I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2



 

Share
 

 Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3  Next
AuthorMessage
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 AmV0R9H
Credit : icon: fire breather; aes gif: beautifulchaos; code: starboy
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyMon Jan 27, 2020 11:39 pm



tiesa labai paprasta - dalį savo santykių Fabrizio tikrai yra pradėjęs pakankamai anksti, ar nuo vienos nakties nuotykio, ar nuo paprasto draugiško susitikimo, kuris, žinoma, ne be alkoholio pagalbos virto seksu. ir net jei nenorėjo visko vertinti iš vienos pozicijos, neatsižvelgdamas į kitas, iš savo patirties galėjo pasakyti, jog tokie santykiai toli neveda. kita vertus, dėl to būtų labai lengva kaltinti jį patį, mat jo jausmai buvo maždaug tokios pačios trukmės kaip ir jo dėmesio koncentracija, klausantis apie mamos bandymą iškepti baked alaska - kelios minutės. žinoma, pasitaikydavo išimčių, vieną kartą užtruko net kokius... metus, gal du? todėl Querini, pažinodamas save, šiek tiek bijojo ne tik šio vakaro ir to, kaip jis baigsis, bet ir savo paties sprendimų bei minčių. paradoksas paradokse - Fab mylėjo savo skirtingas puses, bet tuo pačiu ir nemėgo. jeigu kas nors kitas be jo suprastų šį sakinį... na, gal tuomet vieta jo širdyje ir garantuota. labai logiška mintis, jog pradžioje jiedviem būtų buvę protinga sugalvoti tą vieną žodį, bet ar jiedu tam turėjo laiko? ar jiedu to tikrai norėjo? nes kaip ir akivaizdu, kad nė vieno galvoje neužsižiebė tokia mintis. ech, o Fabrizio taip mielai būtų pasiūlęs pasirinkti žodį "raudona" ir jei netyčia Fredis jį tarstelėtų, pareikštų, jog jo motociklas prie raudonos nestoja. na, gal kitą kartą, jei toks egzistuos. nors tiesa, tikrai nepanašu, kad jiems reikėtų tokio žodžio, Querini pakankamai aiškiai tai pasakė savo anksčiau minėta fraze. negali sakyti, kai jo kraujas užverda, tai mąstyti darosi tikrai beprotiškai sunku, net jeigu vyras ir mėgsta pradžioje pagalvoti. o ir apie kokias mintis ir žodžius galima galvoti, kai jiedu yra šitokioje pozicijoje? tikrai ne apie vaisius ir spalvas, labiau apie tai, ar taip tamsu todėl, kad už lango jau spėjo galutinai sutemti, ar todėl, kad smegenims ėmė trūkti deguonies ir viskas užtemo ne kambaryje, o jo akyse? girdėdamas tokį Oskaro nepasitenkinimą jam nusisukus, trumpai prunkšteli, veide kelioms akimirkoms dar užsiliekant šypsenai, kol ją galutinai pakeičia kiek pravertos lūpos ir užmerktos akys. toliau nepaliaujamai juda, norėdamas užtikrinti ne tik savo paties, bet ir visapusį Frederiko malonumą, tuo pačiu vis stipriau spusteldamas vyro sprandą, tai suimdamas jį pirštais, tai vėl atleisdamas. tik veiksmui galutinai sustojus, pats pajaučia įsitempusią Rousseau lytį ir jau netrukus kiek garsiau susikeikia, pajutęs Fredžio įkandimą. nevalingai ranka nuslysta į jo plaukus, kuriuos stipriau sugniaužia kumštyje ir po kelių sekundžių vėl atleidžia. užsimerkęs vis dar egzistuoja jau išnykusioje akimirkoje, norėdamas kaip įmanoma ilgiau ją pratęsti, tačiau švelnus Rousseau bučinys grąžina jį į realybę. šviesiaplaukiui išslydus iš jo, Fab giliau įkvepia oro, kurio gausa negalėjo pasigirti dar prieš kelias minutes, ir apsvarsto didžiąją dalį galimų tolimesnių šio vakaro eigos variantų, kurių jo galvoje gal net kiek per daug, tačiau ko norėti, kai staiga visos užslopintos mintys sugrįžo į jo smegeninę kosminiu greičiu. tik pajutus Oskaro rankas ant savęs jos vėl magiškai užleidžia vietą tylai ir ramybei, kas patį Fab tikrai išmuštų iš vėžių.. jei šią sekundę gebėtų galvoti. uždėjęs savo delną ant vyro rankos, suneria jų pirštus ir nuslysta per savo krūtinę aukštyn, kol pagaliau kilsteli ranką ir lūpomis kelis kartus švelniai prisiliečia prie šviesiaplaukio pirštų, o tuomet pasuka galvą ir kiek atsilenkia atgal, norėdamas matyti vis dar sukaitusį ir raudonio išmuštą Rousseau veidą. - bijau, kad gerokai viršiju visas padoraus vizito ribas ir imu naudotis tavo svetingumu, - nuoširdžiai tarsteli, iškart nusišypsodamas ir net kiek išraudęs, dalinai ir dėl neseniai vykusios fizinės veiklos, tačiau taip pat ir dėl to, jog Frederikas vis iššaukdavo jam ne itin puikiai pažįstamas emocijas. dar kelias akimirkas akimis bėgiojęs vyro veidu, Fabrizio pagaliau palinksta prie jo ir lūpomis užkabina jam priklausančias, demonstruodamas net jam pačiam sunkiai suvokiamą švelnumą. laisvąją ranką priglaudęs prie Oskaro kaklo ir nykščiu vis glostydamas jo skruostą, visu kūnu labiau pasisuka į jį, tačiau paskutinę akimirką prieš vėl pilnai pasinerdamas į šį jausmų sūkurį, atsitraukia ir žvilgteli į vandenyno mėlynumo Fredžio akis. jei taip ir toliau, tai ne tik niekad neišeis iš šio kambario, bet net ir dušas gali pasirodyti per tolima kelionė.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Credit : beautifulchaos; fire breather; starboy.
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyTue Jan 28, 2020 9:34 pm



Netgi labai norėdamas, Frederikas nebūtų galėjęs savęs vadinti romantinių santykių ekspertu, kai savo užantyje turėjo vos porą ar trejetą ilgiau nei kelis mėnesius trukusių draugysčių, kurios galiausiai neprivedė prie rimtesnių įsipareigojimų. Vis dėlto, vyras puikiai suvokė, kad viskas vyksta labai greitai ir būtų protingiau stabtelėti, apgalvoti savo veiksmus ir tik tuomet nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau, tačiau dabar buvo sunku tai daryti, kai visi instinktai priekaištavo tokiai logikai. Šviesiaplaukis būtų galėjęs sumesti kaltę žydroms Fabrizio akims ir jo skvarbiam žvilgsniui, kurį sutikus Rousseau širdies plakimas akimirksniu išsiderindavo, jo rausvoms lūpoms, kurių skonis buvo it pats stipriausias afrodiziakas pasaulyje ar jo šypsenai, kurią išvydus pasidarydavo truputį šilčiau, tarsi ką tik būtų pakilusi saulė ir palepinusi jį savo kaitriais spinduliais. Visos šios savybės neabejotinai skatino pamiršti savo sveiką protą ir elgtis neapgalvotai, tačiau Fredis būtų drįsęs sakyti, kad yra dar kažkas neapčiuopiamo ir savito, kas buvo būdinga tik Querini ir išskyrė jį iš kitų, tačiau kol kas buvo per sunku tai įvardyti vienu ar keliais žodžiais. Kad ir kaip bebūtų, jau buvo per vėlu gręžiotis atgal ar analizuoti savo veiksmų priežastis, todėl vyriškis to ir nedarė, verčiau drąsiai žengdamas į priekį ir eidamas savo pasirinktu taku, nė nemėgindamas nuspėti, kur jis gali nuvesti ir viso labo tik vildamasis, kad Fabrizio eis kartu su Oskaru, savo delne tvirtai laikydamas jo pirštus. Šiuo metu neatrodė, kad bent vienas iš vyrų apskritai būtų norėjęs nubrėžti kokias nors ryškias ribas, kurių būtų nevalia peržengti, todėl tikriausiai jiedu galėjo kuo puikiausiai apsieiti be įspėjamųjų žodelių ir tiesiog mėgautis vienas kitu, nesukant galvos dėl tokių nereikšmingų smulkmenų. Na, o Frederikas neabejotinai vertino kiekvieną akimirką, stengdamasis įsiminti kiekvieną, net pačią menkiausią detalę – Querini kūno linkius, jo tankų kvėpavimą, drąsius prisilietimus, užtikrintus judesius, leidžiamus garsus ir nejučia tariamus nesuprantamus žodžius – tarsi baimintųsi, kad visa tai gali pranykti iš jo atminties. Visgi, po kurio laiko vyrui galiausiai teko sugrįžti į realybę ir susimąstyti, kas jųdviejų laukia dabar, kai užgimusios aistros, bent kuriam laikui, buvo pažabotos. Šviesiaplaukis šyptelėjo ir trumpam užmerkė akis, kuomet Fabrizio sunėrė jųdviejų pirštus, iš dalies stebėdamasis tokiu staiga pasireiškusiu jo švelnumu, tačiau tuo pačiu tuo žavėjosi, nedrįsdamas nė pajudėti iš vietos, kad tik nesutrikdytų tokios mielos akimirkos. Tik pajutęs, kad tamsiaplaukis pasisuko, Fredis atsimerkė ir smalsiai pažvelgė į jį, netrukus tyliai nusijuokdamas ir papurtydamas galvą. – Naudokis į valias. Tikrai neketinu tavęs išvaryti. – jis pareiškė ir toliau šypsodamasis, nes buvo smagu matyti Giacomo nedrąsų, kuomet prieš kelias minutes greičiausiai nė nebūtų galėjęs įsivaizduoti jo taip besielgiant. – Nebent pats nori skubėti namo. Tuomet nelaikysiu tavęs pririšto prie lovos ir paleisiu į laisvę... Kita vertus, tokia idėja neskamba labai atstumiančiai. – Rousseau plačiai nusišypsojo, veik iškart pakeisdamas nuomonę, o žaismingai žybtelėjusios akys tik įrodė, kad vyrui visai patiko tokia mintis, net jei ji buvo išsakyta tik juokais. Suvokęs, kokie bus tolimesni Fabrizio veiksmai, šviesiaplaukis nutarė jį sutikti pusiaukelėje ir pats palinko arčiau, pasitikdamas jo lūpas lyg seną, ilgai nematytą bičiulį ir su tokiu pačiu švelnumu, kokio sulaukė, atsakydamas į bučinį. Neilgai trukus, Frederikas uždėjo delną ant jo sprando, prisitraukdamas vyriškį dar šiek tiek arčiau savęs ir mėgaudamasis bučiniu tol, kol šis netikėtai nutrūko. Oskaras sutiko Querini žvilgsnį ir kurį laiką tiesiog žvelgė į jį, o tuomet nuleido akis į jų sunertus pirštus, savo nykščiu paglostydamas jo smilių. – Pasilik. – kiek neužtikrintai ištarė šviesiaplaukis, pagaliau vos vienu žodžiu nutraukdamas įsivyravusią tylą. – Kelioms minutėms, kelioms valandoms, visai nakčiai ar dar ilgiau. Pasilik. Nes aš dar nenoriu tavęs paleisti, Fabrizio. – Fredis kilstelėjo galvą ir dar kartą susirado italo akis, šįkart be jokių užuolankų ar apsimetinėjimų balsiai išsakydamas savo prašymą, net jei paprastai taip nesielgdavo.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 AmV0R9H
Credit : icon: fire breather; aes gif: beautifulchaos; code: starboy
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyWed Jan 29, 2020 11:41 pm



blaiviam protui pagaliau vėl ėmus karaliauti Fabrizio galvoje, dabar ten sukosi tiek įvairiausių įmanomų scenarijų, kad, rodos, pati galva ėmė suktis. o galbūt galva vis dar sukosi nuo neseniai patirto malonumo ir iki šiol tebejaučiamos Frederiko kūno šilumos? bet kokiu atveju, gyvenimas tamsiaplaukio smegeninėje virte virė ir jis iš naujo prieštaravo sau, tai sakydamas, jog laikas keliauti, tai liepdamas pasilikti. Querini nelabai suvokė, kurio iš savo milijardo balsų turėtų klausytis, todėl akimirkai užsimerkė ir giliau įkvėpė, norėdamas juos nutildyti, o atsimerkęs ir vėl sutiko džiugų Rousseau žvilgsnį bei šypseną. ech, ta šypsena.. dar kelias akimirkas atvirai ja gėrėjęsis, pagaliau ir pats plačiai nusišypso, Fredžiui taip greitai ir lengvai nusprendus už jį. - nuostabu, - kiek per daug entuziastingai linkteli galva, droviam Fabrizio išnykus lyg miražui dykumoje, ir trumpai pabučiuoja šviesiaplaukio lūpas. įprastai nemėgdavo, kai kas nors priiminėdavo sprendimus už jį, bet šioje situacijoje to netraktavo kaip sprendimo? greičiau uždėjo labai riebų pliusą ties pasilikimo galimybe ir nusprendė nesigręžioti atgal. - ar ir vėl grįžtame prie slapto kambarėlio temos? taip ir neturėjau galimybės jo pamatyti.., - dirbtinai patempia lūpą, vaizduodamas baisiai nuskriaustą angelėlį. gal derėtų rimtai susimąstyti, kodėl jiedu vis grįžta prie tos pačios pikantiškos temos? o Frederikas dar kalba apie kažkokius saugos žodžius.. nepanašu, kad jiems labai tokių reikėtų, nei dabar, nei kada nors vėliau. tinkamai pasimėgavęs Oskaro lūpomis, Fabrizio dar keliskart nykščiu perbraukia jo skruostą ir šiltai nusišypso. jau nori ir vėl prabilti, kai išgirsta pakankamai tylų Frederiko prašymą ir akimirksniu užsičiaupia. galvoje jau ima suktis prikoliukai iš serijos "o jeigu aš turiu gyvūną, kurį reikia išvesti į kiemą?" arba "man reikia palaistyti savo augalus", visgi, Querini kartais tikrai sunkiai sekdavosi suvokti situacijos atmosferą. rimtos situacijos jam dažnai atrodydavo tik vaikų žaidimai, kita vertus, kokį pragarą jis užkurtų žmogui, jei jis jo trečio dydžio teptuką pamerktų ne į tą vandens indelį.. žodžiu, kaip ir visi, Fab irgi turėjo savų pričiūdų. tačiau Rousseau pratęsus šią mintį, jis pagaliau susivokia, kad dabar tikrai ne vieta ir ne laikas juokauti, o jo širdis akimirkai šokteli taip staigiai, kad Querini net nuleidžia žvilgsnį žemyn, tikrindamas, ar ji nesivolioja kur nors jiems palei kojas. ir šį kartą, dėl niekam nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių, jo smegenys ima mėtyti errorus. Fabrizio niekada nebuvo tas žmogus, kuris apsikrautų ir milijonus kartų permąstytų situacijas, kuris stresinėje situacijoje pasimestų ir nežinotų, kaip elgtis. niekada nebėgo net ir po vienos nakties nuotykių, tačiau šįkart kažkas buvo kitaip ir jo mintys pjovėsi viena su kita lyg du šunys šunų peštynėse. iš vienos pusės, jis nenorėjo užsibūti pernelyg ilgai, nepalikdamas peno fantazijai ir nenorėdamas sudaryti klaidingo įspūdžio, tačiau kita vertus, neapsakomai troško kuo daugiau laiko praleisti kartu su Fredžiu, o ir šio žvilgsnis bei balso tonas išdavė, jog jam tai nėra lengvas ar kasdienis prašymas. todėl kelias akimirkas Fab dar tylėjo, kovodamas su savimi ir akimis klajodamas Rousseau veidu, kol pagaliau paleidęs jo ranką, pilnai atsisuko ir vienu delnu nuslydo vyro liemeniu iki nugaros, o kitos pirštų pagalvėlėmis įsivėlė į jo plaukus, perbraukdamas šiuos nuo priekio galo link. tai pakartojo kelis kartus ir tik tada vėl įsmeigė savo akis į jam priklausančias. - tu neapsakomai gražus vyras, žinai? - vėl grįždamas prie kaklo, lyg netyčia nuslysta žemyn ir ima braukti Fredžio krūtine, - ir apparently nelabai patinki mano protui, nes jis vis išsijungia, - akimirkai žvilgsniu nuklysta iki jo lūpų ir grįžta atgal. - todėl aš pasiliksiu. bet tik trumpam, - suvokdamas, kad visi šitie žodžiai reikšmę turi turbūt tik jam vienam, nusprendžia, kad pats laikas nustoti kalbėti ir tik nusišypso. - tai kaip ten dėl dušo? - vietoje to paklausia ir pasilenkęs vos juntamai lūpomis prisiliečia prie Frederiko lūpų kampučio.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Credit : beautifulchaos; fire breather; starboy.
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptySat Feb 01, 2020 7:58 pm



Frederikas puikiai suvokė, kad galbūt buvo pernelyg godus ir dabar elgėsi kiek egoistiškai, trokšdamas praleisti dar daugiau laiko kartu su vyru, užuot leisdamas šiam atsisveikinti ir patraukti savais keliais. Tačiau Rousseau niekada nebuvo toks žmogus, kuris pasitenkina nedideliu torto gabalėliu ir visuomet trokšta atsikąsti didžiulį kąsnį, kad numalšintų savo alkį, tad nenuostabu, jog ir šiuo atveju vyriškis pasirinko tokį variantą. – O jeigu pasakyčiau, kad toks kambarėlis neegzistuoja, tačiau yra stalčius su visokiais... niekučiais? – pasiteiravo šviesiaplaukis, nė sekundę nepatikėdamas tuo tyro angelo spektakliu, išlaikydamas neutralią veido išraišką ir tik vos vos šypsodamasis, nes nenorėjo išsiduoti, ar kalbėjo rimtai, ar viso labo toliau juokavo ir erzino Fabrizio. Pats Oskaras jau buvo veik įsitikinęs, kad tokie juokeliai visai neatsitiktinai vis prasprūsta pro jų abiejų lūpas, bet verčiau dėl to, jog juose yra dalis tiesos ir tiek vienas, tiek kitas turi tam tikrų slaptų fantazijų, kurių kol kas nedrįso nupasakoti garsiai. Tiesa, Fredis manė, kad netgi geriau būtų ne apie jas kalbėti, o išpildyti savo veiksmais, bet... galbūt kitą kartą. Visgi, kažin kas tempė vyrą už liežuvio ir paskatino paprašyti Querini likti su juo. Tai nustebino ir patį vyrą, nes dažniausiai jis nebuvo linkęs tokių savo norų išpažinti garsiai ir įprastai tokias mintis pasilikdavo sau, tik šį kartą pasirinkdamas kitą alternatyvą. Šviesiaplaukis labai nemėgo jaustis pažeidžiamas, todėl kaip įmanydamas vengdavo tokių situacijų, o štai dabar lyg niekur nieko pastatė save į šią padėtį, parodydamas tokią savo pusę, kurios nematydavo kiti žmonės. Kad ir kaip bebūtų, Frederikas kalbėjo nuoširdžiai, sakydamas, kad dar nenori atsisveikinti su Fabrizio ir neketino jų atsiimti, net jei name įsivyravusi tyla vertė nerimauti, jog jų susitikimas pasiekė atomazgą. Rousseau kurį laiką atidžiai stebėjo tamsiaplaukį, mėgindamas iš jo kūno kalbos suprasti, kokio atsako gali tikėtis, pats nejudėdamas iš vietos, lyg baimintųsi, kad netgi garsesnis kvėptelėjimas gali sutrikdyti jo apmąstymus. Todėl vyras užmerkė akis ir sučiaupė lūpas, kol nepersigalvojo ir nesumanė palengvinti Querini sprendimo, pasakydamas, jog tik pokštavo, eilinį kartą viską nuleisdamas juokais, kad netektų patirti atstūmimo. Tuomet šviesiaplaukis išgirdo krustelėjimą ir netrukus pajuto švelnius vyro prisilietimus, kurie privertė jo lūpų kampučius pakilti šiek tiek aukščiau, o patį vyrą pamažu prasimerkti ir pažvelgti tiesiai į Fabrizio. Po pirmųjų vyriškio žodžių, Oskaras sukrizeno ir prikando apatinę lūpą, nes nesitikėjo išgirsti ko nors panašaus. – Esu girdėjęs panašių atsiliepimų. – šviesiaplaukis pripažino ir trūktelėjo pečiais, pernelyg nesureikšmindamas tokio komentaro, net jei ir buvo labai malonu tai girdėti iš žmogaus, kuriam jautė stiprią simpatiją. Tik ar Giacomo matė save veidrodyje? Nes, dievaži, kas jis toks buvo lyginant su italu... tik eilinis, nudulęs akmenėlis šalia ryškiai švytinčio deimanto. – Mmm, manau, kad abu turime tą pačią problemą... nes ir aš šalia tavęs nustoju mąstyti. – tarstelėjo Fredis ir atsiduso, galėdamas tik džiaugtis, jog ne tik jam jau buvo beveik neįmanoma galvoje išlaikyti bent vieną protingą mintį, kai savo glėbyje laikė Fabrizio. – Gerai. Džiaugiuosi. – vyriškis plačiau nusišypsojo, net jei ir knietėjo paklausti, ką šis laiko trumpu laikotarpiu, tačiau šįkart Rousseau nutarė garsiai neišsakyti šios savo minties ir tiesiog mėgautis savo maža pergale. Querini paminėjus dušą, šviesiaplaukis jau ketino jam atsakyti, kuomet pajuto švelnų italo prisilietimą, paskatinusį jį meiliai pažvelgti į savo kompanioną ir ištiesus vienos rankos pirštus, paglostyti jo skruostą. – Negaliu tau atsispirti. – jis sukuždėjo, žiūrėdamas į Fabrizio lūpas, tačiau jų neliesdamas, o tada atsiduso ir galiausiai pakilo nuo lovos. Atsistojęs ant grindų, Frederikas susirado Giacomo delną savuoju ir spustelėjo jo pirštus, palaukdamas, kol vyras taipogi atsistos ir netrukus kartu su juo paeidamas tuos kelis žingsnius iki vonios kambario. Priėjęs prie dušo kabinos, šviesiaplaukis stumtelėjo stiklines duris ir įjungė karšto vandens srovę, po kelių sekundžių perlipdamas paaukštinimą ir atsidurdamas mažesnėje erdvėje. Jis palaukė, kol Fabrizio prisijungė prie jo, o tada uždarė duris ir paleido vyriškio pirštus, nubraukdamas ant akių užkritusius sušlapusius plaukus atgal. Vis dėlto, Fredis dar nenorėjo visiškai atitrūkti nuo Querini, todėl greitai vėl delnais suėmė jo veidą ir palinko žemyn, prisitraukdamas jį dar vienam bučiniui.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 AmV0R9H
Credit : icon: fire breather; aes gif: beautifulchaos; code: starboy
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyMon Feb 03, 2020 7:47 pm



Fabrizio ne tik nemėgo, kai kiti už jį priiminėdavo sprendimus, bet ir kai versdavo jį daryti tai, ko šiam visai nesinori, tad šiuo klausimu jis tikrai ramiai galėtų užtikrinti Frederiką, jog jo veiksmai, net jei iš dalies ir yra šiek tiek savanaudiški, nėra pernelyg drastiški. jei tamsiaplaukis nenorėtų, jo šiame kambaryje tikrai nebūtų, o ir Oskaras tikrai suteikė daugiau nei vieną progą jam pareikšti savo prieštaravimą, tačiau tokių Fab tikrai neturėjo. išgirdęs dar vieną vyro komentarą, Fab nesusilaiko ir primerkia akis, įtariai į jį žvelgdamas. - nepatikėsiu, kol nepamatysiu savo akimis, - pagaliau rimtai prabyla, greitai jo veidą papuošiant smagiai šypsenai. akivaizdu, jog kalba apie dabartį, nes iš kur jam žinoti, galbūt po visų šių pokalbių Fredis tikrai apsilankys sekso reikmenų parduotuvėje ir kitam kartui pasiruoš iš anksto? ech, ir vėl jis apie kitus kartus.. taip stipriai sau įsikalė į galvą šią tikimybę, jog dar kiek, ir ta tikimybė jam pradės rodytis lyg jau sukurtas planas kitam susitikimui, kuris realiai neegzistuoja. Querini nebuvo tikras, kaip jautėsi, atsidūręs tokioje padėtyje. taip, negali neigti, jog jam nebuvo malonu girdėti tokį nuoširdų Rousseau prašymą, kuris privertė susimąstyti apie jų santykių reikšmę jų abiejų gyvenimuose. tačiau kita vertus, jiedu buvo taip neseniai pažįstami, jog Fabrizio nebuvo tikras, kaip jaučiasi, matydamas tokią vyro pusę. galų gale, jis niekada nemokėjo tinkamai elgtis su kitų žmonių jausmais ir emocijomis ir tą paliudyti galėtų tikrai ne vienas žmogus, todėl jį kankino baimė, kad savo vėjavaikiškais veiksmais galėtų įskaudinti šviesiaplaukį net ir visai to nenorėdamas. suvokė, kad turbūt smarkiai pervertina savo galimybes, tačiau niekaip negalėjo atsikratyti šio jausmo, o ir nusprendė, kad šią baimę tikrai gali nugalėti. nepaisant to, kad neplanavo pasilikti ilgesniam laikui ar, tuo labiau, nakčiai, Querini jokioje alternatyvioje realybėje negalėjo atsakyti Oskarui, tik ne tuomet, kai šis nusprendė bent dalinai atverti savo sielą ir mintis. matydamas, jog jo komplimentas pralinksmino Fredį, ir pats pasidabina ryškia šypsena. - kaip didis meno ekspertas, galiu patikinti, kad jie visi buvo tikri ir labai teisingi, - pirštais švelniai glostydamas vyro odą, porąkart lėtai palinksi galva. tiesa, Giacomo ir pats visai mielai sutiktų, kad yra panašus į deimantą - visiškai nenugludintą ir gebantį įpjauti viską, prie ko prisiliečia, bet.. visa laimė, jog nė nenutuokia, kaip Fredis dabar save nuvertina, nes tikrai labai supyktų. net jeigu grožis ir yra labai subtilus dalykas, jis visada manė, kad kiekvienas žmogus yra savaip gražus - ar dėl išskirtinių veido bruožų, ar dėl tik to žmogaus šeimoje egzistuojančių iš kartos į kartą paveldimų apgamų, ar dėl ilgų kojų, ar dėl trumpų kojų.. galima būtų vardinti ir vardinti, bet esmė, jog Fabrizio visada matydavo grožį kiekviename sutiktame žmoguje ir nėra jokių abejonių, jog Frederikas jo akyse buvo tikras nuo olimpo nužengęs Apolonas, kurio lyra šiuo atveju buvo šviesiaplaukio balsas. štai ir dabar Fredžio žodžiai taip užliūliuoja, jog akimirką Fab tiesiog šypsosi, negebėdamas suformuluoti nė vieno protingesnio žodžio. akivaizdu, vos prieš kelias akimirkas sakė visišką tiesą. paskutiniam Rousseau komentarui pasiuntus Querini smegenis į nokdauną, šis užsimerkęs giliau įkvepia ir tik tuomet atsistoja, susirasdamas vyro delną. - turiu būti atviras, džiaugiuosi, kad negali, - žavingai nusišypso, jiems sustojus prie dušo kabinos, ir nykščiu kelis kartus perbraukia šviesiaplaukio plaštaka. prisijungęs prie jo duše, vos spėja pajusti vandens srovę, kuomet vėl gauna galimybę paragauti Fredžio lūpų ir godžiai atsako į bučinį. rankas bene tą pačią akimirką uždeda ant vyro pilvo raumenų, lengvai nuslysdamas į šonus, ir jo kūnas sureaguoja kur kas greičiau už jo protą (kaip netikėta). nė pats nesuvokia, kaip vos už kelių akimirkų Fredžio nugara atsiremia į dušo sienelę ir tik tuomet atsitraukia bei liežuviu perbraukia lūpas. - cazzo, tai ir buvo tavo planas, ar ne? - dabar jau pats ranka persibraukdamas per sušlapusius plaukus, tuo pačiu parodo į juos smiliumi. tokiems gaurams reikia šiek tiek daugiau laiko išdžiūti nei kelių minučių. visgi, labai greitai nusijuokia, leisdamas suprasti Rousseau, jog dėl to nė kiek nepyksta, ir dar kartą trumpai prisilietęs prie jo lūpų, pagaliau atsitraukia kiek tolėliau, kol vėl neįsisiautėjo, bei apsižvalgo aplink, ieškodamas, kur Frederikas laiko savo dušo reikmenis.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Credit : beautifulchaos; fire breather; starboy.
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyTue Feb 04, 2020 8:44 pm



Na, Frederikas iš tiesų nejuokavo, kai sakė, kad nestabdys vyruko, jei šis sugalvos išeiti... neskaitant to komentaro apie pririšimą prie lovos, bet tai jau atskira tema, kurią jie dar galės aptarti vėliau. Galų gale, juk šviesiaplaukis toli gražu nebuvo žiaurus grobuonis, kuris norėtų užrakinti Fabrizio auksiniame narvelyje, it lakštingalą ir daugiau niekada neleisti jam nevaržomai mėgautis laisve, tarsi vildamasis, kad galiausiai italui pasireikš Stokholmo sindromas. – Sekundėlę. – Rousseau netrukus kilstelėjo vienos rankos smilių ir paprašė tamsiaplaukio šiek tiek palaukti, o pats dar kartą palinko prie ne taip jau seniai tyrinėto stalčiaus ir dar kartą kyštelėjo ranką vidun, po kelių sekundžių jau ištraukdamas ne rožinius, kaip buvo įprasta, bet raudonus pūkuotus antrankius, kuriuos pažvangino prieš dailią Querini nosytę. – Dar tikrai turėjau botagėlį, bet neprisimenu, kur jį padėjau. – Fredis caktelėjo liežuviu ir primerkė akis, iškart apsidairydamas aplinkui, lyg tikėdamasis, kad kur nors pamatys savo minėtąjį įnagį. Ir visai nesvarbu, kad tokio savo namuose iš tiesų neturėjo... ak, tas nepaliaujamas noras erzinti Fabrizio ir stebėti jo reakcijas į savo veiksmus bei žodžius. Vis dėlto, pakankamai dažnai pasitaikydavo tokių akimirkų, kai vyras surimtėdavo ir kalbėdavo visiškai nuoširdžiai, kaip pasielgė ir dabar, paprašydamas Giacomo likti kartu su juo. Įprastomis aplinkybėmis, Frederikas greičiausiai būtų nurijęs tuos žodžius ir leidęs vyriškiui išeiti, tačiau šįkart visos jo sienos ir principai pradingo į nežinią, tad nė pats Oskaras nepajuto kaip jo mintys greitai tapo žodžiais ir sutrikdė įsivyravusią tylą. Pats Rousseau nenorėjo svarstyti apie tai, ką reiškia toks jo jaučiamas laisvumas ir jaukumas, kuomet kalba pasisukdavo apie Fabrizio, nes įtarė, kad pradėjęs apie tai galvoti, pats taipogi pagaliau susivoktų, jog visas šis vakaras reiškė daugiau nei jis norėjo pripažinti. – Didis meno ekspertas? Nejaugi? – jis nusistebėjo ir klausiamai kilstelėjo antakius. – Ar tai reiškia, kad lygini mane su meno kūriniu? – Fredis sukrizeno, nes toks palyginimas jam pačiam atrodė sunkiai suvokiamas ir netgi absurdiškas, nes pats nė nebūtų drįsęs ką nors panašaus sakyti apie save. Ar manyti, kad bent iš dalies prilygsta graikui dievui... Na, nereikėtų suprasti klaidingai, jis nebuvo itin kuklus ir suvokė, jog ne šiaip susilaukia įdėmių žvilgsnių ar komplimentų, tačiau vis vien buvo pernelyg keista užriesti nosį ir lyg niekur nieko taip aukštinti save. Visgi, vyriškis ilgai neužsiliko ties tokiomis mintimis ir mieliau sutelkė savo dėmesį ties Querini, smalsiai stebėdamas jį ir tyrinėdamas jo veido bruožus, lyg matytų juos pirmą kartą ir nebūtų galėjęs jais žavėtis visą šį vakarą. Tačiau, kad ir kiek žiūrėtų, Frederikas jame vis galėdavo atrasti ką nors naujo, ko nematė anksčiau, tad nenuostabu, jog jam visai nepabodo tokia veikla. Išgirdęs kitus Giacomo žodžius, šviesiaplaukis tik žvelgė į jį pražiojęs lūpas, lyg ketintų dar ką nors sakyti, tačiau galiausiai tik plačiai nusišypsojo ir papurtė galvą. Prisiminęs, kokiu tikslu čia atėjo, Oskaras vos kelias akimirkas pasimėgavo vandens teikiama šiluma, o tuomet vėl nutarė pasisavinti Fabrizio lūpas, tik įrodydamas, kad iš tiesų negalėjo jam atsispirti ir negalėjo ilgai išbūti neliesdamas tamsiaplaukio. Jo rankos netruko nuslysti žemiau ir įsikibti į Querini pečius, o pats vyras leidosi stumiamas atgal, kol atsirėmė į dušo kabinos sienelę, jau po kelių sekundžių kiek apsiblaususiu žvilgsniu žiūrėdamas į savo kompanioną. – Nežinau apie ką tu kalbi. Aš niekuomet nekuriu tokių klastingų planų. – Fredis nekaltai sumirksėjo akimis ir papurtė galvą, lyg nė negalėtų įsivaizduoti kaip jam į galvą galėtų šauti tokia nepadori mintis. Tiesa buvo ta, kad jis iš tiesų neketino tokiu būdu ilgiau užlaikyti Fabrizio ir tiesiog norėjo jį pabučiuoti, bet jei susiklostė tokios aplinkybės, tuomet nė nereikėjo abejoti, jog Rousseau tuo pasinaudos. Pastebėjęs, kad Giacomo kažin ko ieško, šviesiaplaukis siektelėjo netoliese buvusios lentynos su įvairiais reikmenimis, nuo jos pagriebė dušo želę ir nedidelį kiekį jos išsispaudė ant savo delno. Padėjęs buteliuką atgal į vietą, Oskaras priėjo prie Querini ir skysčiu įtrynė jo pečius, paskui abiem delnais pamažu slydo krūtine žemyn ligi pat papilvės, stengdamasis apimti kuo didesnį plotą. Nė neabejojo, kad Fabrizio pats gebėtų nusiprausti, tačiau šįkart pats panoro jam pagelbėti, tuo pačiu metu linksmai šypsodamasis ir sau po nosimi niūniuodamas Walking on Sunshine dainos melodiją.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 AmV0R9H
Credit : icon: fire breather; aes gif: beautifulchaos; code: starboy
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptySat Feb 08, 2020 8:17 pm



jei kas nors pabandytų užrakinti Fabrizio niūriame kambaryje ir atimtų iš jo laisvę, jam prasidėtų ne Stokholmo, o kvėpavimo ir širdies nepakankamumo sindromas, neišvengiamai vedantis į mirtį. labiau už viską šiame gyvenime vyras brangino laisvę ir galimybę daryti ką nori kada nori, todėl vien mintis, kad tai galėtų būti iš jo atimta, versdavo jį tankiau kvėpuoti. turbūt dėl to visada sakydavo, kad mieliau gyventų ateityje nei praeityje. Frederikui paprašius palaukti, Querini nelabai žino, kaip reaguoti, ir nuoširdi nuostaba atsispindi jo veide. išlenkęs antakius stebi, kaip šviesiaplaukis knisasi po stalčių, kol pagaliau jam yra parodomas svarbiausias šio vakaro eksponatas ir kelias akimirkas žiūrėjęs į jį, Fab nukreipia savo žvilgsnį į Rousseau, vis dar klausiamai išlenkęs antakius. kaip tik tuo metu Fredis prabyla apie botagėlį ir dabar jau Fab ima juoktis, negalėdamas patikėti, jog bent dalinai jų pokalbiai buvo tiesa, o ne tik jųdviejų fantazija, žaidžianti vienas kito emocijomis. - galiu užtikrinti, jog tau puikiai sekasi ir be jo, - stebėdamas, kaip Fredis ieško botagėlio, patikina vyrą ir, jam atsisukus, pirštu bakteli į antrankius. - neatrodo labai dažnai naudojami.. ar nerasiu ant jų kainos? - kiek suraukęs kaktą atidžiau apžiūri pūkučius, bet greitai ir vėl pradeda juoktis. visgi, jų bendravimas prasidėjo nuo vienas kito erzinimo, tad vargu, ar kas nors kada nors pasikeis. - turbūt anksčiau ar vėliau turėsiu atskleisti tau savo paslaptį.., - Oskarui paklausus, Fabrizio kiek giliau įkvepia ir cakteli liežuviu, trumpam nuleisdamas akis žemyn, taip sukeldamas šiokią tokią įtampą. kelias sekundes patyli, lyg ruoštųsi pasakyti Frederiko pasaulį sudrebinsiantį faktą, kol vėl pažvelgia į jį. - aš esu tapytojas ir skulptorius. todėl iš dalies.. turėjau šiokį tokį pranašumą prieš tave, kai pirmą kartą susitikom, - kvailai nusišypso, - ir ne, nelyginu tavęs su meno kūriniu. palyginus su tavimi, jie visi nieko verti, - suvokia, kad galbūt to nereikėtų sakyti, dar ne dabar, bet negali sulaikyti žodžių, sklindančių iš savo paties lūpų, o ir visada mėgo sakyti tai, ką galvoja. be to, juk jau atskleidė, kad yra menininkas, tad galbūt Frederikas nelabai ir sureaguos? nebūtų pirmas kartas, kai žmonės, sužinoję, ką Fabrizio veikia gyvenime, akimirksniu įstato jį į tam tikrus rėmus, į kuriuos jis, švelniai tariant, nelabai telpa. iš dalies jis to net norėjo? kažkur giliai giliai žinojo, kad tai būtų savotiškas smūgis, kuris priverstų jį sugrįžti į žemę ir bent akimirkai nustoti galvoti apie tai, koks Oskaras nuostabus. ne tai, kad jis nėra nuostabus, bet.. šiuo metu Querini tikrai reikėjo susiimti. ironiška, tačiau net ir dušas, kuris Giacomo susidarytame plane turėjo padėti bent kiek atvėsti, dabar visai negelbėjo. Fabrizio jautėsi lyg pirmą kartą paragavęs vyno - kuomet išgeri vos taurę ar dvi, tačiau jautiesi gerokai apsvaigęs, ir tas jausmas tavęs nepalieka dar geras kelias valandas. - taip.. žinoma, - nė akimirkai nepatikėdamas Rousseau žodžiais, pavarto akis, vis dar juokdamasis, ir kaip tik tą akimirką, kai akimis suranda dušo želę, ją pasiglemžia Fredžio rankos. spėja sugauti buteliuką prieš jam atsirandant ant lentynos, tačiau su juo taip nieko ir nenuveikia, kai šviesiaplaukio rankos atsiduria ant jo kūno ir ima trinti želę. visiškai dėl to neprieštaraudamas, Fabrizio kurį laiką pakėlęs galvą stebi Oskarą, akims vėl klajojant jo veidu ir bandant įsiminti kiekvieną odos lopinėlį, kiekvieną nelygumą ir kiekvieną apgamą. galvoje pamažu imant formuotis tam tikroms mintims, greitai nustumia jas į šalį ir tik dabar suvokia, jog Fredis niūniuoja visiems puikiai žinomą dainą. trumpai nusijuokia ir, atgavęs žadą, dabar ir pats išspaudžia želė ant savo delno bei padeda buteliuką ant lentynos. patrynęs delnus vieną į kitą, mokosi iš Rousseau pavyzdžio ir ima trinti jo kūną, nepraleisdamas nė mažiausio plotelio. - ar surengsi man pasirodymą duše? - šypsodamasis paklausia, toliau kruopščiai atlikdamas savo darbą, kol visa Fredžio krūtinė lieka muiluota. - sukis, sunshine, - pakėlęs akis į vyrą, vėl sukrizena, tačiau rankų taip greit nepatraukia.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Credit : beautifulchaos; fire breather; starboy.
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptySun Feb 09, 2020 12:57 pm



Frederikas jau buvo spėjęs pamiršti, kada ir kodėl jie pradėjo juokauti apie įvairius intymius scenarijus, tačiau nė neketino artimiausiu metu baigti šios niekur nevedančios diskusijos. Verčiau visai priešingai, labiau tikėtina, kad vyras tik dar labiau įsijaus į šias fantazijas ir pasistengs papildyti savo menką kolekciją naujais žaislais vien tam, jog vėliau galėtų juos pademonstruoti Fabrizio. Žinoma, jei turės tokią galimybę. Kita vertus, kažin, ar būtų labai paprasta tai įgyvendinti, kuomet šviesiaplaukis nenorėtų tokios užduoties patikėti savo asistentei, o pačiam eiti į sekso reikmenų parduotuvę taip pat neatrodė kaip pati geriausia mintis, kai egzistavo galimybė, jog kas nors gali jį atpažinti ir tada Rousseau vėl atsidurs bulvarinėje spaudoje, suteikdamas žurnalistams džiaugsmo spėliojant, ką gi jis nusipirko. Na, bet tai viso labo buvo tik bereikšmiai pasvarstymai ir dabar Fredžiui daug labiau rūpėjo tai, kad šalia vis dar buvo Fabrizio, kuris savo juoku paskatino vyrą plačiau nusišypsoti. – Na, jei taip sakai... tada patikėsiu. – tarstelėjo šviesiaplaukis ir toliau linksmai žvelgė į Querini, kuris eilinį kartą traukė jį per dantį. – Koks tu šmaikštus. Įdomu, ar toks būtum, jei iš tiesų juos panaudočiau. – jis caktelėjo liežuviu ir kelias akimirkas atidžiai žiūrėjo į savo kompanioną, o tada padėjo antrankius atgal ant spintelės, nes nemanė, kad artimiausiu metu jų prireiks. Fabrizio prabilus apie savo paslaptį, Frederikas tik aukščiau kilstelėjo antakius, svarstydamas, ką jis turi omeny. Galbūt paaiškės, kad italas iš tiesų priklauso FBI ir visi jų susitikimai iš tiesų nebuvo atsitiktiniai, bet verčiau iš anksto sugalvotas planas suvilioti jį ir išpešti kokios nors vertingos informacijos? O štai jis, būdamas naivus, pats pasikvietė Giacomo į savo namus ir leidosi suvedžiojamas... Tiesa, pagaliau pro Querini lūpas pasigirdęs prisipažinimas netrukus paneigė ką tik jo sugalvotą teoriją. – O aš maniau, kad tu tiesiog labai apsiskaitęs. – Oskaras primerkė akis ir toliau stebėjo vyriškį, suvokdamas, kad iš tiesų niekuomet neturėjo šanso įrodyti, jog labai daug žino apie meną. – Ar kada nors galėčiau pamatyti tavo darbus? – pasiteiravo Fredis ir šyptelėjo, pagaliau nutaręs balsiai pasiteirauti, ar gali tikėtis, kad jie dar kartą susitiks, ar jau turėtų palaidoti tas viltis. Visgi, kiti Fabrizio ištarti žodžiai pribloškė labiau nei pripažinimas, kad jis yra menininkas, tad vyras labai pasimetė, iš pradžių norėdamas pradėti juoktis, nes buvo įsitikinęs, jog tamsiaplaukis tik juokauja, tačiau iš jo veido išraiškos taip neatrodė, todėl Rousseau tik spoksojo į jį, nežinodamas, ką galėtų į tai atsakyti, kai nuoširdžiai nesitikėjo išgirsti nieko panašaus. Todėl Frederikas tik palinko į priekį ir trumpam sugavo jo lūpas savosiomis, po kelių sekundžių atsitraukdamas. – Akivaizdu, kad aš nesu didis meno ekspertas, bet lygiai tą patį galėčiau pasakyti apie tave. Tikrai ne veltui tiek galerijoje, tiek Versalyje visą laiką žiūrėjau į tave, o ne į aplinkui esantį meną. Nes, kai tu šalia, visa kita nublanksta. – jis greitai bėrė žodžius, kol nespėjo persigalvoti ir visų šių minčių pasilikti sau, suprasdamas, kad peržengia ribas ir tokiu būdu gali atbaidyti Fabrizio, tačiau tuo pačiu negalėjo prikąsti liežuvio ir tiesiog priimti komplimentus, kai nė nemanė, jog yra jų nusipelnęs. Karštas vanduo šiek tiek nukreipė mintis, tačiau nepakankamai, nes greta buvo tamsiaplaukis, kuris vis dar sėkmingai jo galvoje kėlė didžiulį sąmyšį. O dar tas tiriantis žvilgsnis, kurį Oskaras mėgino ignoruoti, susitelkdamas tik ties priešais esančiu vyro kūnu ir jo švara, net jei pamažu kaistantys skruostai išdavė, kad vyras neabejotinai pastebėjo, kad yra nužiūrinėjamas. Tad šviesiaplaukis pradėjo niūniuoti ir plačiau išsišiepė Querini pasiūlius surengti pasirodymą, lengvai sujudindamas klubus pagal jo mintyse šiuo metu skambančią melodiją. – I'm walking on sunshine, whoa oh, I'm walking on sunshine, whoa oh, and don't it feel good, hey! – garsiai užtraukė Frederikas ir truputį pašoko kažką panašaus į tvistą, o tuomet nusijuokė ir palenkęs galvą, pakštelėjo vyriškio nosies galiuką. – Kaip tau mano privatus šou? – jis pasiteiravo su plačia šypsena veide, o tada pakluso Fabrizio norams ir apsisuko vis dar smagiai niūniuodamas savo panosėje.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 AmV0R9H
Credit : icon: fire breather; aes gif: beautifulchaos; code: starboy
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptySun Feb 09, 2020 7:42 pm



- Fredi.. jei neplanuoji vykdyti savo grasinimų, ar nevertėtų juos pasilikti savo galvoje? - prisimerkęs paklausia vyro, stebėdamas, kaip antrankiai keliauja ant spintelės. pats su mielu noru dabar pat būtų ištiesęs rankas į priekį, norėdamas pratestuoti šviesiaplaukio žodžius ir ketinimus, bet.. turbūt ne vieta ir ne laikas. na, reikia pripažinti, Rousseau idėjos tikrai labai įdomios ir originalios, net jei jose ir yra keletas netikslumų, pavyzdžiui, tai, jog Oskaras pirmas užkalbino Fabrizio ir ėmė su juo diskutuoti apie priešais buvusį paveikslą, o vėliau ir kitus meno kūrinius. Querini gal ir yra dėmesio vertas vyras, bet net jis tiek nepasitiki savo išvaizda, jog viską paliktų paprastam atsitiktinumui. be to, savybė, kurios jis labiausiai nemėgo, bendraudamas su žmonėms, buvo savanaudiškumas, todėl tikrai pats negebėtų naudotis kitais žmonėmis, net jei nuo to priklausytų jo paties gyvybė. - o kas sako, kad nesu? - po tokio Oskaro komentaro meta jam iššūkį, gudriai kilsteldamas antakius ir kiek pakreipdamas galvą. tik Frederikui pasiteiravus apie jo darbus, kelias akimirkas patyli, prieš tai buvusiai išraiškai tampant neutralia. - gali būti, jog jau esi juos matęs. mano paveikslai kaba keliose kavinėse, ofisuose.. kita vertus, tai buvo užsakymai, o mano tikrieji darbai.., - akimirkai nutyla, susivokdamas, jog kalba tikrai per daug. toks jau tas Fabrizio, vos kalbai pasisukus apie vieną jo gyvenimo aistrų, kurią sugebėjo paversti darbu, jo liežuvis visada atsirišdavo lyg kas nors būtų paprašęs penkiais šimtais žodžių papasakoti apie save. tad ir dabar jis nusijuokia, o tuomet pagaliau atsako į klausimą. - taip. jei tik yra noro, esi visada laukiamas, - menkai linkteli galva, taip ir nepasakydamas, kur tiksliai yra ta vieta, bet negi dabar iškart ims ir sakys, jog jis visada laukiamas jo namuose.. jau ir taip šį vakarą pasakė kur kas daugiau nei tikėjosi pasakysiąs, tad galbūt laikas užsičiaupti? sulaukęs visiškai kitokios reakcijos nei tikėjosi ir trumpam vėl pajutęs Rousseau lūpas, Fabrizio išklauso jo žodžių ir pajunta, kaip širdis praleidžia keletą dūžių. negalėdamas patikėti tuo, kas vyksta, jis trumpam nulenkia galvą, nugarine plaštakos dalimi paremdamas kaktą, ir užsimerkęs papurto galvą, lūpose susiformuojant nedidelei šypsenai. skruostus ėmus mušti karščiui, trumpam prikanda lūpą, kol pagaliau vėl pažvelgia į Frederiką. - turbūt manei, kad esi labai subtilus ir aš nepastebėsiu? - trumpai sukrizena, klausdamas labiau retoriškai, nusprendęs ir vėl paerzinti šviesiaplaukį, nes, jeigu atvirai, tikrai daugiau nebenori kalbėti apie dar visai neseniai abiejų ištartus žodžius. o ir ką apie tai bešnekėti? abu jie žino, kad ne kartą ir ne du yra stebėję vienas kitą, kai manė, kad niekas to nemato, bet tiesa ta, kad kai tave kas nors žavi, pastebi kiekvieną, net ir patį menkiausią to žmogaus judesį. dėl to ir duše Fabrizio nė kiek nesibaimino taip atvirai nužiūrinėti Fredį, juo labiau, po jų ką tik kartu praleisto laiko. Fab patiko Oskaras, patiko jo veidas, kūnas, jo juokas, jo mintys.. šiuo metu tikrai sunku būtų atrasti ką nors, kas jam nepatiko. galbūt tai, kad vyro namuose nebuvo balkono? nes dėl kažkokių nepaaiškinamų priežasčių Querini sugebėjo tai pastebėti. leisdamas šviesiaplaukiui pradėti savo šou, patraukia rankas ir susidomėjęs stebi bei klausosi šio muzikinio numerio, o jam pasibaigus ima garsiai ploti ir netgi švilpteli. - wow, nesu matęs nieko nuostabesnio, - smagiai besijuokdamas patikina Frederiką, jog tai buvo nepakartojamas pasirodymas, ir, šiam apsisukus, vėl imasi misijos švara. atsakingai numuiluoja jo pečius, rankas bei nugarą, šonais nusileidžia žemyn iki klubų ir erzinamai delnais vos vos pačiuožia į priekį, pirštus įsprausdamas ties Rousseau kirkšnimis, kol vėl grįžta atgal į savo pusę. nepasikuklina pamuiluoti šviesiaplaukio sėdmenų, įsivaizduodamas, jog piešia ant jų saulytes, ir pagaliau patraukia rankas. - mano misija baigta, - nekaltai tarsteli, leisdamas suprasti, jog visa kita vyras gaus nusimuiluoti pats. ne ne, baikit, Fabrizio liesti visa kita būtų tikra šventvagystė, kur jau..
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Credit : beautifulchaos; fire breather; starboy.
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyMon Feb 10, 2020 10:00 pm



– O kodėl manai, kad nežadu jų vykdyti? Galbūt aš tik laukiu tinkamo momento tokiems veiksmams? – Frederikas klausiamai kilstelėjo antakius ir sutiko vyriškio žvilgsnį, nes tikrai dabar neketino paneigti savo ankstesnio pareiškimo, bet kuo ilgiau jiedu apie tai kalbėjo, tuo labiau Rousseau norėjo pasiduoti tokioms provokacijoms. Ypač, kai neatrodė, kad Fabrizio labai priešinosi tokiai idėjai. Na, galbūt vėliau, jei italas nesugalvos greitu metu pasprukti. Iš tiesų, šviesiaplaukis jau buvo spėjęs pamiršti, kad vedinas kažin kokios sunkiai paaiškinamos jėgos, prisigretino prie Querini, viso labo norėdamas su kuo nors šnektelėti, o jam atsisukus, trumpam prarado žadą ir pamiršo, ką ketino sakyti. Reikėtų pridurti, kad Fredžio gyvenime tokia reakcija nebuvo itin dažna, todėl nenuostabu, jog to pakako, kad vyras būtų suintriguotas ir norėtų pratęsti pokalbį su šiuo žaviu jaunikaičiu. Darėsi akivaizdu, jog tai buvo geras sprendimas. – Galbūt ir esi. Nors neketinu rengti protmūšio, kad patikrinčiau tavo išmanumą. – jis nusijuokė ir papurtė galvą, nes nemanė, kad tai buvo reikalinga, ypač, kai akivaizdu, kad Giacomo toli gražu nebuvo kvailas. Išsiaiškinęs apie pagrindinę italo veiklą, šviesiaplaukis šį faktą įsidėjo į nematomą kišenę ir pridėjo šią naują detalę prie kitų jau anksčiau surinktų, pamažu mėgindamas sudėti dėlionę, kuri vadinosi Fabrizio, kuri nebuvo tokia lengva kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visa laimė, kad dažniausiai Frederikas pasižymėjo nemenka kantrybe, tad jis buvo linkęs palaukti, kol suras bent didžiąją dalį detalių ir jas sudėjus pradėjus ryškėti vyro paveikslas. Šviesiaplaukis šypsojosi klausydamasis kaip Querini kalbą apie savo meną, vien iš jo žvilgsnio galėdamas suprasti, kad tai vyriškiui buvo be galo svarbu, todėl to pakako, jog būtų sužadintas Rousseau smalsumas jo darbus pamatyti savo akimis. – Žinoma. Būtinai užsuksiu. – tarstelėjo Fredis, nors nė pats nežinojo, kur reikėtų eiti, bet tai netgi nebuvo labai svarbu, jam tiesiog buvo įdomu žvilgtelėti į tai, ką dar savo rankomis galėjo nuveikti Fabrizio... Vyras vis dar galvojo, kad galbūt reikėjo prikąsti liežuvį, tačiau išvydęs akivaizdžiai paraudusius tamsiaplaukio skruostus, netrukus plačiai išsišiepė, iškart užmiršdamas savo dvejones, nes buvo itin smagu matyti jį tokį pasimetusį ir žinoti, kad jis pats yra tokios reakcijos priežastis. Po Giacomo klausimo šviesiaplaukis tik trūktelėjo pečiais, nes iš tiesų pradžioje stengėsi būti subtilus ir tik akies krašteliu stebėti vyruką, tačiau labai greitai jau ėmė atvirai spoksoti, nes tiesiog negalėjo kitaip elgtis, kai norėjo užfiksuoti kiekvieną jo judesį, kvėptelėjimą ar šypseną. Šiaip ar taip, Frederikas nė trupučio nesigailėjo dėl tokio akivaizdaus elgesio, ypač, kai galiausiai visa tai juodu privedė prie šios akimirkos. Na, o dabar šiuose namuose nebeliko vietos kuklumui, kai jie taip noriai peržengė visas ribas ir buvo panašu, kad tai tik pradžia. Tad vyras atvirai gėrėjosi savo kompanionu ir nė neketino droviai nuleisti akių, tarytum būtų karalienės Viktorijos laikais gyvenusi dama, kuri imtų krizenti vien nuo minčių apie tokį intymumą. Oskaras mielai būtų surengęs dar įspūdingesnį pasirodymą su šokių žingsneliais, tačiau dušo kabina buvo kiek per maža jo ilgoms galūnėms ir labai tikėtina, kad per didelis vyriškio entuziazmas privestų prie rimto sužalojimo, o jis visai nenorėjo, kad šis vakaras baigtųsi vizitu ligoninės priimamajame, todėl šįkart apsistojo ties dainavimu. – Ačiū, ačiū... tik... kur mano gėlės? – jis suraukė kaktą ir apsidairė aplinkui, lyg tikėdamasis pamatyti kur nors paslėptą rožių puokštę, jau akivaizdžiai pradėdamas įsijausti į scenos divos vaidmenį. Vis dėlto, po kelių akimirkų Frederikas pradėjo juoktis ir apsisuko nugara į Fabrizio ir užmerkė akis, mėgaudamasis vandens šiluma ir švelniais vyro prisilietimais, dėl kurio iš jo veido nedingo meili šypsena. Pajutęs kaip jo delnai slysta į priekį, šviesiaplaukis sulaikė kvapą ir prasimerkęs žvilgtelėjo žemyn į ilgus Querini pirštus, svarstydamas, ko šis imsis toliau, tačiau tik caktelėjo liežuviu, supratęs, kad italas eilinį kartą jį erzina. Gavęs leidimą atsisukti, Rousseau ilgiau nedelsė ir grįžo į ankstesnę poziciją, plačiau išsišiepdamas, kai priešais save vėl išvydo dailų Fabrizio veidelį. – Tavo eilė. – jis ore pasukiojo smilių, dabar jau pats skatindamas tamsiaplaukį apsisukti. Na, juk Fredis tikrai nenorėjo likti skolingas, o be to, jam labai patiko liestis prie vyriškio, todėl atrodė kvaila atsisakyti tokios galimybės.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 AmV0R9H
Credit : icon: fire breather; aes gif: beautifulchaos; code: starboy
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyWed Feb 12, 2020 3:22 pm



- tinkamo momento, wow, - kiek nustebęs dėl tokio Frederiko pareiškimo, kilsteli antakius, lengvai išpūsdamas akis. - tinkami momentai labai greitai prabėga ir žmonės ne visada spėja juos pagauti, - cakteli liežuviu, lyg sakytų, kad ir šiandienos momentas nuo šviesiaplaukio jau pabėgo. visgi, Querini, kad ir kaip norėtų, neplanavo ilgam užsilikti, įsitikinęs, jog tai nebūtų geras sprendimas. kadangi pats mėgo laisvę, nenorėjo naudotis Oskaro svetingumu ir užgožti šio susitikimo savo prailgusiu vizitu, be to, visada manė, kad per ilgas laiko leidimas kartu nėra geras ar sveikas ženklas, tuo labiau ne dabartinėje jų fazėje. Frederikui paminėjus protmūšį, Fab iškart nusijuokia, tačiau daugiau nieko apie tai nebekomentuoja. na, gal ir būtų smagu, jei jiedu būtų gausesnėje kompanijoje, tačiau šiuo metu Fab visiškai užteko jo vieno. beje, jei šviesiaplaukiui kada pasiseks sudėti dėlionę ir išsiaiškinti apie Querini daugiau nei jis pats yra linkęs pasakoti žmonėms, jo neabejotinai laukia įspūdingas prizas, nes net pats Fabrizio save sunkiai supranta. kita vertus, argi nesakoma, jog aplinkiniai pastebi kur kas daugiau nei tu pats? tad būtų visai įdomu kada nors ateityje išgirsti Rousseau įžvalgas, apie kurias pats tamsiaplaukis gal net ir nebūtų pagalvojęs. Frederikui patikinus, jog būtinai užsuks apžiūrėti jo darbų, Fab veidą papuošia plati šypsena, mat jis niekada nebuvo tas kuklus žmogus, bijantis parodyti savo meną pasauliui. galbūt prieš keletą metų, kai nuo to priklausė jo gyvenimo kelias, tačiau dabar.. savo talentu jis pasitikėjo ir džiaugėsi, jog vis atsirasdavo žmonių, kuriems jo kūryba patikdavo.
Giacomo su susižavėjimu būtų stebėjęs visą sceninį Rousseau pasirodymą, jau dabar numanydamas, kad tai būtų nepakartojamas vaizdas, ilgam įsirėžęs jam į atmintį, tačiau kol kas jam pilnai užteko ir kelių dainos eilučių. tiesą pasakius, jam apskritai užteko matyti šypseną Oskaro veide, o visa kita buvo tik detalės, pridedančios visumai daugiau spalvų. tad šviesiaplaukiui pasiskundus dėl gėlių trūkumo, Fab nesusilaiko ir vėl nusijuokia. - galbūt galiu pasiūlyti kai ką geresnio nei gėlės? - gudriai išlenkia antakius, kiek pakreipdamas galvą, ir, kol vyras nespėjo nusisukti, pasistiebęs trumpai pabučiuoja jo lūpas. patenkintas savo muilavimo darbu, dar kartą nuo galvos iki kojų nužvelgia vyrą, šiam vėl atsisukus, ir nė pats nepajunta kaip sunkiau atsidūsta bei prikanda apatinę lūpą. šiaip ne taip susilaiko vėl neištiesęs rankų, norėdamas dar kartą paliesti Fredį, ir paklusniai apsisuka. giliai įkvepia ir užsimerkia, stengdamasis apvalyti savo smegenis nuo visų ten besisukančių minčių.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Credit : beautifulchaos; fire breather; starboy.
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyWed Feb 12, 2020 7:03 pm



– Jau pradedu manyti, kad galbūt tu ne tik menininkas, bet ir filosofas. – Frederikas klausiamai kilstelėjo antakius, pateikdamas naują spėjimą ir išsiaiškinti, ar vyrukas yra visų galų meistras... no pun intended. – Kitą kartą. – šįkart jau ir garsiai tarstelėjo šviesiaplaukis, nuspręsdamas, kad būtų protingiausia tokio pobūdžio žaidimus palikti vėlesniam laikui, ypač, kai neatrodė, jog kuris nors būtų tam nusiteikęs, kai abu vyriškiai taip tingiai šnekučiavosi ir kurį laiką jau nejudėjo iš vietos. Jau ir pats Rousseau svarstė apie tai, kad galbūt jiedviem reikėtų skirstytis ir užbaigti šį vakarą linksma gaida. Tikrai ne todėl, kad vyrui nebūtų patikusi Fabrizio draugija, veikiau jau priešingai, tiesiog atrodė protingiau pailsėti, apgalvoti viską, kas įvyko ir kas buvo išsakyta, o tuomet planuoti naują susitikimą. Galbūt Fredis netgi galėtų užsukti apžiūrėti Querini meno ir viską įvertinti savo akimis. Vis dėlto, jis to nesiūlė vien iš mandagumo, o iš tiesų norėjo pažinti tą, iki šiol nematytą tamsiaplaukio pusę, kuri akivaizdžiai jam buvo labai svarbi.
Jei kada nors pasitaikys geresnės aplinkybės, Frederikas neabejotinai galės surengti dar vieną įspūdingą pasirodymą ir pralinksminti Fabrizio, nes nors nebuvo nei labai geras šokėjas, nei įstabus dainininkas, Rousseau visus šiuos trūkumus atpirko entuziazmu, tad tikėtina, kad italas turbūt dar ne vieną kartą galės gėrėtis tik jam vienai skirtu šou. Išgirdęs tamsiaplaukio juoką, vyriškis tik plačiau išsišiepė, galėdamas tik džiaugtis, kad sėkmingai įvykdė savo užsibrėžtą tikslą ir jį prajuokino, o tos gėlės... na, tiek to, nėra tai nėra. Tiesa, sulaukęs bučinio, Fredis labai greitai pamiršo apie jas ir šyptelėjo. – Tikrai geriau už gėles. – jis tyliai ištarė ir nusišypsojo. Tik kiek vėliau išgirdęs Fabrizio atodūsį, Rousseau ištiesė vienos rankos pirštus ir nykščiu paglostė jo skruostą. – Ko dūsauji, chéri? – jis pasiteiravo, o tada greitai paleido tamsiaplaukį, šiam paklusniai nusisukus. Vėlei susiradęs dušo želė, šviesiaplaukis išspaudė nedidelį kiekį jos ant delno ir iš pradžių įtrynė vyriškio pečius, o tuomet pamažu keliavo jo nugara žemyn, užtikrindamas, kad viskas gerai pasiskirstytų ant Querini odos. – Turbūt po maudynių jau norėsi keliauti namo, ar ne? – Frederiko delnai stabtelėjo ant jo liemens ir ten pasiliko, nes jau ir pats nujautė, kad atsisveikinimo akimirka nenumaldomai artėjo.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 AmV0R9H
Credit : icon: fire breather; aes gif: beautifulchaos; code: starboy
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyWed Feb 12, 2020 9:47 pm


- na, iš tiesų tai atkeliavau laiko mašina tiesiai iš romos imperijos, - Rousseau pateikus tokį pastebėjimą, nesusilaiko nepasijuokęs iš tokios minties. Fabrizio - filosofas? taip, kurgi ne. kita vertus, kol kas Frederikas matė tik labai ramią ir rafinuotą jo pusę, tad gal ir neturėtų būti labai keista. Querini visada gebėjo maustyti žmones, puikiai sudarydamas įspūdį, jog yra protingiausias ir geriausiai išauklėtas žmogus visoje patalpoje, kai iš tiesų koks milijardas kvailų ir neapgalvotų minčių kunkuliuodavo jo galvoje. šviesiaplaukiui nusprendus, jog antrankius panaudos kitą kartą, Fabrizio tik menkai šypteli, darkart trumpai užmesdamas akį į pūkučius ant spintelės. iš tiesų, kaip greitai viskas keičiasi.. keliaudamas pas Oskarą, vaikinas tikrai nebūtų pagalvojęs, jog viskas baigsis ne tik jo lovoje, bet kartu jie dar ir spės padiskutuoti apie įvairius sekso žaislus. visgi, šiai temai likus nuošalyje, Fabrizio džiaugėsi, jog jiedu, rodos, labai lengvai geba vienas šalia kito būti savimi. bent jau Giacomo tikrai nieko neslėpė, o jei kas ir liko neatskleista, tai atsitiktinai. net jei Fredžio vis dar gerai nepažinojo, Fab buvo įsitikinęs, jog ir jo veiksmai yra visiškai nuoširdūs ir autentiški. šiam patikinus, kad bučinys tikrai geriau nei gėlės, vyras šypteli ir kurį laiką juos supa tik bėgančio vandens garsas, Querini galvojant, jog šviesiaplaukis jį pričiupo. negi dabar ims ir sakys, kad dėl to, kaip jis atrodo.. jau ir taip pakankamai prisišnekėjo lovoje, užtenka kelti Frederiko savimeilę ir didinti nejaukumo lygį tarp jų. ne realaus nejaukumo, labiau to, kuris egzistuoja mintyse, nes nepaisant to, kad Fabrizio visada mėgo tiesiai šviesiai transliuoti savo jausmus, nepriklausomai nuo žmogaus pažinojimo trukmės, nemanė, kad dabar tai yra labai protinga. įdomu, kodėl niekad apie tai nesusimąstė anksčiau.. - galvoju, jog labai norėčiau parūkyti, - pasako pirmą į galvą šovusią mintį, kuri, beje, yra visiškai teisinga. ir taip pakankamai ilgai išbuvo be naujos nikotino dozės, aiškiai kurį laiką turėjo įdomesnės veiklos, kuri nukreipė jo mintis. keletą akimirkų mėgaudamasis juos gaubiančia šiluma ir malonia tyla, apart vandens, Fab išgirsta Oskaro klausimą ir vėl atsisuka į jį, šio delnams lengvai praslįstant jo šonais. - taip. manau, tai būtų protingiausia, - šiltai šypteli ir pirmiausia pats palenda po dušu, greitai nusiplaudamas visą dušo želę, o tuomet timpteli Fredį už rankos, priversdamas ir jį palįsti po vandens srove.
Back to top Go down
Frédéric Oscar Rousseau

Pick your magic and be magical, you magic maker
Credit : beautifulchaos; fire breather; starboy.
Pick your magic and be magical, you magic maker
Frédéric Oscar Rousseau

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyWed Feb 12, 2020 10:39 pm



– Aš taip ir žinojau, kad tu esi... – Frederikas nutęsė ir pamosikavo vienos rankos pirštais ore, dar primerkdamas akis ir ieškodamas tinkamo žodžio, kol galiausiai iškėlė smilių į viršų, o veidas nušvito, tad prie šio komplekto trūko tik žodžio „eureka!“... kurio jis neištarė. – Sena siela. – galiausiai ištarė vyriškis ir kelis kartus lėtai linktelėjo galva it koks išminčius. Tiesa, nežinia, ar tai buvo vykęs pastebėjimas atsižvelgiant į tai, kad šviesiaplaukis žinojo vos vieną kitą atsitiktinį faktą apie Fabrizio ir jo mintyse dar nebuvo susiformavęs aiškus italo portretas. Kad ir kaip bebūtų, šią akimirką netgi nebuvo labai svarbu, kai šį vakarą pažintiniam pokalbiui vietą užleido į paviršių prasiveržę jausmai. Na, o Rousseau dėl to labai nenusiminė, nes drįso manyti, kad vėliau dar turės pakankamai laiko susipažinti su kitomis, iki šiol nematytomis vyriškio pusėmis ir po truputį jį pažinti. Visgi, pats šviesiaplaukis ko gero pasakė dar mažiau ir veik laikėsi paslaptingo vyro įvaizdžio, leisdamas manyti, kad leidžia jį pažinti, bet tuo pačiu nepateikdamas jokios naudingos informacijos. Kita vertus, šįkart jo elgesyje nebuvo nieko suvaidinto ir Oskaras kartkartėmis pats save nustebino dalykais, kuriuos išpažino garsiai, nes įprastai nebuvo linkęs dalintis savo jausmais su kitais ir visa tai pasilaikydavo sau. Tačiau šįkart kažkas neapčiuopiamo, dalykas, kurio jis šiuo metu nebūtų galėjęs įvardyti žodžiais, paskatino šitaip elgtis, tad, bent jau kol kas, Fredis nė neketino atsiimti anksčiau ištartų žodžių. Dabar vyriškis kantriai laukė atsakymo, vis dar pirštų galiukais bėgiodamas jo kūnu, kiek įdėmiau pažvelgdamas į Fabrizio, kai tyla užsitęsė, tačiau išgirdęs kitus pro jo lūpas prasprūdusius žodžius, tik nusišypsojo ir linktelėjo, net jei iš dalies ir abejojo, kad tai buvo jo atodūsio priežastis. Tačiau dabar šviesiaplaukis nebuvo linkęs pernelyg gilintis į tokius dalykus, tad nepradėjo jo kamantinėti ir vis dar šypsojosi po patvirtinimo, jog visai netrukus jų gražus rausvas burbulas sprogs ir tuoj teks grįžti atgal į realybę. Na, juk ir taip pakankamai ilgai galėjo džiaugtis Querini kompanija, tad juk antrą kartą neprašys jo pasilikti... Atsidūręs po dušo srove, Frederikas pasekė vyriškio pavyzdžiu ir pats greitai nusiprausė, o tuomet išjungė vandenį ir pravėrė kabinos duris, pats ją netrukus palikdamas. Paėmęs porą greta kabėjusių rankšluosčių, vieną iš jų vyriškis ištiesė Fabrizio, o kitu tik šiek tiek nusausino savo kūną ir apsijuosė aplink liemenį. Dar susiradęs vieną mažesnį rankšluostį, Rousseau grįžo prie tamsiaplaukio ir juo prilietė vyriškio plaukus, stengdamasis užtikrinti, kad šie greičiau taptų sausesniais.
Back to top Go down
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 AmV0R9H
Credit : icon: fire breather; aes gif: beautifulchaos; code: starboy
Fabrizio Giacomo Querini

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 EmptyFri Feb 21, 2020 7:23 pm



Querini tikrai ne kartą buvo susilaukęs panašių komentarų tiek iš pažįstamų, tiek iš ką tik sutiktų žmonių, su kuriais tekdavo pabendrauti vos kelias minutes. negalima neigti, tame tikrai buvo tiesos, tačiau pats Fabrizio buvo linkęs save laikyti viskuo besidominčiu vaiku, tiek dėl to, jog jam iš tiesų buvo įdomi kiekviena smulkmena ir taip jis pildydavo savo fun facts skyrelį, tiek dėl to, jog jis džiaugdavosi kiekviena gyvenimo jam suteikta akimirka lyg patirtų ją pirmą kartą. lygiai taip pat ir dabar Fabrizio gėrė į save kiekvieną Fredžio prisilietimą, kiekvieną žvilgsnį ir kiekvieną šypseną, lyg matytų šį vyrą pirmą kartą. šiuo metu jam netgi nerūpėjo, kad apie šviesiaplaukį žino beveik tiek pat kiek apie kvantinę fiziką, kas įprastai jį erzintų, nes emocionalūs ir rimti pokalbiai, kuomet gali pažinti žmogaus sielą ir mintis, buvo jo mėgstamiausia veikla. visgi, kaip ir visi geriausi dalykai, taip ir šis nuostabus sapnas neišvengiamai priartėja prie pabaigos. vandeniui nuplovus visus chemikalus nuo jų kūnų, Fabrizio paseka šviesiaplaukio pavyzdžiu ir išlipa iš kabinos bei paima rankšluostį. atsakingai nusisausina visą kūną, apsivynioja medžiagą aplink liemenį ir vos spėja pakelti galvą, kai Frederikas atsiduria priešais jį ir prisiliečia prie jo plaukų. nevalingai giliau įkvepia, leisdamas vyrui pasirūpinti šia smulkia detale, ir jam pabaigus darbą, apdovanoja jį šilta šypsena ir nebyliu grazie. abiems sugrįžus į kambarį, Querini nusprendžia ilgai nedelsti ir, akimis apžvelgęs teritoriją, susiranda savo drabužius. nusijuosęs rankšluostį, tvarkingai šį sulanksto ir padeda ant lovos bei apsirengia. susirenka savo aksesuarus ir pasitvarko marškinėlių apykaklę, pagaliau fiksuodamas žvilgsnį ties Frederiku. lyg ir pajunta neaiškų dieglį širdyje, prisimindamas, kaip šis prašė pasilikti, bet labai greitai išstumia tai iš minčių, nenorėdamas sukelti savo galvoje dar vieno nereikalingo minčių sūkurio. priėjęs arčiau vyro pakelia akis ir dar kartelį nusišypso. - ačiū už pakvietimą, buvo.. smagu, - ieškodamas tinkamo žodžio, permeta kelis variantus ir pasilieka ties pirminiu bei nusijuokia. pasistiebęs paskutinį kartą šį vakarą prisiliečia prie Rousseau lūpų, apsistodamas ties jomis kiek ilgiau nei planavo. - išėjimą rasiu pats, - atsitraukęs tarsteli ir dar perbraukia apnuoginta Fredžio krūtine, o tuomet pasišalina iš kambario.
Back to top Go down


Sponsored content

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys   Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys - Page 2 Empty


Back to top Go down
 

Laiptai į II aukštą/ II aukšto miegamasis/drabužinė & vonios kambarys

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 3Go to page : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Frédéric Rousseau-