buvęs tavo vietoje, jo jau nebebūtų gyvo,-atsiduso, liežuviu perbraukdamas lūpas. – Bet jeigu prabiltume kiek linksmesne tema, tai kunigo padėjėja? Odette, atleisk, bet tikrai neprimeni man kunigo padėjėjos,-norėdamas kiek praskaidrinti nuotaiką pajuokavo.
Back to top Go down
 

MAŽOJI SALĖ

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 2Go to page : Previous  1, 2

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Théâtre Édouard VII-