I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Butas



 

Share
 

 Butas

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Woody Percy Satchel

Posts : 41588
Accounts : Emory, Thalia, Valerie
Name : Deimantė
Butas IEpdMEY
Woody Percy Satchel

Butas Empty
PostSubject: Butas   Butas EmptySat Dec 07, 2019 11:24 pm


Butas Rustic-modern-interior
Spoiler:
 
Back to top Go down
Woody Percy Satchel

Posts : 41588
Accounts : Emory, Thalia, Valerie
Name : Deimantė
Butas IEpdMEY
Woody Percy Satchel

Butas Empty
PostSubject: Re: Butas   Butas EmptyThu Dec 26, 2019 12:13 am



Satchel nuomojamas būstas buvo vieta, kurioje retai lankėsi aplinkiniai žmonės. Savo namuose vyras nerengė vakarėlių, nekviesdavo moterų su kuriomis santykiai trūkdavo ne ilgiau nei kelias dienas, netvarkydavo darbo reikalų. Ši erdvė priklausė jam ir penkerių metukų jo mergaitei. Anabelle buvo vienintelė jo gyvenimo atsakomybė, į kurį Woodis žvelgė rimtai, tačiau savotiškai kaip į žaidimą. Todėl namų erdvė ir tėčio dėmesys priklausė vienai ir svarbiausiai moteriai jo gyvenime - dukrai. Tačiau visos tos šventės ir tradicijos vis labiau keitė vyro požiūrį ir kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu mergaitė atostogaudavo pas senelius Amerikoje, o Percy pasileisdavo plaukus. Statymai už savo vieną mėgstamiausių futbolo komandų atnešė apmaudą prarandant statytą pinigų sumą ir pralaimėtas lažybas. Todėl tas kalėdinis vakarėlis jo namuose buvo klaikiausias sumanymas per visus jau baigiančius prabėgti senuosius metus. Woodis pasirūpino gėrimais ir muzika, o visi kolegos visu kitu ko jiems reikėjo geram kalėdiniam vakarėliui. Įsitaisęs ant sofos su viskio stiklu vyras įsitraukė į pokalbį, kai gavo nelauktą niuksą alkūnę ir raginimą pagroti visiems pianinu. Jei tai nebūtų koks penktas stiklas viskio, jis nukapotų visiems galvas žvilgsniu, bet dabar, kai visi taip smagiai kalėdiškai buvo apšilę, Woodis ilgai nesispyriojo, bet įpareigojo kolegas, jei jau jis groja, kviesti šokti merginas. Persis pakilo nuo sofos iš rankų nepaleisdamas savo gėrimo ir įsitaisęs prie pianino sugrojo pirmuosius akordus ir visiems gerai žinomą melodiją. Viskis taip maloniai skalavo gerklę, o tamsus vyro žvilgsnis su vis platėjančia šypsena bėgiojo nuo vieno kolegos prie kito, kuriems prastai sekėsi įkalbinti merginas šokiui. Priešingai nei Woodžiui, kuris pianinu skambino tiesiog puikiai.  
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Posts : 348
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Butas Empty
PostSubject: Re: Butas   Butas EmptyFri Dec 27, 2019 11:16 pm



Coralie apskritai niekada nebuvo vakarėlių liūtė, gal kokį vieną kitą mėnesiuką didžiausiais gyvenimo lūžiais, tačiau apskritai prigrūstų vietų ji smarkiai nemėgo. O ir didesnė grupė žmonių dažnai išblaškydavo ir tapdavo kančia jos pačios sielai. Tačiau Kalėdos – tikras stebuklų metas, kada ji netgi noriai keliauja ir dalinasi džiaugsmu ar bent jau jį sugeria, net jeigu jis kartais ir būna šiek tiek paviršutiniškas. Dėl šių priežasčių ji nepasakė „ne“ kolegų vakarėliui, be to, nežinojo, kas tiksliai jį rengs. Sužinojus, Rivier abejojo – visgi santykiai su Woody ją vertė jaustis nepatogiai – pyktis, sąmyšis, spragsėjimas ir įvairialypis krutantis susijaudinimas tikrai ne pati geriausia jausmų kompanija, vienaip ar kitaip drebinanti jos ne taip jau giliai šaknis suleidusią asmenybę, kad ir kaip ji norėtų, kad būtų priešingai. Tačiau pagalvojusi, apmąsčiusi, paskatinta kolegės, kuri dažniausiai tokia miela ir gera jai, nusprendė vakarėlyje pasirodyti bent porai valandų – kištelti nosį, parodyti susidomėjimą ir tada atsišlieti pasiteisinant skaudančia galva, ar kitu vakarėliu (kur jau ne), o gal šunytis šiandien dar prastai jaučiasi. Nė pati nepastebėjo, kad išsipustė kiek daugiau, negu tikėjosi, dėl ko dar ir užtruko ilgiau, negu buvo susiplanavusi, todėl į vakarėlį atskubėjo šiek tiek vėluodama, tačiau šiam nespėjus dar įsisiūbuoti. Priglausta tos pačios kolegės, kaip tikros ekstravertės-mamytės, po savo sparneliu, Coralie, nejausdama pernelyg didelio poreikio įsitraukti į pokalbį taip, kaip ji nedarytų, ramiai šnekučiavosi daugiau juokdamasi iš kitų žmonių juokelių bei ginčų. Tarp pirštų vartydama taurę, keletą kartų, rodos, netyčia mestelėjo žvilgsnį į Percy, tačiau į kontaktą su juo nesivėlė. Ne, nors ir norėtųsi švenčių proga viską užglaistyti, tačiau ji žino, kad ji pyksta, neaišku dėl ko labiau – dėl patirtos išdavystės ar to, kokius jausmus Woody kelia joje. Visiems pradėjus kalbinti Satchel pagroti, Alyssandra neprisidėjo prie raginimų, tik šypsodamasi dabar stebėjo jį, nes, na, visi darė tą patį. Galiausiai vyrui pakilus, Rivier baigia savo vyno taurę ir parėmusi alkūnę į stalą, stebėjo vakarėlio šeimininką bei vyrus, bandančius pašokdinti vieną kitą merginą ar moterį. Alyssandra akimirką pagalvoja, jog derėtų eiti namo, tačiau jau kitą, atsistoja pakviesta ir tuoj pat atsiduoda į muzikos rankas – brolis, laisvalaikiu šokantis įvairiausio pobūdžio šokius, ne kartą šokdino ir seserį, tad Coralie gėdos šioje vietoje pasidaryti negalėjo. Prisitaikiusi prie Woody skambinamos melodijos, smagiai trypia kojomis aiškiai neturėdama jokių intencijų kažką suvilioti ir atkreipti dėmesį, tačiau lengvumas ir savotiškas vaikiškumas vis tiek pasiglemžia bent poros vyrukų ar net moterų dėmesį – gera žiūrėti į šia akimirka besimėgaujantį jauną žmogų, argi ne? Šalia trypiantis kolega, suka ją ratu, Alyssandra juokiasi, iki kol vaikinukas nespėja jos pagauti ir ji krenta, nors tuoj ją suskumba gaudyti išjudėję žmonės, ne jie išgelbėja ją nuo šleptelėjimo dupce žemėn, o tvirti Woody pečiai, į kuriuos mergina spėja įsikibti. 
-Atleisk, - sumurma sumišusi ir tuoj pat atsitiesia nusišypsodama apgailestaujančiam kolegai. Nė nereikia į Woody pažvelgti, kad ji pajaustų tai, dėl ko taip ant jo ir ant savęs pyksta. Todėl po truputį atsitraukia ir išsmunka į balkoną. Su savo plonyte suknele gruodžio pabaigoje – kad ir kaip oras lepina, tikrai ne pats protingiausias sprendimas, bet gal šitaip bent kiek viskas atvės? Ji pagaliau tvirtai nuspręs ir vykdys planą išeiti namo. Kas gi ją čia laiko? O? Ar viduje kažkas stumdosi? Rodos, visi kolegos, visi bent tam tikro lygio draugai, ar kam buvo per daug lašo viskio? Coralie akimirką dvejodama nė nežino ką daryti – palaukti, kol tas momentas praeis ar keliauti padėti? Ką gi ji padės? Gal su batuku kam nors per galvą patalžys?  
Back to top Go down
Woody Percy Satchel

Posts : 41588
Accounts : Emory, Thalia, Valerie
Name : Deimantė
Butas IEpdMEY
Woody Percy Satchel

Butas Empty
PostSubject: Re: Butas   Butas EmptySun Dec 29, 2019 12:46 am



Priešingai pats Woodis vis dar nebuvo išaugęs iš tų kvailystės metų, kada brandžiam vyrui pats laikas buvo pagalvoti apie darnios šeimos kūrimą, gerą tėvišką pavyzdį ir sprendimus, kurie tiestų po jo kojomis kiek tvirtesnį pagrindą, nei buvusį iki šiol. Visgi Satchel galvoje ir toliau švilpavo vėjai ir vyrukas nepraleisdavo nei vieno draugo ar kolegos vardadienio, gimtadienio ar kitos linksmos šventės į kurias susirinkdavo gana jaunas, bet labai darnus kolektyvas į kurį visai neseniai įsiliejo ir pats Woodis. Visgi Persis nesitikėjo, kad šį vakarą savo namų tarpduryje tarp kviestų kolegių išvys ir tamsias Koralės akis. Gal jis pastaruoju metu per mažai miega, o gal per daug dirba, bet akivaizdu, kad šie jų atsitiktiniai susitikimai per daug dažni. Per daug dažnų sutapimų, kuriais Woodis gyvenime netikėjo, jo gyvenime sutapimų paprasčiausiai nebūdavo. Koralė ant jo pyko ir Persis puikiai suprato to pykčio priežastį, ji buvo logiška ir paaiškinama, tačiau Satchel krūtinėje taip pat virė jausmų puodas, vien dėl to, kad ant jo pyko pati Rivièr. Vien dėl šių neaiškių santykių kalnelių ir nuokalnių, apie kuriuos jie taip ir nenutaikė progos pasikalbėti, jis kategoriškai atsisakė merginos pagalbos prie savo naujo projekto. Tačiau, kai jo nuomonės niekas neišgirdo, o Koralė pradėjo suktis aplink, jis vis dažniau drįso pirštu baksnoti į jos klaidas. Vis aiškiau parodydamas, kokia svarbi darbų kokybė ir tikslumas. Jis vis primindavo merginai apie savo reiklumą, pasirodydavo jos akiratyje, bet tik todėl, kad leistų sau išvysti tas žybsinčias ugneles tamsiaplaukės akyse visai atsitiktinai, be jokių blogų ketinimų Persiui prisilietus. Jis tai pastebėjo. O gal jam tik taip pasirodė? Bet kiekvieną kartą įtampai augant, o atmosferai vienu ar kitu laipsniu pakylant jis leido sau su visu tuo sunkiai paaiškinamu dalyku žaisti. O tik gal žaisti su moterimi, kaip jis buvo prie to pratęs? Atrodė, kad pokalbiai, juokas, gėrimai muzika ir net stalo žaidimai darė Kalėdinį vakarėlį visai neblogą. O kai jis pirštais perbėgo per pianino klavišus atrodė, kad vakaras tik dar labiau pagyvėjo, o nuo viskio ir taip lengvos mintys iš galvos visai išgaravo. Neprisiminė kada paskutinį kartą buvo toks atsipalaidavęs ir laimingas. Pirštai bėgiojo klavišais, o jis smagiai juokėsi matydamas, kaip šokiai pagauna pagreitį. Taip labai, kad net šokėjai neišsilaiko ant kojų. Woodis laiku suragavo ir būdamas puikia atsvara Rivièr ranka prilaikydamas per liemenį neleido merginai nugriūti. Matyt reikia tik pradėt groti ir moterys pačios pradeda kristi į jo glėbį. - Man atrodo kažkas gerokai padaugino, - visai nepiktai patraukęs Koralę per dantį padėjo merginai atsistoti, tačiau daug dėmesio jai neskyrė, nes išvydo du susikibusius vaikinus ir dūžtančią savo brangią vazą iš Malaizijos. Tą akimirką Woodžio veidas buvo iškalbingesnis už tūkstantį žodžių. Taip. Jis tuos padauginusius savo kolegas išgrūdo lauk ir atrodo vakarėlis buvo baigtas. Kolegos pradėjo skirstytis. Persis sušlavė šukes ir iš kampų surankiojo tuščius butelius ir traškučių pakelius, kai balkone pamatė Koralę. Kažkaip tikėjosi, kad ji bus pirmoji, kuri maus pro jo buto duris. Palikęs daiktus, kurie ir taip nebuvo savo vietose Satchel įžengė į balkoną rankoje laikydamas šiltą megztinį. - Žinai, Korale, mano gyvenime jau yra viena maža princesė ant žirnio, kuria nuolatos reikia rūpintis. Dabar atsirado dar viena, tik ši suaugusi, kuria irgi reikia rūpintis, - jis prisivertė nusišypsoti, kai megztinis nugulė ant moters pečių. Woodis neskubėjo atsitraukti, tik švelniai patrynė Alysandros pečius, kad ji bent kiek sušiltų, o tada padidino atstumą. Pirštai inkstinktyviai ant balkono krašto rado cigarečių pakelį ir viena lazdelė atsidūrė tarp jo pirštų. - Gal gali nukreipti mano mintis, nes giliai kvėpuodamas ir suskaičiavęs iki dešimties nulipsiu į apačią ir priversiu tą išgėrusį asilą tuoj pat važiuoti į Malaiziją ir parvežti man sudaužytą vazą, - jo akys buvo piktos, bet prieblandoje galima buvo įžiūrėti viskio padauginusio vyro kreivą vypsnį.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Posts : 348
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Butas Empty
PostSubject: Re: Butas   Butas EmptySat Jan 04, 2020 9:41 pm



Nepaisant suvokimo, kad čia būti nereikėtų, trypiant smagiai pagal Satchel grojamą melodiją, Alyssandra mėgaujasi ir puikiai leidžia laiką, iki kol netenka kristi ir gelbėjantis tvertis Woody pečių. O gal būtent ji dėl ko nors panašaus ir atėjo? Ką jūs, baikite.. Sulaukusi Woody komentaro, mergina pajaučia neapsakomą norą apsiginti, sakyti, kad sugėrė tik taurę vyno, tačiau bent šįkart blaivus protas laimi ir ji tiesiog pasimetusi šyptelėja, galiausiai pradingdama balkone, kuriame gali iš šalies stebėti vykstančią sceną. Gruodžio šaltukas lieka užmaršty, kai aiškiai brangi vaza (Coralie atsimena vieną kitą tokią iš vaikystės – „geriau lūžtanti ranka ar kiaura kakta, negu vaza“) krenta ant žemės. Net prisideda delniuką prie burnos, tačiau į vidų nesiveržia – ne ne, jau tame sūkuryje mažiausiai jos reikia. Nusprendusi palaukti, kol vakarėlio kakučiai pasišalins, rankomis atsiremia į turėklą ir svarsto, kad kelios sekundės ir reikėtų keliauti įsimaišant tarp kitų išeinančiųjų. Tačiau viskas vyksta taip greitai, kad pasukusi galvą į balkono duris, Alyssandra mato bute vieną Woody. Oi! Ar tikrai toks oi? Ar nereikėjo patepti slides laiku? Aiii, kodėl ji taip viską sau apsunkina. Viskas kurį laiką buvo taip paprasta, iki kol ji vėl nesusidūrė su Satchel. Vos ši mintis spėja prasisukti galvoje, vyras įeina į balkoną, savo žodžiais dar kartą primindamas, kodėl Alyssandra čia neturėtų būti.
-Manimi rūpintis nereikia. Moku tai padaryti pati, - ramiai ištaria nė nepažvelgdama į jį, tačiau nei megztinio, nei jos rankų nuo savęs nenustumia. Žvelgdama į tolį, mergina trumpam užmerkia akis, tačiau kai Woody atsiduria šalia jos, ji žvilgsniu tyrinėja ant turėklo padėtas savo rankas. Po kitų Persio žodžių, Rivier prunkštelėja ir besišypsodama pasižiūri į jį, - skambi kaip Edvardas iš Twilighto... „pasakok ką nors, kad negrįžčiau ir nenutraukčiau jiems galvų“, - kiek pažeminusi balsą pacituoja veikėją ir trumpai nusijuokusi vėl kiek surimtėja, - jeigu žinai apie ką aš, - tarstelėja pasižiūrėdama vėl į tolį ir dabar rankomis sugauna megztinio kraštus. Jaučia Woody aromatą ir.. ir tiesiog stengiasi negalvoti. – Visada gali užsisakyti vazą iš Aliexpress. Atrodys lygiai taip pat. Kvailas skirtumo nepastebės, o protingas nieko nesakys. Buto interjeras nenukentės.. – nutęsia pažerdama pigesnio varianto pliusus ir vėl pažvelgia į Satchel. Ji tiek daug šneka.. kodėl? Ji neina namo... kodėl? – ar jau sumažėjo šansai, kad vysiesi kolegos taksi? Man rodos, jis tikrai jau pakeliui namo... – šiek tiek persisvėrusi pro balkoną pasižiūri į apačią, tarsi galėtų ką nors matyti, ir tada vėl pažvelgia į vyrą. – Man irgi būtų metas, - tarstelėja kažkaip sausai ir krenkštelėja atsitraukdama nuo turėklo.
Back to top Go down
Woody Percy Satchel

Posts : 41588
Accounts : Emory, Thalia, Valerie
Name : Deimantė
Butas IEpdMEY
Woody Percy Satchel

Butas Empty
PostSubject: Re: Butas   Butas EmptyMon Jan 06, 2020 12:26 am



Visa kas sukosi aplink Satchel jo gyvenime buvo vieninteliai ir nepakartojami. Į šiuos griežtus rėmus tilpo ir daiktai, kurių vyras turėjo gana daug, nes atsiveždavo iš vienos ar kitos šalies, kurias mėgo. Woodys mėgo tvarką, žmonės ir daiktai jo gyvenime turėjo savas vietas, todėl šis, vakarinis chaosas, kuris buvo gana retas svečias vyro gyvenime išmušė Woodį iš vėžių. Vien dėl to jis kiek per audringai sureagavo ir užbaigė vakarėlį, kol jo mieli kolegos nesulaužė ko nors daugiau. Naktinis gruodžio šaltukas išgrynino apsiblaususias vyro mintis, o pirmas gilus nikotino dūmų kvėptelėjimas lyg ir sugrąžino nuotaiką. Priminė, kad Coralie vis dar stovi jo balkone, kuris yra jo bute ir nebando jo nužudyti žvilgsniu, ką bandė padaryti iki pat šio vakarėlio. Ar jis pats nesuprasdamas pažengė tinkamo dydžio žingsnį į priekį? - Ar nori? - pasiūlė merginai cigaretę pakelį padėdamas šalia jos, o žvilgsnį nukreipė į jau beveik miegantį miestą užliejusias šviesas. - Taip neatrodo. O žinai, kaip man atrodo? Kad tiesiog norėjai, kad atkreipčiau į tave dėmesį ir tau pavyko. Bent jau taip daro mano dukra, kai nori, kad dėl jos padaryčiau daugiau nei turėčiau, - pridūrė užsimindamas apie savo mergaitę. Juk tie vaikai visada elgiasi taip, kaip tu jiems neleidi. Persis nesiruošė prie projekto dirbti vienas, kai jiems tiek nedaug liko iki jo starto ar vežti vaistų Rivièr susirgus plaučių uždegimu. Tikrai ne. - Nustebau, jog pasirodei vakarėlyje. Ar mes jau paskelbėme paliaubas ir daugiau nemėginsi nužudyti manęs žvilgsnių? - jis lūpomis kietai sučiaupė cigaretės lazdelę ir įspaudė menk šypsnį alkūnėmis atsiremdamas į balkono turėklus. Kūnų nuėjo nemalonus virpuliukas įkaitusiai odai reaguojant su lediniu metalu. - Tikriausiai per daug greitai pasenau, kad suspėčiau su šiuolaikiniu jaunimu, bet kai susitiksim darbe būtinai tau priminsiu, kad padauginusi vyno man svaičiojai apie savo vaikiną vardu Edvardą ir dėdę Krikštatėvį. - pirštais nupurtęs smilkstančius pelenus žemyn pasuko galvą merginos pusėn. Jie abu išgėrė pakankamai, kad leistų daug šnekėti. Woodžiui visai pradėjo patikti kitokia Alyssandra, kurią matė šį vakarą. Gal būt net ta pati, kurią taip gerai pažinojo dar paauglę. - Mano ego pradės protestuoti, jei mano bute atsiras vaza iš Aliexpress. Juk pati supranti, kad aš ir Aliexpress du nesuderinami dalykai, - jis palinksėjo galvą būdamas visiškai tikras, kad Coralie turėtų tai gerai žinoti. - Man atrodo, kad tu per mažai stengiesi, nes norėtum pamatyti kaip sulaužau jo dailę nosį, - nusišypso plačiau, bet nežvelgę į merginos pusę, greičiau jau skaičiuoja mirgančias švieseles ir susimasto, kad tokią gražią naktį nėra nei vienos žvaigždės.  - Gana vėlu, negaliu tavęs parvežti, bet tikrai galėtum pasilikti, nes neišpakavau tavo atneštos dovanos, arba pasilikti bent iki tol, kol atvažiuos taksi, - dabar jau tikrai visiškai rimtai pažvelgia į tamsiaplaukę. Jei čia nebūtų Rivièr Persis jau seniausiai moterį būtų išsiuntęs kur tik ji panorėtų. O dabar Satchel net nežinojo kodėl, bet norėjo, kad ji pasiliktų.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Posts : 348
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Butas Empty
PostSubject: Re: Butas   Butas EmptyTue Jan 07, 2020 11:06 pm



–Mm, ačiū, ne, - tarstelėja lengvai papurtydama galvą bei šyptelėdama. Turbūt trūksta dar vyno taurės ar dviejų, gal visų trijų, kad atgimtų poreikis save apnuodyti dar ir niktino dūmais. Alyssandra dar visai neišlaisvėjo, ne, kad ir kaip smagiai bei nevaržomai ne per seniausiai trypė Persio svetainėje. O? Nors gal Woody kalbos tam tikrą laisvės lygį pasieks? Pykčiukas, įsigeidęs truputį pailsėti, padusęs nuo laisvo šuoliavimo Paryžiaus stogais, jais grįžo ir šoktelėjo tiesiai Alyssandrai į širdį, taip atsimušdamas skrandyje šiokiu tokiu nerimu bei susierzinimu. Giliai įkvepia kreivai nusišypsodama ir užmerkia akis. – Ar savo dukrai irgi pasiūlytum cigaretę? Vaišintum vynu? – paklausia pažvelgdama į jį, gana aiškiai įsižeidusi dėl pasikartojančio priminimo, kad ji jo akyse daugeliu atveju – tik vaikas, nors tokia senokai nebebuvo, ir dar dėl savo apgailėtinos padėties su tais keistais virpėjimais ir, gana aiškios kilmės, tačiau visiškai nesuvokiamais jausmais, kai jis į ją žiūri ar prisiliečia, galiausiai, kai jie būna kartu net darbinėje aplinkoje – ji negali būti rami ir tiesiog būti, visa egzistencija įsitempia it derinamos gitaros styga su aiškiu grasinimu kada nors vienaip ar kitaip nutrūkti. Tik antroji priežastis, matyt, Satchel tikrai nepasiekiama, tad Rivier pyktis gali atrodyti, vėlgi, tiesiog vaikiškas ir paviršutiniškas, jaunos mergelės įsižeidimas, nes ji juk suaugusi. Praėjus kelioms akimirkomis, kiek atšyla, tačiau į Persį nežiūri, tik pakreipdama galvą stebi tolėliau matomą, miesto šviesų apšviestą, juodą dangų. –Atėjau ne dėl tavęs, - o? Dar vienas brandus atsakymas? U go girl... – O ir nesistengiu tavęs žudyti žvilgsniu.. tačiau, jeigu taip atrodo, matyt, esi nusipelnęs? – tarstelėja dabar pažvelgdama į jį ir šyptelėja, tik vėl kažkaip ne taip, ne iki galo nuoširdžiai, kiek pašaipiai. – ir aš puikiai prisiminsiu, kad tai tiesiog dar vienas melas, - tarstelėja, nė nesistengdama, tačiau natūraliai jam šiek tiek įkąsdama. Tik dabar šyptelėja, turbūt pati labiau sau, stebėdamasi savo į visas puses besikerojančią asmenybę, su kuria paskutiniu metu neįmanoma susitvarkyti it su sausame ir šaltame ore įsielektrinusiais plaukais. – O veltui... ten galima nusipirkti tikrai puikių dalykėlių, - gūžtelėja pečiais prisimindama savo, turbūt pačią gražiausią kempinėlę – vienaragį, ir pažvelgia į Persį. – tačiau aukšti standartai, su saiku, niekam nepakenkė, - priduria dar pakraipydama galvą ir atsidūsta suvokdama, kad būtų pats metas namo. Tačiau kojos švininės, tarsi prilipusios prie Persio balkono grindų. – eh, kam man žiūrėti, kaip tu laužai nosį, jeigu galiu ką nors panašaus nuveikti pati, - tarstelėja lengvai gūžtelėdama pečiais, prisimindama, kaip kelios dienos prieš, ji ne taip jau prastai žiebė savo naujajam kaimynui į nosį, tikėdamasi, kad praeityje jo išdavystės sukeltas skausmas, staiga visai išgaruos pasiimdamas visus savo pėdsakus. Užmetusi tokią, tarsi intrigą, pasižiūri į Woody ir šyptelėja. – O? – kilstelėja antakius išgirdusi, kad gali pasilikti, - kad galėtum vėliau apkamšyti? – paklausia kiek primerkdama akis, vėl jam primindama, tuos kelis išsprūdusius palyginimus ir atsidūsta, - o dovaną geriau pakuoti ryte, nes jai reikia grabumo, kad tuoj pat neiškeliautų į šiukšliadėžę pas vazą, - tarstelėja kiek linksmiau užmindama Persiui mįslę, kas gi slepiasi toje nedidukėje dėžutėje. Nė nežino (a. k. a. nenori žinoti), kodėl pasistengė ir jam nupirko mažutį, tačiau pačio tikriausio krištolo grafiną, kurio praktinė paskirtis – dievai žino, tačiau šiaip akiai tikrai malonus daikčiukas. Ir net ne iš Aliexpress.. – išsikviesiu taksi ir važiuosiu, - kurį laiką žvelgusi į Woody galiausiai tarstelėja ir patraukia į buto vidų. Čia atėjusi nusimeta megztinį bei pasiekia savo rankinę, kurioje buvo telefonas. Lyg tyčia, programėlėje nematyti arti esančio taksi, kas lygu didžiajam pasaulio stebuklui, nes, na, ji tokioje Paryžiaus vietoje... – truputį teks palaukti, - sumurma sau po nosimi ir ekrane išvysta skaičiuką 16, kuris pradeda po truputį, sekundėmis, mažėti. 
Back to top Go down
Woody Percy Satchel

Posts : 41588
Accounts : Emory, Thalia, Valerie
Name : Deimantė
Butas IEpdMEY
Woody Percy Satchel

Butas Empty
PostSubject: Re: Butas   Butas EmptySat Jan 18, 2020 8:29 pm



Woody išpučia nikotino dūmus iš plaučių ir užgesina susmilkusią lazdelę į šalia padėta peleninę. Atleiskite, visai užmiršo pasiteirauti, gal jo šio vakaro viešnia nemėgsta nikotino dūmų, ypač tada, kai jie įsigeria į plaukus ar drabužių medžiagą. -Aš maniau, kad mes abu suaugę, bet tokiu atveju deja, bet čiulpinukai mano namuose pasibaigė dar vakar vakare, - apgailestaudamas gūžteli pečiais ir nusišypso, tačiau balso tonas ir pašiepiančios gaidelės balse pasikartoja taip pat identiškai, kaip ir pas pačią Rivièr. Woody iš ties tą merginos pyktį dėl to ką jis pasakė ar nepasakė, ką turėjo pasakyti, laiko principais, vaikišku užsispyrimu, kuris kažkada išgaruos. Tačiau iki to laiko jis visai nenorėjo dalyvauti vaikiškuose žaidimuose iš kurių išaugęs buvo gana seniai. Juk jam lengviausia pasisvaidyti keliais pašiepiančiais žodžiais ir apsistatyti sienomis, negalvoti apie tai, kad jam rūpį. Būtent tada, kai pabando būti malonus, kai Coralie tėvas yra geras jo draugas, kai reikia dirbti kartu ir, kai po ilgų svarstymų jis sutiko tai daryti kartu su Rivièr, kai pasikviečia į savo namus ir stengiasi būt malonus. Tačiau kai į tas nuoširdžias pastangas numojama ranka, Satchal tą pačia akimirka nustoja stengtis. - Gerai, priimu tai, kaip susižavėjimą mano eglute ir bendradarbiu, kuris pakeičia mane pamainoje, - pasukęs galvą jis stebi merginos reakciją laukdamas su didele jėga prasiveržiančių fejerverkų. - Žinai pakankamai gerai žaidžiu žvilgsnių karą ir gana seniai išmokau nepainioti darbinių ir asmeninių santykių, priešingai nei kai kurie kiti esantys šioje patalpoje, - dingo visa pašaipa, o balsas sušvelnėjo, tačiau atrodo, kad šiandien vartotas alkoholis nenuteikė atpalaiduojančiai, bet vedė prie rimtų temų kuriomis reikėtų kalbėtis tik šviesiomis galvomis. - Nemanau, kad norėtum miegoti su manimi. Aš garsiai knarkiu, o ir nemoku apkamšyti, mano dukra daro tai daug geriau, - erzindamas nusišypso nuo ausies ligi ausies sekdamas paskui Coralie iš balkono ir uždaro duris norėdamas, kad patalpoje vėl pradėtų cirkuliuoti šiltas oras. Tik dabar prisiminė, kad už lango žiema ir ne visai smagiai atšalo kojas ir rankas. - Net nežinau ką reikės daryti su tavo dovana. Ką aš galiu žinoti. Gal užminavai čia ką nors, - labai rimtu veidu įsitaiso ant sofos rankas sukryžiuodamas už galvos ir nužvelgdamas visas dovanų dėžutes sudėliotas po egle, o tada vėl pažvelgia į tamsiaplaukę merginą. - O jei aš tavęs neišleisiu namo, nes man reikės, kad kitą rytą kažkas daug atsargesnis, nei aš pats išpakuotų tas visas dovanas. Kad netektų pačiam važiuoti į tą Malaiziją, - lūpos nesišypso, bet už jas tai daro akys žvelgdamos į merginą maigančia telefoną.
Back to top Go down
Coralie Alyssandra Rivièr

we ignore truths for temporary happiness
Posts : 348
we ignore truths for temporary happiness
Coralie Alyssandra Rivièr

Butas Empty
PostSubject: Re: Butas   Butas EmptyTue Jan 21, 2020 10:57 pm



Carolie iš tiesų niekada neturėjo nieko prieš, jeigu žmogus rūkė, visgi, tai jo pasirinkimas, tik pati šį rinkdavosi ne taip jau dažnai. Todėl ir dabar nejautė erzelio dėl Satchel pučiamų dūmų ir nesuko galvos, kad šių prisigers į plaukus ar drabužius - ir taip turėjo šimtą vieną priežastį irzti, nes, rodos, kad ir ką bepasakytų, Woody viską persukdavo taip, kad ji likdavo pozicijoje, kokioje ir jautėsi. 
- Vudi, tu radęs kiekvieną progą primeni, jog aš nesu suaugusi, ar bent jau tau nesu lygi. Todėl tavo tas "maniau" skamba kaip dar vienas nevykęs juokelis, kurio, esu įsitikinusi, nenusipelniau. Ir, tiesą pasakius, nuoširdžiai nesuprantu, kokio tu bendravimo tikiesi iš mano amžiaus žmogaus, kas, mano manymu, įtakos turi tikrai ne daugiau, kaip pats faktas, kad nesugebi suprasti mano pykčio bei išdavystės jausmo. Nugyvenęs tiek didingų metų, prikaupęs tiek didžios išminties, tikrai viską turėtum suprasti, atsižvelgiant į tai, kad žinai visą situaciją - kad visiems tai buvo kone normalu ir kad tai aš iškėliau didžiausią dramą dėl tų daugelio metų tylos, kas tikrai nėra tiesa. O jei tai paprasčiausias būdas mane nuvyti, na, jis veikia, tik nesuprantu, kodėl dėl to turėtum mane įžeidinėti, - nė pati nesuprasdama iš kur, pažeria visą monologą, atvirą, su ironijos bei sarkazmo prieskoniais, iki galo galbūt nė neįsisavindama, ką turi omenyje, tačiau šią akimirką ji jaučiasi būtent taip, o ir apsimetinėjimo bei įvairiausių, tiksliai įskaitomų ir painių it vijoklio šakos, tylų tarp jų jau buvę užtektinai. O kas gi geriau juos prasklaidytų, negu kelios taurės vyno? Rytoj turbūt gailėsis visko, o labiausiai - to kvailo noro čia ateiti, pasiduoti neracionalioms emocijomis ir, na.. ieškoti sliekų ten, kur labai tamsu ir jiems tikrai ne vieta. Satchel paminėjus bendradarbį, Alyssandra karčiai šyptelėja ir mestelėja žvilgsnį į svetainėje stovintį papuoštą medį, - eglutė iš ties puiki, - trumpai tarstelėja jausdama, kaip šiaušiasi oda, nors šaltis daugiausia kyla iš visiškam chaose skęstančio vidaus. - Na, štai, vėl "aš puikiausiai žinau, o tu ne", - tarstelėja vis dar žiūrėdama į miestą ir tiesiog numoja ranka - et, ką čia su juo besiaiškinsi. - Ne, tikrai ne, - sumurma labiau pati sau į tą Woody pastebėjimą dėl jo miegojimo ir džiaugiasi kūnui pagaliau pajautus bent kokią šilumą. Nors ir sutrikusi bei apimta savotiško liūdesio, Coralie prunkštelėja po kito Percy komentaro. - O, taip, laisvu laiku kuriu sprogmenis.. tokiems tikslams, - linktelėja netgi akimirką susimąstydama, kad turbūt galėtų, tik reiktų trupučiuką pasistengti, ir dar kartelį tyliai nusijuokia. - Koks dar neišleisiu... ar užstrigai praeitame amžiuje? - paklausia pakeldama akis nuo telefono, o tada, ten vis dar matydama ne tiek jau mažai minučių, neskubėdama nueina bei paima savo dovaną. Tada padeda šią ant sofos, pati surangydama kojas ant grindų. - Nemanau, kad šio daikto reikėtų vykti į pačią Malaiziją... bet tai tikrai ne Aliexpress lobynai, - paaiškina atrišdama kaspiną bei gražiai nuplėšdama popieriaus tiek, kad galėtų išimti dėžutę. Visiškai pasitikėdama savimi, šią tuoj pat aitdaro ir ištraukia tą nediduką, greičiausiai vos tris šimtus mililitrų talpinantį grafinuką. - neįsivaizduoju jo praktinės naudos, tačiau atrodo ne ką prasčiau už tą Malaizijos vazą, - pakomentuoja su aiškiai matomu žavesiu žvelgdama į grafiną, kol galiausiai pakelia akis į Persį. 
Back to top Go down


Sponsored content

Butas Empty
PostSubject: Re: Butas   Butas Empty


Back to top Go down
 

Butas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Woody Satchel-