Oh Paris, you know
I held on too much .
Vonia (IIa.) - Page 2



 

Share
 

 Vonia (IIa.)

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2
AuthorMessage
Aviana Lilith Baudelaire

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 32979
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Aviana Lilith Baudelaire

Vonia (IIa.) - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Vonia (IIa.)   Vonia (IIa.) - Page 2 EmptyTue Jan 29, 2019 1:25 am



- Ar tu rimtai, Emili? Pats norėjai, kad atsakyčiau į tavo klausimus, norėjai sužinoti daugiau, o dabar puoli mane dėl to, kad tau paaiškinau, kodėl esu tokia, kokia esu?? Ar tau atrodo, kad aš tokius dalykus pasakoju kiekvienam, su kuriuo miegu? ATSIBUSK, po velnių,-šūkteli trumpam praradusi kantrybę ir pamiršusi apie susitvardymą, nes Markovic žodžiai kažkokiu būdu sugebėjo joje užkliudyti kažką rimtesnio ir Aviana tikrai jautėsi įskaudinta,- Taip, viskas baigta, tu seniausiai galėjai išeiti pro šitas duris, aš tavęs čia nelaikau,-mosteli durų link vis dar nežymiai pakėlusi balsą ir giliai kvėpuodama spokso tiesiai Lemarui į akis, tarsi vėl provokuodama jį. Vaikinui ir toliau laidant kandžias replikas, cakteli liežuviu užversdama akis, atmosferai šiame kambaryje kas sekundę pasikeičiant šimto aštuoniasdešimt laipsnių kampu,- Jeigu rimtai manai, kad tai, ką darau gyvenime, darau dėl kažkokios "laimės"..,-nutęsia tyliai prunkštelėdama ir lėtai papurto galvą,- Tu nieko nežinai apie mane,-karčiai priduria su ironiška šypsena veide. Aviana netikėjo tokiu dalyku kaip laimė. Net ir vaikystėje nebuvo tokia naivi, tačiau po to, ką patyrė dar nebūdama pilnametė, suvokė, kad laimė yra kvaila. Kad žmonės iš prigimties yra savanaudžiai ir neturintis gerų tikslų, o ji tame pasaulyje tiesiog turėjo pritapti tam, kad išgyventų,- Ne, mane tikriausiai gerokai pakankins už tai, kad įsileidau tave į savo gyvenimą, o tavo nužudymu pasirūpins kas kitas,-išspaudžia dirbtinę šypseną,- Ar esi patenkintas atsakymu?-dar priduria kilstelėdama antakius, nebematydama prasmės vengti tiesos ar pasiduoti Emilio provokacijoms. Jei jis nori žinoti apie jos pasaulį – prašau, neužglaistyta tiesa. Markovic toliau kalbant, pavaikšto pirmyn atgal negalėdama patikėti tuo, ką girdi,- Pailsėti nuo problemų? Ką tu šneki,-atsisukus į vaikiną ištaria trumpam užsimerkdama ir įkvėpdama oro,- Ar tikrai manai, kad jei būtum buvęs man problema, nebūčiau nutraukusi bet kokio kontakto su tavimi po pirmo mūsų susitikimo? Ar tau tikrai atrodo, kad būčiau rizikavus savo gyvybe dėl kažko, kas man sukelia tik problemų? Jeigu man būtum nerūpėjęs, mes čia dabar nestovėtumėm,-vėl priartėja prie vaikino ir jau pati nefiltruoja, kas palieka jos lūpas, ir kad tokių žodžių tikrai nėra sakiusi niekam kitam ir tikrai neturėtų sakyti dabar, tačiau tam jau gerokai per vėlu,- Pažiūrėk į savo veidą, Emili. Ar tau neaišku, kodėl slėpiau tam tikrus dalykus?-kilsteli antakius puikiai suvokdama, kad šitas pokalbis veda į niekur, tačiau paleisti Markovic nebuvo lengva. Nežinojo ko tikėtis po bučinio, tačiau tikrai nesitikėjo, jog vaikinas neatsitrauks, todėl kelias akimirkas visiškai nesupranta, kas vyksta, tačiau tuojau pat, vedama instinktų ir sunkiai valdomos aistros, kurią šioje patalpoje galima buvo justi nepaisant visų riksmų, atsako į bučinį. Atsidūrus ant spintelės kojomis apsiveja Lemaro liemenį, taip savo sijoną užsikeldama virš šlaunų ir kūnu prisiglausdama arčiau vaikino. Bet kokį blaivą mąstymą užtemdžius geismui, Lilith net nesusimąsto, kas šią akimirką vyksta ir kad tai yra labai neteisinga. Noras jausti Markovic šalia nustelbia viską ir ji, būdama pakankamai savanaudiška, neketina tam priešintis ir išnaudoja tą paskutinę progą. Pirštus įvėlusi į vaikino plaukus šiek tiek timpteli jo galvą atgal ir bučiniais nukeliauja jo kaklu, kai kur nestipriai grybštelėdama dantimis, tuo pat metu kitą delną pakišdama po Emilio maikute ir ją po truputį keldama į viršų, pirštų pagalvėlėmis liesdama jo nuogą odą. Viską daro vedama aistros, pakankamai greitai, tarsi kažkur pasąmonėj suvokdama, kad negali duoti laiko nei vienam iš jų apsigalvoti ir atsitraukti. Vėl sugavusi Lemaro lūpas jį pabučiuoja, dabar jau abiem rankom keldama jo maikutę ir nežymiai atsitraukus ją pašalina nuo vaikino kūno.
Back to top Go down
Emil Lemar Markovic

It’s funny how artistic we become when our hearts are broken.
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 9084
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Josie, Freddie, Viv, Trevor, Carmen, Colette
Name : phantom bride
It’s funny how artistic we become when our hearts are broken.
Emil Lemar Markovic

Vonia (IIa.) - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Vonia (IIa.)   Vonia (IIa.) - Page 2 EmptyFri Feb 01, 2019 1:15 am



Besiklausydamas kiekvieno Avianos žodžio Emilis stipriai sukando dantis, taip išryškinant savo sharp žandikaulį ir tyliai kvėpavo, bandydamas nusiraminti. Šį vakarą iš jo buvo iššaukę pusę, kurios jis dažniausiai nemėgsta rodyti, bet kažkodėl buvo visai gera išlieti viską, kas per tiek laiko susikaupė. Galbūt kuriam laikui bus ramesnis ir nereikės įsiterpt į kovas baruose, jog galėtų išlieti visą pyktį, bedaužant vyrukams snukius.
- Aš tiesiog nesuvokiu, kaip tau tai gali atrodyti normalu.- pasistengė tai ištarti tylesniu balsu, nenorėdamas per daug teisti, nes kiekvienas žmogus turėjo laisvą pasirinkimą būti tuo, kuo tik nori, tačiau Lemaras iki galo tikrai negalėjo surasti empatijos merginai šioje situacijoje. Galbūt tas faktorius, jog jis visą laiką pragyveno smurtaujančioje ir nieko vertoje šeimoje, stipriai veikė ir užblokavo jo supratingumą. O kadangi dar buvo jau ir neblogai išgėręs, viskas tapo dar painiau. Joo galvoje buvo košė makalošė. Minčių negalėjo susidėlioti iki galo ir kaži ar jam tai pavyks greitu metu. Lilith gerokai spėjo per visus jų susimatymus apsukti Markovic galvą ir būtent su mintimis apie ją jis nueidavo miegoti. Pati Baudelaire net nežino, kokią didelę įtaką padarė vaikinui ir kaip stipriai jį paveikė, per atrodo, gana neilgą laiko tarpą. – Taip. Aš tavęs visiškai nepažįstu. Kaip ir tu manęs. Mes niekada ir nebandėm vienas kito pažinti.- truktelėjo pečiais, tardamas visišką tiesą. Juk kiekvienas jų susitikimas užsibaigdavo lovoje, nes kai šie du kalbasi, tokios tragedijos ir nutinka kiekvieną kartą, tad geriau viską būdavo daryti veiksmais. Ir jiems sekėsi tiesiog puikiai. – Tikiuosi, kad viskas išsispręs tą akimirką, kai išeisiu iš tavo namų. Neabejoju, jog esi net ir dabar stebima,- nepatenkintai sumurmėjo, lėtai pakeldamas žvilgsnį Lilith link ir nužvelgdamas jos veidelį dar kartą. Avianos žodžiai Emilį priverčia gerokai sustingti, todėl kelias akimirkas tik ir spokso į jos tamsias akis. Kilstelėjęs ranką švelniai pirštų galiukais perbraukia per jos skruostą, prisitraukdamas tamsiaplaukės veidą arčiau savojo. – Man labai gaila, jog viskas susiklostė būtent šitaip,- nuoširdžiai prabilo, jausdamas, jog balsas tiesiog lūžta. – Nenoriu, jog tau kas nors nutiktų,- susirūpinusiu veidu pareiškė, užsižiūrėdamas į merginos akis ir tuomet karštai ją pabučiuodamas. Sudėjęs visus jausmus, aistrą ir nežmonišką geidulį Emilis lūpomis savinosi Avianai priklausančias, o rankomis klaidžiojo po jos puikių formų kūną, norėdamas išnaudoti kiekvieną turimą minutę. Pakišęs delnus po Baudelaire sijonu, grubiai sugriebė jos šlaunis, liepsnodamas didele aistra. Turbūt dvigubai didesne nei įprastai. Išleidęs tylią aimaną, kai mergina atlošia jo galvą ir kvėpteli oro. – Man reikia eiti...,- tyliai ir nenoriai sumurmėjo, bandydamas ieškoti valios atsitraukti būtent šią akimirką nuo merginos, bet tai buvo tiesiog neįmanoma. Jaučia, kaip jo marškinėliai keliauja į viršų ir jis sustabdo Avianos rankas, lėtai jas nuleisdamas žemyn. – Man laikas, kad ir kaip šią akimirką trokštu pasilikti pas tave,- tyliai sušnibždėjo į Lilith lūpas ir apgailestaudamas žvilgtelėjo į jos akis. – Take care of yourself,- apdovanojo ją paskutinį kartą karštu bučiniu, greit atsitraukdamas. Nenorėdamas, jog suskystų ir apsigalvotų, apsisukęs greit patraukė išėjimo link.

Back to top Go down
Aviana Lilith Baudelaire

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 32979
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Aviana Lilith Baudelaire

Vonia (IIa.) - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Vonia (IIa.)   Vonia (IIa.) - Page 2 EmptySat Feb 02, 2019 12:37 am



Kažkur giliai pasąmonėje, kur visko netemdo šio vakaro pasėkmės, visa tai, ką ji pasakė Emiliui ir ką jis pasakė jai bei nepaisant to visa tarp jų tvyranti aistra, Aviana suvokia, kad dabar elgiasi neteisingai. Ir nors tai jai nebuvo naujiena, nes juk gyvenime buvo priėmusi tikrai kur kas daugiau blogų sprendimų nei gerų, bet šią akimirką suprato, kad visa tai nėra teisinga Emilio atžvilgiu. Vėl elgėsi savanaudiškai ir vėl neketino sustoti, nes nujautė, kad kito karto gali ir nebebūti, o su tuo susitaikyti jai atrodė pakankamai sunku. Tačiau Markovic šioje situacijoje išlieka blaivesnis, todėl jam atsitraukus ir imus kalbėti Lilith tik nežymiai suraukia antakius. Prireikia kelių sekundžių, kad ji grįžtų į realybę iš ten, kur tik ką buvo, ir tuomet jos veidas persimaino į visiškai neįskaitomą. Sukanda dantis, taip išryškinant žandikaulį, ir tylomis spokso Lemarui į akis, kol jis bando rast kažkokius atsisveikinimo žodžius. Jai to nereikėjo. Nereikėjo nei liūdnų žvilgsnių, kuriuos dabar matė, nei kažkokio pasiteisinimo. Visa tai atrodė absurdiška ir kvaila, ir Baudelaire tik prakeikė save dėl to, kad išvis pasidavė savo instinktams. Juk jai neikas nesakydavo 'ne'. O šis 'ne' išvis atrodė skaudus, kas vertė merginą tik dar labiau pykti ant savęs. Neištarusi nė žodžio nulydi akimis išeinantį Emilį ir po to dar kurį laiką pasėdi ant spintelės, giliai kvėpuodama ir mėgindama tvardytis. Galiausiai nusliuogia kojomis pasiekdama žemę ir susiradusi degtinės butelį jį užsiverčia, taip ištuštindama, o tada atsisuka į save veidrodyje. Paspokso į atspindį stiklinėmis akimis ir tiesiog sviedžia butelį į veidrodį. Užsimerkia girdėdama pabyrančias šukes ir nuleidžia rankas sau prie šonų. Kurį laiką dar taip pastovi tarsi atsijungusi nuo aplinkinio pasaulio, ir galiausiai išeina palikdama po savęs nemenką betvarkę. Kas nors tuo pasirūpins.
Back to top Go down


Sponsored content

Vonia (IIa.) - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Vonia (IIa.)   Vonia (IIa.) - Page 2 Empty


Back to top Go down
 

Vonia (IIa.)

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 2Go to page : Previous  1, 2

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Aviana Baudelaire-