I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys



 

Share
 

 Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2, 3, 4  Next
AuthorMessage
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 175
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty
PostSubject: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys EmptyFri Dec 06, 2019 8:17 pm


Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys XN5Sdfu
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Ea4JvFK
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys NXkhICt
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys GCDe2hl
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6658
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys EmptyWed Jan 08, 2020 10:41 pm



Keliaudamas paskui vyrą, Fabrizio visą laiką išlaiko sutelkęs dėmesį į jųdviejų rankas, tačiau paskutinę akimirką spėja pastebėti neaiškų kambarėlį po laiptais. Pirmiausia, dėl pačiam ne itin suprantamų priežasčių, pagalvoja apie Frederiko sekso kambarėlį. Matyt, tikrai bus per daug prisikalbėjęs.. o gal padauginęs vyno, kas įprastai nebūdavo problema. Bet netrukus į jo galvą pasibeldžia kita mintis - Haris Poteris, tad visą laiką lipdamas laiptais sugeba galvoti tik apie vargšą burtininką, gyvenusį sandėliuke po laiptais, ir tik šviesiaplaukiui prabilus susivokia, kokios mintys sukasi jo galvoje. Visa laimė, jog nepradėjo galvoti apie Rousseau ar tam tikras jo kūno dalis kaip apie burtų lazdelę.. kita vertus, tokios mintys į jo galvą skverbėsi visai ne dėl to, jog jis buvo atsipalaidavęs, ir tai, kas turėjo įvykti vos už kelių akimirkų, jo visai nejaudino. Priešingai, visa tai jo galvoje atsirado kaip tik dėl to, jog tai buvo vienas nedaugelio tų kartų, kai Querini nuoširdžiai nervinosi ir paprasčiausiai stengėsi galvoti apie bet ką kita. Tad ir Oskarui paklausus tokio, atrodo, paprasto klausimo, jis nesugebėjo susivaldyti. - o ne.. ar tai..? - žodžiais taip ir nepratęsdamas klausimo, dirbtinai aikteli, leisdamas pačiam Fredžiui susivokti, jog klausia, ar jis vedasi tamsiaplaukį į savo sex dungeon. Tik įžengęs vidun, neatsilaiko norui apsižvalgyti, patekus į naują vietą, ir trumpai sukrizena, Oskarui taip greitai pravedus „turą“. Kažkas tikrai baisiai nekantrauja. Kita vertus, juk abu puikiai žino, kad čia atkeliavo tikrai ne tam, jog Fabrizio galėtų apžiūrėti kitas lempas. Side note: valgomajame lempa jam patiko labiau.. bet kokiu atveju, labai greitai vėl sutelkia dėmesį į šviesiaplaukį, leisdamas jam imtis iniciatyvos ir paklusniai sekdamas iš paskos. Šiam vos prisėdus ant lovos, akimis nuseka jo veidą ir pajaučia, kaip jam vėl atima žadą. Paragintas paeina tuos kelis žingsnius arčiau ir, lyg nedrįsdamas nieko daryti be leidimo, laukia, kokių veiksmų imsis Fredis. Visa Giacomo oda akimirksniu matomai pašiurpsta, vos pajautusi įsibrovėlį, kurio anksčiau niekada neregėjo ir kelias akimirkas dar uždelsęs, jis pirštais prisiliečia prie Rousseau kaktos bei slysdamas pirmyn įsivelia į jo plaukus. Prikandęs lūpą stebi šį magišką vaizdą, kurio neregėjo jokiame gražiausiame savo sapne, ir netrukus sutinka vyro žvilgsnį. Vėlgi, noriai patenkina šviesiaplaukio norus ir, apsižergęs jo kojas, prisėda, rankas uždėdamas ant pečių ir sukabindamas jam už nugaros. Rodos, nė nemirksi, nenorėdamas praleisti nė vienos akimirkos, ir spokso į Frederiko akis iš tokio atstumo, jog dar sekundė ir vaizdas pamažu ims lietis. Rousseau šitaip pasisveikinus, Fab mielai šypteli. - anche tu sei carino, - taip pat tyliai sušnabžda, nesitikėdamas, jog vyras tai supras, nors.. galbūt dar kartą nustebins Fabrizio, pademonstruodamas tobulas italų kalbos žinias? Nors ką čia su tomis kalbomis.. nepanašu, jog kuris nors norėtų dar ką nors pasakyti, tad Querini su didžiuliu džiaugsmu sutinka jau spėtas pasiilgti Frederiko lūpas ir įsikabina į jas kur kas reikliau nei pats tikėjosi. Visam nerimui, jaustam, kol jiedu pasiekė vyro kambarį, spėjus išgaruoti, tamsiaplaukis neketino praleisti nė vienos akimirkos veltui, net jei potencialiai vis dar buvo išlikusi tikimybė, jog tokių akimirkų turės ir vėliau. Kam galvoti apie ateitį, kai dabartis tokia svaiginanti? Tad jis bučiuoja Fredį taip, lyg rytojus neegzistuotų, lyg jiems būtų likusi tik šiandiena ir jie būtų nusprendę ją praleisti kartu. Delnais suėmęs vyro sprandą, prisitraukia jį dar arčiau savęs ir kelioms sekundėms vis nukrypsta į vieną ar kitą šoną, o tuomet ir vėl grįžta prie rausvų jo lūpų. Pagaliau atsitraukia per kiek daugiau nei kelis milimetrus, vis dar pravira burna kvėpuodamas jam į veidą, ir sekundei sugavęs jo žvilgsnį, vėl puola jį bučiuoti. Rankomis pamažu pradeda judėti jo krūtine žemyn, kol vėl pasiekia palaidinės apačią ir, kilstelėjęs ją, priglaudžia delnus prie jo šonų. Beveik tuo pačiu metu palenkia galvą, bučinius sodindamas ant Frederiko skruosto, kol pasiekia jo ausį ir sunkiau iškvepia orą. Užsimerkęs kelioms akimirkoms sustoja, mėgaudamasis tokiu artumu, tačiau greitai vėl atsitiesia. Žiūrėdamas į Oskarą pradeda delnais lėtai slysti jo šonais viršun, taip keldamas palaidinę vis aukščiau, kol nusprendžia, kad gana čia erzintis. Su vyro pagalba nuvelka šį drabužį ir grakščiu judesiu švysteli tolyn, numesdamas kažkur kitoje lovos pusėje. Uždėjęs rankas Fredžiui ant pečių, dabar jau neskuba ir akimis bando aprėpti viską, ką mato, nevalingai apsilaižydamas lūpas. Nepajunta, kaip vėl ima šypsotis, ir įsmeigia savo melsvas akis į vyrui priklausančias, o tuomet pradeda vienu delnu čiuožti nuo peties žemyn krūtine, vietomis vis sustodamas ir pirštais sukdamas ratukus.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 175
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys EmptyThu Jan 09, 2020 6:22 pm



Labai gaila, kad Frederikas negalėjo skaityti minčių ir nežinojo apie tamsiaplaukio svarstymus, nes kitaip jis neabejotinai būtų patikinęs, jog sandėliukas po laiptais iš tiesų yra Hario Poterio nuosavybė ir šis atvyksta į svečius, kuomet susipyksta su savo žmona Džine. O ir apmąstymai apie burtų lazdelę buvo labai įdomūs... Tai būtų padėję vyrui nukreipti dėmesį nuo jo galvoje prasidėjusio šurmulio, nes, net jei galėjo atrodyti priešingai, jis neplanavo tokios vakaro eigos ir nesikvietė Fabrizio į svečius vien tam, kad nusitemptų jį į lovą. Todėl šviesiaplaukis šiek tiek stebėjosi, kad prieš kelias valandas dar tik svarstė, koks galėtų būti italo lūpų skonis ir bandė nutaikyti tinkamą momentą jį pabučiuoti, o dabar, įsikibęs vyro pirštų, žygiavo savo miegamojo link ir toli gražu negalvojo, jog jiedu apsirengs pižamas su pandomis, išgers po stiklinę šilto pieno ir lovos viduryje pastatę sieną iš pagalvėlių, eis miegoti. Buvo pakankamai akivaizdu, kad šiuo metu tiek vieno, tiek kito vyro galvoje nesisuko tokios padorios mintys, tad Rousseau nutarė vadovautis savo įprasta logika – elgtis spontaniškai ir tik vėliau susidoroti su savo elgesio pasekmėmis. – Ne, ne, šįkart ten neisim. – Fredis nusijuokė dėl Querini reakcijos ir mirktelėjo jam viena akimi, lyg žadėdamas, kad per kitą vyro apsilankymą jiedu galės aplankyti tą anksčiau aptartą sex dungeon. Ką gali žinoti, galbūt iki to laiko vyras iš tiesų sugalvos tokį įsirengti ir pateisinti visas kalbas... Kad ir kaip bebūtų, dabar tai neturėjo didelės reikšmės, ypač, kai daug aktualesnės buvo ne kito, bet šio vakaro perspektyvos. Todėl turbūt nieko nuostabaus, kad veik iškart praleidęs ekskursiją po antro namo aukštą, Oskaras nutarė verčiau susitelkti ties kitu jo dėmesį patraukusiu objektu ir veltui negaišti laiko, kuomet galėjo pagaliau patenkinti savo smalsumą ir nesivaržydamas dar geriau pažinti Fabrizio fizine prasme. Na, juk jie abu vis galvojo apie tai, kad derėtų geriau susipažinti, tik šiuo atveju viską pradėjo iš kitos pusės, tačiau kalboms dar bus pakankamai laiko, o dabar reikėjo veikti. Šviesiaplaukio delnai dar kartą nutūpė ant vyriškio klubų, kuomet šis pagaliau įsitaisė ant jo kelių, o pats vyras primerkė akis, išgirdęs tylius itališkus žodžius, galėdamas tik spėlioti, ką tai galėjo reikšti. Ne, Frederikas nemokėjo šios kalbos ir žinojo vos kelias frazes, kurios buvo reikalingos eiliniam turistui, tačiau dėl jo panašumo į prancūzų galėjo spręsti, kad Querini ką tik jo nepavadino idiotu. Vyras nusprendė, kad vėliau paprašys vertimo, o šią akimirką jo dėmesys vėl nukrypo į, subjektyvia Rousseau nuomone, dar per mažai nubučiuotas tamsiaplaukio lūpas, kurias jis greitai sugavo savosiomis. Sulaukęs tokio audringo sutikimo, Oskaras netruko pakišti delnų po vyriškio marškinėliais ir ilgais pirštais glostyti jo nugarą, jau nė pats negalėdamas pasakyti, kuris iš jų dabar buvo nekantresnis. Bet argi tai iš tiesų buvo svarbu, kuomet buvo pakankamai akivaizdu, kad jie abu mėgaujasi tokia veikla ir artimiausiu metu neketina sustoti? Pats Frederikas būtų drįsęs sakyti, jog tai neturi jokios reikšmės, ypač, kai Giacomo šitaip reikliai spaudė jį arčiau savęs, o jis nė akimirką nesudvejojo prieš paklusdamas tokiam norui. Tik tamsiaplaukiui atsitraukus, vyras iškvėpė orą ir pramerkė akis, žvilgsniu sekdamas tolesnius Fabrizio veiksmus ir kilstelėjęs vienos rankos pirštus, delnu apglėbė jo skruostą, o tuomet vėl sutiko italo lūpas savosiomis, su didžiuliu pasimėgavimu tęsdamas anksčiau pradėtą bučinių fiestą. Jausdamas kaip su kiekviena prabėgančia sekunde darosi vis karščiau ir karščiau, Rousseau pats pradėjo mąstyti apie tai, kad reikėtų nusimesti drabužius, tačiau jį aplenkė atsitraukęs tamsiaplaukis, todėl vyras kilstelėjo rankas ir padėjo jam atsikratyti rūbo, tuo pačiu vis dar bandydamas bent kiek atsikvėpti ir apskritai prisiminti, kur esąs, nes teko pripažinti, jog jį taip apsvaigino italo lūpos, kad dabar buvo sunku vėl sugrįžti į realybę. Kita vertus, Fredis netgi nenorėjo to padaryti ir daug mieliau būtų likęs jųdviejų rausvame burbule, todėl vyras šyptelėjo, kai Fabrizio pirštai vėl pradėjo klaidžioti jo kūnu ir pats palinkęs į priekį, trumpam priglaudė savo lūpas prie jo lūpų kampučio. Vis dėlto, ši ramybės akimirka ilgai netruko ir šviesiaplaukis netrukus ištiesė rankas ir sugriebė vyrą vis dar dengiantį švarkelį, kurį su jo sutikimu greitai nutraukė žemyn ir švystelėjo ant grindų, netrukus tą patį padarydamas su baltais marškinėliais, kuriuos padėjo jam nusirengti. Tuomet Oskaras priglaudė lūpas prie jo peties, o po kelių akimirkų ir prie raktikaulio, tik pirštų pagalvėlėmis netrukus liesdamasis prie apnuogintos vyro odos ir stebėdamas savo paties veiksmus su tokiu susižavėjimu lyg ką tik būtų atradęs aštuntąjį pasaulio stebuklą. Vis dėlto, tokioje situacijoje Fredis negalėjo ilgai išlikti ramus, todėl neilgai trukus jis apglėbė tamsiaplaukį ir atsistojo, o tuomet atkartojo savo ankstesnį manevrą ir apsisuko, vis dar tvirtai laikydamas jį savo glėbyje. Neskubėdamas, šviesiaplaukis palinko į priekį ir paguldė Fabrizio ant lovos, pats atsidurdamas virš jo ir vienu delnu atsiremdamas į lovą, abipus jo galvos, kitą ranką palikdamas ant vyro klubo, o tada dar kartą trumpam pabučiavo jo lūpas, prieš nuklysdamas prie italo kaklo ir apiberdamas jį drėgnais bučiniais.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6658
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys EmptyFri Jan 10, 2020 3:27 pm



taip, galimybė, jog viskas buvo šia kryptimi kruopščiai suplanuota iš anksto, egzistavo, tačiau Querini buvo įsitikinęs, kad šiam atvejui to pritaikyti negalima. be to, jeigu vyras būtų norėjęs tik sekso, tą būtų buvę protinga įvykdyti žymiai anksčiau ir po to abiems keliauti savais keliais. arba susitikti dar kartą. tačiau Fab jautė, kad ne jam vienam šis vakaras yra pilnas magijos ir naujų potyrių, kad ne jis vienas jaučia šiokį tokį jauduliuką dėl taip greitai besivystančio veiksmo. ne dėl to, kad laikytųsi velnias žino kieno sukurtų taisyklių apie pirmus, antrus ar trečius pasimatymus ir tai, ką per juos padoru veikti, labiau dėl to, kad nebuvo tikras, jog yra pajėgus visa tai atlaikyti. jau virtuvėje buvo momentų, kai jam darėsi sunku kvėpuoti, kai širdis, rodos, lipo lauk iš krūtinės, tad ką kalbėti apie šią šventą vietą.. tačiau Fabrizio visada buvo linkęs pildyti savo norus, suvokdamas, kad gyvena tik kartą ir nėra čia ko savęs varžyti. norisi naujų akrilinių dažų, nors dar nebaigė senųjų? who cares. pamatė vitrinos lange naują elektrinę gitarą, nors namuose turi dar tris? būtinai nusipirks. užsinorėjo dar vienos porcijos vištienos, nors jau sukapojo dvi? atšalusi vis tiek bus neskani. šiuo metu jo noras buvo tik vienas - nepaleisti Frederiko ne tik iš savo regos lauko, bet ir iš glėbio. o tokius norus visada reikia pildyti. nors, reikia paminėti, jog pandas jis tikrai labai mėgsta ir jei pamatytų tokią pižamą.. gal ir pamirštų, ko jiedu čia atėjo. šiuo metu Fabrizio nereikėjo žodžių tam, kad pažintų Oskarą. vyras vien savo žvilgsniu, savo prisilietimais sugebėjo atskleisti dar keletą kitų savo pusių, kurių tamsiaplaukis iki šiol nebuvo matęs. apačioje pademonstravęs savo tiesumą bei nekantrumą, dabar Fredis leido pamatyti savo švelnesniąją pusę, tokiais mielais veiksmais parodydamas Fab, jog ne jis vienas nėra tikras, kaip šiuo metu elgtis. tuo pačiu metu jis norėjo ir lėtai tyrinėti kiekvieną šviesiaplaukio kūno lopinėlį, ir kabintis į jo lūpas lyg tai būtų vienintelis jo gyvybę palaikantis šaltinis. bandydamas laviruoti tarp šių dviejų emocijų, o gal paprasčiausiai apžavėtas ką tik prieš savo akis atsivėrusio vaizdo, Giacomo toliau lėtai braukia pirštais, šypsenai nedingstant nuo jo veido. kartais pats sau sukrizena, į galvą netikėtai pasibeldus minčiai, jog visa tai netikra, ir toliau leidžia pirštams tirti visas nepažintas vietas, lyg rašydamasis viską į savo mintyse esantį.. kūnolapį? taip, Fabrizio, tikrai taip. puikus žodis. patraukia rankas nuo Rousseau, išsinerdamas iš švarkelio, tuo pačiu dar spėja nusiimti visus savo papuošalus, numesdamas juos ant netoliese esančio staliuko. užtrunka tik kokią.. minutę. išlaisvintas ir iš marškinėlių, grąžina rankas ant Fredžio šonų labiau apačioje ir stebi kiekvieną vyro judesį. beveik pasijunta stiklinis, šviesiaplaukiui taip švelniai liečiantis prie jo odos, tačiau ooo.. štai ir baigiasi stiklinio Fabrizio era. perkėlęs rankas Oskarui ant pečių, tvirčiau įsikabina vyro, kai šis nusprendžia pakeisti jų padėtį, ir, pajutęs patalus sau po nugara, žavingai nusišypso, delnu perbraukdamas šviesiaplaukio skruostą. trumpam pasimėgavęs jo lūpomis, pasuka galvą į šoną, suteikdamas Rousseau daugiau erdvės, ir trumpai kažką numykia, vienu momentu pajutęs Fredžio dantis. delnais keliauja vyro pečiais, vietomis vis stipriau spusteldamas, per krūtinę persikelia ant jo šonų ir viena ranka toliau leidžiasi žemyn iki klubo. užkabinęs džinsų kraštą, smiliumi bei didžiuoju pirštu kelis kartus apveda dubenkaulio kraštą ir nuvažiuoja nugaros link, kur pirštais kiek stipriau įsikabina į Frederiko odą. kita ranka vėl pasiekia petį ir iš nugarinės pusės ima leistis žemyn, kol sustoja vienoje vietoje, pirštais nepailstamai glostydamas vyro odą. kadangi yra pasukęs galvą kaip tik į tą pusę, kilsteli smakrą, taip kiek sumažindamas atstumą, ir lūpomis švelniai priliečia šviesiaplaukio dilbį vidinėje pusėje. nubučiuoja visą plotą, kiek pasiekia, ir tik tada vėl atsisuka į Oskarą, žvilgsniu bandydamas susirasti jo veidą ir akis.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 175
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys EmptyFri Jan 10, 2020 5:22 pm



Frederikas iš dalies jautėsi taip tarsi šiuo metu sapnuotų labai gražų ir spalvingą sapną, o viskas, kas vyko dabar, buvo tik vienas iš daugelio jo vaizduotės padarinių. Visgi, juk vien šį vakarą vyras ne kartą įsivaizdavo panašias situacijas, o ką jau kalbėti apie ankstesnius jų susitikimus, tad buvo sunku patikėti, kad Fabrizio iš tiesų dabar buvo jo miegamajame ir žvelgė į vyrą tuo savo intensyviu žvilgsniu, kurį sutikęs, šviesiaplaukis akimirksniu pamiršdavo apie ką galvojo. Todėl, nepaisant to, kad tai nebuvo jo sukto plano dalis, Rousseau mėgavosi kiekviena prabėgančia akimirka, kiekvienu prisilietimu, kvėptelėjimu ar netyčia pro tamsiaplaukio lūpas prasprūdusiu garsu, stengdamasis visa tai įsiminti, net jei ir drįso tikėtis, jog jiedu taip elgiasi pirmą, bet ne paskutinį kartą. Net jei galėjo atrodyti, kad dabar Fredis valdo situaciją ir viskas priklauso tik nuo jo, pats vyras į šią situaciją žvelgė kiek kitaip ir jautėsi priklausomas nuo Querini norų, tad jei šis būtų pareiškęs, kad jam visko per daug ir jis nori sustoti, Oskaras nedvejodamas taip ir padarytų. Galų gale, juk ne veltui šviesiaplaukis anksčiau suskubo pasiteirauti, ko šis norįs ir neskatino pasirinkti vieno ar kito varianto. Na, nebent bučinius laikytume skatinimu... Kad ir kaip bebūtų, kol kas neatrodė, kad Frederikas arba Fabrizio būtų nusiteikę spausti stabdžius, veikiau jau priešingai, todėl Rousseau paliko šias mintis nuošaly ir susitelkė ties kita, daug smagesne veikla. Džiugi Giacomo šypsena ir jį patį vertė nevalingai šypsotis, o tuomet su didžiuliu susidomėjimu stebėti ir krizenti, kai italas nutarė atsikratyti visų savo papuošalų ir teko trumpam stabtelėti, kol visas jo turtas atsidūrė ant staliuko. Frederikas šiuo atveju susidūrė su panašia dilema kaip ir tamsiaplaukis – kai vieną akimirką norėjo kuo greičiau nuplėšti visus drabužius ir negaišti nė sekundės, o kitą mieliau troško mėgautis pažinimo procesu ir niekur neskubėti. Vis dėlto, dabar karaliavo kantrioji vyro pusė ir jis tiek žvilgsniu, tiek pirštais nuglostė kiekvieną prieš akis atsivėrusį Fabrizio kūno lopinėlį, negalėdamas tuo nesižavėti. Tik patogiau įsitaisius ant lovos, vyriškis nutarė pratęsti savo anksčiau pradėtus tyrinėjimus ir pradėjo kelionę tamsiaplaukio kaklu, lūpomis nubučiuodamas jo odą ir vis giliau įkvėpdamas jo aromato. Palaipsniui leisdamasis žemyn, Rousseau nuklydo prie Querini raktikaulio, o netrukus ir prie krūtinės, visą tą laiką kuo puikiausiai jausdamas klaidžiojančias vyro rankas, kurios taip pat užsiėmė savitu naujų teritorijų pažinimu. Tik pajutęs jo lūpas prie savo dilbio, Frederikas kilstelėjo galvą ir kitos rankos nykščiu paglostė Fabrizio skruostą, kurį laiką tiesiog be žado spoksodamas į jį ir galvodamas, kad jei būtų religingas, šiuo momentu ko gero savo dievui dėkotų už šią pažintį, kuri tapo gerokai svarbesnė nei atrodė pačioje pradžioje. Pagaliau sutikęs tamsiaplaukio žvilgsnį, Oskaras dar kartą prigludo prie jo lūpų savosiomis, kiek nuožmiau nei pats tikėjosi, vienos rankos pirštais gniauždamas patalynę, kol kitos delnas nutūpė ant jo krūtinės. Ir dabar vyras ilgai nepasiliko ties Querini lūpomis ir po kurio laikų nuo jų atsitraukė, jam nutarus tęsti savo anksčiau pradėtą misiją. Tad vyro lūpos prigludo prie jo krūtinės ir pamažu dėliojo bučinius, kartkartėmis grybštelėdamas Fabrizio odą dantukais ar perbraukdamas liežuvio galiuku, tokiu būdu tarsi ant tuščio popieriaus lapo brėždamas taką didžiojo lobio link. Piratas Frederikas galiausiai pasiekė jo papilvę, kurią taip pat pabučiavo, o tada šiek tiek atsitiesė ir ėmė vienos rankos pirštais vedžioti palei tamsiaplaukio džinsų kraštą, stabtelėdamas tik tada, kai pasiekė sagą. Vyras sutiko Fabrizio žvilgsnį ir atsegė sagą bei užtrauktuką, kol kas daugiau nieko nedarydamas, o tik klausiamai žvelgdamas į italo akis ir jose ieškodamas prieštaravimo tokiems savo veiksmams.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6658
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys EmptySun Jan 12, 2020 6:28 pm



Fabrizio dabar mažiausiai norėjo galvoti ar tai pirmas ir paskutinis kartas ar, visgi, tokių galimai bus ir daugiau. pirmiausia, dėl to, kad dabar apskritai nebuvo laikas kitokio pobūdžio mintims, o antra, dėl to, kad jam teoriškai nelabai rūpėjo. žinoma, visi santykiai jam buvo svarbūs, tačiau, jei geriau pagalvotum, suprastum, jog atėjus paskutiniajai, jis niekada labai įspūdingai nesistengdavo, kad ką nors pakeistų. ar dėl to, kad širdyje buvo užkietėjęs romantikas ir tikėjo, jog tikroji meilė jo dar laukia ateityje, ar dėl to, jog jo siela ištroškusi nuotykių ir jam dar per anksti įleisti šaknis vienoje vietoje, su tuo pačiu žmogumi.. visus išsiskyrimus jis priimdavo kaip neišvengiamą faktą, o ne šansą pabandyti tai išsaugoti ir galbūt paminti savo principus ir norus. kita vertus, jei nė karto nesugebėjo to padaryti, galbūt ir nebuvo verta? kad ir kaip žiauriai tai skambėtų visų tų žmonių atžvilgiu. na, o kalbant apie Frederiką.. kad ir ką dabar Fabrizio jautė, kad ir kaip stipru tai jam atrodė, jis buvo įsitikinęs, kad jiedu su šviesiaplaukiu praleido, visgi, per mažai laiko kartu ir, jeigu jam reikėtų jį paleisti, jis įstengtų tai padaryti. galų gale, Fab visada buvo tos nuostatos, jog iš gyvenimo reikia imti viską, ką jis duoda ir kol duoda. aišku, bepigu jam dabar taip galvoti, kai apie paleidimą nebuvo jokios kalbos, o kaip tik priešingai, jiedu vis stipriau spaudė vienas kitą į savo glėbį. Querini tikrai labai vertino vyro rūpestį ir visus klausimus, leidžiančius jam bent trumpam atsipūsti ir, jei nori, pasakyti tą paprastą žodį ne, tačiau ar toks variantas iš tiesų egzistavo? tik jau ne Giacomo galvoje, o jei ir praplaukė tokia mintis, jis į ją neatkreipė daugiau dėmesio nei ji buvo verta. dabar ten sukosi visai kiti pamąstymai, pavyzdžiui, tai, jog po pirmojo jų susitikimo Fabrizio nesitikėjo dar kada nors pamatyti Frederiką, o štai, nepraėjo tiek daug laiko ir jie ne tik susitiko antrą ir trečią kartus, spėjo keletą dienų susirašinėti sms žinutėmis, bet ir Oskaro lūpos dabar tyrinėjo ne tik Querini priklausančias, bet ir visą jo kūną. bene kiekvienas vyro prisilietimas vertė tamsiaplaukį vis iš naujo suvirpėti, ką jau kalbėti, jog turbūt pirmą kartą jis patyrė naują reakciją - menką, vos jaučiamą kutenimą, kurį, kaip pats nusprendė, sukėlė visai ne bučiniai, o Fredžio barzdelė. vyrui trumpam sustabdžius savo veiklą ir sutikus Fab žvilgsnį, šis ir pats perkelia vieną ranką ant jo skruosto, pirštais švelniai braukdamas viršutine skruostikaulio dalimi. liežuviu suvilgo išsausėjusias lūpas ir, eilinį kartą pritrūkęs oro, pro praviras lūpas įkvepia jo kiek daugiau, tuo pačiu metu Oskarui nusprendžiant jo nepasigailėti ir vėl prisiliečiant lūpomis. jusdamas tokį šviesiaplaukio norą ir reiklumą, labai greitai delnu nuo skruosto nuklysta iki jo plaukų, kur panardina savo pirštus ir tvirčiau spusteli jį arčiau savęs. supranta, jog liko dar daug vienas kito neatrastų kūno plotų, kurių taip pat labai norisi paragauti, tačiau niekaip negali atsitraukti nuo Rousseau lūpų ir iki paskutinės akimirkos išnaudoja šią galimybę, vyrui atsitraukiant lyg netyčia krimsteldamas į apatiniąją. jam ėmus bučinių taku keliauti žemyn, Fabrizio kiek stipriau sugniaužia vyro plaukus ir kartais garsiau iškvepia orą, o galų gale apskritai sulaiko kvėpavimą, pajutęs, jog Oskaras pasiekė esminę vietą šiame savo kelyje. patraukęs rankas nuo vyro, alkūnėmis pasiremia į lovą, taip dalinai pakildamas, ir sutinka Fredžio žvilgsnį bei išlaiko jį, kol vyras taip sėkmingai tvarkosi su jo džinsų užsegimu. suvokia, jog taip jis tik dar kartą klausia, ar tikrai gali tęsti šį pradėtą nuotykį, ir vos matomai linkteli, apsilaižydamas lūpas. na, koks dar prieštaravimas.. lyg Fab apskritai galėtų dabar ištarti bent vieną žodį, apakintas Frederiko grožio ir veiksmų. jausdamas, jog ir pats netikėtai įsitempė, pasiekus tokią akimirką, pagaliau papurto galvą ir žaviai nusijuokia, greitai pakildamas ir taip savotiškai pasisodindamas šviesiaplaukį sau ant kelių. suėmęs jo kaklą abiem rankomis, dar kartą priglaudžia lūpas prie jo, šįkart kiek švelniau jas glamonėdamas, o tuomet nosimi perbraukia per jo skruostą, priartėdamas prie ausies. - daryk su manimi ką tik nori, - tyliai sušnabžda, patupdydamas dar vieną bučinį po jo ausimi, ir atsitraukia. dar trumpai žybteli akutėmis, o tuomet ir vėl pakrenta atgal ant alkūnių. negi dabar nervinsis kaip pirmą kartą.. reikia nuimti įtampą.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 175
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys EmptySun Jan 12, 2020 8:53 pm



Frederikas šiuo metu apskritai nesugebėjo galvoti apie nieką, išskyrus šią akimirką, kurią dalinosi su tamsiaplaukiu. Jo lūpos, rankos ir švelni rusva oda, prie kurios vyras jau negalėjo nesiliesti, šiuo metu panašėjo į priklausomybę, kurią būtų be galo sunku pažaboti. Tad šviesiaplaukis galėjo tik džiaugtis, kad priešakyje vis dar nepasirodė didžiulis, ryškiai raudonas įspėjamasis ‘stop‘ ženklas ir jis vis dar turėjo galimybę mėgautis pojūčiais, kuriuos atnešė šio vakaro veikla. Buvo nesunku pamiršti apie laiko tėkmę, kuomet Fabrizio lūpos taip reikliai kabinosi į jam priklausančias, o Fredis negalėjo neatsakyti tuo pačiu, nė pats nesuprasdamas, kada jo viduje užgimė toks didžiulis troškimas nuolat kokiu nors būdu liestis prie vyriškio. Kita vertus, turbūt jis egzistavo nuo pat jųdviejų susipažinimo, kuomet Rousseau pirmą kartą sutiko jo žydrų akių žvilgsnį, o pirmasis bučinys tik sužadino beribį norą siekti daugiau ir bent kurį nepaleisti italo iš savo glėbio. Taip pat nederėtų pamiršti visų kalbų apie sekso požemius, antrankius ir bausmes... juk jis ne geležinis ir negali lyg niekur nieko pakeisti temos ir žiūrėti televizorių ar žaisti kompiuterinius žaidimus, kai tokių pokalbių dėka galėjo galvoti tik apie tai, ką įdomaus, tiksliau, malonaus, galėtų nuveikti su Querini. Tad tikriausiai nė neverta stebėtis, kad vyrai atsidūrė čia ir buvo linkę visas užslėptas mintis pagaliau paversti realybe. Frederikas puikiai jautė jo plaukus gniaužiančius Giacomo pirštus, matė kaip nuo kai kurių prisilietimų jo oda pašiurpsta, o kvėpavimas jau nėra toks tolygus kaip anksčiau, pats toli gražu nelikdamas abejingas tokiems veiksmams ir su kiekviena prabėgančia akimirka jausdamas kylantį nekantrumą imtis dar rimtesnių veiksmų. Vyriškis įdėmiai stebėjo Fabrizio, tarsi laukdamas kokio nors pasipriešinimo, tačiau tik dar kartą išvydęs tamsiaplaukio šypseną ir išgirdęs jo skambų juoką, pats šiek tiek atsipalaidavo ir linksmiau pažvelgė į italą. Sulaukęs tokio švelnaus bučinio, Rousseau iškart į jį atsakė, šįkart nedemonstruodamas reiklumo ir apglėbė jį per pečius, priglausdamas arčiau savęs. Querini galiausiai atsitraukus, Fredis liko užsimerkęs ir liežuviu apvedė lūpas, nusišypsodamas dėl tokių meilių prisilietimų, tačiau iškart po to sekę tamsiaplaukio žodžiai privertė jį pastebimai suvirpėti. – Merde. – vyras sumurmėjo savo panosėje ir netrukus paleido Fabrizio iš savo glėbio, primerktomis akimis žvelgdamas į tą velnio vaiką, kuris jam ką tik suteikė beribę laisvę ir purtydamas galvą, nes akivaizdu, kad pastarasis nesuvokė, kokią klaidą padarė. Pamiršęs savo ankstesnį švelnumą, Oskaras iškart užkišo rankas už Querini džinsų ir palaukęs, kol šis kilstelės savo dailų užpakaliuką, greitai juos nutraukė žemyn ir nusviedė juos kur tik pakliuvo, tik iš tylaus dunkstelėjimo suprasdamas, kad nieko neužkliudė. Ilgai nedelsęs, vyras tuoj pat tą patį padarė ir su apatiniais, pagaliau išlaisvindamas tamsiaplaukį iš jį akivaizdžiai varžančių drabužių ir šiek tiek atsitiesė, norėdamas įvertinti bendrą vaizdą ir palyginti jį su tuo, kurį buvo sukūręs savo vaizduotėje. Šviesiaplaukis lėtai linkčiojo, savo smalsiu žvilgsniu apžvelgdamas kiekvieną, netgi prietemoje puikiai matomą, Fabrizio kūno plotą ir apsilaižė lūpas, tuo pačiu metu abiejų rankų pirštais pamažu bėgiodamas jo šlaunimis ir turėdamas pripažinti, kad jo vaizduotė buvo niekam tikusi palyginus su realybe. Pagaliau vyras tvirčiau vienu delnu apglėbė jo klubą, o kitos pirštais apglėbė Fabrizio erekciją, netrukus lyg suokalbiškai mirktelėdamas jam viena akimi ir palinko žemyn, liežuvio galiuku apvesdamas jautrią galvutę. Stengdamasis išlaikyti akių kontaktą, Rousseau pamažu suko ratukus, vėliau taip pat liežuviu braukdamas per visą ilgį, lyg pažindindamasis su nauju savo mėgstamiausiu žaislu ir tik po kurio laiko pagaliau jį apžiojo, prie viso komplekto pridėdamas dar ir tylią aimaną, kuri leido suprasti, kaip Oskaras mėgavosi tokia veikla. Stebėdamas Querini reakciją, Frederikas apžiojo dar didesnę jo dalį, kol galiausiai pasiekė pagrindą apglėbusius savo pirštus, ir ėmė ritmingai judėti, išlaikydamas lėtą tempą ir vis į savo veiksmus įterpdamas veiksmo išsiilgusi liežuvėlį.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6658
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys EmptyMon Jan 13, 2020 3:55 pm



Fabrizio gal kiek per dažnai elgdavosi abejotinai, ypač kitų žmonių atžvilgiu, tačiau dabar pasakyti stop būtų buvę mažų mažiausiai negražu. žinoma, daugiausia jis galvojo apie savo norus, kiek dar išvis gebėjo blaiviai mąstyti, tačiau ir Frederiko norai bei poreikiai niekaip neiškrito jam iš galvos, kas jau buvo pakankamai stebėtina. ne dėl to, jog sekso metu jis norėdavo tik gauti ir nieko neduoti, toli gražu, bet dažniausiai tai būdavo įprastos, prigimtinės mintys, o šiuo atveju Rousseau vardas ir veidas nė neplanavo išnykti iš jo galvos, net jei jis ir nebuvo priešais, o klajojo kažkur žemiau. žinoma, galimybė sustoti visada egzistavo, šviesiaplaukis puikiai leido tą suprasti, tačiau po visų klausimų ir suteiktų vilčių, Fabrizio tikrai neketino dabar viso to iš jo atimti. ar iš savęs.. juk jeigu jau kažką pradedi, tai rekomenduotina tęsti iki galo? be to, su Oskaru jis jautėsi visiškai saugiai, ar dėl jo rūpestingumo, ar dėl giliai viduje jau spėjusių sukrusti jausmų, ar dėl paprasčiausios intuicijos. dėl to jam pačiam nekilo jokių abejonių, atsakant į nebyliai užduotą vyro klausimą, be to, susikūrė sau progą nuvogti dar vieną bučinį, tad.. jo nuomone, tai buvo win win situacija. pusiau gulėdamas, toliau kvailai šypsosi, matydamas tokią Fredžio reakciją, ir, lyg mesdamas jam iššūkį, šelmiškai kilsteli antakius bei žvilgniu trumpam nukeliauja iki savo tarpukojo ir vėl grįžta prie Oskaro akių. kaip ten sakoma.. vieno žmogaus klaida, kito lobis? gali būti, jog Querini ką tik sugalvojo tokį posakį, nėra tikras, tačiau bet kokiu atveju, abu jie žino, kas laukia toliau, tad kodėl jis dabar turėtų apsimetinėti, kad nelaukia tolimesnių Rousseau veiksmų, kai ir taip akivaizdu, jog yra priešingai. paklusniai kilsteli subinaitę vieną, tada antrą kartą ir fiksuoja akis ties Frederikui priklausančiomis. atrodo, trumpam net laikas sustoja, vyro akims keliaujant jo kūnu, o pats Fabrizio pajunta, kaip širdis tai prideda vieną papildomą dūžį, tai praleidžia. skruostus išmuša lengvas raudonis, jaučiant, kaip viskas kaista vien nuo Oskaro žvilgsnio, ir jis įkvepia gausesnį kiekį oro, suprasdamas, kad jo netrukus jam labai prireiks. vos šviesiaplaukiui prisilietus, Fab nevalingai įtempia pilvo raumenis ir sulaiko kvėpavimą, o dar vienam neatpažintam objektui pagaliau susidūrus su jo lytimi, vos praveria lūpas, taip leisdamas orui pačiam patekti į organizmą, kad jau pamiršo, jog reikėtų kvėpuoti. tik po kelių akimirkų vėl karts nuo karto įkvepia pats ir neišskaitomu žvilgsniu žvelgia į Frederiką, visiškai apžavėtas matomo vaizdo. o dar kai išgirsta tą vyro aimaną.. tikrai negalėtų pasakyti, ar suvirpa jo širdis, ar skrandis, ar visas kūnas. sunkiai kvėpuodamas su beribiu susižavėjimu stebi kiekvieną šviesiaplaukio judesį ir akimirką viskas atrodo taip siurrealu, jog jis sunkiai suvokia, ką jaučia, lyg stebėtų viską iš šono. tik po kurio laiko visi jutimai pilnu pajėgumu užgriūva jo kūną ir vienu delnu jis kumštyje sugniaužia patalynę, kol pagaliau nebeatlaiko ir vėl grįžta į gulimą poziciją. vėl giliau įkvėpęs oro, kietai suspaudžia lūpas ir sulaiko kvėpavimą. delnų apačias ties riešu įremia sau į kaktą, lyg taip bandytų sulaikyti lauk besiveržiančias smegenis, ir užsimerkia, taip tik dar ryškiau suvokdamas kiekvieną pojūtį. pagaliau vėl pravėrus lūpas, pasigirsta už visas jau buvusias garsesnė aimana ir po jos sekantis atodūsis, o netrukus Fabrizio ir vėl prasimerkia, bandydamas sukoncentruoti žvilgsnį ties Fredžiu.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 175
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys EmptyMon Jan 13, 2020 8:30 pm



Šį vakarą Frederikas nuo pat pradžių stengėsi būti tiesmukas ir neapsimetinėti, kad jo ketinimai tamsiaplaukio atžvilgiu yra tyri it šaltinio vanduo, todėl ir dabar jis nesiruošė keisti savo pozicijos šiuo klausimu. Ar tikrai buvo verta tai daryti, kuomet turbūt tiek vienas, tiek kitas suvokė, kad šįkart neužteks vien kelių aistringų bučinių, kuomet su kiekviena prabėgančia akimirka abu nori vis daugiau ir daugiau? Vyriškis buvo linkęs į šį klausimą atsakyti neigiamai ir pripažinti, kad Fabrizio jį traukė it metalas magnetą, o panašu, kad italas lygiai taip pat jautėsi jo atžvilgiu, tad šviesiaplaukis itin ramiai žvelgė į susiklosčiusią situaciją. Na, ar bent taip tik atrodė iš išorės, nes viduje vis dar virė sąmyšis ir Rousseau džiūgavo lyg mažas vaikas vien dėl to, kad dabar turėjo galimybę ne tik žiūrėti į Fabrizio kiek tik panorėjęs ir žvilgsniu tyrinėti kiekvieną jo kūno linkį, bet taip pat jį liesti ir nestabdyti savęs, kaip kad darydavo anksčiau. Jo kompanionas akivaizdžiai buvo nusiteikęs itin žaismingai ir vien gestais mėgino paskatinti Fredį imtis veiksmų, o tai netrukus privertė jį nusijuokti ir papurtyti galvą, vyrui vargiai galint patikėti, kad taip nekaltai prasidėjusi vakarienė privedė prie tokios visai nesubtilios veiklos. Šviesiaplaukis neslėpė savo susižavėjimo, kai galiausiai pamatė tamsiaplaukį nuogą, kelioms sekundėms netgi pamiršdamas, ką ruošėsi daryti ir paprasčiausiai galėdamas tik spoksoti į priešais atsivėrusį vaizdą lyg ką tik kas nors būtų prieš pat nosį padėjęs vieną iš Monet ar Van Gogo darbų. Tik jo, neįgudusio meno eksperto, akimis, toks vaizdinys buvo dar geresnis už visus meno kūrinius kartu sudėjus, tad Frederikas ištiesė vieną ranką ir nykščiu paglostė vyro skruostą, dar greitai palinkdamas virš jo ir švelniai pabučiuodamas Fabrizio lūpas. Vis dėlto neilgai trukus, vyriškis atsitraukė ir ėmėsi kitokių, intymesnių veiksmų, kuriais ir toliau bandė paragauti visko, kas šiuo metu buvo pateikta lyg ant lėkštutės. Tuo atveju, jei lovą laikysime lėkšte, o jos viduryje gulintį italą – desertu. Na, o Oskaro mintyse viskas būtent taip ir atrodė, todėl jis labai noriai ragavo šį skanumyną, stengdamasis reaguoti į kiekvieną, net patį menkiausią Querini kvėptelėjimą ir atkreipdamas dėmesį, kurie jo veiksmai iššaukė tokią reakciją. Vyras tvirčiau spustelėjo tamsiaplaukio klubą ir paglostė jį mažuoju piršteliu, netrukus kilstelėdamas galvą ir leisdamas jam išslysti iš burnos, o tuomet giliau įkvėpė oro, tačiau nepuolė ilsėtis ir iškart burną pakeitė ranka. Apglėbęs jį savo ilgais pirštais, Rousseau užtikrintais, ritmingais judesiais slydo jo ilgiu tai aukštyn, tai žemyn, visą tą laiką su pasimėgavimu klausydamasis pro Fabrizio lūpas prasiveržiančių garsų tarytum dabar sėdėtų klasikinės muzikos koncerte ir girdėtų pačią gražiausią kada nors grotą simfoniją. Visgi, Frederikas nebūtų savimi, jei neužsiimtų bent minimaliu erzinimu, tad manydamas, kad tamsiaplaukis galimai artėja prie kulminacijos, greitai atitraukė savo pirštus ir nulipo nuo lovos. Atsegęs savo džinsų sagą ir užtrauktuką, vyras greitai nusitraukė juos kartu su apatiniais, o tuomet spirtelėjo šiuo metu visai nereikalingus drabužius šiek tiek tolėliau. Šviesiaplaukis dar kartą užropojo ant lovos ir atsisėdęs, sučiupo Fabrizio rankas ir patempė jį į save, taip pat paragindamas tamsiaplaukį atsisėsti, o tada perkėlė rankas ant jo liemens ir pasisodino vyrą sau ant kelių. – Kaip jautiesi? – jis tyliai paklausė ir nosies galiuku paglostė jo skruostą, nekaltai šypsodamasis, net jei nuo kūno sklindantis karštis ir paraudusios lūpos išdavė, kad vyras nebuvo labai gailestingas ir užsiėmė saviveikla... Viena ranka vis dar prilaikydamas Querini, kita Fredis atidarė naktinio staliuko stalčių ir primerkęs akis, ėmė kažin ko ieškoti. Na, jis akivaizdžiai nebuvo pasiruošęs tokiai akimirkai, tad prireikė dar kelių akimirkų, kol Oskaras galiausiai užčiuopė ko ieškojo ir uždarė stalčių. Šalia jų ant lovos padėjęs lubrikantą ir žvilgantį paketėlį su prezervatyvu, šviesiaplaukis nosies galiuku pasitrynė į jo nosį ir šyptelėjo, kilstelėdamas žydras akis į Fabrizio. – O ko nori tu? – vos girdimai sukuždėjo, šįkart perduodamas vadeles atgal į italo rankas ir leisdamas jam nuspręsti, koks bus kitas ėjimas.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6658
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys EmptyTue Jan 14, 2020 4:47 pm



jei jie būtų linkę daugiau galvoti ir gilintis į galimus scenarijus, matyt, abu būtų pakankamai gerai suvokę, jog tokios vakarienės dažnai baigiasi vienu ir tuo pačiu dalyku, ypač tada, kai yra apibrėžiamos kaip pasimatymai. be to, žinant, kad jie jau nuo pat bendravimo pradžios nevengė vienas kitam parodyti savo susidomėjimo ir susižavėjimo vienas kitu, galima buvo spėti, kad Fabrizio taip greitai nepaliks šviesiaplaukio namų, klausimas tik, kaip toli jiedu ryšis eiti. visgi, kad ir kaip bepažiūrėtum į šį vakarą, išvada peršasi tik viena - paragavus sustoti ne tik sunku, o praktiškai neįmanoma. čia kaip moterys per pms ir šokoladas. vienos plytelės dažniausiai neužtenka. taip ir Querini dabar niekaip negebėjo pasitenkinti vyro buvimu šalia, net jei viskas vis intensyvėjo ir suko rimtesnių potyrių link. pats tikrai nebūtų drįsęs savęs lyginti su talentingiausių tapytojų darbais ir jų turima verte, bet vėlgi, labiau dėl to, kad jam didžioji dalis paveikslų simbolizavo ne tik svarbius dailininkų pojūčius, bet ir to meto istoriją bei svarbiausius įvykius, formavusius to meto žmones. o kas jis prieš visa tai? tik mažytis žemės akmenėlis.. nors, negali sakyti, buvo keli darbai, su kuriais jis siejo savo paties gyvenimą ir emocijas. bet juk dabar ne apie gyvenimą ir ne apie emocijas.. apskritai, kokie dar paveikslai, kai priešais yra Frederikas? žiūrėk, tuoj Querini teks permąstyti visą savo gyvenimą ir prioritetus, nes jau dabar ribos ima lietis ir kai kur netgi nykti. o ir momentas, kai smegenys galutinai paliks jo kūną, irgi neatrodo labai toli. Rousseau nė akimirkai nestabdant linksmybių, Fabrizio jaučia, kaip visa jo oda tiesiog dega ir, jei atvirai, labai mielai dabar kartu sudegtų su Fredžiu šitose velnio liepsnose, jei tai reikštų, kad bent artimiausius kelerius metus jiems nereikėtų skirtis ir galėtų toliau užsiimti tokia smagia veikla. ech, tos malonumų paveiktos smegenys.. ar jų likučiai. ir toliau nesibodėdamas demonstruoti visų savo emocijų, Fab patraukia rankas nuo kaktos, viena vėl sugniauždamas patalus šone savęs, o kitos pirštus panardindamas į Oskaro plaukus ir nesmarkiai juos suimdamas. nors visai įmanoma, jog akimirką kitą pešteli ir smarkiau.. raumenims vis labiau ir labiau įsitempiant bei malonumo perpildytoms aimanoms vis dažnėjant, tamsiaplaukis ne iš karto supranta, kaip staigiai viskas baigiasi anksčiau laiko, ir Fredis išslysta iš jo rankų. dabar jau abiem delnais sugniaužęs patalynę, piktai urgzteli ir vis dar apdujusiomis akimis pažvelgia į priekį, vos kilsteldamas galvą. ir visas erzelis išnyksta taip pat greitai kaip ir atsiradęs, kai jis suvokia, kad Rousseau taip pat pametė drabužius. matydamas tai, ką tiek laiko galėjo tik įsivaizduoti, išlenkia antakius ir žaismingai nusišypso, o, šviesiaplaukiui vėl grįžus ant lovos, paklūsta jo norams. atsidūręs priešais jį, uždeda rankas Fredžiui ant pečių ir kelioms sekundėms užsimerkia bei santūriai šypsosi, jusdamas tokį švelnų vyro prisilietimą. prieš atsakydamas sulenktu smiliumi priliečia Oskaro smakrą, nykščiu kelis kartus pirmyn atgal perbraukdamas jo lūpas, ir, rodos, akimirkai pamiršta kur ir su kuo esąs. niekas pasaulyje daugiau neegzistuoja, tik Fredis ir jo lūpos. - niekada nesijaučiau geriau, - atvirai prisipažįsta, pagautas šios akimirkos emocijų, ir patraukia ranką, suteikdamas vyrui daugiau laisvės. nukreipia žvilgsnį į tą pusę ir, šalia jų atsiradus papildomiems įrankiams, šypteli. ko jis nori? šiuo metu jis nori visko - matyti, girdėti, bučiuoti, liesti.. tad nusprendžia kelias akimirkas uždelsti ir ne žodžiais, o veiksmais atsakyti į šį Rousseau klausimą. pagautas naujo energijos antplūdžio, lūpomis įsikabina į Frederikui priklausančias, liežuviu iškart jas praskirdamas, ir greitai nepaleidžia. delnais braukia jo pečiais iki kaklo, viena ranka nuslysta iki sprando ir stipriau jį suima. dešiniąja ima leistis žemyn krūtine, pereina į nugarinę pusę ir nukeliauja iki pat apačios, suimdamas Oskaro sėdmenis ir nekukliai spusteldamas. pakilęs ant kelių atlošia Fredžio galvą, pirmą kartą visiškai priglusdamas prie nuogos jo krūtinės, ir dar kurį laiką drįsta vogti jo deguonį, kol atsitraukia, iškvėpdamas visus oro likučius į jo lūpas. trumpai pažvelgęs į jo akis, vėl grįžta į sėdimą poziciją, lūpomis persikeldamas prie jo žandikaulio ir vėliau - kaklo, o delnu nuo sėdmens parkeliauja į priekį. perbraukia Frederiko kirkšnimi ir užčiuopia jo varpą, tvirtai ją suimdamas. nuo apačios ima slysti viršun iki galvutės ir vėl atgal, vėl užkyla, trumpam sustoja, pirštais švelniai braukdamas viršumi, ir vėl greitesniu judesiu nuslysta žemyn. dantukais vos suima vyro odą ties raktikauliu ir timptelėjęs vėl atleidžia, lūpomis toliau keliaudamas į centrą, kur bučiniu padabina kaklo duobutę. ritmui apačioje vis greitėjant, trumpam pasigauna Rousseau lūpas ir atsitraukia, kartu patraukdamas ranką. žvilgsniu susiranda prieš tai matytą pakelį ir, jį paėmęs, praplėšia. dar kartelį žvilgteli į mėlynas šviesiaplaukio akis ir sutelkia dėmesį į kitą darbą. priglaudęs prezervatyvą prie jo varpos galvutės, apglėbia gumytės apačią ir kartu su ja nuslysta žemyn. dar kelis kartus perbraukia abiem delnais, kad užtikrintų maksimalų Frederiko patogumą, ir tada apsisuka, užimdamas patogesnę padėtį.
Back to top Go down


Sponsored content

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys Empty


Back to top Go down
 

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 4Go to page : 1, 2, 3, 4  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Frédéric Rousseau-