Staliukai

Subject: Re: Staliukai Mon Dec 30, 2019 11:29 am

Aishą mikliai pasitinka restorano darbuotoja bei palydi iki staliuko dviems. Pakeliui dar Elina dairosi, gal sesuo jau atėjusi, tačiau pustuščiame restorane tamsios galvos nematyti. Žmonės čia, matyt, dažniausiai renkasi vakarienėms, o ne vėlyviems pusryčiams. Prisėdusi prie staliuko, Aisha nusiima akinius nuo saulės, o paltuką persimeta per kėdės atlošą. Į rankas paėmusi meniu, jį pradeda lėtai nagrinėti. Pagaliau savijauta atsistačius ir alkio jausmas jau reguliarus, o ne šiek tiek paknibinėjus iš ryto vėl norisi valgyti tik vidury nakties. Ir šiaip, gal ir gerai, kad visą šitą laiką sesuo buvo išvykusi, mat tikrai būtų ėjusi iš proto matydama, kokia sunykusi Elina buvo. Dabar teliko to nuovargio ir įtampos tik šešėliai, atsispindintys patamsėjusiuose bei įdubusiuose paakiuose. Tačiau akys... jose pagaliau nebėra tos kūną stingdančios baimės.

Posts : 160

Tik įžengus į restoraną dar darbuotojai net nespėjus prie jos prieiti Carmela iškart susiranda akimis seserį ir tuomet labai ramiai ir aiškiai parodydama restorano darbuotojai, kad jos lydėti prie stalelio nereikia ir gal kiek per daug dirbtinai nusišypsojusi pati pasiima meniu nukaukšėdama per restoraną staliuko link prie kurio jau buvo įsitaisiusi sesuo. - Aisha, - merginos veidas akimirksniu nušvinta nuoširdžia šypsena, o šiek tiek pasilenkusi apdovanoja seserį bučiniu į skruostą. Pasidėjusi meniu ant stalo paskubomis nusimeta paltą ir pasikabina jį. Prisėdusi ant kėdės priešais seserį pasitaiso sijoną ir susikėlusi koją ant kojos galiausiai vėl pažvelgia į ją. - Atrodai pavargus, ar bent miegi naktimis? - kiek aiškiai nepatenkintu tonu paklausė, nes nebuvo kvaila ar akla, tai nesugebėjo pro akis praleisti tų merginos patamsėjusių paakių, nors turbūt ir pastarasis Carmelos nesugebėjimas užmigti naktimis būtų labai akivaizdžiai įžvelgiamas, jei per tiek metų nebūtų sugebėjusi įvaldyti meno paslėpti tamsius paakius ir išvargusį veidą. Tai niekas niekada net nebūtų galėjęs pagalvoti, kad mergina kamuoja kažkokia nemiga ar kad kartais namuose tiesiog sėdi susispaudus į kampą nes regi priešais kažkokius ją kamuojančius siluetus balsus. - Tai kas per skubus susitikimas? - kilstelėjusi antakį ir susidėjusi rankas ant stalo paklausė, nors tai ir nebuvo priekaištas. Carme visada džiaugdavosi sutikusi seserį, tik kartais tas jos staigus noras susitikti Deli neramindavo.

Subject: Re: Staliukai Mon Dec 30, 2019 3:40 pm

Praeina vos kelios minutės, kai dėmesį patraukia ritmingas aukštakulnių kaukšėjimas, vainikuotas sesers balsu. Tamsiaplaukės veide nušvinta nuoširdi ir plati šypsena – jaunėlę visuomet būdavo gera matyti. Kaip ir anksčiau, kai būdavo taip, kad nesimatydavo po beveik metus laiko, taip ir dabar, kai jau abi vėl gyvena tame pačiame mieste, tačiau užimtumas savais reikalais neleidžia viena kitai skirti tiek dėmesio, kiek jo norėtųsi.
- Miegu miegu, pastaruoju metu net daugiau, negu reikėtų... – susijuokus palinksi galvą ir užsikiša nepaklusnią plaukų sruogą sau už ausies. Nemeluoja, išties su Francois rūpesčiu ir priverstinėmis atostogomis, ji nebesikelia anksčiau negu 11val dienos, kartais lovoje vartosi ir iki ankstyvos popietės. Žinoma, vaistų kurso pradžioj, kai dar reikdavo tai vienų, tai kitokių tyrimų nuvažiuot pasidaryt, pasitaikydavo ir dar vėlyvesnių atsikėlimų iš lovos, tačiau viskas suprantama, kai kūnas neklauso, o energijos minusinis lygis, - nieko blogo, - papurto galvą, kai sesuo pagaliau atsisėda priešais ir pati užvertusi meniu jį stumteli šiek tiek į šoną, - tiesiog nenorėjau to nei telefonu, nei sms tau parašyti. Pagaliau atėjo to auglio biopsijos ir kitų tyrimų rezultatai... – nespėjus pabaigti sakinio, prie stalo prisistato pernelyg saldi padavėja ir jau žiojasi kažką čiauškėti, kai griežtoku žvilgsniu ją nutildo Elina, - mums dar reikėtų kelių minučių, dėkui, - aiškiai duoda suprasti, kad merginai daugiau nederėtų šnekėti. Pastarajai pagaliau nuėjus iki kitų staliukų, Aisha vėl grąžina visą dėmesį sesei, - aš pati net nelabai prisimenu visas detales, dar važiuosiu rytoj pas gydytoją, bet svarbiausia – nepiktybinis. Carmela, man taip palengvėjo, tu net neįsivaizduoji! – susijuokusi Aisha net trumpam prideda ranką sau prie širdies. Pastarosios pora savaičių, laukiant nuosprendžio, buvo iš proto vedančios. O jau manė, kad nieko baisiau negali būti, negu santuokos byrėjimas prieš keletą metų.

Posts : 160

- Hmm.. Gerai, - kiek ramesniu ir švelnesniu balsu tepasakė. Bet mintyse visvien pagalvojo, kad reikės sesę į kokį spa nusivežt, kad pailsėtų, o gal net ir į kokią Italiją papoilsiaut išsitemps, kai tik ši galutinai susitvarkys su savo sveikata. Galės Carmela aprodyt visas savo mėgiamas vietas, praleis šiek tiek laiko kartu ir dar prie viso to pailsės prie jūros. - Kaip reikalai su Francois? - Carmes veidas akimirksniu paniuro vien pagalvojus apie sesers vyrą, tačiau nesugebėjo susilaikyt nuo tokio klausimo. Negalėjo susitaikyti ir su ta mintimi, kad jis dabar trinasi aplink jos seserį. Kokio velnio? Turbūt ir tokio Aishos pasirinkimo vargu ar kada supras, nes pati Deli būtų tikrai viską metusi Italijoje ir grįžusi čia, kad tik būt su seserimi, kad ja rūpintis ir padėt. Bet ne, sesuo kažkodėl nutarė, kad nėra dėl ko jai skubint savo darbo reikalų ir viską metus grįžt atgal, kai šalia yra jos buvęs vyras. Buvęs.. Nes turbūt vieno išsiskyrimo gyvenime tikrai per maža. Aiškiai lengviau atsiduso sesei pasakius, kad jokių blogų žinių neturi, nes nu dar to betrūko, kad jau reiktų laidotuves organizuot Aishai, jai dar net pencinio amžiaus nesulaukus. Sesers žodžius apie auglio biopsiją nutraukus padavėjai Carmela nesusilaikė nepasvaisčiojus į ją žudančio žvilgsnio. Būtų kokią vazą po rankas turėjus, tikrai būtų į ją paleidus. Na ir kas, kad toji vargšė padavėja net nėra kalta, kad atlikdama savo darbą netyčia įsiterpė į svarbų merginoms pokalbį. Restorano darbuotojai palikus jų stalelį Carme vėl gražino savo žvilgsnį ties Elina ir išgirdusi sekančius žodžius akivaizdžiai su plačia šypsena veide lengviau atsikvėpė, - Aisha, čia juk puikios žinios! - iš tos laimės net pasimuistė kėdėj, turbūt būtų galėjus tai dar ir laimės šokį kokį būtų sušokus už seserį ir tokį pasisekimą.

Subject: Re: Staliukai Sat Jan 04, 2020 3:12 pm

Išties, masažo tikrai neatsisakytų. Rodos, per šitas kelias savaites pečius užgulė didesnis kiekis įtampos, negu kada Elina apskritai yra patyrusi. Atostogų taip pat išsiilgusi, net nepamena, kada paskutinį kartą buvo kažkur išvykusi ir nedirbo. Na, neskaitant šio periodo, kai teko pristabdyti save dėl sveikatos problemų, tačiau, kad ir koks žavus bebūtų Paryžius, net ir šis geba anksčiau ar vėliau nusibosti. Italija būtų pats tas, o vėliau galbūt jau būtų galima pakalbėti ir apie kelionę į Indiją, kurioje nesisvečiavo abi jau gerus porą metų. Per paskutines šventes, tiesa, atsiskraidino mamą čia į Paryžių, tačiau bent jau Aisha mielai apsilankytų gimtinėje kartu su seserimi. Visiškai logiška, kad Carmellai išsprūsta toks klausimas, akivaizdu, kad ne pats maloniausias. Jos akys patamsėja ir, rodos, net sužaibuoja vos ištarus Elinos buvusio vyro vardą.
- Aš... nežinau, - kiek patylėjusi tamsiaplaukė pagaliau atsidūsta ir gūžtelėjusi pečiais užsikiša plaukus sau už ausies, - tikrai nežinau. Užsimerkus ir užsidengus ausis sukuosi kažkokiam verpete, atrodo, nestabdomai krentu, tačiau pirmąkart sugebu mėgautis šita nežinomybe ir neaiškumu. Apčiuopiu vienintelį faktą – man gera, - trumpam nutyla atidžiau įsižiūrėdama į seserį, - žinau, kad tau tai nepatinka. Bet, Carme, aš pirmąkart po daugiau negu penkiolikos metų ir vėl jaučiuosi patogiai pati su savimi, jaučiuosi grįžus namo ir jaučiuosi rami. Kas skamba ironiškai, turint omenyje, kad kiekviena akimirka, praleista bandant suvokti, kas čia vyksta, man sukelia didžiulę įtampą ir nerimą, - puse lūpų šypteli, - dėl to ir stengiuosi...nemąstyti, kad ir kaip man tai būtų nebūdinga, - gūžteli pečiais atvėrusi savo širdį.
Lūpose pasirodo žaisminga šypsenėlė aiškiai pastebėjusi, kokia nepatenkinta Delilah dėl padavėjos įsiterpimo. Ką jau čia, per silpnas žodis nepatenkinta – greičiau jau įsiutusi. Nusijuokusi Aisha palinksi galvą stebėdama nuoširdų džiugesį ir palengvėjimą sesers akyse ir palinksi galvą.
- Taip. Vis dar sunku patikėti, kad šita kankynė ir laukimas baigėsi. Galima bus toliau gyventi ir nebelaukti galimai žaibo greičiu artėjančios mirties. Na, arba bent jau visų chemoterapijos ir radiacijos kursų, - papurčiusi galvą moteris susikelia koją ant kojos ir šiek tiek palenkia galvą į šoną, - na, bet tu man geriau papasakok kaip Italija? Šimtą metų ten nebuvau, - vos vos šyptelėjusi trumpai apsidairo. Dabar jau galėtų padavėja ir prieiti.

Posts : 160

Nebūtų ir Carmela galėjus pasakyt, kad jos gyvenime per pastarąjį mėnesį mažiau įtampos buvo. Vos tik išsiskyrus su Arrhenium tikrai sunkų laikotarpį išgyveno, daug dažniau sunkumų naktimis užmigt atsirasdavo, daug dažniau ir įvairiausius galvoje sukurtus vaizdinius matydavo ir balsus girdėdavo, bet niekam to nesakė. Nors kur tau Carmela nuo savo žirgo nulips ir prisipažins, kad kažkas jai negerai. Tai gavus prašymą į Italiją atvykt aišku, kad nė akimirkai nesudvėjojo, nes žinojo, kad šiek tiek atitrūkimo nuo Paryžiaus jai ir reikia. O Italijoj neturėjo laiko nei labai dėl skyrybų pergyvent, nei dėl sesers ligų. Nors šiaip bet kurią akimirką buvo pasiruošus susimest daiktus ir lėkt atgal į Paryžių pas seserį, kad tik šalia būtų, bet akivaizdu neprireikė, nes juk Francois toks hero, tiek šūdo pridirbęs staiga leidžia sau pasirodyt ir vaidint rūpestingąjį buvusį vyrą. Carmela sesers vietoj atjungus jį iš lašalinės būtų. Bet vėlgi Carmela turbūt visada audringesnio būdo buvo nei Aisha ir labiau linkdavo į kraštutinumus.
Carmela besiklausydama sesers net nebandė slėpti, kad tam tikromis vietomis nesutiko su ja ir kiek akivaizdžiai vis tai susiraukdavo ar galvą papurtydavo, ar šiaip dar kaip nors kitaip su seserimi nebyliai nesutikdavo. O galiausiai jai baigus kalbėti Carmela atsiduso, - nežinau, - nežymiai nepatenkinta papurtė galvą. - žinai, kad man svarbiausia, jog tu būtum laiminga ir jeigu jis tavo laimė, lai būnie, - gal kiek per daug atsainiai trūktelėjo pečiais, nes negalėjo niekaip nuslėpt to fakto, kad Francois jai nepatiko ir mielai už seserį būtų jam šiek tiek kiašius atidaužius, kad šiek tiek atsigautų ir kaip vyras pradėtų elgtis, - bet aš visvien manau, kad jeigu išsiskyrėt tai ne šiaip sau, tai vieną kartą padaręs klaidą, jis visada gali ją pakartot. O ir šiaip manau, kad tau nereikia jokio vyro, kad jaustumeisi laiminga, - paskutinį sakinį jau pasakė gerokai švelnesniu balsu, o ir veidas nebuvo toks susiraukęs ir daug malonesnis atrodė.
- Labai už tave džiaugiuosi, - ištiesus ranką per stalą spustelėjo kitame stalo gale sesers ranką lyg taip parodydama savo palaikymą ir galiausiai vėl paslėpė savo ranką po stalu. - Italija kaip Italija, niekuo nepasikeitus, - nusijuokė net pati iš tokio savo atsakymo, bet ištikro tai nelabai ką turėjo ji apie Italiją ir papasakot, kai buvo keliuose renginiuose darbo reikalais ir tik tam, kad nuo žemės paviršiaus nušluotų dar kelis nereikalingus asmenis, tai ir tuo Italijos grožiu jai pasimėgaut nelabai teko. - Tai manau būtų puiki proga ten apsilankyt, sese. Prie to paties į kokį spa nueit, prie jūros pagulėt, pailsėtum ir atsigautum, - kaip tik kartu su Carmes žodžiais ir padavėja labai nedrąsiai prie jų stalelio grįžo. Carmela pakėlė į ją galvą su kuklia šypsena veide, - Gal galėčiau gauti tiesioj juodos kavos be kofeino ir šitų šakniavaisių ir vaisių su kardamonu, - dar bakstelėjusi į užrašą visiškai ramiai išdėstė kuo ramiau pažvelgdama į seserį ir vildamasi, kad ji kaip nors pro ausis praleis tą faktą, kad sesuo geria kavą be kofeino turbūt pirmą kartą gyvenime ir tiesiog po stalu nerviškai judindama kojas laukė kol ir sesuo užsisakys.

Subject: Re: Staliukai Wed Jan 15, 2020 3:55 pm

Aisha yra pastabi moteris, dėl to pro akis nepraleidžia nepatenkinto ir nepritarimo kupino sesers žvilgsnio. Jos kūno kalba kaip niekad aiškiai transliuoja akivaizdų pyktį, nepritarimą ir kone pasišlykštėjimą buvusiu Elinos vyru. Ir, žinoma, negali pykti, juk turi būti šeimoje sveiko proto žmogus, atkreipiantis dėmesį, kai sesuo kur nors nuklysta į lankas? Be to, Carmela per daug laiko praleido šluostydama sesers ašaras, guosdama ir klausydama istorijų. O ką jau šnekėti apie neapykantą vyrui, kuris sugebėjo pakelti ranką prieš savo tuometinę žmoną.
- Žinau, mieloji, žinau.. – švelniu balsu prabilusi palinksi galvą ir nežymiai nusišypso. Akivaizdžiai užskaito tai kaip pergalę, net nepaisant sekančių sesers žodžių, - aš suprantu, bet... bet nežinau. Toks jausmas, kad aš net nesuvokiau, jog visus tuos metus praleidau dusdama ir tik jį vėl pamačius galiu kvėpuoti pilnais plaučiais.. – atsargiai viską susako, dar akivaizdžiai mintyse dėliodamasi žodžius, - sunku tai paaiškinti. Bet pažadu, būsiu atsargi, - palinksi galvą ir per stalą spusteli Delilah ranką.
Tiesą, vyras nebūtinas, kad moteris galėtų būti laiminga. Tačiau būtent Lefevre atveju... tai, ką jiedu vienas kitam jaučia, kas juodu sieja – vargu ar tai telpa į įprastus meilės rėmus. Tai kažkas kur kas didingesnio. Kažkas, ko net keli metai nesimatymo nesunaikina. Nepamainoma jokio kito žmogaus glėbyje.
- Žinai... mielai ten nuvykčiau, - palinksi galvą su šypsena veide, - nepamenu, kada paskutinįkart normaliai atostogavau, o Italija skamba kaip puikus variantas. Sielą parduočiau už gerus itališkus makaronus ir raudoną vyną kur nors vynuogynuose... – užsisvajojusi net nusijuokia, o burna, rodos, prisirenka seilių. Pakelia žvilgsnį į priėjusią padavėją ir nežymiai šypteli padavėjai, lyg atsiprašydama už prieš tai buvusį savo ir sesers nedraugiškumą, - man prašau gazuoto vandens ir cezario salotų, - linkteli galvą bei užvertusi meniu, ištiesia jį padavėjai prieš grąžindama visą savo dėmesį į seserį, - na, pasakok, - palinksi galvą, paragindama Carmelą šnekėti. Net žodžių nereikia, akivaizdu, kad Elinai pro akis tikrai nepraslydo kavos be kofeino pasirinkimas. Vadinasi, kažkas jaunėlės gyvenime tikrai vyksta, apie ką moteris dabar pat ir norėtų sužinoti.

Posts : 160

Carmela niekada nemėgo slėpti savo tikrų emocijų, jeigu jai nepatiko sesers santykiai su jos buvusiu vyru, tai ir neketino to slėpti ir kažko vaidinti. Tiesa, svarbiausia Deli visuomet buvo, kad Aisha būtų laiminga, o ar ta laimė bus su Francois ar su kokiu kitu vyru didelio skirtumo nebuvo. Tai jeigu Elina jautėsi laiminga su savo buvusiu vyru, tai ji neketino trukdyti sesers laimei. Nors šį kartą turbūt vos tik išgirdus, kad Lafevre vėl nusižengė pati nepabijos pakelt prieš jį rankos ir atlups taip neblogai kaip tik Carmela sugeba, kad kitą kartą žinotų su kieno seserimi jis prasideda ir kad vieną kartą gyvenime reiktų pradėt gerbt tai ką turi.
- Na, tuomet gali jam perduot, kad jeigu sugalvos prieš tave pakelt ranką ar kaip nors kitaip įskaudint, tai nepabijosiu susitept rankų ir pakast jo po žeme, - nekaltai nusišypsojo tik tam, kad sesuo pagalvotų, kad Carmela tik juokauja dėl bandymo susidorot su jos buvusiu vyru, nors toli gražu pačiai Delilah tai nebuvo juokai. Vargu ar ji prieš darant ką nors blogo sesers mylimajam pagalvotų apie visas galimas pasekmes dar kartą. Vargu.
- Na tuomet suplanuosiu mums kelionę ten, mano buto Italijoj nuomininkai kaip tik kitą mėnesį patys išvyksta atostogų į Balį, tai net nereikės ieškot kur apsistot, o ir žinau keletą neblogų spa prie jūros, - visa užsidegusi jų atostogų planavimu net išsišiepė iš laimės. Nors seserys ir buvo labai artimos, bet ne visada pavykdavo daugiau laiko praleist kartu, todėl atostogos kartu su Lefevre atrodė nuostabiausias sumanymas. - Nežinau kaip dėl vynuogynų, bet dieviško skonio itališkų makaronų ir raudono vyno tikrai teks paragaut, - dar su plačia šypsena veide pridūrė, nors laimingas veidas jos veide neišliko labai ilgai. Sesei paraginus pasakot kas vyksta Carmelos veidas kiek subjuro, o akis nudelbusi į savo rankas ant stalo, kurį laiką į jas ir žiūrėjo galvodama kaip čia tinkamai viską papasakot sesei. - prieš išvykstant į Italiją išsiskyrėm su Arrhenium, tai darbas nebuvo vienintelė priežastis, kodėl taip skubiai išvykau į Italiją, bet tai buvo nuostabi priedanga. Labai ilgą laiką jaučiausi blogai, labai dažnai tiesiog svaigdavo galva, būdavo, kad dingdavo apetitas, o būdavo ir taip, kad rodos arklį būčiau galėjus viena suvalgyt, - aišku dar nusijuokė prakalbus apie arklį ir tuo pačiu savo žvilgsnį gražino ties seserimi. - Galvojau, kad gal šiaip stresas, tas išsiskyrimas savo padarė, bet net ir mėnesį prabuvus Italijoj geriau nebuvo, vėliau prasidėjo rytiniai pykinimai.. Tai iškart nusipirkau nėštumo testą ir aišku jis teigiamas. Bet.. - dar užbėgdama įvykiams už akių kilstelėjo pirštą lyg neleisdama Aishai įsiterpti, - gal koks brokuotas testas ar kažką.. Buvau užsirašius pas gydytoją čia, bet nenuėjau, nežinau.. Nemanau, kad kuris nors iš mūsų yra pasiruošęs augint vaiką, - papasakojus viską kiek lengviau atsikvėpė, o padavėjai atnešus jų gėrimus rankomis apglėbė puodelį daugiau dėmesio skirdama savo kavai, nei seseriai.

Subject: Re: Staliukai Today at 9:49 am

Nieko keisto ir, dievaži, kažko kito tikėtis juk būtų mažų mažiausiai kvaila. Carmela tikrai nepriklauso Francois fanų klubui, nuo pat pradžių kiek skeptiškai žvelgė į vyrą. O ko kito norėti, kai sesuo vieną dieną kaip ant sparnų įkelia į namus ir praneša, kad skrenda į Paryžių su ne kuo kitu, o savo dėstytoju? Bet kas pasukiotų pirštą prie smilkinio, tarnybiniai romanai visuomet kelia kažkokį įtarimą, ką jau kalbėti apie tuos, kur egzistuoja toks didelis statusų skirtumas? Tad sesers pasiryžimas kaip reikiant atlupti vyro, jeigu šis sugebės vėl sudaužyti Elinos širdį, yra labai suprantamas.
- Gerai, Carme, turėsiu omenyje ir jį perspėsiu, kad nesugalvotų nusižengti, nes mano mažoji sesutė jau pasiraitojusi rankoves ir pasiryžusi kaip reikiant jį atvanoti, - mirkteli akį trumpam nusukdama žvilgsnį į šoną. Pastarosios kelios savaitės išties beprotiškos.
Akimirkomis atrodydavo, kad Aisha tiesiog be perstojo leidžiasi amerikietiškais kalneliais žemyn, milžinišku greičiu artėja link žemės, bet šios taip ir nepasiekia. Nors visa egzistencija po skyrybų priminė tokią būseną, kur jau išvarginta neapibrėžto laukimo, Elina kone laukdavo to išsitėškimo žemėn. Bet štai – į gyvenimą vėl žengus Francois, viskas pamažu stoja į savo vietas ir tamsiaplaukė pagaliau atranda vidinę ramybę. Kad ir kaip pavojingai tai skambėtų, ypač turint omenyje, kad kartą jau sugebėjo vyras viską taip išbalansuoti ir sugriauti, kad moteris nemanė dar kartą galinti pakilti ant kojų. Ironija – būtent su Wolfgang pagalba jai ir pavyko pakilti ant kojų.
- Skamba kaip tobulas planas, - palinksi galvą sugrįžus į realybę ir visą savo dėmesį atiduodama seseriai, - aš jau tikrai negaliu sulaukti. Pasiilgau saulės, bangų mūšos ir tiesiog ramybės, kai niekur nereikia skubėti. Tik dar neskubėk rūpintis viskuo tiksliai, man dar reikia susidėlioti gydymo planą. Blogiausias variantas nepasitvirtino, bet faktas, kad dar viskas nėra gerai su sveikata, - labai ramiai viską susako ir šiek tiek prisimerkia jau laukdama Deli istorijos, kuri, panašu, bus pakankamai įtempta. Nuojauta jau tą kužda. Nusikėlusi koją nuo kojos, moteris palinksta per stalą link Carmelos ir įdėmiai klausosi kiekvieno jos tariamo žodžio, - mes eisim pas gydytoją, - pagaliau ramiai prabyla, tik po to, kai padavėja pasišalina ant staliuko palikusi Blumstein seserų užsakymą, - užrašysiu tave ir nuvešiu. Taip nieko nedarydama tik tolini savo pasirinkimo galimybes, - netiesiogiai užsimena ir apie abortą. Prieš pastarąjį Aisha nusistačiusi kaip prieš velnią, bet čia kalba eina apie sesers, o ne pačios moters pasirinkimą, - nors, manau, tu jau puikiai ir pati žinai, kas ir kaip čia yra. Kitaip neužsisakytum kavos be kofeino, Carmela... – atsargiai šneka. Ypatingai jautri tema, mažiausiai norėtųsi dabar lygioj vietoj susipykti vien dėl to, kad kažką ne taip pasakė.