All love's luxuries
Are here for you and me.
MAŽOJI SALĖ - Page 2



 

Share
 

 MAŽOJI SALĖ

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3  Next
AuthorMessage
Anonymous

Guest
Svečias

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyTue Apr 09, 2019 9:15 pm


Odettė jautėsi labai panašiai kaip ir vyras, sėdintis greta, nors to pati ir nežinojo. Spektaklis jai tapo absoliučiai neįdomus, kad ir kaip jo prieš tai laukė. Moteriai tai nebuvo būdinga, tačiau tą akimirką ji pagalvojo, kad galbūt dėl šios priežasties taip nekantravo pagaliau ištrūkti iš namų į teatrą, galbūt kažkur giliai viduje nujautė, kad jos šioje salėje lauks kažkas gerokai daugiau nei puikus meno kūrinys. Galbūt judviejų ryšys, užsimezgęs dar ankstyvoje vaikystėje, buvo stipresnis už racionalų protą? Tuo tikėti ji nenorėjo. Tiesiog negalėjo nustoti galvoti bei atsistebėti, kad Gabriel išties čia, gali jį paliesti tiesiog ranka. Negalėjo rasti kitokio paaiškinimo nei likimas bei neįtikėtinas atsitiktinumas.
Žinoma, šypsena niekaip nedingo iš jos veido, o taip bebuvo jau seniai. Tas narvas, kuriuo buvo tapę jos dabartiniai namai, varė ją iš proto, tad galimybė sugrįžti į išties senus gerus laikus džiugino labiau kruopštus aktorių darbas ant scenos. - Nežinau kaip tu, tačiau aš šįvakar niekur neskubu, - sušnabždėjusi gūžtelėjo pečiais. Tai nebuvo visiška tiesa. Net jei šiandien sugebėjo išsiprašyti laisvesniam vakarui, jos laikas buvo labai ribotas. Vis dėlto buvo įsitikinusi, kad galėjo paprašyti pavaduojančio pareigūno padirbėti bent šiek tiek ilgiau, bent keletu valandų. Nusipelnė to, ar ne? - Tad mielai pabuvočiau čia šiek tiek ilgiau. Galbūt tuomet mums pavyks patekti ne tik į užkulisius, bet ir ant scenos. Įrodysiu, kad mano košmariški aktoriniai sugebėjimai nė kiek nepasikeitė, - lengvai mirktelėjusi, Odette tyliai nusijuokė. Tačiau jos tariamai tylus juokas, pasirodo, sukėlė gerokai daugiau dėmesio nei tikėjosi. Pastebėjusi vieną moterį iš parterio žvelgiančią į viršų, tiesiai į juos, Odette, laikydamasi, kad nesusijuoktų ir vėl, prisidengė burną delnu. Ruošėsi greit pasilenkti, pasislėpti ir kartu nusitempti Gabriel, tačiau iškart persigalvojo. Kad ir kas nutiks, tai nelabai buvo svarbu. Tai tik padėtų patirti dar vieną nuotykį, kurių ir taip jos gyvenime dabar trūko. Moteris išties jautėsi it sugrįžusi į vaikystę.
Tačiau vyrui pasiguodus, kad šis manosi esąs nepatikimas, Hanson giliai atsiduso. Galėjo puikiai suprasti jį. Kita vertus, kad ir kokie jie abu bebūtų, ji puikiai žinojo - ar bent jau manė žinanti - kad Hawking tikrai yra vienas sąžiningiausių jos pažįstamų žmonių. Norėjo tuo tikėti. - Vadink mane akla ar išprotėjusia, tačiau netikiu nė vienu tavo žodžiu. Kad ir kiek laiko bebūtų praėję, žinau, kad nepasikeitei. Kad ir toliau likai garbingas žmogus, - linktelėjo galva it patvirtindama savo žodžius. Nenorėjo tikėti, kad Gabriel, tas pats Gabriel, su kuriuo prieš daugelį metų drauge mokėsi akademijoje ir žinojo, kad šis nė karto nenusirašinėjo, galėtų būti kitoks.
Odette kiek nutilo tik prašnekus vyrui ir papasakojus jam savo istoriją. Iš vienos pusės, jai pasirodė savotiškai miela bei juokinga, kad jam, tokiam šaltam ir griežtam žmogui, galėjo taip stipriai galvą apsukti meilė. Be abejo, kita monetos pusė buvo visiškai skirtinga. Moteris suprato, kaip skaudžiai nukentėjo vyras ir į kokią sumautą situaciją jis įsivėlė. Guodžiančių žodžių, turbūt, nereikėjo. Jų greičiausiai jau spėjo prisiklausyti. Tad Odette tik dar kartą spustelėjo jo ranką, tarsi parodydama, kad apgailestauja bei palaiko jį. - Man labai malonu girdėti, kad pakėliau tau nuotaiką. Ir turiu pasakyti, kad jaučiuosi lygiai taip pat, - moteris nusišypsojo ir laisvos rankos pirštų galiukaiss perbėgo sau per plaukus. - Na, taip… Šiek tiek perdedu sakydama, kad mane ištrėmė, tačiau visai nesiruošiau čia atkeliauti, - krestelėjo galva. Jos istorija nebuvo pati blogiausia pasaulyje, tačiau tikrai ja nesididžiavo. - Kaip ir minėjau… Apsistojau motinos gimtinėje. Būdama ten, sulaukiau pasiūlymo prisidėti prie vienos bylos susijusios su… merginos išprievartavimu, - Odette kiek susiraukė ir prikando lūpą. Nujautė, kad Gabriel supranta link ko krypsta jos istorija. Vis dėlto jis buvo tas žmogus, kuris padėjo Hanson atsistoti ant kojų po to prakeikto vakarėlio, kai ją išniekino pora šunsnukių. - Viskas ėjosi gerai, netgi puikiai, tačiau dabar suprantu, kad nederėjo imtis šios bylos. Ji buvo per daug asmeniška. Vieną vakarą susidūriau su merginos skriaudėjais, buvau išgėrusi. Nenužudžiau jo, bet… Smarkiai sužalojau. Užuot nušalinę mane nuo pareigų jie paskyrė man bylą čia, Paryžiuje. Esu po priedanga, čia aš visai ne agentė, o kunigo padėjėja.
Back to top Go down
Anonymous

Guest
Svečias

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyThu Apr 11, 2019 9:28 pm


Gabrielis niekuomet nebuvo linkęs tikėti paranormaliais dalykais. Jis visuomet labiau buvo linkęs į logiką, o ne beprasmius svaičiojimus, kad kiekvieno žmogaus likimas yra iš anksto nulemtas ir kad kiekvienam yra skirtas, tik vienas vienintelis žmogus, kuris taps ta trūkstama dėlionės detale. Jeigu būtų visais tais dalykais tikėjęs, tikriausiai niekuomet nebūtų paleidęs Odettes, nes jie įvairiausiais požiūriais tiesiog tiko, vienas kitą papildydami. Dar vaikystėje, kai draugei reikėdavo nuotykių tuojau šalia atsirasdavo Ray ir pasiūlydavo nuveikti, ką nors visiškai netikėto. Kai jai reikėdavo tiesiog pasijuokti, jis išsitraukdavo kokį nors juokelį, kad ir visiškai beprasmį, bet kažkokiu būdu vis tiek sugebėdavo ją pralinksminti tarsi tam jam būtų nereikėję didesnių pastangų. O ir pati Odette, Gabrielį visuomet suprasdavo iš pusės žodžio, net ir tuomet, kai jis pats savęs iki galo nesuprasdavo. Tikriausiai tokio ryšio niekuomet nebuvo galima apleisti, tačiau gyvenimas susidėliojo kiek kitaip ir jie galėjo kaltinti tik patys save, kad leido kažkam juos išskirti.
Vis dėlto dabar tikrai nebuvo metas svarstyti apie tai, kas būtų galėję įvykti, jeigu jie nebūtų tiek laiko nesimatę, nes vis tiek jau nieko nebebuvo galima pakeisti. Tai buvo sunkus sprendimas, kurį jiems reikėjo priimti ir Ray neketino leisti sau dėl to gailėtis. – Aš irgi niekur neskubu. Be to, argi galėčiau praleisti progą išnaudoti visą tavo turimą laiką? Juk nežinia kada vėl teks susitikti,-vyras šyptelėjo, per daug neimdamas analizuoti to fakto, kad jis nė nenutuokė ar po šio vakaro jie ir vėl kada susitiks, neabejotinai būtų to norėjęs, bet nusprendė kurį laiką susitelkti tik į dabartį, per ilgai buvo nutolęs nuo to, kas vyko čia ir dabar. – Ak taip dabar prisiminiau, kad per teatro pamokas man pavyko tik išprašyti mokytojos, kad duotų tau medžio vaidmenį, bet ir dėl jo teko pasistengti, nors iš pradžių buvau pasirengęs atsisakyti Romeo vaidmens, kad tik būtum Džiuljeta,-ištarė su šypsena veide, prisimindamas aštuntos klasės vaidinimą. Tiesą sakant, tikrai norėjo vaidinti su Odette, bet tuomet mokytoja buvo įsitikinusi, kad ji nesugebėtų to padaryti. Bet jis nebūtų buvęs Gabrielis, jeigu nebūtų gavęs bent jau kokio nors vaidmens. Ray ir pats vos susilaikė nuo garsaus juoko, kai viena moteris pakėlė akis į viršų, bandydama įžiūrėti tamsoje ar viršuje kas nors sėdi, bet iš to kaip greitai ji nusuko akis Hawking nusprendė, kad ji paprasčiausiai bus pagalvojusi, kad moteriškas juokas tai tik koks nors specialusis efektas ar koks nors keistas režisieriaus sprendimas apjungiant dramą su komedija.
-Jeigu būtum mačiusi mane šiuos kelis mėnesius, tikriausiai būtum suabejojusi ar tikrai esu toks garbingas. Bet skausmas ir neviltis, matyt, gali priversti žmogų elgtis tikrai siaubingai, bet nežinau kodėl tau vis dejuoju dėl to, ką padariau pats tarsi pats negalėčiau susitvarkyti su savo demonais. O ir šį vakarą neatėjai pasiklausyti būtent to,-vyras gūžtelėjo pečiais, akimirką atrodė, kad jis bandė užsidaryti ir nuo jos, o galbūt tik stengėsi susivaldyti nuo visų emocijų, todėl traukėsi net ir nuo tos, nuo kurios tikrai nereikėjo trauktis. Jeigu su kuo ir galėjo būti atviras tai tik su Odette. Bet turėjo pripažinti, kad buvo šiek tiek linkęs į kraštutinumus, niekaip nesugebėdamas rasti to viduriuko, kuomet sugebėtų susivaldyti ir nepasiduoti pykčiui, bet ir nereikėtų visiškai užspausti emocijų, kurios vėliau prasiverždavo tik dar stipriau. Tai buvo sudėtingas procesas, kurį turėjo perprasti pats vienas.
Gabrielis nujautė, kad Hanson pasakojimas tikrai nebus paprastas, nes už menkus nusižengimus niekas nebūdavo ištremiamas į kitą šalį, todėl tik leido jai kalbėti nieko nesakydamas. Tačiau buvo akivaizdu, kad kuo toliau, tuo labiau viskas sudėtingėjo. Ray žinojo, kad moteriai tikrai nereikėjo imtis tos bylos, bet neketino pamokslauti, kam jau kam, bet ne jam reikėjo tai daryti. –Viena dalis manęs nori pasakyti, kad tikrai turėjai vengti to, kas primintų asmeninius potyrius, bet kita būtų pasielgusi lygiai taip pat, tik jeigu pats būčiau buvęs tavo vietoje, jo jau nebebūtų gyvo,-atsiduso, liežuviu perbraukdamas lūpas. – Bet jeigu prabiltume kiek linksmesne tema, tai kunigo padėjėja? Odette, atleisk, bet tikrai neprimeni man kunigo padėjėjos,-norėdamas kiek praskaidrinti nuotaiką pajuokavo.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 3405
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Accounts : Balthazar, Camila, Michael, Nazaire, Olivier, Sofia, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptySun Jul 07, 2019 3:12 pm



Praktiškai paryčiais, anksčiau už visus šokėjus ir kelis aktorius, kurie turėjo šį bei tą išmokti, atsiradusi teatre Willow iškart įšoko į savo darbo rūbus. Neskubėdama užsitempė ant kelio įtvarą ir tik tada apsiavė patogius šokių batus be kulniukų. Akimirką liūdėdama žiūrėjo į savo koją taip, tarsi nuo to jos kelis greičiau susitvarkytų, o tada atsibudusi nuo minutės gailesčio susikaupia ir nusiteikia darbui. Apšilusi ir pratampiusi raumenis pasilabina su pradėjusiais rinktis žmonėmis ir pakartoja visus pratimus su jais. Apšilimo niekada nebus per daug. Galiausiai imasi darbo, vis garsiai skaičiuodama, rodydama judesius, filmuodama rezultatus, aiškindama, kas negerai, o svarbiausia pati minimaliai šokdama. Nespėja pastebėti, kaip akimirksniu prabėga visa diena, ir pavakarę visi pasiprašo laisvės. Dar kartą praėjusi su visais choreografiją paploja sau ir kitiems ir atsisveikinusi nueina susitvarkyti. Vėl persirengusi į normalius rūbus įsiauna aukštakulnius, nepaisydama kojos situacijos. Buvo nusiteikusi nuveikti dar labai daug, tad susimetusi visus daiktus į krepšį persimeta šį per petį ir išeina iš salės. Sustojusi koridoriuje ima intensyviai kuistis krepšyje, bandydama rasti savo telefoną, bet nieko nepešusi galiausiai išsitraukia butelį vandens ir šį atsisuka. Pajautusi spazmą kelyje paeina kiek labiau nuo pačio praėjimo ir atsirėmusi į sieną pečiu, permeta svorį ant sveikos kojos. Lyg niekur nieko gurkšnoja vandenį, tiesiog laukdama, kol situacija pagerės. Ką čia darysi tragediją..
Back to top Go down
Online
Zacharius Éric Valcourt

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 864
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : Angelica; Violetta; Ginger; Imaan; Hassan; Gaius
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptySun Jul 07, 2019 8:20 pm



Zacharius mėgo sakyti, jog teatre gyvena, taip norėdamas pabrėžti atsidavimą savo amatui. Visad taip kalbėdavo su pasididžiavimu, užsidegimu ir nuoširdumu, kas tuojau kitus įtikindavo, kad šis vyras myli aktorystę iki pat pirštų galiukų. Tiesa buvo šiek tiek kitokia. Negalima sakyti, jog Valcourt nemylėjo savo darbo, dievaži, buvo be galo teatrališka persona ir savęs neįsivaizdavo niekur kitur. Tik tiek, kad jis čia toli gražu negyveno. Maždaug ties antrąja repeticijų savaite režisierius liovėsi skaičiavęs, į kelias iš jų Zach pavėlavo. Kam skaičiuoti, jei į visas? Vakare užšventęs vyrukas ryte tikrai nenorėdavo keliauti į teatrą, velniop visą tą meilę aktorystei. Taigi, kol atsikeldavo iš lovos, nusiprausdavo, išgerdavo nuskausminamųjų ir degtinės kokteilį... praeidavo laiko. Ir visi nuolankiai laukdavo, kol žvaigždė įžengs į salę. niekas net atvirai nebesiskundė, nes Zacharijui buvo taip nesvarbu, kad nė neverta aušinti burnos. Taigi, pagal idėją, dėl jo vėlavimo repeticija turėjo užsitęsti... bet pagirių kankinamas vyras tiesiog atsisakė dirbti toliau, viską reziumuodamas fraze "ir taip viskas visiems aišku, kam čia kruštis?" Taigi, susirinkęs daiktus ir užkulsiuose persirengęs, Zach išsvirduliavo į koridorių. Tikrai, išsvirduliavo. Nebebuvo girtas (neskaitant jau minėto degtinės ir nuskausminamųjų kokteilio, bet čia jam buvo kasdienė praktika), bet nuo pagirių galvelė sukosi taip, kad Eric kažkaip įmantriai dėjo žingsnelius. Vajė. Visgi, tyliame koridoriuje jo dėmesį kai kas patraukė taip, kad vyrukas užmiršo taip smarkiai troškęs grįžti namo į šiltutę minkštutę lovą. Įžūliu žvilgsniu nužiūrėjęs Willow, Zachas užsimetė savo firminę šypsenytę ir žengtelėjo kiek arčiau merginos. Palaikė saugų atstumą, velniai žino, kas gali nutikti.
- Willow, mažyte, taip manęs pasiilgai, kad lauki koridoriuje? - saldžiai sučiulbėjo, atidengdamas dantų eilę. Labai miela.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 3405
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Accounts : Balthazar, Camila, Michael, Nazaire, Olivier, Sofia, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptySun Jul 07, 2019 11:41 pm



Willow visai priešingai – į teatrą užsukdavo tik tada, kai jos reikėjo. Bet jeigu jau užsukdavo, tai dažniausiai puikios formos ir pasiruošusi pasilikti visą dieną. Ir gėrė nebent po repeticijų.. Vienu žodžiu, visiška priešingybė. Būtent dėl to, gerdama vandenį iš savo hipsteriškos „this could be vodka“ gertuvės iškart atkreipia dėmesį į atlinguojantį vyrą. Šiam reikiamai nepriartėjus jau ima vartyti akis, pagal figūros judėjimą ir koordinacijos nebuvimą žinodama, kas jos laukia. Įsimeta gertuvę atgal į krepšį ir planuoja pasiplauti, bet jos koja kaip tyčia dar labiau įsitempia ir Willow nelieka nieko kito, kaip likti pasirėmus į sieną. Nuostabu. Sukryžiuoja rankas ant krūtinės ir vyrui priėjus nežymiai atsilošia atgal, negalėjo nepastebėti, kaip puikiai nuo jo jautėsi neseniai čia būto vakarėlio kvapas. – Pagaliau pasirodei! – dramatiškai pakelia balsą aukštyn, tikėdamasi, kad tai atsilieps Zacharius galvoje ir priglaudžia delną prie krūtinės, - dieną naktį stoviu pasirėmus…. Savaitę laiko laukiu ir tik dabar pasirodei.. o visi interviu nuolatos teigia, kad gyveni teatre, - nutaisiusi stirnos žvilgsnį paklapsi akimis ir veidui per akimirką persimainius tiesiog suprunkščia. – Kas čia nutiko, kad apskritai pasirodei repeticijoje? Kiek girdėjau „ir taip viskas visiems aišku“? – šiandieninė damos nuotaika pasirenka nekartoti toliau dažniausiai sekančių Erico žodžių, bet esmę jis tikrai suprato. Na, visais laikais žmonės teatre mėgo šnekėti.. o ji tikrai nebuvo vienintelė, kuriai dažnai norėjosi Zacharius pasiūlyti snickersą ir tuo pačiu nebūti primadona. Nors Reeva nebuvo įsitikinusi, kad tai įmanoma. – Judėk toliau, nuo tavęs dvelkia alkoholio distilerija, - pamosuoja ranka sau prieš nosį, labai smarkiai apsvarstydama galimybę iššuoliuoti iš čia. Žinoma, įvertina, kaip tai atrodytų ir nusprendžia palaikyti stiprų frontą.
Back to top Go down
Online
Zacharius Éric Valcourt

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 864
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : Angelica; Violetta; Ginger; Imaan; Hassan; Gaius
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyTue Jul 09, 2019 12:35 am



Kokia atsakinga mergina... tokių labiausiai Zach ir nemėgo. Nes atsakingi žmonės negali tokie būti tyliai. Jie tiesiog privalo savo puikų ir sustyguotą gyvenimo būdą kišti vyrui panosėn, žerti patarimus ar galiausiai vadovauti jam, ką galima daryti ir ko ne. Zacharius buvo pats sau viršininkas, net jeigu režisieriai ir manė kitaip. Repeticijų grafikas jam buvo tarsi rekomenduojamas atėjimui laikas, o ne griežtas tvarkaraštis. Taip jau yra su tomis įnoringomis žvaigždutėmis - už milžiniško talento slypi nepakeliamas charakteris, su kuriuo tenka taikstytis tiems, kurie nuoširdžiai nori nudirbti darbus. Willow visa tai patyrė savo kailiu, dėl ko jos neapykanta vyrui turėtų būti visiems aiški. Na, tik ne Zachui. Jo kuklia nuomone, visi privalo jį mylėti. Juk čia Zacharius Valcourt! Pažiba! Teatro deimantas!! Bet va kažkokia mergiotė užsimanė pastatyti jį į vietą. O savo vietą Zach buvo susiplanavęs kur kitur. Gana kritiškai nužvelgė į sieną pasirėmusią merginą. Nežinojo apie jos traumą ir net nesigilino, tad nenumanė, kad tokioje pozoje Sullivan stovi dėl skausmo. Na, jei ir žinotų, kažin ar kas pasikeistų. Eric visad buvo labiausiai susidomėjęs savimi. O jo galvoje nuo Willow spiegimo dabar sudrebėjo viskas, kas įmanoma...
- Mieloji, galėjai man tiesiog paskambinti. Juk abu žinom, dėl ko manęs šitaip lauki, - mirktelėjo akele neva labai protingai čia pasisakydamas. - Aš dirbu savo darbą... Net jeigu tai ir iš esmės bereikšmės repeticijos, - gūžtelėjo pečiais, dar kol kas neįsižeisdamas dėl Willow replikos. Kol kas. Bet kurią akimirką kazanovos rolę Zacharius galėjo pastumti į šalį ir pulti ginti savo vargšelio pažeisto ego. Merginai tereikėjo dar trupučiuką jį spustelėti. Vos vos. Vyras niekad nepasižymėjo kantrybe. - Oj, tik nereikia... Neapsimesk, kad nenori manęs šalia, - išsiviepė ir dar kažkaip keistai pasvirduliavo. Et... velniop tą koordinaciją. Matyt, reikės dar vieno kokteilio. - Na, gal prilipai prie tos sienos, ką? - kilstelėjo antakius, gal net visai susidomėdamas, ko čia taip įsitempus mergina stovi... sportinis interesas.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 3405
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Accounts : Balthazar, Camila, Michael, Nazaire, Olivier, Sofia, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyTue Jul 09, 2019 11:47 pm



Gal Zacharius ir galėtų taip pagalvoti apie Willow, nes vienintelė vieta jos gyvenime, kur vyravo disciplina ir buvo jos darbas, o jis jos kitokiame amplua ir nematė. Juk užteko neapsižiūrėjus pastatyti vieną koją ne taip ir prašau.. baigiasi turai, profesionalus šokis, renkiesi daiktus ir kraustaisi į Paryžių. Žinoma, galėjo būti ir blogiau, bet stoviniuojant atsirėmus į sieną, aplinkui tiesiog skleidžiantis Erico žavesiui.. na, esi linkęs apmąstyti šiokius tokius gyvenimo pasirinkimus. Be to, Willow niekada niekam nekišo savo gyvenimo būdo. Išskyrus tuos atvejus, kai dvi kaires kojas turintis primadona vėluodavo į jos repeticijas. Bet kam nepasitaiko? Ir mylėti vyro ji tikrai neketina.. nepasakytų, kad jo nekenčia.. tiesiog jaučia jam pakankamai stiprią antipatiją? Bet kokių dar emocijų iš jos reikėtų norėti, kai jis akivaizdžiai negerbė jos darbo? Na, juk svarbiausia yra pagrindinis aktorius ar ne? Ir net jeigu spektaklis dalinai remtas šokiu, o tam pagrindiniam aktoriui smarkiai nesiseka, juk kalta vis tiek liks choreografė.. nes Zacharius tiesiog per daug nuostabus, kad ką nors darytų blogai? Ar bent jau jis buvo tuo įsitikinęs. Negali sakyti, talento vyras tikrai turėjo, bet kažin ar Reeva kada įgarsintų tokią mintį. Klausydama Erico tik kilstelėja antakius ir suprunkščia, - mm, turbūt todėl, kad su tavimi daugiau nieko ir nelieka. Tik laukti. Supranti, nes visada vėluoji arba iš viso nesirodai tokiose paprastose repeticijose, kaip mano, - pati sau nusijuokia dėl tokio savo šmaikštumo, nes iš tiesų. Ar dar kas nors apskritai vyksta, be Zaharijaus laukimo. Jis kaip tas kūdikis, kurio visi laukia, bet jis niekaip nelenda į šį pasaulį. Haha. – Tu, dirbi savo darbą, - dabar jau visai įsismagina ir ima juoktis, - dirbi.. darbą.. – nesusilaikiusi ištiesia ranką ir delnu paplekšnoja vyrui per petį, - jeigu repeticijos tokios bereikšmės nemanai, kad ir rezultatas turėtų būti toks pats? – dabar jau visai mina ant vyriškio ego, nors tikrai nemano taip apie spektaklius, kuriuose jis vaidino. Nesinorėtų pripažinti, bet matė jų tikrai daugiau negu vieną. Iš kitos pusės, Paryžiuje buvo labai sunku pamatyti ką nors, kur Ericas nevaidina.. tad kas galėtų ją kaltinti. – Taip, Zacharijau, viskas, ko trokštu tai tavęs savo lovoje. Nesuprantu, kaip be to gyvenu, - nesistengdama pasikuklinti atkerta vyrui ir dramatiškai atsidūsta. Tai kur jau ne. – Labai gaila, bet tokios būsenos tu turbūt tokios net nerastum.. ką jau kalbėti apie kitas esmines vietas, - ir vėl pasidžiaugia savo sąmoju ir plačiai išsišiepia. Ji tik tikrina, tą garsiai pasižymėjusią neegzistuojančią Valcourt kantrybę. Nori atrasti, kur jos riba. Nes turbūt tokią peršoko jau mažiausiai tris kartus. Bet dabar ją pagavo azartas. – Kad ir kaip norėčiau čia nestovėti, deja, mano koja šiandien nusprendė kitaip. Esu įsitikinusi, kad tau neįdomu, - gūžtelėja pečiais, jausdama, kaip koją po truputį atleidžia ir atsargiai ją palankstydama. Gal ir nereikėjo, bet progresas yra, tad šansai keliauti jau kaip ir didėja. Tuo labiau, kad buvo įsitikinusi, jog jeigu eis greičiau, Zacharius tiesiog nespės su ja dėl savo akivaizdžiai sutrikusios koordinacijos.
Back to top Go down
Online
Zacharius Éric Valcourt

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 864
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : Angelica; Violetta; Ginger; Imaan; Hassan; Gaius
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyThu Jul 11, 2019 12:54 am



Na, Zachas labai norėtų apsimesti, kad merginos jam jaučiama antipatija visiškai nerūpi. Bet vien šis faktas kažkaip skaudžiai žnaibė ego, nes juk jis taip buvo įpratęs, jog visos moterys siektų jo dėmesio. O ne prašytų atsiknisti... Sunku pasakyti, ar tai koks nepilnavertiškumo kompleksas, ar paprasčiausia priklausomybė nuo dėmesio. Arba abu. Visgi, Valcourt nelabai ir stengėsi pasirodyti kaip nors geriau Willow akyse. Jis nebuvo įpratęs per daug stengtis, daug mieliau viską gauti iškart ir už dyką. Šiaip ar taip, priešaky stovinti tamsiaplaukė kažkuo rodėsi įdomi. Savo ryžtu? Iškalba? Vyras negalėtų atsakyti. Tiesiog kuteno šioks toks smalsumas, kurio jis negalėjo ir nenorėjo paaiškinti ir kurio egzistenciją veikiau neigtų negu pripažintų. Tokia susisukusi ir buvo Zach asmenybė - jo nesuprato kiti, jo nesuprato jis. Matyt tam nemažai įtakos turėjo ir ilgametis svaigalų pumpavimas tiesiai į sistemą, kurios sraigteliai sukosi jau šiek tiek.. strigdami. Kas paaiškina ir vyro svyravimą čia pat koridoriuje lyg jis būtų vėjo taršomas medelis. Tačiau, net svyruojant kūnui, niekada nesvyruoja Erico pasitikėjimas savimi. Kai ko iš žmogaus negali atimti net mirtinai pavojingas -inų bei alkoholio miksas. Jis apdovanojo Willow savo kerinčia žurnalo viršelio šypsena, tokia pat netikra kaip ir jo atsidavimas darbui. Bet ta šypsena ėmė tirpti greičiau nei ledas pavasarį, nes iš pradžių tik juoką kėlę Willow žodžiai tapo labai aštrūs ir skaudinantys. O į įžeidimus vyras paprastai reaguodavo įjungdamas gynybinį mechanizmą, kuris pasižymėjo tuo, jog spjaudydavo tokį pat niekinimą, kokio ir sulaukė. Dažnai Zacharius primindavo įsižeidusį darželinuką, kuris į bet kokią kritiką atsako ‘o tavo mama negraži.’ Na, tik tas atsakas būna labiau suaugusiųjų versija.
- O, Willow, kokia tu juokinga, - vyptelėjo, tik šįsyk jau nebeslėpdamas nepasitenkinimo. Nebesugebėtų paslėpti, jo susikaupė kiek per daug. - Svarbiausia, kad prajuokini pati save.. - išspjovė ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. - O nemanai, kad rezultatas gali pasirodyti bereikšmis, nes šokius statė choreografė su neveikiančia koja? - nusišypsojo, bet tikrai jau be jokio žavesio. Ne ne, ši šypsena labiau spinduliavo ‘aš tave užmušiu’ jausmą. Matote, yra du dalykai, ant kurių geriau neužminti - Zacharius talentas ir lovos reikalai. Čia buvo dvi sritys, kuriose vyras jautėsi nepralenkiamas ir neįveikiamas. O jo ego buvo jautrus ir trapus... gėlelė. - Mažyte, tu tai sakai ir pati tuo netiki. Juk abu žinome, jog šianakt, viena gulėdama savo didelėje lovoje, baigsi žiūrėdama į mano nuotrauką, - pasakė ir net mintyse save pagyrė už tokį išsireiškimą. Kaip gudru, tikrai. Pats irgi pasirėmęs į sieną, na, tik į paraleliai esančią nuo Willow, vyras atidžiai įsižiūrėjo į ją. Skanuojančiu, kone po kaulelį narstančiu žvilgsniu. Be visa ko, tokia stovėsena užtikrino, kad jis nenusisvyruos taip, jog liks pakritęs ant grindų. - Ar tik nereikės panelės parvesti iki namų? Ar ketini laikytis savo idiotiško išdidumo ir stovėti čia per naktį? Nes, panašu, kad tavo koja veikti pagal paskirtį neketina, - na, jis nepagarsino, kad jam įdomu, kas išties merginai yra nutikę. Išties, buvo gana smalsu, bet Zach pademonstravo ir savo išdidumą. O ir iki namų vesti reikėtų labiau jį patį... bet prieš šį faktą dabar galima ir užsimerkti.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 3405
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Accounts : Balthazar, Camila, Michael, Nazaire, Olivier, Sofia, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptySun Jul 14, 2019 1:42 am



Labai nuostabu, kaip atvirkščiai kartais veikė žmonių smegenys. Taip išeina, Zacharijui Willow buvo įdomi tik dėl to, kad jautė jam antipatiją? O jeigu jis būtų jai patikęs kaip visoms... na, aiškiai kokių sutrikimų turinčioms moterims, tada viskas būtų buvę atvirkščiai? Ir nepaisant visos šios geležinės logikos, Ericas vis tiek nebandė nė kiek šviesiau nuspalvinti savo paveikslo. Logikos viršūnė. Reeva dar repeticijų laikais buvo nusprendusi, kad Zacharius elgiasi kaip mažas ir įnoringas vaikas, kuriam viskas turi vykti taip, kaip jis nori, arba jis krenta ant žemės ir klykia taip, tarsi būtų atėjusi pasaulio pabaiga.. o tokių vaikų nemėgo niekas. Nepaisant to, Sullivan negalėjo paneigti, kad vyras buvo jai kažkuo įdomus. Gal būtent tuo savo žvaigždės charakteriu? Šiek tiek priminė jos tėvo susižavėjimą savimi.. matyt tuo ir užkabino. Žinoma, ta dalis apie svaigalų pumpavimą gal ir nebūtų taip labai sužavėjusi merginos, bet visi su savo demonais tvarkosi savaip? Na, ji nebuvo linkusi smerkti. Tik truputėlį, kai kas nors bandė groti jos nervais. Pati šnekėdama jaučia, kad labai sėkmingai skinasi kelią ties „geriau neperžengti“ riba ir tikrai neplanuoja sustoti. Na, jeigu jiedu būtų nusprendę pasisvaidyti tik šiek tiek įžeidžiais komentarais juk niekas neveiktų taip kaip visada? Reikėjo imtis ko nors rimtesnio, skaudesnio.. vien tam, kad būtų įdomiau. Pergalingai išsišiepia po tokio vyro atsikirtimo, aiškiai supratusi, kad palietė ne vieną jautrų nervą ir laisvą savo ranką atremia į klubą, aiškiai džiaugdamasi pasiektu rezultatu. Žinoma, šypsena kiek apmažėja, Zacharius vimtelėjus apie jos neveikiančią koją, bet negi dabar pyksi ant visatos, kad gavo traumą. Tarsi ne pati statė koją ne ten. – Turbūt nežinai tokio puikaus posakio, „tie kurie negali daryti – moko“, tai čia labai panaši situacija. Tau galbūt sunku patikėti, bet choreografiją sugalvoja smegenys, o ne koja, - vėl kilstelėja lūpų kampučius, užgauta turbūt ne tiek, kiek Ericas būtų norėjęs ir laukia, ką dar originalaus išgirs. Klausydama sekančios pastabos išlenkia antakius ir stipriau prikanda lūpą, akivaizdžiai stengdamasi nesijuokti. Pasisuka taip, kad dabar jos nugara remtųsi į sieną, ir žiūrėdama vyrui tiesiai į akis kiek pakreipia galvą į šoną, - ar čia toks subtilus būdas pasakyti, kad galvoji apie mane lovoje? – kelis kartus kiek greičiau sumirksi akimis ir liežuviu perbraukia savo viršutinę lūpą. – Kodėl esi toks įsitikinęs, kad aš joje būsiu viena? – pirštų galais labai „neakivaizdžiai“ perbėga savo liemeniu, tada per krūtinę ir pakilusi link kaklo nubraukia plaukus atgal. Trumpą akimirką pasigaili, kad jos marškiniai neturi iškirptės, nes tokiu atveju šis pasirodymas iš sudegusio teatro veiktų žymiai geriau. Žinoma, koja tokiu svorio permetimu per daug nesidžiaugia, bet pakentės vien tam, kad galėtų paerzinti Zacharius. Akivaizdžiai tai yra naujai Reevos atrastas hobis. – Wow, dar kiek ir pagalvosiu, kad siūlaisi man padėti. Ar tau viskas gerai? - klausiamai išlenkia antakius ir nebesistengdama laikytis smagiai nusijuokia. – Mažyti, - pasirenka tokį patį atsakomąjį kreipinį, - nemanai, kad jeigu ką ir reikės vesti iki namų, tai nebent tave patį? Gal tau parodyti, kurioje pusėje yra išėjimas? Šiaip ar taip, ne taip dažnai čia lankaisi, - plačiai nusišypso, net nebandydama slėpti fakto, kaip labai save linksmina, juk tai ir buvo svarbiausia. Nuleidusi akis į savo koją neakivaizdžiai atsidūsta, mintyse šnektelėdama, kad šioji jau galėtų imti funkcionuoti. Ji, žinoma, galėtų iššlubčioti iki išėjimo, bet neplanuoja suteikti Zacharius malonumo matyti tokį vaizdą. Blogiausiu atveju galėtų tiesiog kam nors paskambinti ir paprašyti, kad ją paimtų ir tai įgautų labai tiesioginę prasmę, bet vėlgi.. palauks, kol Valcourt nuspręs, kad vėluoja į kokį nors vakarėlį. Na, arba kol jis užmigs, pasirėmęs į sieną? Neatrodo labai nerealistiškas variantas.
Back to top Go down
Online
Zacharius Éric Valcourt

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 864
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : Angelica; Violetta; Ginger; Imaan; Hassan; Gaius
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyWed Jul 17, 2019 11:47 pm



Bandyti bet kokius Zacho veiksmus, žodžius ar poelgius surišti su pačia elementariausia logika yra tik laiko gaišimas. Vyras gyveno savame pasaulyje, matė viską kiek kitaip negu paprastas žmogus. Tiesiog jis aplinką vertino taip, kaip palankiau pačiam. Atsižvelgė į tai, kas kurstė susidomėjimą, pasitikėjimą savim ir savimeilę. Valcourt nesivadovavo logika, visi jo gyvenimo principai iš esmės su pastarąja kirtosi. Jis tiesiog ekscentriškas žmogus, kurio protas suveltas tiek, jog vargu ar įmanoma ištraukti kokį siūlą. Willow neturėtų vargti, net jeigu ir smalsu. Kad ir kuo merginą jis užkabino, tam veikiausiai nebebus paskatinimo skleistis, nes... Zacharius paprasčiausias šiknius. Galima manyti, kad po šunsnukio fasadu slepiasi jautri ir įskaudinta asmenybė, tačiau vyras nebuvo apsisiautęs jokiais metaforiniais šydais. Tiek išorėje, tiek viduje Zach buvo visiškas suskis. Klastingas ir įnoringas. Pasipūtęs, išdidus, nemalonus ir egoistas. Kankinamas priklausomybių. Galbūt tai, kas dedasi Erico galvoje nuspėti ir buvo sudėtinga, bet kaip asmenybė jis nebuvo jokia dėlionė. Kas žibėjo išorėje, tas slėpėsi ir viduje.
- Galbūt žingsnelių eigą ir sugalvoja protas, bet kokia to prasmė, jei nesugebi parodyti, - gūžtelėjo pečiais, toliau akiplėšiškai spausdamas merginai, matyt, gana skaudžią vietą. Bet Zach dabar mažiausiai jaudinosi dėl to, kad elgiasi tiesiog šlykščiai. Jo paties ego vyrui buvo svarbesnis už paprasčiausią žmogiškumą. - Ar manai, kad tą gali padaryti bet kas, turintis smegenis? - Valcourt šyptelėjo ir netikėtai užsimanė parūkyti. Visa laimė, jog užteko proto cigaretės neprisidegti čia pat koridoriuje, kur visu garsu būtų ėmę klykti dūmų detektoriai. Tik tiek, kad su tokiu noru Zach negalėdavo per ilgai kentėti... bet iš čia jis neišeis nelaimėjęs karo. Willow... laikykis? - Negalvoju, brangioji. Neturiu laiko galvoti apie ką nors galvoti lovoje, o ypač apie tave, - Valcourt tylomis nusijuokė pakankamai dirbtinu juoku. Galbūt Reeva linksminosi, bet vyras jau virė. Nestipriai, tačiau nemaloni emocija degino ir lyg ugnikalnis bet kada galėjo iššauti lauk. - Tu, žinoma, pusiau simpatiška, akivaizdžiai lanksti ir plastiška, bet... o, Willow, iš tavo charakterio galiu nuspręsti, jog naktis leidi viena su savimi. Visomis prasmėmis, - saldžiai nusišypsojo, pakreipdamas galvelę į šoną. - Joks save gerbiantis vyras nesitaikstytų su tavo ožiais, net jeigu atkištum savo persiko formos užpakalį savo noru, - tokiu pat čiauškančiu balsu pridūrė ir žvilgsniu, žinoma, nusekė labai jau neakivaizdžiai per kūno linijas bėgiojančius Willow pirštus. Kreivai šyptelėjęs Zach tik papurtė galvą. Labai gražu. Tik kol kas nepakankamai, kad vyras pasiduotų. Jo skoniui, per daug drabužių. Pasirinko tokio Sullivan spektaklio nepakomentuoti, tarsi kątik nebūtų jos nužiūrinėjęs. - Nesisiūlau tau padėti ir neketinu to daryti, kol nepaprašysi, - vyptelėjo. Va čia jau Zach nei melavo, nei blefavo. Koks nuostabus jausmas, kai pagalbos prašo tas, kuris iš pradžių drabstė purvais... Apie tai pagalvojus Valcourt vos ne seilės ėmė kauptis burnoje. Absoliučiai dieviška. - Ačiū, kur išėjimas žinau. Bet išeisiu tik po tavęs, damoms pirmenybė, - visiškai ramiai atsakė ir klastingai nusišypsojo. - Gal jau praeisi? Ar dar nori pastoviniuoti? - Zach tonas buvo.. mandagus. Na, štai ir aktorius. Jis norėjo prispausti Willow prie sienos, žinoma, metaforiškai, nes fiziškai tai būtų per lengva, atsižvelgiant į tai, kad jiedu jau stovi pasirėmę į sienas. Valcourt tik ieškojo tinkamo mygtuko, tinkamo skaudulio, kurį spustelėjus sprogs bomba ir prasidės pirotechnikos šou.
Back to top Go down


Sponsored content

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty


Back to top Go down
 

MAŽOJI SALĖ

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 3Go to page : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Théâtre Édouard VII-