All love's luxuries
Are here for you and me.
loftas



 

Share
 

 loftas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke. it's so pleasing to go crashing all alone, you know it's nothing new, we've been here before
Posts : 124
loftas KMSljZw
Gilbert Theo Wright

loftas Empty
PostSubject: loftas   loftas EmptyMon Nov 25, 2019 11:36 pm


loftas Amazing-loft-design-exposed-piping-loft-design
Back to top Go down
Adele Béatrice Audibert

Priority : she never looked nice. she looked like art, and art wasn't supposed to look nice; it was supposed to make you feel something.
Posts : 48
Location : anywhere with you feels like Paris in the rain.
Accounts : moreau; berglin
Name : Pau
loftas JsYp7bx
Adele Béatrice Audibert

loftas Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas EmptyTue Nov 26, 2019 8:41 am



Bene visas jaunos moters gyvenimas sudėtas iš mažų atsitiktinumų, nuotykių ir nuo jos nepriklausomų įvykių. Kad ir kaip stengtųsi režisuoti savo pačios spektaklį, dažną kartą jaučiasi kaip jo žiūrovė, negalinti padaryti absoliučiai jokios įtakos veiksmui. Taip pasijautė ir kai jos rankose atsirado G.T. Wright parašyta knyga, ją gavo dovanų dar Monrealyje iš pažįstamos, kurias keliai suvedė prieš pusmetį vienoje kavinukėje. Ji nežinojo Adelės gyvenimo istorijos, tuo labiau nežinojo, kas ją siejo su knygos rašytoju ir tuo labiau nežinojo, kokią įtaką gali padaryti ši dovana.
Romaną, dievaži, surijo per vieną naktį. Akimis nuglostė kiekvieną žodį, o širdis per gerklę lipo kaskart, perskaičius pagrindinės veikėjos vardą – Adelaide. Kūną perliedavo neaiški šiluma skaitant autoriaus parašytus žodžius, kaip jis apibūdino šviesius veikėjos plaukus, kaip jis aprašė jos lakstymą siauromis gatvėmis, jos šokius ant namų stogų ir jos atvirą glėbį gyvenimui.
Ir štai čia, po pertraukos visiems sugužėjus atgal į salę, prasidėjo dar vienas veiksmas. Jau sekančią dieną Adelė išėjo iš darbo, už visus turimus pinigus nusipirko bilietą į Paryžių ir į nedidelį lagaminuką susikrovusi visą savo gyvenimą, paliko gimtąjį Monrealį. Pirmąkart gyvenime ji nustojo svajoti apie platų pasaulį ir išvyko jo pamatyti. Naujame mieste ją pasitiko kvapą gniaužianti architektūra, tačiau tuo grožėtis laiko nebuvo, reikėjo veikti. Kalbos barjero nebuvimas palengvino susirasti darbą, kad galėtų nuomotis būstą, o to, ko ieško, ieškoti ne gatvėse, o šiltame ir kukliame kambarėlyje. Taip prabėga mėnuo meilės mieste.
Lapkričio 25 dieną, beveik devinta valanda vakaro. Būtent tada prieš gerus septynerius metus Monrealyje vyko pramjera spektaklio, kuriame vaidino Adele mama ir kuris suvedė, kaip neužilgo abu išsiaiškino, du kursiokus už koledžo ribų. Taip įsižiebė pirmoji jaunos merginos meilė, kuri griovė viską, tačiau, deja, ją sugriovė pati Beatrice.
Vienoje rankoje lapelis su adresu, o kita – užtikrintai, neduodama nė akimirkos sudvejoti, nuspaudžia durų skambutį. Neturi nei vyno butelio, nei dėžutės su naminiu maistu, atėjo tuščiomis rankomis, bet velniškai pilna širdimi.
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke. it's so pleasing to go crashing all alone, you know it's nothing new, we've been here before
Posts : 124
loftas KMSljZw
Gilbert Theo Wright

loftas Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas EmptyTue Nov 26, 2019 2:18 pm



Po ilgų metų dvejonių ir klajonių, Gilberto gyvenimas pagaliau klostėsi pagal planą. Vos prieš kelerius metus jaunasis rašytojas netikėjo pats savimi, kad kada nors galėtų įgyvendinti savo svajonę nuo paauglystės laikų ir parašyti knygą. Kadangi augo griežto tėvo namuose, vos tik užsiminus apie tokius norus gaudavo antausį, tad savo kūribiškumui Theo galėjo leisti atsiskleisti tik išsikraustęs. Tačiau net ir studijų metais buvo sunku tikėti fantazijomis, kad jam kada nors pasiseks taip, jog iš to jis sugebės pragyventi. Laimei, netrukus jis sutiko kone vienintelį žmogų, kuris tiesiog užburdavo savo charizma ir nuo kurio nebuvo įmanoma atitraukti akių, o tai taip sužavėjo Wright, kaip dar niekas kitas nebuvo sužavėjęs. Pirmoji meilė, deja, baigėsi ir teko tiesiog apie tai pamiršti. Bėda ta, kad vaikiną tai taip įkvėpė, kad ir kiek metų stengėsi rašyti vis kitą istoriją, sukurti visai nerealistišką veikėją, vis grįždavo prie tos, kuri be galo priminė savo pirmąją merginą. Kad ir kas tuo metu vyko jo vidiniame pasaulyje, parašytas romanas jam atnešė didelę sėkmę. Be abejo, tai nebuvo pasaulinė šlovė, tačiau gimtinėje jo pavardė tapo gerai žinoma. Tai leido išsikraustyti į Paryžių, kur vien tik gatvėje stebint įsimylėjėlius, galima rasti įkvėpimo kitam kūriniui. Taip pastaruosius keletą mėnesių Gilbertas ir leidžia laiką, rašydamas straipsnius, retkarčiais duodamas interviu bei dirbdamas ties kitu romanu. Išgirdęs durų skambutį, vaikinas keletą akimirkų tebesėdi prie stalo žvelgdamas į priešais esantį kompiuterio ekraną, nežymiai suraukia antakius ir išsaugo dokumentą, prieš atsistodamas. Visi jo pažįstami žino, kaip jis nemėgsta netikėtumų, tad visada tariasi dėl susitikimų iš anksto, na, nebent kokia nors pamiršta siunta atkeliavo tokiu metu. Per daug nesiskubindamas ir rankoje laikydamas dar šiltą kavos puodelį, nužingsniuoja prie durų ir net nežvilgtelėjęs pro skylutę, atidaro duris. Prireikia kelių sekundžių, kol Theo atpažįsta taip seniai matytą veidą, dėl ko tas puodelis rankoje lengvai sudreba. - Ad... Adele? - lengvai atsidūsta ištaręs vardą. Mintyse sukasi kone šimtas minčių, kodėl ji čia, kaip ji žino, kur jis gyvena, tačiau nieko nesugeba daugiau pasakyti, o tik žiūri į spindinčias Audibert akis, visai tokias pačias, kurias matė paskutinį kartą ir kurių neįmanoma užmiršti.
Back to top Go down
Adele Béatrice Audibert

Priority : she never looked nice. she looked like art, and art wasn't supposed to look nice; it was supposed to make you feel something.
Posts : 48
Location : anywhere with you feels like Paris in the rain.
Accounts : moreau; berglin
Name : Pau
loftas JsYp7bx
Adele Béatrice Audibert

loftas Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas EmptyTue Nov 26, 2019 2:41 pm



Matyt, būdama tokią nutrūkusi, atvira ir charizmatiška, uždeganti bei įkvepianti, o ir su savimi kasdien nešiodamasi bent porą niekeno nediagnozuotų sutrikimų, Adelė ir gebėjo šitaip patraukti į save dėmesį. Na, arba sugebėti taip nuoširdžiai negalvoti apie tai, ką čia kiti gali apie ją pagalvoti. O koks skirtumas? Nė akimirkos nesusimąstė, kad galbūt nebus Theo namie. Iš kitos pusės – net jei ir nebus, laiko mergina turi į valias. Nusileistų į apačią, pasiimtų kavos puodelį ir grįžtų laukti čia laiptinėje. Tačiau nuojauta kuždėjo, kad namai nėra tušti, ką neužilgo patvirtino ir pasigirdę žingsniai kitoje durų pusėje. Žinoma, toji nuojauta ničnieko nesakė apie tai, kad galbūt vaikinas užsiėmęs ar ne vienas namuose yra, tačiau pernelyg retai šviesiaplaukė susimąstydavo apie savo veiksmų pasėkmes. O ir šiaip, „kas būtų, jeigu būtų“, giliu Adelės įsitikinimu, yra absoliuti nesąmonė.
- Atrodo, kad pamatei vaiduoklį... – su plačia šypsena veide tarsteli ir pasižiūri sau per petį, - na, lyg ir nieko daugiau čia nėra... – gūžtelėjusi pečiais dar kurį laiką žvelgia į Gilbert, o po kelių akimirkų jau stovi beveik pasikabinusi vaikinui ant kaklo. Taip atvirai, paprastai ir be jokio perspėjimo įpuola į vaikino glėbį, nesijaudindama, kad jis gali arba save, arba ją apipilti rankose laikoma kava. Nesijaudina ir dėl to, kad galbūt jis nenori jos matyti, ypač turint omenyje, kad išsiskyrimas abiems buvo labai skausmingas, nes ne meilė tarp judviejų išgaravo, o ir nei vienas kito neįskaudino. Nesijaudina net dėl to, kad bet kurią akimirką gali į koridorių nosį įkišti žavi mergina, galimai pirmoji gaunanti Wright juodraščius ir kasnakt užmigdama jo glėbyje. Apie nieką negalvoja ir tas gal porą minučių praleidžia tylėdama, stipriai apsikabinusi vaikiną ir visu kūnu prie jo prigludusi. Tarytum, geria į save jo šilumą ir jau beveik pamirštą stabilumo jausmą, - tu toks šaunuolis, Theo. Aš tavo knygą per vieną naktį perskaičiau, tu žinai? – pagaliau prabyla ir vos vos atsitraukia, kad galėtų matyti vaikino veidą. Atbula ranka nusišluosto kelias ištryškusias ašaras, nors veide vis dar šviečia šypsena, - tai taip gražu, Theo, tu net neįsivaizduoji. Taip, kaip tu aprašei Monrealį, kaip aprašei mūsų pirmą pasimatymą... aš viską atpažinau, Theo, atrodo, viską regėjau, o ne skaičiau... – net padūsta žodžius išbėrusi it žirnius. Žibančios akys kiaurai veria Gilbert akis, kūnas vis dar glaudžiasi prie vaikino, o lūpos taip švelniai ir atsargiai taria vaikino vardą... it burtą.
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke. it's so pleasing to go crashing all alone, you know it's nothing new, we've been here before
Posts : 124
loftas KMSljZw
Gilbert Theo Wright

loftas Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas EmptyTue Nov 26, 2019 4:30 pm



Vis dar sunkiai patikėdamas, kad Adelė stovi priešais jį, greičiausiai tikrai atrodo it vaiduoklį pamatęs. Gilbertas gal ir nebuvo labai iškalbus, na, bent jau šnekėdamas gyvai su kitais, visada geriau mintis perteikdavo popieriaus lapuose, tačiau retai būdavo, kad jis išvis neturėdavo ką pasakyti. Išvydęs šypseną moters veide, ir pats pajunta, kaip lūpų kampučiai staiga kilstelėja, o sulaukęs tokio stipraus apkabinimo, viena ranka ir pats apkabina Audibert, pasistengdamas neapipilti jos kava. Tenka pripažinti, romane išliejęs jausmus po jų išsiskyrimo, nemanė, kad kada nors dar išvys Beatrice. Na, galbūt po penkiolikos metų atsitiktinai susidurs metro ar kokiame nors renginyje su savo sukurtomis šeimomis, kai jau praeities žaizdos bus seniausiai sugiję ir visa tai liks tik kaip šilti pirmos meilės prisiminimai. Vos tik išgirdęs apie romaną, pats šiek tiek atsitraukia bei pasimetusiu žvilgsniu klaidžioja po moters veidą. - Tu... tu žinai apie mano knygą? - Kilsteli antakius vis dar sutelkęs dėmesį į Adelės veido išraišką. - Tu ją skaitei? - Bandydamas įsiterpti tarp taip greitai šviesiaplaukės pilamų sakinių, supranta, kad buvo kvailas manydamas, jog ji negalėtų jos perskaityti. Arba giliai pasąmonėje, tikėjosi, kad jeigu taip ir nutiks, ji tikrai neliks patenkinta. Bet kokiu atveju, tokia reakcija šiek tiek suglumina vaikiną, tačiau tos žibančios akys akimirkai nukelia į studijų metus, kai viskas atrodė taip paprasta ir Theo būtų atidavęs bet ką, kad galėtų į jas žiūrėti kiekvieną dieną. - Aš nežinau, ką pasakyti... Nesitikėjau tavęs išvysti prie savo durų slenksčio. O jei ir maniau, jog romanas kažkokiu būdu netyčia paklius į tavo rankas, sulauksiu tavo žinutės, kurioje tu pasiunti mane velniop. - Žengia žingsnį atgal, dabar jau visai atsitraukęs nuo moters ir galva linkteli, kad ši užeitų į vidų. Nežino, kaip išreikšti, ką jis dabar jaučia, bet kokiu atveju, per tuos kelerius metus po jų išsiskyrimo, Gilbertas gerokai subrendo, o ir kūrė tam, kad pagaliau galėtų judėti toliau, bet netikėtai išvydus tos savo sėkmės tikrąją priežastį priešais save, iš pirmo žvilgsnio, visai nepasikeitusią, išties jaučiasi suglumęs, o gal net kažkokį palengvėjimą pajunta. - Prašau, užeik. Mmm... kavos, arbatos? - išpyškina ir jai įėjus vidun, uždaro duris. - Nepyk, kad taip keistai elgiuosi, tiesiog... kaip sužinojai, kur aš gyvenu? Ar planavai čia ateiti, ar tiesiog atsitiktinai ėjai pro šalį? - Pakreipia galvą, tikėdamasis išgirsti, kokiu tikslu mergina čia atvyko, mat vaikinas po tokio šilto apkabinimo nebežino, ko dar tikėtis.
Back to top Go down
Adele Béatrice Audibert

Priority : she never looked nice. she looked like art, and art wasn't supposed to look nice; it was supposed to make you feel something.
Posts : 48
Location : anywhere with you feels like Paris in the rain.
Accounts : moreau; berglin
Name : Pau
loftas JsYp7bx
Adele Béatrice Audibert

loftas Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas EmptyTue Nov 26, 2019 4:47 pm



Taip nežymiai vaikino lūpų kampučiai pakildavo labai retai – kai jis būdavo sutrikęs arba visai ką tik prabudęs. Adelė, nors ir lengvai susipykusi su realybės jausmu, dar suvokia, kad jos toks betarpiškumas ir netikėtas pasirodymas suglumino Wright, bet absoliučiai nemato prasmės dabar atsiprašinėti ar plėtoti tą temą. Ypač turint omenyje, kad pagaliau ir vėl stovi greta vienintelio žmogaus, su kuriuo jausdavosi tokia ypač laisva, užtikrinta bei stabili.
- O kaip galiu nežinoti? – kilstelėjusi antakius įdėmiau įsižiūri į vaikino akis, - apie ją šneka visas Monrealis jau, tu gi vietos įžymybė jau ten tapai. O man visai netyčia ją padovanojo bičiulė viena, dar pirmomis dienomis po išleidimo. Theo, tu parašei apie mane knygą! – skaidrus ir tyras juokas užpildo erdvę, o vėsūs merginos delnai trumpam nutūpia ant vaikino skruostų, - velniop? Ką tu šneki! Juk nieko ten nemelavai, aš už tiesą negalėčiau pykti, - papurčiusi galvą, Adele dar kelias akimirkas patyli žvilgsniu lakstydama po Gilberto veidą. Viename žmoguje telpa tiek prisiminimų, tiek laisvės ir staiga vėl užklumpa tas jausmas, kad štai – ji ir vėl namuose.
Pakviesta vidun, Beatrice nusispiria batus ir neskubėdama praeina gilyn į loftą, pirštų galiukais braukdama per sieną, vėliau per komodą ir smalsiai dairosi. Sustojusi daugmaž per vidurį, kur daugiausiai erdvės, ji ištiesus abi rankas į šonus kelis kartus apsisuka aplink savo ašį, visiškai nuoširdžiai ir iš širdies gelmių besijuokdama.
- Theo, nepatikėsi, - sustojusi pagauna jo žvilgsnį ir nupučia šviesių plaukų sruogą sau nuo akių, - aš prieš... gal porą mėnesių, kai perskaičiau tavo knygą, sekantį rytą nusipirkau bilietą. Atskridau, dabar dirbu kažkokioj kavinukėj, o tuo tarpu aktyviai ieškojau tavo adreso. Ir štai aš čia, - skėsteli rankomis, nugaros apačia pasiremdama į sofos atlošą ir vis dar nenutraukdama akių kontakto su Wright, - Theo, mano mielas Theo... tu parašei bestselerį! – giliai įkvėpusi net papurto galvą, - ir tik pažiūrėk į save... knygą publikavęs autorius... – atsitraukusi ji kone prilekia prie vaikino ir valiūkiškai pavelia jo ir taip ne pačias tvarkingiausias garbanas. Dievaži, jaučiasi tikrai grįžusi namo, po ypatingai ilgų klajonių, - aš tavęs labai pasiilgau, - kelias akimirkas patylėjusi, pagaliau tarsteli visiškai rimtu veidu.
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke. it's so pleasing to go crashing all alone, you know it's nothing new, we've been here before
Posts : 124
loftas KMSljZw
Gilbert Theo Wright

loftas Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas EmptyTue Nov 26, 2019 6:33 pm



Stebėdamas merginą, Gilbertas nužingsniuoja jai iš paskos, paskui ant baro padeda savo kavos puodelį. Atsirėmęs į barą, galvą pasuka į besisukančią Adelę ir sukryžiuoja rankas ant krūtinės. Nedaugelis žmonių jį vadindavo antruoju vardu, tad tą girdėti iš ne bet ko, o iš Beatrice lūpų, buvo labai nostalgiškas jausmas. Tačiau dabar jiems atsistojus patalpoje geriems porai metrų vienas nuo kito... tai per daug priminė paskutinį jų susitikimą. Akimirkai nuleidęs galvą prikanda apatinę lūpą ir vėl sugrąžina žvilgsnį prie pašnekovės. - Pavadinčiau tai stalkinimu, - šyptelėjęs susimąsto, kad tai tikriausiai pirmasis žmogus, kuris taip surado jo gyvenamąją vietą. O tai tikriausiai nebuvo lengva, nes žmonių adresai užrašyti ant lapelių iš dangaus tiesiog nekrenta. Girdėdamas tokių komplimentų laviną, tik lengvai pakraipo galvą, mat niekada nemokėjo jų priimti, jam kažkodėl daug lengviau išklausyti kritiką. Moteriai taip greitai prilėkus prie jo, šis net nespėja sureaguoti ir išgirdęs tokius jos žodžius, praveria burną, tačiau nesugeba išspausti nė sakinio, tarsi gerklę kažkas būtų užgniaužęs. Staiga perėjęs į priešingą baro pusę, užkaičia ant komodos esantį arbatinuką ir vėl atsisuka į Audibert. - Klausyk... Aš nežinau, ko iš manęs tikiesi. Tu planavai šį susitikimą, velniai žino, kiek laiko, o aš negaliu patikėti, kad tu esi čia. Kad atvykai manęs ieškoti. - Pasiremia rankomis į barą žvelgdamas tiesiai merginai į akis. Ji žino, kad jis melų negali pakęsti ir tikisi iš jos nieko kito, kaip tik visiško atvirumo. - Negi tu taip lengvai po visko judėjai toliau? Ar gal išvis viską pamiršai? Sprendžiu apie tai iš to, nes elgiesi, lyg būtume tik seni geri pažįstami, tačiau žinom, kad gale abu likom įskaudinti. Nežinau kaip tau, bet man prireikė ne vienerių metų, kad galėčiau atversti naują popieriaus lapą savo gyvenime... ir dabar tu vėl stovi prieš mane. - Išpyškinęs perbraukia ranka per plaukus ir akimirkai sukanda žandikaulį, kas dažniausiai reikšdavo sunkiai tramdomus nervus. Nebuvo jis tikras, ar ji čia atvyko dėl to, nes vis dar jaučia kažkokius jausmus, ar tik dėl to, kad jam pagaliau pasisekė gyvenime. Mintyse tebekartodamas "aš tavęs pasiilgau", prisimena, kiek kartų jis tokią žinutę rašydavo Adelei ir vis ištrindavo, kiek kartų jau buvo surinkęs jos numerį ir sekundei praėjus, sviedė jį per kambarį. Juk po išsiskyrimo jie nebepalaikė jokių ryšių, tik kartą Wright pamatė ją kavinėje besišnekučiuojant su nepažįstamuoju. Galbūt tai buvo tik jo fantazijos, kad mergina čia buvo ne vien tik dėl to, kad pasveikintų jį su karjeros pasisekimu, bet toks visiškas Beatrice atsipalaidavimas visiškai nedavė jam ramybės.
Back to top Go down
Adele Béatrice Audibert

Priority : she never looked nice. she looked like art, and art wasn't supposed to look nice; it was supposed to make you feel something.
Posts : 48
Location : anywhere with you feels like Paris in the rain.
Accounts : moreau; berglin
Name : Pau
loftas JsYp7bx
Adele Béatrice Audibert

loftas Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas EmptyTue Nov 26, 2019 8:36 pm



- O aš ir nesiginčysiu, - gūžteli pečiais nusišypsodama vaikinui, - iš kitos pusės, tu net neįsivaizduoji, kiek daug žmonių mane jau taip pavadino, kol ieškojau tavęs... nebestebina, - susijuokia papurtydama galvą, - bet koks skirtumas, po galais? Svarbiausia, kad radau tave, - žibančios akys nustoja lakstyti po patalpą ir susikoncentruoja ties vaikinu, kuris, rodos, kiekvieną akimirką vis nepatogiau jaučiasi.
Ir išties - Gilbertui atsistojus kitoje virtuvės baro pusėje ir pradėjus šnekėti, pati Adelė lieka stovėti vidury erdvės ir lengvai palenkusi galvą į šoną, tylėdama klausosi kiekvieno žodžio. Toks jausmas, kad nei viena balsė neprasprūsta pro jos ausis ir viskas nugula kažkur giliai širdyje, kur vietą atrado begalė raminančių Wright žodžių, į kuriuos tamsiausiais savo momentais, būdama viena, šviesiaplaukė nekartą pasiremdavo.
- Visų pirma, manau, kad geriau negu bet kas kitas žinai, kad aš netikiu planavimu. Nebent mano mėnesį trukusį tavęs ieškojimą vadini planavimu. Bet ir tai, - papurčius galvą užsikiša plaukus už ausies, - aš nedėliojau mintyse, tavo galimai man tariamų žodžių, neįsivaizdavau ir kaip tu mane pasitiksi, - šiek tiek suraukia kaktą, o iš veido pranyksta tas valiūkiškumas ir lieka tik liūdna rimtis, - Theo... - ir vėl vaikino vardas nuskamba taip tyrai, švelniai ir atsargiai, palydimas sublizgėjusių akių. Beatrice niekuomet neslėpdavo savo jausmų ir, jei jai reikėdavo, kvatodavo iš visų plaučių vidury gatvės arba verkdavo parkelyje, jeigu jai skaudėdavo, - po to, ką mudu patyrėm, - ranka pamosikuoja erdvę tarp savęs ir Wright, - yra tiesiog absoliučiai neįmanoma lengvai judėti. Pamiršti? Tu gal juokauji... - papurčius galvą Adelė trumpam užverčia akis į lubas, - aš daug gyvenime esu praradusi, bet per vieną mėnesį neteikti sūnaus ir tavęs...aš negaliu pasakyti, kad dabar jau esu pilnai atsitiesusi, - sunkiai atsidususi ir vėl pažvelgia garbaniui į akimis, o skruostu nurieda ašara, - bet tu juk žinai mane... Žinai, kad gyvenimas turi ir toliau tęstis, kad ir kokie sugniuždyti bebūtumėme. Aš gyvenau toliau, nes taip reikėjo. Bet tiesiog negalėjau neatvažiuoti į Paryžių ir nesusirasti tavęs... Theo, nežiūrėk taip į mane, lyg aš iš tavęs tikėčiausi pinigų ar šlovinimo. Man nėra lengva, vargu ar kada nors apskritai bus, bet, Theo, nestatyk sienos, į kurią trenkčiausi, kai taip atvirai bėgu pas tave, - atbula ranka nusišluosčiusi ašarą, ji apeina barą ir sustoja prie pat Gilberto, vieną delną uždėdama jam ant skruosto, o kitos rankos pirštus sunerdama su jo pirštais, - bet kas iš to, kad dabar vienas į kitą žvelgsim ir verksim, kaip mums buvo sunku? Kodėl vietoj to tiesiog...nepabuvus, ką? Juk galėtumėme pašokti, patylėti ar išeit pasivaikščioti. Nereikia rinkti šukių ir bandyt kažko sudėlioti, Theo... - emocionalią savo kalbą pabaigia kone pašnibždomis ir atremia kaktą į vaikino krūtinę, o delnas pamažu nuo skruosto nuslysta iki maždaug ten, kur taip aktyviai plaka jo širdis.
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke. it's so pleasing to go crashing all alone, you know it's nothing new, we've been here before
Posts : 124
loftas KMSljZw
Gilbert Theo Wright

loftas Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas EmptyTue Nov 26, 2019 9:41 pm



Be jokios abejonės Gilbertas visada žinojo, kokia spontaniška buvo Adelė, visgi visomis išvykomis, šventėmis ir kitais planais rūpindavosi jis. Bet jis tuo niekada nesiskųsdavo, nes paprasčiausiai mėgdavo tą daryti, lygiai taip pačiai mėgaudavosi ir neplanuotais merginos sprendimais nusipirkti bilietus ir kur nors nuskristi savaitgaliui. Tokia pusiausvyra santykiuose abiems labai tiko ir tuos kelerius metus kartu nuotykių tikrai netrūko. Atidžiai klausydamasis dėstomų minčių, visą laiką stebi Beatrice veido išraišką, kalbant apie jų netektį, vaikino kūnu pereina nemalonūs šiurpuliukai, akyse taip pat susikaupia ašaros. - Atleisk, žinau, kaip ilgai kentėjai tu, tiesiog... Labai daug laiko praleidau svarstydamas, koks būtų mūsų gyvenimas, jei viskas būtų pasisukę kita linkme ir... - Sumirksi keletą kartų, norėdamas, kad tos ašaros išnyktų, tačiau tai visai nepadeda. - Tu žinai, kaip man sunku nežiūrėti į praeitį, kiek turi laiko praeiti kol galėsiu ramia širdimi eiti miegoti. - Tenka pripažinti, Theo šitos savo savybės be galo nekentė. Su praeitimi atsisveikinti visada būdavo sunku, nesvarbu, ar tai dar iki šiol galvoje skambantys tėvo žodžiai, kad rašytoju tapęs, jis nieko nepasieks, ar kaltinimai dėl jo motinos mirties, ar tai, kad jis pats kadaise prarado galimybę tapti tėvu. Audibert priėjus arčiau ir uždėjus delną ant jo veido, Wright atsisuka į ją ir savuoju delnu lengvai perbraukia merginos skruostą, taip nušluostydamas ašaras. Prisiglaudęs arčiau, abiem rankomis apkabina ją ir užsimerkęs minutėlę pastovi. Kažkodėl tokios artimos šilumos jis nejautė labai ilgai, akimirką pasidaro taip gera, tarsi dalelė jo pagaliau vėl sugrįžo pas jį. Visgi su jokiu kitu žmogumi Gilbertas nebuvo tiek daug patyręs. Šiek tiek atsitraukęs, giliai atsidūsta bei viena ranka švelniai kilsteli merginos smakrą, kad jų žvilgsniai vėl susitiktų. - Aš irgi tavęs pasiilgau. - Nusišypsojęs užkiša Adelės plaukų sruogą, užkritusią jai ant veido, už ausies. - Manau, mums abiems praverstų grynas oras. Ką manai? – pasiūlęs pasivaikščiojimą, pagalvoja, kad tikrai tokiu momentu praverstų gaivesnė erdvė, o ir prasimankštinti nepakenks, kai tiek valandų jau prasėdėjo prie savo juodraščių. Supranta, kad šiuo metu jiems toks prasiblaškymas tik į naudą, o vaikinas nuoširdžiai klausytųsi valandų valandas, ką ji nuveikė iki atvykdama į Paryžių, kokių dar neapgalvotų sprendimų priėmė, kur nukeliavo, tačiau abiems mintyse turbūt sukosi tiek daug neišsakytų minčių, kad sunku sugalvoti, nuo ko derėtų pradėti.  
Back to top Go down
Adele Béatrice Audibert

Priority : she never looked nice. she looked like art, and art wasn't supposed to look nice; it was supposed to make you feel something.
Posts : 48
Location : anywhere with you feels like Paris in the rain.
Accounts : moreau; berglin
Name : Pau
loftas JsYp7bx
Adele Béatrice Audibert

loftas Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas EmptyWed Nov 27, 2019 4:51 pm



Stovi priešais Gilbertą tokia tikra, be jokių kaukių ir sienų. Kaip visad, tik šįkart dar drėgnomis nuo besikaupiančių ašarų akimis. Tik šįkart dar bando tvardytis, mat jau per daug išverkta dėl šito yra, o suvokiant, kad nieko pakeisti jau nebeišeis, Adelė trokšta save pasaugoti, o ir perdėm nedramatizuoti šitos ir taip sudėtingos situacijos.
- Theo... – sukužda tyliai, papurtydama galvą ir giliau įkvepia, - kas iš to, kad dar toliau taip galvosim, ką? Kas iš to, kad dabar nejaukiai vienas apie kitą stypčiosim, atsargiai, lyg bijotumėme kažką sudaužyti? Paaiškink man, kas iš to, kad toliau krapštysim senas žaizdas, o tada verksim iš nepakeliamo skausmo, kai jos ir vėl pradės kraujuoti? – balsas sudreba, o krūtinę sudiegia pamačius ašaras vaikino akyse, - žinau, Theo, žinoma, kad žinau. Kaip ir žinau, kad tu esi puikus rašytojas ir metas iš galvos išmesti tėvo žodžius. Kaip ir žinau, kad gana save kaltinti tuo, kas buvo neišvengiama ir dėl ko tu nesi kaltas. Galų gale, nieko nebepakeisim. Nesukūrėm fizinio pavidalo stebuklo, tačiau, mano mielas Theo, tu tik pagalvok, kiek savo stebuklų sukūrėme? Kiek prisiminimų, kiek istorijų? Negi nesinori tiesiog šypsotis visa tai prisiminus? – ir vėl viską išberia taip greit, kad kone padūsta.
Toks kūnų artumas ne tik nuramina, bet ir suteikia tokią šilumą, kokios niekas kitas nesugeba. Tokią, kurios nejuto jau šitaip ilgai. Širdis net nurimsta, nebeplaka taip, lyg bandytų iššokti pro gerklę. Tiesiog taip ramu... Pajutusi vėsius vaikino pirštus sau ant smakro, ji iš lėto pakelia galvą bei pagauna Gilbert žvilgsnį ir vos vos šypteli.
- Tu žinai mane, aš bet kam pasirašau. Galim ir stogais eit palakstyt, galim brautis į uždarytą muziejų, o galim ir tiesiog ramiai pasivaikščioti. Galim ir čia pasilikti, tiesiog pasišnekėti. Kaip nori. Čia jau kaip tu nori, Theo, nes aš jau ir taip ant tavęs užmečiau bombą savo apsilankymu, manau, bent sekantį sprendimą ne aš turėčiau daryti, - nusijuokusi atbula ranka nusišluosto ašaras ir pirštų galiukais perbėga vaikino garbanomis, jas šiek tiek patvarkydama ir lengvai paveldama, - mano mielas Theo... – tyliai sukužda, žvilgsniu vis dar lakstydama jo veidu.
Back to top Go down


Sponsored content

loftas Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas Empty


Back to top Go down
 

loftas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Gilbert Wright-