I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
loftas - Page 2



 

Share
 

 loftas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3  Next
AuthorMessage
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke
Posts : 270
Location : maybe, we can find a place to feel good and we can treat people with kindness
Name : Greta
loftas - Page 2 IG6ppv7
Gilbert Theo Wright

loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas - Page 2 EmptyWed Nov 27, 2019 10:36 pm


Besiklausydamas merginos lėtai palinksi galva, tarsi paliudydamas, kad ji teisi dėl tų praeities žaizdų. Kad ir kokios jos skaudžios gali būti, reikia žvelgti į priekį, tačiau kartais tam prireikia kito žmogaus, suprantančio tuos pačius išgyvenimus. Žvelgiant į spindinčias Adelės akis ir prisiminus, koks laimingas jis buvo prieš tuos kelerius metus su ja, atrodo taip tolima, bet tuo pačiu ir taip artima. Vien nuo tos minties, kad visa tai gali sugrįžti į jo gyvenimą, kūną užlieja šiluma. Wright kuo puikiausiai žino, jog tai nebus lengva, juk kiek laiko prireikė, kol jis atsistatė ant kojų ir vėl sugebėjo rašyti, bet dabar šalia jo būtų tas asmuo, kuris nuolatos kirbėdavo mintyse kuriant romaną. - Tai tikrai įmanoma. Be abejonės. Tačiau turi suprasti, man reikės laiko. Viskas negali grįžti į senas vėžes, mes subrendom, pasikeitėm, tad tai bus lyg šviežias lapas. - Nelengva būtų prisiminti kokį nors dialogą Gilberto gyvenime, kuriame jis nebūtų kokiu nors būdu įterpęs metaforos, palyginimo ar šiaip kūrinių rašymo paminėjimo. Matyt, tai paprasčiausiai tekėjo jo venomis. Girdėdamas Beatrice minimus pasiūlymus, neištveria nepakėlęs lūpų kampučių, visgi tai taip primena tas dienas, kai abiems įgrisdavo studijų rutinos ir jie sugalvodavo kelioms dienoms dingti niekam nieko nesakę. Visiškai neatsakinga, tačiau tuo momentu tai nebūdavo svarbu. Viskas, ko vaikinui reikėdavo, tai tik Adelės šalia. - Manau, šiuo metu, gera mintis būtų tiesiog pasivaikščioti. - Nežymiai kilsteli antakius, visgi Gilbertas norėjo išgirsti, ką mergina veikė tuos kelis metus, kur gyvena Paryžiuje, o ir pats per tą laiką nemažai ko patyrė, tad pasidalinti visu tuo su žmogumi, kurio jis, manė, nebematysiąs, labai intriguoja. Tokia mintis sekundei aplanko, kad gal jie kada nors ir prasilenkė Paryžiaus gatvėje, tačiau galvodami apie svarbius darbo, santykių ar velniai žino, kokius dalykus, net nepakėlė vienas į kitą akių. Tuo pačiu ta idėja, jog ji galbūt nėra išnaršiusi kiekvieno Paryžiaus kampelio ir nepažįsta jo taip gerai kaip Theo, jį net sujaudina, kiek jis norėtų jai aprodyti ir papasakoti. - Esi buvusi botanikos sode? Visai netoli nuo čia. - Paklausia lėtai atsitraukdamas, minutėlę laikydamas ją už rankos. Nežinia, kas dedasi jo galvoje, vieną akimirką jis nori atsitraukti, neskubėti, kitą - žvelgia į moters lūpas sulaikęs kvėpavimą. Tai suvokęs, greitai nuleidžia akis į grindis ir žengia žingsnį durų link. - Nors anksčiau dažniausiai mėgdavom vaikščioti gamtoje tik naktimis, manau, ir dabar tai būtų visai malonu. - Pakreipia galvą ir sulaukęs pritariančio žvilgsnio, nužingsniuoja apsiauti batų bei pagriebti telefono, raktų bei piniginės nuo darbo stalo.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 2066
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Age : 28
Accounts : Aileen, Balthazar, Camila, Michael, Nazaire, Olivier, Salazar, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas - Page 2 EmptySun Dec 15, 2019 2:41 pm



Įšokusi į pirmus pasitaikiusius džinsus ir švarų megztuką, pasikedena jau spėtus nugulėti plaukus, ir įsispyrusi į mielas tapkytes pasiima telefoną bei jau planuodama išeiti, bet dar sustoja prie veidrodžio. Hm, na, gal reikėjo mažiau rūbų.. Ta proga prasega porą viršutinių megztinio sagučių ir pritariamai linktelėja. Susipratusi, ką daro, pasijuokia pati iš savęs, bet tiesiog numoja ranka. Tada užrakina lofto duris iškeliauja į kitą korpusą. Greitai perbėgusi per juos skiriančias patalpas netrukus sustoja prie Gilberto durų. Pakėlusi ranką intensyviai į jas pabaladoja, nes nemėgo durų skambučių ir ramiai mindžikuodama laukia. Negalvojo, kad čia taip vėsu, tad apsikabina save rankomis ir šiek tiek patrina plotą nuo alkūnių link pečių. Na, bet dėl šiltutėlės minkštutėlės picos ir smagios kompanijos juk tikrai verta. Atsižvelgiant į tai, kad vis tiek smarkiai nesimiega..
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke
Posts : 270
Location : maybe, we can find a place to feel good and we can treat people with kindness
Name : Greta
loftas - Page 2 IG6ppv7
Gilbert Theo Wright

loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas - Page 2 EmptySun Dec 15, 2019 3:26 pm



Prieš kokias dvidešimt minučių spėjęs užsakyti picas telefonu, tikėdamasis, jog svečiai neatkeliaus labai greitai ir jis dar spės apsitvarkyti, pašoka iš lovos, ją pakloja, net pagalves gražiau sumeta, kad padoriau atrodytų. Nuo naktinio staliuko pagriebęs tuščią stiklinę, laiptais nulipa žemiau ir žinoma, skubėdamas slysteli ant grindų, bet dar spėja ranka pagriebti sofos kraštą. Nupėdinęs prie kriauklės, dar išsiplauna porą paliktų lėkščių nuo... greičiausiai, vakar vakaro? Apsisukęs skanuoja akimis patalpas net prisimerkęs, spręsdamas, ar pakankamai tvarkingai viskas atrodo. Paprastai nebūdavo jis toks apsivertęs, bet savaitgalį buvo per daug užsiėmęs, kad tobulai išsišveistų visus kampus, tačiau Saveriai parašius, jog ji netrukus pasirodys čia, bent jau pabandė per trumpą laiko tarpą pagražinti situaciją. Staiga išgirdęs pabaladojimą į duris, pradeda žingsniuoti link jų, tačiau praeidamas veidrodį supranta, kad visai pamiršo pagražinti savo paties situaciją... Na, dabar jau per vėlu lėkti persirengti ir versti merginą laukti, tad tik perbraukdamas ranka per plaukus pasitaiso tą chalatėlį ir galiausiai atidaro duris. – Labas vakaras, – plačiai nusišypso išvydęs žibančias Saverios akis, tačiau netrukus žvilgsnis akimirkai nukrypsta šiek tiek žemiau. Lūpų kampučiams dar labiau pakilus į viršų, atsikrenkščia bei trumpam nuleidžia akis į grindis, pamatydamas vienaragių šlepetes. – We're matching, – pats truputėlį iškiša koją, parodydamas savo meškiukų tapkutes. Nenorėdamas versti Fibonacci ilgiau laukti, nes ir taip ji atrodė užšalusi, lukteli, kol ji užeis į vidų ir viena ranka stipriai ją apkabina, kita pastumdamas duris, kad šios užsidarytų. – Picos jau keliauja pas mus, jauskis kaip namie. – Paėjęs iki virtuvės, ranka mosteli link sofos. – Atsargiai, vos neišsiplojau ten šiandien. Gal kokios prakeiktos grindys, nes jau ne pirmas kartas. – Prunkšteli pakraipydamas galvą ir atsidaro spintelę. – Neatrodo, kad tau būtų labai karšta, gal nori arbatos ar kavos? Ar palauksi vynelio prie picų? – Atsisukęs į merginą tarsteli ir nežymiai pakilnoja antakius.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 2066
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Age : 28
Accounts : Aileen, Balthazar, Camila, Michael, Nazaire, Olivier, Salazar, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas - Page 2 EmptySun Dec 15, 2019 4:24 pm



Ai, dėl Saverios galėjo ir nesistengti.. ją tikrai mažiausiai domina tvarka namuose, ypač, kai pati buvo linkusi gyventi.. na, kaip ji tai vadino – meniškoje betvarkėje. Svarbiausia, kad visi daiktai turėjo savo vietą, net, jeigu ta vieta buvo ant grindų šalia sofos. O be to, ar ji tikrai būtų atkreipusi dėmesį į aplinką, kai duris atidarė tokiu žaviu ir minkštu chalatėliu pasipuošęs Theo.. Pamačiusi vaikiną tarpduryje akimis iškart užkliūva už švelnutės medžiagos ir nori tiesti rankas į ją, tačiau susilaiko, vietoje to žvilgsniu apsistodama ties Gilberto veidu. – Laba naktis? Turbūt tiktų labiau? – plačiai nusišypso, kelias akimirkas žvilgsniu glostydama Theo veido bruožus, kol jam prašnekus kilstelėja antakius. Nuleidusi žvilgsnį žemyn pamato jo tapačkas ir smagiai nusijuokia. Ištiesusi koją savosios šlepetės ragu bakstelėja vaikino šlepetės meškiuką, - nuo šiandien jie bus geriausi draugai, - smagiai pakrizena ir galiausiai susipranta, kad jau gali užeiti. Apkabinta prisiglaudžia arčiau vaikino ir pasisveikindama pabučiuoja jį į abu skruostus, po to dar kiek per meiliai prisiglausdama prie Gilberto chalato medžiagos, - kaip minkšta.. ir šilta.. – dar akimirką pasimėgauja, o tada pagaliau apsidairo lofte. – Kaip čia gražu, - garsiai pamąsto, nesvarbu, kad yra mačiusi šią patalpą. Kiekvieną kartą ji vis tiek jausdavo norą įgarsinti tokią mintį. – Picoooooos, - džiaugsmingai suploja delnais, jausdama, kaip skrandis pritariamai sugargaliuoja, ir vėl nusijuokia. Nuėjusi iki sofos apsidairo, bandydama įvertinti, kurioje vietoje yra prakeiktos grindys ir atsisukusi atgal į Theo smagiai sukrizena, - kaip tau sekasi vaikščioti, mm.. – bet visiškai į tokią mintį nespjauna ir tiesiog ištiesusi vieną koją su tapkute pavažinėja per grindis, vertindama ar ir ji kur nors nenusiplos. Nusprendusi, kad viskas bus gerai, pameta tapačkas ir įsitaiso kojas susikėlusi ant vienos iš sofų. Nori sakyti, kad arbata būtų puiku, bet vynelio idėja iškart ją paperka ir Lia tik linktelėjusi pamerkia akį Gilbertui, - vynelis visada laimi, - tada paplekšnoja per sofą šalia savęs, - ateik, papasakosi, kaip nesiseka rašyti. Parodysi man ką nors? – susidomėjusi kilstelėja antakius, aiškiai visa excited dėl tų kelių lapų, kuriuos galėtų paskaityti. Nesusilaiko truputį nefangirlinus. O dar tas chalatėlis.. žvilgsniu per jį perbėgusi pati nepajaučia, kad vėl galvoja garsiai, - ką slepi po chalatėliu? – smagiai kilstelėja antakius ir susivokia, kad tikrai tą pasakė. Trumpam prikanda lūpą ir nusijuokia, tiesiog šaunuolė.
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke
Posts : 270
Location : maybe, we can find a place to feel good and we can treat people with kindness
Name : Greta
loftas - Page 2 IG6ppv7
Gilbert Theo Wright

loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas - Page 2 EmptySun Dec 15, 2019 6:31 pm



Supratęs, kad tas chalatas gal ir nebuvo prasčiausia idėja, bent jau taip atrodo iš merginos reakcijos, dar pasitampo kaip koks modelis demonstruodamas apdarą. – Pagalvojau, kad suteiks jaukumo. – Trūkteli pečiais ranka pats pačiupinėdamas chalato apykaklę ir, tiesą pasakius, dabar nelabai ir būtų norėjęs išlįsti iš tokio minkšto drabužio. Bent jau kol kas. – Gražu? Na, nebent jei turi omenyje kabančias kalėdines lemputes, nes nelabai spėjau apsitvarkyti. Žinai, nedažnai sulaukiu naktinių vizitų, – kilsteli antakį nusijuokdamas. – Aš tau sakau, kad būtent čia taip, – ranka vėl pamoja link tos vietos, kur būtų šiandien skaudžiai prisiplojęs. – Gal čia tie demonai, apie kuriuos šnekėjom? – persistengdamas nustato tokį omg veidelį, kuris filmuose būna, kai koks plotwistas atsitinka. Tik kad Gilberto versija labiau priminė indiškų serialų veikėjo perdėtą miną, kurią rodo iš visokių kampų mažiausiai 5 minutes. But still, kur jo oskaras? Nors pats tokiais dalykais ir netikėjo, labai mėgo siaubo filmus, o kadangi Saveria nekentė tokių nesąmonių, pamanė, gal bent paerzins. Ar išgąsdins. – Kaip pasakysi, – iš spintelės ištraukia raudono vyno butelį, iš kitos – dvi taures, tačiau kol kas pastato jas ant baro, pamano, jog skaniau bus pasigardžiuoti juo, kai atkeliaus maistas. – Duok minutėlę, – spragtelėjęs vienos rankos pirštais nužingsniuoja prie darbo stalo, apversto popieriais ir suranda nestorą susegtą aplanką. Aišku, Theo dažniausiai rašo kompiuteriu, tačiau kartais ir atsispausdindavo pabaigęs kokį skyrių. Tuo pačiu užlekia laiptais į viršų, kur yra jo lova ir pora pledukų, vieną jų pačiupęs, sugrįžta atgal pas Fibonacci. – Nenoriu, kad sušaltum, kol karštų picų dar nėra, – paduoda tą pleduką, kad ši užsiklotų, pamanęs, kad ne pati šilčiausia patalpa čia, o ir mergina ne kailiniais apsirengusi. Pasirodo, kartais jo tie keli brain cells dar kažką ir protingo sumąsto. Įsitaisęs šalia, paduoda lapus ir giliai įkvepia. – Tu jau kažkiek skaičius šito romano, man rodos, gal tris skyrius rodžiau? Na, čia veiksmas ne iškart po to vyksta, bet žodžiu, įvyko avarija, kurios metu žuvo tos moters sūnus ir čia toks... tiesiog jos pokalbis su detektyvu, kurio metu atskleidžiama, jog ta avarija buvo kažkieno suplanuota. – Bandydamas paaiškinti, rankų judesiais kažką vartalioja, tikėdamasis, jog nors ir ši ištrauka iš vidurio knygos, merginai vistiek bus įdomu. – Ką slepiu? – Lūpų kampučiai nejučiomis kilsteli. – Labai norėčiau pasakyti, kad matching meškiukų pižamą, bet deja... – nutęsia papūsdamas apatinę lūpą, lyg tai turėtų nuvilti. Na, vaikinas aiškiai nemėgo sluoksniuotis drabužiais namuose. Gal dėl to, kad paskui gali ilgai užtrukti, jei nori persirengti... ar tiesiog nusirengti.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 2066
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Age : 28
Accounts : Aileen, Balthazar, Camila, Michael, Nazaire, Olivier, Salazar, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas - Page 2 EmptySun Dec 15, 2019 7:37 pm



Oi chalatas buvo tokia puiki mintis, kad Saveria pagalvoja, jog pačiai irgi reikėjo su tokiu pasirodyti. Nors mintyse įvertinusi, kad visi jos chalatai yra miniatiūriniai ir šilkiniai.. gal ir gerai, kad nusprendė apsirengti normalius drabužius. Šiaip ar taip jiems čia sunku susikaupti.. – Ir dar kapišonas?? Aš irgi tokio noriu.. – plačiai šypsosi, dar kartelį žvilgsniu įvertindama tokį Theo rūbą. Puiku. Klausydama vaikino tik smagiai krizena, - mm, sakai nedažnai sulauki naktinių vizitų.. kaip čia taip, - smagiai pakilnoja antakius, o tada ir vėl lyg niekur nieko dairosi, - man patinka savotiška betvarkė. Bent jau matosi, kad namuose yra gyvenama, - nežymiai gūžtelėja petukais, nes negalėjo pakęsti iki blizgėjimo sutvarkytų namų. Apimdavo jausmas, kaip muziejuje, kur nieko negali paliesti, nes ką nors sugadinsi. – Tad ir tvarkytis dėl manęs tikrai nereikia. O lemputės labai puikus bonusas, - pagaliau jas pamačiusi smagiai nusišypso. Na, Theo jai buvo įdomiau, negu lemputės.. kas galėtų ją kaltinti. Klausydama vaikino teorijų kurį laiką labai rimta veido išraiška linksi, taip bandydama parodyti, kad sutinka su juo, tačiau galiausiai ima prunkšti ir tai perauga į smagų juoką, - neturiu nieko prieš demonus.. labai mėgstu supernatural. Bet siaubo prasme.. ne ne, - papurto galvą ir galiausiai tiesiog atsargiai apšoka įvardintą vietą. – Bet už vaidybą, mano širdyje gauni oskarą, - įgarsina Gilberto mintis ir kelis kartus suploja. Kol vaikinas traukia vyną Lia spėja susisukti ant sofos, tikrindama jos patogumą, pasitrindama klubais, taip pasidarydama sau patogesnę sėdėjimo vietą ir sekioja Theo žvilgsniu. Gavusi ne tik knygos juodraštį, bet dar ir pleduką tik meiliai nusišypso, - aww, kaip miela. Bet tikėjausi tokio chalato kaip tavo, - dar kartą pasižiūri į tą purų rūbą ir galiausiai nusiramina. Užsimeta pleduką ant kojų, taip jas apkamšydama ir paima lapus į rankas. Jau nori pradėti skaityti, bet Theo niekaip nenutyla, tad ištiesusi piršta prispaudžia jį vaikinui prie lūpų, - gerai, leisk man paskaityti, aš čia komentuoju, ne tu, - įsižiūri jam į akis, žaismingai nusišypsodama ir imasi skaityti. Taip įsitraukia, kad nepastebi, kaip perverčia viską ir versdama paskutinį lapą supranta, kad toliau nebėra. – Ir viskas?? O kur dar?? – išpučia akis ir dar kartą atsiverčia pradžią. – Aš pataisyčiau čia, - piršteliu pabaksnoja į lapą, - galbūt mažiau dramos?? O čia, - vėl parodo eilutes, - truputį daugiau skausmo, - oho, kokia komentatorė. Nes tikrai ką nors suprato apie rašymą. – Bet man patinka, greičiau rašyk, aš noriu paskaityt visą knygą, - nusišypso ir ištiesusi lapus grąžina juos Theo. Šiaip ar taip jos dėmesys labai greitai grįžta nuo knygos prie chalato ir po tokio komentaro ji tik smagiai kilstelėja antakius. Jaučia, kaip jos žvilgsnis nevaldomai nuklysta ties Theo kūno centru, paslėptu po tuo chalatu, bet netrunka atsigauti ir vėl žiūri į vaikino veidą. Ištiesusi ranką pirštais užkabina chalato apykaklę ir kiek patraukia ją į šoną, taigi ieško meškiukų pižamos. Tada susipranta, kad kaip visad nejaučia ribų ir susirenka rankas, - tai kur paslėpei meškiukų pižamą.. – svajingai atsidūsta ir nusijuokia, - kaip šiaip laikaisi?? Dažnai taip nesimiega? – galiausiai atsimena, kaip bendrauti žmogiškai, ir žvilgsniu bėgiodama po Theo veidą plačiai nusišypso.
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke
Posts : 270
Location : maybe, we can find a place to feel good and we can treat people with kindness
Name : Greta
loftas - Page 2 IG6ppv7
Gilbert Theo Wright

loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas - Page 2 EmptyMon Dec 16, 2019 11:21 pm



– Mhmmm, matyt retai kada man laimė nusišypso, kad naktimis kaip vienas, taip vienas, – gūžteli pečiais su tokia liūdnesne šypsenėle veide. Nors šiaip nesiskundė jis dabartine vienatve, tiesą pasakius, nežinia, ar galėtų įsivaizduoti save rimtuose santykiuose tokiu metu, kai baisiai užsiėmęs jis. Kažkaip linkęs tikėti, kad viskam ateina savas laikas ir neverta dėl to švaistyti laiko nerimaujant. O visokias savo romantines mintis ar troškimus laisvai išreikšdavo popieriaus lapuose. – Tas tiesa, – linkteli pritardamas. – Na, bet laukiant kai kurių svečių nesinori, kad po kojomis mėtytųsi tuščios skardinės ar dar kas. – Sukrizenęs tarsteli ir pats pasidžiaugdamas tomis žibančiomis lemputėmis. Nors tai ir vienintelis kalėdinis papuošimas jo namuose, to užtenka, kad primintų apie artėjančias šventes. – Nori pasakyti, kad lakstant trasoje nejauti baimės, o žiūrint siaubo filmus jauti?? – Išraiškingai kilstelėja antakius pakraipydamas galvą. – Juk ir tas, ir tas paprasčiausiai suteikia adrenalino, – pamosikuoja dar ranka, vėliau linksmai nusijuokdamas. – Nors ir niekada nesuprasiu tos tavo baimės, ačiū už mano nepakartojamos vaidybos pripažinimą. Gal tai galėtų būt mano nauja karjera, jei šitas romanas nepasiseks? – trumpam suraukia antakius apsimesdamas, jog labai jau susimąstęs, nors nė už ką neitų į atrankas ir nežemintų  savęs su tokiais sugebėjimas. – Teks tave nuvilti, bet antro tokio neturiu, – įsitaisęs akimirkai pagalvoja, kad jei po apačia tikrai vilkėtų pižama, laisvai galėtų duoti chalatą, na, bet ką jau čia... Neišsirenginės iki apatinių dabar... Bandydamas trumpai apibūdinti skyrių, pajunta Saverijos pirštą ant savo lūpų, kas ne tik nustebina, bet ir šiek tiek suglumina. Nesureikšmindamas to, tik atsikrenkšti, pagaliau leisdamas merginai skaityti. Visą laiką įdėmiai stebi jos veido išraišką, akimis tyrinėdamas kiekvieną jos judesį. Vienas mėgstamiausių dalykų buvo stebėti žmogaus reakciją skaitant jo knygos ištrauką pirmą kartą. Niekada nesitikėjo kažkokios ypatingos reakcijos, tiesiog buvo be galo smalsu spėlioti, kokios mintys sukosi to žmogaus galvoje. – Kiti skyriai dar nepabaigti, – bando įsiterpti šyptelėjęs nuo tokio jos susidomėjimo. Klausydamas komentarų bando sulaikyti šypseną ir tik linksi, tarsi įsimindamas, kokias vietas reikės pakoreguoti. – Lengva pasakyti, sunku padaryti. Juk pasakojau, kiek laiko sėdėjau prie praeitos knygos ir nors šitos procesas kiek greitesnis, be kitų metų rudens turbūt nieko nebus. – Paėmęs lapus, mesteli juos ant staliuko. Kol žiūrinėjama, kur pradingusi ta meškiukų pižama, kurį laiką pasukęs galvą tik tyrinėja Fibonacci veido išraišką, po akimirkos nukreipdamas žvilgsnį. – Ah, taip... šiąnakt turbūt... pamiršau? – apsimesdamas susiraukia, ale kaip čia taip galėtų būti. – Šiaip kaip visada, apsivertęs darbais, pastaruoju metu kažkokia įkvėpimo stoka. Nežinau, kaip paaiškinti, lyg ir daug rašau, bet nesu pilnai patenkintas rezultatu. – Lengvai gūžtelėja pečiais. – Kartais norisi viską mesti ir išvažiuoti atostogų kur nors toli, toli. – Pasvajodamas atsidūsta. – Ir kad jau užklausei, nepamenu, kada paskutinį kartą gerai išsimiegojau, – atvirai ištaria žvilgsniu sugrįždamas prie pašnekovės. Nemėgo jis daug šnekėti apie save ir savo problemas, bet, matyt, tam išsprūdus, pasitvirtina faktas, jog atvirumui reikia tinkamų žmonių. Kurį laiką tiesiog žiūri į merginą nenuleisdamas nuo jos akių, kažkoks netikėtai ramus pasijuto. Žinoma, tas kelias akimirkas nutraukia garsus skambutis į duris. Truputėlį net krūptelėjęs, pašoka nuo sofos ir nužingsniuoja prie baro, ant kurio buvo pasidėjęs piniginę. – Picooos! – džiaugsmingai nukeliauja prie durų ir jas atidaręs, sumoka išvežiotojui bei paėmęs dvi dideles dėžes, maloniai jam padėkoja ir sugrįžta pas Saverią, prieš tai dar uždarydamas bei užrakindamas duris. Padėjęs picas ant stalo priešais sofą, nueina prie baro bei atnešęs vyną su taurėmis, taip pat išdėlioja viską ant stalo. – Tikiuosi, kad esi išalkusi, nes paėmiau šeimynines, – nusijuokia bei vėl įsitaiso ant sofos. Nieko nelaukęs, atidaro butelį, į taures įpila vyno bei paduoda vieną merginai. – Na, ką... už naktinius vizitus? – Klausiamai tarsteli kilstelėdamas antakius. Iš dėžių sklindantis kvapas tiesiog kviečia greičiau jomis mėgautis, na, bet gi reikia ir kažkokio tosto... prieš naktipiečius.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 2066
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Age : 28
Accounts : Aileen, Balthazar, Camila, Michael, Nazaire, Olivier, Salazar, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas - Page 2 EmptyTue Dec 17, 2019 11:12 pm



– Tai kodėl čia taip? – smagiai kilstelėja antakius aukštyn, nelabai suvokdama tokio sakinio logikos. Jie gi buvo draugai.. sakykime.. ir Sav matė, koks išvaizdus bernas yra Gilbertas, o čia.. – oooo, pala pala, ar tu tiesiog nemėgsti vestis žmonių pas save ir eini pas juos, - pasijaučia labai smagi, dėl tokios savo minties ir pamerkusi akį vaikinui smagiai krizena. Maždaug ot išaiškino fainuolė. Naaa, rimti santykiai ir smagus laiko leidimas juk buvo du skirtingi dalykai.. bet ką ji čia dabar pradės. Po tokio klausimo akimirką pagalvoja ir galiausiai ramiai gūžtelėja pečiais, - jaučiu sveiką atsargumą, nes kitaip gali baigtis prastai, bet baimės.. tikrai ne, - tada įvertina situaciją ir pati nusijuokia, - tu man paaiškink, koks malonumas yra žiūrėti siaubo filmą? Ypač, jeigu jis yra šlykštus?? Ne geriau pasižiūrėti ką nors smagaus.. arba herojų filmą.. arba kokį nors šokių filmą.. arba kokią nors Sparkso nesąmonę, per kurią atitinkamu mėnesio laikotarpiu gali priverkti kibirus.. – pradeda įsijautusi vardinti, visai nesvarbu, kad Theo neturi atitinkamų mėnesio laikų, nes nėra moteris.. - kodėl būtinai siaubo filmai?? – susidomėjusi kilstelėja vieną antakį ir tikisi, kad Theo jai kaip nors logiškai paaiškins. Nors truputį abejoja tuo. – Siaubo filmai nesuteikia adrenalino.. jie suteikia pasišiurpinimo.. – kiek susiraukia ir susimąsto dėl tokio palyginimo, - nori pasakyti tu mano pragyvenimo šaltinį ir hobį ką tik palyginai su siaubo filmais? Manai, kad trasa tiesiog „suteikia adrenalino“? – pakėlusi pirštus ore jais pamosuoja taip, kad parodytų kabutes, ir kiek prisimerkia. Na, ji neplanavo tiek įsijausti, bet ta itališka prigimtis.. alkana itališka prigimtis. Ji kaip iš tos reklamos – nevalgiusi gali būti tikra primadona. Galiausiai susipratusi kiek atvėsta ir numoja ranka. – Niekada nesvarstei apie dainavimą? Tu net šneki panašiai į tą mano naują atradimą, - pasiūlo dar vieną alternatyvą, tuo pačiu primindama ir prisimindama, kad ir pati planavo šį bei tą parodyti. – Ech... liūdna.. prašyčiau iki kito vizito įsigyti, - ramiai linktelėja ir plačiai išsišiepia, kad būtų akivaizdu, jog ji juokauja. Na, bent truputėlį. Nes realiai tikrai neprieštarautų. Kodėl jai niekada nešovė mintis nusipirkti minkštutėlį rausvutėlį chalatą? Aišku, Saveria galėjo pagalvoti, kad toks fizinis artumas paprastai glumina žmonės, bet ji tiesiog.. buvo linkusi nuolatos liestis ir čiupinėtis, reikia to ar ne. Lygiai taip pat, kaip ir gestikuliuoti rankomis kaip vėjo malūnais. Nors, susikoncentravusi į skaitymą tikrai greitai nusiramina. – Taip daryti tiesiog nepadoru.. paskaičius tiek norisi skaityti daugiau ir nėra ką, - sukryžiuoja rankas po krūtine, aiškiai nusivylusi, kad nėra daugiau, o tada primeta, kiek laiko reikės laukt iki kitų metų rudens ir tik delnu užsidengia akis, - aš pasensiu per tiek laiko..... – dramatiškai atsidūsta taip, tarsi tai būtų nors kiek realu, ir galiausiai nebeišsidirbinėdama ir vėl smagiai krizena. Taip, o kur jos oskaras?? Bet, šiandien ją labai lengva išblaškyti.. tai chalatas, tai knyga, tai meškiukų pižama.. vienu žodžiu, Lia naktimis būna pasimetusi labiau negu dienomis. Jeigu taip apskritai būna, kai kalba eina apie Fibonacci, kuriai vienintelė vieta, kurioje ji yra susikaupusi ir yra trasa. Klausydama Gilberto pakreipia galvą ir prisimerkia, - o kodėl nemeti visko iš neišvažiuoji? Nesakau, kad su visam, bet galbūt pasivartymas po karšta saule arba lipimas į kokį nors kalną padėtų?? Įkvėpimui?? Arba pasiimk popieriaus lapus kaip senais gerais laikais ir pirmyn. – ištiesus ranką ir vėl negalvodama delnu paplekšnoja Theo per ranką taip, tarsi skatintų jį eiti ir bėgti čia ir dabar, - galbūt todėl kas nors nepatinka, nes labai save spaudi? – kiek švelniau delnu paglosto jo ranką (tiksliau jo minkštutę chalato medžiagą) ir nusišypso. Na, ji juk žino apie spaudimą, tad.. pabėgti kartais tikrai labai padeda. – Houston, we have a problem, - kilstelėja antakius kiek pakreipdama galvą, - negerai yra nemiegoti.. nebandei raminančių arbatų? Arba penkiasdešimt gramų? Kokio nors skanaus likeriuko? – nusijuokia, dėl tokio savo pasiūlymo, nors jis tikrai veikia.. galiausiai nustoja juokauti ir nusišypso, aiškiai leisdama suprasti, kad jai tikrai rūpi, ir ji nemato jokios bėdos kalbėti apie savo problemas. Juk tam ir yra draugai. Kurį laiką su šypsena veide tiesiog žiūri į Theo, o tada iš šios akimirkos ją pažadina skambutis į duris. Net kiek šoktelėja sofoje, nes na.. ji tikrai nemėgo durų skambučių.. žinoma, picų kvapas atperka viską ir jos širdis prisipildo laimės.. džiaugsmo.. ir pilnatvės. Taip, Saveria ir maistas buvo labai rimtas dalykas. Kol vaikinas keliauja iki vyno Lia nusitraukia nuo kojų pleduką ir palinkusi arčiau dėžių jas atidaro, kurį laiką tiesiog grožėdamasi šiuo vaizdu. Palinkusi dar arčiau kvėptelėja ir tik po kurio laiko supranta, kad Theo grįžo šalia jos. Turi kiek papurtyti galvą, kol supranta, kas vyksta ir paėmusi taurę padėkoja. Po tokio tosto kiek nusijuokia ir pritariamai palinksėjusi kilstelėja savo taurę iki Gilberto ir negarsiai susidaužia, - už naktines picas, - visa linksmutė pakilnoja antakius ir iš pradžių paragauja vyno. Pritariamai palinkčiojusi padeda taurę ant staliuko ir palinkusi prie vienos iš picų atsiplėšia didelį gabalą. Šiek tiek jį papučia ir galiausiai paragauja, - mmmmmm, - tik kažką sumurma užversdama akis, nes p i c a yra vienas geriausių pasaulio išradimų. Ir nespėjus apsižiūrėti jau būna sudorojusi visą gabalą lyg niekur nieko. Visada juokavo, kad visas maistas jai eina į krūtinę. Nes tokiais kiekiais kaip ji valgo, ir kaip ji yra sudėta.. na, tiesiog pasisekė.
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke
Posts : 270
Location : maybe, we can find a place to feel good and we can treat people with kindness
Name : Greta
loftas - Page 2 IG6ppv7
Gilbert Theo Wright

loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas - Page 2 EmptySun Dec 22, 2019 1:51 am



Na, tikriausiai bet kam nelengva atsakyti į tokį klausimą per daug neužsitęsiant, bet tiesą sakant, pats Gilbertas šiuo metu save sunkiai įsivaizdavo rimtuose santykiuose. Aišku, gal sutikęs tinkamą žmogų, nuomonę kaipmat pakeistų, tačiau dabar savęs stengėsi per daug nekankinti tokiais klausimais. Na, nėra, tai nėra. O ir į tinderio pažintis nemėgo veltis, kaip gi toks rašytojas romantikas naudosis tokiu appsu, gi pats prisiskaitęs tikisi sutikti savo soulmate bibliotekoje, kai pamatys merginą ar vaikiną renkantis jo mėgstamiausią visų laikų knygą. Žinoma, taip jis tik juokavo, na, juk bet kuriam tokia susipažinimo istorija skamba romantiškiau nei tinderis, right? – Žinai, kad nemoku meluot, tai net nebandysiu... – tyliai numykia. – Manau, karts nuo karto labai gerai pasidžiaugti vienatve, – padaręs pauzę, pakelia akis į Saverią. Gal ir kiek per dramatiškai nuskambėjo. – Ta prasme, nesineriu iš kailio, kad su kuo nors susipažinčiau, bet ir mėgaujuosi tuo, kad neturiu kažkokios atsakomybės romantiškuose santykiuose. Pertraukos po ilgų santykių yra geras dalykas, – taip filosofiškai pats sau pritaria. – Ne visi siaubo filmai yra šlykštūs! – su šypsena veide atšauna. Patiko jam pasiginčyti su Fibonnaci tokiais nerimtais klausimais. – Todėl ir smagu, kad tau sukelia šiek tiek baimės! Nesakau, kad pačiam vakarieniaujant smagu žiūrėti The Saw, nu bet gi yra apie žudikus ar persekiotojus, kurie ne šlykštūs, o tik šiek tiek paranojišką padaro... – Pirštais rodydamas tą „šiek tiek“ mirkteli merginai. Gal neminės to fakto, kad ne kartą po tokio filmo naktį krustelėdavo dėl kiekvieno išgirsto garso. – Prašau, pasakyk, kad nors esi mačius The Shinning?! – išsprogdina akis nekantriai laukdamas atsakymo, nu jeigu ji net jo nemačius, tai Gilbertas, nežinia, ką sugalvos, kad tik priverstų tokią klasiką ją pamatyt. – Na, tau tikriausiai ne, bet man prie vairo toj trasoj sėdėt buvo daug baisiau nei bet koks jumpscare. – Pakraipo galvą vos tik prisimindamas, kaip jam iš pradžių rankos drebėjo. Čia vadinasi, sugalvojo gi berniokas ką nors naujo išbandyti... – Mano dainavimą girdi tik dušas ir niekas daugiau. Bet kad jau prakalbom... – prisimena ir pats tą atradimą, kuriuo taip susižavėjo Saveria ir iš smalsumo net patrina rankas. – Tikiuosi sužavėsi mane savo tuo dainininku, nes labai jau high expectations turiu po tokio tavo fangirl momento. – Prisimerkia užsikeldamas vieną koją ant kitos, kaip kokia dama laukdama, kol jai kurpaitę pamatuos. Na, tikrai juk buvo įdomu, koks ten berniukas taip apsuko jai galvelę. – Uoj, sakai, lyg nežinodama, kad dar visko neparašiau. – Vaidindamas ir pats užverčia akis. – Gal nuraminsiu sakydamas, kad būsi pirmoji, kuri sužinos, kai būsiu pabaigęs, – gūžteli pečiais labiau atsiremdamas į sofą. – Jeigu atvirai, tai ne kartą jau buvau susikrovęs mantą ir ruošiausi į roadtripą, bet atrodo, kažkas vis užlaiko... o ir romanas pats nepasirašys, – liūdnokai ištaria pamąstydamas apie kokią išvyką į kalnus. – Nors, jaučiu, paimsiu kažkada ir išvažiuosiu niekam nieko nesakęs. Tai jei staiga pradingsiu, tu vienintelė žinosi, kad išvykau įkvėpimo į Austriją po kalnus su ožiais ieškoti. – Pasukęs galvą į pašnekovę ištaria. Kurio gi neviliojo kada nors susikrauti į kuprinę svarbiausius daiktus, palikti visas susisiekimo priemones ir tiesiog be tikslo kažkur pradingti? Aišku, čia tik gražiai skamba ir viskas gali baigtis labai liūdnai, na, bet, tai tikrai skamba kaip įdomus nuotykis. – Ko gi aš tik nebandžiau, nu bet kartais tiesiog guli lovoj kaip pelėda ir milijonai minčių sukasi galvoj, – pirštu pamosikuoja ir netrukus prunkšteli. Tiesą sakant, prieš naktį ko nors stipriau išgerti jis tikrai mėgdavo. ir netgi neretai. – Nieko, kaip nors susitvarkysiu, – nusišypso taip nuoširdžiai, miela, kad juo rūpinasi kas taip. Po tosto paragauja vyno ir netrukus paėmęs į ranką savo picos gabaliuką, atsikanda. Kaip buvo galima tikėtis, ji dar karšta, tad taip prisimerkęs sužiaumoja tą kąsnį, sekantį valgydamas jau atsargiau. Pabaigęs pirmą gabaliuką, dar paragauja vyno. – Kai praeitais metais buvau Italijoj porai savaičių, valgiau picą... kiekvieną. Mielą. Dieną. – Žiūrėdamas į vis dar žiaumojančią Saverią, nusijuokia. Žavėjo jį žmonės, kurie be jokio susivaržymo mėgavosi maistu ir nepaisė, kas sėdi aplink juos. – Po to man buvo tokia food coma, galvojau, niekada nebežiūrėsiu į picą nesusivemdamas. – Iš dėžės traukia dar vieną gabaliuką, suprasdamas, kad gal tai ir nebuvo geriausias dalykas, kurį galėjo papasakoti, kai jie taip skaniai valgo. – Ir mes vėl kartu. – Iškėlęs tą gabalėlį priešais save žiūri į jį, kaip į kokią savo gyvenimo meilę. Matyt, maistas tikrai sužadina jo aktorinį įkvėpimą, kurio jis net nemanė turintis. Atsikandęs, sukramto, o netrukus vėl pažvelgia į draugę. – Kol nepradėjau pasakoti dar šlykštesnių dalykų, užduosiu tau klausimą... – kumščiu trumpam prisidengia burną bei atsikrenkštęs on the spot sugalvoja. – Koks yra blogiausias pirmasis pasimatymas, kuriame buvai? – Kilstelėja antakius vėl atsikąsdamas picos bei su dideliu susidomėjimu laukdamas kokios nors siaubingos istorijos, kuriomis draugė dažnai nustebindavo.
Back to top Go down
Saveria Lia Fibonacci

The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Priority : Thunder breaks in your chest lightening flashes in your eyes. The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it.
Posts : 2066
Location : The race track is a jealous wench. Indeed that is an understatement. She is a ravening hag who sucks your vitality as a vampire drinks blood – who kills the brightest stars in her crown and will allow no private life for those who serve her; wrecking their homes, ruining their bodies, and destroying the happiness of their loved ones by her insatiable demands. She is all of these things, and yet, I love her as I love nothing else on earth.
Age : 28
Accounts : Aileen, Balthazar, Camila, Michael, Nazaire, Olivier, Salazar, Xavier
Name : Fire
The fragility of life is what makes it beautiful and the gods never let you forget it
Saveria Lia Fibonacci

loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas - Page 2 EmptyFri Dec 27, 2019 4:12 pm



Ech, geriau pagalvojus, kam reikia tų rimtų santykių. Ypač tokioje jaunystėje. Vienos problemos, po to nuolatos galvok apie ką nors, pavydėk, įsipareigok vienam žmogui.. Saveria vis dar manė, kad tai labai apsunkina gyvenimą, ypač, jeigu žmogus mėgsta laisvę. Nesako, kad santykiai yra visiška blogybė, turbūt sutikus tinkamą žmogų viskas susidėtų į vietas, bet kol kas viskas labai gerai ir taip. Bet kuriuo atveju, Lia pritartų Gilberto mintims. O jau kaip mergina nemėgo tinderių, šminderių ir visų panašių programėlių... kas ieško antros pusės internete?? Kas iš viso tokias programas naudoja susitikinėjimams? Juk jos tikrai ne tam skirtos.... kiek ji yra girdėjusi. Turbūt vaikinui labiau patiktų sutikti savo išrinktąjį/(-ą) bibliotekoje, kol šis/(-i) rankose laikytų jo romaną ar ne? Galbūt tai būtų ženklas iš aukščiau? – Vis dar neišmokai.. – patraukia draugą per dantį ir negarsiai nusijuokia, - iš tiesų, labai žavi savybė, - galiausiai gūžtelėja petukais, nes kur dar šiais laikais sutiksi kokį vaikiną, kuris nemoka meluoti. Tikrai ne tinderyje. Klausydama Theo tik pritariamai palinkčioja, stengdamasi nenutraukti jo minčių srauto, - tikrai taip. Galiu tik sutikti. Be to, kaip aš mėgstu sakyti, jeigu pačiam nebus gerai su savimi vienu, tai, kaip gerai bus kitam žmogui, - piršteliu pabaksnoja sau į smilkinį ir galiausiai vis tiek plačiai išsišiepia, - skambu kaip iš kokio prasto motyvacinio lankstinuko pavadinimu „išmokite save mylėti“, - dabar jau visai smagiai įsijuokia, nes matomai kalėdinis laikotarpis patraukė ant ne kokios išminties. Prisimerkia, vertindama tokią Gilberto nuomonę apie siaubo filmus, ir po nelabai ilgų apsvarstymų tiesiog papurto galvą, - visi siaubo filmai yra šlykštūs. Nes jie siaubo. – gūžtelėja pečiais, nes čia jos nuomonės tikrai nepakeis niekas. – Šiek tiek paranojišką... – nutęsia ir dabar jau smagiai juokiasi, - ir koks malonumas žiūrėti ką nors tokio, po ko bijai tamsoje iškišti koją iš lovos? Arba turi miegoti su šviesa? Mm, mm?? Kur čia smagumas? – klausia, nes tikrai nuoširdžiai nesupranta, kodėl žmonės taip sau daro. Ne, kad pasižiūrėtų ką nors gražaus, laimingo.. linksmo. Ne, matai, žiūri kažkokias nesąmones. Po sekančio Gilberto klausimo gražiai nusišypso ir kurį laiką patyli. – Jaučiu, kaip labai smarkiai dabar tave nuvilsiu, bet.... NE, - labai išraiškingai pasako, nes vaikinas dar netyčia jos neišgirs. Ta prasme, ji yra mačiusi brolių Grimų siaubo pasaką, kas sugadino jai mėnesį vaikystės, irrr porą siaubo filmų, kuriuos ją privertė žiūrėti durni bernai jaunystėje. Bet ji jų neatsimena ir nenori atsiminti. Na, nei siaubo filmų, nei bernų. Haha. Atsiminusi Gilbertą trasoje smagiai nusijuokia, - bet vis tiek turėjai smarvės sėst į mašiną ir važiuoti?? Tad negali dabar nieko sakyti, - pamerkia akį vaikinui ir gūžtelėja petukais, - be to, mano šiek tiek profesionalia nuomone, tau tikrai gerai sekėsi, - plačiai nusišypso, saikingai pasikuklindama su savo „šiek tiek profesionalia“ nuomone. – Kodėl tik dušas?? – klausiamai kilstelėja antakius, - aš irgi noriu?? – dabar ją tiesiog pagavo smalsumas.. – Ooooo, tikrai! Mano rastas bernelis! – suploja delnais ir išsitraukia telefoną. Įsijungusi spotifajų suranda savo naujai atrastą gėrį ir paspaudusi play paduoda telefoną Gilbertui. A, gal jis čia kur nors prijungs ką, arba tiesiog pats sau paklausys. Bet kuriuo atveju tikrai verta. – Ką aš ten sakiau... jeigu nepatiks – skyrybos, - visa ramutė nusišypso ir susideda rankas ant kelių, aiškiai tiesiog laukdama Theo reakcijos ir nuomonės. Na, jam turi patikti. Tuo pačiu metu imasi tyrinėti vaikino veidą, nes nors tu ką atrodo kaip tas Haris.. vienas prie vieno.. Su tokia mintimi imasi mąstyti ar Gilbertas irgi turi tatuiruočių ant krūtinės.. mhm, puikiai einasi.. – na ir kas, kad neparašei..... tai parašyk, - oho, koks puikus patarimas ar ne. – Aš noriu išgyventi dar vieną smagų fangirl momentą.... tik šį kartą ne dėl gražaus balso, o dėl pabaigtos knygos, - žavingai nusišypso, paklapsėdama savo ilgomis blakstienomis, tarsi toks elgesys kokiu nors magišku būdu pagreitins knygos rašymo procesą. O galėtų? Bet išgirdusi, kad bus pirmoji iškart entuziastingai šoktelėja sofoje ir suploja delnais, - jau galiu pradėti kalendoriuje braukyti dienas? Iki kol gausiu rankraštį?? Tikiuosi neversi manęs laukti kaip paprastos mirtingosios, kol knyga bus išleista, - ir vėl dramatiškai atsidūsta, nes, o jeigu??? Ji neatlaikys. Laušis pas Gilbertą ir prisėdus ant užburtų grindų skaitys. Hehe. Puikus planas, negali sakyti. Klausydama Gilberto sukryžiuoja rankas ant krūtinės ir caktelėja liežuviu, - Gilbertai, jeigu nuolat dediesi daiktus ir neišvažiuoji, galiausiai reikėtų imti ir taip padaryti. Turiu nuojautą, kad romanas nedings, o pasigaudyti įkvėpimo ir pačiam būtų tik į naudą?? – galiausiai plačiai nusišypso, galima sakyti ragindama vaikiną kur nors keliauti, - atostogos dar niekam nepamaišė, - eilinį sykį pamerkia vaikinui akį ir entuziastingai palinkčioja. Įsivaizdavusi Theo kalnuose tarp ožiukų ima smagiai kvatotis, - prašyčiau pasiimti fotoaparatą, nes aš norėsiu įrodymų. Kitaip tiesiog galvosiu, kad atsijungęs nuo interneto sėdėjai namuose ir rašei, - tvirtai linktelėja, nes su Gilbertu niekada negali žinoti. Žiūrėk ir vėl neišvažiuos. – Ir lauktuvėms lauksiu milkos, - dabar jau visai džiaugsmingai šypsosi, nes mmmm, milka. Po tokių pastebėjimų kilstelėja pirštą – dėl to kartais būtų sveika nueiti miegoti ne vienam, fizinė veikla labai puikiai išvalo mintis. Žinai, ką turiu omenyje, - visa sneaky nusišypso ir sukrizena, taip, tarsi būtų kokia paauglė. Na, nepaisant to, čia nuoširdus patarimas. Tikrai padeda. Žiūrėdama į draugo akis galiausiai meiliai nusišypso, - jeigu ką skambink, visada galiu palaikyti kompaniją prie kakavos puodelio. Arba viskio stiklo. Pagal pageidavimus, - nusijuokia, bet leidžia suprasti, kad jai tikrai rūpi. Nepaisant to, labai greitai jos dėmesį patraukia pica ir vynas. Praktiškai tiesiog kemša picą, negalėdama atsidžiaugti šiuo gėriu ir nustoja tik klausydama Gilberto istorijos. Jai pasibaigus tiesiog ima garsiai juoktis, - žinai, mes turime ir kitų skanių patiekalų.. lazaniją, makaronai, ravioliai... ne tik pica?? – vis dar krizendama paima naują picos gabaliuką ir po tokio baisaus pareiškimo kitu delnu uždengia picos gabaliuką nuo Theo, - tau negalima klausyti tokių baisybių, jis juokauja, - aiškiai sako picai, tada pasižiūri į Gilbertą „how dare u“ žvilgsniu ir galiausiai nustoja maivytis bei vėl ima juoktis. Kanda picos gabalą, nejausdama, kad išsimozojo visą lūpų kamputį, ir labai rimtai žiūri į Gilbertą, - negalima taip daryti.. įsivaizduok, jeigu kada atsivalgytum picos??? Ką tada darytum?? Kaip gyventum?? – Lia aišku kiek perdeda, bet ji ir maistas turėjo labai svarbius santykius... o čia dar p i c a. Išgirdusi apie klausimą tik greičiau sužiaumoja likusį gabalą ir nuskalauja viską vynu. Sukryžiuoja rankas ant krūtinės, turbūt atrodydama labai juokingai, ypač su savo išmozotu veidu.. bet svarbiausia rimtis. – Niums, šauk, - pasiruošia atsakyti į ką nors visiškai ekstra ir išgirdusi tokį klausimą tik suprunkščia. Kelias akimirkas pagalvoja, - nuo ko pradėti.... – dramatiškai atsidūsta ir perkrato savo atmintį, - hhhm, vienas vaikinas per Valentino dieną vedėsi mane žiūrėti šiuolaikinio Jonuko ir Grytutės, tik jie buvo pabaisų medžiotojai. Pažiūrėjome filmą kaip du nepažįstami žmonės ir jis mane parvežė namo, - pamąsto, kad šitas ne tiek blogiausias, kiek neįdomiausias, - ooooomg, atsiminiauu, ne ne, šitas laimėtojas, - ore mostelėja rankomis, - ar tu pasiruošęs??? – pakilnoja antakius, suteikdama akimirkai reikiamos dramos. – Buvau antrame pasimatyme su viena mergina ir viduryje jo atbėgo jos buvęs ispanas ir priklaupė ant vieno kelio. Ji, išsigandusi, užspringo valgomu kalmaru žiedu, o aš tiesiog apsiverkiau iš juoko.. realiai buvau seniai taip gerai nesijuokus, net trepsėjau. Bet pala pala, - kilstelėja pirštą, kad čia dar ne viskas, - esminė dalis, kad pasirodo mergina tikrai springo ir jos buvęs pirštais iš gerklės ištraukė jos kalmaro žiedą. Ir tada jiedu romantiškai susižadėjo, - bando laikytis rimties, bet tiesiog ima isteriškai juoktis. Na, Saveria tikrai nebuvo iš tų, kurie smarkiai ima tokius dalykus į širdį. Tuo labiau, kad pati niekada nesiskundė dėmesio trūkumu. Bet tokios istorijos.. tiesiog nerealu. – Netikiu, kad sugebėsi apdėti tokią istoriją??? – tiesiog nubraukia juoko ašarą ir vėl negalėdama pamiršti tos situacijos vaizdo jos galvoje. Wow. Ko tik nepasitaiko.
Back to top Go down


Sponsored content

loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: loftas   loftas - Page 2 Empty


Back to top Go down
 

loftas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 3Go to page : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Gilbert Wright-