I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Loftas - Page 2



 

Share
 

 Loftas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3  Next
AuthorMessage
Anonymous

Guest
Guest

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptySun Jan 12, 2020 9:34 pm


Pilnai tikėdamas Coralie fėjų žiniomis, nutaiso plačią šypseną ir lėtai linkteli galva. Stebėdamas jos susimąsčiusią veido išraišką tas kelias akimirkas, pabando tik spėlioti, ką gi ji sugalvos, gal atidarius kaspinu papuoštą pyrago dėžę kažkas ten sprogs viduje ir Theo veidelis bus papuoštas gardumynu, o iš už kampo atbėgs ir pati Rivier filmuodama telefonu bei gyvai apibers jį keiksmažodžiais? Viskas, ko trūktų, tai frazė „you just got punked” gale, kaip kad sakydavo Ashton Kutcher savo laidoje po visokių prankų... Mhm, labai rimtos mintys sukasi jo galvoje. Ne pirmas kartas ir pačiam Gilbertui, kai jis kaip nors sugadina ypatingą akimirką kokiu tragišku savo juokeliu, taip bandydamas nukreipti ne tik dėmesį, bet ir mintis kitokia linkme. Keista, atrodo, gi rašytojas turėtų būti iškalbus ir panašiai, bet arba susipainiodavo liežuvis, arba pritrūkdavo žodžių tam tikrose situacijose. O gal tiesiog nujautė, kada geriau patylėti, kaip sakoma, veiksmai gali būti iškalbingesni už tūkstančius žodžių. Rafaelo reklamoje apie saldainius taip kalbėjo, bet laisvai galima pakeisti ir į kitką. Bet kuriuo atveju, kuriam taip nepasitaiko, kai atmosfera šiek tiek pasikeičia? Dažnai manydamas, jog ne taip supranta kito asmens kūno kalbą ar ne taip interpretuoja ištartus žodžius, netrukus pakeičia temą apie visai nereikšmingus dalykus ir šauna savo tipišką „ar tiki, kad žmonių nusileidimas Mėnulyje iš tiesų įvyko?” klausimėlį, apie kurį galėtų pliurpti valandų valandas, vėliau dar įterpia kažką apie juodąsias skyles, na ir taip nukeliauja iki pačios žmonijos egzistencijos prasmės. Tačiau šios akimirkos nė už ką nenori nutraukti nukreipdamas žvilgsnį, nusišnekėdamas ar dar, bala žino, kaip. Nors smegenys, rodos, vis dar skraido kažkur kosmose, viskas, į ką Theo sutelkęs dėmesį, tai švelnios Rivier lūpos, nuo kurių vos tik atsitraukus, norėjosi vėl prisiliesti kaip prie kokio uždrausto vaisiaus. Išgirdęs tolimą urzgimą, ir pats neiškart supranta, iš kur jis sklinda, gal čia kokia naujai perrašyta dainos versija... Tačiau viskas tampa labai aišku jai greitai atsitraukus ir puolus gelbėti elfo, o tuo tarpu ir Gilbertas sugeba pamažu grįžti į realybę. Taip gerai gi Wright sutarė su šunyčiu, o dabar va, kad nori, nusprendė viską sujaukti... Nežinia nežinia, ar švenčių proga sulauks tiek daug skanėstų, kuriuos jau ruošėsi jam nupirkti. Stebėdamas tą trumpą gelbėjimo operaciją, giliai įkvepia oro, tikėdamasis, kad tai prablaivys jo apsvaigusią galvelę, tačiau atsisukęs į Coralie, kaipmat sustingsta vietoje. Merginai besislepiant už elfo, ir pats kelias akimirkas nežino, kur nukreipti žvilgsnį, tačiau sau primena, kad nereikėtų stovėti kaip medžiui. Iš to pasimetimo netyčia spusteli pultelį, kurį vis dar laiko vienoje rankoje, įjungdamas televizorių. Įsijungus kažkokiai dramatiškai telenovelei, na, tą galima spręsti iš per daug rimtos muzikos ir garsiai ispaniškai kažką aiškinančios moteriškės, suraukęs antakius atsisuka į ekraną ir supratęs, ką padarė, paspaudžia raudoną pultelio mygtuką, taip ją išjungdamas. Jei ne jie patys yra kliūtys, tai būtinai kažkas kitas jomis taps... Rivier žingsniu priartėjus arčiau, pakelia į ją akis vis dar sunkiai patikėdamas, kas ką tik įvyko. Jai prabilus, sukanda žandikaulį, tarsi tikėdamasis blogiausio. Kas, jei tai visai nesibaigs taip, kaip jis tikisi? Negi viską sugadino nesugebėdamas susivaldyti? Kas, jei dabar gaus dar kokį antausį ar į jo krūtinę skries tas elfas, laikomas jos rankose? Tačiau išgirdęs jos žodžius, akimirką nesugeba praverti burnos, nes paprasčiausiai nežino, kaip atsakyti... – Ne, – tam išsprūdus, trumpam prikanda lūpą ir pultelį nežiūrėdamas mesteli ant sofos. – Pažadu likti pačiu geriausiu, – ir pats žengteli arčiau Alyssandros, veide pasirodant nežymiai šypsenėlei. Net nenutuokia, kas čia toliau bus, bet jokiomis kalbomis tikrai neatsuks laiko atgal. – Nebent... manai, kad tai buvo klaida ir nori likti tik draugais? – blausiai ištaria, pabrėždamas tą „tik”, tačiau pats susierzina, kad išdrįso to paklausti. Tikriausiai nežinotų kaip elgtis, sulaukęs neigiamo atsakymo. Kaip įmanoma iš atminties ištrinti tai, ko giliai viduje tiek kartų tikėjaisi, kad įvyks? Delnais švelniai apgaubia Coralie rankas, kuriose įsitaisęs tas nelaimėlis žaislas vis dar neatitraukdamas žvilgsnio nuo jos. Galėjo atnešti kokį butelį vyno, kurį ji būtų saugiai pastačiusi ant stalo ir augintinis tikrai nesugalvotų pačiupti jo į naasrus, na, bet kam dabar švaistyti laiką tais „kas būtų jeigu būtų” klausimais... Kažkaip netikėjo Theo jokiu likimu, tačiau kai kurios gyvenimo situacijos kartais tikrai įdomiai susiklostydavo.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen, aes gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyTue Jan 14, 2020 4:54 pm



Ir kaip gerai, na, bent jau tą saldžią akimirką atrodo, kad nei vienas iš jų šįkart nenuklydo žinomais keliais; užuot kalbėję apie mėnulį ir kitus nežemiškus visatos reikaliukus, jie pasirinko kelią, kuris galbūt tįsta per patį mėnulį, o gal naują planetą, yra visai nepramintas ir sunku suprasti, kur jis veda, kur gi jis baigiasi, kaip ir ne taip lengva suprasti, kada jis spėjo užželti įprastos draugystės plotuose. Tačiau liesdamasi prie Gilberto lūpų, Coralie apie tai negalvoja, kaip ir apie tai, jog tokia situacija, jos gyvenimą dar labiau supainios ir ji tikrai turės iš naujo visas lentynėlės tvarkyti – velniop! Velniop viską, išskyrus urzgiantį šunį, žinoma, tikra revoliucionierė! Tą pačią akimirką atsitraukusi gailisi, tačiau, matyt, taip reikėjo. Taip atsiranda vietos bent trumpam apsvarstymui – o gal grįžti? Tačiau o! rodos, kažkas aiškų kelią užstatė aukščiausia tvora, o kojas apipynė vijokliais. Abiems tylint, o šunyčiui liūdint, netekus tokios pramogos, Carolie suspaudžia lūpas ir krūtinėje bando sulaikyti pašėlusiai besidaužančią širdį, o tada krūptelėja iš rankų išmesdama vargšą žaislą. 
– Aš to nežiūrėjau, - trumpai tarstelėja atsitiesdama po dar vienos elfo gaudymo misijos ir mostelėja rankute, tarsi tai būtų labai aktuali informacija šiame kontekste, nes, jeigu jau ji žiūrėjo muilo operą... Galiausiai atsidūsta ir tam tikra prasme atsipalaiduoja – kas įvyko, tas įvyko, juk čia ne ta telenovelė, kurią šiais laikais daugeliu atveju gali atsukti atgal. Sugebėjusi tinkamai suformuluoti klausimą, kokią sekundėlę, skęsdama vaikino akyse, šįkart be jokios nesąmoningos ar sąmoningos baimės, kad jis ką nors pastebės, nurimsta, o tada tas velnio neštas ir pamestas „ne“ nukrenta it švininis svarstis, pramušdamas visas įmanomas ramybės sienas ir širdis per tas visas skyles nukrenta iki pat kulnų ir, rodos, dar žemiau – gal į svečius pas kokį kaimyną? - blet... – sušnabžda taip, kad pati vos girdi, ir nusuka akis  į šoną, nes, o dievai... KAIP TAI „NE“? KĄ DABAR DARYT? Tačiau Wright tuoj pat taiso padėtį ir Coralie akimirką akmeniniu veidu žiūri į jį, panašiai taip, tarsi planuotų jam gerai užvanoti tuo pačiu švininiu svarsčiu ar bent jau elfu per jo galvą. – Ne, - pakartoja pamėgdžiodama jį ir dar kartą atsidūsta dabar jau šiltai šyptelėdama. Atsakyti į jo klausimą ji neskuba – gana akivaizdžiai dėl kažko dvejoja, tačiau Gilbertui suėmus ją už rankų prasižioja, - daug šansų, kad tai yra klaida... – nutęsia pažvelgdama vaikinui į akis ir dar patyli, šįkart, nė nesistengdama tyčia jam įvaryti dar vieno širdies smūgio, tiesiog pagalvoja ir supranta, kad šitam procesui vykti jos galvoje – per daug didelis iššūkis, o ką jau kalbėti apie kažkokius sprendimus, kuriuos būtų visai naudinga priimti. - bet kokiais atvejais esu šimtąkart labiau vykusi tik draugė, - tarstelėja pabrėždama tą mažučiuką, tiek reikšmės sakiniui suteikiantį, žodeliuką, – bet nuoširdžiai, dabar viskas, ką noriu daryti... – tarstelėja vėl įkvėpdama daugiau oro, – yra tai, – sumurma ir žengtelėjusi dar vieną žingsniuką į priekį tiesiog pabučiuoja Gilbertą, tik dabar lūpomis daug reikliau apglėbia čia viršutinę, čia apatinę jo lūpą, ir galiausiai viena ranka apsiveja jo kaklą, tą pačią akimirką išmesdama tą elfą velniop į kitą buto kampą, na, ir tegu Liuska sau vakarieniauja, velniai nematė, nusipirks tokį patį elfą kitą kartą, net galės ir pačiam Theo padovanoti, žodžiu, labai vietoje panikė pagaliau susidėlioja prioritetus ir dabar jau ir antra ranka apsiveja vaikino kaklą, nepaisant to, jog nesijaučia drąsiai taip, kaip galėtų, nes, o dievaži, jeigu jis vėl netyčiom numes kokį skambų „ne“? Nedrąsu... labai nedrąsu... bet gardu. Taip beprotiškai gardu ir gera, kad šią akimirką nesugalvotų, kaip turėtų būti kitaip – viskas labai vietoje ir visko užtenka, taip lagom, kaip švedai pasakytų.
Back to top Go down
Anonymous

Guest
Guest

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyTue Jan 21, 2020 12:40 am


Aiškiai sutrikęs kurį laiką nenuleidžia nuo Alyssandros žvilgsnio, tarsi tikėdamasis, jog ji kažko imsis, bet tuo pačiu ir nutuokdamas, kad pačiam reikia kaip nors reaguoti. Na, kodėl taip sunku pajudėti iš vietos, juk ne pelkėje jie abu stovi. Išgirdęs taip greitai iš merginos lūpų išsprūdusį pasiteisinimą, kad ir kaip bando, nesutramdo šypsenėlės. Muilo operos ir pačiam nebuvo prie širdies, bet gal grįžęs namo ir neatsisakytų kažkokio dramų pilno serialo, kuris prablaškytų mintis banaliais juokeliais, nes kitu atveju visą naktį dar galvos apie Coralie. Nors, tiesą sakant, turbūt neiškeistų tokios veiklos į ką nors kitą. – Mhm, – numykia šyptelėjęs ir duodamas suprasti, kad tuo visai nepatikėjo. Kiekvienas juk turi kažkokią guilty pleasure... ar tai muilo operos, ar Kardashians realybės šou... Tą trumpą akimirką po savo ištarto žodelio merginos keiksmas priverčia jį suprunkšti, bet, kad ir kaip būtų keista, šiuo metu nenorėdamas sulaukti dar tokių keiksmažodžių lavinos, ištaiso padėtį pliurpėdamas toliau. Akmeninė Rivier veido išraiška byloja, jog gal metas jam baigt su savo šmaikščiomis pauzėmis, nes vieną dieną tikrai dar sulauks smūgio į dantis. Sulaukęs pamėgdžiojimo, kilsteli antakį nusišypsodamas, tačiau ta šypsena greitai dingsta iš veido, kai Coralie prabyla, jog visa tai yra klaida. KLAIDA? Jei galėtų, vožtelėtų pats sau per makaulę, kad sugalvojo užduoti tokį klausimą, bet kažkodėl jo smegenų veikla tokia sutrikusi šiuo metu... arba vis dar apsvaigusi nuo bučinio. Ne kartą jis buvo patyręs tą jausmą, kai atrodo, širdis nusirita į kulnus, o garsai aplink susilieja į vieną ir jis sustingsta vietoje, nežinodamas, kur dėtis. Vaikystėje toks jausmas aplankydavo išmetus ką tik nusipirktus ledus ant žemės, kiek vėliau – sulaukęs „mums reikia pasikalbėti” žinutės. Laimei, kiekvieno tokio nutikimo nespėja prisiminti, kadangi sekantys išgirsti žodžiai, nors ir nesulėtina jo garsiai besidaužančios širdies plakimo, truputėlį leidžia jam atsipūsti. Taip, tipiška Coralie, keršinanti jam savo paties gudrybe. Neabejotina, jog tai tikrai padės tašką jo tokių šmaikščių pauzių sąmokslams kuriam laikui. Dar nežinodamas, ką ruošiasi pasakyti, praveria burną, tikėdamasis, jog žodžiai stebuklingai kaipmat ims byrėti, tačiau net nespėjus giliau įkvėpti, vėl sulaukia bučinio. Matyt, jokių žodžių šią akimirką daugiau nebereikia, nors jie jau ir buvo susidėlioję į savo vietas, užtenka vieno prisilietimo ir Theo mintys vėl susimaišo bei nukeliauja į kažkur į kitą dimensiją. Išgaruoja bet koks noras dabar kažką sakyti, ir taip užtektinai vienas kitam baimės įvarė savo frazėmis su pauzėmis šį vakarą. O Gilbertas ir negalėtų pritarti labiau, viskas apie ką galvojo ir ko troško, tai būtent to, kas dabar vyksta. Rankomis apglėbęs Rivier liemenį, prisitraukia ją arčiau bei saldžiai pabučiuoja, svarstydamas, kodėl taip ilgai delsė, dvejojo dėl viso šito, kai šiuo metu tai atrodo maloniausias egzistuojantis dalykas pasaulyje. Akimirkai atsitraukęs įkvepia oro, kurio jo plaučiuose dėl užliejusios karščio bangos, atrodo, pritrūksta. – Žinai ką? – Pažvelgia merginai į akis ir nusišypso vis dar bandydamas atsikvėpti. – Persigalvojau, – prikanda lūpą padarydamas mini pauzę, kurios kaipmat pasigaili. Tikrai netyčia gavosi šįkart.  – Nemanau, kad man dar reikia kažkokios kitos dovanos. – Ir tai visiška tiesa, Gilbertas negalėtų įsivaizduoti nieko geriau šią sekundę, jokia dovana greičiausiai nepriverstų jo pasijusti laimingesnio, nei jis jaučiasi dabar. Nelaukdamas dar kokio pamėgdžiojimo, vėl pabučiuoja Coralie, kartu su ja paeidamas žingsnelį atgal arčiau sofos. Greitai išsineria iš savo minkštojo megztuko bei švysteli jį kažkur ant kilimo, dar akimi patikrindamas, kad neužkabintų kokio kakavos puodelio. Pirštais bėgiodamas nuogu kūnu po merginos marškinėliais, netrukus padeda juos nusivilkti bei numeta juos į tą pačią pusę, kaip ir savo megztuką. Nežinia, koks likimas laukia jų drabužių, šunyčiui gavus tokią laisvę, na, bet dabar tai visiškai nesvarbu. Besigrožėdamas Rivier, nusišypso kilstelėjęs antakius ir rankomis apglėbęs jos liemenį, prisitraukia ją arčiau bei kartu klestelėja ant sofos. Lūpomis bėgiodamas jos kaklu, o rankomis švelniai prisispausdamas prie savęs, tiesiog mėgaujasi kiekviena jaudinančia akimirka, nesulaikydamas ir kelių jaudinančių atodūsių. Garsiai besidaužanti Wright širdis pagaliau gauna, ko trokšta, o galva tiesiog apsvaigsta nuo tokio saldaus vakaro pasisukimo.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen, aes gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyWed Jan 22, 2020 9:11 pm



Na, kai pagaliau įvyksta tai, kas galvoje tiek kartų sukosi velniškai geram kontekste, o realybėje pasirodo viskas dar geriau – nenuostabu, kad kojos šiek tiek pelkėje mirksta. Juolab, kad geri pojūčiai neša didžiulius nežinomybės pluoštus, su kuriais Coralie dabar tikrai nėra pasiruošusi susidoroti. Tačiau Gilbertas nusišypso ir viskas, rodos, truputį atlėgsta, kūnas bent šiek tiek atsileidžia, o pačios lūpomis perbėga lengvutė šypsenėlė. Žinoma, iki to nelemto „ne“ išmušusio viską, kas spėjo per kelias sekundės bent kiek po kojomis sutvirtėti. Ir kaip gaila, kad pati paskendusi mąslioje tyloje, nespėja iki galo pasimėgauti neįkainojamu išsigandusiu Theo veidu. Vat ir bus jam „ne“!! Bus klaida..!! Et, pagalvos apie tai vėliau, dabar galvoje ir taip neblogas katilas verda, nepaisant to, kad dugnas tikrai kiauras, nes visos mintys krenta tiesiai į kontrolę beprarandantį lauželį, sudėtą tų, tarsi nuvogtų, Wright bučinių, kurių merginai vis maža ir ji nori dar. Spėja užmatyti, kad vaikinas nori kažką sakyti, bet, ai, ir gerai, kad jo lūpoms randa geresnės veiklos, dar netyčia anas numestų dar vieną bombą, o Coralie širdis neatlaikiusi tiesiog pliumptelėtų užsikalatojusi tiesiai po Gilberto kojomis. O dabar ji vietoje, kad ir lipa iš sau skirto kambarėlio, tačiau tik pačiomis geriausiomis prasmėmis. Bet tik pasidžiauk ir jis atsitraukia... Alyssandra kilstelėja antakius ir kačiuko akimis žiūri į jį, - ne, prašau, nesakyk... – nutęsia ir tik spėja atsidusti, kai Gilbertas vėl švaistosi žodžiais, palikdamas laiko jiems interpretuoti. Mostelėja ranka visai pasimetusi, kas čia vyksta ir kone gailiai žiūri į Gilberto akis – KIEK GALIMA KANKINTI!!! – ar tai reiškia... – nutęsia kone atšliedama nuo jo, tačiau vaikinas vėl prabyla tinkamais žodžiais ir Coralie tyliai, su palengvėjimu nusijuokia, - man rodos, tau reikėtų atimti kalbos dovaną, - sumurma priekaištingai caktelėdama liežuviu, tačiau širdis, kad ir apkrauta neįprastai dideliu krūviu, sąla girdėdama tokius žodžius. Galbūt dabar ir rastų, kaip čia pajuokauti, bet susilaiko užsispoksojusi į gražiąsias Gilberto akutes, o jo lūpos tuoj užima josios ir, ką tos kalbos... jau tiek prisikalbėję jiedu, kad tikrai vakaras tylos nepamaišys. Juolab, kai dabar galima taip nepadoriai draugą čiupinėti. Ne kartą yra mačiusi Theo be marškinėlių, bet dabar vaizdas atsiveria jai ir kvapo mergelė pritrūksta dar labiau. Pirštais perbraukia nuo jo kaklo iki pat pilvo apačios jausdama, kad lauželis supleškino ir patį puodą – velniop! Revoliucija vyksta ir oda šiurpsta Wright pirštams liečiantis prie jos odos taip intymiai, kitaip negu visus kartus prieš tai. Kad ir šiek tiek kuklindamasi, tačiau nusivelka marškinėlius, žinoma, atitinkamai akimirkai susipainiodama. Prikanda lūpą matydama kaip Gilbertas į ją žiūri ir, na, tikrai, kokio velnio jie tiek laiko tampėsi? Ignoravo viską, kas bylojo apie norą išpildyti panašaus pobūdžio scenarijų? Užkabina vaikino lūpas ir prisėda apžergdama jį, tačiau nespėjus įsijausti į bučinį, ji jau atlošia galvą užsimerkdama ir tvirtai suima jo pečius, nes tos jo lūpos... m-m-mm, kaip tikslingai jos keliauja. Išriečia šiek tiek nugarą, įveldama pirštus į Wright plaukus ir tingiai atsimerkia stebėdama taškelį sienoje, - Gilbertai... – išmurma jo vardą atsidusdama, - žinai... jeigu dabar sustotume.. turbūt dar visko taip smarkiai nebūtume sugadinę, m? – veldamasi išdėsto vangiai besisukančias mintis ir, truktelėjusi lengvai jo plaukus, pažvelgia jam į akis, bet, oi, ką ji čia pliurpia... – nusišneku, - sumurma lengvai paraukydama nosį ir tuoj vėl įsikabina į jo lūpas, labai aiškiai, jau spėjusi pamiršti, ką ką tik neaiškiai vebleno. Ayy, pagalvos apie tai rytoj. Šiandien, akivaizdu, nebėra nė kaip galvoti, o ir atsitraukti jau būtų per daug skaudu, todėl užuot žengus žingsnį atgal, Coralie keliauja į priekį – paleidusi vaikino plaukus bei truputį atsitraukusi, nusirengia apatinuką ir šveičia jį tolyn taip leisdama Gilbertui pamatyti tai, ko tikrai dar nėra matęs. Prisiglaudžia prie jo nuogos krūtinės ir, liežuviu kviesdama šokiui jo liežuvį, išleidžia tylią trumputę aimaną tiesiai vaikinui į burną. Na, tiek ten to kelio atgal į tą jų draugystę... bet Alyssandrai kažkaip šią akimirką tai visai nerūpi, kur jau, kur kas labiau susidomėjusi Gilberto kelnių situacija, na, kaip ten su tais užsegimais... tuoj išsiaiškinus atsega sagą bei užtrauktuką ir pati pašoka ant kojų. Na, gal planuoja bėgti? Atsižvelgiant, ką kalbėjo?Išsigando pamačiusi daugiau, negu reikia? Kur jau,  tik pačiumpa vaikino ranką ir nusiveda jį iki tvarkingai paklotos lovos bei užstumia duris vien tam, kad šunytis dar kartą nepagadintų akimirkos. Pasisukusi į vaikiną, užkiša nykščius už kelnių kraštų ir stumtelėja jas žemyn lengvai pakraipydama klubus bei galiausiai iš jų išlipdama. Kiek laiko praėjo, kada paskutinį kartą ji prieš ką nors buvo nusimetusi drabužius? Turbūt geras pusmetis? Jeigu ne daugiau, ką ji ten besuskaičiuos... tiesiog žino, kad dabar liepsnoja ir nori dar, ir dar, ir dar, ir tai taip aiškiai matyti jos veidelyje, kuriame pagaliau merginai nebereikia nieko slėpti. 
Back to top Go down
Anonymous

Guest
Guest

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyTue Jan 28, 2020 12:30 am


Nežinomybės Wright tikrai nemėgo, tai jam dažnai sukeldavo nereikalingo streso, nesvarbu, ar tai būtų paranojiškos jo rašymo dvejonės, ar akimirka, kai kažkas pasiūlo paragauti savo gaminto patiekalo ir sako „nu tu atspėk, ką dėjau“. Tiesiog jam labiau patiko tvirtai stovėti ant kojų ir priiminėti nutarimus iš anksto, o ne lėkti, kur tik vėjas neša. Bet aišku, nebuvo jis apsėstas tokia mąstysena, o spontaniški sprendimai tikrai suteikia gyvenimo drobei įvairesnių spalvų, o būtent šis vakaras įlieja nemažą kiekį aistringos raudonos spalvos, lengvai užgožiančios visas kitas. Pasimiršta bet kokie spėliojimai dėl ateities, jei dar prieš kelias minutes galvoje sukosi „o kas bus paskui?“, tai dabar tokius klausimus lengvai nuveja saldūs bučiniai, kuriais Theo niekaip negali pasisotinti. Besimėtydamas savo frazėmis supranta, jog taip tik erzina Coralie, o tai visai nepadeda sulaikyti juoko, tačiau jis to ir nenori slėpti. Nebenori apskritai jokių jausmų užgniaužti, kai supranta, kad Rivier jaučiasi taip pačiai, o pilve, na, ir ne tik, labai jau aktyviai skraidžiojantys drugeliai, tramdyti visko, kas jaučiama viduje, irgi nelabai padeda. O ir merginos žvilgsnis, atrodo, nors ir toks pažįstamas, tuo pačiu ir dar neregėtas, blizgančios tamsios akys tarsi visai kitaip į jį žvelgia, kas suteikia tokį saugų ramybės jausmą, kurį taip seniai buvo patyręs. – Sėkmės bandant tai padaryti, – kilsteli antakius mirktelėdamas viena akimi, netrukus pats save užčiaupdamas bei užimdamas savo lūpas bučiniais. Be abejo, ne vien tik žvilgsniai, bet ir prisilietimai dabar visai kitokie, tarsi abu tiek laiko apie tai nors sekundėlei pamąstydavo, bet per greitai nuvydavo bet kokias fantazijas, o dabar visą tai pagaliau galima išpildyti. Merginos pirštams slystant jo nuoga krūtine, rodos, visi plaukeliai ant jo kūno suvirpa, tikrai nepalyginsi jokio prisilietimo per minkštutį megztuką. Alyssandrai bandant nusivilkti marškinėlius ir truputėlį susipainiojant, Wright sukrizena, tačiau ne tiek juokingas jam tas momentas, kiek žavingas visas šis natūralus vyksmas. Viskas vis dar nesusidėlioja mintyse į vietas, taip keista, taip gera ir todėl viskas atrodo taip tobula. Ir visa tai šiek tiek gąsdina, turint omenyje, ką jis mano apie netikėtumus gyvenime, tačiau čia... čia visai kitoks reikalas. Jis jaučiasi toks laimingas, toks saugus, gal todėl, jog apskritai taip visada jausdavosi su Coralie kiekvieną kartą jiems leidžiant laiką. Merginai vėl priartėjus ir apsižergus jį, pirštais lėtai perbėga jos kaklu, raktikauliu, o pirštų pėdsakais netrukus paseka ir lūpos. Dėmesį patraukia išgirsti žodžiai, priverčiantys Gilbertą trumpam atsitraukti, tačiau jų žvilgsniams vėl susitikus, tarsi telepatiškai nusprendžia, kad laiko atgal nebeatsuks. O jeigu ir sustotų, vajei, kaip sunku būtų apsimesti, jog nieko čia neįvyko ir jie buvo tik apimti nežinia ko bei apsvaigę nuo... hmm, kakavos? Nee, tiesaus kelio atgal nebuvo, o jei ir bandytų tokį atkapstyti, tai rastų tik sunkiai pereinamas pelkes, nuo kurių dabar norėjosi tik pasprukti. Apsidžiaugęs Rivier ištartu „nusišneku“, ir pats suraukęs nosį palinksi galva, velniop tas spėliones ir abejones, kartais reikia leisti smegenims atsipūsti ir klausyti to, ko nori širdis. Na, arba nenumaldomai geidžia visas kūnas. Apatinukui skriejant pro šalį, Theo akimis godžiai gerėdamasis vaizdu, jau nebetramdo žaismingos šypsenos bei žvilgsnio, o ir išlementi nieko jau nebesugeba, na štai ir pavyko kalbos dovaną atimti. Laimė, jokių žodžių jau nebereikia, kai vėl sulaukia prisilietimo, sugaudamas jos lūpas bučiniui. Dantimis švelniai užkabindamas Coralie apatinę lūpą, išleidžia tylią aimanėlę, o pirštais perbraukdamas per jos krūtinę, pajunta, kaip lengvai yra atsegama jo kelnių saga ir užtrauktukas, kas priverčia tik įkvėpti daugiau oro į plaučius, o ten apačioje darosi taip pat linksma, kaip ir aukščiau. Coralie taip staigiai pašokus, akimirką klausiamu žvilgsniu pakelia į ją akis, nejaugi vėl atsirado kažkokia kliūtis šį vakarą? Negi jų nepakanka?? Laimei, interpretuoti ilgai netenka, nes tas atsitraukimas ilgai netrunka, o pačiuptas už rankos, nieko netaręs nukeliauja paskui prie lovos, kur stabteli priešais merginą. Jai nusivilkus kelnes, su šypsenėle veide žengteli arčiau jos, delną švelniai uždėdamas ant jos skruosto, kitą – ant klubo ir minutėlę žvelgia į jos akis, prisimindamas, kaip vos prieš kelioliką minučių abu nusukdavo žvilgsnius vos kažką tarstelėjus, o dabar Gilbertas pagaliau gali paskęsti akyse, kurios ne kartą, ir ne du troško kažką pasakyti, tačiau vis neišdrįsdavo. Pravėręs burną lyg ir nori kažką dar ištarti, bet ką tokioje situacijoje dar galima pasakyti, kai veiksmai kalba patys už save? Dievaži, taip kaistant atmosferai dar susisuks jam pacituoti kokią poemą, o godžios jo akys ir garsiai tebesidaužanti širdis aiškiai parodo, tarp kokių debesų jis skraido. Lūpomis vėl įsisiurbia į Rivier, tuo pačiu truputėlį žengtelėdamas atgal kartu su ja dar arčiau lovos. Truputėlį pritūpęs, rankomis suėmęs už Coralie šlaunų, kilsteli ją ir apsuka vietoje taip, jog atsidurtų už pat lovos, netrukus žengteli į priekį, o merginai klestelėjus ant minkštų patalų, greitai nusimeta jau atsagstytas kelnes, kartu su jomis ir apatinius, na, jau nebėra čia ko laukti ar gėdytis. Prigulęs ne visu svoriu ant merginos, pravertomis lūpomis prisiglaudžia prie jos, tebežaisdamas su jos liežuviu, viena ranka pasiremia į lovą, kita keliauja pasivaikščiojimui po jos kūną, pradedant krūtine, tada lėtai slenkant žemiau, kol prieinama iki kelnaičių. Lūpomis įsisiurbdamas į odą, nubučiuoja kaklo sritį, aiškiai palikdamas žymių, o pirštukais irgi lėtai darbuodamasis girdi gilų alsavimą, kas taip sujaudina Theo, jog ir pačiam, rodos, pritrūksta deguonies. – Gal daugiau keiksmų išgirsiu jau net šį vakarą? – akimirką atsitraukęs sukrizena, netrukus laisvą ranką užkišęs Alyssandrai už sprando ir šiek tiek atlošęs jos galvą, liežuviu lyžteli ausies spenelį ir vėl apdovanoja raktikaulius bei krūtinę saldžiais bučiniais. Tokioje euforijoje būdamas apie nieką kitą dabar net trokšdamas negalėtų sutelkti minčių, o susitvardyti ir atplėšti rankų nuo moters kūno, vargu, ar sugebėtų.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen, aes gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyWed Feb 05, 2020 8:48 am



Akivaizdu, jog dabar abu draugai pasirinko lėkti vingiuotu nežinomybės keliu ir, bent jau Coralie, visai neberūpi, kad tai gali būti pavojinga, prišaukti kokią nelaimę ar pasibaigti tiesiog tragedija – velniai nematė! Visiškai. Kalbos nugrimzta užmarštin ir visa, kas dabar svarbu – liesti, jausti, mėgautis ir tiesiog virpėti nenulaikant malonių pojūčių viduje, nenorint jų pasilikti tik sau. Alyssandra paskutiniu metu tiek daug kartų save stabdė nuo bet kokių minčių, fantazijų, kuriose Gilbertas veikia bent truputį panašius dalykus, o dabar viskas vyksta realybėje ir ji, na, tirpsta. Akivaizdu, tuo užsiima ir jos smegenys, ką mergina be jokio vargo pripažįsta tėkšdama tokį tikslingą žodį „nusišneku“. A, ir puiku. Smagiai šyptelėja pamačiusi Gilberto veide šiokį tokį pasimetimą, tačiau neįsikvatoja, kur jau, yra kur kas svarbesnių reikalų – pamesti rūbus ir dar šitiek pajausti. Jiems stabtelėjus, Carolie, rodos, taip paprastai pažvelgia į draugo akis, tačiau, odievai, nauji pasauliai viduje verčiasi ir kylančių aistros bangų mūša papilvėje tik dar labiau suintensyvėja. Rivier tiesiog ryja akimis Theo nė kiek to nebesigėdydama ir nevengdama, pagaliau.. pagaliau visi pinčukai, taip paslaptingai krebždėję kažkur anapus pabiro į akimirką ir Alyssandrai visai vis tiek – gera, beprotiškai gera, ji nori daugiau, todėl kiek baimingai kilstelėja antakius matydama, kad vaikinas nori kažką pasakyti – ką gali žinoti, kokią bombą jis vėl numes? Tačiau nė nespėjus apsvarstyti varianto, kad teks susirinkti ne tik drabužius, tačiau ir apnuogintą orumą, Gilbertas vietoj žodžių pasirenka veiksmus ir viskas sugula į tinkamas vietas. Įsisukus į dar vieną bučinį, Coralie ranka apsiveja Theo kaklą vėl įveldama pirštus į jo plaukus, kurių niekada nebegalės taip nekaltai velti, kaip tai darydavo ligi šiol. Kilstelėta įkvepia giliau oro ir tuoj, alkūnėmis atsirėmusi į lovą, pasislenka joje ir kilstelėja antakius, tačiau dabar visai be jokios baimės, tik su pačia geriausia nuostaba, kokį gražų turtą draugas visada nešiojosi kelnėse... oi! Alyssandra plačiai besišypsodama, tačiau tuo pat metu palikdama veide šiokio tokios paslapties, pasitinka Theo tuoj koją permesdama per jo nuogas kojas ir, liežuviams susitikus, išleidžia tylią aimaną, kiek pariesdama nugarą bei priglusdama dar arčiau vaikino. Spirgėdama iš nekantrumo, pati rankomis keliauja Gilberto kūnu ir pirštais lengvai it koks pūkelis brūkštelėja jo papilve, vos ne vos, delnu kabindama jo draugužį. Oi oi, jau dabar atrodo, kad tuoj neatlaikius pabirs į mažiausius gabalėlius, o dar tie jo klajojantys pirštai.. niaaam, tikrai geriau už bet kokias kakavas. Elfus. Megztinukus. Tapkutes. Su pačia didžiausia pagarba jiems. Viena ranka klajodama vaikino krūtine, pilvo sritimi bei nekaltai kliudydama pačią geriausią jų nekantrumo vizualizaciją, kita ranka toliau myluoja vaikino plaukus, nes.. tokie minkštučiai... Po Gilberto klausimo, Rivier tyliai, nutrūkstamai nusijuokia. – Įmanoma, - tarstelėja vėl garsiau atsidusdama ir susirinkusi abi rankas, pasitelkia jas kelnaičių atsikratymo misijai. Įprastą akimirką, tikrai gal dar kartą būtų pagalvojusi apie įdomiau susiklosčiusias aplinkybes, na, kad jie, tokie geri draugai, dabar yra kompromituojančioje padėtyje, visa kita... tačiau patys primityviausi poreikiai užgožę bet kokį protą, tad mergina tik šyptelėja lūpomis kabindama Gilberto lūpas ir pati palengva įveda jo lytį į save, spėdama sumurmėti, kad viskas gerai, viskuo jau pasirūpinta. Na, nepageidaujamais beibiais, žinote... Užmerkusi akis, kelias akimirkas, rodos, jau dabar kojomis paspiria vieną kitą žvaigždę ir tik dar labiau išriečia nugarą. Pirštais tvirčiau perbraukia Gilberto šonais, netyčiom jo odą kabindama ir nagais, kol rankas permeta ties pečiais, kuriuos tvirtai apglėbusi, dievaži, rodos, tikrai sumurma vieną kitą lengvą prancūzišką keiksmą. Linguoja, kiek tik įstengia, klubais, taip be jokio vargo taikydamasi prie vaikino ritmo. Viskas atrodo taip, kaip turėtų būti, tarsi tai būtų kur nors įrašyta aukščiau ir tik jie, kvailučiai, taip ilgai nuo viso to bėgo. Jausdama vis stipriau susitraukiančius raumenis, Alyssandra kiek atsitraukia lūpomis praslysdama vaikino skruostu ir susiranda jo lūpas baisiai padrikam, tačiau taip šiai akimirkai tinkančiam bučiniui. – Greičiausiai verksiu, - perspėja trumpai sukrizendama ir nagais pravažiuoja nuo jo papilvės aukštyn visiškai nebesivaržydama to, kas tikros sirenos garsais keliauja jos balso stygomis lauk. Rankoms nuklydus iki Wright bandučių, kurias tiek kartų nepadoriai buvo pastebėjusi, dabar atitinkamai jas čiupinėja, papilvėje įtampos bangoms pavojingai didėjant, o gerklėje jaučiant gumulą – oi, tikrai apsiverks, tačiau kaip ir keiksmai, taip ir ašaros tokiu metu, pats geriausias įvertinimas Gilbertui, kas, žinoma, jam kol kas nėra savaime suprantama, nes mergina net atviriausiomis valandelėmis nėra jam nieko apie tai sakiusi. Rankoms vis dar klajojant – liečiant bei spaudžiant, nepadoriai murmant tylius keiksmus, tarp kurių girdėti ir draugo vardas, o lūpoms padrikai bučiuojant pasiekiamas Theo vietas, Coralie kūną galiausiai nuplauna, et, bent jau šią akimirką atrodo, vienas geriausių malonumo cunamių, nušluodamas bet kokias mintis, mažiausią blaivaus proto balselį, kad taip neturėtų vykti, užimdamas visą kūną aukščiausia palaima it pasiekus nirvaną bei priversdamas Alyssandra kone šiek tiek pakilti nuo lovos ir tvirtai įsikibti į Gilberto nugarą. Palengva stipriausiam jausmui slūgstant, merginos skruostu nuriedėjus ašarėlei kitai, tačiau lūpoms plačiai besišypsant, vis dar užsimerkus, ji iš visų jėgų stengiasi tinkamai pajudėti, kad tik nepaliktų nuskriausto draugo. Prikanda lūpą šypsodamasi, matydama, tikrai niekada neregėtas reakcijas vaikino veide ir, vėl rankomis apsivijusi jo pečius, tvirtai apsikabina pratęsdama beatodairiško artumo akimirką. Sieloms ne kartą buvus panašioje stadijoje, kūnams tai – įspūdinga naujovė, kurios nesinorėtų paleisti. Galiausiai atlipus, Theo, greičiausiai, paprasčiausiai nuriedėjus į šoną, Coralie negalėdama nustoti šypsotis, truktelėja truputį antklodės ant savęs, po kuria paslepia akimirkai veidą. Tuomet per kamputį pažvelgia į Gilbertą ir tyliai nusijuokia vis dar negalėdama patikėti, kas ką tik įvyko. Patraukusi antklodę, kuri, kad ir kukliai, tačiau vis tiek truputį pridengia jos kūną, mergina ištiesusi ranką švelniai pirštais brūkštelėja vaikino skruostu. Nieko nesakydama, pasislenka arčiau jo ir priglaudžia skruostą prie jo krūtinės. Jaučia kažkur anapus, matyt, vietoj tų visų pinčukų, besisukantį neramų bičių spiečių, tačiau šią akimirką jų dar neįsileidžia - vietoj to, ramiai užmerkia akis ir giliau įkvepia jausdama gerai pažįstamą, tačiau tuo pat metu, kiek kitokį, vaikino kvapą. Nė pati nepajaučia, kaip apimta tokios ramybės, tiesiog snūstelėja, sėkmingai nuignoruodama faktą, kad ryt ryte labai ant savęs pyks. Pirmiausia, dėl to, kad nenusiprausė, o po to.. na, turbūt suras priežasčių. 
Naktį išmiega kone puikiai - nė karto neprabusdama ir nė negirdėdama, kaip Liuciferis naikina butą, o gal, tiksliau, elfą. Taip pat, kaip ir negirdi to, kaip Gilbertas tyliai išeina, tad pabudusi nustemba ir akimirką tikrai apsvarsto, ar tik jos nebuvo vakar vakare aplankę didžios haliucinacijos... tačiau prabudusi kiek geriau, supranta, kad ne, ir pasišypso, netgi iš dalies suprasdama, kodėl Wright tiesiog paslapčia išėjo. Ayyy, ar nebūtų dabar labai nejauku? O gal nebūtų?? Et.. užuot mąsčiusi čia, lipa iš lovos ir keliauja mąstyti į vonią, o tuomet, na, tuomet gyvenimas vėl užsisuka ir bėga tolyn. 
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen, aes gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyWed Feb 19, 2020 10:36 pm



O, šiandien Coralie darbe neužsibuvo. Grįžusi persirengė, pasipuošė, kaip ir kiekvieną kartą keliaudama susitikti su šeimyna (na, tą kartą - du per metus), ir pačiupusi šunelį, išdundėjo lauk. Kad ir kaip nemėgtų, kad ir kiek nuoskaudų širdelėje nešiotų, brolio gimtadienio praleisti tikrai neplanuotų. Nors, vis tiek nesupranta, kaip tokio amžiaus vyrui vis dar reikia šeimynos vakarienės... bet šiuo klausimu ji per daug nesilaužo ir gražiai pasišypso pasaulio tamsoje paskendusiai pamotei ir, ehem, tėvui, kuris kiekvieną kartą kartoja, kad jiems reikėtų pagerinti jų santykius. Kur jau ne. Be brolio draugiško veido, jos ten visada laukia močiutė, kuri pati gyveno kartu su ja mele... ai, bet ką čia ta dramatiška praeitis. Svarbiausia apturėjo tikrai skanią vakarienę, Liuska pažaidė su močiutės čiaučiau, o ir močiutė nepaliko jos be dovanų - į rankas įbruko sunkiausią vazoną, kurio Coralė čia ir dabar vos nesudaužė, klausdama senosios, kokia magija ji užsiima, kad jau turi tiek jėgų... aišku, tuomet dar išklauso paskaitėlės apie tai, kad ji turėtų geriau maitintis, į ką Coralė atsakė linksėdama galvele bei kita ausimi klausydamasi senojo sodininko patarimų, kaip reiktų rūpintis šiuo augalu-palme. Galiausiai su visais atsisveikinusi, įsikrovusi vazoną bei Liuską į mašiną, grįžta namo. Paprašo šunyčio būt paklusniu ir gražiai eiti šone, nes, matai, ji čia turi ir taip ką veikti... ne, kad nuvestų šunį ir ateitų antrą kartą, ką jūs. Užuot pasielgusi, kaip suaugęs žmogus, tempia stenėdama vazoną ir šunį. Pasiekus laiptus, jau būna beveik išnaudojusi visus savo energijos resursus ir vos ne vos sugeba vazoną gražiai nuleisti ant laiptų nepaleisdama jo šukėmis bei dar tyliai pagalvodama, kad, dievaži, tikrai pats metas būtų pradėti kokį boksą... o gal karate? Galiausiai nusprendžia, kad Liuska žino, kur jo namai, tad šį paleidusi tik girdi kaip anas užšoliuoja į viršų. Na, o kol Liuska gražiai sau tupi laukdamas laiptų viršuje, Coralė tempia vazoną ir iš laiptinės girdėti gražiausias keiksmažodžių asorti.
-UGHHHHR, ŠŪDINASVAZONPALAIKIS, - akimirką suurzgia mintyse savęs klausdama, kokiu būdu močiutė jį taip lengvai panešė ir toliau tempia, kol šiaip ne taip kone įgriūna su tuo vazonu į savo aukštą. Jausdama, kaip suvalgytas desertas spaudžia skrandį,  sunkiai begaudydama orą, prisėda taip pusiau ant vazono ir ranka nubraukia plaukus, pažiūrėdama į baisiai susidomėjusį šunytį.  
Back to top Go down
Nazaire Lucien Chevalier

Every demon wants his pound of flesh but I like to keep some things to myself.
Credit : Aes gif, icon: beautifulchaos♡♡♡; code: starboy♥
Every demon wants his pound of flesh but I like to keep some things to myself.
Nazaire Lucien Chevalier

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyFri Feb 21, 2020 4:13 pm



Kurį laiką sistemingai dirbęs, Naz nusprendžia, kad būtų laikas sudalyvauti kokiame nors pažįstamųjų arba ne vakarėlyje, ir netgi pusiau išsiruošia. Žinoma, nepasivargina rengtis normalaus kostiumo, bet.. kaip šiais laikais, šventinis pusiau treningas labai puiki mintis. Vos susidūręs su mase žmonių supranta, kad tokio mąsto vakarėlis nebuvo puiki mintis ir įkalęs porą shotų tiesiog susirenka save ir iškeliauja. Apėjęs kelis ratus aplink ne tokias kraupias rajono vietas prisidega cigaretę ir patraukia namų link. Pasiekęs loftą užmina nuorūką ir niūniuodamas patraukia laiptukais į viršų. Netrunka išgirsti šiek tiek aidinčių keiksmažodžių virtinę ir pats sau pakrizena. Aiškiai skleidžia tokį garsą, kad naujas geriausias jo draugas išgirsta bei susidomi jo būviu. Nespėja apsižiūrėti ir pamato mažą juodą dėmę lekiančią link jo ir tuoj šokinėjančią aplink jo kojas. Lucien iškart nušvinta ir plačiai išsišiepia. – MAŽYTIS, - palinksta ir ima glostyti šuniuką, bei kasyti jam paausiukus. – Oi, koks tu fainučiukas, - smagiai sau juokiasi ir lankstosi aplink šuniuką, kuris vis bando šokti ir laižyti jo veidą. Aiškiai pasikėlęs nuotaiką atsilošia, dairydamasis, kur yra Coralie, bet jos nepamatęs tiesiog paima šuniuką ant rankų ir jam laižant jo žandikaulį lipa link jų aukšto. Pasiekęs reikiamą vietą pamato Aly, kovojančią su milžinu vazonu ir įsikanda į lūpą, kad nesijuoktų. Nors vaizdas iš skirtingų pusių tikrai užgniaužia kvapą. O dievai, kokios kojos? Kokia suknelė.. kokie plaukučiai.......... k o d ė l jis aną kartą leptelėjo didžiausią nesąmonę gyvenime? Naz Naz, kas tau blet negerai.... Strategiškai įvertina, kad tokio vazono jis nepakeltų net ko nors užšniojęs, toliau laiko Luciferį ir smagiai palengva jį sūpuoja. – Labas. Pagavau bėgantį laiptais žemyn. – paaiškina, kodėl laiko šuniuką ir viena ranka lengvai jį glosto. – Atradai naują sporto šaką? – pasidomi apie vazono tampymo situaciją ir nusišypso. Gal šį kartą netgi negaus į nosį.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen, aes gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyFri Feb 21, 2020 9:00 pm



Šunytis čia susidomėjęs žiūri į ją, čia žiūrėk pasileidžia žemyn ir Coralie tik atsidūsta nė nešaukdama jo, o tik greičiau pašoka ant kojų ir stumia vazoną į šoną, kad neužkirstų kelio, tačiau vos spėja atsitiesti, išgirsta Nazaire balso ir ji, ne tai, kad pirmiausia pažiūrėtų į Chevalier, bet žiūri į Liuską jo rankose.
-Liusiau...... – dramatiškai užtyla vėl nepakeldama išdavystės jausmo, kuris, ar tik ne stipresnis, negu kai pamatė Lucien subtiliose pozicijose su jos drauge... Nusibraukia nuo veido plaukus ir dabar jau pasižiūri į Naz – o wow?????? Lėtai pamirksi gana akivaizdžiai jį nužvelgdama (ir dar su Liuciferiu ant rankų!!!), ne taip jau akivaizdžiai, kone visai slaptai, pasilydo, tačiau galiausiai susikrato į vietą pastebėdama, kad nuo to stumdymosi ir kilnojimo, jos suknelės iškirptė visiškame vakarėlyje. Tad tuoj paslepia savo gražų gėlėtą staniką ir tada vėl pasižiūri į  Chevalier,- oi.. tai panašiau į motyvaciją susirasti dominančią sporto šaką, - tarstelėja pasižiūrėdama į tą palmę ir tada vėl pasižiūri į Liuciferį, - ačiū, kad pagavai jį, - ištaria nusišypsodama ir vėl pažvelgia į Lucien veidą, – gal paneštum jį? Nors turbūt tave suradęs jau nieko nebeieškos, - aiškiai įskaudinta situacijos tarstelėja ir dabar jau apeina vazoną, kad galėtų tiesiog jį stumti iki durų, ką ir daro, atverdama Naz labai neblogą kampą stebėjimui. – ughhh, - paurzgia dar, tačiau galiausiai pasiekia buto duris. Suranda kišenėje raktus ir tuoj atrakinusi įstumia palmę į vidų. Atsitiesusi tuoj pat nusimeta savo švarką? striukytę?.., kad bent kiek pravėstų. – Užeik? – lyg ir taria, lyg ir paklausia tarpduryje stovinčio Naz, - manau Liuciferis tikrai dar pasidžiaugtų tavo draugija, - ????? mmm, ką? Liuciferis? Ar tikrai jis? Akimirką stebėjusi Naz, galiausiai pasisuka į buto pusę, - eh, reiks daryti perestroiką, - tarstelėja lyg tai būtų labai svarbus faktas šiuo metu ir giliau įkvepia. Kokiu būdu ji taip staiga vėl grįžo į tam tikro scenarijaus prasukimą galvoje? mmm? Juk.. nereikėtų..? 
Back to top Go down
Nazaire Lucien Chevalier

Every demon wants his pound of flesh but I like to keep some things to myself.
Credit : Aes gif, icon: beautifulchaos♡♡♡; code: starboy♥
Every demon wants his pound of flesh but I like to keep some things to myself.
Nazaire Lucien Chevalier

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyFri Feb 21, 2020 10:50 pm


Mato, kad Coralie žiūri į šuniuką, tad naudojasi proga ir žiūri į jos..... labai žavingą liemenuką. Na, ne tokį žavingą, kaip merginos oda, bet.. O, jis tikrai neatsisakys tokių vaizdų prieš akis. gal ir būtų mandagu ką nors pasakyti, bet kaip minėjo broliui – jam iki džentelmeno kaip urviniam žmogui iki homo sapiens. Haha, šitas geras. Nesupranta, kur dabar žiūri Aly, tad tiesiog kucenasi su Liuciferiu. Oi, koks mielas mažiukas šuniukas. Trumpą akimirką Naz ir vėl nusprendžia, kad nori šuns, bet iš tiesų jis tiesiog norėtų Luciferio. Haha, labai ironiška. Galbūt reikėtų pavogti jį? Eh, bet tada vėl reikės kraustytis.. Taip, atsibudęs iš savo kosmonavimo ir vėl žiūri į Coralie, kuri demonstruoja beveik viską, ką turi gražaus. O, kokia nuostabi ta palmė su milžinišku vazonu. Lucien šią akimirką yra labai nuoširdžiai dėkingas kažkam, kas sugalvojo Coralie įtaisyti tokį augalą. Galbūt jai pačiai? Na, čia jau tik detalės. – Nėra už ką, vienas malonumas. Mažytis praktiškai pats įšoko į glėbį, - nusisukęs į šuniuką plačiai nusišypso ir nosim pasitrina į jo nosytę. O die vai. Naz ką tik įsimylėjo. Haha. – Oi, žinoma, - kiek paniurko šunytį ir stoviniuoja jį laikydamas. Na, galėtų paleisti, bet nenori, kad šuniukas maltųsi aplink magiškas Coralie kojas ir jai trukdytų. Akivaizdu, mergina dirba laba sunkų darbą. Ir vėl padėkoja visiems žinomiems dievams už tokią apvaizdą prieš akis ir toliau niūniuoja, truputį šokdindamas šunytį. – O kokių nors palmės pristatymo paslaugų nėra? – pasiteirauja grynai iš smalsumo. Na, kaip pavyzdžiui ikėja atveža baldus. Tai čia kas nors pristato palmę? Labai greitai pamiršta tokias mintis, nes Coralie pameta savo viršutinį rūbą. Ooo, kas nors? Padėkit? Jam laikas eiti. Nes juk jiems nereikėtų. Asilo beretė. Vietoje to vis dar su šuneliu ant rankų užeina į vidų ir uždaro paskui save duris. Taigi, kad Luciferis nepabėgtų, baikit. – Man atrodo mes labai puikiai sutariame. Jeigu kada tingėsi jį vedžioti gali paskambinti man, - absoliučiai netikėta mintis. Paskambinti jam?? Kokiu būdu blet, per skylę sienoje? Kurią tuoj išmuš savo galva. Jeigu ne pats, tai turbūt su Aly pagalba. Galiausiai nusišypso ir susipratęs nuleidžia šunelį ant žemės. – Mažytis, - paglosto jį ir žiūri, kaip šis nubėga į buto gilumą. – Trūksta žalumos? – susikiša rankas į kelnių kišenes ir garbanota galva mostelėja į palmę.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen, aes gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptySun Feb 23, 2020 8:09 pm



Naz nemėgti ir apie jį negalvoti kur kas lengviau, kai jis periodiškai nesimaišo po kojomis. Ir dar taip gražiai bendraudamas su šuneliu. Tad dabar akimirką spokso tiesiog į tą kone idilišką vaizdą ir stipriai suspaudžia lūpas negalėdama patikėti tuo, kas dedasi jos viduje. JI BUVO IŠSIGYDŽIUSI!!! Bet, pasirodo, Naz it kokia bakterija miegojo kapsulėje jos viduje ir dabar prabudo. Gal dėl klimato atšilimo? 
-mhmm, mes su juo dar apie tai pasikalbėsime. Vakar turbūt to nepakako, - ištaria prisimerkdama ir pažiūrėdama į Liuską, kuris, it suprasdamas, nusuka akis į Lucien, kad tik išvengtų šeimininkės žvilgsnio. – kai močiutė yra tiekėjas, nėr kada derinti laiko pristatymo paslaugoms, - sumurma gana smagiai, aiškiai tos palmės čiut čiut nekęsdama, tačiau tyliai nusijuokia ir galiausiai baigia šios dienos kovą: palme vs koralė – 0:1. – ir taip išklausiau moralą, kad nesimaitinu.. badauju.. visa kita, - mostelėja ranka ir kabindama savo rūbą į sieninę spintą, susidomi Naz pasiūlymu, - o? Gaila, kad nesi tas žmogus, kuriam palikčiau gyvuniuką, kai išvažiuoju atostogų... – nutęsia atsidusdama ir nekaltu žvilgsniu pasižiūri į Naz – na, ar ją galima kaltinti, kad ji turi pasitikėjimo problemų? Net jeigu atmestume tą faktą, kad jis ją kažkada išdavė, labiau kalbant apie praktinį išgyvenimą. Kol Lucien dar glosto šunelį, Coralie jau itin susidomėjusi perestroika – tik neaišku ar čia ta būsto, ar gyvenimo? – mmm.. – nutęsia gūžtelėdama pečiais, - žinai, smauglys, gyvenantis ventiliacijos angose paprašė šio to, kas primintų laisvę,.. – nutęsia netikėtai prisiminusi jų pokalbį aną kartą ir smagiai sukrizena pažvelgdama į Lucien. – Gal keksiukų? – paklausia daug negalvodama ir dar paspokso į vaikiną – moteriškosios lyties asile, gal pats metas būtų susirinkti smegenis į vieną vietą? Ką tokį? Negalėdama patikėti savo... naivumu? Kvailumu? Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, keliauja į virtuvės erdvę nežymiai skėstelėdama rankomis – ar nebūtų pats metas tiesiog išmesti Chevalier iš buto? Iš savo gyvenimo? Paima pačios keptą keksiuką, - gaudyk, - tarstelėja pasisukusi ir švystelėja į Naz pusę pačios keptą keksiuką. Žinoma, be jokio kreminio papuošimo – tiek dar neišprotėjo. Pati tuo metu atsidaro šaldytuvą ir pasižiūri į ten stovintį butelį sulčių bei vyno. Akimirką padvejojusi nusprendžia, kad šiandien tikrai nusipelnė daugiau ir paima vyną. – ar norėsi? – paklausia nė nepažvelgdama į Lucien ir atkemša butelį, - ar nereikėtų? – paklausia lyg tarp kitko pildama sau vynelį į taurę. 
Back to top Go down
Nazaire Lucien Chevalier

Every demon wants his pound of flesh but I like to keep some things to myself.
Credit : Aes gif, icon: beautifulchaos♡♡♡; code: starboy♥
Every demon wants his pound of flesh but I like to keep some things to myself.
Nazaire Lucien Chevalier

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyMon Feb 24, 2020 12:15 am



Na, kodėl jau reikia nemėgti Naz... tik pradeda galvoti, kad nieko tokio labai baisaus nepadarė, netrunka atsiminti apie situaciją su Coralie drauge. Na, kam nepasitaiko? Gyvenime ir geriausi klysta? Visko būna? Taip ir numoja ranka į tą savo mintį. – Baik jau.. toks mielas šuniukas, kam su juo kalbėtis.. mes galėtume būti puikūs draugai, - plačiai nusišypso dėl tokios savo minties, žiūrėdamas į juodulį rankose, kuris toks vaizdas tikrai suprato, ką reiškia žodis draugas. Ir apskritai tai, ką Nazaire šneka. Ech, koks nuostabus sutvėrimas. Išgirdęs apie močiutę tuoj grąžina žvilgsnį ties Coralie ir visai įsikrizena, - oooo, močiutė. Kaip ji laikosi? Spėju, jeigu pati atitempė tokią palmę, tikrai puikiai, - prikanda lūpą, kad nepradėtų visai juoktis, nes dar žiūrėk netyčia ims ir gaus per galvą su tuo vazonu. O čia ne šiaip smūgis į nosį, po tokio entertainmento tikrai reikėtų kelionės į ligoninę. Tad, ačiū ne. – Bet kuriuo atveju, puikiai pasisekė susitvarkyti? – lyg ir klausia, nors labiau teigia, Aly laimėjus kovą su priešu (kuris netgi nebuvo jis. Ahaha). – Jeigu čia dėl tavo figūros, tai iš mano požiūrio taško viskas atrodo tiesiog nuostabiai, - nusišypso ir tik tada sukontaktuoja, kad ką tik įgarsino tokią savo mintį. Pasisuka į duris, apsvarstydamas, kad galbūt būtų laikas bėgti. Bet taip ir lieka sustingęs, apsimesdamas, kad nieko nesakė. – Gal ir tavo tiesa. Kartais ir pats pamirštu pavalgyti. Ką kalbėti apie išėjimą į lauką, - atsidūsta, supratęs, kad nebus jokio džiaugsmingo laiko bėgiojant su Luciferiu.. miegant su juo apsikabinus.. kartu žiūrint filmus ir serialus.. aptariant Naz gyvenimą.. akimirkai šiek tiek space outina, bent mintyse pasidžiaugdamas tokiomis situacijomis, ir atsidūsta. Ir tada jį pažadina smauglys. Ima smagiai juoktis, atsiminęs judviejų pokalbį, - geriau smauglys negu miegapelė? – kilstelėja antakį, susimąstęs ar jam vaidenasi, ar Coralie tikrai nekentė visų nedidukių ir mielų pelyčių. Kaži, o kaip šinšilos? – O? – nespėja iki galo sureaguoti, kai patraukia paskui Aly, vis dar bandydamas sau įrodyti, kad iš tiesų seka Luciferį. Kadangi niekada nepasižymėjo puikia reakcija, mato, kaip link jo atskrenda keksas, kuris tuoj atsimuša kažkur jam į kaklą, ir Naz tik paskutinę akimirką jį sugauna. – Oooo, ar planuoji vėl mane sutraumuoti? – kiek atsargiai paklausia, o tada apžiūri keksą. Mažu nunuodys? Gūžtelėjęs pečiais galiausiai tiesiog paragauja. Vauuuuu? – Mmmm, kšaip škanu?? – vis dar pusiau kramtydamas išveblena ir pagaliau užsičiaupia. Nusprendęs, kad nemirs, atsiduria dar arčiau Coralės ir pasižiūri į vyną. Tada į merginą. Tada į Luciferį. Ir vėl į vyną. Fuck it, - žinoma, - linktelėja, nespėjęs nuklausyti sekančios dalies. Po jos vos nenuspringsta nauju kekso kąsniu ir tik keistai švokšdamas pakosčioja. – Manau, protingiausia bus, jeigu patylėsiu? – galiausiai atšokęs lyg niekur nieko nusišypso. Gal jis vėl los.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen, aes gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyMon Feb 24, 2020 9:24 pm



Kaip tai kodėl... nes yr grėblys. Ant kurio nereikėtų lipti. O kai iš tiesų neužlipi arba užlipi tik truputį negavęs į nosį – jautiesi pasipiktinęs. Na, ar gali toks rakandas atnešti gėrio? Bent jau trumpalaikio.... taip, apie ką čia tos jos mintys? 
-Jam reiktų nepamiršti, kas jį maitina, - griežtai tarstelėja, tarsi galėtų savo beibį kankinti ir vėl pasižiūri į guvų šunytį. Meilė... šunytis, žinoma, ne Lucien. – Puikios išvados. Nežinau ką ji valgo ir ką vartoja, bet energija trykšta turbūt už mus abu kartu sudėjus labiau, - ištaria smagiai besišypsodama ir galiausiai nusijuokia prisiminusi, kaip ji palengva atnešė jai tą vazoną, - buvau įsitikinusi, kad ši palmė tik atrodo didelė, jos rankose vazonas atrodė toks lengvutis.. – nutęsia pasičiupinėdama nugarą. Nu kur jau ji kels tą velnio daiktą, kad užvažiuotų Chevalier per galvą.. užtektų jos kumštuko. Tačiau užuot lupusi Naz, nusiauna batus ir šiuos padeda į tą pačią sieninę spintą, nes, na, būtų labai gaila, jeigu Liusiui, užėjus gyvenimo pokyčiams, puikus to atskaitos taškas pasirodytų jos gražieji batai jo dantyse. Niekada negali žinoti. Kilstelėja antakius gavusi komplimentą ir netgi nežino kaip čia dabar reaguoti.. – ačiū..? Nors močiutei nepatiktum, - priduria dar nusijuokdama – kuriam galui? Dievai žino. Rodos, ir taip jau normalumui nebūnant jos fanu, šalia Lucien šis ją visai apleidžia. Naz taip filosofiškai pamąsčius apie gyvūnus ventiliacijos angoje, Cora truputį patyli ir taipogi pamintija, - tikrai taip, nes smauglys gali pastarąsias suvalgyti, - tarstelėja rimtai linktelėdama, o tada jau eina tyrinėti savo virtuvės, kuriose nei miegapelių, nei šinšilų nėra, tik, va, Liuska su Liuska. Super. Naz taip nevalyvai sugavus keksiuką, Rivier nusijuokia, - nemanai, kad jeigu turėčiau tokį tikslą, mesčiau ne keksiuką, o, pavyzdžiui, šitą? – kilstelėja ant viryklės laikomą keptuvę ir lengvai pamėto ją rankoje, - per tangled tai buvo geriausias ginklas, -tarstelėja kilstelėdama antakius, tarsi dalintųsi didžiausiomis pasaulio paslaptimis ir dar žvilgtelėja į Naz. Tuomet tyliai sau krizena padėjusi keptuvę ir daro pasirinkimus. – Na, keksiukai per šiuos metus tikrai patobulėjo, - tarstelėja besišypsodama ir prisimindama, kaip vieną kartą Lucien vos danties ant jos kulinarinio šedevro nepaliko – kaip tai įvyko jai vis dar didi paslaptis. Gal silpni Kavalieriaus dantys? Jaučia vaikino esybę visai netoli savosios ir į taurę įpila kur kas daugiau vyno, negu reikėtų. Tuomet dar paima antrą taurę ir pripila tiek pat į ją. – o ar tai įmanoma? – paklausia labai paprastai, nuoširdžiai netikėdama tokia galimybe ir ištiesia taurę Naz. Pati viena ranka pasiremia į spintelės stalviršį, kita paima vyno ir šio gurkštelėja pakeldama akis į vaikiną. Na, didelio mokslo ir paslaptingiausių šriftų mokėjimo tikrai nereikia, kad suprastum, kas dedasi Coralie galvoje – ji ir vėl momentėlyje, kur Naz ne laiku prabyla, o ji kaip tikra asilė jo paklauso. – Jeigu nori vaišinkis dar, - ištaria gerą gabalą patylėjusi ir mostelėja ranka į keksiukus ant spintelės. Pati nuo šios atsišliejusi, gurkštelėja dar vyno pagaliau atitraukdama žvilgsnį nuo vaikino ir giliai įkvepia – gerai, ant grėblio ar nuo grėblio? Akivaizdu, kas būtų protinga, bet lygiai taip pat aišku, ko mergelikei norėtųsi... Et.. ką Camė apie viską kalbėjo...? 
Back to top Go down
Nazaire Lucien Chevalier

Every demon wants his pound of flesh but I like to keep some things to myself.
Credit : Aes gif, icon: beautifulchaos♡♡♡; code: starboy♥
Every demon wants his pound of flesh but I like to keep some things to myself.
Nazaire Lucien Chevalier

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptySun Mar 01, 2020 7:22 pm



Na, grėblys bent jau geras? Tai gal ir nereikėtų tiek piktintis.. durnas – čia kita tema, bet geras.. neabejotinai.. – jeigu ką, aš tave pamaitinsiu, - pasižiūri į Luciferį ir pamerkia jam akį kaip tikram bendrininkui, o tada visai nekalta veidelio išraiška atsisuka į Coralie, apsimesdamas, kad ką tik nieko nesakė šuniukui. Na, yra įsitikinęs, kad jis šiaip ar taip pasirinktų merginą, bet bandyti galima.. – močiutė pasikausčius... akivaizdžiai matosi, kad ne jaunoji karta.. kurių pusė atrodo tiek perkarę, kiek ir aš, - pasityčioja iš savęs, nes na.. ką jis čia apsikraus. Supranta, kad to palmės vazono net nebūtų pajudinęs. Susidomi vaizdu, kurio metu Aly nusiauna batus, pats kažkodėl nuspręsdamas, kad imtis tokio veiksmo ir jam bus logiška, tad.. galiausiai pastumia batus tolėliau, nelabai jaudindamasis, kad Luciferis juos sugrauš. Ai, tarsi nenusipirks naujų. Jeigu tik šuniukui bus smagu. – Haha, na, galiu įsivaizduoti.... kas mane apskritai mėgsta, - dabar jau visai smagiai įsijuokia, nes... argi ne tiesa? Temai nukrypus iki norimų (arba ne) naminių gyvūnų smagiai pakrizena, - kaip suprantu, svajonių gyvūnas, - kilstelėja kumščius su ištiestais nykščiais į viršų ir pats susimąsto, ką čia daro. Iš kitos pusės, ką jis apkristai daro gyvenime, tai.. gal ir dėl tokios minties tėkmės keksą gaudo labai sunkiai. Nors, ką jis bando apgauti. Tiesiog yra didelis nezgrabyla. Labai įtartinai pasižiūri į merginos aptartą keptuvę, - wow, ačiū, dabar bijosiu dar labiau, - kilstelėja antakius, negalėdamas patikėti, kaip pats praleido tokią mintį. Aly tęsiant saviškę ima juoktis, - ooo, galiu smarkiai jausti Flino išgyvenamas emocijas.. – automatiškai pasitrina nosį, kurią tikrai kelias dienas skaudėjo. Coralie tik atrodo gležnutė.. po tokios merginos pastabos susidomėjęs kilstelėja antakius, - oo? Kas dar patobulėjo? – oi, ar jis neplanavo nustoti šnekėti? Tylėti jam, akivaizdu, sekasi žymiai geriau. Galiausiai sužiaumoja keksą keliais kąsniais ir vėl ima smagiai krizenti, - na, išėjus pasivaikščioti kaip ir neblogai sekėsi? – į sakinio galą vis tiek klausiamai kilstelėja balso tembrą ir nusišypso. Dabar turbūt reikėtų patylėti norint ką nors įrodyti? Nors pakankamai sunku, kai Coralie kalbina.. Paėmęs taurę nori nebesijausti toks pasimetęs, tad vienu gurkšniu susipila į save gal pusę turimo vyno ir tik tada pagalvoja, kad, na... galbūt nereikėtų. Ahaha. – Oi, ne, dėkui, manau, vyno bus gana, - nusišypso, užsimiršęs, kad ką tik gurkštelėjo dar vyno ir situacija gaunasi labai panaši į šią Hario džiaugsmo akimirką. Dabar jau nesusilaiko ir ima juoktis, rankove nusivalydamas smakrą. Puikiai. Tiesiog žaviausias grėblys visoje daržinėje. – Žinau, kad sakiau nekalbėsiu, bet.. kaip šiaip laikaisi? Kas naujo.. gyvenime? – ohoho, kokia iškalba.. ta proga ir vėl išsigelbėjimo ieško vyno taurėje. Kuri netikėtai pasirodo esanti tuščia. Ups.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Credit : koduotė: starboy✩; zen, aes gifai: fire breather ♥♥♥
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 EmptyFri Mar 06, 2020 10:23 pm



-Visa didžioji jėga slypi čia, - surimtėjusi pabaksnoja smiliumi ties smilkiniu ir dar palinksi, na.. tegu Chevalier tik prisimena, kaip ką tik tokia kūdutė panikė kaip Aly atitempė tokį vazdoną.. LAIPTAIS. – O nepagalvojai padaryti išvadų? – Naz dar kartą atskleidus tikrai sveiką savivaizdį, pasižiūri į jį kilstelėdama antakius ir tuomet gūžtelėja pečiais smagiai šyptelėdama. Žiūri kaip jis aunasi batus, na, ir tikrai turėtų paklausti, ką jis apskritai čia veikia, bet.. jai net tokie klausimai nekyla? Kodėl, oi kodėl, jis toks savas... Beveik krūptelėja nuo tokios minties ir kažkur galvelėje pasižymi, kad pats laikas su savimi pasišnekėti bei priminti, kodėl gi ji nuo Lucien atsitraukė... – o ar labai bijai dabar? – paklausia lyg tarp kitko ir net nesuprasi, ar visai turi omenyje keptuvę ar jos kumštuką.. kas galėtų už to slypėti dar daugiau – dievai žino. Rodos, Rivier šiuo metu nežino nieko. Nusijuokia Kavalieriui trinantis nosį ir dar svajingai pažiūri į keptuvę. Tada dar atsimena Camę ir jos pamokymus apie esmines vietas. Tačiau, žinoma, jokių veiksmų nesiima. Kol kas. Šiek tiek paklydus mintyse, kitas Naz klausimas ją šiek tiek prigauna, tad mergina trupučiuką pasimeta. – oo? Kas dar..? – nutęsia pasikasydama pakaušį, - darau tobulą kakavą? – pasisako geriau pagalvojus, kad mintys kuo labiau išsigrynintų nuo tų, kurios it maži žalčiukai saulėje rangosi tai primindamos šį tą, tai kurdamos tam tikrus scenarijus scenarijus. Tačiau iš Naz burnos pasipylę kriokliai gana lengvai merginą prablaško ir ši, ką tik gurkštelėjusi vyno, stengiasi išlikti rami, kad pati nepakartotų vaikino likimo, tačiau, prisidengus delnu burną, vis tiek truputį išspjauna. Galiausiai nurijusi gurkšnį, įsikvatoja taip, kad net ašara ištrykšta. Galės kada Naz pasiųsti memą su liūtu.... tik kad jai net nereikėjo pokštauti... Giliai įkvepia bandydama susikratyti į vietą nusausina ranką į netoliese kabantį rankšluostėlį. Girdi, kad tiek jau to Naz tylėjimo, o pasisukusi vėl į jį mato, kaip jis geria iš tuščios taurės. O dievai... – kas naujo gyvenime? – kilstelėja antakius padėdama taurę ant spintelės bei paima Naz taurę iš jo, - smegenų nutekėjimas, - tarstelėja vis dar krizendama ir tada neskubėdama, iš lėto, žengia vaikino link tuos kelis buvusius žingsnius. Permeta rankas per jo pečius ir lengvai suneria ties jo sprandu dabar jau iš arti stebėdama jo veidą. Kiek pakreipia galvą žvilgsniu nuklysdama specifiškai jo lūpų link ir palinksta dar arčiau, tačiau taip vaikino ir nepabučiuoja – gal, visgi, nereikėtų? 
Back to top Go down


Sponsored content

Loftas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas - Page 2 Empty


Back to top Go down
 

Loftas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 3Go to page : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Coralie Rivièr-