I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2



 

Share
 

 Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AuthorMessage
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 175
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyWed Jan 15, 2020 8:26 pm



Frederikas itin retai vaikščiodavo į pasimatymus ar bent jau jų taip nevadindavo ir daug dažniau vartodavo žodis „susitikimas“, kai kalba pasisukdavo apie planą su kuo nors leisti laiką. Vyro supratimu tas žodis turėjo didelį svorį ir neretai reikšdavo, kad pasimatymai ilgainiui priveda prie santykių, santuokos ir šeimos kūrimo, tad skambėjo kiek bauginančiai. Žinoma, galbūt šviesiaplaukis kiek per daug visa tai sureikšmino ir pats prikūrė nebūtų teorijų apie tokias visuomenės normas. Kad ir kaip bebūtų, Rousseau nematė kitos išeities kaip pavadinti šį vakarą pasimatymu vien tam, jog Fabrizio būtų aišku, kad visos ankstesnės jo išsakytos dviprasmiškos frazės nebuvo vien tik bereikšmis flirtas ir nieko daugiau. Taip pat vyras visai nenorėjo, kad tamsiaplaukis tai laikytų tik eiliniu vienos nakties nuotykiu, po kurio abu pasuktų skirtingais keliais ir pamirštų vienas apie kitą. Paties Fredžio galvoje tai turėjo kiek kitokią reikšmę, todėl jis troško tai perteikti tiek savo veiksmais, tiek žodžiais, kad Querini niekuomet nekiltų abejonių dėl jo ketinimų. O ar jam pavyko tai padaryti, galėjo atsakyti tik italas... Spręsdamas iš jo ausis pasiekiančių vyriškio aimanų, Frederikas būtų drįsęs teigti, kad kažką darė gerai ir jo kompanionas buvo patenkintas tokia įvykių eiga, tad šviesiaplaukis tikrai nesiruošė artimiausiu metu sustoti. Ypač, kai vyras ne ką mažiau mėgavosi galėdamas liestis prie Giacomo, stebėti jo reakciją į savo veiksmus ir leisdamas sau tikėti, kad tai toli gražu ne paskutinis kartas, kai turi galimybę tai daryti. Rodos, jis buvo tik dar patrauklesnis, kai buvo šitaip arti ekstazės ir Oskaras akimirką susimąstė, kad derėtų užbaigti pradėtą darbą ir ją suteikti, vis dėlto greitai pakeisdamas savo nuomonę ir nuspręsdamas, jog tam dar per anksti. Išgirdęs Fabrizio urgztelėjimą, šviesiaplaukis nesusilaikė ir prunkštelėjo, greitai vėl kilstelėdamas akis, sutikdamas jo žvilgsnį ir klausiamai kilstelėdamas antakius, lyg klaustų, ar italui patinka tai, ką jis mato. Laikytis atstumo dabar atrodė veik šventvagiška, todėl Frederikas kaip mat atsisakė tokios galimybės ir prisitraukė tamsiaplaukį į savo glėbį, vėl norėdamas pajusti jo kūno šilumą ir apžiūrėti vyrą iš arčiau, tarsi nebūtų viso to patyręs ne kelias minutes, bet bent kelerius metus. Rousseau tvirčiau jį apsikabino ir priglaudė dar arčiau, tarsi mažytis tarpelis būtų prilygęs tūkstančiui kilometrų ir jis nebūtų galėjęs dar ilgiau būtų taip toli nuo vyriškio. Jausdamas kaip Querini nykščiu vedžioja jo lūpas, Frederikas laikė jas suglaustas, net jei kelis kartus į galvą buvo šovusi mintis lyžtelėti jo pirštą ar lengvai jį sugnybti dantukais. Tačiau šviesiaplaukis nenorėjo gadinti šios nekaltos akimirkos, todėl tik vienos rankos pirštais bėgiojo jo nugara ir linksmai žvelgė į Fabrizio. – Mmm, džiaugiuosi. – jis pratarė, pagaliau sulaukęs atsakymo į savo klausimą ir priglaudė lūpas prie vyriškio peties, neišpūsdamas krūtinės ir mintyse neužsidėdamas sau įsivaizduojamos karūnos už tokį pasiekimą, o tiesiog nuoširdžiai džiūgaudamas, kad tamsiaplaukiui su juo buvo taip gera. Visgi, Querini lūpoms vėl susiradus jojo, Fredis entuziastingai atsakė į bučinį, nes jau buvo spėjęs išsiilgti tokių prisilietimų, pats delnais keliaudamas jo nugara ir galiausiai nutupdydamas juos ant tamsiaplaukio sėdmenų, kuriuos lengvai spustelėjo. Paklusniai atlošęs galvą, Oskaras ir toliau reikliai kabinosi į jo lūpas, kol Fabrizio atšlijo, o tada giliau įkvėpė oro ir pramerkęs akis, smalsiai žvelgė į vyriškį, mėgindamas nuspėti jo tolesnius veiksmus. Pajutęs jo lūpas ant savo kaklo, Rousseau palenkė galvą į šalį ir užmerkė akis, trūkčiojamai įkvėpdamas ir nejučia stipriau spustelėdamas tamsiaplaukio sėdmenis, vos tik šio pirštai apsivijo jo varpą. Šviesiaplaukis tankiau sumirksėjo akimis, pažvelgdamas į jo besidarbuojančią ranką, tuo pačiu metu jausdamas kelis odą nubėrusius švelnius bučinius, kurie tik dar labiau išmušė jį iš vėžių, o toks prisilietimų perteklius vertė paties vyro smegenis pagaliau baigti savo veiklą ir skelbti pralaimėjimą. Tik viskam pasibaigus taip staigiai, kaip ir prasidėjo, Fredis spoksojo į italą, net susimąstydamas, kad galbūt įsivaizdavo tas kelias paskutines akimirkas... kita vertus, viskas atrodė labai tikroviška. Šviesiaplaukis žvilgsniu sekė tolesnius Fabrizio veiksmus, lyg per miglą stebėdamas jo pirštus. Paleidęs vyrą iš savo glėbio ir pamatęs kaip šis apsisuko, Frederikas pagaliau pabudo iš transo ir smiliumi palietė jo sprandą, lėtai braukdamas išilgai stuburo linija, o tuomet palinko šiek tiek arčiau. – Ant keturių. – Oskaras netrukus sukuždėjo nurodymą ir neatsilaikęs pagundai, pliaukštelėjo per vieną iš Querini sėdmenų. Visgi, po akimirkos, jis susirado tolėliau padėtą lubrikantą ir juo suvilgė kelis pirštus. Atsiklaupęs už Giacomo, vyras kitos rankos pirštais paglostė jo klubą ir palinkęs dar priglaudė lūpas prie jo nugaros apačios, siekdamas, kad tamsiaplaukis būtų atsipalaidavęs ir savo veiksmais sukeltų jam kuo mažesnį diskomfortą. Atsargiai praskyręs jo sėdmenis, Rousseau greitai susirado norimą tašką ir švelniai stumtelėjo savo smilių vidun, tada šiek tiek atitraukė ir vis kartojo savo veiksmus, pamažu slysdamas vis giliau, po kurio laiko prie veiksmo prijungdamas antrą pirštą, o dar vėliau ir trečią, kartkartėmis vis užriesdamas pirštus. Galiausiai vyras pamažu pašalino savo pirštus ir šįkart gausiai lubrikantu suvilgė prezervatyvą, dar kartą įsikibdamas Fabrizio klubo ir dabar jau pats lėtai įslysdamas į jo vidų. Frederikas iškart stabtelėjo ir giliau įkvėpė oro, kažką nesuprantamo sumurmėdamas savo panosėje ir leisdamas jiems abiem prisitaikyti prie naujos situacijos, o tada stuktelėjo klubais, panirdamas dar giliau.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6658
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyTue Jan 21, 2020 10:49 pm



tiesą pasakius, Fabrizio apskritai jau gana seniai buvo girdėjęs žodį "pasimatymas", tad iš dalies sutiktų su tuo, jog tai turi kiek didesnį svorį nei paprastas susitikimas. jis apskritai buvo linkęs manyti, jog šiuolaikiniame pasaulyje žmonės per daug bijo įsipareigoti ir vadinti dalykus tikraisiais jų vardais, nes taip parodo tikruosius savo jausmus ir viltis, jog galbūt santykiai peraugs į ką nors rimtesnio. juk iš esmės viskas, kas skiriasi, ir tėra tik tas vienas žodis? kažin, ar įvykiai klostytųsi kitaip, jei visus susitikimus žmonės imtų vadinti pasimatymais. gal tik kiek pagreitėtų, tačiau Fab nuoširdžiai manė, jog net jei Frederikas ir nebūtų šio vakaro įvardinęs tuo žodžiu, viskas būtų klostęsi panašiai. visgi, jis visada buvo linkęs atvirai parodyti, kaip jaučiasi, ir jei žmogus negali atsakyti tuo pačiu, paprasčiausiai išsiskirstyti ir toliau keliauti savo gyvenimo keliu. o galbūt likti draugais, you never know. kalbant apie vienos nakties nuotykį.. šiuo metu Querini tikrai negalvojo, kuo visa tai pasibaigs, net jei kažkur giliai ir kirbėjo mintis, jog nesinorėtų, kad šis vakaras būtų pirmas ir paskutinis. o ir kam skubinti įvykius, kai jiems abiems labai gerai taip, kaip yra dabar? kaip tik norėtųsi, jog viskas užsitęstų kaip įmanoma ilgiau, o ir netrukus tenka įsitikinti, jog Rousseau yra labai panašios nuomonės. na, darbo juk nebaigė, o kaip kitaip interpretuoti tokį poelgį.. kita vertus, Fab tikrai patiko tai, ką jis matė, tad negalėjo labai pykti, ypač kai nutuokė, jog Frederikas visko taip paprastai nepaliks, ir tai tėra tik trumputė pauzė jų ilgame vakarėlyje. jei visai atvirai, jam netgi savotiškai patiko trumpam pristabdyti veiksmą, taip neleidžiant viskam susilieti į vieną bendrą visumą, kurią rytoj ar po savaitės prisimins kaip paprastą įvykusį faktą. šiuo atveju jis turėjo laiko įsidėmėti bene kiekvieną smulkmeną, kuri užkabino jo dėmesį, kiekvieną Oskaro prisilietimą, kiekvieną jo kvėptelėjimą ir kiekvieną pro jo lūpas prasprūdusią dejonę. jo lūpoms taip švelniai prilietus Fab petį, jis nori nenori užsimerkė ir vos virptelėjo. net ir tokie, rodos, menki dalykai jam turėjo neįkainojamą vertę. tamsiaplaukis mėgavosi kiekviena akimirka ir būtų mielai nusileidęs žemyn bei pasidarbavęs lūpomis bei burna ties Fredžio lytimi, tačiau šią akimirką jį kankino tiek jausmų, kad buvo sunku pačiam suvokti, ko jis nori ir ką geba atlikti tuo pačiu metu, o lūpos niekaip nenorėjo paleisti vyro odos, net jei ir labai trumpam. tik dar vienas įrodymas, jog Querini prigimtis buvo dvi visiškai skirtingos būsenos, panašiai kaip vanduo ir ugnis. kai kurie tai laikytų trūkumu, tačiau pats Fab buvo taip pripratęs prie savo kardinaliai besikeičiančių emocijų, jog laikė tai privalumu. juk ne kiekvienas gali per sekundę pereiti iš suirzusios nuotaikos į pakylėtą. ir dabar visu pajėgumu užklupęs Rousseau, lygiai taip pat staigiai atsitraukia, lyg prieš kelias valandas smogęs cunamis, po savęs palikdamas tik beribį chaosą ir laukdamas, kokios bus viso to pasekmės. pajutęs tokį švelnų brūkštelėjimą oda, šiek tiek palenkia galvą į šoną, trumpam užsimerkdamas, o tuomet momentaliai ir vėl susijaudina, girdėdamas duslų Oskaro balsą prie savo ausies. bene iškart paklūsta vyro norams ir trumpai sukrizena, šiam pliaukštelėjus per jo sėdmenį. visgi, labai greitai surimtėja ir giliau įkvepia. vėlgi, yra be galo dėkingas Frederikui, kuris demonstruoja tokį švelnumą, ir akimirkai net pasimiršta, kai pajunta jo lūpas, o tuomet įkvėpęs sulaiko orą ir prikanda lūpą, pajutęs šviesiaplaukio pirštus savyje. giliai kvėpuodamas užmerkia akis, nuleisdamas galvą žemyn, ir tarsteli keletą nerišlių itališkų žodžių. įvykus trumpai pauzei, pats sau trumpai nusišypso, toms kelioms sekundėms vėl susivokdamas kur yra ir kas vyksta, tačiau greitai ir vėl viskas išskrenda lyg rudeniniai lapai, papūtus stipresniam vėjui. Frederikui atsidūrus jame, išleidžia garsesnę aimaną ir sugniaužia po savimi esančią patalynę, o tuomet ir vėl pradeda kvėpuoti kiek tankiau, stengdamasis padėti Rousseau pasiekti optimaliausią greitį ir padėtį.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 175
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyThu Jan 23, 2020 6:08 pm



Frederikas ne vieną ir ne du kartus įsivaizdavo panašias situacijas, todėl dabar jam vis dar buvo sunku patikėti, jog viskas vyksta iš tikrųjų ir tai nėra vien tik jo vaizduotėje besisukanti iliuzija, kuriai niekada nebus lemta išvysti dienos šviesos. Pats vyras ne kartą pagalvojo, kad galbūt jiems derėtų sustoti, giliai įkvėpti oro, niekur neskubėti ir visus kūniškus malonumus pasilikti kitam susitikimui, tačiau tada Fabrizio lūpos vėl susirasdavo jam priklausančias ir šviesiaplaukis akimirksniu pamiršdavo apie tokias savo dvejones. Apskritai Rousseau jau turėjo teoriją, kad tąkart, kai jiedu pirmą kartą pasibučiavo, jo smegenys patyrė trumpą jungimą ir paskelbė išeinančios atostogos, todėl visai nenuostabu, jog šį vakarą jis jau nebuvo linkęs paisyti sveiko proto diktuojamų pasiūlymų ir verčiau leido sau daryti tai, ko norėjo. Na, o šiuo metu jis nenorėjo nieko kito, kaip tik bučiuoti Querini, glamonėti jo kūną ir mėgautis kiekviena akimirka, kai galėjo laikyti italą savo glėbyje. Fredis jautėsi lyg būtų apsvaigęs, tačiau to kaltininkas tikrai nebuvo jųdviejų anksčiau ištuštintas vyno butelis ir daug didesnę įtaką šiuo atžvilgiu padarė visi bučiniai, prisilietimai, abiejų vyrų linksmumas ir vis dažniau kambarį užpildančios aimanos. Tad Oskaras kol kas neketino sustoti ir stačia galva pasinėrė į malonumų jūrą, ketindamas išnaudoti kiekvieną pasitaikiusią galimybę savo partneriui suteikti vien tik teigiamus ir smagius pojūčius. Vyras elgėsi visiškai instinktyviai, paisydamas tik tos akimirkos užgaidų, todėl nė pats nebūtų galėjęs paaiškinti, kodėl taip švelniai elgėsi su Fabrizio, be paliovos dėliodamas bučinius ant jo odos ir liesdamas jį pirštų galiukais, tarsi baimindamasis, kad staigesnis judesys privers jo glėbyje esantį vyriškį sudužti į šipulius, tarsi šis būtų ne kas kitas, o tik trapi porcelianinė skulptūrėlė. Kad ir kaip bebūtų, tai dabar nebuvo labai svarbu, ypač, kai su kiekviena prabėgančia akimirka abu vyrai, regis, darėsi vis nekantresni ir troško vis daugiau ir daugiau, tad tikriausiai nebuvo prasmės dar ilgiau tempti gumą ir priešintis savo troškimams. Tiesa, reikėtų paminėti, kad Frederikas mielai būtų pamatęs ir pajutęs, kokius stebuklus italas gali išdarinėti su savo burna, tačiau jis net neabejojo, jog dar turės progą tai išsiaiškinti, todėl šiuo metu nebuvo verta dėl to nerimauti. Dabar vyras atvirai gėrėjosi priešais jį plytinčiu vaizdu, vien žvilgsniu paglostydamas Fabrizio pečius, jo nugarą ir galiausiai užpakaliuką, ties kuriuo užsiliko šiek tiek ilgiau. Visgi, pagaliau baigęs visus žaidimus, Rousseau atsidūrė jame ir pats garsiau sudejavo, tvirčiau įsikibdamas į vyro klubus ir pradėdamas judėti. Iš pradžių laikęsis lėto ritmo, palaipsniui Fredis ėmė jį spartinti, galiausiai atitraukdamas vienos rankos pirštus ir jais susirasdamas Querini smakrą. Stabtelėjęs, šviesiaplaukis palinko žemyn, šiek tiek pasuko jo galvą į save ir sugavo vyriškio lūpas savosiomis, pasigaudamas jas dar vienam bučiniui. Dantukais sugriebęs jo apatinę lūpą, Oskaras timptelėjo ją į save ir galiausiai paleido, lengvai sujudindamas klubus ir dar kartą panirdamas gilyn, o tai paskatino jį dar kartą sudejuoti ir iškvėpti karštą orą į Fabrizio lūpas. Frederiko pirštai nuo jo smakro pamažu slydo žemyn vyro kaklu, krūtine, pilvu, vis kartkartėmis užsilikdami ilgėliau, kol galiausiai pasiekė papilvę ir tik pirštų pagalvėlėmis, tarsi atsitiktinai brūkštelėjo jo varpą. Po kelių tokių švelnių prisilietimų, šviesiaplaukio pirštai galiausiai apglėbė ją tvirčiau ir ėmė judėti aukštyn bei žemyn, Rousseau suderinant šį ritmą su savo nepaliaujamai judančiais klubais. Kitos rankos pirštus, vyras netrukus panardino į italo plaukus ir sugniaužė juos saujoje, šią akimirką visiškai pamiršdamas savo ankstesnį švelnumą ir priversdamas savo partnerį atkraginti galvą, dar trumpam priglausdamas lūpas prie jo kaklo, o tuomet imdamas dar greičiau stumtis į jį ir iš jo. Frederikas netruko paleisti vyro varpą ir dar kartą įsikibo jo klubo, tačiau vis dar gniaužė Fabrizio plaukus, kartkartėmis jusdamas, kaip pro lūpas vis nevalingai išsprūsta garsi aimana, geriau už bet kokius žodžius išreiškianti, kad vyras neabejotinai mėgaujasi tuo, kas vyksta.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6658
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptySat Jan 25, 2020 11:05 pm



oo, kiek kartų Fabrizio galvojo apie tą sustojimą, kuris dabar atrodė toks tolimas, lyg koks magiškas, tik j. k. rowling knygose egzistuojantis pasaulis. be to, kažin, ar labai protingas sprendimas, bent jau tamsiaplaukio akimis. jis niekada nemėgo laukti, o ir faktas, jog pirmą kartą taip užsisėdėjo ir liko toks apžavėtas, kad nesugebėjo gauti Frederiko kontaktų, vis dar jį persekiojo, lyg kokia iracionali baimė, kad dabar jiems išsiskyrus, jie daugiau niekad nesusitiks. kita vertus, ar tai tikrai būtų taip blogai? jiedu juk nebuvo pažįstami penkerius metus. iš tiesų, jiedu nebuvo pažįstami net pusmetį.. nebuvo vienas kitam įsipareigoję, neužgyveno jokio bendro turto, neturėjo jokių bendrų pažįstamų ar bent jau apie tokius neišsiaiškino. realiai pagalvojus, juos nelabai kas siejo, dėl ko reikėtų labai ilgai liūdėti, jei šis pasimatymas būtų pirmas ir paskutinis. galbūt iš dalies Fab ir ryžosi eiti iki galo dėl to, kad vėliau neturėtų jokių nuoskaudų, jog kažko nepadarė, nes kad noras buvo - akivaizdu. bet vėlgi, nepaisant to, kad žmones suprasdavo pakankamai puikiai, Rousseau veiksmai jam nebuvo labai lengvai išskaitomi, bent jau ne šiuo metu. kai jau atrodydavo, kad tai tik paprastas seksas ir nieko daugiau, kai Querini nuspręsdavo tiesiog mėgautis akimirka ir negalvoti apie tai, kaip reikės elgtis vėliau, Fredis imdavo liestis taip švelniai, lyg Fabrizio būtų stiklinis ir galėtų įtrūkti nuo kiekvieno stipresnio spustelėjimo. nenuostabu, jog kiekvienas toks šviesiaplaukio pirštų perbėgimas ar švelnesnis bučinys pasiųsdavo naują šiurpuliukų kaskadą vyro kūnu, taip priversdamas jo odą pašiurpti, o lūpas - dėlioti vis naujus žodžius ar neaiškius jų junginius. rankomis ir toliau gniauždamas patalus, Fab su kiekvienu Fredžio judesiu juto, kaip kvėpuoti darėsi vis sunkiau ir sunkiau, tad šiam stabtelėjus, lengvai atsiduso, dar gerai nesuvokdamas, jog atokvėpio sekundė jam buvo suteikta ne veltui. jau netrukus jo deguonį ėmus savintis Rousseau, tamsiaplaukis godžiai atsakė į bučinį, per šį trumpą laiką spėjęs pasiilgti vyro lūpų, o jo oda ir vėl akimirksniu pašiurpo, jaučiant ne tiek Frederiko prisilietimą, kiek jo kūno šilumą virš savęs. Fabrizio jau dabar jautėsi pakankamai apsvaigęs, mat senokai juto ką nors panašaus, tačiau Fredžiui darkart pasistūmus gilyn ir apdovanojus Fab karšto oro versme, šis akimirkai nuklydo į pirmą kartą, kuomet neužsikosėdamas surūkė pirmąją cigaretę. tuomet, kaip ir dabar, visą jo kūną apėmė neapsakomas lengvumo jausmas, kuomet atrodė, kad jis galėtų padaryti viską, ką užsimanęs. tačiau priešingai nei nikotino suteikta euforija, ši taip greitai nesibaigia. Frederiko delnui keliaujant žemyn, Giacomo prikanda apatinę lūpą, skrandžiui leidžiantis žemyn amerikietiškais kalneliais jau nežinia kelintą kartą, ir sunkiai atsidusdamas išpučia orą, šviesiaplaukio pirštams apsivijus jo lytį. akimirkai sulaikęs kvėpavimą, jau netrukus išleidžia kelias vieną po kitos sekančias aimanas, aiškiai rodančias, kaip jam gera, ir atlošia galvą, Oskarui pradėjus demonstruoti ne tokią švelnią savo pusę, kas Fab įaudrina tik dar labiau. Fredžiui ir toliau nepaliaujamai judant, vyras nė nebando slopinti savo emocijų, išreiškiamų tiek padažnėjusiu kumščių suspaudimu, tiek trumpesnio intervalo dejonėmis. galėtų prisiekti, jog kambaryje girdi betoveno mėnesienos sonatą, o galbūt ji skamba tik jo galvoje.. visada neapsakomai mėgo šį kūrinį, o ir negali sakyti, jog tokiame scenarijuje jis nedera. sutelkęs bene paskutines jėgas, Fabrizio rankomis atsistumia nuo lovos ir pakyla ant kelių, taip trumpam pristabdydamas veiksmą, tačiau labai greitai susiranda laisvąją Fredžio ranką, šią patogiau uždėdamas ant savo klubo. nugara prigludęs prie šviesiaplaukio krūtinės, pasuka galvą ir liežuviu lyžteli vyro lūpų kamputį. atbula ranka uždeda delną jam ant kaklo ir dabar jau ima pats judėti, iš pradžių lėtai, o po to vis greitėdamas ir derindamasis prie Rousseau ritmo. vis spausdamas Oskaro sprandą, laisvąja ranka sugriebia savo varpą, suvokdamas, kad pabaiga jau netoli, ir norėdamas palengvinti savo dalią ima iš riešo judinti delną aukštyn žemyn. užsimerkęs išaimanuoja dar keletą įdomesnių žodžių bei tarpusavyje nederančių skiemenų, kol atlošęs galvą atsiremia į Frederiko petį ir sunkiai alsuodamas paprasčiausiai mėgaujasi šia tylos akimirka.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 175
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptySun Jan 26, 2020 9:31 pm



Frederikas visuomet turėjo polinkį elgtis spontaniškai ir negalvoti apie galimas savo poelgių pasekmes, tad nenuostabu, jog ir šį kartą jis pasirinko tokią pačią taktiką. Vyras buvo įsitikinęs, kad jei nebūtų pasidavęs savo troškimams, vėliau dar ilgą laiką galvotų apie tai, kas būtų nutikę jam pasirinkus priešingą variantą. Galų gale, juk šviesiaplaukis negalėjo garantuoti, kad tai nėra paskutinis kartas, kai mato Fabrizio, net jei ir labai norėjo tuo tikėti, todėl Rousseau buvo nusiteikęs iš šio vakaro pasiimti viską, ką galėjo ir žiūrėti į šią naktį, taip lyg ji būtų paskutinė prieš neišvengiamą pasaulio pabaigą. Na, o juk tamsiaplaukis toli gražu nebūtų pats blogiausias pasirinkimas tokiomis aplinkybėmis. Gal netgi priešingai? Aišku, Fredžiui reikėtų iš pradžių geriau pažinti Querini kaip asmenybę, sužinoti jo siekius ir svajones užuot vadovavusis vien tuo, kad vyrui labai patinka kaip atrodo jo rausvos nubučiuotos lūpos ir kaip jo kūnas nevalingai pašiurpsta nuo Oskaro prisilietimų. Kad ir kaip bebūtų, vyriškis neleido sau ilgai svarstyti apie tokius dalykus ir verčiau nutarė susitelkti ties šia akimirka, ypač, kai dabartiniai pojūčiai buvo tokie malonūs, jog atrodė, kad nevalia net kelioms akimirkoms mintimis nuklysti kur nors kitur. Frederikas stengėsi per daug neskubėti, kad viskas nesibaigtų pernelyg greitai, tačiau pamažu darėsi vis sunkiau suvaldyti save, ypač, kai pro Fabrizio lūpas vis prasprūsdavo tokie ausiai mieli garsai. Visgi, vyras trumpam sustojo, neatsispyręs pagundai nugriebti dar vieną bučinį prieš tęsiant savo ankstesnius veiksmus, tik šįkart su dar didesniu entuziazmu. Šviesiaplaukį šiuo momentu valdė vien jo paties instinktai, paskatinę įvelti pirštus į Fabrizio plaukus kiek grubiau nei planavo ir juos peštelėti, o tada vis spartinti pasirinktą ritmą, net jei ir atrodė, kad jei judės dar greičiau, tuomet kaip mat iškeliaus į dausas. Tiesa, Rousseau dar spėjo vieną akimirką susimąstyti, ar jiems prieš tai nereikėjo pasirinkti kokio nors saugos žodžio, kuriuo vienas įspėtų kitą, jei būtų peržengtos mintyse nusibrėžtos ribos. Fredis būtų pasiūlęs rinktis „greipfrutą“, nes abejojo, kad dėl kokių nors kitų priežasčių būtų sekso meto minėjęs šį vaisių. Na, nebent jie sugalvotų varžytis, kuris sugebės greičiau išvardinti visus žinomus citrusinius vaisius... Vėlgi, turbūt greičiau ateitų pasaulio pabaiga nei prasidėtų toks konkursas. Kita vertus, kažin, ar tokios ribos apskritai egzistavo, kai Querini labai aiškiai pasakė, kad Fredis gali su juo daryti, ką panorėjęs, o ir Oskaras nedvejodamas būtų galėjęs jam pasakyti tą patį. Todėl ir dabar stebėdamas kaip Fabrizio pasikelia, Rousseau stabtelėjo ir paleido jo plaukus, smalsiai stebėdamas savo partnerio veiksmus ir šyptelėdamas, kai pajuto jo kūno šilumą dar arčiau savęs. Pamačius, kaip vyriškis atsisuko, šviesiaplaukis jau norėjo palinkti arčiau ir dar kartą sugauti jo lūpas savosiomis, bet nespėjo nė sureaguoti, o tas žavus neklaužada jau buvo nusisukęs ir pats ėmė judėti, priversdamas Oskarą urgztelėti – nežinia, ar dėl to, kad nesulaukė bučinio, ar todėl, jog jį dar labiau sujaudino italo sprendimas perimti iniciatyvą. Frederikas atlošė galvą ir vis pasitiko jo klubus savaisiais, prisitaikydamas prie pasirinkto ritmo ir kartkartėmis vis išleisdamas negarsią aimaną. Abiem delnais laikydamasis jo klubų, šviesiaplaukis per Fabrizio petį stebėjo kaip šis lengvina savo dalią, veik norėdamas pasakyti, kad mielai tam tikslui paskolintų savo ranką, tačiau užuot tai padaręs tiesiog lyg užhipnotizuotas žiūrėjo į Giacomo profilį, niekaip negalėdamas nuo jo atitraukti savo įdėmaus žvilgsnio. Pajutęs, kad vyras aprimo, Rousseau trumpam priglaudė lūpas prie jo smilkinio, nykščiais paglostė jo šonus, o tada pats porą kartų nevalingai stuktelėjo klubais, pajusdamas kaip raumenys įsitempia. Tą akimirką Fredis palenkė galvą į šalį ir dantimis sugriebė Fabrizio kaklo odą, vis dar spausdamas jo klubus, kol pamažu atsipalaidavo ir liežuviu lyžtelėjo anksčiau sugnybtą vietą. Vis dar giliai alsuodamas, Oskaras dar kartą priglaudė lūpas prie jo peties, o tada atsargiai kilstelėjo tamsiaplaukį, išslysdamas iš jo ir atskirdamas juodu, netrukus taip pat atsikratydamas prezervatyvo ir išmesdamas šį į netoliese buvusią šiukšliadėžę. Kol kas nedrįsdamas nieko sakyti ir trikdyti įsivyravusios ramybės, šviesiaplaukis viena ranka apsivijo Querini liemenį, o kitos smiliumi ant jo nugaros ėmė piešti neaiškias figūras, vis dar neskubėdamas paleisti vyro iš savo glėbio. – Dušas? – galiausiai kimiai pasiūlė Frederikas, tačiau pats dar neskubėjo pajudėti iš vietos, tuo labiau, kai buvo taip patogiai įsitaisęs.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6658
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyMon Jan 27, 2020 11:39 pm



tiesa labai paprasta - dalį savo santykių Fabrizio tikrai yra pradėjęs pakankamai anksti, ar nuo vienos nakties nuotykio, ar nuo paprasto draugiško susitikimo, kuris, žinoma, ne be alkoholio pagalbos virto seksu. ir net jei nenorėjo visko vertinti iš vienos pozicijos, neatsižvelgdamas į kitas, iš savo patirties galėjo pasakyti, jog tokie santykiai toli neveda. kita vertus, dėl to būtų labai lengva kaltinti jį patį, mat jo jausmai buvo maždaug tokios pačios trukmės kaip ir jo dėmesio koncentracija, klausantis apie mamos bandymą iškepti baked alaska - kelios minutės. žinoma, pasitaikydavo išimčių, vieną kartą užtruko net kokius... metus, gal du? todėl Querini, pažinodamas save, šiek tiek bijojo ne tik šio vakaro ir to, kaip jis baigsis, bet ir savo paties sprendimų bei minčių. paradoksas paradokse - Fab mylėjo savo skirtingas puses, bet tuo pačiu ir nemėgo. jeigu kas nors kitas be jo suprastų šį sakinį... na, gal tuomet vieta jo širdyje ir garantuota. labai logiška mintis, jog pradžioje jiedviem būtų buvę protinga sugalvoti tą vieną žodį, bet ar jiedu tam turėjo laiko? ar jiedu to tikrai norėjo? nes kaip ir akivaizdu, kad nė vieno galvoje neužsižiebė tokia mintis. ech, o Fabrizio taip mielai būtų pasiūlęs pasirinkti žodį "raudona" ir jei netyčia Fredis jį tarstelėtų, pareikštų, jog jo motociklas prie raudonos nestoja. na, gal kitą kartą, jei toks egzistuos. nors tiesa, tikrai nepanašu, kad jiems reikėtų tokio žodžio, Querini pakankamai aiškiai tai pasakė savo anksčiau minėta fraze. negali sakyti, kai jo kraujas užverda, tai mąstyti darosi tikrai beprotiškai sunku, net jeigu vyras ir mėgsta pradžioje pagalvoti. o ir apie kokias mintis ir žodžius galima galvoti, kai jiedu yra šitokioje pozicijoje? tikrai ne apie vaisius ir spalvas, labiau apie tai, ar taip tamsu todėl, kad už lango jau spėjo galutinai sutemti, ar todėl, kad smegenims ėmė trūkti deguonies ir viskas užtemo ne kambaryje, o jo akyse? girdėdamas tokį Oskaro nepasitenkinimą jam nusisukus, trumpai prunkšteli, veide kelioms akimirkoms dar užsiliekant šypsenai, kol ją galutinai pakeičia kiek pravertos lūpos ir užmerktos akys. toliau nepaliaujamai juda, norėdamas užtikrinti ne tik savo paties, bet ir visapusį Frederiko malonumą, tuo pačiu vis stipriau spusteldamas vyro sprandą, tai suimdamas jį pirštais, tai vėl atleisdamas. tik veiksmui galutinai sustojus, pats pajaučia įsitempusią Rousseau lytį ir jau netrukus kiek garsiau susikeikia, pajutęs Fredžio įkandimą. nevalingai ranka nuslysta į jo plaukus, kuriuos stipriau sugniaužia kumštyje ir po kelių sekundžių vėl atleidžia. užsimerkęs vis dar egzistuoja jau išnykusioje akimirkoje, norėdamas kaip įmanoma ilgiau ją pratęsti, tačiau švelnus Rousseau bučinys grąžina jį į realybę. šviesiaplaukiui išslydus iš jo, Fab giliau įkvepia oro, kurio gausa negalėjo pasigirti dar prieš kelias minutes, ir apsvarsto didžiąją dalį galimų tolimesnių šio vakaro eigos variantų, kurių jo galvoje gal net kiek per daug, tačiau ko norėti, kai staiga visos užslopintos mintys sugrįžo į jo smegeninę kosminiu greičiu. tik pajutus Oskaro rankas ant savęs jos vėl magiškai užleidžia vietą tylai ir ramybei, kas patį Fab tikrai išmuštų iš vėžių.. jei šią sekundę gebėtų galvoti. uždėjęs savo delną ant vyro rankos, suneria jų pirštus ir nuslysta per savo krūtinę aukštyn, kol pagaliau kilsteli ranką ir lūpomis kelis kartus švelniai prisiliečia prie šviesiaplaukio pirštų, o tuomet pasuka galvą ir kiek atsilenkia atgal, norėdamas matyti vis dar sukaitusį ir raudonio išmuštą Rousseau veidą. - bijau, kad gerokai viršiju visas padoraus vizito ribas ir imu naudotis tavo svetingumu, - nuoširdžiai tarsteli, iškart nusišypsodamas ir net kiek išraudęs, dalinai ir dėl neseniai vykusios fizinės veiklos, tačiau taip pat ir dėl to, jog Frederikas vis iššaukdavo jam ne itin puikiai pažįstamas emocijas. dar kelias akimirkas akimis bėgiojęs vyro veidu, Fabrizio pagaliau palinksta prie jo ir lūpomis užkabina jam priklausančias, demonstruodamas net jam pačiam sunkiai suvokiamą švelnumą. laisvąją ranką priglaudęs prie Oskaro kaklo ir nykščiu vis glostydamas jo skruostą, visu kūnu labiau pasisuka į jį, tačiau paskutinę akimirką prieš vėl pilnai pasinerdamas į šį jausmų sūkurį, atsitraukia ir žvilgteli į vandenyno mėlynumo Fredžio akis. jei taip ir toliau, tai ne tik niekad neišeis iš šio kambario, bet net ir dušas gali pasirodyti per tolima kelionė.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 175
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyTue Jan 28, 2020 9:34 pm



Netgi labai norėdamas, Frederikas nebūtų galėjęs savęs vadinti romantinių santykių ekspertu, kai savo užantyje turėjo vos porą ar trejetą ilgiau nei kelis mėnesius trukusių draugysčių, kurios galiausiai neprivedė prie rimtesnių įsipareigojimų. Vis dėlto, vyras puikiai suvokė, kad viskas vyksta labai greitai ir būtų protingiau stabtelėti, apgalvoti savo veiksmus ir tik tuomet nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau, tačiau dabar buvo sunku tai daryti, kai visi instinktai priekaištavo tokiai logikai. Šviesiaplaukis būtų galėjęs sumesti kaltę žydroms Fabrizio akims ir jo skvarbiam žvilgsniui, kurį sutikus Rousseau širdies plakimas akimirksniu išsiderindavo, jo rausvoms lūpoms, kurių skonis buvo it pats stipriausias afrodiziakas pasaulyje ar jo šypsenai, kurią išvydus pasidarydavo truputį šilčiau, tarsi ką tik būtų pakilusi saulė ir palepinusi jį savo kaitriais spinduliais. Visos šios savybės neabejotinai skatino pamiršti savo sveiką protą ir elgtis neapgalvotai, tačiau Fredis būtų drįsęs sakyti, kad yra dar kažkas neapčiuopiamo ir savito, kas buvo būdinga tik Querini ir išskyrė jį iš kitų, tačiau kol kas buvo per sunku tai įvardyti vienu ar keliais žodžiais. Kad ir kaip bebūtų, jau buvo per vėlu gręžiotis atgal ar analizuoti savo veiksmų priežastis, todėl vyriškis to ir nedarė, verčiau drąsiai žengdamas į priekį ir eidamas savo pasirinktu taku, nė nemėgindamas nuspėti, kur jis gali nuvesti ir viso labo tik vildamasis, kad Fabrizio eis kartu su Oskaru, savo delne tvirtai laikydamas jo pirštus. Šiuo metu neatrodė, kad bent vienas iš vyrų apskritai būtų norėjęs nubrėžti kokias nors ryškias ribas, kurių būtų nevalia peržengti, todėl tikriausiai jiedu galėjo kuo puikiausiai apsieiti be įspėjamųjų žodelių ir tiesiog mėgautis vienas kitu, nesukant galvos dėl tokių nereikšmingų smulkmenų. Na, o Frederikas neabejotinai vertino kiekvieną akimirką, stengdamasis įsiminti kiekvieną, net pačią menkiausią detalę – Querini kūno linkius, jo tankų kvėpavimą, drąsius prisilietimus, užtikrintus judesius, leidžiamus garsus ir nejučia tariamus nesuprantamus žodžius – tarsi baimintųsi, kad visa tai gali pranykti iš jo atminties. Visgi, po kurio laiko vyrui galiausiai teko sugrįžti į realybę ir susimąstyti, kas jųdviejų laukia dabar, kai užgimusios aistros, bent kuriam laikui, buvo pažabotos. Šviesiaplaukis šyptelėjo ir trumpam užmerkė akis, kuomet Fabrizio sunėrė jųdviejų pirštus, iš dalies stebėdamasis tokiu staiga pasireiškusiu jo švelnumu, tačiau tuo pačiu tuo žavėjosi, nedrįsdamas nė pajudėti iš vietos, kad tik nesutrikdytų tokios mielos akimirkos. Tik pajutęs, kad tamsiaplaukis pasisuko, Fredis atsimerkė ir smalsiai pažvelgė į jį, netrukus tyliai nusijuokdamas ir papurtydamas galvą. – Naudokis į valias. Tikrai neketinu tavęs išvaryti. – jis pareiškė ir toliau šypsodamasis, nes buvo smagu matyti Giacomo nedrąsų, kuomet prieš kelias minutes greičiausiai nė nebūtų galėjęs įsivaizduoti jo taip besielgiant. – Nebent pats nori skubėti namo. Tuomet nelaikysiu tavęs pririšto prie lovos ir paleisiu į laisvę... Kita vertus, tokia idėja neskamba labai atstumiančiai. – Rousseau plačiai nusišypsojo, veik iškart pakeisdamas nuomonę, o žaismingai žybtelėjusios akys tik įrodė, kad vyrui visai patiko tokia mintis, net jei ji buvo išsakyta tik juokais. Suvokęs, kokie bus tolimesni Fabrizio veiksmai, šviesiaplaukis nutarė jį sutikti pusiaukelėje ir pats palinko arčiau, pasitikdamas jo lūpas lyg seną, ilgai nematytą bičiulį ir su tokiu pačiu švelnumu, kokio sulaukė, atsakydamas į bučinį. Neilgai trukus, Frederikas uždėjo delną ant jo sprando, prisitraukdamas vyriškį dar šiek tiek arčiau savęs ir mėgaudamasis bučiniu tol, kol šis netikėtai nutrūko. Oskaras sutiko Querini žvilgsnį ir kurį laiką tiesiog žvelgė į jį, o tuomet nuleido akis į jų sunertus pirštus, savo nykščiu paglostydamas jo smilių. – Pasilik. – kiek neužtikrintai ištarė šviesiaplaukis, pagaliau vos vienu žodžiu nutraukdamas įsivyravusią tylą. – Kelioms minutėms, kelioms valandoms, visai nakčiai ar dar ilgiau. Pasilik. Nes aš dar nenoriu tavęs paleisti, Fabrizio. – Fredis kilstelėjo galvą ir dar kartą susirado italo akis, šįkart be jokių užuolankų ar apsimetinėjimų balsiai išsakydamas savo prašymą, net jei paprastai taip nesielgdavo.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6658
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyWed Jan 29, 2020 11:41 pm



blaiviam protui pagaliau vėl ėmus karaliauti Fabrizio galvoje, dabar ten sukosi tiek įvairiausių įmanomų scenarijų, kad, rodos, pati galva ėmė suktis. o galbūt galva vis dar sukosi nuo neseniai patirto malonumo ir iki šiol tebejaučiamos Frederiko kūno šilumos? bet kokiu atveju, gyvenimas tamsiaplaukio smegeninėje virte virė ir jis iš naujo prieštaravo sau, tai sakydamas, jog laikas keliauti, tai liepdamas pasilikti. Querini nelabai suvokė, kurio iš savo milijardo balsų turėtų klausytis, todėl akimirkai užsimerkė ir giliau įkvėpė, norėdamas juos nutildyti, o atsimerkęs ir vėl sutiko džiugų Rousseau žvilgsnį bei šypseną. ech, ta šypsena.. dar kelias akimirkas atvirai ja gėrėjęsis, pagaliau ir pats plačiai nusišypso, Fredžiui taip greitai ir lengvai nusprendus už jį. - nuostabu, - kiek per daug entuziastingai linkteli galva, droviam Fabrizio išnykus lyg miražui dykumoje, ir trumpai pabučiuoja šviesiaplaukio lūpas. įprastai nemėgdavo, kai kas nors priiminėdavo sprendimus už jį, bet šioje situacijoje to netraktavo kaip sprendimo? greičiau uždėjo labai riebų pliusą ties pasilikimo galimybe ir nusprendė nesigręžioti atgal. - ar ir vėl grįžtame prie slapto kambarėlio temos? taip ir neturėjau galimybės jo pamatyti.., - dirbtinai patempia lūpą, vaizduodamas baisiai nuskriaustą angelėlį. gal derėtų rimtai susimąstyti, kodėl jiedu vis grįžta prie tos pačios pikantiškos temos? o Frederikas dar kalba apie kažkokius saugos žodžius.. nepanašu, kad jiems labai tokių reikėtų, nei dabar, nei kada nors vėliau. tinkamai pasimėgavęs Oskaro lūpomis, Fabrizio dar keliskart nykščiu perbraukia jo skruostą ir šiltai nusišypso. jau nori ir vėl prabilti, kai išgirsta pakankamai tylų Frederiko prašymą ir akimirksniu užsičiaupia. galvoje jau ima suktis prikoliukai iš serijos "o jeigu aš turiu gyvūną, kurį reikia išvesti į kiemą?" arba "man reikia palaistyti savo augalus", visgi, Querini kartais tikrai sunkiai sekdavosi suvokti situacijos atmosferą. rimtos situacijos jam dažnai atrodydavo tik vaikų žaidimai, kita vertus, kokį pragarą jis užkurtų žmogui, jei jis jo trečio dydžio teptuką pamerktų ne į tą vandens indelį.. žodžiu, kaip ir visi, Fab irgi turėjo savų pričiūdų. tačiau Rousseau pratęsus šią mintį, jis pagaliau susivokia, kad dabar tikrai ne vieta ir ne laikas juokauti, o jo širdis akimirkai šokteli taip staigiai, kad Querini net nuleidžia žvilgsnį žemyn, tikrindamas, ar ji nesivolioja kur nors jiems palei kojas. ir šį kartą, dėl niekam nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių, jo smegenys ima mėtyti errorus. Fabrizio niekada nebuvo tas žmogus, kuris apsikrautų ir milijonus kartų permąstytų situacijas, kuris stresinėje situacijoje pasimestų ir nežinotų, kaip elgtis. niekada nebėgo net ir po vienos nakties nuotykių, tačiau šįkart kažkas buvo kitaip ir jo mintys pjovėsi viena su kita lyg du šunys šunų peštynėse. iš vienos pusės, jis nenorėjo užsibūti pernelyg ilgai, nepalikdamas peno fantazijai ir nenorėdamas sudaryti klaidingo įspūdžio, tačiau kita vertus, neapsakomai troško kuo daugiau laiko praleisti kartu su Fredžiu, o ir šio žvilgsnis bei balso tonas išdavė, jog jam tai nėra lengvas ar kasdienis prašymas. todėl kelias akimirkas Fab dar tylėjo, kovodamas su savimi ir akimis klajodamas Rousseau veidu, kol pagaliau paleidęs jo ranką, pilnai atsisuko ir vienu delnu nuslydo vyro liemeniu iki nugaros, o kitos pirštų pagalvėlėmis įsivėlė į jo plaukus, perbraukdamas šiuos nuo priekio galo link. tai pakartojo kelis kartus ir tik tada vėl įsmeigė savo akis į jam priklausančias. - tu neapsakomai gražus vyras, žinai? - vėl grįždamas prie kaklo, lyg netyčia nuslysta žemyn ir ima braukti Fredžio krūtine, - ir apparently nelabai patinki mano protui, nes jis vis išsijungia, - akimirkai žvilgsniu nuklysta iki jo lūpų ir grįžta atgal. - todėl aš pasiliksiu. bet tik trumpam, - suvokdamas, kad visi šitie žodžiai reikšmę turi turbūt tik jam vienam, nusprendžia, kad pats laikas nustoti kalbėti ir tik nusišypso. - tai kaip ten dėl dušo? - vietoje to paklausia ir pasilenkęs vos juntamai lūpomis prisiliečia prie Frederiko lūpų kampučio.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Priority : I followed a cat into the street where a dog chased me into a house where the stairs never stopped and my enemies wore the faces of my friends.
Posts : 175
Location : Leave home, leave the country, leave the familiar. Only then can routine experience - buying bread, eating vegetables, even saying hello - become new all over again.
Age : 34
Accounts : Delia & Giovanni
Name : Inés
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptySat Feb 01, 2020 7:58 pm



Frederikas puikiai suvokė, kad galbūt buvo pernelyg godus ir dabar elgėsi kiek egoistiškai, trokšdamas praleisti dar daugiau laiko kartu su vyru, užuot leisdamas šiam atsisveikinti ir patraukti savais keliais. Tačiau Rousseau niekada nebuvo toks žmogus, kuris pasitenkina nedideliu torto gabalėliu ir visuomet trokšta atsikąsti didžiulį kąsnį, kad numalšintų savo alkį, tad nenuostabu, jog ir šiuo atveju vyriškis pasirinko tokį variantą. – O jeigu pasakyčiau, kad toks kambarėlis neegzistuoja, tačiau yra stalčius su visokiais... niekučiais? – pasiteiravo šviesiaplaukis, nė sekundę nepatikėdamas tuo tyro angelo spektakliu, išlaikydamas neutralią veido išraišką ir tik vos vos šypsodamasis, nes nenorėjo išsiduoti, ar kalbėjo rimtai, ar viso labo toliau juokavo ir erzino Fabrizio. Pats Oskaras jau buvo veik įsitikinęs, kad tokie juokeliai visai neatsitiktinai vis prasprūsta pro jų abiejų lūpas, bet verčiau dėl to, jog juose yra dalis tiesos ir tiek vienas, tiek kitas turi tam tikrų slaptų fantazijų, kurių kol kas nedrįso nupasakoti garsiai. Tiesa, Fredis manė, kad netgi geriau būtų ne apie jas kalbėti, o išpildyti savo veiksmais, bet... galbūt kitą kartą. Visgi, kažin kas tempė vyrą už liežuvio ir paskatino paprašyti Querini likti su juo. Tai nustebino ir patį vyrą, nes dažniausiai jis nebuvo linkęs tokių savo norų išpažinti garsiai ir įprastai tokias mintis pasilikdavo sau, tik šį kartą pasirinkdamas kitą alternatyvą. Šviesiaplaukis labai nemėgo jaustis pažeidžiamas, todėl kaip įmanydamas vengdavo tokių situacijų, o štai dabar lyg niekur nieko pastatė save į šią padėtį, parodydamas tokią savo pusę, kurios nematydavo kiti žmonės. Kad ir kaip bebūtų, Frederikas kalbėjo nuoširdžiai, sakydamas, kad dar nenori atsisveikinti su Fabrizio ir neketino jų atsiimti, net jei name įsivyravusi tyla vertė nerimauti, jog jų susitikimas pasiekė atomazgą. Rousseau kurį laiką atidžiai stebėjo tamsiaplaukį, mėgindamas iš jo kūno kalbos suprasti, kokio atsako gali tikėtis, pats nejudėdamas iš vietos, lyg baimintųsi, kad netgi garsesnis kvėptelėjimas gali sutrikdyti jo apmąstymus. Todėl vyras užmerkė akis ir sučiaupė lūpas, kol nepersigalvojo ir nesumanė palengvinti Querini sprendimo, pasakydamas, jog tik pokštavo, eilinį kartą viską nuleisdamas juokais, kad netektų patirti atstūmimo. Tuomet šviesiaplaukis išgirdo krustelėjimą ir netrukus pajuto švelnius vyro prisilietimus, kurie privertė jo lūpų kampučius pakilti šiek tiek aukščiau, o patį vyrą pamažu prasimerkti ir pažvelgti tiesiai į Fabrizio. Po pirmųjų vyriškio žodžių, Oskaras sukrizeno ir prikando apatinę lūpą, nes nesitikėjo išgirsti ko nors panašaus. – Esu girdėjęs panašių atsiliepimų. – šviesiaplaukis pripažino ir trūktelėjo pečiais, pernelyg nesureikšmindamas tokio komentaro, net jei ir buvo labai malonu tai girdėti iš žmogaus, kuriam jautė stiprią simpatiją. Tik ar Giacomo matė save veidrodyje? Nes, dievaži, kas jis toks buvo lyginant su italu... tik eilinis, nudulęs akmenėlis šalia ryškiai švytinčio deimanto. – Mmm, manau, kad abu turime tą pačią problemą... nes ir aš šalia tavęs nustoju mąstyti. – tarstelėjo Fredis ir atsiduso, galėdamas tik džiaugtis, jog ne tik jam jau buvo beveik neįmanoma galvoje išlaikyti bent vieną protingą mintį, kai savo glėbyje laikė Fabrizio. – Gerai. Džiaugiuosi. – vyriškis plačiau nusišypsojo, net jei ir knietėjo paklausti, ką šis laiko trumpu laikotarpiu, tačiau šįkart Rousseau nutarė garsiai neišsakyti šios savo minties ir tiesiog mėgautis savo maža pergale. Querini paminėjus dušą, šviesiaplaukis jau ketino jam atsakyti, kuomet pajuto švelnų italo prisilietimą, paskatinusį jį meiliai pažvelgti į savo kompanioną ir ištiesus vienos rankos pirštus, paglostyti jo skruostą. – Negaliu tau atsispirti. – jis sukuždėjo, žiūrėdamas į Fabrizio lūpas, tačiau jų neliesdamas, o tada atsiduso ir galiausiai pakilo nuo lovos. Atsistojęs ant grindų, Frederikas susirado Giacomo delną savuoju ir spustelėjo jo pirštus, palaukdamas, kol vyras taipogi atsistos ir netrukus kartu su juo paeidamas tuos kelis žingsnius iki vonios kambario. Priėjęs prie dušo kabinos, šviesiaplaukis stumtelėjo stiklines duris ir įjungė karšto vandens srovę, po kelių sekundžių perlipdamas paaukštinimą ir atsidurdamas mažesnėje erdvėje. Jis palaukė, kol Fabrizio prisijungė prie jo, o tada uždarė duris ir paleido vyriškio pirštus, nubraukdamas ant akių užkritusius sušlapusius plaukus atgal. Vis dėlto, Fredis dar nenorėjo visiškai atitrūkti nuo Querini, todėl greitai vėl delnais suėmė jo veidą ir palinko žemyn, prisitraukdamas jį dar vienam bučiniui.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Posts : 6658
Location : ‪and i realize that no matter where i am, whether in a little room full of thought, or in this endless universe of stars and mountains, it's all in my mind.‬
Age : 30
Accounts : shantel; allegra; gael; eira
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Qr9n8zx
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyMon Feb 03, 2020 7:47 pm



Fabrizio ne tik nemėgo, kai kiti už jį priiminėdavo sprendimus, bet ir kai versdavo jį daryti tai, ko šiam visai nesinori, tad šiuo klausimu jis tikrai ramiai galėtų užtikrinti Frederiką, jog jo veiksmai, net jei iš dalies ir yra šiek tiek savanaudiški, nėra pernelyg drastiški. jei tamsiaplaukis nenorėtų, jo šiame kambaryje tikrai nebūtų, o ir Oskaras tikrai suteikė daugiau nei vieną progą jam pareikšti savo prieštaravimą, tačiau tokių Fab tikrai neturėjo. išgirdęs dar vieną vyro komentarą, Fab nesusilaiko ir primerkia akis, įtariai į jį žvelgdamas. - nepatikėsiu, kol nepamatysiu savo akimis, - pagaliau rimtai prabyla, greitai jo veidą papuošiant smagiai šypsenai. akivaizdu, jog kalba apie dabartį, nes iš kur jam žinoti, galbūt po visų šių pokalbių Fredis tikrai apsilankys sekso reikmenų parduotuvėje ir kitam kartui pasiruoš iš anksto? ech, ir vėl jis apie kitus kartus.. taip stipriai sau įsikalė į galvą šią tikimybę, jog dar kiek, ir ta tikimybė jam pradės rodytis lyg jau sukurtas planas kitam susitikimui, kuris realiai neegzistuoja. Querini nebuvo tikras, kaip jautėsi, atsidūręs tokioje padėtyje. taip, negali neigti, jog jam nebuvo malonu girdėti tokį nuoširdų Rousseau prašymą, kuris privertė susimąstyti apie jų santykių reikšmę jų abiejų gyvenimuose. tačiau kita vertus, jiedu buvo taip neseniai pažįstami, jog Fabrizio nebuvo tikras, kaip jaučiasi, matydamas tokią vyro pusę. galų gale, jis niekada nemokėjo tinkamai elgtis su kitų žmonių jausmais ir emocijomis ir tą paliudyti galėtų tikrai ne vienas žmogus, todėl jį kankino baimė, kad savo vėjavaikiškais veiksmais galėtų įskaudinti šviesiaplaukį net ir visai to nenorėdamas. suvokė, kad turbūt smarkiai pervertina savo galimybes, tačiau niekaip negalėjo atsikratyti šio jausmo, o ir nusprendė, kad šią baimę tikrai gali nugalėti. nepaisant to, kad neplanavo pasilikti ilgesniam laikui ar, tuo labiau, nakčiai, Querini jokioje alternatyvioje realybėje negalėjo atsakyti Oskarui, tik ne tuomet, kai šis nusprendė bent dalinai atverti savo sielą ir mintis. matydamas, jog jo komplimentas pralinksmino Fredį, ir pats pasidabina ryškia šypsena. - kaip didis meno ekspertas, galiu patikinti, kad jie visi buvo tikri ir labai teisingi, - pirštais švelniai glostydamas vyro odą, porąkart lėtai palinksi galva. tiesa, Giacomo ir pats visai mielai sutiktų, kad yra panašus į deimantą - visiškai nenugludintą ir gebantį įpjauti viską, prie ko prisiliečia, bet.. visa laimė, jog nė nenutuokia, kaip Fredis dabar save nuvertina, nes tikrai labai supyktų. net jeigu grožis ir yra labai subtilus dalykas, jis visada manė, kad kiekvienas žmogus yra savaip gražus - ar dėl išskirtinių veido bruožų, ar dėl tik to žmogaus šeimoje egzistuojančių iš kartos į kartą paveldimų apgamų, ar dėl ilgų kojų, ar dėl trumpų kojų.. galima būtų vardinti ir vardinti, bet esmė, jog Fabrizio visada matydavo grožį kiekviename sutiktame žmoguje ir nėra jokių abejonių, jog Frederikas jo akyse buvo tikras nuo olimpo nužengęs Apolonas, kurio lyra šiuo atveju buvo šviesiaplaukio balsas. štai ir dabar Fredžio žodžiai taip užliūliuoja, jog akimirką Fab tiesiog šypsosi, negebėdamas suformuluoti nė vieno protingesnio žodžio. akivaizdu, vos prieš kelias akimirkas sakė visišką tiesą. paskutiniam Rousseau komentarui pasiuntus Querini smegenis į nokdauną, šis užsimerkęs giliau įkvepia ir tik tuomet atsistoja, susirasdamas vyro delną. - turiu būti atviras, džiaugiuosi, kad negali, - žavingai nusišypso, jiems sustojus prie dušo kabinos, ir nykščiu kelis kartus perbraukia šviesiaplaukio plaštaka. prisijungęs prie jo duše, vos spėja pajusti vandens srovę, kuomet vėl gauna galimybę paragauti Fredžio lūpų ir godžiai atsako į bučinį. rankas bene tą pačią akimirką uždeda ant vyro pilvo raumenų, lengvai nuslysdamas į šonus, ir jo kūnas sureaguoja kur kas greičiau už jo protą (kaip netikėta). nė pats nesuvokia, kaip vos už kelių akimirkų Fredžio nugara atsiremia į dušo sienelę ir tik tuomet atsitraukia bei liežuviu perbraukia lūpas. - cazzo, tai ir buvo tavo planas, ar ne? - dabar jau pats ranka persibraukdamas per sušlapusius plaukus, tuo pačiu parodo į juos smiliumi. tokiems gaurams reikia šiek tiek daugiau laiko išdžiūti nei kelių minučių. visgi, labai greitai nusijuokia, leisdamas suprasti Rousseau, jog dėl to nė kiek nepyksta, ir dar kartą trumpai prisilietęs prie jo lūpų, pagaliau atsitraukia kiek tolėliau, kol vėl neįsisiautėjo, bei apsižvalgo aplink, ieškodamas, kur Frederikas laiko savo dušo reikmenis.
Back to top Go down


Sponsored content

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty


Back to top Go down
 

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 4Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Frédéric Rousseau-