I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Loftas - Page 2



 

Share
 

 Loftas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2
AuthorMessage
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Posts : 348
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyFri Dec 27, 2019 11:52 pm



-Aš lauksiu... gal net paruošiu kokį atsakomąjį... elfą... trolį... ką gali žinoti, - tarstelėja su tokia intrigėle prisimindama vieną iš keistesnių dekoracijų-trolių, besimėgaujantį kažkokiu pyragu – keista kombinacija, nepasakysi, bet visko būna... ko tik žmonės neprigalvoja taip pasitarnaudami ne tokiam meniškam, tačiau reikliam įdomybėms Coralie būdui. – Ai, aš irgi nesu daug girdėjusi...tik nuotrupomis, - numoja rankute nepervertindama savo žinių ir šypsosi. Ak, kaip gi nesišypsosi, kai su Gilbertu taip visada paprasta bendrauti, kad ji nė nenusimąsto, kaip stipriai. Na, arba nenori mąstyti. – Ir tai būtų geriausia dovana? – kilstelėja antakius rimtai susidomėjusi ir aiškiai išgyvena galimybių vertinimo procesą, - PUSĖS MINUTĖS... o vieno „blet“ – neužtektų? Na, slaviško to tokio.. blyat, kaip Olsen viename interviu mokė Jimmy... James? Kažkurį iš late late late late, - pamosikuoja rankele intriguodama Wright ir tik šypsosi, nors, aiškiai jai kur kas smagiau, tačiau juk reikia išlaikyti rimtį. – Spėjimas.... spėjimas yra spėjimas, atsakymą sužinosite kitoje laidoje, - tarstelėja mesdama zefyrą į puodą ir pakrizena jausdama, kad gal būtų pats metas trupučiuką apsiraminti, tačiau bent jau kol kas tai nevyksta. – lauksiu komentarų, - priduria dar šyptelėdama ir pati dar kartelį apmąsto filmą. Papurčiusi galvą nusprendžia, kad dar kartą tikrai jo nežiūrėtų.. o gal? – Na, va, dabar nežinosi – pyragas ar keiksmažodžių puokštė.... – nutęsia svajingai, trupučiuką didžiuodamasi savimi, kad užminė mįslę ir Gilbertas nežinos, ką gaus tiksliai. Gal abu? Coralie tikrai nebūtų gaila... turbūt. – Koks dar paliksi???? KĄ gi tu be mano kakavos darysi.... – nutęsia dramatiškai prisidedama ranką prie krūtinės ir išpučia akis. Žodžiu, įsijautusi į neaiškų judviejų spektakliuką, kol kalba pasisuka kitomis temomis, kur Carolie iškalba ir išmonė tikrai taip vešliai nežydi. Kol Gilbertas ją drąsina, Alyssandra į jį nežiūri – lemputes narplioti tikrai susikaupimo reikalaujantis procesas, ką jūs. Argi yra kitaip? Po paskutinių žodžių, Rivier pakelia akis į Gilbertą ir širdukas praleidžia vieną kitą dūžį. Akimirką, rodos, nori pasakyti kažką, ko pati dar nė nesuvokia, tačiau pagauna save tokiam momentėlyje ir tiesiog nusišypso. –Aiii, Gilbertai, ką tu... nenoriu nieko laužyti įskaitant save, - sumurma neaiškiai vėl intensyviai bei produktyviai narpliodama lemputes ir atsidūsta, - jau ir taip arti angliuko stadijos, - vėl neaiškiai sumurma pridurdama ir tyliai nusijuokia. Nors suprasti galima, kad Coralie tikrai ne kartą degė ir ji nenori sudegti galutinai. Gi ji ne koks feniksas... o gal? – Neee...? tai čia tas nee.. negula puslapiuose ar neatsirado? Kaip turėčiau interpretuoti šitą jūsų pasakymą? – kažkodėl baisiai susidomėjusi Gilberto padėtimi, ištaria vėl pasiimdama geriausią savo ginklą – juoką, ir ištiesia suspaustą kumštuką link vaikino, tarsi būtų žurnalistė bandanti prakalbinti miglotai savo gyvenimo detalėmis besidalinančią įžymybę. – Laaaaauksiu, - nusišypso dabar patenkinta, kad gaus, ką paskaityti ir užsiima Gilberto megztuko tyrinėjimu. – Ar tai šantažas? – kilstelėja antakius įtariai žiūrėdama į vaikiną ir caktelėja liežuviu pasibaisėjusi. Pakilusi apsidairo po butą jausdama dunksinčią širdį – ak, na, ir pačiu metu. Ko gi dabar neramu? Oi, nežinia nežinia.. Coralie vėl pati prieš save užsimerkia, o fiziškai akimis tyrinėdama butą. – Gal vieną ant to medžio? Kitą po televizoriumi? Ką manai? – kilstelėja antakius nusišypsodama ir pažvelgia į Gilbertą. Kaip tik tuo metu užgroja Wham! Kalėdinė daina ir Alyssandros širdis akivaizdžiai išsilydo ir mergina plačiai nusišypso linguodama į taktą, kol kas praleisdama visokius uuu ir aaa. Tik prasidėjus žodžiams, ji pradeda dainuoti kartu, prisidėjusi vieną ranką su visomis lemputėmis prie krūtinės, visu kūnu pasisukdama į Gilbertą. Nusijuokusi, judėdama į muziką bei dainuodama, gana padrikai ištiesia lempeles ant po televizoriumi esančios lentynėlės ir tada čiuptelėja ant stalo stovėjusią druskinę, kuri kuo puikiausiai atlieka mikrofono funkciją. - Once bitten and twice shy... I keep my distance.. but you still catch my eye, - mirktelėja Gilbertui rengdama tikrą pasirodymą ir krizendama išdainuoja: - Tell me, baby.. Do you recognize me? – pakilnoja antakius galiausiai smagiai nusikvatojusi ir tiesiog juda į muzikos ritmą taip paskatindama Gilbertą pašokti kartu su ja, o čia pat ir šunytis į kompaniją prisijungia smagiai pasišokinėdamas.  
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke
Posts : 269
Location : maybe, we can find a place to feel good and we can treat people with kindness
Name : Greta
Loftas - Page 2 IG6ppv7
Gilbert Theo Wright

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptySun Dec 29, 2019 11:30 pm



– Pati geriausia, kokią tik galėtum padovanot, – patikina plačiai išsišiepęs. – Hmmm, nebent jei taip piktai kartotum tą „blet“ pusę minutės. – Spragteli pirštais trumpai pagalvodamas, kad jei koks nors detektyvas po jo mirties knistųsi po visus voicemails ir rastų tokią nepaaiškinamą merginos balso žinutę... nu komedija. – Nors manau, laisvai galėtum pavaryt geriau už Olsen ir jos „Pizdiec nahui blyat“, – krizendamas atkartoja ten jos išsireiškimus, kurie šiaip visai tiksliai atspindi, kaip jis pats keikiasi, kai kojos pirštu į kokią spintelę netyčia įspiria. – Bet kuriuo atveju, neabejoju, kad liksiu sužavėtas, – jei atvirai, tai net jis pats nežinotų, ko labiau norėtų, ar keiksmažodžių lavinos, kurios, turbūt klausytųsi kiekvieną kartą, kai pasidarytų liūdna, ar pasiilgtų Rivier balso, ar pyrago, kuris jo skrandį garantuotai užpildytų meile. Visgi jo santykiai su gardumynais buvo labai rimti. – Nu gerai gerai, be tavo kakavos gal ir sunki žiema būtų... – turbūt ne kiek be kakavos, bet be pačios Coralie. Besiklausydamas tokių labai tylių draugės atsakymų, nusprendžia, jog gal geriau nepainioti čia tokios temos šventiniu laikotarpiu, gi norisi labiau atsipūsti ir negalvoti apie panašius dalykus. Ar bent jau trumpam nuo jų pabėgti. Ir pats nemėgo per daug kalbėti tokiomis temomis, na, galbūt dėl to, kad nebuvo jis toks iškalbus šnekant gyvai. Keista, kaip jam pavyko parašyti visą romaną, kai čia mikčioja vos prabildamas apie jausmus...  – Na, tik sakau, kad labai lengva pro akis praleisti akivaizdžius dalykus, kai apie juos visai negalvoji... – pats tyliai suburba, po akimirkos suprasdamas, kad kai per daug mąsto, ką sakyti, pradeda nusišnekėti arba pusė jo sakinių tiesiog nesiriša. Ir pats jau norėdamas nuvyti savo mintis, tik nežymiai mosteli ranka nepakeldamas akių. Staiga sulaukęs „mikrofono“ prie veido, truputėlį patyli, galvodamas, kaip čia mandrai atsakyti, kad jo skandalingą citatą galėtų naudoti straipsnio antraštei. Nors žinant jį, gi vėl nusišnekės. – Niekada nekuriu savo veikėjų, kurie šimtu procentų atitinka kažkokį realų žmogų. Ta prasme, iš asmeninio gyvenimo įterpiu tik žmonių savybes, ar kokį inside joke, gal kokio dialogo nuotrupą, kuris įsiminė... Ką gali žinoti, gal pagrindinis veikėjas labai skaniai ruošė kakavą su zefyriukais? – Pakilnodamas antakius nusijuokia, pats nebūdamas tikras, ką jis čia susapaliojo, na, bent jau pabandė paaiškinti, kaip jo smegenys veikia rašymo metu, tuo pačiu ir išvengdamas tiesmuko atsakymo. – Gal ir taip, o gal ir ne. Priklauso nuo to, kaip labai norite megztuko. Nors žinok, neseniai čia buvo prieššventinis apsipirkimas, tai dar tokių ugly sweaters prisipirkau... tave sužavėtų labiau nei šitas, – pirštais lengvai timpteli savo megztuką, pamanydamas, kad grįžęs namo išsitrauks tuos naujus pirkinius ir būtinai atsiųs draugei nuotraukas. Atsistojęs akimis susiranda tą medelį ir išgirdęs dainą, kol kas tik pečius judindamas užmeta lemputes, dar pasistengdamas pataiso, kad gražiau atrodytų. Pasukęs galvą į Coralie, kuri jau spėjusi susirasti mikrofoną rengia pasirodymą, ir pats pačiumpa nuo sofos televizoriaus pultelį, prideda jį prie lūpų ir dramatiškai atsistoja priešais merginą. – Well, it's been a year, it doesn't surprise me, – pirštu pamosikuoja nesugebėdamas sulaikyti juoko ir tuo pačiu pats judėdamas pagal muziką. Niūniuodamas dar apsisuka aplink save ir netrukus vėl žengteli arčiau Rivier. – Nooow I know what a fool I've been, but if you kissed me now... – nutildamas praleidžia sekančią eilutę bei kelias sekundes paprasčiausiai žvelgia į priešais stovinčią merginą. Jau vien iš surimtėjusios veido išraiškos buvo galima spėti, kas dėjosi jo galvoje, tačiau atrodė, kad tarp jų buvo kažkoks trapus nematomas stiklas, kurio Theo nedrįso peržengti, nes kažko vis pabijodavo... Ne kartą bandė nuvyti bet kokias panašias mintis, tačiau tie praleisti širdies dūžiai, ilgi akių kontaktai vis neduodavo ramybės. Iš kitos pusės, atrodė per daug sudėtinga spėlioti, kas dedasi kito žmogaus mintyse, o Gilbertas, nors ir pasižymėjo sugebėjimu iš kūno kalbos perprasti asmenį, kartais apsisukus galvelei blogai suprasdavo ženklus, dėl ko vėliau norėdavosi pranykti žemėje.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Posts : 348
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyFri Jan 03, 2020 10:27 pm



Klausosi Gilberto slapčiausių kalėdinių troškimų ir primerkia akis dar labiau jį tirdama, o jam nusikeikus smagiai nusijuokia, nes, visgi, Theo taipogi negirdi dažnai it mužiką keiksnojantis. 
-Keisti tie tavo norai, Gilbertai... – nutęsia įkvėpdama oro, - bet norai yra norai, žiūrėsime, ką fėjos gero galės su tuo padaryti, - ištaria kuo rimčiau priimdama Theo pageidavimus, tačiau tuoj pat vėl šypsosi, nes įsivaizduoti save stovint ir keikiantis į telefoną, ne ką mažiau pralinksminantis vaizdelis. – mhmmm, tu gerai pagalvok, - primerktomis akimis žiūrėdama į jį palinksi bei patapšnoja smiliumi ties smilkiniu, tarsi tai paskatintų Gilbertą tik dar geriau apgalvoti savo egzistenciją be Coralie kakavos. O pati tiek daug tikslingai negalvoja, tačiau kiti Theo  žodžiai priverčia vieną kitą blokuojamos smegenų dalies ląstelę krustelti. Hmmm, ne.. ko gi ji galėtų nepastebėti... Ar ji galvoja apie tai, apie ką neturėtų? Ar jis tai sako tyčia? Ar apskritai? Oiii, ne, ji tikrai neklaus.. jeigu kalba eitų apie kokias nors.. kad ir bluselės Theo apatiniuose, Carolie tikrai kaip nors pasitiklintų: ar tikrai bluselės? Kiek kartų per savaitę maudaisi? Su kuo tu apskritai susitikinėji... o čia, matote, daug subtilesnis reikalas. Bluselės ties skrandžiu ir širdyje. Žinoma, ne fizinėje, toje dvasinėje, kurioje telpa žmogaus esybė. Kiek ten daug apskritai telpa... Tačiau užuot dar labiau į tai gąsdinančiai besigilinusi, geriau išklauso Gilberto atsakymo, kuris ją visai lengvai išblaško. Pagalvoja apie visus rastus veikėjus jo kūriniuose, - esu įsitikinusi, kad tokio dar nebuvo? Turi kur pasistengti... – nutęsia priekaištingai caktelėdama liežuviu ir nusišypso aiškiai patenkinta atsakymu, nors tikslas pačios jos, matyt, tikrai buvo ir ne toks.. – Tu supranti, kad esi žiaurus? Tiek intrigų primėtai, o dabar, ką gaunu..... gerai, gavau elfą, bet vis tiek, - pamosikuoja rankute pasižiūrėdama į savo naują draugą, tada pasižiūri į kiek senesnį ir pakraipo galvą negalėdama patikėti savo draugo barbariškumu. Kitokie elfai, tapkutės, megztukai.. gi ji nori visko, juolab, jeigu tai dovana nuo Wright. Nors ką čia tos materialios dovanos, kai Gilbertas šiaip apskritai yra dovana – na, ar kiekvienas taip imtų ir prisijungtų prie jos puikiojo Rivier special christmas show. Tik linguoja kartu į ritmą su Gilbertu ir juokiasi. Leidžia vaikinui turėti solo partiją, tik smagiai ore, it kokia tikra šokėja, pakraipydama rankas, kurios nusileidžia jau po trupučiuką,  nes tos dainos eilutės... tikros pokštininkės! Nuleidusi rankas, kaip ir jaučia, kad čia pats tinkamiausias momentas skelti kokį nors medinį juokelį, bet daryk, ką nori – galva tuščia it senas kiauras kibiras, niekas neprasisuka ant liežuvio galiuko, o jeigu ir prasisuktų – ar išeitų ką pratarti? Gerklę ištiko sausra, rodos, nė lašelio n metų joje nėra buvę. Carolie apimta sąstingio, tiesiog spokso į Gilberto akis, leisdama trumpą akimirkos dalį žvilgsniui slystelėti kiek žemiau. Laisvoji ranka nejučiomis pakyla iki Gilberto rankos šiek tiek aukščiau alkūnės. – Koks.. minkštas.. megztukas, - sumurma švelniai spustelėdama ir, akimis pasekusi savo veiksmą, vėl pakelia akis į Gilbertą, kuris, rodos, netgi trupučiuką priartėjo? Čia ji paėjo? Ar jis? Oi, ji supranta, kad dabar ne tik medinuko momentas, bet ir tas, kada ji juokaudama atsitraukia, keliauja šokti toliau ar pakibina savo šunytį. Tačiau ji nenori. Klaikiai nenori sugadinti šios akimirkos, todėl joje pasilieka kiek ilgėliau, dabar pirštų galiukais keliaudama minkštu Gilberto megztinuku arčiau link krūtinės. Jai tereikėtų dar truputį palinkti ir... bet jeigu tai tik vienas iš jų spektakliukų? Gal Wright apsiėmė itin atsakingo vaidmens? Kelios sekundės, tačiau Alyssandrai atrodo, kad ji išprotės. Smegenys, rodos, kraunasi lagaminus intensyviai tylėdamos ir pykdamos dėl nevykstančio bendradarbiavimo. 
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke
Posts : 269
Location : maybe, we can find a place to feel good and we can treat people with kindness
Name : Greta
Loftas - Page 2 IG6ppv7
Gilbert Theo Wright

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyMon Jan 06, 2020 2:35 am



Tikrai kad keisti kartais buvo jo norai, bet dėl to juk ir įdomiau, kai priverčia kitus pasukti galveles, o ir smagu sutikus ką nors, kas taip pat turi neįprastą skonį, tai čia win-win situacija gaunasi. – Čia jau tik fėjos ir nuspręs, kas labiau pradžiugins mano širdį, – linkteli tarsi duodamas užuominą, jog bet koks sprendimas jį pralinksmins, galbūt ne dėl pačių dovanų, bet labiau dėl to, nuo ko jos bus gautos. O ir puiki proga dar daugiau laiko praleisti kartu ir pasijuokti iki ašarų iš savo keistų dovanų vienas kitam. Šiuo metu ir pats nebuvo visiškai tikras, ką turėjo galvoje taip išpyškinęs savo mintis, kartais tiesiog taip atsitikdavo. Paprasčiausiai Theo buvo toks, kuris arba užuominomis kalba, arba rėžia viską į akis. Bet pastarasis variantas labiau tikdavo tada, kai reikėdavo sakyti tiesą, tačiau kalbant apie jausmus, kurių pats nebuvo iki galo išanalizavęs, na, čia jau visai kitas reikalas... Juk negali išrėžti to, ko pats nesupranti, ar ne? Arba Gilbertas tik įsivaizdavo šitą reikalą tokį jau baisiai sudėtingą. Bet kuriuo atveju, nemėgo gluminti žmonių kažkokiomis užuominomis, nes kartais nuskambėdavo kaip koks nepripažintas filosofas, kurio mintis, geriausiu atveju, galima tik patweetinti. – Tikrai turiu, – rimtai ištaria, tarsi priėmęs kokio komisijos nario kritiką, tačiau netrukus nesulaiko juoko. Kilus minčiai sukurti veikėją, kurio vienintelė funkcija romane skaniai gaminti kakavą, ir jo daugiau neminėti nė viename knygos puslapyje, pralinksmino, o turbūt ir pačią draugę skaitant priverstų juoktis iki ašarų. Na, deja, ne visos genialios mintys privalo būti įgyvendintos, nes nežinia, kaip reaguotų tie, nesuprantantys tokio inside joke, bet gi pasvajoti smagu. – Ha, kaip lengva tave suerzinti, – pirštu pamosikuoja jai prieš nosį su neblėstančia šypsena veide, kuri tik ir byloja, kaip jam smagu taip intriguoti Coralie. – Nenusivilsi, va tą tai tikrai pažadu. – Mirkteli akimi sukeldamas tik dar didesnę intrigą, mhm, labai jau nenuspėjamą vaidina, lyg ruoštųsi kokį sraigtasparnį atskraidinti, kad paimtų Rivier ir nuskraidintų ją į kokį elfų miestelį, kur visi apsirengę ugly sweaters ir aplink trykšta kakavos su zefyriukais fontanai. Nebloga idėja, bet ją išpildant reikia turėti ne vieną atsisukusį varžtelį. Tebesant toje akimirkoje, kai jiedu taip sustingę stovi vienas priešais kitą, Gilberto galvoje sukasi šimtai minčių, tačiau tuo pačiu ir atrodo, jog ji visiškai tuščia. Muzika fone tarsi išblanksta kartu su gebėjimu nukreipti žvilgsnį nuo merginos akių. Neturėdamas jokio supratimo, kodėl jis staiga tiesiog nebegali, ar tiksliau, nebenori atsitraukti, tik įkvepia oro pajutęs švelnų prisilietimą per megztuko medžiagą. Reikia džiaugtis, kad bent kvėpuoti nepamiršo. Taip dabar nori, kad šios kelios akimirkos truktų amžinybę ir tai netaptų vienu iš tų „jeigu“ prisiminimų, kurie Wright taip neramindavo. Vienas ilgesnis prisilietimas, kitas flirtuojantis žvilgsnis ar keistai ištarti žodžiai, visa tai susidėjo į tokį neaiškų mišinį jo smegenyse. Iš kur jis galėjo žinoti, kaip visa tai įmanoma suprasti ir kaip nenudegti priėmus prastą sprendimą? Tačiau būtent šis momentas atrodo kitoks. Gal dėl to, kad jau pakankamai gerai pažinojo vienas kitą kaip draugai ir suprato, jog čia vyksta kažkas kito?... Pajutęs tą priartėjimą, vis dar negalėdamas nieko ištarti, nusprendžia, jog čia vienas iš tų „dabar arba niekada“ situacijų, tad pasilenkia truputėlį arčiau Coralie veido, o žvilgsniui trumpam nukrypus į jos lūpas, užsimerkęs priartėja arčiau, kol jos galiausiai susitinka. Po kelių sekundžių trukusio bučinio, atsitraukia, tačiau vis dar neatsimerkia, lyg nenorėdamas, kad šis momentas tiesiog pradingtų, ir delną švelniai priglaudęs prie merginos veido, vėl ją pabučiuoja. Dėl kūną užliejusios šilumos, visos abejonės kaipmat išgaruoja, neberūpi jam, kas nutiks toliau ir viskas, ko jis trokšta, tai kad ši akimirka staiga neišgaruotų kaip sapnas.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Posts : 348
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyWed Jan 08, 2020 2:39 am



-Fėjos visada žino ką daro... – nutęsia iš širdies pritariančiai palinksėdama ir akimirką netgi pamąsto, gal reikėtų kaip nors dovaną sukomplektuoti... į kokį pyragą įdėti savo keiksmažodžių įrašą? Tačiau bet kokias panašias mintis pasiglemžia ta įdomesne kryptimi pasisukęs pokalbis bei garsūs Theo pamąstymai, kurie verčia Alyssandrą įbristi dar giliau į nežinomybės bei pasimetimo ežerėlį, kuris paskutiniu metu tampa tikraisiais jos namais. Gal čia tas jos amžius, kuo nors reikšmingas? Visgi jau visai tuoj tuoj, po keleto dienų, jai visi dvidešimt penki... brr, nusipurto nuo šios minties, ne tiek, kiek dėl savo amžiaus, kiek dėl to, perversmu kvepiančio laikotarpio, nes ne vieną tokį gyvenimą apturėjus, aišku, kad ramybės jo metu niekada žmogus neturi. Laimei, Gilbertas tuoj grąžina ją čia iš tokių pamąstymų ir pati Rivier pagalvoja apie veikėją, kurios mažytė supergalia – dieviškai skani kakava.. gal jai pačiai reiktų ką nors parašyti? Akivaizdžiai ypatingai suintriguota, kad net kiek irztelėjusi, patenkinta linkteli Wright pažadėjus, kad ji nenusivils jo dovana ir čia, žiūrėk, pasaulis apsisukęs, o gal ji, it kokia Alisa įvirtusi į kokį urvą, rastą savo pačios bute? Gal kokia lempelė ją įtraukusi? Kad taip šilta žiūrint į Gilbertą ir nė nesinori juokauti, taip sugadinant tokio dydžio akimirką, kurios vertę galima suprasti iškart. Juolab, kad jie apskritai kartu turėjo jau nemažai įvairių akimirkų – keleri metai artimos draugystės, suteikia nemažai progų tokių apturėti. Netgi tokių, kurios panašios į šią, tačiau, rodos, visada Rivier laiku spėdavo nuo jų pabėgti – pajuokauti ar pasišaipyti viską tiesiog nuleidžiant juokais, nes, kas gi laukia už tų durų, kurias nori-nenori jie būtų priversti peržengti, leidus tokiai akimirkai apsvaiginti taip, kaip būtent dabar? Rivier aiškiai stovi ant nežinomybės skardžio, bet Theo megztukas toks minkštas, o ta mažytė mažulytė erdvė tarp jų – saldi iki iš protėjimo, šimtąkart labiau ir tūkstančius kartų stipriau negu ant stalo šąlanti kakava. Gilbertui prie jos palinkusi, Coralie nežymiai iškvepia plaučiuose užsilaikiusį orą tiesiai į jo lūpas, negalėdama nuo šių atitraukti akių, o kai jos galiausiai prisiliečia prie jos lūpų, josios smegenys, negalinčios atlaikyti spaudimo, iš visų jėgų tvoja lagaminus žemėn, kad šie net atšoka, viskas ištįsta ir išsitempia it Munko garsiajame paveiksle, tik, dievaži, Alyssandra toli gražu nejaučia nieko panašaus į vienišumą ar egzistencinį tragizmą – nė kruopelytės, gal tik trupučiuką panikos, nesuvokiant, kas, po velniais, čia vyksta, tačiau jos širdis toliau salsta, aplimpa tąsia karamele ir viskas tik saldu saldu saldu. Tarsi dusdama nuo to užklupusio siaubingai didelio gliukozės kiekio, išsigandusi trūkčiojančiai įkvepia Theo trumpam atsitraukus, pažvelgia į draugo akis ir dabar pati arčiau jo palinksta. Pameta tą niekam nebeįdomią druskinę ir rankomis apsiveja Gilberto liemenį su visu tuo minkštu megztuku, taip dar arčiau prie jo prsispausdama, kaip, galbūt, darė šimtus kartų prieš tai, bet niekada tuo pačiu taip jaudinančiai ir saldžiai liečiantis jų lūpomis. Kodėl ji tiek kartų stengėsi to išvengti? Dabar ji nerastų nė mažiausio pasiaiškinimo, išskyrus tą, kad buvo kvaila. Delnu iš lėto slysdama Gilberto nugara, staiga krūptelėja nuo prasidėjusio intensyvaus urzgimo – matyt, kurį laiką derinęs ir pasistengęs, pasinaudojęs šeimininkės silpnumo akimirka, šunytis be didelių problemų nusitraukė elfą, netgi padėtą ant aukštesnės lentynos, nes ta nelemta jo koja... Coralie ne iškart suvokdama kas vyksta, galiausiai atsitraukia nuo Gilberto puldama į elfo gelbėjimo misiją, – LIUSIAU, – subara šunytį ir tuoj atima iš jo pasigautą auką. Atsitiesus, spaudžiant žaislą prie krūtinės, Coralie trenkia žaibas ir į liepsnas spėjęs įsisukti kūnas, dabar atliepiamai virptelėja  – kas gi, blyat, čia ką tik įvyko? Hmhmhm, neaišku, bet ji būtų už pakartojimą... Visiškai pasimetusi, atsisuka į draugą ir, išraudusi truputį dar labiau, pasislepia trumpam už elfo. Tada žengtelėja žingsnį artyn, nuleisdama žaislą sau žemiau krūtinės ir stabtelėja per žingsnį nuo Wright, – ar gali pažadėti, kad bet kokiu atveju, bent pasistengsi likti mano draugu? - paklausia tyliai bei kiek nedrąsiai, vėl truputį kažin ko dusdama ir vėl paskęsta Theo akyse – galvoje pasauliai toliau verčiasi, ji nenori ištrinti to, kas ką tik įvyko, ir netgi truputį bijo: o kas jei tai tiesiog buvo per gerai? Ką? Smegenys sutekėti į vietą labai griežtai atsisako – šauks ir klyks, gal nutekės į kokį kitą šedevrą, dievaži, bet atitinkamai funkcionuoti šiuo metu Rivier galvoje – oi, nė už ką.
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke
Posts : 269
Location : maybe, we can find a place to feel good and we can treat people with kindness
Name : Greta
Loftas - Page 2 IG6ppv7
Gilbert Theo Wright

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptySun Jan 12, 2020 9:34 pm



Pilnai tikėdamas Coralie fėjų žiniomis, nutaiso plačią šypseną ir lėtai linkteli galva. Stebėdamas jos susimąsčiusią veido išraišką tas kelias akimirkas, pabando tik spėlioti, ką gi ji sugalvos, gal atidarius kaspinu papuoštą pyrago dėžę kažkas ten sprogs viduje ir Theo veidelis bus papuoštas gardumynu, o iš už kampo atbėgs ir pati Rivier filmuodama telefonu bei gyvai apibers jį keiksmažodžiais? Viskas, ko trūktų, tai frazė „you just got punked” gale, kaip kad sakydavo Ashton Kutcher savo laidoje po visokių prankų... Mhm, labai rimtos mintys sukasi jo galvoje. Ne pirmas kartas ir pačiam Gilbertui, kai jis kaip nors sugadina ypatingą akimirką kokiu tragišku savo juokeliu, taip bandydamas nukreipti ne tik dėmesį, bet ir mintis kitokia linkme. Keista, atrodo, gi rašytojas turėtų būti iškalbus ir panašiai, bet arba susipainiodavo liežuvis, arba pritrūkdavo žodžių tam tikrose situacijose. O gal tiesiog nujautė, kada geriau patylėti, kaip sakoma, veiksmai gali būti iškalbingesni už tūkstančius žodžių. Rafaelo reklamoje apie saldainius taip kalbėjo, bet laisvai galima pakeisti ir į kitką. Bet kuriuo atveju, kuriam taip nepasitaiko, kai atmosfera šiek tiek pasikeičia? Dažnai manydamas, jog ne taip supranta kito asmens kūno kalbą ar ne taip interpretuoja ištartus žodžius, netrukus pakeičia temą apie visai nereikšmingus dalykus ir šauna savo tipišką „ar tiki, kad žmonių nusileidimas Mėnulyje iš tiesų įvyko?” klausimėlį, apie kurį galėtų pliurpti valandų valandas, vėliau dar įterpia kažką apie juodąsias skyles, na ir taip nukeliauja iki pačios žmonijos egzistencijos prasmės. Tačiau šios akimirkos nė už ką nenori nutraukti nukreipdamas žvilgsnį, nusišnekėdamas ar dar, bala žino, kaip. Nors smegenys, rodos, vis dar skraido kažkur kosmose, viskas, į ką Theo sutelkęs dėmesį, tai švelnios Rivier lūpos, nuo kurių vos tik atsitraukus, norėjosi vėl prisiliesti kaip prie kokio uždrausto vaisiaus. Išgirdęs tolimą urzgimą, ir pats neiškart supranta, iš kur jis sklinda, gal čia kokia naujai perrašyta dainos versija... Tačiau viskas tampa labai aišku jai greitai atsitraukus ir puolus gelbėti elfo, o tuo tarpu ir Gilbertas sugeba pamažu grįžti į realybę. Taip gerai gi Wright sutarė su šunyčiu, o dabar va, kad nori, nusprendė viską sujaukti... Nežinia nežinia, ar švenčių proga sulauks tiek daug skanėstų, kuriuos jau ruošėsi jam nupirkti. Stebėdamas tą trumpą gelbėjimo operaciją, giliai įkvepia oro, tikėdamasis, kad tai prablaivys jo apsvaigusią galvelę, tačiau atsisukęs į Coralie, kaipmat sustingsta vietoje. Merginai besislepiant už elfo, ir pats kelias akimirkas nežino, kur nukreipti žvilgsnį, tačiau sau primena, kad nereikėtų stovėti kaip medžiui. Iš to pasimetimo netyčia spusteli pultelį, kurį vis dar laiko vienoje rankoje, įjungdamas televizorių. Įsijungus kažkokiai dramatiškai telenovelei, na, tą galima spręsti iš per daug rimtos muzikos ir garsiai ispaniškai kažką aiškinančios moteriškės, suraukęs antakius atsisuka į ekraną ir supratęs, ką padarė, paspaudžia raudoną pultelio mygtuką, taip ją išjungdamas. Jei ne jie patys yra kliūtys, tai būtinai kažkas kitas jomis taps... Rivier žingsniu priartėjus arčiau, pakelia į ją akis vis dar sunkiai patikėdamas, kas ką tik įvyko. Jai prabilus, sukanda žandikaulį, tarsi tikėdamasis blogiausio. Kas, jei tai visai nesibaigs taip, kaip jis tikisi? Negi viską sugadino nesugebėdamas susivaldyti? Kas, jei dabar gaus dar kokį antausį ar į jo krūtinę skries tas elfas, laikomas jos rankose? Tačiau išgirdęs jos žodžius, akimirką nesugeba praverti burnos, nes paprasčiausiai nežino, kaip atsakyti... – Ne, – tam išsprūdus, trumpam prikanda lūpą ir pultelį nežiūrėdamas mesteli ant sofos. – Pažadu likti pačiu geriausiu, – ir pats žengteli arčiau Alyssandros, veide pasirodant nežymiai šypsenėlei. Net nenutuokia, kas čia toliau bus, bet jokiomis kalbomis tikrai neatsuks laiko atgal. – Nebent... manai, kad tai buvo klaida ir nori likti tik draugais? – blausiai ištaria, pabrėždamas tą „tik”, tačiau pats susierzina, kad išdrįso to paklausti. Tikriausiai nežinotų kaip elgtis, sulaukęs neigiamo atsakymo. Kaip įmanoma iš atminties ištrinti tai, ko giliai viduje tiek kartų tikėjaisi, kad įvyks? Delnais švelniai apgaubia Coralie rankas, kuriose įsitaisęs tas nelaimėlis žaislas vis dar neatitraukdamas žvilgsnio nuo jos. Galėjo atnešti kokį butelį vyno, kurį ji būtų saugiai pastačiusi ant stalo ir augintinis tikrai nesugalvotų pačiupti jo į naasrus, na, bet kam dabar švaistyti laiką tais „kas būtų jeigu būtų” klausimais... Kažkaip netikėjo Theo jokiu likimu, tačiau kai kurios gyvenimo situacijos kartais tikrai įdomiai susiklostydavo.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Posts : 348
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyTue Jan 14, 2020 4:54 pm



Ir kaip gerai, na, bent jau tą saldžią akimirką atrodo, kad nei vienas iš jų šįkart nenuklydo žinomais keliais; užuot kalbėję apie mėnulį ir kitus nežemiškus visatos reikaliukus, jie pasirinko kelią, kuris galbūt tįsta per patį mėnulį, o gal naują planetą, yra visai nepramintas ir sunku suprasti, kur jis veda, kur gi jis baigiasi, kaip ir ne taip lengva suprasti, kada jis spėjo užželti įprastos draugystės plotuose. Tačiau liesdamasi prie Gilberto lūpų, Coralie apie tai negalvoja, kaip ir apie tai, jog tokia situacija, jos gyvenimą dar labiau supainios ir ji tikrai turės iš naujo visas lentynėlės tvarkyti – velniop! Velniop viską, išskyrus urzgiantį šunį, žinoma, tikra revoliucionierė! Tą pačią akimirką atsitraukusi gailisi, tačiau, matyt, taip reikėjo. Taip atsiranda vietos bent trumpam apsvarstymui – o gal grįžti? Tačiau o! rodos, kažkas aiškų kelią užstatė aukščiausia tvora, o kojas apipynė vijokliais. Abiems tylint, o šunyčiui liūdint, netekus tokios pramogos, Carolie suspaudžia lūpas ir krūtinėje bando sulaikyti pašėlusiai besidaužančią širdį, o tada krūptelėja iš rankų išmesdama vargšą žaislą. 
– Aš to nežiūrėjau, - trumpai tarstelėja atsitiesdama po dar vienos elfo gaudymo misijos ir mostelėja rankute, tarsi tai būtų labai aktuali informacija šiame kontekste, nes, jeigu jau ji žiūrėjo muilo operą... Galiausiai atsidūsta ir tam tikra prasme atsipalaiduoja – kas įvyko, tas įvyko, juk čia ne ta telenovelė, kurią šiais laikais daugeliu atveju gali atsukti atgal. Sugebėjusi tinkamai suformuluoti klausimą, kokią sekundėlę, skęsdama vaikino akyse, šįkart be jokios nesąmoningos ar sąmoningos baimės, kad jis ką nors pastebės, nurimsta, o tada tas velnio neštas ir pamestas „ne“ nukrenta it švininis svarstis, pramušdamas visas įmanomas ramybės sienas ir širdis per tas visas skyles nukrenta iki pat kulnų ir, rodos, dar žemiau – gal į svečius pas kokį kaimyną? - blet... – sušnabžda taip, kad pati vos girdi, ir nusuka akis  į šoną, nes, o dievai... KAIP TAI „NE“? KĄ DABAR DARYT? Tačiau Wright tuoj pat taiso padėtį ir Coralie akimirką akmeniniu veidu žiūri į jį, panašiai taip, tarsi planuotų jam gerai užvanoti tuo pačiu švininiu svarsčiu ar bent jau elfu per jo galvą. – Ne, - pakartoja pamėgdžiodama jį ir dar kartą atsidūsta dabar jau šiltai šyptelėdama. Atsakyti į jo klausimą ji neskuba – gana akivaizdžiai dėl kažko dvejoja, tačiau Gilbertui suėmus ją už rankų prasižioja, - daug šansų, kad tai yra klaida... – nutęsia pažvelgdama vaikinui į akis ir dar patyli, šįkart, nė nesistengdama tyčia jam įvaryti dar vieno širdies smūgio, tiesiog pagalvoja ir supranta, kad šitam procesui vykti jos galvoje – per daug didelis iššūkis, o ką jau kalbėti apie kažkokius sprendimus, kuriuos būtų visai naudinga priimti. - bet kokiais atvejais esu šimtąkart labiau vykusi tik draugė, - tarstelėja pabrėždama tą mažučiuką, tiek reikšmės sakiniui suteikiantį, žodeliuką, – bet nuoširdžiai, dabar viskas, ką noriu daryti... – tarstelėja vėl įkvėpdama daugiau oro, – yra tai, – sumurma ir žengtelėjusi dar vieną žingsniuką į priekį tiesiog pabučiuoja Gilbertą, tik dabar lūpomis daug reikliau apglėbia čia viršutinę, čia apatinę jo lūpą, ir galiausiai viena ranka apsiveja jo kaklą, tą pačią akimirką išmesdama tą elfą velniop į kitą buto kampą, na, ir tegu Liuska sau vakarieniauja, velniai nematė, nusipirks tokį patį elfą kitą kartą, net galės ir pačiam Theo padovanoti, žodžiu, labai vietoje panikė pagaliau susidėlioja prioritetus ir dabar jau ir antra ranka apsiveja vaikino kaklą, nepaisant to, jog nesijaučia drąsiai taip, kaip galėtų, nes, o dievaži, jeigu jis vėl netyčiom numes kokį skambų „ne“? Nedrąsu... labai nedrąsu... bet gardu. Taip beprotiškai gardu ir gera, kad šią akimirką nesugalvotų, kaip turėtų būti kitaip – viskas labai vietoje ir visko užtenka, taip lagom, kaip švedai pasakytų.
Back to top Go down
Gilbert Theo Wright

Priority : all of my friends, we're a disaster. we love being caught up in the action, eating fire and smoke
Posts : 269
Location : maybe, we can find a place to feel good and we can treat people with kindness
Name : Greta
Loftas - Page 2 IG6ppv7
Gilbert Theo Wright

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyTue Jan 21, 2020 12:40 am



Aiškiai sutrikęs kurį laiką nenuleidžia nuo Alyssandros žvilgsnio, tarsi tikėdamasis, jog ji kažko imsis, bet tuo pačiu ir nutuokdamas, kad pačiam reikia kaip nors reaguoti. Na, kodėl taip sunku pajudėti iš vietos, juk ne pelkėje jie abu stovi. Išgirdęs taip greitai iš merginos lūpų išsprūdusį pasiteisinimą, kad ir kaip bando, nesutramdo šypsenėlės. Muilo operos ir pačiam nebuvo prie širdies, bet gal grįžęs namo ir neatsisakytų kažkokio dramų pilno serialo, kuris prablaškytų mintis banaliais juokeliais, nes kitu atveju visą naktį dar galvos apie Coralie. Nors, tiesą sakant, turbūt neiškeistų tokios veiklos į ką nors kitą. – Mhm, – numykia šyptelėjęs ir duodamas suprasti, kad tuo visai nepatikėjo. Kiekvienas juk turi kažkokią guilty pleasure... ar tai muilo operos, ar Kardashians realybės šou... Tą trumpą akimirką po savo ištarto žodelio merginos keiksmas priverčia jį suprunkšti, bet, kad ir kaip būtų keista, šiuo metu nenorėdamas sulaukti dar tokių keiksmažodžių lavinos, ištaiso padėtį pliurpėdamas toliau. Akmeninė Rivier veido išraiška byloja, jog gal metas jam baigt su savo šmaikščiomis pauzėmis, nes vieną dieną tikrai dar sulauks smūgio į dantis. Sulaukęs pamėgdžiojimo, kilsteli antakį nusišypsodamas, tačiau ta šypsena greitai dingsta iš veido, kai Coralie prabyla, jog visa tai yra klaida. KLAIDA? Jei galėtų, vožtelėtų pats sau per makaulę, kad sugalvojo užduoti tokį klausimą, bet kažkodėl jo smegenų veikla tokia sutrikusi šiuo metu... arba vis dar apsvaigusi nuo bučinio. Ne kartą jis buvo patyręs tą jausmą, kai atrodo, širdis nusirita į kulnus, o garsai aplink susilieja į vieną ir jis sustingsta vietoje, nežinodamas, kur dėtis. Vaikystėje toks jausmas aplankydavo išmetus ką tik nusipirktus ledus ant žemės, kiek vėliau – sulaukęs „mums reikia pasikalbėti” žinutės. Laimei, kiekvieno tokio nutikimo nespėja prisiminti, kadangi sekantys išgirsti žodžiai, nors ir nesulėtina jo garsiai besidaužančios širdies plakimo, truputėlį leidžia jam atsipūsti. Taip, tipiška Coralie, keršinanti jam savo paties gudrybe. Neabejotina, jog tai tikrai padės tašką jo tokių šmaikščių pauzių sąmokslams kuriam laikui. Dar nežinodamas, ką ruošiasi pasakyti, praveria burną, tikėdamasis, jog žodžiai stebuklingai kaipmat ims byrėti, tačiau net nespėjus giliau įkvėpti, vėl sulaukia bučinio. Matyt, jokių žodžių šią akimirką daugiau nebereikia, nors jie jau ir buvo susidėlioję į savo vietas, užtenka vieno prisilietimo ir Theo mintys vėl susimaišo bei nukeliauja į kažkur į kitą dimensiją. Išgaruoja bet koks noras dabar kažką sakyti, ir taip užtektinai vienas kitam baimės įvarė savo frazėmis su pauzėmis šį vakarą. O Gilbertas ir negalėtų pritarti labiau, viskas apie ką galvojo ir ko troško, tai būtent to, kas dabar vyksta. Rankomis apglėbęs Rivier liemenį, prisitraukia ją arčiau bei saldžiai pabučiuoja, svarstydamas, kodėl taip ilgai delsė, dvejojo dėl viso šito, kai šiuo metu tai atrodo maloniausias egzistuojantis dalykas pasaulyje. Akimirkai atsitraukęs įkvepia oro, kurio jo plaučiuose dėl užliejusios karščio bangos, atrodo, pritrūksta. – Žinai ką? – Pažvelgia merginai į akis ir nusišypso vis dar bandydamas atsikvėpti. – Persigalvojau, – prikanda lūpą padarydamas mini pauzę, kurios kaipmat pasigaili. Tikrai netyčia gavosi šįkart.  – Nemanau, kad man dar reikia kažkokios kitos dovanos. – Ir tai visiška tiesa, Gilbertas negalėtų įsivaizduoti nieko geriau šią sekundę, jokia dovana greičiausiai nepriverstų jo pasijusti laimingesnio, nei jis jaučiasi dabar. Nelaukdamas dar kokio pamėgdžiojimo, vėl pabučiuoja Coralie, kartu su ja paeidamas žingsnelį atgal arčiau sofos. Greitai išsineria iš savo minkštojo megztuko bei švysteli jį kažkur ant kilimo, dar akimi patikrindamas, kad neužkabintų kokio kakavos puodelio. Pirštais bėgiodamas nuogu kūnu po merginos marškinėliais, netrukus padeda juos nusivilkti bei numeta juos į tą pačią pusę, kaip ir savo megztuką. Nežinia, koks likimas laukia jų drabužių, šunyčiui gavus tokią laisvę, na, bet dabar tai visiškai nesvarbu. Besigrožėdamas Rivier, nusišypso kilstelėjęs antakius ir rankomis apglėbęs jos liemenį, prisitraukia ją arčiau bei kartu klestelėja ant sofos. Lūpomis bėgiodamas jos kaklu, o rankomis švelniai prisispausdamas prie savęs, tiesiog mėgaujasi kiekviena jaudinančia akimirka, nesulaikydamas ir kelių jaudinančių atodūsių. Garsiai besidaužanti Wright širdis pagaliau gauna, ko trokšta, o galva tiesiog apsvaigsta nuo tokio saldaus vakaro pasisukimo.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Posts : 348
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyWed Jan 22, 2020 9:11 pm



Na, kai pagaliau įvyksta tai, kas galvoje tiek kartų sukosi velniškai geram kontekste, o realybėje pasirodo viskas dar geriau – nenuostabu, kad kojos šiek tiek pelkėje mirksta. Juolab, kad geri pojūčiai neša didžiulius nežinomybės pluoštus, su kuriais Coralie dabar tikrai nėra pasiruošusi susidoroti. Tačiau Gilbertas nusišypso ir viskas, rodos, truputį atlėgsta, kūnas bent šiek tiek atsileidžia, o pačios lūpomis perbėga lengvutė šypsenėlė. Žinoma, iki to nelemto „ne“ išmušusio viską, kas spėjo per kelias sekundės bent kiek po kojomis sutvirtėti. Ir kaip gaila, kad pati paskendusi mąslioje tyloje, nespėja iki galo pasimėgauti neįkainojamu išsigandusiu Theo veidu. Vat ir bus jam „ne“!! Bus klaida..!! Et, pagalvos apie tai vėliau, dabar galvoje ir taip neblogas katilas verda, nepaisant to, kad dugnas tikrai kiauras, nes visos mintys krenta tiesiai į kontrolę beprarandantį lauželį, sudėtą tų, tarsi nuvogtų, Wright bučinių, kurių merginai vis maža ir ji nori dar. Spėja užmatyti, kad vaikinas nori kažką sakyti, bet, ai, ir gerai, kad jo lūpoms randa geresnės veiklos, dar netyčia anas numestų dar vieną bombą, o Coralie širdis neatlaikiusi tiesiog pliumptelėtų užsikalatojusi tiesiai po Gilberto kojomis. O dabar ji vietoje, kad ir lipa iš sau skirto kambarėlio, tačiau tik pačiomis geriausiomis prasmėmis. Bet tik pasidžiauk ir jis atsitraukia... Alyssandra kilstelėja antakius ir kačiuko akimis žiūri į jį, - ne, prašau, nesakyk... – nutęsia ir tik spėja atsidusti, kai Gilbertas vėl švaistosi žodžiais, palikdamas laiko jiems interpretuoti. Mostelėja ranka visai pasimetusi, kas čia vyksta ir kone gailiai žiūri į Gilberto akis – KIEK GALIMA KANKINTI!!! – ar tai reiškia... – nutęsia kone atšliedama nuo jo, tačiau vaikinas vėl prabyla tinkamais žodžiais ir Coralie tyliai, su palengvėjimu nusijuokia, - man rodos, tau reikėtų atimti kalbos dovaną, - sumurma priekaištingai caktelėdama liežuviu, tačiau širdis, kad ir apkrauta neįprastai dideliu krūviu, sąla girdėdama tokius žodžius. Galbūt dabar ir rastų, kaip čia pajuokauti, bet susilaiko užsispoksojusi į gražiąsias Gilberto akutes, o jo lūpos tuoj užima josios ir, ką tos kalbos... jau tiek prisikalbėję jiedu, kad tikrai vakaras tylos nepamaišys. Juolab, kai dabar galima taip nepadoriai draugą čiupinėti. Ne kartą yra mačiusi Theo be marškinėlių, bet dabar vaizdas atsiveria jai ir kvapo mergelė pritrūksta dar labiau. Pirštais perbraukia nuo jo kaklo iki pat pilvo apačios jausdama, kad lauželis supleškino ir patį puodą – velniop! Revoliucija vyksta ir oda šiurpsta Wright pirštams liečiantis prie jos odos taip intymiai, kitaip negu visus kartus prieš tai. Kad ir šiek tiek kuklindamasi, tačiau nusivelka marškinėlius, žinoma, atitinkamai akimirkai susipainiodama. Prikanda lūpą matydama kaip Gilbertas į ją žiūri ir, na, tikrai, kokio velnio jie tiek laiko tampėsi? Ignoravo viską, kas bylojo apie norą išpildyti panašaus pobūdžio scenarijų? Užkabina vaikino lūpas ir prisėda apžergdama jį, tačiau nespėjus įsijausti į bučinį, ji jau atlošia galvą užsimerkdama ir tvirtai suima jo pečius, nes tos jo lūpos... m-m-mm, kaip tikslingai jos keliauja. Išriečia šiek tiek nugarą, įveldama pirštus į Wright plaukus ir tingiai atsimerkia stebėdama taškelį sienoje, - Gilbertai... – išmurma jo vardą atsidusdama, - žinai... jeigu dabar sustotume.. turbūt dar visko taip smarkiai nebūtume sugadinę, m? – veldamasi išdėsto vangiai besisukančias mintis ir, truktelėjusi lengvai jo plaukus, pažvelgia jam į akis, bet, oi, ką ji čia pliurpia... – nusišneku, - sumurma lengvai paraukydama nosį ir tuoj vėl įsikabina į jo lūpas, labai aiškiai, jau spėjusi pamiršti, ką ką tik neaiškiai vebleno. Ayy, pagalvos apie tai rytoj. Šiandien, akivaizdu, nebėra nė kaip galvoti, o ir atsitraukti jau būtų per daug skaudu, todėl užuot žengus žingsnį atgal, Coralie keliauja į priekį – paleidusi vaikino plaukus bei truputį atsitraukusi, nusirengia apatinuką ir šveičia jį tolyn taip leisdama Gilbertui pamatyti tai, ko tikrai dar nėra matęs. Prisiglaudžia prie jo nuogos krūtinės ir, liežuviu kviesdama šokiui jo liežuvį, išleidžia tylią trumputę aimaną tiesiai vaikinui į burną. Na, tiek ten to kelio atgal į tą jų draugystę... bet Alyssandrai kažkaip šią akimirką tai visai nerūpi, kur jau, kur kas labiau susidomėjusi Gilberto kelnių situacija, na, kaip ten su tais užsegimais... tuoj išsiaiškinus atsega sagą bei užtrauktuką ir pati pašoka ant kojų. Na, gal planuoja bėgti? Atsižvelgiant, ką kalbėjo?Išsigando pamačiusi daugiau, negu reikia? Kur jau,  tik pačiumpa vaikino ranką ir nusiveda jį iki tvarkingai paklotos lovos bei užstumia duris vien tam, kad šunytis dar kartą nepagadintų akimirkos. Pasisukusi į vaikiną, užkiša nykščius už kelnių kraštų ir stumtelėja jas žemyn lengvai pakraipydama klubus bei galiausiai iš jų išlipdama. Kiek laiko praėjo, kada paskutinį kartą ji prieš ką nors buvo nusimetusi drabužius? Turbūt geras pusmetis? Jeigu ne daugiau, ką ji ten besuskaičiuos... tiesiog žino, kad dabar liepsnoja ir nori dar, ir dar, ir dar, ir tai taip aiškiai matyti jos veidelyje, kuriame pagaliau merginai nebereikia nieko slėpti. 
Back to top Go down


Sponsored content

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 Empty


Back to top Go down
 

Loftas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 2Go to page : Previous  1, 2

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Coralie Rivier-