Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Namas/įėjimas/išėjimas

Share | 
 

 Namas/įėjimas/išėjimas

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33875
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Namas/įėjimas/išėjimas   Mon 29 Oct - 19:36



Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33875
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Namas/įėjimas/išėjimas   Tue 30 Oct - 18:12


Po kelių dienų išvykos (na, čia taip labai neutraliai pasakius), Ravenna vėlų vakarą įsuka į savo namų kiemą ir pastačiusi mašiną neskuba iš jos išlipti. Ši misija tikrai turėjo praeiti kiek sklandžiau, bet visgi tokių dalykų pasitaiko ir raudonplaukė buvo pratusi su jais tvarkytis. Kartais net ir visa susirinkta informacija ir smulkiausios žinomos detalės nepadėdavo išvengti nereikalingų problemų, o taip ir nutiko šį kartą. Ravennai teko dorotis su kur kas daugiau žmonių nei buvo tikėtasi, todėl moteriai nepavyko pasprukti be sužalojimų. Nemažai sumušimų visame kūne, peršauta koja, su kuria bent jau dalinai Adora jau spėjo susitvarkyti, ir ryškėjanti mėlynė prie akies. Akivaizdu, kad per artimiausias pora dienų išeiti iš namų ji nesugebės, bent jau nesukeldama jokių įtarimų. Ir nors kulką iš kojos sugebėjo išsitraukti vos tik paspruko iš nusikaltimo vietos, nelabai turėjo laiko padaryti kažką daugiau, todėl sustojusi kieme dar kelias akimirkas pasėdi užsimerkus, nes jaučia, kad pasiekti duris nebus taip jau lengva. Galiausiai susirenka visus savo daiktus ir iš lėto išlipa iš automobilio, kęsdama tikrai stiprų skausmą. Bet tai nebuvo niekas, su kuo Belacqua nėra susidūrusi praeityje, todėl pakankamai rami ir susitvardžiusi raudonplaukė prieina prie durų, jas atsirakina ir įėjus vidun po savęs užrakina. Atsirėmusi į duris dar kelias sekundes pastovi giliai kvėpuodama, o tada patraukia vonios link.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 7972
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Vincent
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Namas/įėjimas/išėjimas   Tue 30 Oct - 19:58



Nuo paskutinio jų susimatymo praėjo ko gero trys savaitės, o gal net ir visas mėnuo. Emilis net ir pats tiksliai neprisiminė, kiek dienų praėjo nuo tos akimirkos, kai Ravenna paliko jo loftą. Kurį laiką neramino tam tikros mintys, tačiau jis nesiteikė skambinėti ar rašinėti moteriai. Žinojo, kad ji ir taip turi be jo ką veikti, todėl užsiėmė įprastais užsiėmimais ir darbais. Taip buvo lengviau užsimiršti, kas įvyko ir kodėl būtent tai įvyko. Tik prieš keletą dienų kažkoks vidinis balsas krebždėjo, jog būtų kaip ir pats laikas pasidomėti raudonplauke. Nenorėjo jos trukdyti ir kištis į jos gyvenimą, bet niekaip negalėjo numalšinti tų iš gelmių kylančių minčių ir idėjų apsilankyti pas ją netikėtai. Metęs visus darbus Emilis persirengė namuose ir pasiėmęs svarbiausius daiktus iškeliavo vietinės vyninės link. Nenorėjo ateiti tuščiomis, o kadangi po paskutinio pokalbio jis taip ir nežinojo, kokį vyną Ravenna mėgsta, pabandys laimę su raudono vyno buteliu. Išsirinkęs patraukliausią iš etiketės ir pasikonsultavęs dėl skonio nusipirko pusiau sausą vyną ir prisidegęs cigaretę nužingsniavo Adoros namų link. Pamanė, kad einant pėsčiomis galės pravedinti galvą ir apgalvoti, ar tokia netikėta staigmena tikrai nustebins moterį gerąja prasme. Galvoje pradėjo ūžti tokios garsios mintys, kaip kad galbūt netyčiomis gali užklupti ją su kokiu kitu vyruku ir susigadinti pats sau nuotaiką. Nustūmęs tokius scenarijus į šoną Emilis galiausiai priėjo moters namą ir pamatė, kad viršuje įjungta šviesa. Pabaigęs rūkyti cigaretę numetė į kanalizaciją ir pasitvarkęs paltą nužingsniavo durų link. Paskambinęs skambutį pastoviniavo prie durų ir pirštais perbraukė per savo šukuoseną, pasitaisydamas. Nesulaukęs jokio atsako dar kartą paskambino ir nudelbė žvilgsnį į butelį savo rankose, belaukdamas, kol kas nors atidarys duris. Ne kas nors, o pati Ravenna, aišku:).
Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33875
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Namas/įėjimas/išėjimas   Wed 31 Oct - 12:55



Nusileidusi laiptais žemyn, Ravenna pasuka svetainės link ir netrukus pasileidžia muzikos, kuri užpildytų visus namus ir taip padėtų jai atitraukt mintis nuo tam tikrų dalykų. Vis dar geria viskį, kurio butelyje tuoj nebeliks, ir jau planuoja įsitaisyti ant sofos bei kiek pailsėti, kai išgirsta durų skambutį. Visi Adoros išgyvenimo instinktai netrukus pabunda ir net išgertas alkoholis, rodos, nedaro daug įtakos, nes moteris tampa itin budri. Niekas pas ją nesisvečiuoja, ypač tokiu metu ir nepranešęs. O dirbant jos darbą visuomet turi būti pasiruošęs blogiausiam. Pasiėmusi mobilųjį, raudonplaukė įsijungia kameras, ir per jas netrukus pamato, kas gi yra tas paslaptingasis svečias. Ko jau ko, bet pamatyti Emilį ji nesitikėjo. Manė, kad pakankamai jį supykdė praeitą kartą ir jis nenorės turėti nieko bendra su ja, o tai juk ir buvo Ravennos tikslas. Jai reikėjo, kad jis nesirodytų jos gyvenime, nes jo buvimas jame kėlė per daug sumaišties. O Adora mėgo tvarką ir discipliną. Be šių dalykų ji tikrai nebūtų išgyvenusi taip ilgai. Dar kurį laiką paspoksojusi į kameros vaizdus giliau įkvėpia mėgindama sugalvoti, ką turėtų daryti, ir pasidėjus viskio butelį ant stalo nueina durų link. Eiti jai vis dar reikalavo nemažai jėgų, todėl neskuba to daryti ir tikisi, kad galbūt Lemaro kantrybė išseks ir jis tiesiog išeis apsisukęs. Bet kur tau. Atsidūrusi prie durų delnais perbraukia sau per veidą atsidusdama ir perkelia savo plaukus į vieną veido pusę taip, kad jie nors kiek užstotų jos mėlynę. Nes visus kitus sumušimus ant savo kūno ji galėjo paslėpti, bet veidas buvo kiek keblesnė situacija. Galiausiai nežymiai praveria duris, bet tiek, kad per jų plyšį matytųsi net ne visas jos veidas, ir įsmeigia žvilgsnį į prie jos durų slenksčio stovintį vaikiną. Pasistengia akių nenukreipti niekur kitur, tik į jo veidą, nors ir ten jos laukė kvapą gniaužiantis vaizdas,- Neturėtum čia būti, Emili,-ištaria pakankamai tvirtai, ypač žinant tą faktą, kad jautė nemažai fizinio skausmo ir jau buvo neblogai išgėrus,- Nežinau, ar tu ieškai problemų savo ramiam gyvenime, ar kokių nuotykių, bet tikrai patarčiau to ieškot kur nors kitur,-sumurma kiek galima šalčiau, nors iš jos lėtai tariamų žodžių turėtų būti nesunku suprasti, kad kažkas negerai. Kadangi stovėti darėsi pakankamai sunku, giliau įkvėpia oro trumpam užsimerkdama ir sukanda dantis, galiausiai vėl sutikdama Markovic žvilgsnį. Aišku, ji galėjo tiesiog imti ir neatidaryti jam durų, tačiau to nepadarė. Kaip jau ir minėta, šis vaikinas sugebėdavo nemenkai sujaukti jos mintis. Ir tai Ravennai nepatiko, tačiau ji negalėjo nieko pakeisti. Pamiršta apie tą faktą, kad stovi tarpduryje su apatiniais ir vos kažką dengiančiu chalatėliu, bet čia juk Adora.. Negi ji vaikščios po namus su kokia pižama. Nejuokaukit.:) Net jei ir buvo truputį peršauta ir apdaužyta, tai nereiškė, kad negali atrodyt nepriekaištingai.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 7972
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Vincent
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Namas/įėjimas/išėjimas   Thu 1 Nov - 20:14



Laukdamas už durų, kol pagaliau jos prasivers ir išvys vaizdą, kurį ir tikėjosi išvysti, Emilis dairėsi aplinkui, vis dar mąstydamas, ką jai turės pasakyti. Juk elgėsi intuiciškai eidamas čionais. Nebuvo sugalvojęs mintyse kažkokių sakinių, kuriuos ištars, vos prasivers durys. Net nežinojo tikslios priežasties, kodėl jis čia atsitrenkė. Bandė suprasti, kokios magiškos jėgos jį čia vedė, bet sunkiai Emiliui su tuo sekėsi. Kurį laiką patrypčiojo prie durų, kol pagaliau kažkas teikėsi jas atidaryti. Durims tik šiek tiek prasivėrus ir atsiradus mažam tarpeliui Emilis nusišypsojo, pamatęs, kad visgi duris atidarė Ravenna, o ne koks nors jos vyrelis, apie kurį Markovic nieko nežino.
- Žinau, kad jau vėlu ir tikriausiai sutrukdžiau tau grožio miegą, bet norėjau ištaisyti tai, kaip užbaigėme paskutinį susitikimą..,- su kiekvienu žodžiu Emilio balso tonas darėsi vis tylesnis ir lėtesnis, nes jis puikiai galėjo pastebėti sumušimus ant Adoros veido. Įsmeigęs savo susirūpinusį žvilgsnį jis lakstė po visą raudonplaukės veidą ir negalėjo patikėti, ką dabar mato. Nors Ravenna ir stengėsi tai užmaskuoti savo plaukais, visgi tokias dėmes pamatyti buvo nesunku. – Kas tau nutiko?- žengęs žingsnį arčiau, taip padėdamas vieną koją tarpduryje, kad nesugalvotų užtrenkti durų, vaikinas šiek tiek pasilenkė, kad galėtų geriau išmatyti jos sumuštą veidą. – Ar tai ir yra ta priežastis, kodėl turėčiau apsisukti ir išeiti namo?- akivaizdžiai jo balse buvo galima išgirsti susinervinimą. Keliais pirštais švelniai nubraukė keletą plaukų sruogų, taip tik atidengdamas kitą moters veido pusę. – Kas tau šitaip padarė?- garsiau užklausė šiek tiek piktesniu tonu. Tačiau pyko tikrai ne ant moters, o ant to, kas tai padarė. Niekada neapkentė smurto, o tuo labiau prieš moteris, nes pačiam visą vaikystę teko matyti, kaip tėvas reguliariai talžo motiną. – Kokie dar nuotykiai, Ravenna..,-nežymiai papurtė galvą, išmesdamas iš galvos visas idėjas, kurias buvo sugalvojęs, prieš čia eidamas, nes dabar atsirado daug svarbesnių dalykų, nei kažkokie pasilinksminimai. – Ar tu atsidūrei pavojuje? Sakiau tą praeitą kartą, sakau ir dabar – jei reikia kokios nors pagalbos ar tiesiog su kažkuo pasikalbėti, aš esu tavo paslaugomis,- pasistengė švelnesniu balsu tai išsakyti. Žvilgsnio vis dar nenuleido nuo jos sudarkyto veido, kad ir kaip viliojo visas vaizdelis žemyn. – Leisk, aš tau padėsiu.- švelniai perbraukė pirštais per jos sveikesnį skruostą ir viltingai žvelgė į moters akis. Nežadėjo dabar palikti viso šito reikalo ir apsisukus išeiti savais keliais. Norėjo sužinoti, kieno čia darbas. Kas galėjo taip gyvuliškai pasielgti su tokia moterimi kaip Ravenna.
Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33875
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Namas/įėjimas/išėjimas   Sat 3 Nov - 23:26



Žiūrėdama į tarpduryje stovintį Emilį Ravenna kone iškart pasigaili, kad išvis atidarė jam duris. Kai tik kalba pasisukdavo apie Markovic, ji nesugebėdavo priimti sau įprastų racionalių sprendimų ir po to galėjo tik kaltinti save dėl to. Vaikinui kalbant jau žiojasi jį pertraukti, tačiau jis nutyla ir Adora supranta, kad nors prieškambaryje ir buvo prieblanda bei jos plaukai dengė dalį veido, sumušimų paslėpti iki galo jai nepavyko. Instinktyviai ruošiasi uždaryti duris, nes dabar atrodė protingiausia nesivelti į jokius pokalbius, kadangi jokių paaiškinimų tam, kaip ji atrodo, Ravenna suteikti negalėjo. Tačiau Lemaras mąsto kiek greičiau nei ji ir pastato koją tarp durų, priversdamas Belacquą giliai įkvėpt besitvardant. Raudonplaukė nežymiai atsitraukia, apgirtusia galva mąstydama, kad taip bus geriau, nes Markovic negalės įdėmiai apžiūrėti jos veido, ir spokso vaikinui į akis,- Man viskas gerai,-nukerta pakankamai šaltai ir cakteli liežuviu po tolimesnių Emilio žodžių,- Patikėk, galėčiau tau sudaryti visą sąrašą priežasčių, kodėl neturėtum čia būti. Ir pirmoji jų yra ta, kad tai pavojinga, Emili. O daugiau nieko iš manęs neišpeši net jei ir labai nori,-lėtai papurto galvą nesukdama žvilgsnio niekur kitur. Tačiau Lemarui pradėjus uždavinėt dar daugiau klausimų Ravenna užsimerkia giliau įkvėpdama,- Nustok klausinėt,-tarsteli vėl sutikdama vaikino žvilgsnį,- Aš negaliu tau nieko pasakyti. Ir man viskas gerai, nestovėčiau čia, jei nebūtų,-dar kartą pakartoja ignoruodama tai, kaip Emilio buvimas šalia vertė ją jaustis. Markovic kalbos apie buvimą pavojuje tik priverčia Adorą pašaipiai šyptelėt, nes buvimas pavojuje tapo jos įprasta būsena jau gana seniai. Ji net neįsivaizdavo, ką reiškia gyventi kitaip. Vaikinui prisilietus prie jos skruosto jaučia, kaip tas prisilietimas nuvilnyja visu jos kūnu, ir raudonplaukė staigiai suima Lemaro ranką už riešo,- Baik. Prašau, baik, Emili,-ištaria kone maldaujamai, jos nuotaikai iš šaltos pasikeitus drastiškai. Viršų ėmė išgertas alkoholis ir šią akimirką Adora buvo visiškai atvira,- Kaip tau kitaip pasakyt, kad turi laikytis kuo toliau nuo manęs? Patikėk, padėkosi man už tai vėliau, bet turi išeiti. Tu nenori veltis į visa tai,-vos girdimai sušnabžda stiklinėmis akimis spoksodama į Emilį. Ji nenorėjo, kad jis išeitų, bet netgi būdama gerokai apsvaigus suprato, kad jam likti čia būtų pavojinga. Be to, ji negalėjo atsakyti į jo klausimus nestatydama Lemaro į pavojais, o tai yra viskas, jo ko ji norėjo išvengt. Nes Emilis jai rūpėjo. Ravenna seniai jautė tokį dalyką kaip rūpestis, todėl dabar ir nesijautė sava, o tai kėlė didelę baimę. Susivokus atleidžia vaikino riešą ir šonu atsiremia į durų staktą, nes darėsi sunku stovėti dėl peršautos kojos,- Ir ne, aš nesu kokia nors beviltiška moteris, gyvenanti su vyru, kuris ją mušą. Šitą variantą gali atmesti ir keliauti savais keliais, nes negali čia būti,-dar sumurma dabar jau nežiūrėdama Markovic į akis ir tiesiog užsispoksodama kažkur į tamsą. Tikėjosi, kad jis jos paklausys. Jai reikėjo, kad jis tai padarytų, nes Adora nebuvo įsitikinus, kiek dar galės priešintis. O ji tikrai turėjo priešintis, nes kito varianto tiesiog nematė. Ji juk neįsileisdavo žmonių į savo gyvenimą, bent jau tikrai ne taip. Tai pažeistų visą tvarką ir keltų per daug pavojaus, kurio moters gyvenime ir taip buvo apstu.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 7972
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Vincent
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Namas/įėjimas/išėjimas   Sun 4 Nov - 18:46



Matant tokį sužalotą moters veidą Emilis pajuto kaip viduje pasidarė velniškai pikta. Visą vaikystę praleidęs nuodingoje ir smurtaujančioje aplinkoje puikiai galėjo suvokti Ravennos dabartinę būseną. Na, gal ne iki galo, tačiau iš dalies tai tikrai. Tuo pačiu metu galvoje atsirado sužadėtinės skaudūs prisiminimai, kurie iš jo atminties niekaip negalėjo išsitrinti. Negalėjo apkęsti smurtu viską tvarkančių žmonių. Ir jis nuoširdžiai norėjo Adorai padėti. Nežinojo jokių aplinkybių, todėl jo galvoje buvo tikrai daug klausimų. Negalėjo į tai nekreipti dėmesio ir tiesiog išeiti namo. Tai ne Emilio būdui. Ir jei raudonplaukė dabar priešinasi bet kokiai pagalbai, Markovic bandys įtikinti ją, kad jo draugija daug geresnė prie butelaičio, nei vienai. Galėjo užuosti nuo jos kvepalų su alkoholiu susimaišiusį aromatą, tačiau viskas buvo labai suprantama. Ir pats jos vietoje dabar kilnotų taureles.
- Viskas gerai? Ką tu bandai apgauti? Nes man labai akivaizdu, kad čia toli gražu nėra gerai,- šiek tiek pakėlęs toną garsiau pasakė, nes dabar buvo susinervinęs. Toks vaizdelis tikrai nedžiugino ir vaikinas norėjo sužinoti, kur viskas slypi. Kodėl apskritai kažkam reikėjo taip išlieti pyktį ant tokios dailios moters. – Tada aš noriu išgirsti visą sąrašą. Turiu laiko į valias,- atsistodamas pusiau tarpduryje, taip įsisprausdamas į tą tarpelį leido suprasti, kad jis tikrai nesiruošia niekur iš čia nešdintis. Ir jam visiškai nesvarbu, kaip ji nenori, jog Lemar pasiliktų pas ją. Ravenna jam rūpėjo ir jis tikrai neleis kažkam šitaip su ja elgtis. Nesvarbu, kad jų nesiejo nieko daugiau apart santykių lovoje, bet tai dabar buvo nesvarbu. Daug svarbesnis prioritetas dabar atsirado Adoros sveikata ir saugumas. – Jei nieko man nežadi sakyti, tada bent leisk tau padėti ir pasirūpinti tavo sveikata. Aš net ir būdamas aklas galėčiau suprasti, kad tau nėra viskas gerai. Nustok būti tokia aikštinga ir tiesiog priimk mano pagalbą tau.- nenorėjo, kad žodžiai nuskambėtų labai nesmagiai, todėl pabandė sušvelninti savo balso toną. Buvo pasiruošęs jai padėti, tad visi jos atsišnekinėjimai ir atstūmimai nelabai daug ką pakeis. Emilis buvo labai užsispyręs vaikinas ir todėl nežadėjo trauktis iš moters kiemo. – Tai tiesiog pagalba, joks pakvietimas vakarienei, kuris išgąsdintų tave. Šįkart tenoriu tau padėti,- tylesniu balsu prabilo, švelniai nubraukdamas kelias raudonas sruogas nuo jos peties ir šyptelėdamas. Besiklausydamas moters ir toliau bandymo atstumti Emilį jis galiausiai caktelėjo liežuviu ir nežymiai papurtė galvą. – Klysti, Ravenna. Jei užtikrinimas tavo saugumui reiškia velimąsi į visą tai, tai tada aš stačia galva neriu ten,- rimčiau pridūrė, žiūrėdamas tiesiai į moters nepatenkintas akis, kurios tiesiog prašyte prašė išsinešdinti. – Ravenna, puikiai žinau, kokia tu nepriklausoma ir stipri moteris esi. Per tiek laiko puikiai spėjau tą pastebėti, tačiau aš nežadu nekreipti dėmesio į tai, kaip su tavimi pasielgė.- šiek tiek ramesniu balso tonu pridūrė, tačiau vis dar balse atsispindėjo tas siutas, kurį juto viduje. Akimis perbėgęs jos veidą jis galiausiai uždėjo ranką ant durų ir pravėrė jas plačiau, kad galėtų normaliai įžengti į namus. Paskui save jas uždarė ir atsisuko į moterį. – Turi kokių tepaliukų nuo sumušimų?- nusukdamas temą nuslydo žvilgsniu ties jos kūnu žemiau, kur galėjo pastebėti sumušimus ir ant jos kojų.
Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33875
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Namas/įėjimas/išėjimas   Tue 6 Nov - 19:50



Ravenna per daug neėmė į galvą to, kaip atrodė. Tai jai nebuvo naujiena, o be to, fizinis skausmas niekada nebuvo kažkas, ką sunku iškentėti. Po visko, ką jai teko patirti, visa tai tiesiog tapo jos kasdienybės dalimi. Bet moteris matė, kad tai gana stipriai paveikė Emilį, ir sunkiai galėjo suprasti kodėl. Nedažnai kam rūpėdavo jos būsena, bent jau ne tokiame lygyje. Žinoma, ją samdanti agentūra rūpinosi, kad Adora būtų fiziškai stipri ir sveika, bet tai juk buvo ne tas pats. Markovic tai rūpėjo nuoširdžiai. Ir raudonplaukei tą mintį suvokti buvo siaubingai sunku, kone neįmanoma. Todėl ji ir priešinosi viskam, ką jai siūlė Lemaras. Gal ji tiesiog bijojo suvokti tam tikrus dalykus,- Tai tik mėlynės. Nieko rimto,-lėtai papurto galvą kalbėdama ramiai, nes jai tai iš tiesų nebuvo kažkas neįprasto. Tyliai, kiek pašaipiai nusijuokia Markovic pareiškus, kad nori išgirsti visą sąrašą priežasčių, kodėl jis čia neturėtų būti, ir nusuka akis,- Patikėk, nenorėtum,-tyliai sumurma, taip, kad net neaišku, ar Emilis ją išgirsta. Belacqua ne kartą svarstė, kad papasakojus Emiliui apie tai, kas ji yra ir ką veikia, nesunkiai leistų jam pasišalinti iš jos gyvenimo. Raudonplaukė neabejojo, kad viską sužinojęs jis nenorėtų turėti su ja nieko bendro, bet problema buvo ta, kad papasakojusi jam viską ji per daug rizikuotų. Todėl turėjo ieškoti kitų būdų, kaip laikyti Markovic toliau nuo jos, ir kurį laiką jai sekėsi. Tačiau Adora neįvertino Emilio užsispyrimo ir ryžto. Nors tai buvo savybės, kurios ją nepaaiškinamai traukė, bet tuo pačiu tai buvo ir tai, kas Ravennai neleido jo paleisti. Grįžusi iš savo apmąstymų ir chaotiškų minčių, moteris vėl pažvelgia vaikinui į akis,- Kodėl? Kodėl taip nori man padėt?-įžūliai įsispoksodama Lemarui į akis paklausia, nes nebežinojo už ko daugiau kabintis,- Po to, kaip šlykščiai su tavimi elgiausi.. Kodėl tu išvis čia esi?-nežymiai pakelia balsą net pati to nejausdama, bet akių nenuleidžia. Būtų buvę kur kas paprasčiau, jei Emilis ant jos pyktų ar jos nekęstų. Juk to Ravenna ir troško, būtent todėl ir elgėsi taip su juo. Nes tuomet jis nesiveltų į visa tai ir jie nebūtų panašioje situacijoje kaip dabar, kai Adora nebežinojo, ką turėtų daryti. Tiksliau ji puikiai žinojo, bet tuo pat metu suvokė, kad nori visa ko kito. Supratusi, kad nepavyks vaikino išvaryti iš savo namų, nes šiuo metu net fizine jėga pasinaudot nebūtų sugebėjus, giliau įkvėpia lėtai papurtydama galvą,- Kaip tu nesuvoki, Emili.. Tu veliesi ten, kur tikrai neturėtum. O jei tau kas nors atsitiks, aš..,-pradėjus mintį nutyla sukąsdama dantis ir nežymiai papurtydama galvą. Suvokimas, kaip stipriai ją paveiktų, jei kas nors atsitiktų Markovic, Ravenną trikdė ir gąsdino. Todėl moteris net nesugebėjo įgarsinti savo minčių – jos buvo tokios neįprastos, tokios seniai jaustos, kad išmušė ją iš vėžių. Pakėlusi akis į prieblandoje vos įžiūrimą Lemaro veidą perbėga per jį akimis ir nevalingai kilstelėjusi ranką pirštais perbraukia per jo skruostą,- Tavo gerumas kada nors sukels tau daug bėdų,-sumurma pakreipdama galvą ir galiausiai atsišlieja nuo sienos nežymiai susiraukdama, nes per kūna pereina pakankamai stiprus skausmas,- Turiu,-sugeba ištart tik tiek šią akimirką, bet gi tikrai neperžengs visų savo principų ir nerodys, kaip jai skauda,- Svetainėj,-dar priduria po kelių akimirkų ir giliai įkvėpus pajuda koridoriumi svetainės link.

(gali iškart ten ir rašyt :D)
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Namas/įėjimas/išėjimas   


Back to top Go down
 

Namas/įėjimas/išėjimas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Ravenna Belacqua-