I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Loftas



 

Share
 

 Loftas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2, 3  Next
AuthorMessage
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas Empty
PostSubject: Loftas   Loftas EmptyFri Nov 29, 2019 5:33 pm


Loftas 6317b887571471.5dbc1331b2b2b
Daugiau:
 
Back to top Go down
Anonymous

Guest
Guest

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptySun Dec 01, 2019 12:59 am


Sulaukęs pagalbos iškvietimo, kaip koks superhero pašoka iš lovos ir susiruošia pas draugę. Geriausia tai, kad nereikėjo rūpintis ir dėtis jokio šiltesnio drabužio, bijant didelio šalčio lauke, kad jau abu buvo kaimynai. O ir pasisekė, jog taip puikiai jie sutarė ir pakankamai dažnai vienas pas kitą užsukdavo. Tačiau Gilbertas vistiek šiek tiek užtrunka prieš pasirodydamas, kadangi prieš išeidamas pro duris nusprendžia pasikuisti savo komodos stalčiuje, kur pats turėjo bent keletą Kalėdinių papuošimų. Na, čia jau tapo jų tradicija kažkokią nesąmonę nunešti einant vienas pas kitą į svečius. O scout elfas, kurį prieš kelias dienas būdamas parduotuvėje užmatė vaikinas ir iškart pagalvojo apie Coralie, tam puikiai tiko. Taip, tai pati kvailiausia dekoracija, kurią Theo rado ir pamanė, jog tai idealiai tiks draugei. Na, apart to, dar minutėlę praleidžia besitvarkydamas garbanas prieš veidrodį, nes prieš porą valandų panapino, tai pasistengia, kad nors padoriai atrodytų. Taigi, galiausiai suradęs tą nedidelį elfą, atžingsniuoja prie merginos durų ir nekantraudamas paskambina į duris.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptySun Dec 01, 2019 3:29 pm



Gavus teigiamą atsakymą pagalbos klausimu, Coralie dar kokią minutę guli spoksodama į lubas ir glostydama ramiai gulinčio šunyčio kailiuką. Tada atsiprašydama jo pasikelia ir persirengia. Sudėjusi drabužius, atidaro sieninę spintą ir ištraukia porą nemažų dėžių su kalėdiniais papuošimais. Vieną taip ir palieka stovėti neatidarytą, o kitą pravėrusi, išverčia ant kilimuko šiek tiek pastūmusi staliuką arčiau sofos. Supratusi, kokia not smart smart buvo anais metais, kad šitaip sumetė lemputes į dėžę, atsidūsta ir keliauja užkaisti virdulio. Spėjus tik puodelius pastatyti ant stalo, išgirsta skambutį ir kartu su Baloo eina pasveikinti svečio. Šunytis tuoj uodegą vizgindamas puola prie Gilberto, o Alyssandra besišypsodama spėja įvertinti jo gražų geltoną megztuką bei... 
-Kas tai? –mostelėja ranka į neaiškų elfą ir smagiai nusijuokusi, traukdamasi nuo durų, čiumpa jį atidesniam apžiūrėjimui, - ar jį kažkas pametė koridoriuje? – užklausia kilstelėdama antakį ir smagiai bekrizendama, apsikabina draugą šiam spėjus uždaryti duris. Atsitraukusi dar pasišypso paveldama plaukus, gi, žino, kad vis tiek bent trupučiuką šitaip paerzins. – Kavos, arbatos? Ar ko stipresnio? – pakreipusi galvą rimtai paklausia, - kakavos? 
Back to top Go down
Anonymous

Guest
Guest

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptySun Dec 01, 2019 8:46 pm


Atsidarius durims Gilberto veidą iškart papuošia plati šypsena, bet greitai dėmesys nukreipiamas šuneliui, visada taip džiaugsmingai pasitinkančiam svečius. Pasilenkęs viena ranka jį išglosto ir galiausiai vėl sugrįžęs prie merginos, net nespėja pasisveikinti, tik suprunkščia, kai Coralie pačiumpa elfą jam iš rankų. - Tai pati geriausia dovana, kurią galėtum gauti nuo Kalėdų senelio, - patvirtindamas rimtai linkteli. - Jei atvirai, jis man toks creepy, kad nusipirkęs tiesiog negalėjau jo pasilikti namuose, tai prisiminiau tą, kam tokie dalykėliai patinka. - Džiugu buvo matyti, jog tai sukėlė draugei juoką, visgi tokiu tikslu dekoraciją ir pirko. Stipriai apkabinęs Coralie, žvilgtelėdamas jai pro petį pamato besimėtančias supainiotas lemputes. - Oho, nusimato ilga naktis. - Atsitraukęs kilsteli antakius bei vaidindamas išpučia akis. - Žinai, buvo tikrai sunki diena, tad manau, užmigti šiąnakt padės tik kakava, - surimtėjęs tarsteli. Atsisėda ant kilimo šalia to lempučių raizginio, tačiau prieš pradėdamas ką nors daryti, vėl yra užpuolamas šunelio. - Na, tai ką papasakosi? Kas naujo? - beglostydamas gyvūnėlį galvą pasuka į Alyssandrą. - Gal netyčia vėl kokį kvailą filmą matei? - nusijuokia prisiminęs, kaip kartais mergina telefonu mėgsta kritikuoti visus kvailus filmus, kuriuos peržiūri iš nuobodulio. - Beje... - šiek tiek ištiesia vieną koją rodydamas savo Kalėdines šlepetes, kurias pirko ten pat, kur ir elfą. - ... kaip manai, galėčiau ką nors sužavėti su tokiomis? - šyptelėjęs pakraipo koją, staiga užkabindamas staliuką ir negarsiai nusikeikęs iš skausmo, vėl sukryžiuoja kojas.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyTue Dec 03, 2019 11:43 am



Kai žmonės skiria dėmesio jos šuneliui, Carolie džiaugiasi ne ką mažiau, negu pati, o gal, tiesą pasakius, dažnai, dar labiau, nes, na, ne jai reikia atlaikyti niurkymą ir glėbesčiavimąsi.. nors, žinoma, Gilbert tikrai nėra tas žmogus, kurio apkabinimo norėtųsi išvengti. 
-Ar šiais metais buvau labai negeras vaikas? – paklausia su nusivylimu balse ir pakelia kačiuko akeles į Wright. Galiausiai smagiai nusijuokia, - tikrai maniau, kad radai jį tiesiog prie durų... – nutęsia, bet dabar tą juokingą elfą apsikabina ir šypsosi žiūrėdama į Gilbertą, - geresnio dalyko nė nesugalvočiau.. – nutęsia dar kartą svajingai į jį pažiūrėdama ir jau gavusi dozę Theo glėbio apgyvendina elfą, bent kuriam laikui, lentynoje, prie pat įėjimo, - kaip čia buvęs, - tarstelėja dar jam mirktelėdama, na, elfui, ne Gilbertui, ir tyliai pakikena. – Kakava, - rimtai linktelėja it patyręs barmenas, žinodamas, ką reiškia toks užsakymas. Todėl nieko nelaukdama keliauja į virtuvės erdvę ir tuoj pat į nedidelį puodą pripila pieno – juk tokiu atveju neužpils kakavos tiesiog vandeniu, ką jūs... ji juk supranta. – ir pernai kažkodėl galvojau, kad mėnesis po kalėdų bus puiki proga gražiai jas sudėti, bet, pats matai, kas išėjo, - paaiškina dar Gilbertui situaciją ir pasisukusi čia žiūri į jį, čia į pieną, kad šis tik nenubėgtų pasidžiaugti laisve ant jos viryklės. – eh... – nutęsia nerūpestingai užklausta, kas naujo jos gyvenime, bet tada šį tą atsimena: - ai, dalyvavau projekte, kuris įtraukė programos kūrimą kalėjimo darbuotojams... tad, lankiausi kalėjime... ne kartą, - mirktelėja jam kaip tikra gangsta ir, oi, medžioja greitai spėjusi sušilti pieną. – OOOO, žinok, turiu, ką papasakoti ir šiuo klausimu..... žiūrėjau netflixe tall girl.. smalsumo vedama... – nutęsia užduodama intrigos toną, bet kol kas tolimesnę eigą nutyli ir supila kakavą į pieną. Suranda spintelėje dar gabaliuką šokolado bei mažyčių zefyriukų – tegu Theo organizmas pasiruošia tikrai cukraus bombai. Sulaukusi kito klausimo, vis dar bemaišydamą kakavą, pasisuka į Wright ir kiek pakrypsta visu kūnu, kad stalas neužstotų vaizdo, nenutraukdama savo šiuo metu svarbiausios veiklos. Rimtai žiūri į jo tapkutes ir tada rimtai pasižiūri į Gilbert, - esu įsitikinusi, kad su tokiomis gali sužavėti bet ką, kas yra vertas dėmesio, - tarstelėja aiškiai šventai tikėdama savo žodžiais, - nes jeigu kam nors tai gali nepatikti, tokių žmonių tavo gyvenime nereikia, - ištaria dar vieną rimtą sakinį it Coralie genties Išmintis ir galiausiai veido išraiška pilnai tampa awwww, - pati tokiu norėčiau, -priduria pažiūrėdama į savo kailiuką ant kojų ir dabar jau baiginėja reikalus su kakava galutinai, supilstydama šią į puodelius, užbarstydama zefyriukų bei užtarkuodama truputį šokolado. Nesistengdama čia ir dabar daryti tvarkos, tik užmerkia puodą, buvusį su pienu, ir, susirinkusi puodelius, ateina į svetainės erdvę, šiuos patupdydama ant stalo. Tuoj pat prisėda priešais Gilbert sukryžiuodama kojas ir dar kartą pasižiūri į jos tapkutes, - elfas tokias priimtų į draugiją, - tarstelėja lyg tarp kitko nė nepažvelgdama į jį ir čiumpa lempučių gniužulą, – kaip.taip.apskritai.įmanoma, - kapotai ištaria žiūrėdama į šio vakaro džiaugsmą ir atsidūsta jį dar lengvai papurtydama, tarsi taip visi laideliai galėtų stebuklingai atsipainioti. 
Back to top Go down
Anonymous

Guest
Guest

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyFri Dec 06, 2019 11:09 pm


– Nori pasakyti, kad tau čia prasta dovana? – sarkastiškai ištaria nesulaikydamas šypsenos. Sekundėlei prisimena, kaip rinkosi tarp dviejų elfų parduotuvėje, vieno poza buvo paprastesnė ir neatrodė toks kraupus, gal bent atėjusių vaikų neišgąsdintų, bet nors tu ką, širdis sakė, kad baisesnis labiau tiks draugei. Tuo labiau, kuo ilgiau žiūrėjo į tą žmogeliuką, tuo labiau jis jam patiko. Gal net šiek tiek gaila buvo atiduoti, kai toks stiprus ryšys tarp jų atsirado. Na, bent jau ramu, kad jis patikimose rankose. – Žinai, kai taip pasakei, kažkodėl prisiminiau Toy Story. Gal tas elfas pats pas tave ruošėsi ateiti? – pakreipia galvą stebėdamas, kaip dekoracija užkeliama ant lentynos. Net minutėlę besiklausydamas pašnekovės nenutraukia akių nuo elfo, nu o kas jei sukrutės ar akys pažvelgs atgal į jį. Juk taip ir prasideda visi siaubo filmai su apsėstomis lėlėmis. – Mhm, Core, tu tikras genijus, – tokia asshole šypsena pažvelgia į merginą ir trumpam nuleidžia akis į lempučių raizginį. – Prašau, pasakyk, kad išmokai kokio kalėjimo slang, – entuziastingai pasako tarsi vaikas, laukdamas kokio nors  stebuklo, jau net bandydamas įsivaizduoti Coralie kaip legendinį prison Mike iš the Office. – Jau vien iš pavadinimo skamba kaip toks filmas, kurį turėčiau įrašyti sąraše dalykų, dėl kurių neverta švaistyti savo laiko. – Pirštu ore užrašo filmo pavadinimą, lyg tai padėtų jam jį atsiminti. – Kuo šis toks blogas? – Susidomėjęs suraukia antakius pasiremdamas ranka, kad patogiau būtų sėdėti. Gal ir girdėjęs buvo apie jį, tačiau nė už ką nepraleistų draugės komentarų, kurie Theo visada pralinksmina. Išgirdęs, kad su tokiomis tapkutėmis sužavėtų bet ką, laisva ranka sugniaužia kumštį ir kilsteli ją į orą, tarsi būtų laimėjęs kokį apdovanojimą. – Jei taip ir toliau siuntinėsi memes praskaidrindama mano niūrias dienas, gaaal Kalėdų senelis pamatys ir po egle pati tokių sulauksi. – Negarsiai išpliurpia, vėliau pagalvodamas, jog savo dovanų idėjų galėtų jis kada nors ir neišplepėt. Labai jau nekantrus jis. – Toks įspūdis susidaro, kad paskutiniuosius penkerius metus vis nusipirkdavai lempučių ir tiesiog dėdavai jas į krūvą, prie senesnių neprisiliesdama, – Užuodęs kakavą tik žibančiomis akimis nuseka puodelius, kol jie padedami ant stalo, pasistengdamas, kad šunytis būtų per saugų atstumą nuo karštų gėrimų. Pastebėjęs zefuriukus su šokoladu ant viršaus, jau dabar nekantrauja, kol atvės ir bus galima pasimėgauti Rivier šedevru. Pats Gilbert niekada nededa labai daug pastangų į valgio ruošimą, svarbiausia, jog skrandis užpildytas sveiku maistu, tad pamatęs, kaip kas nors įdeda nors šiek tiek daugiau meilės ir pastangų į išorinį valgio ar gėrimo vaizdą, tuo visada žavisi. Net keli baziliko lapeliai ant pietų viršaus jam sukelia įspūdį. Nu tikrai vaikiną nesunku sužavėti virtuviniais sugebėjimais, kai pats joje mažai laiko praleidžia. Netrukus pradeda imtis darbo ir paėmęs tų lempučių gniužulą, atrasti nors vienos iš jų galą. – Houston, we have a problem, – atsidusęs bando narplioti vis akies krašteliu žvilgčiodamas į draugę. – Gal reikėtų youtube kokių tutorials pasižiūrėt? – kaip tik sakant šiuos žodžius Gilbert po truputį išpainioja vienas lemputes ir su tokia “not bad, huh?” išraiška pakelia galvą į Coralie.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyTue Dec 10, 2019 11:30 pm



–hmmmmm... galbūt galėjai pasistengti labiau, bet elfui tikrai atrasiu tinkamą vietą, - ištaria tarsi būtų pasakų šalies mažoji riterė, duodanti labai svarbius įžadus. Iš Coralie šypsenos matyti, kad iš tiesų dovana jai tikrai patinka – ir paniurko elfą atidžiau pažiūrėdama, ir, akivaizdu, galvoje apmąsto, kur galėtų padėti jį taip, kad kuo žmonių sutrikdytų. Gal koridoriuje prie durų? Gal tada tikrai niekas jos neateis paklausti, ar ji žino, jog išganytojas mirė būtent dėl jos nuodėmių... ir taip būtų aišku, kad vienoks ar kitoks blogis čia gyvena. Išgirdusi Theo teoriją, tuoj pat ja susidomi ir primerkia akis, - mmm? Ar manai jis galėtų norėti ateiti į namus, kuriuose gyvena didžiausias pabaisa, galintis jam nurauti galvą? – paklausia mąsliai pasižiūrėdama čia į šunytį, čia į Gilbertą, čia į elfą. – Eeeh, nemanau... –atsidūsta, nors akimirkai tikrai pagalvojo, kad būtų smagu, jeigu tas elfas atgytų.. koridoriuje, ne pas ją bute vidury nakties. – Na, galiu pasakyti tik tiek, kad smegenų turinys ir taip turi, kur nutekėti, ką čia šitie žemiški dalykai... tssss, - nutęsia pamosikuodama ranka ir pati su skausmu pažiūri į lempeles. – ne-a, nesakysiu, - ištaria labai paslaptingai, tarsi iš tiesų būtų ką nors gudresnio nugirdusi, bet kad lankėsi daugiausia administracinėje kalėjimo dalyje, o ten išgirsi nebent darbuotoju slango.. nuo kurio kartais akys taipogi šoktelėdavo aukščiau iš savo vietos. – gi žinai, kad aš nesikeikiu. Beveik, - tarstelėja krenkštelėdama, pati aiškiai įtikėjusi šia tiesa, na, ir šiaip, ji tikrai stengdavosi kalbą palaikyti švarią, nebent supykdavo... tada ir stogas grasindavo nusikelsiąs, ką Gilbertas galėjo pastebėti dar tada, kai nešant dviese lentyną į jo butą, šią Alyssandrą netyčiom užsimetė ant mažojo kojos pirščiuko. Pažintis įvyko tiesiogine to žodžio prasme, atlapojant ne pačias šviesiausias puses. – Aii, nežinau... ko aš tikėjausi iš to filmo? NEŽINAU, - dramatiškai tarstelėja ir prisidėjusi ranką prie krūtinės, ieškodama lubose įkvėpimo, pradeda pasakoti, - Ji buvo atstumta, stovėjo už masės ir „normos“, - parodo kabutes ore,- ribų... tada atsirado vaikinas, šviesiaplaukis, geltonkasis, ilgakasis vikingas iš Švedijos, kuris, - pabrėžia, -pasirodo namuose yra toks, kaip ji – atstumtasis.. ir jis ją pastebėjo, susižavėjo labiau nei mokyklos gražuole, o dar paskui, žinoma, įvyko romantiška drama... žinoma, visą laiką ją buvo dar ją aiškiai pakliopinęs draugas.... kuris pabaigoje jai padovanojo stripiako batus, - pabaigusi pasakoti visiškai not impressed pasižiūri į Gilbertą, - argi ne puiki meilės apraiška? – užklausia filosofiškai mostelėdama ranka ir galiausiai smagiai šypsosi, tikėdamasi, kad tikrai sudomino Wrightą pažiūrėti, na, smalsumo dėlei. – Sakai??? O šita kakava neprisideda prie tapkučių galimybės? – pasitikslina kilstelėdama smakriuką kakavos link ir pasižiūri viltingai į draugą. – Žinai, visko gali būti.... – nutęsia reikšmingai patylėdama ir tiria žvilgsniu lempučių krūvą. – Bet kadangi šiemet atėjai tu... to nekartosiu, - tarstelėja televizoriuje pajungdama spotifajų bei linksmą Kalėdų miksą. Žino, kad draugas dažnai savęs estetiniu maisto vaizdu nelepina, tai, va, ir rūpinasi.. be to, už pagalbą Alyssandra visada yra linkusi nelikti skolinga. Palinkčioja tik pritardama dėl problemos ir tada tiesiog bando atpinti laidelį, - hau not tiu bi... stiupid evri jier, - padiktuoja Gilbertui, ką galima būtų suvesti į youtube laukelį, su tokiu ryškiu slavišku akcentėliu, ir smagiai nusijuokia, o jam atpynus gabaliuką lempučių, tuoj pat jam paploja, - oooo, manau nusipelnei skatinamojo prizo, - ištaria vėl oficialumo pilna ir išima vieną viršutinį zefryiuką iš savo puodelio ir truputį luktelėja, kol Wright pasiruoš burna jį sugauti.
Back to top Go down
Anonymous

Guest
Guest

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyThu Dec 12, 2019 5:30 pm


– Vadinasi, pačioms Kalėdoms turėsiu sugalvoti kažką, kas tave tikrai nustebins. – Linkteli pats sau kaip koks kareivis, gavęs įsakymą ir jau mintyse svarstydamas, kaip čia galėtų sužavėti draugę. – Geras pastebėjimas... Tikriausiai ne, nebent depresija labai jau stipriai jį paveikė ir taip nusprendė užbaigti savo kančias atkeliaudamas tiesiai pas šitą demoną. – Ranka mosteli į šunytį, kurio išties gyvenime nepalaikytų pavojingu, bent kiekvieną kartą Gilbertui apsilankius, jis tampa tikru mielumo įsikūnijimu ir greičiausiai praverstų suskysti bet ką. Supratęs, jog jokio slango nesulauks, tik papučia lūpą akivaizdžiai šiek tiek nusiminęs. – Dėl šios priežasties ir norėjau išgirsti, – pakreipia galvą prisimindamas ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamus kartus, kai Coralie buvo nusikeikus jo akyse. Ir kiekvieną kartą vaikinas stengdavosi išpešti dar daugiau keiksmų iš jos, tačiau taip pasisekdavo labai retai. Kažkodėl tai jam buvo be galo juokinga, o gal ir savotiškai žavinga. Klausydamasis apie filmą, sunkiai sutramdo šypseną, bet tuo pačiu ir džiaugiasi, kad pačiam neteko jo matyti. – Skamba kaip tobulas kandidatas į filmų, kurie pasižymi prasčiausiais plots. – Tarsteli, bandydamas įsivaizduoti, koks basic jis turėjo būti, o tikriausiai ir pilnas šūdiniausių juokelių paaugliams. – Ir su kuriuo ji galiausiai liko? Toru ar tuo, su stripiako batais? – Susidomėjęs užklausia, bet merginai nespėjus atverti burnos, iškart pamosikuoja rankomis. – PALAUK, NESAKYK! Gal kada nors taip neturėsiu ką veikti, kad ir pats pažiūrėsiu, – mirkteli šyptelėjęs. Aišku, supranta dabar, ko tikėtis iš tokių vaizdingų komentarų, tačiau bent jau nežinant, kaip viskas baigsis, net šiek tiek lieka suintriguotas. – Manau, teks palaukti skonio verdikto. – Mirkteli ir nutaiso tokią smalsią šypsenėlę, tarsi tai būtų gyvybės ir mirties klausimas. Išgirdęs pasiūlymą, ką vesti youtube laukely, tik iškelia sekundei nykštį, patvirtindamas idėją ir pats smagiai pakrizena. Iš tiesų net įdomu, ką rastų įvedę į paiešką tokią frazę, gal tikrai kokių nors naudingų patarimų sulauktų. Plojimų metu ranka pamosikuoja tarsi nusilenkdamas po pasirodymo bei dėkodamas auditorijai, kurią, šiuo metu, sudaro Coralie ir mažasis demonas. Na, galima dar skaičiuoti ir elfą. Pasukęs galvą į merginą, netardamas nė žodžio truputėlį pasislenka toliau ir pasiruošia, kad būtų patogiau pagauti zefyriuką. Vienas Theo talentų buvo sugauti maistą burna kone kiekvieną kartą, o tą Alyssandra puikiai žinojo, tad kupinas pasitikėjimo išsižioja ruošdamasis sugauti zefyriuką. Laimei, tą pavyksta padaryti ir šį kartą. Sukramtęs, džiaugsmingai iškelia ranką link draugės, duodamas jai penkis. – The streak continues! – Akivaizdžiai nenustygdamas vietoje ir per daug savimi didžiuodamasis, plačiai nusišypso. – Na, o dabar, manau, laikas ir pačiam verdiktui. – Nesistodamas šiek tiek pasilenkia arčiau staliuko, kad lengviau pasiektų puodelius, o tai padaręs, atsargiai vieną paduoda Rivier, nusprendęs, jog jie jau pakankamai atvėso ir galima ragauti. Įkvėpęs saldaus kakavos kvapo, netrukus atsigeria ir nurijęs gurkšnį, truputėlį suraukia antakius. Lėtai pasukęs galvą į draugę, dar pačepsi ir kaip koks komisijos narys išsitiesia, ruošdamasis pateikti atsakymą. Vaidindamas viena ranka pakelia įsivaizduojamą lentelę su skaičiumi. – Dešimt balų. Be priekaištų, trūksta žodžių, kaip tobulėji kiekvieną savaitę. – Linkteli patvirtindamas savo žodžius ir netrukus prunkšteli. – Manau, aišku, kad tai netgi labai prisideda prie tapkučių. – Keliais gurkšneliais paskanauja, prieš tai suvalgęs ir kelis zefyriukus iš savo puodelio, kurį netrukus vėl padeda ant staliuko. – Naaaa, o kaip meilės reikaliukai? – Toliau griebiasi darbelio ir bando atpainioti dar kokį laidelį, tuo pačiu smalsiai prisimerkdamas. – Gal koks nelaimėlis atsirado? – Erzindamas draugę šypteli po nosimi bei smagiai judina pečius pagal Kalėdinę muziką.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptySun Dec 15, 2019 3:07 pm



Po tokio Wright riteriško pasižadėjimo, Coralie pasižiūri į elfą ir nusijuokia su isterijos prieskoniais.
-Nė nežinau ko tikėtis, - tarstelėja galiausiai pamirksėdama akimis ir tada gūžtelėja pečiais – aišku, kad pasiruoš tikrai creepy reikaliukui, atsižvelgiant į tai, kad elfas jau ir taip gana aukštame lygyje... žinoma, jai patinka ir pasiruošimas vyks pačia maloniausia prasme. Visad mėgo tai, kas kitiems ne prie širdies... net niekada nepavydėjo jaunėlei gražiai išpuoštų lėlyčių. Ts, kam jos įdomios? – Va va, žinai, Japonijoje yra miškas.. Aokigaharos? kur žmonės eina nusižudyti. Ten, berods, net lentelės su išmintingomis ir motyvuojančios mintimis visur stovi? Na, vdrug kas nors persigalvos.. ne tai, kad juos motyvuotų nusižudyti, – ir štai vėl Coralie su savo keista informacija.. – žodžiu, tai va, elfui mano butas tas miškas, - priduria dar suprasdama, kad nuvažiavo trupučiuką nuo esmės ir nusišypso plačiai, tarsi tai itin tiktų prie dabartinės temos. Ai, geriau ji ruoš kakavą.. – eik ir pakasyk varlytei pažastį, užuot norėjęs manyje pažadinti blogį, - tarstelėja labai įsakmiai, išlauždama turbūt baisiausią keiksmą ne pykčio stadijoje ir smagiai nusikvatoja, nes, eh, pati supranta, kad šioje vietoje ji tikrai ne pro. – SPĖK, - tarstelėja rimtai pasižiūrėdama Gilbertą ir tada palinkčioja jam pritardama, - būtinai pažiūrėk... lauksiu komentarų, - tarstelėja nusišypsodama, truputį kiek ivil, nes šiaip jau linkėti draugui taip švaistyti laiką... Mesdama zefyriuką, paskaičiuoja trajektoriją, kaip galėtų pasunkinti užduotį Gilbertui, bet jis, akivaizdu, šioje vietoje tiesiog nepralenkiamas – zefyras tikslingai nusileidžia jo burnoje. – ooooouuu, ar tu kada nors susimausi? – paklausia, rodos, kiek suirzusi, kad jos pastangos vėl nuėjo perniek, bet tuo pat metu šypsos ir džiaugiasi – gi tai vis tiek tam tikra prasme jų bendras pasiekimas... Paėmusi puodelį, nusirenka porą zefyriukų ir įsimeta į burną. Stebi Theo reakciją, stengiasi sulaikyti šypseną, nes, na, gi jos laukia svarbus verdiktas... Gavusi puikiausią įvertinimą, plačiai nusišypso, - tu palauk, kol paragausi planuojamo Kalėdinio pyrago.. pirštelius apsilaižysi, - ištaria tarsi kokios televizijos laidelės vedėja ir netgi kiek palinksta arčiau Theo, kad būtų kiek įtikinamiau. Tuomet vėl pakrizena, - yassss, - tarstelėja labai laiminga, kone užtvirtinus, jog ji gaus tokias pat gražias tapkutes kaip Gilberto, ir pati padeda savo puodelį ant stalo. Vėl imasi lempučių ir netgi vienas kamuoliukas gana greitai pradeda laisvėti, tik, kad tas Theo klausimas kiek išmuša iš vėžių. – Kokie reikaliukai? – paklausia kiek awkward nusijuokdama ir dar intensyviau negu prieš tai narplioja lemputes, - kad vyktų reikaliukai, reiktų, kad kas nors vyktų.. – nutęsia pati kone susipainiodama žodžiuose – ahhh, Coralie niekada taip ir iki galo neišlaisvėjo kalbėdama apie tuos subtilius reikaliukus, kurie didžiąją laiko dalį jai tiesiog nesiseka. – Greičiau aš šiemet lempeles gražiai paruošiu kitiems metams, negu tas nelaimėlis atsiras, - tarstelėja galiausiai praėjus pirminiam nepatogumui, pakrypus temai šia linkme, ir pasižiūri į Wright, - gal tu ką papasakosi? Gal atsirado kas nors, kas vis nugula tavo tekstuose? Galėčiau paskaityt? Ahh, žinai kaip tai mėgstu!!! – aiškiai per anksti pagauta excitement‘o palinksta vėl arčiau Gilberto ir patapšnoja jam per koją – iš akių tikrai matyti, kad jo tekstus ji skaityti labai mėgsta. –odie, tas tavo megztukas... – nutęsia dabar susidomėjusi jo minkštumu ir kiek paglosto jo ranką, - tokį prie tapkučių galėtum suveikti.. – nutęsia apkerėta minkštumo, tačiau galiausiai susikrato į vietą ir vėl imasi lempučių. Po keleto akimirkų atsistoja ir dabar ištiesia dalį girliandų, kuriomis tuoj pat susidomi mažasis Liuciferis a.k.a elgą galintis suvalgyti demonas.
Back to top Go down
Anonymous

Guest
Guest

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyWed Dec 18, 2019 12:05 am


Theo be galo patiko dovanoti kitiems žmonėms dovanas, nes visada apie jas gerai pagalvodavo, kiekvienam asmeniui išrinkdavo kažką unikalaus arba dalyką, primenantį kokį bendrą prisiminimą ar inside joke, tačiau stebėti reakcijas buvo mėgstamiausia viso to dalis. – Tikrai pasistengsiu, – pažadėdamas šypteli. – Girdėjau apie tokį... – tarsteli Coralie užsiminus apie tą mišką. – Tiesa, ne tiek daug, kiek tu... – truputėlį suraukia antakius, manydamas, kaip ji kiekvieną kartą jiems susitikus pasako kažkokių įdomių random faktų. Kiekvieną. Kartą. Kam tos enciklopedijos, kai turi tokius apsiskaičiusius draugus? – Mhm, viens prie vieno, – rimtai linkteli pritardamas tokiam įdomiam palyginimui, tačiau neištvėręs po minutėlės prunkšteli. – Žinai, galėtum man švenčių proga tiesiog atsiųsti voicemail, kai be perstojo keikiesi kokią minutę, – sumąstęs net išsitiesia ir pažvelgia į pašnekovės veidą toks excited. – PRAŠAU... man užtektų ir pusės minutės, – pakreipia galvą kaip koks šunytis maldaudamas skanėsto. Tikrai toks dalykas jį be galo prajuokintų, o vien tik įsivaizdavimas, kaip Coralie užsidariusi vonioje tyliai keikiasi, vis pasižiūrėdama į kokį juodraštį, kaip čia mandriau... amazing. – Spėju, kaaad su tuo ilgakasiu vikingu? – klausiamai pažvelgia, nors ir žino, kad atsakymo negaus. – Tikrai sulauksi komentarų. – mirkteli patvirtindamas. Ir pats mėgdavo kritikuoti prastus filmus, aišku, jo komentarai tikrai nepranoksta draugės, na, bet kartais žiūrėti siaubingus filmus gali tapti smagi pramoga. – Tokia diena neišauš!! – sukramtęs tą zefyriuką džiaugsmingai šūkteli, toks jo talentas buvo puikus vakarėlių triukas, kuriuo nuoširdžiai didžiavosi. – Pyrago?? – perdėtai aiktelėjęs prisideda ranką prie burnos. Iš tiesų tai labai nekantravo dėl tokios žinios, jau net galima buvo įsivaizduoti, kokie papuošimai bus... Nors ir pabarstyta cukraus pudra ant viršaus jį sužavėtų. – Laukiu nesulaukiu, kaip nustebinsite kitą savaitę... – staigiai nusuka galvą į priešingą pusę ir tada vėl greitai atsisuka. – ...o galbūt nepranoksite lūkesčių ir paliksite projektą. – dramatiškai ištaria dar šiek tiek prisimerkęs. Kažkoks divų diva... gal čia tos kakavos poveikis. Krizendamas toliau narplioja lemputes, o išgirdęs tokią žodžių makalynę, nesusilaiko nenusijuokęs. – Kokia ji iškalbinga... – pakėlęs žvilgsnį koja lengvai stukteli į Rivier šlepetę. – Nu čia dabar... – liūdnesniu balsu tarsteli. – Come on, kur pozityvumas? Esu tikras, ne vienas tave įsižiūrėjęs, tik tu gal nepastebi, – užtikrindamas palinksi galva. Vaikinas gi puikiai žinojo, kokia įdomi ir nuostabi buvo Coralie, tad jos nepasitikėjimas savimi truputėlį liūdino Gilbert. Galbūt liūdino ir tai, jog ji nelabai leidosi į tokias kalbas, o iš to Wright spėjo, kad ji jį laiko tik geru draugu. Na, aišku, per tą laiko tarpą, kol jie susibendravo, suprato, kiek daug reiškė jų draugystė ir savo susižavėjimais gal nereikėtų rizikuoti visko pasukti kita linkme. – Tiesą pasakius, nee... – nutęsia tarsi nenorėdamas per daug atskleisti, apie ką rašo. Bet kaip dieną aišku, jog įkvėpimo jis tikrai sėmėsi iš realių žmonių savo gyvenime. – Žinoma, jei tik yra noras, o ir man kritika visada praverčia. Galėsiu atnešti keletą skyrių, kai kitą kartą susitiksim. –  džiaugdamasis tokiu susidomėjimu nuoširdžiai nusišypso. Sulaukęs trumpalaiko rankos glostymo, akimirką tylėdamas tiesiog žvelgia į merginą, tyrinėdamas jos veido bruožus, o jai atsitraukus, atsikrenkščia bei nuleidžia akis į lemputes. – Jeigu atsiųsi man tą voicemail, galbūt suveikčiau ir megztuką, – pakelia akis ir pažvelgia tokia velniuko išraiška. Galiausiai išvyniojęs ir savo dalį tų lempučių, taip pat atsistoja apsidairydamas. – Naaa, ir kur kabiname? – paklausęs pasilenkia ir paglosto šunytį, pažiūrėdamas, kad jis nesugalvotų dantimis į kokius laidukus įsitverti, juk tada reikėtų pirkti naujas lemputes ir visas jų sunkus darbas nueitų veltui.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyFri Dec 27, 2019 11:52 pm



-Aš lauksiu... gal net paruošiu kokį atsakomąjį... elfą... trolį... ką gali žinoti, - tarstelėja su tokia intrigėle prisimindama vieną iš keistesnių dekoracijų-trolių, besimėgaujantį kažkokiu pyragu – keista kombinacija, nepasakysi, bet visko būna... ko tik žmonės neprigalvoja taip pasitarnaudami ne tokiam meniškam, tačiau reikliam įdomybėms Coralie būdui. – Ai, aš irgi nesu daug girdėjusi...tik nuotrupomis, - numoja rankute nepervertindama savo žinių ir šypsosi. Ak, kaip gi nesišypsosi, kai su Gilbertu taip visada paprasta bendrauti, kad ji nė nenusimąsto, kaip stipriai. Na, arba nenori mąstyti. – Ir tai būtų geriausia dovana? – kilstelėja antakius rimtai susidomėjusi ir aiškiai išgyvena galimybių vertinimo procesą, - PUSĖS MINUTĖS... o vieno „blet“ – neužtektų? Na, slaviško to tokio.. blyat, kaip Olsen viename interviu mokė Jimmy... James? Kažkurį iš late late late late, - pamosikuoja rankele intriguodama Wright ir tik šypsosi, nors, aiškiai jai kur kas smagiau, tačiau juk reikia išlaikyti rimtį. – Spėjimas.... spėjimas yra spėjimas, atsakymą sužinosite kitoje laidoje, - tarstelėja mesdama zefyrą į puodą ir pakrizena jausdama, kad gal būtų pats metas trupučiuką apsiraminti, tačiau bent jau kol kas tai nevyksta. – lauksiu komentarų, - priduria dar šyptelėdama ir pati dar kartelį apmąsto filmą. Papurčiusi galvą nusprendžia, kad dar kartą tikrai jo nežiūrėtų.. o gal? – Na, va, dabar nežinosi – pyragas ar keiksmažodžių puokštė.... – nutęsia svajingai, trupučiuką didžiuodamasi savimi, kad užminė mįslę ir Gilbertas nežinos, ką gaus tiksliai. Gal abu? Coralie tikrai nebūtų gaila... turbūt. – Koks dar paliksi???? KĄ gi tu be mano kakavos darysi.... – nutęsia dramatiškai prisidedama ranką prie krūtinės ir išpučia akis. Žodžiu, įsijautusi į neaiškų judviejų spektakliuką, kol kalba pasisuka kitomis temomis, kur Carolie iškalba ir išmonė tikrai taip vešliai nežydi. Kol Gilbertas ją drąsina, Alyssandra į jį nežiūri – lemputes narplioti tikrai susikaupimo reikalaujantis procesas, ką jūs. Argi yra kitaip? Po paskutinių žodžių, Rivier pakelia akis į Gilbertą ir širdukas praleidžia vieną kitą dūžį. Akimirką, rodos, nori pasakyti kažką, ko pati dar nė nesuvokia, tačiau pagauna save tokiam momentėlyje ir tiesiog nusišypso. –Aiii, Gilbertai, ką tu... nenoriu nieko laužyti įskaitant save, - sumurma neaiškiai vėl intensyviai bei produktyviai narpliodama lemputes ir atsidūsta, - jau ir taip arti angliuko stadijos, - vėl neaiškiai sumurma pridurdama ir tyliai nusijuokia. Nors suprasti galima, kad Coralie tikrai ne kartą degė ir ji nenori sudegti galutinai. Gi ji ne koks feniksas... o gal? – Neee...? tai čia tas nee.. negula puslapiuose ar neatsirado? Kaip turėčiau interpretuoti šitą jūsų pasakymą? – kažkodėl baisiai susidomėjusi Gilberto padėtimi, ištaria vėl pasiimdama geriausią savo ginklą – juoką, ir ištiesia suspaustą kumštuką link vaikino, tarsi būtų žurnalistė bandanti prakalbinti miglotai savo gyvenimo detalėmis besidalinančią įžymybę. – Laaaaauksiu, - nusišypso dabar patenkinta, kad gaus, ką paskaityti ir užsiima Gilberto megztuko tyrinėjimu. – Ar tai šantažas? – kilstelėja antakius įtariai žiūrėdama į vaikiną ir caktelėja liežuviu pasibaisėjusi. Pakilusi apsidairo po butą jausdama dunksinčią širdį – ak, na, ir pačiu metu. Ko gi dabar neramu? Oi, nežinia nežinia.. Coralie vėl pati prieš save užsimerkia, o fiziškai akimis tyrinėdama butą. – Gal vieną ant to medžio? Kitą po televizoriumi? Ką manai? – kilstelėja antakius nusišypsodama ir pažvelgia į Gilbertą. Kaip tik tuo metu užgroja Wham! Kalėdinė daina ir Alyssandros širdis akivaizdžiai išsilydo ir mergina plačiai nusišypso linguodama į taktą, kol kas praleisdama visokius uuu ir aaa. Tik prasidėjus žodžiams, ji pradeda dainuoti kartu, prisidėjusi vieną ranką su visomis lemputėmis prie krūtinės, visu kūnu pasisukdama į Gilbertą. Nusijuokusi, judėdama į muziką bei dainuodama, gana padrikai ištiesia lempeles ant po televizoriumi esančios lentynėlės ir tada čiuptelėja ant stalo stovėjusią druskinę, kuri kuo puikiausiai atlieka mikrofono funkciją. - Once bitten and twice shy... I keep my distance.. but you still catch my eye, - mirktelėja Gilbertui rengdama tikrą pasirodymą ir krizendama išdainuoja: - Tell me, baby.. Do you recognize me? – pakilnoja antakius galiausiai smagiai nusikvatojusi ir tiesiog juda į muzikos ritmą taip paskatindama Gilbertą pašokti kartu su ja, o čia pat ir šunytis į kompaniją prisijungia smagiai pasišokinėdamas.  
Back to top Go down
Anonymous

Guest
Guest

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptySun Dec 29, 2019 11:30 pm


– Pati geriausia, kokią tik galėtum padovanot, – patikina plačiai išsišiepęs. – Hmmm, nebent jei taip piktai kartotum tą „blet“ pusę minutės. – Spragteli pirštais trumpai pagalvodamas, kad jei koks nors detektyvas po jo mirties knistųsi po visus voicemails ir rastų tokią nepaaiškinamą merginos balso žinutę... nu komedija. – Nors manau, laisvai galėtum pavaryt geriau už Olsen ir jos „Pizdiec nahui blyat“, – krizendamas atkartoja ten jos išsireiškimus, kurie šiaip visai tiksliai atspindi, kaip jis pats keikiasi, kai kojos pirštu į kokią spintelę netyčia įspiria. – Bet kuriuo atveju, neabejoju, kad liksiu sužavėtas, – jei atvirai, tai net jis pats nežinotų, ko labiau norėtų, ar keiksmažodžių lavinos, kurios, turbūt klausytųsi kiekvieną kartą, kai pasidarytų liūdna, ar pasiilgtų Rivier balso, ar pyrago, kuris jo skrandį garantuotai užpildytų meile. Visgi jo santykiai su gardumynais buvo labai rimti. – Nu gerai gerai, be tavo kakavos gal ir sunki žiema būtų... – turbūt ne kiek be kakavos, bet be pačios Coralie. Besiklausydamas tokių labai tylių draugės atsakymų, nusprendžia, jog gal geriau nepainioti čia tokios temos šventiniu laikotarpiu, gi norisi labiau atsipūsti ir negalvoti apie panašius dalykus. Ar bent jau trumpam nuo jų pabėgti. Ir pats nemėgo per daug kalbėti tokiomis temomis, na, galbūt dėl to, kad nebuvo jis toks iškalbus šnekant gyvai. Keista, kaip jam pavyko parašyti visą romaną, kai čia mikčioja vos prabildamas apie jausmus...  – Na, tik sakau, kad labai lengva pro akis praleisti akivaizdžius dalykus, kai apie juos visai negalvoji... – pats tyliai suburba, po akimirkos suprasdamas, kad kai per daug mąsto, ką sakyti, pradeda nusišnekėti arba pusė jo sakinių tiesiog nesiriša. Ir pats jau norėdamas nuvyti savo mintis, tik nežymiai mosteli ranka nepakeldamas akių. Staiga sulaukęs „mikrofono“ prie veido, truputėlį patyli, galvodamas, kaip čia mandrai atsakyti, kad jo skandalingą citatą galėtų naudoti straipsnio antraštei. Nors žinant jį, gi vėl nusišnekės. – Niekada nekuriu savo veikėjų, kurie šimtu procentų atitinka kažkokį realų žmogų. Ta prasme, iš asmeninio gyvenimo įterpiu tik žmonių savybes, ar kokį inside joke, gal kokio dialogo nuotrupą, kuris įsiminė... Ką gali žinoti, gal pagrindinis veikėjas labai skaniai ruošė kakavą su zefyriukais? – Pakilnodamas antakius nusijuokia, pats nebūdamas tikras, ką jis čia susapaliojo, na, bent jau pabandė paaiškinti, kaip jo smegenys veikia rašymo metu, tuo pačiu ir išvengdamas tiesmuko atsakymo. – Gal ir taip, o gal ir ne. Priklauso nuo to, kaip labai norite megztuko. Nors žinok, neseniai čia buvo prieššventinis apsipirkimas, tai dar tokių ugly sweaters prisipirkau... tave sužavėtų labiau nei šitas, – pirštais lengvai timpteli savo megztuką, pamanydamas, kad grįžęs namo išsitrauks tuos naujus pirkinius ir būtinai atsiųs draugei nuotraukas. Atsistojęs akimis susiranda tą medelį ir išgirdęs dainą, kol kas tik pečius judindamas užmeta lemputes, dar pasistengdamas pataiso, kad gražiau atrodytų. Pasukęs galvą į Coralie, kuri jau spėjusi susirasti mikrofoną rengia pasirodymą, ir pats pačiumpa nuo sofos televizoriaus pultelį, prideda jį prie lūpų ir dramatiškai atsistoja priešais merginą. – Well, it's been a year, it doesn't surprise me, – pirštu pamosikuoja nesugebėdamas sulaikyti juoko ir tuo pačiu pats judėdamas pagal muziką. Niūniuodamas dar apsisuka aplink save ir netrukus vėl žengteli arčiau Rivier. – Nooow I know what a fool I've been, but if you kissed me now... – nutildamas praleidžia sekančią eilutę bei kelias sekundes paprasčiausiai žvelgia į priešais stovinčią merginą. Jau vien iš surimtėjusios veido išraiškos buvo galima spėti, kas dėjosi jo galvoje, tačiau atrodė, kad tarp jų buvo kažkoks trapus nematomas stiklas, kurio Theo nedrįso peržengti, nes kažko vis pabijodavo... Ne kartą bandė nuvyti bet kokias panašias mintis, tačiau tie praleisti širdies dūžiai, ilgi akių kontaktai vis neduodavo ramybės. Iš kitos pusės, atrodė per daug sudėtinga spėlioti, kas dedasi kito žmogaus mintyse, o Gilbertas, nors ir pasižymėjo sugebėjimu iš kūno kalbos perprasti asmenį, kartais apsisukus galvelei blogai suprasdavo ženklus, dėl ko vėliau norėdavosi pranykti žemėje.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyFri Jan 03, 2020 10:27 pm



Klausosi Gilberto slapčiausių kalėdinių troškimų ir primerkia akis dar labiau jį tirdama, o jam nusikeikus smagiai nusijuokia, nes, visgi, Theo taipogi negirdi dažnai it mužiką keiksnojantis. 
-Keisti tie tavo norai, Gilbertai... – nutęsia įkvėpdama oro, - bet norai yra norai, žiūrėsime, ką fėjos gero galės su tuo padaryti, - ištaria kuo rimčiau priimdama Theo pageidavimus, tačiau tuoj pat vėl šypsosi, nes įsivaizduoti save stovint ir keikiantis į telefoną, ne ką mažiau pralinksminantis vaizdelis. – mhmmm, tu gerai pagalvok, - primerktomis akimis žiūrėdama į jį palinksi bei patapšnoja smiliumi ties smilkiniu, tarsi tai paskatintų Gilbertą tik dar geriau apgalvoti savo egzistenciją be Coralie kakavos. O pati tiek daug tikslingai negalvoja, tačiau kiti Theo  žodžiai priverčia vieną kitą blokuojamos smegenų dalies ląstelę krustelti. Hmmm, ne.. ko gi ji galėtų nepastebėti... Ar ji galvoja apie tai, apie ką neturėtų? Ar jis tai sako tyčia? Ar apskritai? Oiii, ne, ji tikrai neklaus.. jeigu kalba eitų apie kokias nors.. kad ir bluselės Theo apatiniuose, Carolie tikrai kaip nors pasitiklintų: ar tikrai bluselės? Kiek kartų per savaitę maudaisi? Su kuo tu apskritai susitikinėji... o čia, matote, daug subtilesnis reikalas. Bluselės ties skrandžiu ir širdyje. Žinoma, ne fizinėje, toje dvasinėje, kurioje telpa žmogaus esybė. Kiek ten daug apskritai telpa... Tačiau užuot dar labiau į tai gąsdinančiai besigilinusi, geriau išklauso Gilberto atsakymo, kuris ją visai lengvai išblaško. Pagalvoja apie visus rastus veikėjus jo kūriniuose, - esu įsitikinusi, kad tokio dar nebuvo? Turi kur pasistengti... – nutęsia priekaištingai caktelėdama liežuviu ir nusišypso aiškiai patenkinta atsakymu, nors tikslas pačios jos, matyt, tikrai buvo ir ne toks.. – Tu supranti, kad esi žiaurus? Tiek intrigų primėtai, o dabar, ką gaunu..... gerai, gavau elfą, bet vis tiek, - pamosikuoja rankute pasižiūrėdama į savo naują draugą, tada pasižiūri į kiek senesnį ir pakraipo galvą negalėdama patikėti savo draugo barbariškumu. Kitokie elfai, tapkutės, megztukai.. gi ji nori visko, juolab, jeigu tai dovana nuo Wright. Nors ką čia tos materialios dovanos, kai Gilbertas šiaip apskritai yra dovana – na, ar kiekvienas taip imtų ir prisijungtų prie jos puikiojo Rivier special christmas show. Tik linguoja kartu į ritmą su Gilbertu ir juokiasi. Leidžia vaikinui turėti solo partiją, tik smagiai ore, it kokia tikra šokėja, pakraipydama rankas, kurios nusileidžia jau po trupučiuką,  nes tos dainos eilutės... tikros pokštininkės! Nuleidusi rankas, kaip ir jaučia, kad čia pats tinkamiausias momentas skelti kokį nors medinį juokelį, bet daryk, ką nori – galva tuščia it senas kiauras kibiras, niekas neprasisuka ant liežuvio galiuko, o jeigu ir prasisuktų – ar išeitų ką pratarti? Gerklę ištiko sausra, rodos, nė lašelio n metų joje nėra buvę. Carolie apimta sąstingio, tiesiog spokso į Gilberto akis, leisdama trumpą akimirkos dalį žvilgsniui slystelėti kiek žemiau. Laisvoji ranka nejučiomis pakyla iki Gilberto rankos šiek tiek aukščiau alkūnės. – Koks.. minkštas.. megztukas, - sumurma švelniai spustelėdama ir, akimis pasekusi savo veiksmą, vėl pakelia akis į Gilbertą, kuris, rodos, netgi trupučiuką priartėjo? Čia ji paėjo? Ar jis? Oi, ji supranta, kad dabar ne tik medinuko momentas, bet ir tas, kada ji juokaudama atsitraukia, keliauja šokti toliau ar pakibina savo šunytį. Tačiau ji nenori. Klaikiai nenori sugadinti šios akimirkos, todėl joje pasilieka kiek ilgėliau, dabar pirštų galiukais keliaudama minkštu Gilberto megztinuku arčiau link krūtinės. Jai tereikėtų dar truputį palinkti ir... bet jeigu tai tik vienas iš jų spektakliukų? Gal Wright apsiėmė itin atsakingo vaidmens? Kelios sekundės, tačiau Alyssandrai atrodo, kad ji išprotės. Smegenys, rodos, kraunasi lagaminus intensyviai tylėdamos ir pykdamos dėl nevykstančio bendradarbiavimo. 
Back to top Go down
Anonymous

Guest
Guest

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyMon Jan 06, 2020 2:35 am


Tikrai kad keisti kartais buvo jo norai, bet dėl to juk ir įdomiau, kai priverčia kitus pasukti galveles, o ir smagu sutikus ką nors, kas taip pat turi neįprastą skonį, tai čia win-win situacija gaunasi. – Čia jau tik fėjos ir nuspręs, kas labiau pradžiugins mano širdį, – linkteli tarsi duodamas užuominą, jog bet koks sprendimas jį pralinksmins, galbūt ne dėl pačių dovanų, bet labiau dėl to, nuo ko jos bus gautos. O ir puiki proga dar daugiau laiko praleisti kartu ir pasijuokti iki ašarų iš savo keistų dovanų vienas kitam. Šiuo metu ir pats nebuvo visiškai tikras, ką turėjo galvoje taip išpyškinęs savo mintis, kartais tiesiog taip atsitikdavo. Paprasčiausiai Theo buvo toks, kuris arba užuominomis kalba, arba rėžia viską į akis. Bet pastarasis variantas labiau tikdavo tada, kai reikėdavo sakyti tiesą, tačiau kalbant apie jausmus, kurių pats nebuvo iki galo išanalizavęs, na, čia jau visai kitas reikalas... Juk negali išrėžti to, ko pats nesupranti, ar ne? Arba Gilbertas tik įsivaizdavo šitą reikalą tokį jau baisiai sudėtingą. Bet kuriuo atveju, nemėgo gluminti žmonių kažkokiomis užuominomis, nes kartais nuskambėdavo kaip koks nepripažintas filosofas, kurio mintis, geriausiu atveju, galima tik patweetinti. – Tikrai turiu, – rimtai ištaria, tarsi priėmęs kokio komisijos nario kritiką, tačiau netrukus nesulaiko juoko. Kilus minčiai sukurti veikėją, kurio vienintelė funkcija romane skaniai gaminti kakavą, ir jo daugiau neminėti nė viename knygos puslapyje, pralinksmino, o turbūt ir pačią draugę skaitant priverstų juoktis iki ašarų. Na, deja, ne visos genialios mintys privalo būti įgyvendintos, nes nežinia, kaip reaguotų tie, nesuprantantys tokio inside joke, bet gi pasvajoti smagu. – Ha, kaip lengva tave suerzinti, – pirštu pamosikuoja jai prieš nosį su neblėstančia šypsena veide, kuri tik ir byloja, kaip jam smagu taip intriguoti Coralie. – Nenusivilsi, va tą tai tikrai pažadu. – Mirkteli akimi sukeldamas tik dar didesnę intrigą, mhm, labai jau nenuspėjamą vaidina, lyg ruoštųsi kokį sraigtasparnį atskraidinti, kad paimtų Rivier ir nuskraidintų ją į kokį elfų miestelį, kur visi apsirengę ugly sweaters ir aplink trykšta kakavos su zefyriukais fontanai. Nebloga idėja, bet ją išpildant reikia turėti ne vieną atsisukusį varžtelį. Tebesant toje akimirkoje, kai jiedu taip sustingę stovi vienas priešais kitą, Gilberto galvoje sukasi šimtai minčių, tačiau tuo pačiu ir atrodo, jog ji visiškai tuščia. Muzika fone tarsi išblanksta kartu su gebėjimu nukreipti žvilgsnį nuo merginos akių. Neturėdamas jokio supratimo, kodėl jis staiga tiesiog nebegali, ar tiksliau, nebenori atsitraukti, tik įkvepia oro pajutęs švelnų prisilietimą per megztuko medžiagą. Reikia džiaugtis, kad bent kvėpuoti nepamiršo. Taip dabar nori, kad šios kelios akimirkos truktų amžinybę ir tai netaptų vienu iš tų „jeigu“ prisiminimų, kurie Wright taip neramindavo. Vienas ilgesnis prisilietimas, kitas flirtuojantis žvilgsnis ar keistai ištarti žodžiai, visa tai susidėjo į tokį neaiškų mišinį jo smegenyse. Iš kur jis galėjo žinoti, kaip visa tai įmanoma suprasti ir kaip nenudegti priėmus prastą sprendimą? Tačiau būtent šis momentas atrodo kitoks. Gal dėl to, kad jau pakankamai gerai pažinojo vienas kitą kaip draugai ir suprato, jog čia vyksta kažkas kito?... Pajutęs tą priartėjimą, vis dar negalėdamas nieko ištarti, nusprendžia, jog čia vienas iš tų „dabar arba niekada“ situacijų, tad pasilenkia truputėlį arčiau Coralie veido, o žvilgsniui trumpam nukrypus į jos lūpas, užsimerkęs priartėja arčiau, kol jos galiausiai susitinka. Po kelių sekundžių trukusio bučinio, atsitraukia, tačiau vis dar neatsimerkia, lyg nenorėdamas, kad šis momentas tiesiog pradingtų, ir delną švelniai priglaudęs prie merginos veido, vėl ją pabučiuoja. Dėl kūną užliejusios šilumos, visos abejonės kaipmat išgaruoja, neberūpi jam, kas nutiks toliau ir viskas, ko jis trokšta, tai kad ši akimirka staiga neišgaruotų kaip sapnas.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyWed Jan 08, 2020 2:39 am



-Fėjos visada žino ką daro... – nutęsia iš širdies pritariančiai palinksėdama ir akimirką netgi pamąsto, gal reikėtų kaip nors dovaną sukomplektuoti... į kokį pyragą įdėti savo keiksmažodžių įrašą? Tačiau bet kokias panašias mintis pasiglemžia ta įdomesne kryptimi pasisukęs pokalbis bei garsūs Theo pamąstymai, kurie verčia Alyssandrą įbristi dar giliau į nežinomybės bei pasimetimo ežerėlį, kuris paskutiniu metu tampa tikraisiais jos namais. Gal čia tas jos amžius, kuo nors reikšmingas? Visgi jau visai tuoj tuoj, po keleto dienų, jai visi dvidešimt penki... brr, nusipurto nuo šios minties, ne tiek, kiek dėl savo amžiaus, kiek dėl to, perversmu kvepiančio laikotarpio, nes ne vieną tokį gyvenimą apturėjus, aišku, kad ramybės jo metu niekada žmogus neturi. Laimei, Gilbertas tuoj grąžina ją čia iš tokių pamąstymų ir pati Rivier pagalvoja apie veikėją, kurios mažytė supergalia – dieviškai skani kakava.. gal jai pačiai reiktų ką nors parašyti? Akivaizdžiai ypatingai suintriguota, kad net kiek irztelėjusi, patenkinta linkteli Wright pažadėjus, kad ji nenusivils jo dovana ir čia, žiūrėk, pasaulis apsisukęs, o gal ji, it kokia Alisa įvirtusi į kokį urvą, rastą savo pačios bute? Gal kokia lempelė ją įtraukusi? Kad taip šilta žiūrint į Gilbertą ir nė nesinori juokauti, taip sugadinant tokio dydžio akimirką, kurios vertę galima suprasti iškart. Juolab, kad jie apskritai kartu turėjo jau nemažai įvairių akimirkų – keleri metai artimos draugystės, suteikia nemažai progų tokių apturėti. Netgi tokių, kurios panašios į šią, tačiau, rodos, visada Rivier laiku spėdavo nuo jų pabėgti – pajuokauti ar pasišaipyti viską tiesiog nuleidžiant juokais, nes, kas gi laukia už tų durų, kurias nori-nenori jie būtų priversti peržengti, leidus tokiai akimirkai apsvaiginti taip, kaip būtent dabar? Rivier aiškiai stovi ant nežinomybės skardžio, bet Theo megztukas toks minkštas, o ta mažytė mažulytė erdvė tarp jų – saldi iki iš protėjimo, šimtąkart labiau ir tūkstančius kartų stipriau negu ant stalo šąlanti kakava. Gilbertui prie jos palinkusi, Coralie nežymiai iškvepia plaučiuose užsilaikiusį orą tiesiai į jo lūpas, negalėdama nuo šių atitraukti akių, o kai jos galiausiai prisiliečia prie jos lūpų, josios smegenys, negalinčios atlaikyti spaudimo, iš visų jėgų tvoja lagaminus žemėn, kad šie net atšoka, viskas ištįsta ir išsitempia it Munko garsiajame paveiksle, tik, dievaži, Alyssandra toli gražu nejaučia nieko panašaus į vienišumą ar egzistencinį tragizmą – nė kruopelytės, gal tik trupučiuką panikos, nesuvokiant, kas, po velniais, čia vyksta, tačiau jos širdis toliau salsta, aplimpa tąsia karamele ir viskas tik saldu saldu saldu. Tarsi dusdama nuo to užklupusio siaubingai didelio gliukozės kiekio, išsigandusi trūkčiojančiai įkvepia Theo trumpam atsitraukus, pažvelgia į draugo akis ir dabar pati arčiau jo palinksta. Pameta tą niekam nebeįdomią druskinę ir rankomis apsiveja Gilberto liemenį su visu tuo minkštu megztuku, taip dar arčiau prie jo prsispausdama, kaip, galbūt, darė šimtus kartų prieš tai, bet niekada tuo pačiu taip jaudinančiai ir saldžiai liečiantis jų lūpomis. Kodėl ji tiek kartų stengėsi to išvengti? Dabar ji nerastų nė mažiausio pasiaiškinimo, išskyrus tą, kad buvo kvaila. Delnu iš lėto slysdama Gilberto nugara, staiga krūptelėja nuo prasidėjusio intensyvaus urzgimo – matyt, kurį laiką derinęs ir pasistengęs, pasinaudojęs šeimininkės silpnumo akimirka, šunytis be didelių problemų nusitraukė elfą, netgi padėtą ant aukštesnės lentynos, nes ta nelemta jo koja... Coralie ne iškart suvokdama kas vyksta, galiausiai atsitraukia nuo Gilberto puldama į elfo gelbėjimo misiją, – LIUSIAU, – subara šunytį ir tuoj atima iš jo pasigautą auką. Atsitiesus, spaudžiant žaislą prie krūtinės, Coralie trenkia žaibas ir į liepsnas spėjęs įsisukti kūnas, dabar atliepiamai virptelėja  – kas gi, blyat, čia ką tik įvyko? Hmhmhm, neaišku, bet ji būtų už pakartojimą... Visiškai pasimetusi, atsisuka į draugą ir, išraudusi truputį dar labiau, pasislepia trumpam už elfo. Tada žengtelėja žingsnį artyn, nuleisdama žaislą sau žemiau krūtinės ir stabtelėja per žingsnį nuo Wright, – ar gali pažadėti, kad bet kokiu atveju, bent pasistengsi likti mano draugu? - paklausia tyliai bei kiek nedrąsiai, vėl truputį kažin ko dusdama ir vėl paskęsta Theo akyse – galvoje pasauliai toliau verčiasi, ji nenori ištrinti to, kas ką tik įvyko, ir netgi truputį bijo: o kas jei tai tiesiog buvo per gerai? Ką? Smegenys sutekėti į vietą labai griežtai atsisako – šauks ir klyks, gal nutekės į kokį kitą šedevrą, dievaži, bet atitinkamai funkcionuoti šiuo metu Rivier galvoje – oi, nė už ką.
Back to top Go down


Sponsored content

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas Empty


Back to top Go down
 

Loftas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 3Go to page : 1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Coralie Rivièr-