Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Svetainė/virtuvė (Ia.)

Share | 
 

 Svetainė/virtuvė (Ia.)

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33875
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Mon 29 Oct - 19:39







Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 7972
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Vincent
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Tue 6 Nov - 23:20


Visiems nemaloniems atsiminimams užplūdus ir tuo pačiu emocijoms pradėjus virti Emilio kūne, suprato, kad dabar nesiruošia nešdintis iš moters kiemo. Žino, kaip dažnai žmonės nepriima pagalbos vien iš principo, kai viduje prašyte jos prašosi. Galbūt tai nebuvo Ravennos situacija, tačiau Markovic savo nuomonės šituo reikalu nežadėjo keisti. Kol neįsitikins, kad moteriai iš tiesų yra gerai ir ji viskuo aprūpinta – tol nevažiuos namo.
- Nieko rimto..,- tyliai pridūrė, nusijuokdamas. Ne dėl to, kad linksma, o dėl to, kokį požiūrį turėjo Adora. Na, neteisė, nes iš tiesų kai kuriems žmonėms tai yra nieko tokio, bet Emiliui tai buvo kur kas daugiau nei nieko tokio. Nesuprato pats iki galo, kodėl jaučia tokį potraukį ir rūpestingumą moteriai, tačiau ir nebandė kapstytis savo viduje. Well, gal ir bandė kelis kartus, tačiau supratęs, kaip ten painu yra – metė šitą reikalą. – Žinok, visai norėčiau,- išspaudė šypseną, sugavęs Ravennos akių kontaktą ir taip jį užlaikė, nieko nebesakydamas. Davė suprasti, kad koks nors paaiškinimas, kas atsitiko ir kodėl būtų tikrai neblogai. Supras, jei ji panorės viską nuslėpti ir tiesiog nieko neprasitarti, bet Emilis dabar buvo šiek tiek įtūžęs dėl moters tokios kondicijos. Rankas niežėjo, nes mielai išeitų dabar pagražinti snukelį tam, kas šitaip sugalvojo pasielgti su raudonplauke. Markovic nebūdavo karštakošis, tačiau jei tai paliesdavo jam svarbias ar jautrias temas, tai jis užsidegdavo kaip degtukas. Moters klausimai padėjo jam grįžti į realybę nuo savo įvairiausių ir degančių minčių. Akimis bėgiojo po jos dailų veidą, mąstydamas, kokį atsakymą turėtų jai pateikti. – Patikėk, norėčiau pats sužinoti atsakymus į tavo klausimus. Bandžiau juos surasti, tačiau viskas per daug painu ir komplikuota...,- paprastai prabilo, greit apsilaižydamas lūpas ir įkvėpdamas oro. Jautė, kad egzistuoja vis vien kažkokia trauka, kuri niekur nedingsta ir su kiekvienu kartu vis kažkiek padidėja, tačiau tokios traukos jis dar nebuvo jautęs. Tai buvo kažkas kitokio, kažkas dar jam nesuprantamo. Būtent todėl Emilis taip ir mėtėsi, nežinodamas, kaip turėtų pasielgti. Viskas atrodė gerokai komplikuota ir jis dar nenorėjo visko išnarplioti. – NES TU MAN RŪPI, GERAI?- šįkart jau gerokai pakėlęs balsą atsako į jos klausimą, nes ir pačiam viskas sudėtinga buvo. Nežinojo tiksliai atsakymų į visus jos klausimus ir į kai kuriuos net pats nenorėjo atsakyti taip pat, kaip ir ji nenorėjo kalbėti apie šitą įvykį. – Tiesiog...noriu padėti,- supratęs, kad šiek tiek pasikarščiavo tyliai pridūrė, vienoje rankoje spausdamas vis dar tą vyno butelį. – Pasakysi ar bent kiek pataikiau,- šiek tiek nukreipęs temą linksmesne linkme įdavė butelį Adorai, nes taip ir nesužinojo, kokį vyną moteris mėgsta. Galbūt ir nereikėtų Lemarui veltis į visą šitą reikalą, nes matė, kad ne vaikų žaidimais Belacqua užsiima, tačiau vidinis balsas niekaip nenustojo klykti, rėkdamas, jog tai geriausias pasirinkimas. Ir nepaisant visko, jis nuoširdžiai norėjo padėti. Net iki šiandien dienos Emilis jaučia kaltę, kad nesugebėjo apsaugoti ir pasirūpinti savo sužadėtine. Tai buvo didelė klaida ir jis nenorėjo, kad dar kada nors atsitiktų kokiam nors žmogui panašus likimas. Pajutęs Adoros prisilietimą vaikinas prisimerkė, trumpai pasimėgaudamas akimirka. Laisvą ranką uždėjo ant moters plaštakos ir žvelgė į jos akis. – Tebūnie.- tepasakęs, plačiau nusišypsojo, nuimdamas jos plaštaką nuo jo skruosto ir pabučiuodamas į Ravennos krumplius. – Puiku,- linktelėjo galvą, nusivilkdamas paltą ir jį pasikabindamas ant pakabos. Nusiavęs batus nusekė paskui raudonplaukę į svetainę ir apsidairė. – Gražiai įsikūrei,- nesugebėdamas nepagirti gražiai įrengto būsto, Emilis žvilgsniu klajojo po svetainę, bet galiausiai grįžo ties moterimi.
Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33875
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Wed 7 Nov - 23:02


Emiliui nepaleidžiant temos apie sužinojimą daugiau, Ravenna tik giliau įkvėpia tvardydamasi. Norėtų išrėkti, kas ji yra ir ką daro, kad užsidirbtų pinigų. Juk būtų kur kas paprasčiau ir dauguma problemų išsispręstų savaime. Bet negali to padaryti,- Negaliu tau atsakyt į tavo klausimus. Tiesiog negaliu,-papurto galvą žiūrėdama vaikinui į akis,- Tu tikrai čia nebūtum, jei žinotum visą tiesą. Todėl ir bandau tau paaiškinti, kodėl turėtum apsisukt ir išeit,-dar kartą pakartoja tai, ką jau sakė tūkstančius kartų, bet, rodos, Markovic net neketina jos klausyti. Dar viena priežastis, kodėl Adora Lemarui nieko nepasakotų, buvo jo dabartinė būsena. Juk ji net ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio matė, kad vaikinas įtūžęs ir neaišku ką padarytų, jei tiksliai sužinotų visas detales, o rizikuoti Belacqua neketino, bent jau tikrai ne šiuo klausimu. Negalėjo nepastebėti, kaip ji pati sugebėdavo iššaukti kitokią Emilio pusę. Jame atsirasdavo daugiau ugnies, neaišku, ar dėl to, kad pačios Ravennos charakteris tam darė įtaką, ar dėl kokių kitų priežasčių. Ir tai ją nepaaiškinamai traukė, nors ir pati puikiai žinojo, kad taip neturėtų būti. Juk visa tai, kas vyko tarp jos ir Emilio, turėjo būti tik trumpas romanas, kuriame net neliktų labai daug laiko pokalbiams ar vienas kito pažinimui. To Adora tikėjosi prieš įklimpstant į visą šitą reikalą, bet akivaizdu, kad neįvertino to, jog Markovic nebuvo tiesiog eilinis jos taikinys, skirtas patenkinti fiziniams poreikiams,- Na, atsakymų tikrai ieškai blogoje vietoje,-ironiškai prunkšteli papurtydama galvą, nes jai vis dar buvo sunku suprasti, ką Emilis čia veikė. Galbūt ir galėjo tam tikra prasme pateisinti jo norą jai padėti, bet ką jis čia veikė iki tol, kol ją pamatė sužeistą, ji vis dar nesuprato. Tikrai buvo įsitikinusi, kad po paskutinio jų susitikimo Markovic nebenorės jos matyti, nes juk būtent todėl ji taip staigiai ir pasišalino iš jo buto. Matė, kad viskas nuėjo per toli ir žinojo, kad jei to nesustabdys, geruoju nesibaigs. Bet viskas atsisuko prieš ją. Pradėjus provokuoti vaikiną nesitiki būtent tokio jo atsakymo, todėl keliom sekundėm tiesiog įsispokso į jį akivaizdžiai sutrikusi. Na, šiuo metu filtruoti savo emocijas ar žodžius jai darėsi vis sunkiau, todėl negalėjo būti įprasta savimi, kuri apsimesdavo šalta ar ironiška. Emilio žodžiai ją veikė tikrai stipriai ir Adora net nebūtų sugėbėjusi to nuslėpt. Jau žiojasi kažką atsakyti, bet tada suvokia, kad nesugebėtų. Juk negali jam paaiškinti, kad ji nelabai supranta, kad gali kažkam rūpėti būtent tokia prasme. Tada reiktų paaiškinimo, kodėl yra būtent taip, o ji juk negalėjo Lemarui pasakoti visos savo gyvenimo istorijos. Šiuo metu tikrai norėjo, bet negalėjo,- Turėtum susirast moterį, kuriai tikrai galėtum padėt. Nes aš nesu viena iš jų,-karčiai šypteli pakreipdama galvą. Žinoma, žaizdos užgis ir Ravenna atrodys taip pat kaip ir prieš visą šitą fiasko, bet visa kita, visa tai, ką ji nešiojasi savo viduje juk niekur nedings. Pavėluotai sureaguoja į vyno butelį, todėl tik nežymiai kilsteli antakius jį apžiūrėdama. Šį vakarą tikrai jo neragaus, nes jai reikėjo ko nors kur kas stipresnio, kadangi vynas nelabai padeda tam tikrus skausmus numalšinti. Na, čia, iš praktikos, kurios Belacqua šitoj srity turėjo nemažai. Vis dar negalėdama patikėti, jog nesugebėjo išvyti vaikino iš savo namų, nukeliauja iki svetainės ir skėsteli rankomis,- Jauskis kaip namie,-ironiškai nusišypso atsisukdama į Emilį,- Jei nori ko nors išgerti bijau, kad teks pasiimti pačiam,-ranka mosteli baro link, o pati su savo beveik tuščiu viskio buteliu lėtai įsitaiso ant sofos, giliai įkvėpdama ir sukandusi dantis dėl jaučiamo skausmo kojoje. Ištiesia aprištą koją ant sofos ir trumpam užsimerkia mėgindama suimt save į rankas,- Tepaliukas buvo kažkur čia,-sumurma neturėdama jėgų jo ieškoti, nes atrodė, kad vos tik prisėdusi suprato, kokia išsekusi iš tikrųjų yra. Atmerkusi akis nužiūri Markovic tyliai nusijuokdama, nes buvo be galo keista jį matyti savo namuose. Juk jie dažniausiai leisdavo laiką jo bute arba kokiose nors neutraliose vietose, vien dėl to, kad Ravenna norėjo vaikinui pasakoti kuo mažiau apie save. Na, akivaizdu, kad šį vakarą į jos norus visiems nusispjaut, bet kadangi raudonplaukė tikrai nesijautė labai gerai, tai net nebegalėjo kreipt į tai per daug dėmesio. Užsivertusi viskio butelį godžiai iš jo atsigeria, nes norėjo, kad skausmas nors kiek apmažėtų,- Aš nesu geras žmogus, Emili. Nežinau, kiek kartų tau reikia tai kartot, kad tu pagaliau suprastum,-sumurma ne itin aiškiai, bet jei vaikinas tikrai klausosi, turėtų viską neblogai išgirsti. Akivaizdu, kad dabar daugiausiai joje kalba alkoholis ir nuovargis, todėl Ravenna nelabai supranta, ką sako. Kas turbūt ir buvo pavojingiausia šią akimirką.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 7972
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Vincent
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Fri 9 Nov - 16:31



Emilis visiškai supranta, kad po šituo reikalu slypi labai daug visko ir tai, jog Ravenna negalėjo prasitarti nė kiek, jį šiek tiek siutino. Gal ir gerai būtų, jei jis nesiveltų į viską ir taip nebūtų dalimi to, kur yra įsivėlusi moteris. Tačiau jo atkaklus ir užsispyręs būdas ėmė viršų. Jis negalėjo nustovėti vietoje, matydamas taip sumuštą Adorą. Išvydęs tarpduryje jos po plaukais stengiamasi uždengti veidą, jo viduje viskas persijungė. Nuotaika pasikeitė, jaučiamos emocijos taip pat. Nors ir ėjo čionais, tikėdamasis, kad galės paskelbti paliaubas, nenorint pyktis su raudonplauke, dabar jo norai buvo visai kitokie. Jam rūpėjo moters saugumas ir šį prioritetą iškėlė į patį viršų. Visai nesvarbu, kad jie vienas kito nepažinojo. To šitoje situacijoje ir nereikėjo. Jei jau Belacqua nusprendė tylėti apie visą reikalą, tebūnie. Juk negalėjo versti jos visko papasakoti, vardan savo smalsumo patenkinimo.
- Try me.- paprastai pridūrė, nužvelgdamas moters akis. Labai norėjo sužinoti, ką tokio blogo ji turi papasakoti, kad jam išgirdus nieko nelaukiant apsisuktų ir išeitų. Tikrai neįsivaizdavo tokio scenarijaus. Turbūt galvoje kūrė tokius scenarijus, kuriuos ir norėtų išgirsti bei išvysti. – Kas ten tokio blogo slypi po visu šituo reikalu? Mhm?- kilstelėjo antakius, žengdamas žingsnį arčiau moters, norėdamas išprovokuoti iš jos bent kažkokius atsakymus. Dabar jis galėjo tik spekuliuoti, kas įvyko ir kodėl būtent taip įvyko. Užuominų turėjo tikrai labai mažai, tad scenarijų galvoje buvo ne vienas ir ne du, kurie tikrai neatrodė maloniausiai. Stebėjo, kaip moteris ir toliau bando jį įtikinti, kad jam čia ne vieta ir turėtų greičiau iš čia nešdintis, tačiau tokius žodžius tiesiog praleido pro ausis, per daug nekreipdamas dėmesio. Žvilgsniu ir toliau lakstė jos kūnu, pastebėdamas vis daugiau ir daugiau sumušimų, bei lėtai besiformuojančių mėlynių. Paėjus svetainės link, kur apšvietimas buvo daug geresnis, jis galėjo geriau nužvelgti Belacquą. Kad ir kokie dideli sumušimai jos kūną dabar dergė, tačiau su tuo mini chalatėliu ji atrodė vis vien seksualiai. Emilį traukė Ravenna jau nuo pati pirmo susitikimo, todėl nenuostabu, kad su kiekvienu susitikimu ta trauka tik didėjo. – Tikrai manai, jog tau nereikia jokios pagalbos? Nebūtinai fizinės...emocinės? Per tiek susitikimų aš nesunkiai galėjau pastebėti, kad viduje tu esi stipriai įskaudinta ir dabar savo šaltumu ir arogantiškumu bandai viską užslėpti ir užglaistyti, apsistatydama tvirtomis sienomis aplink save.- vaikino žodžiai buvo nuoširdūs, jis nenorėjo jos įžeisti ar kažkaip įkąsti. Paprasčiausiai išsakė tai, ką jau per tiek laiko sugebėjo išvysti ir suprasti. Apsižvalgęs aplinkui jis surado tepaliuką ir jį paėmė. Nuėjo prie Adoros, įsitaisydamas šalimais ir pasidėdamas jos kojas ant savo kelių. Atidaręs tepaliuką išspaudė iš tūbelės kremo ir priglaudė pirštus prie moters blauzdos. Švelniai pradėjo įtrinti odą tose vietose, kuriose buvo sumušimai. – Aš noriu tau padėti, nes aš jaučiu, kad tavo saugumas man yra svarbus ir neketinu atsižadėti šito rūpesčio. Tačiau, jei tau taip tikrai nepatinka ir taip nenori, kad čia būčiau, nes sugebi puikiausiai pasirūpinti savimi ir be papildomos draugijos – aš išeisiu,- emocijoms gerokai atslūgus Markovic prabilo, pažvelgdamas į moters akis. Ir su išėjimu jis turėjo omeny pasitraukimą iš jos gyvenimo, kurio ji taip ilgai troško. Bent jau taip bandė įtikintį Emilį ir save pačią, nes dažnai prieštaraudavo raudonplaukė savo veiksmams.
Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33875
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Sat 10 Nov - 0:28



Tyliai nusijuokia po vaikino žodžių, tokiu kiek beviltišku juoku, ir delnais persibraukia per veidą. Suvokia, kad Emilis neketina taip paprastai paleisti viso šito reikalo, todėl kelias akimirkas patyli ir užsimerkus giliai įkvėpia oro,- Aš nesu vien sėkminga verslininkė, Emili. Dirbu pavojingą darbą pavojingiems žmonėms, ir jei tu žinotum daugiau, tavo gyvybei grėstų pavojus. Abejoju, kad tu to tikrai nori,-ištaria pakankamai ramiai, nors jos viduje verda įvairūs uraganai ir audros, kurių ji net pati negalėtų paaiškinti. Nežinojo, kodėl išvis nusprendė ką nors pasakyti vaikinui. Galbūt pagaliau suvokė, kadj is turi teisę žinoti tam tikrus dalykus, bet Ravenna vis vien negalėjo suteikti jam detalių. Tai negalėjo ateiti iš jos lūpų, nes viskas tuomet baigtųsi labai blogai,- Esu padarius daug siaubingų dalykų, apie kuriuos tau geriau nežinoti, bet paliksiu vietos tavo fantazijai. Patikėk, kažin ar norėtum rūpintis manimi, jei žinotum detales,-pašaipiai nusijuokia pakreipdama galvą,- Taigi jei apsigalvojai ir nori iš čia išeiti, nesiveldamas į tikrai nelegalią ir pavojingą veiklą, prašau, taip ir padaryk,-dar priduria dabar jau akis nusukdama kažkur į šoną ir sunerdama rankas ties krūtine. Žinojo, kad būtų kur kas paprasčiau, jei Markovic tiesiog išeitų. Bet tai nereiškė, kad ji tikrai norėjo, jog taip įvyktų,- Po visu šituo slypi labai daug blogo,-ironiškai šypteli vėl pažvelgdama į Lemarą,- Ir tai, kaip aš dabar atrodau man nėra naujiena. Tai mano kasdienybė,-dar priduria nusprendusi, kad šiam kartui informacijos užteks, nes jau ir po šių žodžių Adora pasijautė lyg apnuoginusi tam tikrą savo dalį, kurios nebuvo pasiruošusi atskleisti. Jautėsi pakankamai pažeidžiama, bet tokius dalykus mokėjo meistriškai slėpti jau ilgą laiką. Pasiekusi svetainę įsitaiso ant sofos, pagaliau galėdama nors kiek atsipalaiduoti nuo visą kūną geliančio skausmo, ir toliau klausosi Emilio žodžių. Vaikinas iš tiesų buvo labai pastabus, kas stebino Belacquą. Prieš visus kitus žmones apsimesti tuo, kuo ji norėjo būti, jai būdavo tikrai lengva, bet Emilis tapo išimtimi. Kažkokiu būdu jis sugebėjo pamatyti tai, ko kiti nematė, arba Ravenna tiesiog neįstengė visko taip gerai paslėpti. Ir tai nemenkai gąsdino raudonplaukę,- Tu nenori kalbėti apie savo sužadėtinę, taigi manau gali suprast, jei aš nenoriu kalbėti apie tai, kodėl esu tokia, kokia esu,-žiūrėdama į Markovic ištaria, į savo žvilgsnį sudėdama kur kas daugiau, nei dabar sugeba pasakyti žodžiais. Akivaizdu, kad vaikinas neklydo ir Adora savyje turėjo daugybę skausmo, bet ji juk žinojo, kad visa tai papasakojus kitam žmogui jo žvilgsnis ir požiūris į ją kardinaliai pasikeis. O Ravennai patiko, kaip Emilis žiūrėjo į ją. Seniai jautė kažką panašaus, tikrą, nesuvaidintą rūpestį, tačiau žinojo, kad viskas, ką ji slepia, tai akimirksniu panaikintų. Todėl ir pati nesuvokė, ko tiksliai nori šią akimirką. Nesipriešina, kai Lemaras užsikelia jos kojas ant savo kelių ir ima rūpintis jos mėlynėmis, tik stebi vaikino veiksmus, galiausiai pakeldama akis į jos susikaupusį veidą. Besiklausydama Markovic žodžių nusuka žvilgsnį lango pusėn ir apsilaižo lūpas,- Nemanau, kad gali man padėti,-nežymiai papurto galvą galiausiai prabildama,- Nesu normalus žmogus ir negyvenu įprasto gyvenimo, todėl net nežinau, ko iš manęs tikiesi,-vėl grįžus žvilgsniu ties Emiliu tęsia ir kiek pasikelia nuo sofos atlošo, kad ir kaip viską skaudėjo,- Ir man rūpi tavo saugumas. Todėl ir bandau tau paaiškinti, kodėl neturėtum čia būti,-sumurma priartėjusi prie vaikino veido ir akis nuleidžia iki jo lūpų,- Tai nereiškia, kad nenoriu, jog čia būtum, tiesiog.. Tau būtų kur kas geriau išeiti,-tyliai sušnabžda jam į lūpas ir uždėjusi vieną ranką ant jo sprando lėtai jį pabučiuoja. Žinojo, kad elgiasi impulsyviai, bet negalėjo savęs sustabdyti, be to, tikėjosi, kad po jos žodžių Emilis susivoks ir visgi nuspręs palikti ją su viskuo tvarkytis pačią. Po bučinio, į kurį sugebėjo sudėti kur kas daugiau, nei galėtų išsakyti, nežymiai atsitraukia ir kurį laiką dar neatsimerkia,- Tau nereikia viso šito tavo gyvenime, viskas tiesiog taptų labai komplikuota,-prikanda lūpą nykščiu perbraukdama per Lemaro skruostą ir galiausiai atsitraukia, vėl atsiremdama į sofos atlošą ir trumpam užsimerkdama, kadangi skausmas nesilpnėjo, o viskas, kas vyko jos galvoje šią akimirką, situacijos irgi nepalengvino.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 7972
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Vincent
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Sat 10 Nov - 20:34



Stebi Ravennos kiekvieną veido raumenėlį, kuris susitraukia ir atsileidžia, žvilgsniu nusileisdamas truputėli žemyn, bet vėl greit užkildamas ir susikoncentruodamas ties moters veidu. Jam ši situacija toli gražu nebuvo juokinga. Ir jei jo noras padėti Adorai yra apgailėtinas bei juokingas, tai tebūnie. Emilis per daug gyvenime prarado artimų žmonių, jog leistų ir raudonplaukei būti sužalojamai ir nė kiek neprisidėti prie jos gerovės. Klausosi kiekvieno jos žodžio ir neparodo jokių papildomų emocijų, tiesiog neutraliu žvilgsniu įdėmiai stebi moterį. Negalėjo būti nieko kitaip, kaip tik nešvarūs reikalai. Apie juos Emilis jau ir buvo pagalvojęs ir tikrai nežadėjo jos teisti. Kiekvieno žmogaus pasirinkimas yra, ką jis dirba ir kuo užsiima, tad jei tai Belacquai atneša daug pelno, tai tegul. Neįsiprašė savęs čia tam, kad dabar galėtų skaityti moteriai moralus.
- Tai mafija, taip? Ar įtakingi žmonės, norintys, jog tu atliktum slaptas misijas?- bandė atspėti, kuo ji galėtų užsiimti iš pastarosios išvaizdos ir jau spėjusio susidaryti įvaizdžio apie Ravenną. Lemaras nebuvo kvailas vaikinas ir mokėjo gana gerai skaityti žmones, kas buvo didelis pliusas jo kasdieniniam gyvenime. Kiekvieną dieną tekdavo susipažinti su naujais žmonėmis, tad jis buvo puikus stebėtojas ir galėjo po tiek daug pažinčių jau nuspėti tam tikrus dalykus ir išskaityti žmones vienaip ar kitaip. – Ar tu esi dabar stebima?- rimtai užklausė, neketindamas gilintis į temą, kurios detales tikriausiai nelabai ir norėjo žinoti. Adoros siaubingi padaryti dalykai neskambėjo taip gerai, todėl jis nusprendė šiandien neklibinti šios temos, kad ir kaip smalsu buvo. Jei Ravenna kažkada sugalvos apie tai pasipasakoti pati, tai tada mielai išklausys ją su nekantrumu. Tačiau šiandien suprato, kad tai būtų per daug varginantis dalykas. Moteris ir taip turėjo mažai jėgų, bei žūtbūtinai reikėjo jai poilsio. Markovic kad ir kaip norėjo jos paklausinėti, turėjo savo norus nuslopinti vardan jos sveikatos ir gerovės. Toks tardymas būtų tik dar labiau supykdęs ir išvarginęs ją. – Visi mes turime paslapčių ir visi slepiame kažką tokio, ko nenorim niekam atskleisti, tad manau, kad tu nesi vienintele su savo problemomis,- paprastai pridūrė, jau gerokai atvėsęs nuo užsipliekusių emocijų. Suprato, kad impulsyvumas dabartinėje situacijoje nepagelbės, todėl turėjo nuleisti garą, norint apturėti normalų pokalbį. – Tai nepakeis požiūrio į tave. Kad ir ką dabar sugalvotum man pasakyti, tu man vis vien išliksi ta pati ugninga Ravenna,- nejučiomis pats nusišypsojo po savo žodžių, nužvelgdamas merginos veidą. Emilis tikrai buvo per daug geras ir dažnai klimpdavo ne ten kur reikėdavo, pasitikėdamas savo jėgomis. Tačiau nematė prasmės dabar trauktis, kai traukte traukė būti čionais. Bent jau šį vakarą. – Gerai. Aš tavęs neklausinėsiu, jei to pati nenori. Bet jei tai darai tik dėl mano saugumo...mieloji, aš tikrai nebijau to, kas gali manęs laukti,- Markovic akyse buvo galima įžvelgti pasitikėjimas savimi ir žodžių tikrumas. Jis tikrai nebijojo to, kas laukia jo ateityje. Paauglystėje buvo išgyvenęs tiek daug akimirkų, kai galvojo, jog dabar jau bus viskam galas, kad dabar kažkokie įtakingi žmonės tikrai jo negąsdino. Pajutęs moters pirštus ant savo sprando jis nieko nelaukdamas įsistebeilijo į jos akis ir pasidavė jausmingam bučiniui, bandydamas pratęsti kuo ilgiau, kiek tik gali. Negalėjo nupasakoti traukos, kurią juto būtent su šia moterimi, bet jis tikrai nenorėjo trauktis. Norėjo būti šalia ir padėti jai su viskuo, kas ją kamuoja. Juk būtent ji šildydavo jo lovą ir vidų, kai jam būdavo sunku ir liūdna. – O kas sakė, kad mėgstu lengvą ir paprastą gyvenimą?- plačiau nusišypsodamas žvilgsniu lakstė po Ravennos veidu, padėdamas tepaliuką šalimais ir pasilenkdamas arčiau jos veido. Lūpomis vėl prisilietė prie jos priklausančių ir karštai pabučiavo, sudėdamas viską, ką tik galėdamas. Ranką uždėjęs ant moters skruosto pasilenkė jos link, tačiau neprispaudė jos kūno, palaikydamas atstumą tarp jų kūnų, nes nenorėjo suteikti jai papildomo skausmo.
Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33875
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Sun 11 Nov - 23:41



- Žinoma, gali juos vadinti įtakingais žmonėmis,-nežymiai gūžteli pečiais neketindama pasakoti jokių detalių, nes ir taip nusižengė visoms savo taisyklėms atskleisdama Emiliui tam tikrus dalykus apie savo gyvenimą. Juk apie tikrąją Ravenną šiame pasaulyje žinojo vos keli žmonės, kuriuos moteris galėjo suskaičiuoti ant rankos pirštų. Po tolimesnio vaikino klausimo lėtai papurto galvą,- Dirbu šitą darbą seniai, todėl esu užsitarnavus tam tikrą reputaciją ir niekas negaišta laiko mane stebėdamas,-žiūrėdama Markovic į akis ištaria bandydama nuspėti, kas šiuo metu dedasi jo galvoje. Spėjo, jog ten sukosi milijonai klausimų, į kuriuos ji tikrai neturėtų atsakinėti. Bet Adorai buvo sunku tvardytis. Tokių dalykų ji niekam nepasakodavo ir viską laikė apsitvėrus tam tikra siena, pro kurią nepatekdavo nei vienas jos pažįstamas žmogus. Bet, pasirodo, įsileisti kažką nebuvo neįmanoma, kaip raudonplaukė manė visą šį laiką. Šiek tiek atsipalaiduoja, kai Lemaras nusprendžia daugiau neklausinėti, nes Ravenna tikrai jautėsi pavargusi. Ir tuo pačiu nebuvo tikra, ar per šitą silpnumo akimirką nepasiduotų tam tikriems impulsams ir nepasakytų kažko, dėl ko po to gailėsis,- Žinau, kad nesu vienintelė. Bet negali manęs prašyt pasakoti tam tikrus dalykus, kai tu pats vos užsiminus apie tavo sužadėtinę užsiplieski,-atsako į Emilio žodžius pakankamai ramiai, bet kalbėdama tyrinėja jo veidą ir tai, kaip jis reaguoja į jos žodžius. Po kurio laiko tyliai nusijuokia papurtydama galvą,- Emili, aš netikiu tokiais dalykais,-nukreipus žvilgsnį kažkur priešais save apsilaižo lūpas,- Neabejoju, kad tu į mane žiūrėtum visiškai kitaip, jei žinotum apie mano praeitį ir apie tai, kodėl aš šiandien taip atrodau. Tai neišvengiama. Ir visi žmonės, kuriems esu tokius dalykus pasakojusi, pradėjo žiūrėti į mane kitaip,-paaiškina vėl žvilgtelėdama į vaikiną ir ironiškai nusišypsodama. Juk turėjo kažkaip maskuoti tą faktą, kad šiuo metu jautėsi turbūt labiausiai pažeidžiama, kokia yra buvusi nuo to laiko, kai jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis vaikinukui iš jos mokyklos nusprendus ja pasinaudoti. Nuo tada Adora pasižadėjo sau, kad niekada nebebus naivi, silpna ir patikli. Kad jau mieliau atsisakys bet kokios galimybės jausti kažką tikro, negu dar kada nors pajaus tokį purvinumą, kokį jautė tada. Ir iki šiol jai pavyko laikytis to pažado, tačiau šalia būnant Lemarui viskas darėsi ne taip ir lengva,- Turi man pažadėti, kad jei tik pamatysi ką nors įtartino savo aplinkoj, iškart praneši man,-pasižiūri į Emilį taip, kad jis net nebandytų prieštarauti ar ginčytis, nes šitu klausimu ji buvo labai griežta. Nežadėjo leisti, kad vaikinui kažkas atsitiktų dėl jos kaltės, nors tik ką pati jį įstūmė į pakankamai nemažai potencialaus pavojaus. Lemarui atsidūrus arčiau jos, akimis laksto po jo veidą, ilgiau apsistodama tai ties akimis, tai lūpomis, ir išgirdus jo žodžius tyliai nusijuokia,- Esi visiškai išprotėjęs, Emili,-sumurma giliau įkvėpdama ir pirštus įvelia į jo plaukus. Gavusi vėl paragauti vaikino lūpų pasineria į bučinį, kuris tikrai šią akimirką atrodė kaip kur kas geresnė išeitis nei visi žodžiai, kuriuos pasakyti Adorai buvo itin sunku. Todėl ir mėgaujasi ta akimirka, užtęsdama ją kiek tik įmanoma ilgiau ir tom keliom sekundėm leisdama sau pamiršti viską aplinkui. Tačiau po kurio laiko visgi atsitraukia norėdama įkvėpti oro, ir perbraukus liežuvio galiuku per savo apatinę lūpą atsimerkia,- Šitas gydymo būdas man labai patinka,-sumurma nusišypsodama ir pirštų galais perbraukia per Markovic kaklą, nusileisdama iki jo peties, o tada delnu nuslysta jo ranka, pasidžiaugdama jaučiamais raumenukais. Nors ir nebuvo idealios savijautos ir galvoje buvo tikra sumaištis, Ravenna jautė be galo stiprią fizinę trauką Emiliui, puikiai suvokdama, kad tai jai leidžia tik dar labiau klimpti į visą šitą reikalą ir sunkina bet kokią galimybę išsikapstyti. Bet juk jie abu žaidė su ugnimi šį vakarą.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 7972
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Vincent
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Mon 12 Nov - 20:40



Emilis tikrai nebuvo patenkintas Ravennos atsakymais, nes nenorėjo susidurti su tuo, apie ką galvojo. Spekuliavo, jog tai galėjo būti kažkokie juodosios rinkos darbeliai, kurie turėjo šitokias skaudžias pasekmes, bet mintyse bandė save įtikinti, jog tai netiesa ir galbūt moteris turi kokį nors geresnį paaiškinimą viskam. Visoms kitoms spekuliacijoms išnykus vos po moters žodžių Markovic giliai įkvėpė oro į plaučius, bandydamas susiturėti ir nusiraminti. Matė, kokia pavargusi ir išvarginta moteris buvo, todėl nenorėjo jos dar ir labiau kankinti. Ir taip turėtų Belacqua dabar tik gulėti ir ilsinti savo kūną, o ne dalyvauti kivirče su Emiliu.
- Aš tau stengiuosi šitoje situacijoje padėti, todėl ir norėjau sužinoti daugiau informacijos apie šitą reikalą. O tu savo klausimais dažniausiai norėdavai mane išprovokuoti, klausinėjant apie ją. Taip kad manau, tai yra labai didelis skirtumas,- šiek tiek piktesne gaida užsiminė, pakeldamas savo akis raudonplaukės link, kuri buvo pasiryžusi ir toliau nieko jam nepasakoti. Gerbė jos pasirinkimą, tačiau tuo pačiu metu velniškai norėjo sužinoti smulkmenas. Jog žinotų, kaip galėtų kitą kartą užbėgti įvykiams už akių ir taip moteris nenukentėtų. Šitos mintys gal ir buvo utopiškos, bet jis tikrai nenorėjo, jog kitą kartą užėjus pas Adorą jis ir vėl išvystų ją visą sumuštą ir su sunkiais sužalojimais. – Kodėl tu ėmeisi šito darbo? Darbo, po kurio lieki tokioje kondicijoje?- suraukęs antakius, užklausė, pasidomėdamas labiau moterimi. Neklausinėjo jos detalių apie šitą įvykį, bet tai nereiškė, kad jis neklausinės kitokio tipo klausimų. Nors Lemaro veidas atrodė šiek tiek rūstus, tačiau jis pyko tikrai ne ant moters. Ant viso kito, kas prisidėjo prie šito reikalo. Kas ją taip sumušė ir paliko. – Neklausinėju tavęs dėl šito įvykio tik dėl to, nes tu dabar esi velniškai išvargusi ir tikriausiai kenti didelį skausmą. Noriu, jog pailsėtum,- nuoširdesni žodžiai paliko vaikino lūpas ir jis išspaudė šiokį tokį šypsnį, rankomis švelniai perbraukdamas išilgai per jos ilgas kojas. – Ravenna, abejoju, kad kas nors galėtų domėtis manimi,- tyliai nusijuokė, duodamas suprasti, kad jis visiškai neįdomus turėtų būti žmonėms, su kuriais dirba moteris. Jis neturi nei kapitalo, nei daug pasislėpęs pinigų, nei paveldėjęs kažko įtakingo. Tiesiog paprastas čekas, bandantis save atrasti įvairiausiais būdais. Sugavęs moters žvilgsnį jis dantimis sugavo savo apatinę lūpą ir nužvelgė jos veidą, kuriame puikiai galėjo išmatyti sužalojimus. Švelniais ir atsargiais prisilietimais nubraukė keletą plaukų sruogų nuo moters skruosto ir šyptelėjo po jos žodžių. – Galbūt. O tau tai nepatinka?- plačiau išsišiepęs dar spėja pridurti, kol jų lūpos susilieja ir jis gali toliau ragauti Adoros saldų lūpų skonį. Nuslydęs pirštais ties jos plaukais švelniai juos įnėrė ten ir stengėsi kūnu beveik nesiliesti prie moters. – Aš tikrai tą žinau,- įkvėpęs oro, smagiai nusišypso, puikiai spėjęs jau pažinti tam tikrus dalykus apie moterį, todėl nieko nelaukdamas lūpomis susiranda moteriai priklausančias ir toliau skanauja šito deserto. Kita ranka švelniai nuslysta šonu, perbraukdamas delnu per jos šlaunį ir užkildamas viršun. Pasiekęs chalato užrišimą jis lėtai ir nekaltais judesiais jį atrišo, gražiai praskleisdamas. Atsitraukęs akimirkai nuo Ravennos lūpų jis pažvelgė į atsivėrusį vaizdelį ir net kilstelėjo antakius. – Kažko laukei jau šį vakarą?- truputėli nustebęs pasirinkta moters apranga pažvelgia į jos akis, tačiau tikrai nesiskundžia. Tokį drabužėlio pasirinkimą jis labai approveina:).
Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33875
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Tue 13 Nov - 21:12



Atidžiai stebėdama vaikino reakcijas į kiekvieną jos žodį, Ravenna nenuleido akių nuo Emilio veido. Jai reikėjo matyti net menkiausią jo krustelėjimą, nes moteriai vis dar buvo sunku suvokti, kodėl Markovic nesitraukia nuo jos kuo toliau. Akvaizdu, kad ne vien jos protas tinkamai neveikė šį vakarą,- Neprovokuodavau tavęs šiaip sau ir tą tu puikiai žinai, net jei ir nenori to garsiai pripažinti,-nežymiai gūžteli pečiais net neketindama gailėtis savo žodžių ar poelgių, nes vis dar buvo įsitikinusi, kad Emiliui reikėjo garsiai kalbėti apie savo sužadėtinę, kitaip tos naštos ir jį lydinčios tamsos jis niekada ir neatsisakys. Žinoma, absurdiška, kad pati šiuo patarimu nesivadovavo, bet šitos situacijos pusės ji tiesiog nesugebėjo matyti racionaliai,- Patikėk, net jei ir žinotum visas detales, padėti man negalėtum. Bent jau ne taip, kaip nori,-lėtai papurto galvą giliau įkvėpdama ir apsilaižo lūpas. Savo žodžiais nenori įžeisti Lemaro, tiesiog bando jam paaiškinti, kad jo žinojimas nieko nepakeis. Tik sukels jam papildomų rūpesčių, o pakovoti prieš tai, kas vyko Adoros gyvenime, nelabai buvo įmanoma. Po tolimesnių Markovic klausimų nežymiai šypteli pakreipdama galvą,- Visa tai,-trumpam žvilgteli žemyn į save, turėdama omenyje savo dabartinę būseną,- Neatsitinka dažnai,-papurto galvą vėl pakėlusi akis,- Aš moku atlikt savo darbą ir nesėkmės man jau yra tapusios retenybė. Bet kartais viskas neina pagal planą arba atsiranda netikėtumų, ir tada tiesiog reikia suktis iš padėties,-gūžteli pečiais kalbėdama visiškai ramiai, nes jai visa tai juk buvo įprasta. Tai buvo Ravennos gyvenimas jau ilgą laiką ir ji nematė nieko blogo tame, ką daro. Ji nežudė nekaltų žmonių. Tai dažniausiai būdavo korumpuoti ir per savo gyvenimą labai daug blogo padarę asmenys, todėl tam tikra prasme Adora netgi jausdavo malonumą jais atsikratydama. Ir būtent dėl to, kad nejautė jokios kaltės dėl savo veiksmų, raudonplaukė nesuvokė, kaip toks žmogus kaip Emilis galėtų norėti būti šalia jos. Juk jie skyrėsi kaip diena ir naktis ir vaikinui būtų buvę kur kas paprasčiau susirasti moterį, kuri neturėtų tokio gyvenimo bagažo kartu su savimi,- Susiedamas save su manimi statai save į pavojų, nesvarbu, kad tau atrodo, kad esi neįdomus taikinys. Tiesiog prašau, būk atsargus,-vis dar kalbėdama labai rimtai ištaria, nes ji neketino leisti, kad Lemarui kažkas atsitiktų. Belacquai rūpėjo tikrai nedaug dalykų šiame gyvenime, nes ji stengdavosi prie nieko neprisirišti, bet Emilis sugebėjo prasibrauti ten, kur seniai buvo prasibrovęs koks kitas žmogus. Stebėdama vaikino veidą iš arti kiek plačiau nusišypso po jo žodžių,- Jau turėjai senokai suprasti, kad labai patinka,-sumurma prieš bučinį ir delnu nuslydusi Lemaro krūtine pakiša ranką po jo megztiniu ir nekaltai perbraukia pirštų galiukais per jo nuogą odą ties pilvo presu. Atidžiai sekdama vaikino veiksmus šypteli ir kiek giliau įkvėpia, jausdama, kaip kūnas nežymiai įsitempia nuo jo prisilietimų. Adorai buvo neįprasta, jog vyras jos geidė net tada, kai ji atrodė ne nepriekaištingai. Jos kūnas ir gebėjimas apsukti vyrų smegenis buvo tai, kuo Ravenna kliovėsi pakankamai dažnai, tačiau šį vakarą ji net nesistengė to daryti, bet Emilis vis vien buvo čia, taip arti jos. Tai nebuvo įprasta, bent jau tikrai ne jai. Jausdama, kaip Markovic atriša jos chalatą, kilsteli antakius jam atsitraukus,- O man būtina kažko laukti, kad taip atrodyt? Aš tiesiog mėgstu kokybiškus apatinius,-pakreipia galvą nusišypsodama ir sulenkus koją per kelį ja lėtai perbraukia vaikino šonu. Šiuo metu nei sumušimai, nei skausmas Ravennai per daug nerūpėjo, nes kai turėjo tokios įdomios veiklos, tai dėmesį į ją sutelkti nebuvo sudėtinga. Uždėjus delną Emiliui ant sprando prisitraukia jį kiek arčiau, ir vietoj to, kad jį pabučiuotų, pakreipia galvą ir nubučiuoja jo kaklą, galiausiai liežuvio galiuku užkildama iki vaikino ausies,- O kaip tu šį vakarą atsidūrei prie mano durų?-kimiai sušnabžda ir dantimis timpteli Lemaro ausies spenelį nežymiai šyptelėdama. Juk ir ji turi teisę paklausinėti po visų vaikino užduotų klausimų.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 7972
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Vincent
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Fri 16 Nov - 17:55



Nebandė gilintis per daug į savo vidinį pasaulį, jog suprastu, kodėl būtent čia jį kojos pačios atvedė. Kodėl jis buvo taip užsispyręs jai padėti ir net po piktų Ravennos žodžių vis vien pasiliko būti šalia jos. Dalį atsakymų galėjo nuspėti, bet kita dalis jam dar iki dabar buvo mistika. Nebuvo tas, kuris savo noru dirba daug su savimi ir bando visada visus dalykus išsiaiškinti iki galo. Emilis žinojo, kad kažkokia nepaaiškinama trauka egzistavo tarp jos ir moters, o daugiau žinoti jam ir nereikėjo. To pakako, kad galėtų pajausti, kaip labai jam iš tiesų rūpi ši moteris.
- Kaip matai, abu turim temų, apie kurias visiškai nenorim kalbėti,- nežymiai šyptelėjo, pasukdamas galvą raudonplaukės link. Suprato, kad kai kurios temos yra tokios asmeniškos, kad geriau jau pasilikti jas tik sau. Tad iš dalies ir galėjo suprasti Adorą ir jos nenorą kalbėtis apie tai, kas įvyko ir kodėl taip įvyko. Bet tai nereiškė, kad jo nedomino visa tai. Jo smalsumas niekur nedingo, o tik padidėjo. – Ar apskritai yra kas nors, kas galėtų tau padėti? Juk negali būti padėties be išeities,- rimčiau užklausė šiek tiek suraukdamas kaktą ir žvilgtelėdamas į priešais esantį paveikslą. Jautėsi šiek tiek beviltiškas šitoje situacijoje, nes nežinojo jokių detalių ir dėl to negalėjo nė kiek prisidėti prie Belacqua gerovės. Norėjosi užtvirtinti jos saugumą, bet ir pats suprato, kad tą padaryti jis neišgalės. Nebuvo kažkoks ištreniruotas apsauginis, kuris galėtų dieną naktį tūnoti prie jos namo durų. Suprato, kad net ir pasamdyta apsauga čia nieko daug nepadės, nes problemos slypėjo kažkur daug giliau. – Tai nori pasakyti, kad čia vienetiniai kartai?- žvilgsniu vėl nuklydęs ties moters veidu, užsižiūrėjo į jos mėlynes. Dar kartą nužvelgė jos visus sumušimus, kurie iššaukdavo iš Markovic kažkokį nepaaiškinamą pyktį ir susierzinimą. Rankas niežėjo ir norėjosi kam nors gerai padailinti snukelį. – Gerai, jei taip sakai, tai būsiu atsargus. Mažiausiai tau dabar reikia jaudintis dėl manęs.- paėmęs Ravennos plaštaką ją švelniai spustelėjo ir perbraukė nykščiu per ją. Veide išspaudė šiokią tokią šypseną, taip užtvirtindamas, kad viskas bus gerai. Bent jau naiviai Lemaras taip tikėjosi. Niekada nieko bendro neturėjo su tokio tipo žmonėmis, su kuriais dirbo Ravenna, todėl ne iki galo suprato, koks pavojus galėtų jo laukti. Apie tai dabar net ir nemąstė, nes turėjo daug geresnių užsiėmimų, kurie visiškai išblaškė Emilio mintis ir pripildė kitokiomis. Pratęsęs bučinius stengėsi savo judesiais nesuteikti Ravennai skausmo, todėl labai atsargiai ir švelniai glostė moters kūną, braukydamas pirmiausiai per šonus pirmyn atgal. Pajutęs Adoros rankas po megztiniu, nežymiai nusišypso pro bučinį. Chalatėliui prasiskleidus ir pamačius tokį reginį net apsilaižo lūpas, trumpam atitraukęs lūpas ir perbraukia ranka per šitą šilkinį rūbelį nuo jos krūtinės žemyn. – Man visada patinka tavo pasirinkimas. Labai puikų skonį turi,- plačiau nusišypso, pakeldamas akis Adoros link. Dantimis švelniai grybštelėjo jos apatinę lūpą ir timptelėjo savęs link, iškart po sekundės reikliai pabučiuodamas. Negalėjo dabar taip lengvai nuo jos atsitraukti, todėl mažai ir žabojo savo aistras. Ranka nuslydęs ties moters krūtine, švelniai suspaudė vieną krūtį delne ir pratęsė bučinius, įpindamas ir liežuvėlį į vakarėlį. Grimzdo giliai į visą šitą reikalą, bet negalėjo susilaikyti nepasidavęs moters skleidžiamiems kerams. Po klausimo šiek tiek sustabdo visą klajojimą po Belacqua kūnu ir greit apsilaižo lūpas. – Nepatiko man, kaip praeitą kartą išsiskirstėm, norėjau užglaistyti šitą nesusipratimą,- žvilgsniu surado moters akis ir žvelgė į jas giliau. – Manai priėmiau klaidingą sprendimą?- kilsteli antakius, pirštais nuslysdamas pakelta raudonplaukes koja, taip pradėdamas braukyti per jos šlaunį, palaikydamas akių kontaktą.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   


Back to top Go down
 

Svetainė/virtuvė (Ia.)

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Ravenna Belacqua-