I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris



 

Share
 

 Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2, 3  Next
AuthorMessage
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 168
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty
PostSubject: Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris   Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris EmptyFri Dec 06, 2019 8:13 pm


Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris VkmmnSj
Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris H53Ucyc
Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Sz0bSEn
Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris PY0J2lx
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6605
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty
PostSubject: Re: Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris   Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris EmptyWed Dec 18, 2019 7:38 pm



savaime suprantama, Fabrizio tikrai nelaukė, kol prabėgs dvi jo Versalyje paminėtos savaitės, kad parašytų Frederikui. apskritai niekada nesuprato, kodėl turėtų skaičiuoti dienas ir rašyti tik po mažiausiai trijų, lyg tai būtų priimtinas laikotarpis nebendrauti. kas tai sugalvojo? kodėl? kodėl rašyti anksčiau nėra padoru? kaip visada, daugybė klaustukų atsirasdavo tamsiaplaukio galvoje, vos pagalvojus apie kokį nors amžiną klausimą be teisingo atsakymo. jis nesibodėjo apie save Fredžiui pranešti anksčiau, todėl dar ankstesnio susirašinėjimo metu išsiaiškinęs šio adresą, nusprendė, jog valandos jam turėtų pakakti susipirkti visiems trūkstamiems produktams. o, kaip jis klydo.. sūrį ir kiaušinius radęs dar pirmoje parduotuvėje, reikiamo kumpio ieškojo dar penkiose. galų gale viską gražiai susipakavęs į kuprinę ir užsimetęs šią ant pečių, reikiamą gatvę pasiekia kukliai vėluodamas. itališkais tempais, žinoma. įsukęs į Rousseau kiemą, motociklo nenumeta belekur, kaip yra pratęs, o pasistato kiek toliau nuo namo, šalia Fredžio automobilio. nusiėmęs šalmą užkabina šį ant rankenos ir papurto galvą, leisdamas plaukams sukristi kaip šiems patinka. iškart išsitraukia raudono vyno butelį ir nukeliauja iki durų, telefone patikrindamas laiką. galėtų būti ir blogiau. su ta mintimi paskambina į duris ir ima sukiotis bei žvalgytis aplink, priėjęs arčiau augalo pačiupina jo lapus. žodžiu, adaptuojasi aplinkoje.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 168
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty
PostSubject: Re: Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris   Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris EmptyWed Dec 18, 2019 8:20 pm



Frederikas taip pat visiškai nesuprato ir netoleravo kitų žmonių sugalvotų taisyklių, kurios diktavo, kada gali kam nors rašyti ar skambinti. Pats vyras niekuomet jų nepaisė ir elgdavosi kaip pats norėjo, veik iškart susisiekdamas su patinkančiu asmeniu ir nė trupučio to nesureikšmindamas, net jei dėl tokio savo elgesio galėjo pasirodyti pernelyg nekantrus. Todėl šviesiaplaukis džiaugėsi greitai sulaukęs žinių iš Fabrizio ir kad nereikėjo vis užmesti akį į telefoną ir veltui panikuoti, ar apskritai sulauks skambučio arba žinutės. Nors Rousseau tikrai taip nedarytų. Tikrai ne. Kad ir kaip bebūtų, Fredis kaip tik smagiai plepėjo su savo namų tvarkytoja Penelope, kuomet italas pranešė norįs apsilankyti svečiuose, tad jis skubiai išlydėjo moterį pro duris, galėdamas tik džiaugtis, kad ši pačiu laiku spėjo baigti darbus ir Fabrizio nepamatys jokių išmėtytų kojinių... Nors pati moteriškė su tuo nesutiko ir ginčijosi su Oskaru, kad ji dar nespėjo palaistyti gėlių, tačiau Frederikas nesileido į kalbas ir prižadėjo pats pasirūpinti augalais, nors buvo beveik šimtu procentų įsitikinęs, jog apie tai pamirš ir Penelopė nepatenkinta panosėje burbės apie jo neatsakingumą. Visgi, šviesiaplaukiui galiausiai pavyko išprašyti moterį ir jis lengviau atsikvėpė, nusimaudė, persirengė ir pradėjo neramiai vaikštinėti po namus, galvodamas, ką dar turėtų nuveikti iki vyriškio atvykimo. Žvakės? Galbūt jam reikia surasti žvakių? Juk per romantinius filmus būtent jas žmonės uždegdavo valgydami vakarienę... Tad Frederikas ėmė ieškoti ko nors panašaus į žvakes, bet, deja, visiškai nesėkmingai, dėl ko jo pečiai pastebimai nusviro žemyn. Ką gi, kitą kartą reikės pasiruošti iš anksto. Vyras atsiduso ir kaip tik tuo metu nuskambėjo jo durų skambutis, tad Rousseau nužygiavo prie įėjimo ir plačiai jas atvėrė. Išvydus italą, jo veide iškart pasirodė giedra šypsena, o žydros akys smalsiai nužvelgė atvykėlį. – Sveikas. – po trumpos pauzės galiausiai ištarė Fredis ir žengtelėjo arčiau, šįkart labiau užtikrintai pakštelėdamas abu Fabrizio skruostus. – Užeik. – jis netrukus pasitraukė į šalį ir mostelėjo ranka, kad šis ilgai nestoviniuotų lauke, o Querini užėjus, vėl užvėrė duris. – Gal ko nors norėtum? Vandens? Arbatos? Sulčių? – šviesiaplaukis iškart pasiteiravo, o tada įsmeigė savo žvilgsnį į Fabrizio laikomą butelį. – Ar nesikuklinsime ir iškart pradėsime nuo šito? – vyras klausiamai kilstelėjo antakius, pats iš tiesų nė kiek neprieštaraudamas tokiai idėjai.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6605
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty
PostSubject: Re: Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris   Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris EmptyWed Dec 18, 2019 9:27 pm



pačiupinėjęs augaliuką, smiliumi patikrina žemės drėgnumą ir išvertęs apatinę lūpą palanksto galvą į šonus, bandydamas nuspėti, ar Frederikas nekankina savo augintinių. na ir kas, kad kieme.. belaukdamas akimirkai nuklysta kiek tolėliau nuo namo, kol per didžiulius langus pastebi durų link artėjantį šviesiaplaukį. iškart susimąsto apie jų praktiškumą ir vėl pasisukioja, įvertindamas gyvatvorės aukštį. pakreipęs galvą kelias akimirkas pasvarsto, kaip sunku būtų ją perlipti ir atsidurti kieme, iš kur atsiveria toks nuostabus vaizdas. nereikia net eiti į svečius, kad galėtum stebėti Fredį. na, bet turbūt jam nereikia žinoti apie tokias.. įdomesnes Fabrizio mintis. tiesą pasakius, ir pats nelabai suvokia, kodėl jos užgimė, nes kad ir kaip mėgtų piešti apie tai nieko nenutuokiančius žmones, tokio stalkinimo lygio dar nepasiekė. susivokęs laike ir erdvėje, vėl palipa tuos kelis laiptelius aukštyn ir sustoja kaip tik tuo metu, kai Rousseau praveria duris. pirmiausia, ką pamato, tai vyro rankas, iki pusės apnuogintas viršun užsmauktos palaidinės. logiška, žinant, kad jo rankos maždaug tame pačiame lygyje kaip Querini akys.. - labas, - pasisveikina labiau su Frederiko raumenimis nei su juo pačiu ir tik tada kilsteli akis aukštyn, kaip tik laiku susivokdamas, nuo kurios pusės pradėti bučiuotis. nes ironiškai, Italijoje viskas prasidėdavo nuo kairio skruosto, kuomet visame likusiame pasaulyje buvo įprasta sveikintis pradedant nuo dešiniojo. pakviestas vidun užeina, nusiauna batus ir, išgirdęs visus klausimus, pasisuka į Oskarą. - šį butelį atsinešiau tikrai ne tam, kad jis taptų tavo namų puošmena, - taip atsakydamas į užduotą klausimą, šypteli ir įteikia butelį Fredžiui. atlaisvinęs rankas, nusiima kuprinę ir nusirengia striukę, šią pakabindamas koridoriuje. kadangi dar būdamas kieme spėjo susipažinti su šviesiaplaukio namų išdėstymu, nekviestas patraukia į virtuvę ir, pasidėjęs kuprinę ant baro kėdės, ima iš jos iškrovinėti produktus, kurių nėra jau tiek daug. - tikiuosi, nesi vegetaras? ar veganas? - tik dabar susimąsto, jog nepasidomėjo tokiais Rousseau gyvenimo pasirinkimais kaip maistas. kas, jei dabar jis pradės pasakoti, kaip jau šešerius metus nevalgo mėsos ir visa vakarienė bus pasmerkta žūčiai.. aišku, Giacomo žino ne vieną receptą, bet norint pagaminti tikrą itališką patiekalą, reikia šiek tiek pasistengti. pavyzdžiui, namuose pasigaminti makaronus, kuriuos kaip tik dabar padeda ant baro gražiame raudoname maišelyje, ar sumalti juoduosius pipirus, kad nereikėtų aiškintis, kur Frederiko namuose yra įrankis jiems malti. ir ar išvis yra. pagaliau viską sudėliojęs, užsega kuprinę ir palieka šią ant kėdės. tuomet ir vėl sutelkia dėmesį ties vyriškiu, tikėdamasis, kad pradėjus gaminti jo smegenys pradės veikti visu pajėgumu, o ne ties minimumo riba, nes, reikia pripažinti, tai jam ne itin patiko.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 168
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty
PostSubject: Re: Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris   Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris EmptyWed Dec 18, 2019 10:45 pm



Gaila, kad Frederikas nematė kaip italas sukiojasi jo kieme ir nuodugniai viską apžiūrinėjo, nes vien tas vaizdas būtų prajuokinę šviesiaplaukį, o ką jau kalbėti apie linksmas vyruko mintis. Na, Rousseau akivaizdžiai nebuvo labai uždaras asmuo, kuris norėtų pasislėpti nuo viso jį supančio pasaulio ir nors vertino savo privatumą, tuo pačiu nenorėjo būti suvaržytas ir troško savoje erdvėje jaustis laisvai, todėl rinkdamasis namą, nepabijojo didžiulių langų, kurie kartais nepaliko jokios vietos fantazijai. Tiesa, jis nė nepagalvojo apie tai, kad kas nors iš tiesų stovėtų kieme ir stebėtų viską, ką jis veikia... Vien dėl to, kad anksčiau vyras neturėjo persekiotojų, dar nereiškia, kad jų negali atsirasti. Bet kuriuo atveju, Oskaras nesureikšmino tokių dalykų ir nemanė, kad turi ką slėpti, todėl kam nors užsiminus apie šias baimes, greičiausiai tik numotų ranka ir nusijuoktų. O dabar Fredžiui daug labiau rūpėjo ką tik atvykęs svečias, kurio vizito jis nekantriai laukė, tad buvo sunku nesidžiaugti šiai akimirkai galiausiai atėjus. – O kodėl gi ne? Galėčiau padėti jį kokioje nors ypatingoje vietoje, saugoti, brandinti, o tuomet po kokių trisdešimties metų pagaliau atidaryti ir kažkam pasakoti apie tą kartą, kai svajingai atrodantis italas ruošė man tikrą itališką vakarienę... juk žavinga, ar ne? – šviesiaplaukis iškart sukūrė istoriją apie vyno butelį, kurį laikė apglėbęs delnais, puikiai žinodamas, kad tik laiko klausimas, kol jis bus ištuštintas, bet negalėjo susilaikyti ir trumpam nuklydo į fantazijų šalį. Visgi, palaukęs, kol Fabrizio bus pasiruošęs judėti toliau, Frederikas išsibudino ir jau žiojosi sakyti, kur yra virtuvė, bet taip ir neišleido nė garso, nes ilgaplaukis be jokių problemų pats ją susirado, lyg čia būtų lankęsis daugybę kartų. Vyras tik gūžtelėjo pečiais, supratęs, kad šįkart jis neturės galimybės pabūti gidu, o tuomet nusekė jam iš paskos ir pasidėjo butelį su gėrimu ant stalo. – Tikrai ne. O ką gaminsi? Ar nenori išduoti šios paslapties? – jis pagaliau pasiteiravo ir primerkęs akis stebeilijo į Fabrizio, viso labo tikėdamasis, kad jam nereikės spėlioti, nes kažin, ar jis būtų sėkmingai pataikęs iš pirmojo karto. Nuėjęs prie įrankių stalčiaus, Rousseau susirado vyno butelių atidarytuvą ir ėmėsi atidarinėti jau minėtąjį butelį, pakankamai greitai susitvarkydamas su šia užduotimi, o tuomet abi taures iki pusės pripildė tamsiai raudono gėrimo. Tada vyras nužvelgė visą Querini atsineštą turtą ir galėjo tik pasidžiaugti, kad ilgaplaukis iš anksto apie viską pagalvojo ir atsinešė tai, kas buvo reikalinga, nes šviesiaplaukis galėjo garantuoti, jog savo namuose neturi tinkamos įrangos pagaminti makaronus. – Gal iš pradžių išgerkime. – Fredis netrukus nusprendė ir paėmęs taures, priėjo arčiau Fabrizio, vieną ištiesdamas jam, o kitą pasiliko sau. – Už netikėtas, bet labai malonias pažintis. Už Kanados ir Italijos bičiulystę. Ir už mus, savaime aišku. – vyras lėtai vardino pirmas į galvą šovusias mintis, o tada galiausiai susidaužė su Giacomo, įdėmiai žvelgdamas jam į akis, nes juk sakoma, jog reikia taip daryti keliant taures. Be to, tai toli gražu nebuvo pats blogiausias vaizdas, tad neilgai trukus, vyras nurijo nemenką gurkšnį gėrimo ir pastatė taurę atgal ant stalo, iškart po to suplodamas rankomis. – Gerai, koks tavo planas? Kuo galiu padėti ar ką reikėtų surasti? – jis pradėjo klausinėti, nes nujautė, kad dar ilgiau užsispoksojęs, tikriausiai visai pamirš apie jų vakarienę. – Aš jūsų paslaugoms. – trūko tik to, kad Fredis pradėtų Fabrizio vadinti seru ir lankstytis, lyg jiedu būtų karalienės Viktorijos laikų Anglijoje, tačiau vyras sustabdė save nuo tokio galantiškumo ir tiesiog leido suprasti, jog dabar priklauso nuo italo valios. Na, o vien tai buvo pakankamai drąsus pareiškimas.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6605
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty
PostSubject: Re: Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris   Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris EmptyThu Dec 19, 2019 3:03 pm



Fabrizio galvoje sukantis šioms smagioms mintims, jis taip ir nesusimąstė, jog Oskaras yra viešas asmuo. galbūt dėl to, jog per mažai bendravo, kad tai labai gerai suvoktų? visgi, yra bendravęs su keliais žymiais žmonėmis, tad žinojo, ką reiškia būti atpažintam gatvėje kaip vieno ar kito žmogaus potencialiai antrai pusei. porą kartų net ir jo paties nuotrauka buvo atsidūrusi vietinės reikšmės laikraščiuose ir, žinoma, internetinėje erdvėje, bet jis vis dar nesuvokė, kad Frederiką gali matyti žymiai dažniau net neišeidamas iš namų. turbūt dėl to, kad televizorius jo namuose buvo labiau dekoracija nei iš tiesų naudojamas prietaisas.. kita vertus, ar Rousseau turi ką slėpti? štai čia yra aukso vertės klausimas. žinoma, dar galėtų būti tas variantas, jog jis namuose mėgsta vaikščioti nuogas, bet Querini kažkodėl nemanė, kad tai būdinga šviesiaplaukio charakteriui. įdėmiai išklausęs vyro samprotavimų, trumpam užsifiksuoja ties savo apibūdinimu, taip maloniai deginančiu ausis, tačiau greitai prisimena, koks faktas jam užkliuvo dar labiau. - nemanau, kad po trisdešimties metų jis vis dar bus tokio paties skonio, - lyg apgailestaujamai cakteli liežuviu, trumpam dirsteldamas į butelį ir vėl pakeldamas akis į Fredį. negali sakyti, vyną jis atsinešė tikrai ne pirmą pasitaikiusį, o ilgai ir atsakingai rinkosi iš savo namų kolekcijos, tačiau visi vynai anksčiau ar vėliau sugenda, net ir laikomi tinkamomis sąlygomis. nebent turi tiek pinigų, jog galėtum nusipirkti butelį, išgyvensiantį kelis dešimtmečius, bet ar Querini panašus į pinigų maišą? taigi.. geriausiu atveju šis butelis galėtų išlaukti dešimtį metų, gal kelis metelius plius, bet vėliau jau tektų išpilti. pats Giacomo visai nesusimąsto, jog elgiasi taip, lyg būtų namuose ar mažiausiai penkis kartus lankęsis pas Frederiką. kaip ir daugeliu kitų atvejų, taip ir dabar viską labai lengvai gali suversti savo itališkai prigimčiai, be to, visada mėgo sakyti, jog visas pasaulis yra jo namai, o Prancūzija - tai tik dar viena stotelė ilgoje jo kelionėje. - phew, akimirką jau buvau išsigandęs, kad baisiai susimoviau su savo pasirinktu patiekalu, - išgirdęs taip lauktą atsakymą, lengviau atsidūsta ir akimis seka kiekvieną Rousseau judesį, šiam atidarinėjant vyną. ir visai ne dėl to, jog vertintų jo gebėjimus, Fabrizio tikrai nebuvo vienas tų italų, kurie išpindėję iki aukščiausio lygio ir įsivaizduoja, kad jie vieninteliai sugeba tinkamai atidaryti vyno butelį. ne, tiesiog Fredžio veiksmai, tokie paprasti ir, rodos, kasdieniai (ar jis tikrai kasdien geria vyną?), buvo beprotiškai patrauklūs ir Fabrizio negalėjo atsisakyti galimybės tai stebėti. - manau, kad tikrai esi girdėjęs apie šį ne itin populiarų patiekalą.. pasta alla carbonara? - paklausia taip lyg pats tikėtų, jog yra šansų, kad šviesiaplaukis nežinos, apie ką eina kalba. kita vertus, Querini mažai susidūręs su žmonėmis iš už Atlanto, o jie tikrai moka stebinti savo "žiniomis" apie Europą. - jau galvojau, kad niekada nepasiūlysi, - žaismingai nusijuokia, labai teigiamai sutikdamas Oskaro pasiūlymą išgerti, nes pats mėgo gaminti su vyno taure ar alaus buteliu rankose, ir paima taurę. išklauso jo minčių ir tik trumpai žybteli akutėmis, tyliai ištardamas 'cheers', bei susidaužia taurėmis, ir pats žvelgdamas į Fredį. nenuleidžia akių net ir gerdamas, net nėra tikras, kad jaučia vyno skonį. visa laimė, jog šviesiaplaukis protingas žmogus ir prisimena Giacomo žadėtą vakarienę, nes dar minutė kita ir jis pamirš, ko atėjęs. - koks entuziazmas, - padėjęs savąją taurę ant stalo, trumpai nusijuokia, o tuomet ir pats sutelkia dėmesį ties maistu. - taip, mums reikės.. puodo, keptuvės.. druskos, - pradeda vardinti ir nori nenori pamažu ima jaustis lyg būtų Beatos šou. - gali supjaustyti šitą? - paėmęs guanciale gabalėlį, dėl kurio aplėkė pusę Paryžiaus parduotuvių, ištiesia jį Frederikui. iš tiesų, pats kaltas, kad nepasirūpino nusipirkti anksčiau savo firminėje itališkoje parduotuvėje, kuri tokiu metu jau nedirba.. bet dabar juk ne apie tai. - arba gali sutarkuoti sūrį? ko labiau norisi, - šypteli, susimąstydamas, kad abejose situacijose įmanoma nusipjauti ar nusitarkuoti pirštus. pats tuo tarpu įpila į Fredžio surastą puodą vandens ir uždeda šį ant viryklės, o tuomet imasi ieškoti dubenėlio.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 168
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty
PostSubject: Re: Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris   Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris EmptyThu Dec 19, 2019 6:03 pm



Na, Frederikas toli gražu nebuvo toks žinomas kaip roko grupės vokalistas ar koks nors skandalingai pagarsėjęs politikas, tad dažniausiai jis galėjo džiaugtis savo anonimiškumu ir nesulaukdavo didelio paparacių dėmesio. Šiuo atžvilgiu tikriausiai padėjo ir tai, kad vyras nebuvo linkęs save afišuoti ir dažnai į gatvę išeidavo užsidėjęs kepurę su snapeliu ir akinius nuo saulės, kurie kuo puikiausiai paslėpdavo jo pagrindinius skiriamuosius ženklus – žydras akis ir šviesius plaukus. Aišku, Rousseau tikrai nesiimdavo kokių nors absurdiškų priemonių ir kuo puikiausiai apsieidavo be priklijuojamų ūsų arba peruko, nes suvokė, kad tuomet tik dar labiau apkreiptų aplinkinių dėmesį į save. Iš tiesų, tik geriau, kad Fabrizio dar nespėjo sužinoti, kodėl kartą per kelis mėnesius kas nors sustabdydavo Fredį gatvėje su žodžiais „o, čia tu! Iš kur aš tave pažįstu..?“ ir pradėdavo beprasmiškai spėlioti, kur jiems galėjo būti matytas jo veidas. Būtų pernelyg keista bendrauti su asmeniu, kuris manosi jį pažįstantis vien dėl to, kad kartą per savaitę mato vyrą savo televizoriaus ekrane. O dėl nuogumo italas buvo visiškai teisus, retai pasitaikydavo akimirkų, kuomet jis vaikštinėdavo po namus tik su Adomo kostiumu, tačiau kartkartėmis Oskarą buvo galima išvysti tik su apatiniais ar nevilkint marškinėlių, tad jei jis turėtų stalkerį, šiam tikrai būtų į ką paganyti akis. – Tuomet po penkių metų? – jis pasiteiravo, vis dar bandydamas derėtis, nors kuo puikiausiai žinojo, kad minimo butelio turinio neliks gerokai greičiau ir labai tikėtina, kad jie tuo neapsiribos ir vakaro eigoje pradės tuštinti Fredžio sukauptą gėrimų kolekciją. Vyrui kaip tik patiko tai, kad nuo pat pirmų akimirkų Fabrizio, rodos, jautėsi lyg namie ir buvo galima pamiršti, jog čia jis lankosi pirmą kartą, nes priešingu atveju neabejotinai būtų šiek tiek nejauku, o dabar buvo galima tik džiaugtis tokia lengva, pastangų nereikalaujančia pradžia. – Ne, viskas gerai. Nors jeigu pagaminsi ką nors nelabai vykusio, visuomet išlieka galimybė užsisakyti maisto į namus. Tebūnie tai bus planas B. – jis mirktelėjo viena akimi, akivaizdžiai traukdamas italą per dantį, nes iš tikrųjų abejojo, kad reikalai bus tokie blogi, jog teks pasinaudoti tokiu planu. Frederikas neskubėdamas atidarinėjo vyną ir žvilgtelėjęs į italą, pastebėjo jo įdėmų žvilgsnį, nežinodamas kaip tai interpretuoti, nes niekada nesuprasdavo tokio pobūdžio „signalų“ ir neretai apskritai jų nepastebėdavo, todėl nusprendė, kad ilgaplaukis turbūt tiesiog užsisvajojo ir trumpam nuklydo į fantazijų šalį. – Kas tai? – šviesiaplaukio akys akimirksniu išsiplėtė iš nuostabos, o jis pats susidomėjęs palinko į priekį, svarstydamas, ką reiškia tie ką tik Fabrizio ištarti magiški žodžiai. Žinoma, tai buvo tik mini spektaklis ir Rousseau netrukus nusijuokė, sužlugdydamas savo sukurtą iliuziją. – Aišku, kad girdėjau apie tai ir ne kartą esu šį patiekalą valgęs. Tiesa, nemanau, kad teko ragauti tikro italo paruoštą versiją... bet viskam būna pirmas kartas, ar ne? – jis nusišypsojo ir linksmai stebėjo Querini, galvodamas, kad iš tiesų maistas šioje situacijoje netgi nebuvo be galo svarbus, o pačiam vyriškiui didesnę reikšmę turėjo jo dabartinė kompanija. Visgi, tuo pačiu vyrui buvo gaila veltui švaistyti maistą, ypač, kai Giacomo netgi pasistengė viską atsigabenti, tad Oskaras nutarė pradėti gaminimo procesą, kol jo nespėjo visiškai apsvaiginti geriamas vynas ar intensyvus italo žvilgsnis. – Turbūt aš tiesiog labai išalkęs. – jis ištarė ir dar kurį laiką žiūrėjo į Fabrizio, nė pats negalėdamas patvirtinti ar nepaneigti, kad kalba tik apie maistą ir jo galvoje nesisuka jokios pašalinės mintys. Ilgaplaukiui pradėjus vardinti, ko jam prireiks, vyras iškart nužygiavo prie spintelių ir pradėjo traukti visus išvardytus dalykus, viską dėdamas ant vis besipildančio stalo. Na, o ką, iš Querini tikrai išeitų nebloga Beata, galbūt trūko tik gėlėtos prijuostės, labai apmaudu, kad Frederikas tokios neturėjo... – Galbūt pradėsiu nuo sūrio. – Fredis greitai apsisprendė, išklausęs visas pasirinkimo galimybes ir nusprendė, kad tai bus paprasčiau, o vėliau bus galima pereiti ir prie kumpio. Vyras nusiplovė rankas, susirado tarką, o tada apsidairė aplinkui, vildamasis, kad kur nors pamatys kokį dubenėlį, tačiau nieko panašaus nepastebėjo, tad šviesiaplaukis ketino vienoje iš netoliese esančių spintelių reikiamą indą. Ir lyg tyčia, Fabrizio stovėjo prie jam reikalingos spintelės... Aišku, Frederikas būtų galėjęs mandagiai atsiprašyti ir pasiimti dubenėlį, bet užuot tai padaręs, Rousseau stabtelėjo už Fabrizio nugaros ir ištiesęs vieną ranką į priekį, lengvai apglėbė vyruką per liemenį ir priglaudė arčiau savęs, kol jo nugara atsirėmė į Oskaro krūtinę. – Atsargiai. – jis įspėjo, visai nenorėdamas netyčia užgauti savo svečio, o tada atidarė dureles ir laisvąja ranka paėmė dubenėlį. – Nerandi ko nors? – tyliai pasiteiravo Frederikas, akimirką užsimiršęs ir vis dar laikydamas jį savo glėbyje, nors tam nebuvo jokios būtinybės ar pateisinimo. Na, išskyrus tai, kad vyras neatsispyrė norui prisiliesti prie Fabrizio, kai galimybė buvo taip lengvai pasiekiama, net jeigu vos kelioms sekundėms. Vyras būtų mielai stoviniavęs ilgiau, tačiau kažkokiu paslaptingu būdu vis dar gebėjo išlaikyti sveiką protą ir nepasiduoti pagundai pamiršti apie vakarienę. Tad praėjus dar kelioms sekundėms, Fredis pamažu atsitraukė ir nusinešė savo dubenėlį prie stalo, netrukus imdamas tarkuoti sūrį ir labai stengdamasis nepakelti akių, kad nesusidurtų su Querini žvilgsniu, nes žinojo, jog tuomet juokeliai apie susižalojimą tikrai taps realybe.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6605
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty
PostSubject: Re: Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris   Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris EmptyFri Dec 20, 2019 6:36 pm



jeigu kada pasitaikytų tokia proga, jog Fabrizio išgirstų tokius ar panašius vyrui sakomus žodžius iš nepažįstamojo gatvėje, tikrai labai susidomėtų, ką jis yra spėjęs nuveikti gyvenime, nes pripažinkime, bet kuriam eiliniam žmogui kiltų daug įdomių idėjų, o žinant Querini ir jo lakią fantaziją.. galbūt Frederikas laisvalaikiu dalina maisto banko lankstinukus centrinėje Paryžiaus parduotuvėje? dažnai dainuoja karaokės bare ir turi savo kuklią gerbėjų grupelę? yra vienam kitam žmogui užstojęs vaizdą koncerte? o gal kada pozavo aktus tapyti besimokantiems studentams? ech, su kokiu užsidegimu Fabrizio būtų ėjęs į tuos užsiėmimus.. gal ir ne visi variantai labai logiški, bet negali sakyti, jog neįmanomi. va čia tamsiaplaukis visai mielai paprieštarautų. tikrai ne tam, kad pusnuogis Oskaras yra labai gardus kąsnelis, kad ir stebimas iš toli (Fabrizio tikrai laikas susimąstyti apie savo minčių tėkmę), bet jam nuoširdžiai atrodo, jog apsirengęs Fredis yra milijardą kartų įdomesnis. iš dalies ir dėl to, kad šiek tiek mažiau blaško.. bet, jei rimtai, italas visada buvo linkęs matyti ne tik išorinį apvalkalą, bet ir vidų. juk tuo šviesiaplaukis jį ir sužavėjo. aišku, beveik du metrai tikrai padėjo atkreipti į save dėmesį, bet jei jis nebūtų taip atkakliai bandęs Querini įtikinti, jog Mona Lisa nesišypso, kurdamas įvairiausias istorijas, jiedu tikrai niekad nebūtų atsidūrę bare ir Fab vėliau nebūtų prisėdęs šalia jo Versalyje. ką jau kalbėti apie šį jaukų jų susitikimą. jam patiko ne tik Rousseau išvaizda, bet ir jo mintys, gebėjimas sujungti du, rodos, visiškai tarpusavyje nederančius dalykus į vieną ir tas nepalaužiamas noras įrodyti savo tiesą, net jei kartais atrodydavo, jog jis ir pats supranta klystantis. jis priversdavo italą susimąstyti apie dalykus, kurie kitu atveju visiškai jo nedomintų, versdavo iš naujo įvertinti tam tikras situacijas ir pažvelgti į tai iš kitos perspektyvos. su juo jis viską, ką jau žinojo, atrasdavo iš naujo, o tai jam ir buvo svarbiausia. tai, jog šviesiaplaukis jį vertė jaustis gyvu ir visada sureaguodavo į jo nuomonę, o ne nubraukdavo šią lyg nereikalingą. - penkeri jau panašiau, - pritardamas linkteli galva, ir pats suvokdamas, jog po penkerių metų šio butelio nė vienas iš jų nė neprisimins. o gal? niekas juk nežino, kaip šis vakaras pasisuks, galbūt jį bus verta įrašyti į atmintį? išgirdęs apie planą B, iškart suraukia kaktą, susiaurindamas akių plyšius. - nesitikėjau sulaukti tiek mažai pasitikėjimo.. jaučiu, kad mūsų bendravimas niekur neveda, - dramatiškai papurto galvą ir sučiaupia lūpas, lyg daugiau šį vakarą nesiruoštų kalbėti. planas B.. tik per Fabrizio lavoną. reikia pasakyti, iš Frederiko išeitų visai neblogas aktorius, nes akimirką Querini patiki jo spektakliu ir kelioms sekundėms sustoja viduryje atliekamo veiksmo. tik išgirdęs Rousseau juoką supranta, kad vyras nevykusiai juokauja, ir nepritariamai papurto galvą, labiau pykdamas ant savęs, kad leidosi būti apgautas. - telieka tikėtis, kad šiandienos carbonara bus geresnė už visas, ragautas anksčiau, - pasikuklina pripažinti, jog tai vienas geriausiai jo įvaldytų receptų. na, nes tai vienas lengviausių receptų visame pasaulyje, bent jau jo nuomone.. be to, jis yra linkęs manyti, jog dažniausiai žmonėms šis patiekalas nesigauna visai ne dėl gebėjimų trūkumo, o dėl neteisingo produktų pasirinkimo. - tuomet tau sekasi, nes viskas užtruks.., - atsisukęs į puodą įvertina vandenį ir po šios pauzės pratęsia, - iki dešimties minučių, - užtikrintai linkteli galva. pasisukęs į spinteles jau nori klausti, kurioje iš jų sudėti dubenėliai, nenorėdamas darinėti visų iš eilės, tačiau kaip tik tuo metu pajunta kažkieno ranką ant savo liemens ir taip sutrinka, jog vos susilaiko nepašokęs. kadangi jo atmintyje Fredis stovėjo mažiausiai per porą metrų nuo jo, jaučia nenugalimą norą išsiaiškinti, kas dedasi, todėl pasuka galvą į šoną ir jo akys atsiduria ties šviesiaplaukio kaklu. tą pačią akimirką vyras praneša apie savo buvimą šalia, lyg tas žodis nebūtų ištartas maždaug penkiolika sekundžių per vėlai, ir Fabrizio pajunta, kaip jį visą momentaliai išmuša karštis. nežinodamas, kur dėti rankas, tiesiog atsiremia į spintelę ir vėl pasuka galvą, įsmeigdamas žvilgsnį į vieną tašką priekyje esančioje sienoje. visiškai nesupranta, kas darosi, nes paprastai žmonėms tokias reakcijas keldavo jis? jaučiasi kaip auksinė žuvelė, išmesta į krantą ir niekaip negalinti nušokinėti atgal iki vandens, o dar tas tylus Rousseau balsas netoli jo ausies.. vyras tikrai negali prisiminti, kada paskutinį kartą šitaip nervinosi dėl paprasto prisilietimo. - ne... ne, viskas puiku, - kiek per greit atsako ir, Oskarui pasitraukus, giliau įkvepia. tyloje nusiplauna rankas, kiek per vėlai sureaguodamas, jog tai daro po beveik verdančiu vandeniu, ir trumpai žvilgteli į šviesiaplaukį, kuris taip įsijautęs tarkuoja sūrį lyg nuo to priklausytų jo gyvybė. vis dar jusdamas Fredžio prisilietimą, tam, kad atsipalaiduotų, ima tyliai niūniuoti vieną mėgstamiausių dainų, kuri, ironiškai, yra 'ocean eyes'. iš maišelio ištraukęs makaronus, įdeda šiuos į vandenį ir įberia druskos. greitai supjausto guanciale ir uždėjęs keptuvę ant vidutinės ugnies, sumeta į ją bei palieka kepti, o pats prieina arčiau Frederiko ir, uždėjęs delną ant jo rankos, taip sustabdo jį ir žvilgteli į dubenėlį su sūriu. matyt, noras prisiliesti persidavė ir jam. - manau, jog užteks, - tarsteli, dabar jau pažvelgdamas į Rousseau, ir patraukia ranką. vis dar stovėdamas ten pat, pasiekia kiaušinius ir grakščiu vienos rankos judesiu įmuša porą jų į dubenėlį. šiaip ne taip prisiminęs, kurioje spintelėje yra dubenėliai, paima naują ir, paėmęs dar du kiaušinius, atskiria baltymus nuo trynių, kuriuos sumeta į indą kartu su sūriu. - sumaišyk, - vos girdimai tarsteli Frederikui ir grįžta prie keptuvės patikrinti kumpio, kol dar neįvyko nelaimė, nes pamažu į Querini galvą ima sėlinti mintis, jog taip jam nepatikęs planas B šiuo momentu labai realus.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 168
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty
PostSubject: Re: Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris   Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris EmptyFri Dec 20, 2019 10:36 pm



Tikriausiai Fabrizio labai nusiviltų sužinojęs, kad nei viena iš jo sugalvotų priežasčių, kodėl Rousseau galėtų būti atpažintas gatvėje, nė iš tolo neatitiko realybės. Iš tiesų, italui nebūtų sunku išsiaiškinti atsakymą į šią painią mįslę ir reikėtų tik atkreipti didesnį dėmesį į mieste kur ne kur pakabintus reklaminius plakatus, kol viename iš jų išvystų besišypsantį Frederiko veidą ir paslapties šydas akimirksniu prasiskleistų. Visgi, pats vyras dar neskubėjo kalbėti apie šią savo gyvenimo pusę, o ir Querini, rodos, labiau domėjosi juo kaip asmeniu, užuot klausinėjęs standartinių, jau pabodusių klausimų apie tai, ką jis dirba ar kokius mokslus yra baigęs. Fredis nesitikėjo, kad pirminis noras užkalbinti ilgaplaukį ir apsimesti didžiu meno ekspertu prives prie stipraus troškimo tęsti netikėtai pradėtą bendravimą, geriau jį pažinti ir praleisti daugiau laiko kartu, tačiau šviesiaplaukis nė trupučio nesigailėjo tokio savo žingsnio. Fabrizio turėjo kažką savito, galbūt tai buvo jo gebėjimas užčiaupti Oskarą ir įrodyti, kad jis yra teisus, ką galėjo padaryti toli gražu ne kiekvienas, o gal Rousseau labiau patraukė Giacomo pasitikėjimas savimi ir tai, jog vyras negalėjo iš anksto nuspėti, ką jis pasakys ar padarys. Gali būti, kad įtaką padarė italo laisvumas ir neįskaitomas žvilgsnis, kuris vis nejučia išmušdavo Frederiką iš vėžių. Kita vertus, vyriškiui buvo taip lengva bendrauti su juo, lyg jų sielos jau seniai būtų pažįstamos neseniai iš naujo atrado vieną kitą. Visų šių savybių visuma  ir buvo pagrindinė paskata, kuri pažadino šviesiaplaukio susidomėjimą ir paskatino nepaleisti puikios galimybės sužinoti dar daugiau apie Fabrizio, ypač, kai į šį procesą buvo įtraukta ir galimybė paragauti jo pagaminto maisto. O taip, kelias į Fredžio širdį iš tiesų ėjo per skrandį. Pastebėjęs akivaizdų italo nepasitenkinimą, kuomet pasiūlė atsarginį planą jų vakarienei, vyras suprato padaręs didžiulę klaidą su tokiu savo pasiūlymo, todėl pagriebęs vyno butelį, jis vėl papildė jų taures gėrimu. Rousseau paėmė jas ir priėjo prie Fabrizio, vieną iš taurių pakėlęs aukštyn prieš savo veidą, kad ji būtų akių lygyje, o tada labai lėtai ją leido žemyn, atskleisdamas savo gailų akių žvilgsnį ir liūdnai atkištą apatinę lūpą, tikėdamasis, kad tokia veido išraiška suminkštins vyriškio širdį ir jam bus atleista už tokį beatodairišką pasiūlymą. – Atsiprašau. Niekada nedrįsčiau abejoti tavo gebėjimais. – jis pagaliau ištarė ir atkišo taurę ilgaplaukiui, tokį gestą pasirinkdamas vietoj mojavimo balta skepetaite, nes a) tokios neturėjo ir b) buvo smagiau gaminti gurkšnojant vyną. – Net neabejoju, kad tavo patiekalas mane sužavės. – dar patikino vyriškis, nes iš tiesų taip ir galvojo. Galų gale, turbūt Fabrizio jau ne kartą jau buvo gaminęs tokius makaronus, todėl atrodė mažai tikėtina, kad būtent dabar jis kaip nors suklystų. Išgirdęs, kad visas maisto ruošimo procesas užtruks taip trumpai, vyras tik atsigėrė dar daugiau vyno ir palinksėjo galva, šiek tiek nustebdamas, jog tam nereikėjo didesnių pastangų ar ilgesnio laiko tarpo. Iki šiol Frederikas sėkmingai laikėsi bent minimalaus atstumo ir nesinaudodavo progomis prisiliesti prie italo, kad ir kaip pirštai niežėdavo nuo noro taip pasielgti ir bent akimirkai priglusti arčiau. Tačiau šįkart vyras elgėsi nevalingai, galbūt dėl vyno įtakos, dėl to, kad buvo privačioje erdvėje, o gal paprasčiausiai todėl, jog Querini jį traukė it magnetas ir jau darėsi sunku susilaikyti nuo tokių veiksmų. Tad Rousseau apglėbė jį, trumpam leisdamas sau taip pasielgti ir galėdamas tik viltis, kad neverčia italo jaustis nepatogiai, lyg šis būtų virtęs paukšteliu ir staiga būtų uždarytas į narvelį. Vis dėlto, ta akimirka praėjo taip pat greitai kaip ir prasidėjusi, tačiau Oskarui to visiškai pakako, kad užmirštų ką ketino daryti ir išsiblaškytų, pats turėdamas porą kartų įkvėpti giliau, jog vėl sukauptų dėmesį. Jis ėmėsi sūrio tarkavimo, iš pradžių darydamas tai sparčiai, kad užsimirštų, tačiau netrukus sulėtino judesius ir kilstelėjo akis, tylomis stebėdamas kaip Fabrizio sukinėjasi prie puodo ir keptuvės, nejučia imdamas plačiau šypsotis ir atidžiai stebėdamas jo rankų judesius, tarytum stengdamasis įsiminti kiekvieną detalę. Tik ilgaplaukiui atsisukus, Frederikas iškart nuleido akis ir susikoncentravo ties sūriu, nustodamas tarkuoti tik tada, kai Querini atsirado šalia ir vyruko delnas uždengė jam priklausantį. Rousseau įsispoksojo į Fabrizio ranką, kuo puikiausiai jausdamas nuo jos sklindančią šilumą ir tik po kurio laiko krenkštelėjo, pagaliau padėdamas savo įrankius į šalį. – Galėčiau kasdien stebėti, kaip tu gamini. – jis lyg užhipnotizuotas žiūrėjo, kaip lengvais, įgudusiais judesiais italas atskiria kiaušinius, kiek pavėluotai susivokdamas, kad ištarė tai garsiai, nors ir neketino to padaryti. Tai nebuvo labai įspūdingi veiksmai ir pats Fredis galėtų padaryti tą patį be didesnių sunkumų, tačiau, kai tuo užsiėmė Giacomo... viskas buvo truputį kitaip. Tik išgirdęs tolesnius nurodymus, šviesiaplaukis prabudo iš savo mini transo ir susirado šaukštą, imdamas maišyti ingredientus, kol kita ranka prilaikė dubenėlį. – O desertas bus? – dar pasiteiravo Frederikas, jau galvodamas apie kitą vakarienės dalį, nors jie dar nebuvo pasigaminę pagrindinio patiekalo. – Jeigu ką, šaldiklyje turiu ledų, tik ne gelato, tad turbūt jie netiktų prie itališkos tematikos. – jis šyptelėjo ir pažvelgė į Fabrizio, vos neleptelėdamas, kad pats galėtų pabūti italo desertu, jei tik šis to norėtų, nors tokia mintis tikrai sukosi vyro galvoje ir skambėjo labai viliojančiai.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6605
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty
PostSubject: Re: Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris   Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris EmptyMon Dec 23, 2019 1:03 am



Querini, vaikščiodamas Paryžiaus gatvėmis, visada didesnį dėmesį teikdavo jį supantiems architektūriniams šedevrams ar praeivių veidams nei reklaminiams stendams, o jei kada ir žvilgteldavo į tą pusę, paprastai jo matomi vaizdai nesužavėdavo. gal lankosi ne tuose kvartaluose? o galbūt Frederiko veidas jam anksčiau nepasirodė simpatiškas ir ėmė asocijuotis su tam tikra šiluma tik po to, kai iš tiesų su juo susipažino? juk niekam ne paslaptis, jog užmezgus stipresnį emocinį ryšį su žmogumi, jo trūkumai nublanksta ir netgi tampa pliusais. nors turbūt šiuo atveju viskas ne taip.. bent jau pats Fabrizio labai abejotų tikimybe, kad, pamatęs Fredžio veidą plakate, nusisuko ir nuėjo toliau, be to, šviesiaplaukis pirmo susitikimo metu jam nepasirodė matytas. Giacomo niekada pokalbio nepradėdavo nuo visiems spėjusių pabosti klausimų ir apskritai jų vengdavo, manydamas, kad jei bus lemta, visa tai galės išsiaiškinti ir vėliau. nemanė, jog tie klausimai kažkuo blogi, visgi, įdomu žinoti, kuo žmogus užsiima ir ar jam tai iš tiesų patinka, kaip sugalvojo to siekti.. tačiau dėl nepaaiškinamos priežasties jis pats jausdavosi taip, lyg stebėtų save iš šono ir aiškintųsi, ar bendravimas su tuo žmogumi jam būtų naudingas. Fabrizio tikėjo, jog egzistuoja daugybė kitų klausimų, kurių atsakymai jam leistų suprasti, ar šis naujai užmegztas ryšys turi kokių nors galimybių išgyventi. juk jeigu su žmogumi neturi nieko bendra ir jūsų bendravimas neuždega bent vienos kitos liepsnelės tavo akyse, nesukuria pakilios bei, sakytum, magiškos nuotaikos ore, kokia to prasmė? turbūt Querini pažįstami sakytų, jog jis pripratęs prie išsiskyrimų ir dėl to negeba sukurti bei išlaikyti ilgesnių santykių, ne tik romantinių, draugiškų taip pat, tačiau jis pats buvo linkęs tikėti, kad, nepaisant to, jog visi jo sutikti žmonės vienaip ar kitaip užsilieka jo širdyje, jis nesutiko tokio, kuris gebėtų pažaboti jo menišką sielą ir priversti jausmus įsiskverbti giliau. kad ir kokia stipri meilė jį būtų užgriuvusi, dabar jis jau ir pats suvokė, kad visi jo turėti santykiai tebuvo būdas geriau pažinti save ir suprasti, kaip iš tiesų veikia jo širdis. pats Fabrizio manė, kad jam paprasčiausiai pasisekė įrodyti savo tiesą Frederikui, nes jiedu diskutavo jam artima tema. žinoma, tai nereiškė, kad jis labai paprastai nusileistų kitose srityse, tačiau jei oponentas pateiktų svarius argumentus, Fab tikrai nebūtų tas kvailys, kuris ir toliau ginčytųsi. visada manė, kad apie dalykus, apie kuriuos nieko nesuvoki, protingiau yra patylėti. Rousseau papildžius jųdviejų taures, kiek prisimerkia, svarstydamas, ar šviesiaplaukio planas yra kuo greičiau nugirdyti Querini ir išgauti iš jo atsakymus į visus rūpimus klausimus, tačiau greitai visos tokios mintys išgaruoja, vos pamačius kitą mini kanadiečio spektaklį. taurei leidžiantis žemyn ir atskleidžiant tokį smagų vaizdą, vyras nesusilaiko ir ima linksmai juoktis. - kartais abejoti yra gerai, ypač kai niekada nesi ragavęs mano gaminto maisto. galbūt iš tiesų aš tenoriu viso šito, - paėmęs taurę, laisvąja ranka mosteli aplink, turėdamas omenyje šį namą ir tai, jog Fredis akivaizdžiai turi sukaupęs turto, - o ši carbonara yra moderni nuodingojo obuolio versija? - retoriškai užklausia, dar pats gerai nesuprasdamas, ką čia ką tik pasakė. disney nerd much? suvokdamas, kiek daug skylių šitoje teorijoje ir kad pirmiausia jiems reikėtų būti susituokus, jog visa tai po vyro mirties atitektų Fab, iškart nugeria pusę vyno taurės bei pastato ją ant stalo. įdomūs jo minčių posūkiai.. - galbūt ne tik patiekalas? - caktelėjęs liežuviu, smagiai pažiūri į Rousseau, pažerdamas dar vieną neįkainojamą mintį, kurių šiandien, akivaizdu, jo galvoje visa galybė. įprastai Giacomo apgalvodavo savo žodžius ir net numatydavo keletą įmanomų reakcijų, tačiau būdamas su Fredžiu, jis taip lengvai užsimiršdavo ir kur esąs, ir kad jiedu nėra taip seniai pažįstami, ir kartais, rodos, netgi pamiršdavo savo vardą. prie šviesiaplaukio jis nebijojo parodyti kiek daugiau skirtingų savo sluoksnių, kurių turėjo kokį tūkstantį. nė vienas žmogus jo gyvenime jo pilnai nepažinojo, paprasčiausiai dėl to, kad Fab nematė reikalo atskleisti per daug savęs. šiek tiek ironiška, kai jo gyvenimas ir asmenybė persismelkdavo jo darbuose. bet vėlgi, tai buvo tik ta dalis, kurią jis pats nuspręsdavo atskleisti, o visa kita.. Giacomo abejojo, kad kada nors atsiras toks žmogus, kuriam jis sugebės parodyti visa, kas slepiasi jo kūne ir sieloje, taip pat ir dėl to, kad pats nebuvo tikras, jog save iki galo pažįsta. tačiau juk tam ir yra gyvenimas? kad išsiaiškintum, kas esi ir kuo nori būti. emocijoms po viso ką tik turėto kontakto vis dar kunkuliuojant, Fabrizio akimirką nuoširdžiai manė, jog Rousseau žodžius pats susigalvojo ir jie nuskambėjo tik jo galvoje, tačiau pakėlęs akis supranta, kad tai nebuvo tik iliuzija. - tokį norą įgyvendinti nėra labai sunku.. tačiau nemanau, jog esu pats geriausias šefas, be to.. ką veiktum tu? - klausdamas kilsteli antakius, lyg mestų Oskarui savotišką iššūkį. vos nepamiršęs, ant stalo susiranda pipirus ir įberia jų į šviesiaplaukio maišomą masę. grįžęs prie keptuvės, įvertina, jog guanciale pakankamai apskrudo ir, susiradęs makaronų žnyples, pasiima šias nuo stalo. šiaip ne taip pasičiupęs vieną iš puodo, paragauja ir įvertina, jog šiek tiek pervirė.. kur čia nepervirs, kai tokie dalykai vyksta. išjungęs ugnį po puodu, padidina ją po keptuve ir žnyplėmis tiesiai iš puodo permeta makaronus prie kumpio. paskirsto po visą indą po lygiai, mentele viską sumaišydamas, jog riebaliukai gražiai prikibtų prie makaronų, ir išjungia ugnį. - kokia vakarienė be deserto.., - pirmiausia ištaria, o tik tada susipranta, jog iš tiesų nepasiruošė antrai daliai. visa laimė, Oskaras jį išgelbėja, pranešdamas apie šaldiklyje esantį lobį. - ledai puikiai tiks, - linkteli galva ir, trumpam pasigriebęs taurę, pabaigia viską, kas joje buvo likę. - šitai tau turėtų patikti, - pasiimdamas dubenėlį iš Fredžio, lengvai patraukia jį per dantį dėl anksčiau ištartų žodžių, pats smagiai šypsodamasis. paėmęs keptuvę į vieną ranką, ima versti spagečius ore, tuo pačiu pildamas sumaišytą masę į keptuvę, kol viskas gražiai pasidengia kreminiu padažiuku. įvertina jo konsistenciją ir net pats negali patikėti, jog taip puikiai pavyko, kai aplink buvo tiek blaškančių objektų. netgi vienas. - kur lėkštės? - paklausia vietoje to, kad imtų pats ieškoti, ir netikėtai į jo atmintį sugrįžta švelnus Rousseau apkabinimas, kai šis ieškojo dubenėlio. pajunta dar vieną karščio bangą ir, dėdamas keptuvę ant viryklės, kiek per stipriai ja trinkteli. persibraukia plaukus ranka ir lyg niekur nieko pakelia akis į Fredį.
Back to top Go down


Sponsored content

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty
PostSubject: Re: Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris   Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris Empty


Back to top Go down
 

Namas;įėjimas/išėjimas/prieškambaris

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 3Go to page : 1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Frédéric Rousseau-