I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Namas



 

Share
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2, 3, 4, 5  Next
AuthorMessage
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Namas   Namas EmptyTue Dec 31, 2019 9:27 pm


Namas::
 
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyTue Dec 31, 2019 9:36 pm



Į kiemą įsuko tamsus automobilis iš kurio netrukus išsiropštė Arrhenius. Kažką burbėdamas apie eiles prie mcdonald drive jis susirinko savo šmutkes iš mašinos ir priėjęs prie namo durų atsirakino duris. Vieną akį užmetęs į telefoną sekdamas naujienas apie savo servizą šis užėjo vidun ir nusimetęs paltą nukrito ant sofkutės. Peržiūrėjęs savo visų ex instagramus užemtė akį į atėjusią naują žinutę ir vos ją perskaičius akimirką širdis sustojo pagalvojus apie du dalykus: 1) jo buvusi sužadėtinė planuoja pasirodyti ant jo namų slenksčio su pačiu brangiausiu močiutės servizu; 2) jo medžioklinis šautuvas dar neatgabentas iš Kanados, todėl su ta moterim teks susidoroti plikomis rankomis. Atsidusęs užmetė akį į tuščią ir apšviestą indaują, kuri tik ir laukia to išsvajotojo močiutės servizo.- jau greit, mano drauge, jau greit.. - prikandęs lūpą išlemeno ir susimetęs kojas ant staliuko kažką skaitė telefone.  
Back to top Go down
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyTue Dec 31, 2019 10:59 pm



Netruko Carmela ilgai atvykti prie šio namo. Vos tik išsiuntusi paskutinę savo žinutę Marino moteris jau krovėsi daiktus, tiksliau ta sušiktai gėlėtą servizą į kažkokį maišą, aišku ne tai kad pamiršo, bet speceliai nedėjo burbulinės plėvelės, nes jos tikslas tikrai nebuvo nugabenti sveiko servizo į Arrheniaus namus. Baikit juokuos, visiškai nepanašu į Carmela. Jai tik duok progą pasidraskyt ir ji būtinai tai padarys. Įsidėjus visus daiktus į savo neseniai pirktą raudonos spalvos Dodge, galiausiai pajudėjo iš kiemo. Kadangi važiuodama į Hermio namus nevengė šiek tiek paspaust, tai po gerų dešimties minučių kelio jau įvažiavo į jo kiemą palikdama savo numėtąjį automobilį už Arrheniaus. Išlipo jau su žaisminga šypsena veide, kuri aiškiai rodė, kad čia jau gero iš Carmelos geriau nelauk. Atsidariusi bagažinę išsikėlė iš jos maišą, kur jau buvo galima girdėt, kad šiek tiek ne tik indų, bet ir duženų buvo. Čia dar viena priežastis buvo, kodėl Blumstein nevažiavo pas savo buvusį sužadėtinį ramiai, reikėjo šiek tiek prajudint tą mylimiausia vyro servizą, nes labai jau daug dulkių ant tų indų prisikaupę buvo. Nusitempusi maišą arčiau namų, praskleidė jį, išsitraukė kelias lėkštes ir negailėdama sviedė jas į namo sieną paberdama tas lėkštes į tūkstančius dalių, - BRANGUSIS, ATEIK PASIIMT SAVO SERVIZO! - šuktelėjusi nelabai laukė pasirodančio vyriškio ir toliau darbavosi svaisčiodama lėkštes, bliudelius ir puodelius į sienas ar namo duris, bet kur. Merginai svarbiausia buvo, kad dūžtu.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyWed Jan 01, 2020 12:26 pm



Berašydamas atsiliepimą apie ilgas eiles mcdonalds drive jis išgirdo kaip į kiemą įvažiavo automobilis. Puiku, servizas jau čia! Jis tik atsibučiuos su savo buvusia sužadėtinę, kurią išdavė su kažkokia kekše, palinkės vienas kitam geros kloties, ji atsiprašyt, kad šitaip negražiai apie močiutę kalbėjo ir jie.. Tik staiga jo svajas nutraukė keistas dūžis į namo sieną. Suraukęs antakius prisėlino prie durų esančio langelio ir pusę akies žvilgtelėjo į kiemą kas čia vykta. Kaip tik tuo metu virš lango atskrido puodelis ir sudužo į milijonus smulkių dulkelių, - well.. shit.. šito net suklijuot nepavyks.. - pasakė jis ir kiek atsitraukęs vėl telefoną išsitraukė, adresų knygoje susirado savo daktarą Niką ir po kelių signalo minučių šis atsiliepė kitame laido gale, - Nikai, malonu, žiūrėk, šiandien su Carmela susitinku.... aha...mh...aha, užsidengt veidą? aha...ne, kiaušiukų apsaugos neturiu.. aha.. jo.. tai žodžiu, jeigu ką traumos komanda aktyvuota? ok, iki pasimatymo, - galiausiai užbaigęs pokalbį įsimetė telefoną į kišenę ir pasiraitė savo megztuko rankoves. Kažkodėl nebuvo jokios baimės Arrheniaus veide, gal net atvirkščiai. Dėl to jis ir dievino šitą moterį, dėl to ir beveik prie altoriaus nusitempė. Jam patikdavo visai tiek jų vakarai priėmimo skyriuje, kai Arrheniui siūdavo kaktą po puodelio išpuolio ar panašiai. Net nekalbam apie tai kokie meilės ritualai laukdavo po to.. Galiausiai baigęs pasiruošimą jis pravėrė duris ir ramiai išėjo laukan paskui save jas priverdamas, - Carmela, saule.. tu jau čia, taip tyliai atvažiavai, net negirdėjau..- šyptelėjo jis lauku suspėjęs palenkt galvą į šoną kai tuo tarpu palei ausį praskriejo jo pats mylimiausias puodelis, jau su nuskilusia rankenėle. Supratęs turbūt tai, kad kol pats savimi šitos bombos nepridengs, niekas kitas nepagelbės, tad lėtu žvilgsniu pajudėjo arčiau jos, - tai kaip tu laikaisi? kaip sesuo? -  įjungęs durnių stengėsi labai jos nenervinti savo lėtais judesiais, vis tik dar nenorėjo iškeliaut į kosmosą gavęs į kaktą iš arbatinuko. 
Back to top Go down
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyWed Jan 01, 2020 2:23 pm



Kol Arrhenius aptarinėjo gelbėjimosi nuo kiaušų praradimo su savo daktarėliu, tai Carmela negailestingai daužė tuos gražiuosius buvusio sužadėtinio močiutės indus į jo namą. Bet ne šiaip sau daužė, su tokiu užsidegimu, kurį turbūt tik Carmela ir turėjo tokius darbus atlikinėdama. Nesugebėjo net tos žaismingos šypsenos iš savo veido pamest servizą bedaužydama. Vienas malonumas buvo. Marino pasirodžius kieme akimirkai sustojo svaidytis porcelianu lyg tikėdamasi, kad jis pasakys kažką tokio, kas ją privers sustot mėtyt visas tas lėkštes ir puodelius. Bet tai nevisai buvo tiesa. Jau jam vien ją saule pavadinus Carmela paleido lėkštę į jo pusę tyčia nepataikydama į jį, o leisdama grynai virš jo galvos tai lėkštei praskrist ir atsitrenkus į namo sieną subyrėt į šipulius. - Tu tuoj mėnulis būsi, be galvos, - grąžinusi veide tą savo šypsenėlę, kuri akimirkai buvo dingusi ir kaip tik iš maišo tą arbatinuką išsitraukė. Ne, nemetė jo jam į galvą. Akimirkai pažiūrėjo į jo automobilį, tada į vyrą, tada vėl į automobilį ir užsimojusi iš visos jėgos sviedė tą arbatinį į automobilio langą, kurio išdaužt nepavyko, tačiau akivaizdžiai buvo neblogai sutrupėjas, tai Carmela labai dėl to džiaugėsi, nors turbūt labiau džiaugėsi dėl nepataisomai sugadinto arbatinuko. Toks praradimas, vaje. Pastebėjusi Arrheniu judantį jos link akimirkai sustingo nelabai suprasdama ko jis čia sėlina kaip kokia pantera jos link. Faktas, tas lėtas judėjimas ją žvėriškai erzino, nes kaip ir žinojo, kad sėlina jis čia taip atsargiai, kad kad spėtų pasiimt tą vieną lėkštę belikusią su puodeliu, kad bent kokį servizo atminimą turėtų. Jam uždavus klausimą Blumstein tik prunkštelėjo. - Kaip laikausi? - nusijuokė ištraukdama paskutinijį puodelį iš maišo ir su akivaizdžiai patenkinta šypsena tiesiai į dešimtuką, tiksliau jam į galvą, paleisdama. Puodelis tiksliai skilo ir nukritęs Hermiui prie kojų galutinai sudužo. - dabar tikrai gerai laikausi, - pasiėmusi į rankas paskutinį likusį indą iš viso servizo kol kas nieko nedarė tik laikė tą lėkštę rankose.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyWed Jan 01, 2020 3:17 pm



Išgirdęs pirmuosius Carmelos žodžius po šitiek laiko ir dar tokius nuostabius apie likimą be galvos šis tik šyptelėjo, - mėnulis? Kokie prisiminimai.. atsimeni kaip sėdėjom Kuboje viešbučio balkone ir žiūrėjom į mėnulį? Tu atrodei taip nuostabiai, kaip ir dabar.. - atrodo pats velnias jo balsu prakalbo, būtų užtekę to, kad ji ir šiaip pasiutus čia daužosi į visas puses, o jo žodžiai dar tą degančią ugnį jos akyse pakursto. Carmelai išsitraukus arbatinuką iš to maišo, Arrhenius akimirkai stabtelėjo ir iškėlė vieną pirštą į viršų, - ne, tik ne arbatinuką.. derėkimes, palauk.. - pasakė jis sekdamas jos kiekvieną žvilgsnį, būtų padaręs bet ką pasaulyje, kad tik mašina nenukentėtų. Aišku jo kalbos perniek nuėjo, kaip šis sulėtinta eiga stebėjo, kai jo arbatinukas atsimuša į mašinos langą ir sudūžta į šimtus šukių. Nežinia kas buvo tą akimirką blogiau, ar tai, kad tas arbatinukas daugiau niekada nebus koks buvęs ir jame daugiau niekada nemirks Arrheniaus laukuose rinktos arbatžolės ar tai, kad suspindus saulei mašinos lange atsispindėjo naujai atsiradę įbrėžimai. Giliai įkvėpęs jis sugniaužė vieną kumštį ir lūpas suspaudė į vieną liniją, čia su ja neužteks kumščių, reikia sunkiosios artilerijos. Šiam nespėjus daugiau nei žodžio ištarti išvydo kaip į kaktą pareina paskutinis puodelis, kilstelėjęs ranką kaip daktaras Nikas liepė prisidengė galvą ir pajuto, kaip puodelis stuktelėjęs į jo dilbį nukrito ir sudužo į šimtą šukių palei jo kojas. Nuleidęs ranką šis žvilgtelėjo kaip nuo dūžio atsiradusi negili žaizdelė išspaudė kelis kraujo lašus, tuomet akis pakėlė į Carmelą ir žvilgtelėjo į paskutinę lėkštę, - žinai, iš šitos lėkštės valgėm pyragėlius su kremu, paskui aš tą kremą valgiau nuo tavo lūpų ir kūno.. sudaužysi ir tai? - lyg negana būtų to mėnulio akimirkų, jis dar truputėli pavartęs prisiminimų knygą galvoje išlemeno porą sakinių taip godžiai ją žvilgsniu nužvelgdamas. Tik šįkart nelaukęs, kada šita lėkštė pareis į galvą, arba vėl į mašiną jis akimirksniu atsiradęs prie Carmelos suėmė jos ranką ties riešu, laikiusią lėkštę, ir ištraukęs iš jos gniaužtų paskutinį likusį indą užsikišo nugaroje už diržo - "už tave, močiute" - suskambėjo mintis galvoje. Suėmęs jos ir kitą ranką lyg norėdamas uždėti antrankius apsuko staigiu judesiu Carmelą ir nepaleisdamas rankų priglaudė merginos nugarą prie savo krūtinės, - tavo kvapas mane varo iš proto.. - tyliai sušnabždėjo jis, kai Arrheniaus lūpos atsidūrė prie merginos ausies, - nusiraminai jau? gal gana..? - tyliu balsu toliau kalbėdamas jis lėtai priglaudė savo lūpas prie jos skruosto ir trumpai palaikęs atsitraukė su mandra šypsenėle veide. Šaunuolis, Arrheniau, taip ir toliau. Tampai liūtui už ūsų tiesiogine to žodžio prasme, daktarui Nikui prireiks ne tik traumos komandos, bet reiks parūpint Arrheniui vietą ir reanimacijoje. 
Back to top Go down
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyWed Jan 01, 2020 11:42 pm



Arrheniui pradėjus kalbėt apie mėnulį ir Kubą Carme atsiduso pavartydama akis, - neatsimenu, gal ten tavo kekšė buvo, o ne aš? - kilstelėjo antakį visiškai ramiai žiūrėdama į Marino, nors šiaip tai viduj tai tikrai kažkaip tą ledinę merginos širdį suspaudė pagalvojus apie tą naktį, bet net jeigu taip ir buvo, tai greičiau ji nusinuodys nei kad parodys jam, kad prisiminus keliones su juo dar kažkas sukirba jos viduj. - Turbūt čia buvo toji kelionė, kai jai irgi žiedą padovanojai ir paprašei tekėt už tavęs, - nusijuokė žvelgdama į Hermį. Mielai įmūrytų jo veidą į sieną, bet dar kaip tikra dama laikėsi nuo smurto. Aišku, koks skirtumas, kad ką tik paleido puodelį jam į galvą. Jei muša, tai myli. - Brangusis, tu ne turguj, kad derėtis galėtum su manim. Jei kartais savo smegenis panaudotum, tai nereiktų verkšlent dėl kažkokio susenusio porceliano, - kažkaip jautė širdis, kad čia tas arbatinukas ir sudaužytas servizas tai tik labai graži pradžia, dar truputi ir Carmela tuoj pradės daužyt langus jo namuose. Negalėjo sakyt, kad liko labai nusivylus, kad spėjo Hermis prisidengt galvą ranka. Džiaugėsi, kad nereiks vežt jo pas daktarą Niką, kuris ir pats lengvai Carmelos prisibijojo. Nors ar buvo galima jį kaltint? Per jos ir Arrheniaus draugyste jis ten tokių jo traumų sukeltų ne ko kito kaip brangiosios sužadėtinės buvo prisižiūrėjęs, kad ta baimė visai normali atrodė. Ir šiaip, vdruk tik tiek jo galvai ir tereikėtų, užvers kojas čia paskui priešais Carmela, reikės merginai vežt užkasinėt jo kad niekas nerastų. - Ir tave sudaužyt galėčiau, - mirktelėjo akele. Turbūt tik Carmela ir sugebėdavo pasakyt tokį sakinį taip viliojančiai. Hermiui taip staigiai sugriebus jos riešą jos veide iškart žyptelėjo pyktis, nors per visą kūną nuo prisilietimo nuvilnijo maloni šiurpuliukų banga, bet Carme nebūtų ji jei nebūtų išlaikiusi šalto veido. Kažkaip mintyse dabar net dėkojo jam, kad Arrhenius laikė ją už riešų, nes per tą suktuką kitu atvėju tikrai būtų susidaužius ant žemės. Bet atsidūrus taip arti Hermio net nepajuto kaip sulaikė kvėpavimą, o jos kūnas kiek įsitempė. Dabar jau jo prisilietimai tikrai varė ją iš proto. - Man atrodo, tu niekada proto neturėjai, - tyliai pasakius užmerkė akis jo lūpoms prisiliečiant prie jos skruosto. Neaišku buvo kam čia gydytojo dar reiks po šito jų susitikimo su tokiu vyro elgesiu. Stipriau truktelėjusi rankas į save išsilaisvino ir iš Marino gniaužtų. Gal visgi tikrai toks užburtas jos kvapo buvo, kad net pamiršo, kad reiktų stipriau ją laikyt. Bet visgi pabėgt nuo jo Carmela neskubėjo. Apsisukusi ir dabar jau veidu žvelgdama į Arrheniu kilstelėjo ranką švelniai uždėdama jam ant skruosto ir net nežymiai nykščiu paglostydama jo veidelį. Nu o kas galėtų pagalvot, kad net ir Carmela tokia miela gali būtų. Šiek tiek pasistiebus dabar jau ir pati palinko prie jo ausies, akimirką tiesiog taip ritmingai ramiai kvėpuodama šalia jos, - aš visada rami, - taip tyliai savo gundančiu balseliu pasakė viską užbaigdama galingu spyriu iš kėlėno vyrui į kiaušiukus, galės va implantus susidėt pas Niką. Iškart po spyrėjo, kad jau buvo taip arti jo tai pasinaudojus tą progą ir lėkštę išsitraukė iš už jo diržo. Tačiau daužyt neskubėjo. - Hmm.. Gal pasilikt ją? Juk pats sakei, kad labai daug prisiminimų ji kelia, - žiūrėjo į tą porceliano gabalą lyg rimtai svarstydama pasilikt tą lėkšte, - nors palauk, va kaip stipriai man rūpi mudviejų bendri prisiminimai, - iškart po žodžių užsimojus visą jėga tėškė lėkštę į žemę paberdama ją į tūkstančius šukių. Jeigu kuri nors iš čia sudaužytų puodelių ar lėkščių būtų galima suklijuot, tai šią lėkštę vargu ar jau bebuvo galima sutvarkyt. Casual Carmela, jeigu jau atvažiavo jo porceliano išdaužyt tai taip ir padarys.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyThu Jan 02, 2020 7:38 pm



Carmelai toliau kalbant apie Arrheniaus kekšes šis tik akeles pavartė ir kelis kart padūsavo vis į laikrodį žvilgtelėdamas bei laukdamas, kol ji galiausiai baigs tą savo kalbą, - nu jo, gal dar vardą jos pameni? Nes aš nelabai.. - visiškai ramiu veidu paklausė jos galvodamas, kad tikrai neatsimena. Apskritai nelabai atsimena to įvykio, kuris nutraukė jų sužadėtuves, viskas atrodė lyg per rūką. Tiesiog tiek dažnai apie tai girdėdavo, kad turbūt pats net pradėjo šimtu procentų tikėti šita visa istorija. Merginai ištrūkus iš jo gniaužtų akimirką supanikavo, per tas sekundes net buvo nusižiūrėjęs ant žemės gulintį akmenį, kuriuo galėtų ją atjungti ir viskas aprimtų kokiai valandai, kol ji pabustų turbūt spėtų iš tų šukių kokią lėkštę suklijuoti, kad būtų ką jai toliau daužyt, kad jo pačio sveikata nenukentėtų. Šiai atsisukus ir prigludus prie Arrheniaus šis pajautė kaip visą kūną surakino, nelabai suprato kas vyksta, buvo pamiršęs, kad ji prisiliesdama gali ne tik nudeginti, bet kažką švelnaus padaryti. Iš to išgąsčio net mažą žingsnį nejučia atgal žengė vos pusiausvyrą nulaikydamas kai ši dar ir savo lūpomis prie jo pačio priartėjo.. Ir galiausiai nei pats negalėjo patikėti, kad jį šitaip Carmela apdurinino kaip bobą su trečiu vaiku. Šiai gražiai pradėjus elgtis turbūt reikėjo dėt į kojas neatsisukant, tačiau šįkart to mažo žingsnelio atgal neužteko ir Carmelos kelias atsimušė į Arrheniaus kiaušinėlius. Staiga akyse užtemo ir pasimatė žvaigždės, plėšomas neapsakomo skausmo jis iškeliavo į kosmosą, pračiuožė Jupiterio žiedu, nukeliavo į juodąją skylę, kurioje vis dar klaidžiojo mcconaughey, paklausęs kelio atsidūrė kitoje visatoje, kur skrido ieškoti kur ta hathaway planeta. Gerai bent tiek, kad dešinysis kiaušinėlis pas jį ir taip nejautrus buvo po buvusių Carmelos darbelių ir Arrheniaus kelionė apsistojo tik kosmosu, o ne tiesiai į dangų, - mmm... - sukandęs dantis jis pajuto kaip tuoj visą kūną atjungs, gerai, kad šalia buvo Carmelos naujasis raudonas dodge, į kurį pasirėmęs susilenkė per liemenį ir kelis kartus giliai įkvėpė, - jeigu mūsų vaikai bus nesveiki, pati būsi kalta.. atsimink, - per didžiausius skausmus pralemeno vis tik savo žavingo humoro jausmo neprarasdamas. Atmerkęs akis kaip tyčia priešais save išvydo Carmelos dodge galines lempas ir sugniaužęs kumščiu sumūrijo jį į vieną iš lempų paleisdamas daug spalvotų gražių šukių išleisdamas savo paskutinį skausmą, - o dieve, ar tu matei.. tas barsukas prabėgo ir metė akmenį.. ta prasme, aš jau seniai tiek gyvūnų mylėtojams sakiau, kad barsukai nenormalūs čia gyvena.. - lėtai kvėpuodamas atsitiesė kaktą suraukdamas, jautė kaip tvinksėjo kiaušiukai iš skausmo, paskui dėl to ir reikia kekšių reabilitacijai. Atsitiesęs jis perkreiptu veidu pasisuko į Carmelą ir iš kišenės išsitraukė siaurą lipnią juostelę, - nu ateik čia.. - pasakė artėdamas link jos. Dabar supakuos ją ir išveš į mišką. 
Back to top Go down
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyThu Jan 02, 2020 10:52 pm



Už tas Arrheniaus vartomas akutes ir dūsavimus Carmei tiksliai niežtėjo kumščiai pagražint ir taip dailų vyro veidelį, kad žinotų, kad su ja geriau šitaip nežaist. - nežinau, bet tu tai esu tikra kažkur išsitatuiravęs jos vardą, - mirktelėjo akute, nors kas jau kas bet Blumstein tikrai žinojo jos vardą, o kaip galėtų pamiršt, juk ta kekšė ir sugulė kartu su jos sužadėtiniu. Dar neminint to, kad Carmela vargšei mergaitei prigrasino, kad jei prisiartins prie Arrheniaus arčiau nei per kilometrą, tai ji jos dailų veidelį sieros rūgštim apipils, o vėliau prifarširuos jos skrandį nuodais. Dar kad įsitikintu, kad toji kekšytė tikrai nesiartins prie Marino tai ir pasamdė vyrą, kad šiek tiek mergaitę pasekiotų, keistas žinutes palikinėtų ir šiaip pagasdintų. Na ir kas, kad Carmela vėliau išsiskyrė su Hermiu, visvien negalėjo jai leist būt su juo. Būtų reikėję, tai Carmela ją ir po žeme padėjus būtų, visai ne problema. Delilah aiškiai stovėjo sau ramiai besimėgaudama akivaizdžiu Arrheniaus skausmu, nes gi norėjo, kad jis pajustu bent trupinėlius to skausmo, kurį juto Carmela pamačius mylimiausia vyrą savo gyvenime su kažkokia kekše. Tai kažkaip Carmela darydama net ir žiauriausius dalykus vis kartojo sau, kad jis to vertas ir kad ji elgiasi teisingai, kad tik nepultų jam atgal į glėbį kartodama kaip jo pasiilgo. Ne ne ne, tiksliai negalėtų sau leist taip pasielgt. Jam imus svirduliuot į šalis ir galiausiai atsirėmus į jos automobilį Carme sukando dantis kartu suspausdama ir kumščius, nes kažkaip galvojo, kad arba šoks į jos mašina ir pradės bėgt iš čia, kas šiaip nelabai įmanoma buvo, kol jos dodge rakteliai su ja buvo, kitas variantas buvo, kad jam nuo kaušinių traumos susisuko smegenys ir jis dabar gal savo galva pradės jos naują meilę daužyt. - pati tą vaiką iš savo gimdos išpjaučiau dar jam net nepradėjus vystytis, - jautė, kad baigia širdis sustot jai išgirdus automobiliu lempų dūžį. - Arrheniau, - jau absoliučiai pamiršus gražias manieras grasinančiai ištarė vyro vardą nuo žemės dar ir šukę pasikeldama. Šiek tiek atsigavus nuo skausmo matant kaip jos mašina yra žalojama ir pati lėtu žingsniu nužingsniavo prie juodojo Marino automobilio ramiai praeidama pro jį šuke neblogai pagražino automobilio šoną jį subraižydama, - O dieve ar matei? Kažkokia lapė tau ką tik automobilį subraižė. Aš ir sakau, kad jos pasiutusios kažkokios, - atkartojusi vaikino žodžius parėmė savo subiniuką į Arrheniaus automobilio sparną. Bet aišku, kad neilgam, nes Marino ėmus judėt jos link ji aišku, kad automatiškai atbulomis judėjo tolyn nuo vyro. Tikrai neketino būt supančiota su lipne juosta. Ne šiandien.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyFri Jan 03, 2020 4:46 pm



- Žinoma išsitatuiravęs, tavo vardas gėlytės viduriukas, o kekšių vardai surašyti į žiedelius aplink... - pavartė akis galvodamas, kad visai nieko tatuiruotės idėja iš lempos gavosi, Arrhenius garbingai galėtų užimti kotelio vietą. Arrhenius pats gyvenime nelabai mąstė kur dingo toji tokį stiprų vaidmenį užimanti mergina vardu "kekšė", žinoma, jis yra ją sutikęs kartą netyčia gatvėje, tačiau mergina klykdama nubėgo į kitą pusę. Nemeluojant savaitę kitą Arrheniui buvo užplaukęs depresijos debesėlis, kai šis nesuprato ką negerai padarė, nes juk techniką įvaldęs tai tikrai tobulai. - tai galėtum man gal kai išsipjausi atnešt, aš išperėsiu.. - pasakė galvodamas kažin kokios lemputės vaisiaus apšildymui reikėtų, nes spintoj vis dar turėjo dėžutę su šienu kur kažkada viščiuką augino. Dar kažką žiojosi sakyti, nes Carmelos pjaustymosi tema jam davė daug minčių, bet išvydęs ją su šuke prie savo mašinos turbūt ir taip žinojo kaip visą tai baigsis, - CARMELA, net nebandyk, - dar spėjo pasakyt, bet jo ausis užgulė čaižus mašinos braižymo garsas, - nu žinai.. - pakreipė galvą sučiaupęs lūpas į vieną liniją kelis kartus įkvėpė bandydamas save nuraminti, juk čia tik įbrėžimas.. TIK VIENAS DIDELIS ĮBRĖŽIMAS ANT JO MAŠINOS. Protas net užtemo iš užėjusio pykčio ir staiga jo smegenyse įsijungė visą griaunanti jėga, atsidūręs prie jos mašinos šoninio lango, be ilgų ceremonijų alkūne stuktelėjo į langą ir išdaužęs jį užkišo ranką į vidų. Nuo vidinės durelių pusės nuplėšęs apsaugines gumas atsisuko į ją visiškai šįkart rimtai nusiteikęs šitą moterį sutramdyt. Kadangi dabar už jo smegenų vairo sėdėjo velniukas kikendamas "hihihi", šis žengęs kelis žingsnius prisivijo tolstančią, merginą ir suėmęs jos ranką atėmė tą šukę, kurią numetė kaimynui į kiemą, tik kuo toliau nuo pakvaišusios Carmelos. Kadangi ji buvo lengva kaip plunksnelė, be ilgų ceremonijų apsukęs ją vėl nugara į save sukabino abi merginos rankas ir aprišo su ta guma stipriai surišdamas bei galvodamas, kad kitą kartą bus pasiruošęs kokia virvę išmirkytą šventintame vandenyje ar bent jau mažiausiai metalinę grandinę. Apsukęs ją dar vieną ratuką pasilenkė ir vienu judesiu persimetė ją sau per vieną petį, - nu einam, nusiraminsi ir pakalbėsim.. - pasakė paplekšnodamas jai per užpakalį. Eidamas link namo durų dar spėjo su ta siaura lipenke jos abi kojas apvynioti, kad negautų iš tų kablų ir kokia kitą gerą vietą. Pasiekęs duris jas pravėrė, įnešęs Carmelą vidun neapskaičiavo ir šonu pasisuko norėdamas tas duris priverti, tačiau tai padarė truputi per anksti, tad visai švelniai, visai to net norėdamas, jos nuostabią galvelę trinktelėjo į durų staktą, - klausyk, beveik kaip per vestuves reikia nuotaką į namus įnešt, - tarstelėjo jis uždarydamas duris. Prinešęs moteriškę prie sofos iš kokio metro paleido ją laisvai minkštai kristi į tą sofą, kad būtų ne per smarkiai, bet ir ne per švelniai paguldyta.- tai dabar viskas bus taip.. - pasakė jis prisėdamas ant staliuko priešais tą sofą ant kurios dabar buvo numesta Carmela, - tu šiek tiek nusiraminsi, pasnausi ir aš tave atrišęs paleisiu.. gal arbatos? - pasakė nužvelgdamas merginą atidžiai ieškodamas kokių nors iš po batų ar kelnių išlindusių ginklų. Akimirką kitą svarstė ar derėtų jam ją apčiupinėti ir giliau kažko paieškoti, ar jos surišimas ir grabinėjimas jau bus peržengta riba. Meh. Turbūt ne.
Back to top Go down


Sponsored content

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas Empty


Back to top Go down
 

Namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 5Go to page : 1, 2, 3, 4, 5  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Arrhenius Marino-