I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
MAŽOJI SALĖ - Page 2



 

Share
 

 MAŽOJI SALĖ

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3  Next
AuthorMessage
avatar

MAŽOJI SALĖ - Page 2 AmV0R9H
Justė

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyTue 9 Jul - 0:35



Kokia atsakinga mergina... tokių labiausiai Zach ir nemėgo. Nes atsakingi žmonės negali tokie būti tyliai. Jie tiesiog privalo savo puikų ir sustyguotą gyvenimo būdą kišti vyrui panosėn, žerti patarimus ar galiausiai vadovauti jam, ką galima daryti ir ko ne. Zacharius buvo pats sau viršininkas, net jeigu režisieriai ir manė kitaip. Repeticijų grafikas jam buvo tarsi rekomenduojamas atėjimui laikas, o ne griežtas tvarkaraštis. Taip jau yra su tomis įnoringomis žvaigždutėmis - už milžiniško talento slypi nepakeliamas charakteris, su kuriuo tenka taikstytis tiems, kurie nuoširdžiai nori nudirbti darbus. Willow visa tai patyrė savo kailiu, dėl ko jos neapykanta vyrui turėtų būti visiems aiški. Na, tik ne Zachui. Jo kuklia nuomone, visi privalo jį mylėti. Juk čia Zacharius Valcourt! Pažiba! Teatro deimantas!! Bet va kažkokia mergiotė užsimanė pastatyti jį į vietą. O savo vietą Zach buvo susiplanavęs kur kitur. Gana kritiškai nužvelgė į sieną pasirėmusią merginą. Nežinojo apie jos traumą ir net nesigilino, tad nenumanė, kad tokioje pozoje Sullivan stovi dėl skausmo. Na, jei ir žinotų, kažin ar kas pasikeistų. Eric visad buvo labiausiai susidomėjęs savimi. O jo galvoje nuo Willow spiegimo dabar sudrebėjo viskas, kas įmanoma...
- Mieloji, galėjai man tiesiog paskambinti. Juk abu žinom, dėl ko manęs šitaip lauki, - mirktelėjo akele neva labai protingai čia pasisakydamas. - Aš dirbu savo darbą... Net jeigu tai ir iš esmės bereikšmės repeticijos, - gūžtelėjo pečiais, dar kol kas neįsižeisdamas dėl Willow replikos. Kol kas. Bet kurią akimirką kazanovos rolę Zacharius galėjo pastumti į šalį ir pulti ginti savo vargšelio pažeisto ego. Merginai tereikėjo dar trupučiuką jį spustelėti. Vos vos. Vyras niekad nepasižymėjo kantrybe. - Oj, tik nereikia... Neapsimesk, kad nenori manęs šalia, - išsiviepė ir dar kažkaip keistai pasvirduliavo. Et... velniop tą koordinaciją. Matyt, reikės dar vieno kokteilio. - Na, gal prilipai prie tos sienos, ką? - kilstelėjo antakius, gal net visai susidomėdamas, ko čia taip įsitempus mergina stovi... sportinis interesas.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Credit : Gifs, icon: beautifulchaos♡♡♡; code: starboy♥
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Saveria Lia Fibonacci

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyTue 9 Jul - 23:47



Gal Zacharius ir galėtų taip pagalvoti apie Willow, nes vienintelė vieta jos gyvenime, kur vyravo disciplina ir buvo jos darbas, o jis jos kitokiame amplua ir nematė. Juk užteko neapsižiūrėjus pastatyti vieną koją ne taip ir prašau.. baigiasi turai, profesionalus šokis, renkiesi daiktus ir kraustaisi į Paryžių. Žinoma, galėjo būti ir blogiau, bet stoviniuojant atsirėmus į sieną, aplinkui tiesiog skleidžiantis Erico žavesiui.. na, esi linkęs apmąstyti šiokius tokius gyvenimo pasirinkimus. Be to, Willow niekada niekam nekišo savo gyvenimo būdo. Išskyrus tuos atvejus, kai dvi kaires kojas turintis primadona vėluodavo į jos repeticijas. Bet kam nepasitaiko? Ir mylėti vyro ji tikrai neketina.. nepasakytų, kad jo nekenčia.. tiesiog jaučia jam pakankamai stiprią antipatiją? Bet kokių dar emocijų iš jos reikėtų norėti, kai jis akivaizdžiai negerbė jos darbo? Na, juk svarbiausia yra pagrindinis aktorius ar ne? Ir net jeigu spektaklis dalinai remtas šokiu, o tam pagrindiniam aktoriui smarkiai nesiseka, juk kalta vis tiek liks choreografė.. nes Zacharius tiesiog per daug nuostabus, kad ką nors darytų blogai? Ar bent jau jis buvo tuo įsitikinęs. Negali sakyti, talento vyras tikrai turėjo, bet kažin ar Reeva kada įgarsintų tokią mintį. Klausydama Erico tik kilstelėja antakius ir suprunkščia, - mm, turbūt todėl, kad su tavimi daugiau nieko ir nelieka. Tik laukti. Supranti, nes visada vėluoji arba iš viso nesirodai tokiose paprastose repeticijose, kaip mano, - pati sau nusijuokia dėl tokio savo šmaikštumo, nes iš tiesų. Ar dar kas nors apskritai vyksta, be Zaharijaus laukimo. Jis kaip tas kūdikis, kurio visi laukia, bet jis niekaip nelenda į šį pasaulį. Haha. – Tu, dirbi savo darbą, - dabar jau visai įsismagina ir ima juoktis, - dirbi.. darbą.. – nesusilaikiusi ištiesia ranką ir delnu paplekšnoja vyrui per petį, - jeigu repeticijos tokios bereikšmės nemanai, kad ir rezultatas turėtų būti toks pats? – dabar jau visai mina ant vyriškio ego, nors tikrai nemano taip apie spektaklius, kuriuose jis vaidino. Nesinorėtų pripažinti, bet matė jų tikrai daugiau negu vieną. Iš kitos pusės, Paryžiuje buvo labai sunku pamatyti ką nors, kur Ericas nevaidina.. tad kas galėtų ją kaltinti. – Taip, Zacharijau, viskas, ko trokštu tai tavęs savo lovoje. Nesuprantu, kaip be to gyvenu, - nesistengdama pasikuklinti atkerta vyrui ir dramatiškai atsidūsta. Tai kur jau ne. – Labai gaila, bet tokios būsenos tu turbūt tokios net nerastum.. ką jau kalbėti apie kitas esmines vietas, - ir vėl pasidžiaugia savo sąmoju ir plačiai išsišiepia. Ji tik tikrina, tą garsiai pasižymėjusią neegzistuojančią Valcourt kantrybę. Nori atrasti, kur jos riba. Nes turbūt tokią peršoko jau mažiausiai tris kartus. Bet dabar ją pagavo azartas. – Kad ir kaip norėčiau čia nestovėti, deja, mano koja šiandien nusprendė kitaip. Esu įsitikinusi, kad tau neįdomu, - gūžtelėja pečiais, jausdama, kaip koją po truputį atleidžia ir atsargiai ją palankstydama. Gal ir nereikėjo, bet progresas yra, tad šansai keliauti jau kaip ir didėja. Tuo labiau, kad buvo įsitikinusi, jog jeigu eis greičiau, Zacharius tiesiog nespės su ja dėl savo akivaizdžiai sutrikusios koordinacijos.
Back to top Go down
avatar

MAŽOJI SALĖ - Page 2 AmV0R9H
Justė

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyThu 11 Jul - 0:54



Na, Zachas labai norėtų apsimesti, kad merginos jam jaučiama antipatija visiškai nerūpi. Bet vien šis faktas kažkaip skaudžiai žnaibė ego, nes juk jis taip buvo įpratęs, jog visos moterys siektų jo dėmesio. O ne prašytų atsiknisti... Sunku pasakyti, ar tai koks nepilnavertiškumo kompleksas, ar paprasčiausia priklausomybė nuo dėmesio. Arba abu. Visgi, Valcourt nelabai ir stengėsi pasirodyti kaip nors geriau Willow akyse. Jis nebuvo įpratęs per daug stengtis, daug mieliau viską gauti iškart ir už dyką. Šiaip ar taip, priešaky stovinti tamsiaplaukė kažkuo rodėsi įdomi. Savo ryžtu? Iškalba? Vyras negalėtų atsakyti. Tiesiog kuteno šioks toks smalsumas, kurio jis negalėjo ir nenorėjo paaiškinti ir kurio egzistenciją veikiau neigtų negu pripažintų. Tokia susisukusi ir buvo Zach asmenybė - jo nesuprato kiti, jo nesuprato jis. Matyt tam nemažai įtakos turėjo ir ilgametis svaigalų pumpavimas tiesiai į sistemą, kurios sraigteliai sukosi jau šiek tiek.. strigdami. Kas paaiškina ir vyro svyravimą čia pat koridoriuje lyg jis būtų vėjo taršomas medelis. Tačiau, net svyruojant kūnui, niekada nesvyruoja Erico pasitikėjimas savimi. Kai ko iš žmogaus negali atimti net mirtinai pavojingas -inų bei alkoholio miksas. Jis apdovanojo Willow savo kerinčia žurnalo viršelio šypsena, tokia pat netikra kaip ir jo atsidavimas darbui. Bet ta šypsena ėmė tirpti greičiau nei ledas pavasarį, nes iš pradžių tik juoką kėlę Willow žodžiai tapo labai aštrūs ir skaudinantys. O į įžeidimus vyras paprastai reaguodavo įjungdamas gynybinį mechanizmą, kuris pasižymėjo tuo, jog spjaudydavo tokį pat niekinimą, kokio ir sulaukė. Dažnai Zacharius primindavo įsižeidusį darželinuką, kuris į bet kokią kritiką atsako ‘o tavo mama negraži.’ Na, tik tas atsakas būna labiau suaugusiųjų versija.
- O, Willow, kokia tu juokinga, - vyptelėjo, tik šįsyk jau nebeslėpdamas nepasitenkinimo. Nebesugebėtų paslėpti, jo susikaupė kiek per daug. - Svarbiausia, kad prajuokini pati save.. - išspjovė ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. - O nemanai, kad rezultatas gali pasirodyti bereikšmis, nes šokius statė choreografė su neveikiančia koja? - nusišypsojo, bet tikrai jau be jokio žavesio. Ne ne, ši šypsena labiau spinduliavo ‘aš tave užmušiu’ jausmą. Matote, yra du dalykai, ant kurių geriau neužminti - Zacharius talentas ir lovos reikalai. Čia buvo dvi sritys, kuriose vyras jautėsi nepralenkiamas ir neįveikiamas. O jo ego buvo jautrus ir trapus... gėlelė. - Mažyte, tu tai sakai ir pati tuo netiki. Juk abu žinome, jog šianakt, viena gulėdama savo didelėje lovoje, baigsi žiūrėdama į mano nuotrauką, - pasakė ir net mintyse save pagyrė už tokį išsireiškimą. Kaip gudru, tikrai. Pats irgi pasirėmęs į sieną, na, tik į paraleliai esančią nuo Willow, vyras atidžiai įsižiūrėjo į ją. Skanuojančiu, kone po kaulelį narstančiu žvilgsniu. Be visa ko, tokia stovėsena užtikrino, kad jis nenusisvyruos taip, jog liks pakritęs ant grindų. - Ar tik nereikės panelės parvesti iki namų? Ar ketini laikytis savo idiotiško išdidumo ir stovėti čia per naktį? Nes, panašu, kad tavo koja veikti pagal paskirtį neketina, - na, jis nepagarsino, kad jam įdomu, kas išties merginai yra nutikę. Išties, buvo gana smalsu, bet Zach pademonstravo ir savo išdidumą. O ir iki namų vesti reikėtų labiau jį patį... bet prieš šį faktą dabar galima ir užsimerkti.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Credit : Gifs, icon: beautifulchaos♡♡♡; code: starboy♥
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Saveria Lia Fibonacci

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptySun 14 Jul - 1:42



Labai nuostabu, kaip atvirkščiai kartais veikė žmonių smegenys. Taip išeina, Zacharijui Willow buvo įdomi tik dėl to, kad jautė jam antipatiją? O jeigu jis būtų jai patikęs kaip visoms... na, aiškiai kokių sutrikimų turinčioms moterims, tada viskas būtų buvę atvirkščiai? Ir nepaisant visos šios geležinės logikos, Ericas vis tiek nebandė nė kiek šviesiau nuspalvinti savo paveikslo. Logikos viršūnė. Reeva dar repeticijų laikais buvo nusprendusi, kad Zacharius elgiasi kaip mažas ir įnoringas vaikas, kuriam viskas turi vykti taip, kaip jis nori, arba jis krenta ant žemės ir klykia taip, tarsi būtų atėjusi pasaulio pabaiga.. o tokių vaikų nemėgo niekas. Nepaisant to, Sullivan negalėjo paneigti, kad vyras buvo jai kažkuo įdomus. Gal būtent tuo savo žvaigždės charakteriu? Šiek tiek priminė jos tėvo susižavėjimą savimi.. matyt tuo ir užkabino. Žinoma, ta dalis apie svaigalų pumpavimą gal ir nebūtų taip labai sužavėjusi merginos, bet visi su savo demonais tvarkosi savaip? Na, ji nebuvo linkusi smerkti. Tik truputėlį, kai kas nors bandė groti jos nervais. Pati šnekėdama jaučia, kad labai sėkmingai skinasi kelią ties „geriau neperžengti“ riba ir tikrai neplanuoja sustoti. Na, jeigu jiedu būtų nusprendę pasisvaidyti tik šiek tiek įžeidžiais komentarais juk niekas neveiktų taip kaip visada? Reikėjo imtis ko nors rimtesnio, skaudesnio.. vien tam, kad būtų įdomiau. Pergalingai išsišiepia po tokio vyro atsikirtimo, aiškiai supratusi, kad palietė ne vieną jautrų nervą ir laisvą savo ranką atremia į klubą, aiškiai džiaugdamasi pasiektu rezultatu. Žinoma, šypsena kiek apmažėja, Zacharius vimtelėjus apie jos neveikiančią koją, bet negi dabar pyksi ant visatos, kad gavo traumą. Tarsi ne pati statė koją ne ten. – Turbūt nežinai tokio puikaus posakio, „tie kurie negali daryti – moko“, tai čia labai panaši situacija. Tau galbūt sunku patikėti, bet choreografiją sugalvoja smegenys, o ne koja, - vėl kilstelėja lūpų kampučius, užgauta turbūt ne tiek, kiek Ericas būtų norėjęs ir laukia, ką dar originalaus išgirs. Klausydama sekančios pastabos išlenkia antakius ir stipriau prikanda lūpą, akivaizdžiai stengdamasi nesijuokti. Pasisuka taip, kad dabar jos nugara remtųsi į sieną, ir žiūrėdama vyrui tiesiai į akis kiek pakreipia galvą į šoną, - ar čia toks subtilus būdas pasakyti, kad galvoji apie mane lovoje? – kelis kartus kiek greičiau sumirksi akimis ir liežuviu perbraukia savo viršutinę lūpą. – Kodėl esi toks įsitikinęs, kad aš joje būsiu viena? – pirštų galais labai „neakivaizdžiai“ perbėga savo liemeniu, tada per krūtinę ir pakilusi link kaklo nubraukia plaukus atgal. Trumpą akimirką pasigaili, kad jos marškiniai neturi iškirptės, nes tokiu atveju šis pasirodymas iš sudegusio teatro veiktų žymiai geriau. Žinoma, koja tokiu svorio permetimu per daug nesidžiaugia, bet pakentės vien tam, kad galėtų paerzinti Zacharius. Akivaizdžiai tai yra naujai Reevos atrastas hobis. – Wow, dar kiek ir pagalvosiu, kad siūlaisi man padėti. Ar tau viskas gerai? - klausiamai išlenkia antakius ir nebesistengdama laikytis smagiai nusijuokia. – Mažyti, - pasirenka tokį patį atsakomąjį kreipinį, - nemanai, kad jeigu ką ir reikės vesti iki namų, tai nebent tave patį? Gal tau parodyti, kurioje pusėje yra išėjimas? Šiaip ar taip, ne taip dažnai čia lankaisi, - plačiai nusišypso, net nebandydama slėpti fakto, kaip labai save linksmina, juk tai ir buvo svarbiausia. Nuleidusi akis į savo koją neakivaizdžiai atsidūsta, mintyse šnektelėdama, kad šioji jau galėtų imti funkcionuoti. Ji, žinoma, galėtų iššlubčioti iki išėjimo, bet neplanuoja suteikti Zacharius malonumo matyti tokį vaizdą. Blogiausiu atveju galėtų tiesiog kam nors paskambinti ir paprašyti, kad ją paimtų ir tai įgautų labai tiesioginę prasmę, bet vėlgi.. palauks, kol Valcourt nuspręs, kad vėluoja į kokį nors vakarėlį. Na, arba kol jis užmigs, pasirėmęs į sieną? Neatrodo labai nerealistiškas variantas.
Back to top Go down
avatar

MAŽOJI SALĖ - Page 2 AmV0R9H
Justė

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyWed 17 Jul - 23:47



Bandyti bet kokius Zacho veiksmus, žodžius ar poelgius surišti su pačia elementariausia logika yra tik laiko gaišimas. Vyras gyveno savame pasaulyje, matė viską kiek kitaip negu paprastas žmogus. Tiesiog jis aplinką vertino taip, kaip palankiau pačiam. Atsižvelgė į tai, kas kurstė susidomėjimą, pasitikėjimą savim ir savimeilę. Valcourt nesivadovavo logika, visi jo gyvenimo principai iš esmės su pastarąja kirtosi. Jis tiesiog ekscentriškas žmogus, kurio protas suveltas tiek, jog vargu ar įmanoma ištraukti kokį siūlą. Willow neturėtų vargti, net jeigu ir smalsu. Kad ir kuo merginą jis užkabino, tam veikiausiai nebebus paskatinimo skleistis, nes... Zacharius paprasčiausias šiknius. Galima manyti, kad po šunsnukio fasadu slepiasi jautri ir įskaudinta asmenybė, tačiau vyras nebuvo apsisiautęs jokiais metaforiniais šydais. Tiek išorėje, tiek viduje Zach buvo visiškas suskis. Klastingas ir įnoringas. Pasipūtęs, išdidus, nemalonus ir egoistas. Kankinamas priklausomybių. Galbūt tai, kas dedasi Erico galvoje nuspėti ir buvo sudėtinga, bet kaip asmenybė jis nebuvo jokia dėlionė. Kas žibėjo išorėje, tas slėpėsi ir viduje.
- Galbūt žingsnelių eigą ir sugalvoja protas, bet kokia to prasmė, jei nesugebi parodyti, - gūžtelėjo pečiais, toliau akiplėšiškai spausdamas merginai, matyt, gana skaudžią vietą. Bet Zach dabar mažiausiai jaudinosi dėl to, kad elgiasi tiesiog šlykščiai. Jo paties ego vyrui buvo svarbesnis už paprasčiausią žmogiškumą. - Ar manai, kad tą gali padaryti bet kas, turintis smegenis? - Valcourt šyptelėjo ir netikėtai užsimanė parūkyti. Visa laimė, jog užteko proto cigaretės neprisidegti čia pat koridoriuje, kur visu garsu būtų ėmę klykti dūmų detektoriai. Tik tiek, kad su tokiu noru Zach negalėdavo per ilgai kentėti... bet iš čia jis neišeis nelaimėjęs karo. Willow... laikykis? - Negalvoju, brangioji. Neturiu laiko galvoti apie ką nors galvoti lovoje, o ypač apie tave, - Valcourt tylomis nusijuokė pakankamai dirbtinu juoku. Galbūt Reeva linksminosi, bet vyras jau virė. Nestipriai, tačiau nemaloni emocija degino ir lyg ugnikalnis bet kada galėjo iššauti lauk. - Tu, žinoma, pusiau simpatiška, akivaizdžiai lanksti ir plastiška, bet... o, Willow, iš tavo charakterio galiu nuspręsti, jog naktis leidi viena su savimi. Visomis prasmėmis, - saldžiai nusišypsojo, pakreipdamas galvelę į šoną. - Joks save gerbiantis vyras nesitaikstytų su tavo ožiais, net jeigu atkištum savo persiko formos užpakalį savo noru, - tokiu pat čiauškančiu balsu pridūrė ir žvilgsniu, žinoma, nusekė labai jau neakivaizdžiai per kūno linijas bėgiojančius Willow pirštus. Kreivai šyptelėjęs Zach tik papurtė galvą. Labai gražu. Tik kol kas nepakankamai, kad vyras pasiduotų. Jo skoniui, per daug drabužių. Pasirinko tokio Sullivan spektaklio nepakomentuoti, tarsi kątik nebūtų jos nužiūrinėjęs. - Nesisiūlau tau padėti ir neketinu to daryti, kol nepaprašysi, - vyptelėjo. Va čia jau Zach nei melavo, nei blefavo. Koks nuostabus jausmas, kai pagalbos prašo tas, kuris iš pradžių drabstė purvais... Apie tai pagalvojus Valcourt vos ne seilės ėmė kauptis burnoje. Absoliučiai dieviška. - Ačiū, kur išėjimas žinau. Bet išeisiu tik po tavęs, damoms pirmenybė, - visiškai ramiai atsakė ir klastingai nusišypsojo. - Gal jau praeisi? Ar dar nori pastoviniuoti? - Zach tonas buvo.. mandagus. Na, štai ir aktorius. Jis norėjo prispausti Willow prie sienos, žinoma, metaforiškai, nes fiziškai tai būtų per lengva, atsižvelgiant į tai, kad jiedu jau stovi pasirėmę į sienas. Valcourt tik ieškojo tinkamo mygtuko, tinkamo skaudulio, kurį spustelėjus sprogs bomba ir prasidės pirotechnikos šou.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Credit : Gifs, icon: beautifulchaos♡♡♡; code: starboy♥
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Saveria Lia Fibonacci

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyThu 18 Jul - 17:03



Kad ir kaip stipriai Zacharius tikėjo, kad yra išskirtinis ir vienintelis toks žemėje, naivu būtų tikėtis, kad jo elgesyje nebuvo kokios nors logikos. Ar ji veikė taip kaip priklauso, čia jau kita šneka. Bet dėl kažkokių priežasčių vyras vis tiek elgėsi vienaip ar kitaip. Nebent aišku buvo visiškas psichopatas. Negali sakyti, Willow nebūtų visiškai prieš tokią mintį.. O kodėl vyras iškart galvoja, kad Reeva jo nelaiko tiesiog šikniumi? Gal būtent tai ją ir domina. Juk ji neanalizuoja Erico. Ji analizuoja tai, kokias emocijas jis jai kelia ir kodėl, labiau susikoncentravusi į savo vidaus tyrinėjimą, o ne tai, kodėl Valcourt elgiasi kaip elgiasi. Kas jai galvoj, jeigu jį užaugino kaip didelį chamą. Ir jau tikrai Sullivan nemanė, kad po šiuo Zacharius fasadu slepiasi dar kas nors apart narcisizmo, susireikšminimo ir kitų žmonių menkinimo. Prašyčiau. – Man rodos sugebėjimą atlikti tam tikrus veiksmus mes suprantame skirtingai.. sakyčiau, kad atsiminti eilutes tokioje būsenoje, kokioje gyveni, irgi negebėtum, bet prašau.. kiekvieną kartą imi ir sugalvoji ką nors naujo, - eilinį sykį nusijuokia, nes Zacharius akivaizdžiai dar neatrado vietos, kurią Willow tiek skaudėtų, kad imtų ir susinervintų prie jo akių. Negali parodyti.. nuomonė vyro, kuris repeticijose pasirodė tris kartus nebuvo labai jai aktuali.. ir akivaizdžiai jos ego nebuvo toks trapus kaip Erico, kuris dar kiek ir virs liepsnojančiu degtuku. – Taip, manau. Ar įsivaizduoji, kad tokia profesija nėra darbas, o tiesiog magiškai atsiradęs talentas, - prunkštelėja, nes kaip ir visur kitur, juodu su Zacharius turėjo akivaizdžiai skirtingas nuomones. O, kad vyras apskritai turėjo dvi kaires kojas, suprasti užteko ir tų trijų repeticijų. Klausydama Erico nepajaučia, kaip plačiai šypsosi, - ar apskritai turi kada galvoti? Dar keli metai ir priklausomybės nuo svaigalų sunaikins paskutines likusias smegenų ląsteles.. kurios ir taip funkcionuoja šiek tiek kitaip, negu visų žmonių, - smagiai nusijuokia, eilinį kartą save prajuokinusi. Iš tiesų, ar ši diskusija turi tikslą? Zacharius rytoj turbūt vis tiek neatsimins nieko, ką mergina jam sakė. Stebuklas, kad tokios būsenos apskritai randa teatrą ir namus. Zachariui surezgus tokį įspūdingai ilgą ir smegenis pakrutintį verčiantį monologą kilstelėja antakius ir galiausiai ima taip smagiai kvatoti, kad nedaug trūksta ir brauktų riedančią ašarą. Jau veik žiojasi kažką sakyti, bet niekaip negali nustoti juoktis, - Zacharius, Zacharius........ – ima purtyti galvą vis dar smagiai krizendama. O, nubraukia ašarą! Neišeina susilaikyti.. – Ar tikrai patenki į save gerbiančių vyrų kategoriją? – na, tiesiog negali – vėl ima juoktis, oi, nu jau taip skėlė, kad.. atsimins turbūt visą savaitę, - neturiu jokių problemų norėdama rasti su kuo vartytis lovoje. Ir tavo labai kukliam požiūriui galėčiau pridėti, kad jeigu jau esi toks įsitikinęs, kad vyrai nesusitvarkytų su mano charakteriu, pasaulyje yra dvigubai daugiau moterų, kurios patinka man, o aš joms, - galiausiai šiaip ne taip nustoja juoktis ir po truputį nusiramina. Bando suvokti, ar Zacharius mano, kad įeina į tokią vyrų kategoriją... tada bando sugalvoti, kada paskutinį kartą turėjo normalių santykių su vyriška gimine.. na, jis turbūt yra pavyzdys, kodėl moterys jai artimesnės, – Jeigu tikiesi, kad aš kada nors ko nors tavęs prašysiu, esi dar labiau pasimetęs, negu aš įsivaizdavau.. – džiaugsmingai nusišypso, pakeitusi taktiką iš erzinimo, į akivaizdų savęs linksminimą. Ji geriau šokuos ant vienos kojos; tiesą sakant ji geriau išropos iš čia, paskui save tempdama savo koją, negu prašys, kad Zacharius jai padėtų. Be to, akivaizdžiai tai nebūtų saugus pasirinkimas. Nes galiausiai turbūt turėtų dvi traumuotas kojas. – Zacharius, o nepavėluosi į kokį nors vakarėlį? Ar neprasidės kokios nors konvulsijos, kai organizme pritrūks kvaišalų? – meiliai suklapsi akimis ir dabar jau stovi įsirėmus į sieną ne dėl to, kad negalėtų iš čia iššlubčioti, o todėl, kad pasidaro labai smagu tyrinėti Zach reakcijas į ją. Čia beveik kaip psichologinis eksperimentas – kiek žmogus gali būti šiknius? Willow buvo įsitikinusi, kad ribų tam nebuvo. – Kur nors skubi? Man labai patinka teatro aplinka ir ramybė. Tau girdėjau irgi, - vėl šypsosi, vos vos palankstydama koją, įsitikindama, kad jau galėtų judėti. Irrr nė kiek neplanuoja to daryti. Kiek laikys vyro kantrybė? Kol rankos ir kojos nepradės drebėti?
Back to top Go down
avatar

MAŽOJI SALĖ - Page 2 AmV0R9H
Justė

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptySun 21 Jul - 1:16



Willow labai akivaizdžiai žaidė su ugnimi. Tik sunku pasakyti, kiek ta ugnis tokioje būsenoje gali nudeginti. Zach tiesiog siuto ir siuto, sulig kiekviena akimirka įsiliepsnodamas vis ryškiau. Oj, tikrai niekam neleis savęs menkinti, tik atsikirtimų ieškoti darėsi sudėtingiau, nes, pripažinkim, vėlėsi liežuvis. Skaudančią galvą pyktis vertė tik dar smarkiau išsipūsti ir, jeigu vyras galėtų fiziškai sprogti, turbūt tą ir padarytų. Sukandęs dantis, gana kritiškai nužvelgė Sullivan ir patyliukais atsiduso. Tiesą sakant, jam ėmė darytis šiek tiek nuobodu, žinant, kiek veiklos galėtų susirasti už teatro ribų, bet išdidumas neleido pasiduoti šiame visiškai bereikšmiame mūšyje.
- Kokioje būsenoje? Jaučiuosi puikiai, - nusišypsojo, dar mostelėdamas ranka į šoną. Na, net apsimesti, kad viskas nuostabu, buvo sunkoka. Bet Zach daugiau ar mažiau buvo susitaikęs su savo girtumu, žinojo kiekvieną jo stadiją ir pusėtinai mokėjo su tuo tvarkytis. Tokia jau to vakarėlių liūto dalia. Jeigu tik kada nors gyvenime gautų padoriai išsimiegoti... visas pasaulis, matyt, nusidažytų kitomis spalvomis. Visgi, Valcourt buvo įsitikinęs, kad jo amžiuje miegui nėra laiko. Reikėjo išspausti kiek įmanoma daugiau linksmybių, įspūdžių, nuotykių. Jis nebuvo iš tų, kurie leistų sau nuobodžiauti, net jei to kartais ir gyvybiškai prireikia. - O, tik nesakyk, kad kažką būtum pasiekusi be šiek tiek talento. Na, statyti choreografijas teatre, kuris net nėra muzikos teatras, nėra didžiulis pasiekimas, bet ką nors sugebėti turėtum? Net jeigu kūnas ir šiek tiek nefunkcionuoja, - paskutinįjį savo monologo žodį išstenėjęs gal iš ketvirto karto, Zach vaiskiai nusišypsojo. Oj, tikrai jautėsi labai gudrus ir sąmojingas, nes sugebėjo sudėlioti visai ilgą ir logišką sakinį. Visgi, Willow juokas vėl privertė sukąsti dantis. Vyras sugniaužė kumščius, paslėpdamas juos savo kišenėse ir ėmė gniaužyti ten esantį cigarečių pakelį. - Tai, kaip elgiesi, tik įrodo, kad esi paprasčiausia kalė, - sušnypštė, jau be jokių šypsenų ir vypčiojimų. Kantrybės taurė buvo persipildžiusi jau kurį laiką, tačiau Eric dar sugebėjo tą kontroliuoti. Iki dabar. Prisišliejo prie sienos kone įsimūrydamas į ją ir žaižaruojančiu žvilgsniu pervėrė Willow. Ar buvo čia iš ko juoktis? Vyras gi nepasakė apie ją kažko, kas būtų ne tiesa.. taip? - Nepatikėsiu, kad kažkam patinki, tol, kol to nepamatysiu. Vien tokia idėja skamba absurdiškai, - prunkštelėjo, bet nei išraiškingai, nei sarkastiškai, nei išvis kaip... Tiesiog įtūžis išsiveržė lauk tokia įdomia forma. Na, dabar buvo daug dalykų, galinčių išsiveržti iš Zach. Pavyzdžiui, skrandžio turinys.. Palaukite ir sužinosite. - Aš tikrai niekur neskubu, - pavartė akimis, - vakarėliai be manęs, šiaip ar taip, nevyksta, - įžeisto šešiamečio tonu mestelėjo ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Plaštakos virpėjo, o ir šiaip.. nebežinojo nei kaip stovėti. Nerado sau vietos, ar pagautas pykčio, ar noro užsirūkyti, ar tiesiog pagirių bei negerumo. Ir ką jis vargšas galėjo padaryti. - Tau vertėtų džiaugtis šia aplinka. Apsiprasti. Juk vis tik, tavo karjera jau baigiasi, - kone išspjovė, kalbėdamas tai, kas užėjo ant seilės. Še tau ir sąmojai. Iš tikrųjų, Zach nebuvo toks kvailas, koks galėjo pasirodyti.. Tiesiog nebuvo formoje daug kalbėti ir mąstyti. Dar ir įsiutintas. Juk bet koks tikro pykčio pagautas žmogus nesisvaido labai jau išmintingais pasisakymais. - Jeigu tik sugebėtum suknistai bendrauti, viskas tau taip palengvėtų.. Gal kas nors tave netgi pamėgtų. Nevadintų tam tikrais žodžiais rūkomajame. Nelinkėtų tau palįsti po kokio automobilio ratais. Na, žinai, - mirktelėjo akimi ir paskėsčiojo rankomis. Taip, aišku, apie Willow mažai kas atsiliepė. Išvis, tikriausiai blogu žodžiu merginą minėjo tik pats Zach, bet jis buvo linkęs manyti, jog su jo nuomonė sutinka visa populiacija.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Credit : Gifs, icon: beautifulchaos♡♡♡; code: starboy♥
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Saveria Lia Fibonacci

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyWed 24 Jul - 23:58



Willow tikrai neapsiverstų liežuvis Zacharijų vadinti žaidimu su ugnimi.. žaidimu – gal, bet ugnimi.. prašyčiau, ar vyras bent jau turi šiokią tokią nuovoką, kokiame pasaulyje randasi. O jo įsiūtis merginai tiesiog atrodė.. mažiausiai juokingas? Daugiausiai smagus? Na, abu atvejai tinka. O, tai jau nuobodu.. gal tuomet vyras pasiduos, pagaliau supratęs, kad jo veik spjaudomi įžeidimai iš esmės veikia tik jį patį.. keista, kad tokioje būsenoje apskritai sugebėjo suregzti bent jau dalinai rišlų sakinį.. na, net Willow nesakytų, kad jam trūksta talento.. Net nesistengia komentuoti Erico pareiškimo, kad jis jaučiasi puikiai. Tik pati sau pasvarsto, kad dar pusvalandukas ir Zach greičiausiai prasidės liaudiškai vadinami atchodai. O, žinoma.. miegui laiko nėra, bet prisigerti iki žemės graibymo prieš darbą visada spės.. ar Valcourt gyvenimo moto yra you only live once? Prunkštelėja, Zacharius toliau bandant nupasakoti, kokia jos karjera yra niekam tikusi. Na, taip, žinoma, dirbti teatre tai ne keliauti su cirku ar Madona, bet.. ji, priešingai negu vyras, nemenkino darbo Paryžiaus teatre vien iš idėjos. – Galbūt ir ne muzikinis teatras, bet žinai, nereikėtų taip nuvertinti savo darbo vietos? – kilstelėja antakį, akimirką nuoširdžiai susidomėjusi, kaip čia taip išeina. Bet susidomėjimą labai greitai pakeičia juokas. Tyliai pati sau pakartoja tai, kaip Zach bandė pasakyti nefunkcionuoja ir papurto galvą. Oi, kodėl ji iš viso leidosi su juo į diskusiją? Galėjo tiesiog apsisukti ir išeiti.. ach, tiesa.. juk negalėjo.. Šiaip ar taip jai darėsi netgi kiek per daug linksma, tad.. kodėl ne. Po tokio puikaus apibūdinimo tik prunkštelėja ir vėl nusijuokia, - nes tavo nuomonė apie mane tikrai yra tas vienintelis ir svarbiausias dalykas, be kurio negaliu gyventi.. Didingasis Zacharius Valcourt laiko mane kale.. viskas, mano gyvenimas čia ir pasibaigė, - dramatiškai griebiasi delnu kažkur širdies plote ir sunkiai atsidūsta. Aktorinio gebėjimais gal labai ir nežiba, bet šią akimirką siekia aktorės iš sudegusio teatro rezultato, tad.. – Ech, Zacharijau.. jeigu visus vertini pagal savo kurpalių, nereiškia, kad aplinkiniai irgi taip galvoja, - lengvai gūžtelėja pečiais, aiškiai per daug nesujaudinta tuo, kad nepatinka vyrui. Juk jausmas abipusis? Kaip ten liaudies išmintis byloja – visiems asilams nepatiksi. Vėl smagiai krizena, Ericui kaip visada jaučiantis visos visatos centru, - kaip aš kvailutė nepagalvojau.. tikrai, žmonės juk sėdi palei duris ir laukia, kol teiksis pasirodyti vakaro žvaigždė.. – pakraipo galvą, tvirčiau atsiremdama į sieną. O, ji niekur neskuba. Jos planai šiaip ar taip visada yra tiek pasimetę, kad.. laikas tik iliuzija. – Na, darbą su tokiais eksponatais kaip tu tikrai galėčiau laikyti karjeros dugnu... bet apart to visa kita šiame teatre man patinka. Akivaizdžiai, priešingai negu tau, - ranka nežymiai pamosuoja ore, net nesivargindama leistis į diskusiją apie savo karjerą. Willow turi ir geresnių atsikirtimų? Vyrui toliau šnekant Reevą ir vėl ištinka veik isteriško juoko priepuolis, - taip, žinoma. Nes didžiausias mano gyvenimo tikslas yra tai, kad toks subingalvis kaip tu mane mėgtų.. supranti, tu vienas man taip apsunkini gyvenimą.. savo akivaizdžia neapykanta ir.. na, net nežinau. Dabar bent jau suprantu, kas rūkykloje nuolatos apie mane kudakuoja, - bando išlaikyti rimtą veidą, bet galiausiai pasiduoda ir prunkštelėja. Prašyčiau. Priešingai negu Valcourt, Willow nelaikė vyro visa populiacija. Vyrų, moterų, savo draugų... na, reikia suprasti, kad jos gyvenimas nesisuka aplink saulę vardu Zacharius. Geriau pagalvojus, mergina pradeda svarstyti, kad Ericas turi akivaizdžių psichikos problemų.. nes gyvena visiškai nerealiame pasaulyje..
Back to top Go down
avatar

MAŽOJI SALĖ - Page 2 AmV0R9H
Justė

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptySun 28 Jul - 16:50



Zacharius buvo švelniai tariant.. ypatingas. Unikumas. Jis labai lengvai viską pritaikydavo sau, net jeigu ir būdavo kurią akimirką mažiau įdomus kitiems. Tiesiog vyras visad laikė dėmesio centrą vieta, kurioje privalėjo būti. Kartais dėmesio reikalaudavo ne pačiais geriausiais metodais, bet, dievaži, visi turėjo žiūrėti į jį, klausytis jo, kalbinti jį. Šįsyk Zach gavo visą merginos dėmesį, nes nieko kito koridoriuje paprasčiausiai nebebuvo. Tik tiek, kad tai vyrui nė kiek nebuvo malonu, jis jautėsi žeidžiamas ir žeminamas, į ką nesėkmingai kurį laiką bandė atsakyti tuo pačiu. Valcourt pulsas buvo kilstelėjęs kiek daugiau nei įprastai, greičiausiai nuo svaigalų (ar jų trūkumo), tačiau siutas pastarąjį dar pagreitino. Vyras sukando dantis, nužvelgdamas Willow labiausiai svilinančiu žvilgsniu, kokiu tik sugebėjo.
- Šiai darbo vietai, tavo žiniai, aš esu sukurtas. Kaip ne kurie, - išdidžiai kilstelėjęs smakrą išspjovė, vis dar siųsdamas žaibukus merginos pusėn. Ak, tas tyras Zacho įniršis... Gražu žiūrėti. Atlipęs nuo sienos, vyrukas kiek svyruodamas pasimuistė ir ėmė vaikštinėti po koridorių. Sunku buvo išstovėti vienoje vietoje, nebelaikė nervai. O ir tas Reevos performansas dar labiau pakurstė ugnį, įsižiebusią kažkur Erico viduje. Jis sukando dantis, mesdamasis kiek arčiau merginos. Ne visai įsiveržė į asmeninę jos erdvę, bet sustojo pakankamu atstumu, kad Willow, pavyzdžiui, galėtų užuosti ryte vyro išgertos mikstūros aromatą. Mmm, spiritėlis... - Nemanai, kad galiu tau kaip nors pakenkti? - išrietęs antakį, prasitarė. Tiesą sakant, mažytė galimybė, liaudiškai sakant, pašikti merginai gyvenimą egzistavo. Vyras apie ją tik dabar susimąstė, vargu, ar ketindamas kada pasinaudoti, na bet... Zacharius teatre buvo reikalingas, kad ir kaip besielgtų, kad ir kaip su juo būtų sunku dirbti. Tad, jeigu pazystų direktoriui kažką panašaus į "arba aš, arba Willow", vargu ar jis pasirinktų merginą. Visgi, nors ir buvo subinė, Valcourt niekada nesiimdavo tokių kraštutinumų iš elementaraus solidarumo. Na, net jis turėjo kažkiek padorumo. - Aš galiu labai greitai susiorganizuoti, kad teatre man patiktų visi ir viskas, - mirktelėjo akimi, dabar jau įsibraudamas į Sullivan asmeninę erdvę, mat vieną ranką parėmė į sieną virš jos galvos. Tylomis atsikvėpė, vis dar akivaizdžiai kamuojamas pykčio, kuriam sėkmingai nurimti neleido merginos prunkščiojimai. Jei tik ji nesijuoktų, Zach jau penkis kartus būtų atsileidęs. - Kokia žiurke gali būti.. - sušnypštė, bet nuo merginos nepasitraukė. Patogiai atsistojo, negalėjo neigti. Galbūt net sukompromituos Willow, ką gali žinoti... - Bet tikrai.. bent jau save prajuokini, - piktokai vyptelėjo, kalbėdamas gana aršiu tonu, nors liežuvis ir vėlėsi.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Credit : Gifs, icon: beautifulchaos♡♡♡; code: starboy♥
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Saveria Lia Fibonacci

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyTue 30 Jul - 20:26



Ypatingas ta prasme, kuria niekas nenori būti ypatingas? Gal su tokiu teiginiu Willow ir sutiktų.. Ir ne, ji tikrai neneigė vyro talento profesinėje srityje. Bet jo charakteris.. smarkiai yra kur padirbėti. Atmetus tą faktą, kad vyras turbūt jau kokiu dvidešimtmečiu prašokęs tą amžių, kai iš jo būtų buvę galima padaryti ką nors padoresnio.. na, bet kaip sakoma visi su savomis nesąmonėmis? Šiaip ar taip ji tikrai neplanavo savo darbo dienos baigti kito žmogaus įžeidinėjimais, nes geriau pagalvojus ji nenorėjo būti tokiu žmogumi, bet būnant su Zacharius... kitaip elgtis buvo beveik neįmanoma. Ypač, kai iš vyro sklindanti arogancija veik prilygo nuo jo dvelkiančiam spirito aromatui. Jaučia, kad Ericas bando savo žvilgsniu perteikti emocijas, bet po teisybei jo akys lengvai kryžiuojasi, tad.. nepavadintų to visiška sėkme. – Ach, tikrai, kaip aš pamiršau, - ir vėl nusijuokia, nes tikrai nuoširdžiai neįsivaizduoja, kaip dar turėtų reaguoti. Na, puiku, juk visi turi turėti savo nišą? Žvilgsniu ima sekti akivaizdžiai suirzusį Valcourt ir pati sau pusę lūpų šypsosi. Jam staiga atsidūrus prie jos nesuvaldo savo veido, kuris lengvai persikreipia. Mintyse padėkoja dievams už savo sutraumuotą nosį, kuri daugelio kvapų neužuodžia šimtu procentų ir net kiek nusipurto. – Kai kam labai smarkiai reikėtų į dušą, - pamosuoja ranka sau prieš veidą, tarsi vėdintų orą. Na, jeigu jau Willow su savo uosle jaučia?? Tai kaip žmonės, kurių uoslė šimtaprocentinė.. – Niekas nesakė, kad alkoholis nuvarys tave į kapus? – susidomėjusi paklausia, nors veik iškart nusprendžia, kad Zacharius turbūt atšaus ką nors panašaus į „bent jau iškeliausiu laimingas“. – Mm, planuoji mane nunuodyti savo dvelksmu? – po tokio vyro klausimo Reeva vis dėlto nesusilaiko nuo dar vieno komentaro. Juk reikia išnaudoti, ką gali? O tada vėl kiek kreivai šyptelėja, - Ar tikrai manai, kad šis darbas yra mano pragyvenimo šaltinis? Užsiimu tuo, nes man nuoširdžiai patinka, - eilinį kartą atima iš Zacharius malonumą, įsivaizduojant, kad jis galėtų sugadinti jai karjerą.. na, reikėtų suprasti, kad Willow savo darbo srityje yra populiari ir be Valcourt nuomonės. Ir taip, jeigu teatras ir pasirinktų jį, ji tiesiog sugalvotų ką nors naują? Ot problema.. – Bet visada gali pabandyti.. esu įsitikinusi, kad karma pridės už tai taškų, - kilstelėja lūpų kampučius, iš esmės baigdama prarasti džiaugsmą dėl visos šios situacijos. Kaip ir.. atsibodo? Po sekančių Erico žodžių Reeva tik smagiai šyptelėja, - mm, nesu įsitikinusi, kad yra žmonių, kurie perlipa tavo iškeltus.. standartus, - vėl smagiai prunkštelėja, nes na.. Zacharius neatrodė kaip žmogus, kuris turi draugų? Artimų, tokių, kurie padėtų jam, jeigu nutiktų kas blogo. Arba tokių, kurie nori su juo bendrauti ne dėl jo šlovės ir atveriamų durų. Ar kitų vietų. Bet šias mintis Willow pasilaiko sau, nebuvo tiek bjauri. Geriau pagalvojus, apskritai nebuvo bjauri, tiesiog vyras su ja taip elgėsi ir ji atsakė tuo pačiu. Sullivan mielai nustotų juoktis, bet su tokiais vyro komentarais.. – kokių dar epitetų man sugalvosi? – eilinį sykį prunkščia. Jai patiko žiurkės. Atrodo kaip dideli žiurkėnai.. labai mielos ir su gražiais kailiukais.. Na, tiek metų pragyvenus keliaujančiame cirke ją pakankamai sunku pašiurpinti.. galiausiai nebeatlaiko ir pasislenka siena į šoną, - Wow, Zacharius, kad ir kaip buvo smagu... manyčiau būtų laikas keliauti, - vėl ranka pamosuoja sau prieš nosį. Jeigu jis tikėjosi fiziniu artumu sukompromituoti Reevą.. kaip visada šiek tiek nepataikė. Bet va kas merginai nepatiko, tai tas spirito kvapas. Jetau, ką reikia gerti?? Ar čia kokios nors žiniuonės nuoviras?
Back to top Go down
avatar

MAŽOJI SALĖ - Page 2 AmV0R9H
Justė

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptySat 3 Aug - 0:40



Zacharių kai kas tyliai vadindavo specialia snaige. Jeigu tik kas pasisukdavo ne į tą pusę, į kurią jam norėjosi, vyras išsyk prarasdavo kontrolę. Bet kam slystelėjus į šoną, Valcourt sugriūdavo lyg kortų namelis. Šiuo atveju Willow elgėsi su juo ne taip, kaip Zach būtų norėjęs. Iš jos lūpų vyras girdėjo dalykus, kurių nenorėjo girdėti. Tad plonytis kantrybės siūlelis nutrūko net nesukėlęs jokio garso, taip staigiai ir, rodos, nepastebimai. Eric ėmė pamažu byrėti, leisdamas bereikšmiam pykčiui brautis į išorę, atidengiant tikrą, pakankamai atvirą jo portretą. Už žavingos ir draugiškos vyro šypsenos dažnai slėpdavosi šių epitetų neatitinkantys ketinimai. Na, juk jis buvo aktorius. Zacharius ieškojo naudos sau, ieškojo malonumo, pasitenkinimo, kartais net trumpalaikio blyksnio, kuris, galbūt sugniuždytų kitą žmogų, tačiau pamyluotų jo ego. Ko jau ko, bet draugų vyras tikrai neieškojo. Tų tikrųjų draugų. Niekada nejautė tam pernelyg didelio poreikio, nes, tiesą sakant, niekada ir neprašė niekieno pagalbos. Net pačiose juodžiausiose situacijose Zach leido į bedugnę smigti sau vienam. Nepakęstų, kad kažkas jam bando patarti ar ištraukti iš kažkur, kur pats savo noru įsivėlė. Savo klampyne vyras jautėsi patenkintas. Zacharius dar nepasiekė to taško gyvenimo, kuomet ateina suvokimas, koks vienišas esi. Juk jis nuolat buvo tarp žmonių, taip? Bent jau vadovavosi tokia nuostata.
- Nesijaudink, į dušą aš nueisiu ir be tavo priminimo, - vyptelėjo, vos tik Willow ėmė raukytis. Na, bent jau kažką nemalonaus mergina pajuto jo dėka... Vis dar tebestovėjo pakankamai arti jos, stebėdamas Reevos veidą stambiu planu. Gal kur bandė išdeginti žvilgsniu skylę, kas ten žino.. - Ar dabar ketini dar ir pamokslauti? Panašu, kad niekada nebandei linksmintis, - Zacharius susiraukė, vos tik ji užsiminė apie kapus. Kokie dar kapai.. Širdyje jis jautėsi nemirtingas. Niekad nebuvo perdozavęs, o ir skrandį plovė tik sykį, kai padaugino per naujųjų metų vakarėlį. Taigi, galima sakyti, buvo gimęs po laiminga žvaigžde. Žinant apie Zach nesibaigiantį romaną su svaigalais, tai buvo gana įspūdingi.. pasiekimai(?). Ir dar kartais pasigirdavo, kad yra vomit free since '03 (tada, būdamas keturiolikmetis, patikrino motinos barą ir paragavo keleto butelių turinio), kas nebuvo visiška tiesa, bet.. gerai skambėjo. Taigi, jokiais kapais jam dar nesišvietė, bent jau kol kas. - Kokiu dvelksmu? Nepatinka mano kvepalai? - purkštelėjo. Kuo gi jis galėjo smirdėti? Kažkuriame alkoholizmo lygmenyje žmonės jau patys savęs nebeužuodžia. Zach tą laiptelį jau buvo pasiekęs. - Na, tai kuo gi dar užsiimi? Pasipasakok, Willow, susipažinkim, - dar truputuką arčiau palinko, kiek prarasdamas pusiausvyrą. Vis tik, kojos galų gale susidėliojo taip, kaip reikia, ir Zacharius liko stovėti. Būtų ne kas, jei vat šią akimirką pliumptelėtų ant subinės. Tas pažymėtų visišką pralaimėjimą prieš merginą. - Galiu tave apibūdinti labai įvairiai, bet dar turi progą pakeisti mano nuomonę apie tave. Tavo vietoje tuo pasinaudočiau, - kilstelėjo antakius, vis dar minimaliai širsdamas. Bet Valcourt buvo apsinešęs ir emocijos tokioje būsenoje turėjo tendenciją staigiau keistis. Kai Sullivan atsitraukė, pats vyras irgi loštelėjo atgal. Ne per smarkiai, tačiau suteikdamas merginai pakankamai erdvės ištrūkti. Gi nebuvo koks priekabiautojas, kad neleistų jai išeiti... - Ar jau? Nepasiliksi dar šiek tiek paplepėti? - su apsimestinu apgailestavimu pasakė, į sieną pasiremdamas nebe ranka, o petimi.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Credit : Gifs, icon: beautifulchaos♡♡♡; code: starboy♥
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Saveria Lia Fibonacci

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyTue 6 Aug - 22:43



Kažin ar kas nors jį taip vadino, norėdami, kad tai būtų komplimentas.. Jautė, kad Zacharius yra ne savo komforto zonoje, bet jeigu atvirai tikrai nemanė, kad taip smarkiai išmušė jį iš vėžių. Visgi, vyras tikrai buvo neblogas aktorius. Ir nepaisant to, kad akivaizdžiai nebuvo patenkintas neatrodė ir labai pasiutęs. Reeva tikėjosi iš jo ko nors žymiai blogiau. Pavyzdžiui, kad jis puls plaikstytis, keikti ją visais žinomais baisiais žodžiais. Jeigu atvirai, buvo nusprendusi, kad visiškai iš kantrybės išvestas Ericas turbūt galėtų ir jai užtvoti. Tiesą sakant džiaugėsi, kad tokios situacijos nepasiekė.
Willow buvo linkusi manyti, kad vyras ne tiek nebandė ieškoti draugų, kiek niekas negalėjo tiek taikstytis su jo kaprizais, kad atstotų jam nuoširdų draugą. Na, bet turbūt žurnalai buvo teisūs ir geriausias Zacharius draugas iš tiesų buvo šlovė. Ir butelis. Bet šitą Willow prideda nuo savęs. Po šiandieninės patirties. Galiausiai tik prunkštelėja po tokio Erico pareiškimo, - manau, reikėjo tuo užsiimti prieš išeinant iš namų.. bet visi turime savų pomėgių, - dar kiek pamosuoja rankele ir vėl nusišypso. Kaži, kaip tokioje būsenoje eiti į dušą? Ir blaiviam slidžios grindys kartais būna pavojingos, o ką jau kalbėti apie... na, lengvą išplaukimą. Tik plačiai išsišiepia, Valcourt paminėjus, kad ji nebandė linksmintis, - esu įsitikinusi, kad tau nesuprantamas toks konceptas, bet linksmintis galima ir be tam tikrų kvaišalų.. bet turbūt nebuvus tikrai nuoširdžiai gerame vakarėlyje to ir nesuprasi, - gūžtelėja pečiais, netikėtai užmindama ir dar ant vienos srities, kurioje vyras nuolat sukasi. Prašyčiau.... cirke vykdavo tokie vakarėliai, apie kuriuos Ericas net nesvajoja. – Ar tavo kvepalus kokiame nors tamsiame rūsyje verda vietinis Juozukas? Nes jam reikėtų stipriai padirbėti.. nors esu įsitikinusi, kad jis verdą spiritą, kuriuo tu paduodi, o ne kvepalus, - ir vėl smagiai sukrizena, įsivaizdavusi tokį scenarijų. Na, ta prasme, kuriame Zacharius susiruošęs susipila ant savęs puslitrį samagono ir nusprendžia, kad tai yra kvepalai. Kilstelėja antakius ir iš lėto papurto galvą, - nujaučiu, kad draugų neieškai, tad nelabai matau prasmės tęsti šią diskusiją.. – taip, žinoma, ji čia ims dabar ir pasakos, kuo užsiima. Kokia to prasmė. Bando dar kiek loštis atgal, bet deja, neturi galių išlįsti kiaurai sieną, tad tik šiek tiek susiraukia. O tada ir vėl ima juoktis, - oooo, žinoma, nes man tikrai rūpi tavo nuomonė... Ech, Zacharius, buvo labai smagu, bet aš turiu ką veikti gyvenime ir be sienų ramstymo, - ištiesusi delną paplekšnoja per vyro skruostą, iš esmės vien tam, kad jis atsibustų, nes atrodo šiek tiek snaudžiantis ir pasitraukia nuo sienos. – Buvo smagu, kada pakartokime, - jau nusisukusi nuo Erico pamojuoja jam atbula ranka ir kuo puikiausiai nukaukši išėjimo link. Ir kojos abi veikia, ir nuotaika pakilo.. ko jai dar gyvenime norėti.. Galiausiai pasiekia teatro išėjimą ir niūniuodama Queenus iškaukši laukan.
Back to top Go down
Bowie William Harrison

We never know which lives we influence, or when, or why.
We never know which lives we influence, or when, or why.
Bowie William Harrison

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptySun 26 Jan - 20:52



Izabella būdama tipiška italė negalėjo gyventi be kavos. Tas tobulas puodelis kavos jos gyvenime buvo viskas, jeigu nepradedi savo dienos tobulai subalansuotu puodeliu espresso, tai jai jau ta diena visiškai nurašyta būdavo. Būdama be galo išranki kavos gurmanė, kadaise net kavos aparatą važiavo pirkt į Milaną, kad galėtų gerti tokią kavą kokią ji mėgsta, todėl dažnai ją gerdavo tiesiog namuose, pasidariusi ją pati. Na, bent jau gerdavo namuose. Pastaruoju metu tas aparatas jau net buvo spėjęs apdulkėti, nes Izzy neturėdama konkrečios darbo vietos ir dažniausiai dirbdama iš namų vis paieškodavo kokios nors įdomesnės darbo aplinkos, kurioje gautų daugiau įkvėpimo. Todėl ne kartą yra savo nedidelį ofisiuką įsikūrusi tiek ledo arenoje, kur stebėdavo taip lengvai ir dailiai ledu čiuožiančius žmones, tiek kokiam teatre, kur irgi gaudavo nemažai įkvėpimo savo iliustruojamoms knygos. Bet pastaruoju metu jos pagrindinis ofisas buvo įsikūręs Starbuckse. Ir aišku ne dėl kavos, kuri italės manymu buvo vidutiniškos kokybės, nors tinkamai ją pagaminus kava buvo geriama, ir tikrai ne dėl to, kad vieta buvo tokia nuostabi, kad Gia būtų galėjusi vienu prisėdmu kokias penkias knygas iliustruot. Negalėjo šių laurų skirti nei vietai, nei kavai. Įkvėpimas buvo ji. Toji šviesiaplaukė mergina besisukiojanti už to baro ir begaminanti tą vidutiniškos kokybės kavą, bet išrankiai italei sugebanti pagaminti tą geriamą kavos puodelį dėl kurio ji vis grįždavo. Na, bent jau pačiai Avery visada leisdavo suprast, kad grįžta dėl tos skanios kavos, kurią ji sugeba pagamint. Nė velnio. Lankėsi ji ten tikrai ne dėl tos kavos, kurią tikrai pati būtų galėjusi pasidaryti namuose taip kaip tikrai pati mėgsta, o dėl baristos kuri tą kavą jai ir gamino. Avery jai buvo lyg tas tobulai pastą gaminantis italų restoranas į kurį norėdavosi grįžti kasdien, tai lygiai taip pat Izzė su kiekvienu apsilankymų Abernathy norėdavo matyti vis dažniau. Tas iš jaudulio spazmuojantis skrandis ir kažkokie neaiškūs dirgikliai jame (dirgikliai, kuriuos žmonės vadina drugeliais, o Izabella pastaraisiais netiki) buvo tokie malonūs ir taip maloniai šildė italės širdį, kad nesusilaikydavo nuo lankymosi Starbuckse. Ji privertė Gia jaustis kaip kokią ketuliokmetę mergaitę, kurią užkalbinęs jai patinkantis vaikinas priversdavo jos veidą pavirsti į buroką. Kartais net nepajusdavo kaip besikalbėdama su pietų pertrauką gavusia Avery paslapčiomis iš jaudulio gniaužydavo kumščius.
Šiandienos Izabellos planuose nebuvo įtrauktas apsilankymas kavinėje, kurioje dirbo Isobel. Vietoj to ji turėjo susitikti su rašytoja, kuriai šiuo metu savo piešimo sąsiuvinyje paišė knygos viršelio eskizus, kuriuos turėjo per susitikimą ir parodyti. Bet dar iki susitikimo likus valandai Frusciante susivokė to sąsiuvinio nebeturinti, o tai reiškė, kad neturės ką parodyti ir moteriai su kuria susitinka. Paslapčiomis džiaugdamasi tuo, kad gaus progą susitikti su Avery susiruošusi išskubė ne kur kitur kaip į jos darbą. Dar pakeliui galvoje kurpė planus kaip ta proga šį kartą tikrai neprišiks į batą ir pakvies ją kur nors kartu nueiti. Galvoje repetuodama tai ką pasakys merginai ganėtinai greitai pasiekė kavinę į kurią įėjusi iškart kiek liūdniau atsiduso. Abernathy ten nebuvo. Tai visi tie „žinai, turiu du bilietus į kavos festivalį“, kurių aišku net neturėjo, iškart nuplaukė šuniui ant uodegos. Bet nepasimetusi, nužingsniavo prie baro pasiklausti ar netyčia nebuvo rastas jos sąsiuvinis. Gavusi neigiamą atsakymą jau sukosi dingti iš šios vietos, bet sekundei padvejojusi apsisuko ir maloniai šyptelėjusi baristai paklausė ar netyčia šiandien nedirba Avery. Aišku liko maloniai nustebinta, kai šviesiaplaukė kolegė labai maloniai papasakojo, kad šiandien jos kolegė šoka kažkokiame spektaklyje. Gia perkėlusi savo susitikimą į kitą dieną, kadangi šiaip ar taip neturėjo šiuo metu ką parodyti, padarė mini research‘ą apie šiandien vykstantį spektaklį, kuriame turėjo šokti Abernathy ir just in case nusipirkusi bilietą internetu, kad nesulauktu kokių „atsiprašome, bet visi bilietai nupirkti“ siurprizų, ėmė ruoštis vakarui. Šiaip džiaugėsi, kad įvykiai susiklostė būtent šitaip, nes ne tik kad gaus progą apsirengt ką nors gražaus ir nusipaišyt sau veidą, bet gal net ir sutiks pačią Avery, galės pasikviest ją išgert, atvšęst jos nuostabų pasirodymą, kurio net nemačius Izabella galėjo pasakyt, kad jis bus nuostabus. Juk tai Avery.. Ar galėtų būt kitaip? Izzy turbūt net ir su bulvių maišu ją pamačius pagalvotų, kad ji atrodo taip pat gražiai kaip visada.
Jau pasiekusi savo kelionės tikslą ir praėjusi bilietų patikrą žingsniavo salės link, kurioje šiandien ir turėjo vykti spektaklis į kurį Izabella atvyko. Susiradusi vietą salėje, kurioje jau buvo nemažai žmonių atsisėdo maždaug ties centru, kad nebūtų nei per toli nuo scenos, nei per arti. Nenorėjo atrodyt kaip kokia creeperė, kuri ne spektaklio atėjo pasižiūrėt, o konkrečios merginos šokančios jame.

Back to top Go down
Avery Isobel Abernathy

Heavens had to wait., as I wasn’t done loving you yet.
Credit : beautifulchaos
Heavens had to wait., as I wasn’t done loving you yet.
Avery Isobel Abernathy

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyTue 28 Jan - 0:52



Avery, pripratusi šokti klasikinį baletą didžiojoje garnier operos scenoje, šiek tiek nustebo sulaukusi pasiūlymo pakeisti susižeidusią pagrindinę spektaklio šokėją. norėdama praplėsti savo repertuarą, ilgai negalvojo ir sutiko. kelias savaites uoliai treniravusi, Avs galiausiai iškeitė klasikinį baletą į modernų, tradicinius puantus į češkes ir rožinį tutu į specialiai spektakliui paruoštą laisvą suknelę. atėjus premjerai, Isobel niekur nesireklamavo apie naująjį vaidmenį, nenorėdama, sukelti sąmyšio ir manymo tiek šeimoje, tiek baleto trupėje, jog galbūt ji keičia šokių kryptį. visi, juk žinojo, kad klasikinio baleto scena taip įskiepyta į Avery sielą, jog turbūt ne vienas, o trys žaibai turėtų trenkti, kad pastaroji šią iškeistų. vis dėlto, kelias savaites, kol pradinė spektaklio šokėja pasveiko, Abernathy šoko jos vietoje. pasilinksminus ir, iš tikrųjų, įsitikinus, kad modernaus šokio scena ne jai, kad ir kokiais komplimentais bebūtų buvus apipilta, galiausiai sušoko savo paskutiniame pasirodyme. išėjusi nusilenkti prieš plojančią auditoriją, nužvelgia nedidelę susirinkusią žmonių grupę ir kaip priklauso būsimai primabalerinai – su plačiausia šypsena atlieka profesionaliausią reveransą. mėgstanti per tas kelias minutes šlovės nužvelgti žiūrovų veidus, Avs akys užkimba už matyto veido. pastebėjusi Izabellą, norėdama įsitikinti, ar neklysta, prisimerkia ir, rodos, pasipuošia dar didesne šypsena. paprastai gera atmintimi nepasižymėdama, Isobel nebuvo viena iš tų baristų, kurie prisimena nuolatinių klientų vardus ir užsakymus, tačiau Frusciante kaip niekad įstrigo jos atmintyje. visgi, Avery turėjo patirties su gurmanais italais, nemėgstančiais starbuckso kavos, todėl dažniausiai apie jų susiraukusius veidus užsisakant turėjo keletą išankstinių nusistatymų. mergina žinodama kelias kavinių grandinės paslaptis, aišku, nebuvo labai nustebinta italų nepasitenkinimu. tik savotiško skonio žmonės gali nuignoruoti tą faktą, jog geria kavą iš sudegintų pupelių. todėl, nenuostabu, jog naujoji klientė Avs iš karto nelabai sužavėjo. išklausiusi keletą pasiūlymų kaip daryti kavą, iš pradžių, vos negavo mažo širdies smūgio ir vos sulaikė savo aštrų liežuvį nepasiūliusi atidaryti savo kavinės. tačiau, Izzy vis sugrįžtant, Abernathy kavai ėmė atrinkti pupeles, kurias ruošė pati, stengdamasi roastinti jų mažiau ir žemesniame karštyje. taip pat, Avery savo nuožiūra, kavą pagardindavo specialiais, tik jai žinomais, metodais. dėl įtempto balerinos tvarkaraščio dirbdama tik keletą pamainų per savaitę, jų, kad ir kaip bebūtų nusikalusi po treniruočių, laukdavo kaip šventės. tiesą sakant, Isobel iki šiol sunkiai suvokė savo netikėtą pasišventimą kavai ir klientei, kuri greitai tapo drauge. todėl netikėtai ant stalo radusi Gios paliktą eskizų sąsiuvinį, tuojau pat įsimėtė jį sau į rankinę. ne dėl to, kad turėjo kažkokių kleptamaniškų polinkių, bet todėl, kad žinojo starbuckso pamestų dalykų politiką. jei žmogus jų nesusirenka per darbo dieną, jie paprasčiausiai iškeliauja lauk. su ketinimu sąsiuvinį atiduoti jo savininkei, pastarąjį Isobel su savimi nešiojosi visą savaitę. tačiau visi sąsiuviniai ir starbuckso peripetijos trumpam iškeliauja iš auksaplaukės galvos, kai turi nulipti nuo scenos. atsisakiusi dalyvauti trupės šventime, skubiai persirengia ir su visais atsisveikinusi, išeina iš užkilusių. įtariai dairydamasi į visas puses, aišku, ne nuo neegzistuojančių paparacų bandydama pasislėpti, o surasti Frusciante minioje, prasibrauna pro išeinančius iš salės žmones. nusprendusi duoti likimui šansą, atsistoja kiek nuošaliau ir susižvejojusi savo firminiame balerinos tašiuke telefoną, atsidaro uberio appsą. juk dar ne tokia garsi balerina, kad turėtų savo privatų vairuotoją, tačiau dar kelis kartus apsižvalgiusi, dvejoja ir jokio paryžietiško taksi neužsakinėja.
Back to top Go down
Bowie William Harrison

We never know which lives we influence, or when, or why.
We never know which lives we influence, or when, or why.
Bowie William Harrison

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 EmptyWed 29 Jan - 14:14



Sėdėdama tarp kažkokių jau penktąją dešimtį peršokusių moteriškių akimirkai pagalvojo, kad gal kažkur ne ten papuolė, nes labiau apsidairiusi tik vieną kitą jaunesnį asmenį sugebėjo pamatyt, kuriam turbūt ir tai kokie trisdešimt būtų. Tai kurį laiką kiek nervingai muistėsi kėdėje galvodama, kad bus paskutinė debilė, jeigu kažko nesuprato ir iš vis ne į tą spektaklį atėjo ir dabar turės praleist progą iš vis susitikt su Avery, nejučiomis iš tų nervų ar jaudulio, kad jau tuoj tuoj gali pamatyt Abernathy, ėmė draskyti nagų odeles nelabai nustygdama savo vietoje. Vos tik šviesoms užgesus ir pasigirdus muzikai Izabella kiek įsitempė tarytum bijodama ką nors praleisti, nors nuoširdžiai šiandien spektaklis jos nedomino, į juos ji eidavo tik labai gerai viską išsiaiškinusi apie patį spektaklį ir nusprendusi, kad jis ją tikrai domins. O šiandien viskas ką padarė tai tiesiog nusipirko bilietą į spektaklį kurio net pavadinimo šiuo metu prisiminti negalėjo. Tai pastarasis faktas dabar šiokį tuokį juokutį kėlė merginai. Visas juokingas mintis Izzė iškart nuvijo šalin, kai tik scenoje išvydo tą gerai pažįstamą veidą. Automatiškai kiek pasilenkusi į priekį lyg geriau matytų merginą iškart išsišiepė. Kiekvieną kartą tai buvo savotiška atgaiva, spa merginos sielai žiūrint į tą ramų Avery veidą, dar labiau ramybę skleisdavo tie tobulai atidirbti merginos judesiai. Izabellai dažnai atrodydavo lyg Avery jau mamos gimtoje arabeskas darė, todėl vos tik gimus aišku buvo, kad ką tik giminė ateityje būsianti pasaulinio lygio balerina. Taip akilai bestebėdama šokančią merginą italė nė nepajuto kaip greitai prabėgo tas spektaklis. Visiems ėmus stotis nuo savo vietų ir ploti Izabella ir pati nieko nelaukdama pakilo nuo savo kėdės ir ėmė inirtingai su plačia šypsena veide ploti.. Dar gal ir pašvilpavus būtų iš to susižavėjimo, bet kažkaip pagalvojo, kad gal nelabai tinkama vieta čia tokiems dalykams, apmėtys vėliau ją kokiom šiukšlėm tos moteriškės. Avery ir Izabellos žvilgsniams susitikus Gia, rodos, tik dar inirtingiau ėmė ploti, o ta šypsena, kuri atrodė jau nebegali būti platesnė vis dėlto dar labiau padidėjo italės veide. Avery galiausiai nulipus nuo scenos ir pradingus užkulisiuose Izabella spėjo lengvai pasimesti minioje, nes neskubėdama išeiti iš salės vis dairėsi tikėdamasi, kad išvys kur nors jau išėjimo link einančią Avery, bet judėdama kartu su visa šioje salėje buvusių žmonių minia jokio panašaus į Abernathy silueto nepamatė, todėl akimirkai šiek tiek nusivylė, nes nejaugi ieškojo tinkamos aprangos tam, kad tiesiog pasėdėtu su ja šioje salėje ir grįžusi namo tiesiog vėl viską atgal į drabužinę pakabintų. O ir viltis kur nors po spektaklio išsivesti Avery akimirkai subliuško. Tik akimirkai.. Jau ir pati palto kišenėje ieškodama mobilaus, kad išsikvietusi taksi galėtų grįžti namo galiausiai pasiekia išėjimą ir kartu su grupele žmonių, kurie vis dar aptarinėja ką tik matytą spektaklį, išeina iš pastato ir galiausiai atsikračiusi visos tos bandos žmonių su kuriais labai paklusniai visą laiką stengėsi plaukti pasroviui žengė kelis žingsnius gatvės link, bet lyg ir kažką nujausdama neskuba kviesti taksi, susisukusi į paltą apsidairo dar su ta minimalia vilties kibirkštim, kad sutiks ieškomą merginą, nušvinta pastebėjusi kiek nuošaliau stovinčią šviesiaplaukę. Su šypsena veide viduje jau seniausiai spėjusi sušokti laimės klumpakojį ir kažkokią nevykusią 'bitute pilkoji' nužingsniuoja prie merginos, - Prašau, nesakyk, kad išmainei baletą į visą šitą, - pirštu ore apibrėžusi teatro pastatą nervinai įsikanda į žandą. - Nors turiu pripažinti, kad pasirodei nuostabiai.. Žinant tave, manau ir kokį klumpakojį taip pat gražiai galėtum sušokt, - pabandžius pajuokaut ne tai kad nusijuokia, bet daugiau tiesiog prunkšteli, - Gal niekur neskubi ir galėčiau tave pavaišinti kokią vyno taure, vakariene.. puodeliu kavos? - kiek patylėjusi paklausė labai patenkinta savimi, kad užtaikė tokią progą kažkur pasikviest Avery, nes kartais kažkaip galvodavo, kad toji Starbuckse prasidėjusi jų pažintis greičiausiai ten ir gali užkerpėt, jei Izzė vieną kartą nesuėmusi saves į kumštį nepasikvies kur nors, nes tokių progų praeityje ji jau turėjo ganėtinai nemažai.. Tik kad beveik visada kaip kokia dvylikametė mergaitė nesugebėdavo sukaupt tos drąsos, kad tai padaryt. Kartais tikrai jautėsi taip lyg niekada nebūtų turėjusi kokių deramų santykių ir net nežinotų kaip čia tinkamai pakviesti Avery kur nors nueiti. O galbūt po paskutiniųjų santykiu tiesiog buvo per daug užsidariusi savyje, kad ką nors įsileistų. Aišku, dėl puodelio kavos dar dabar dvejojo, nes nežinojo kaip čia smagu pačiai Avs bus stebėt kaip Izabella aiškina padavėjai ar baristai kaip ji turi pagaminti kavą italei. - Manau, kad tokį nuostabų pasirodymą turi atšvesti, - akivaizdžiai užsidegusi kur nors su Abernathy nueiti vis dar blizgino akutes į šviesiaplaukę vildamasi, kad pastaroji neturi kokių nors planų, nes kitu atvėju turbūt Frusciante kokius dešimt metų vėliau kauptųsi, kad vėl ką nors pasikviestų kur nors kartu išeit.
Back to top Go down


Sponsored content

MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty
PostSubject: Re: MAŽOJI SALĖ   MAŽOJI SALĖ - Page 2 Empty


Back to top Go down
 

MAŽOJI SALĖ

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 3Go to page : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Théâtre Édouard VII-