I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Namas



 

Share
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AuthorMessage
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Namas   Namas EmptyTue Dec 31, 2019 9:27 pm


Namas::
 
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyTue Dec 31, 2019 9:36 pm



Į kiemą įsuko tamsus automobilis iš kurio netrukus išsiropštė Arrhenius. Kažką burbėdamas apie eiles prie mcdonald drive jis susirinko savo šmutkes iš mašinos ir priėjęs prie namo durų atsirakino duris. Vieną akį užmetęs į telefoną sekdamas naujienas apie savo servizą šis užėjo vidun ir nusimetęs paltą nukrito ant sofkutės. Peržiūrėjęs savo visų ex instagramus užemtė akį į atėjusią naują žinutę ir vos ją perskaičius akimirką širdis sustojo pagalvojus apie du dalykus: 1) jo buvusi sužadėtinė planuoja pasirodyti ant jo namų slenksčio su pačiu brangiausiu močiutės servizu; 2) jo medžioklinis šautuvas dar neatgabentas iš Kanados, todėl su ta moterim teks susidoroti plikomis rankomis. Atsidusęs užmetė akį į tuščią ir apšviestą indaują, kuri tik ir laukia to išsvajotojo močiutės servizo.- jau greit, mano drauge, jau greit.. - prikandęs lūpą išlemeno ir susimetęs kojas ant staliuko kažką skaitė telefone.  
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyTue Dec 31, 2019 10:59 pm



Netruko Carmela ilgai atvykti prie šio namo. Vos tik išsiuntusi paskutinę savo žinutę Marino moteris jau krovėsi daiktus, tiksliau ta sušiktai gėlėtą servizą į kažkokį maišą, aišku ne tai kad pamiršo, bet speceliai nedėjo burbulinės plėvelės, nes jos tikslas tikrai nebuvo nugabenti sveiko servizo į Arrheniaus namus. Baikit juokuos, visiškai nepanašu į Carmela. Jai tik duok progą pasidraskyt ir ji būtinai tai padarys. Įsidėjus visus daiktus į savo neseniai pirktą raudonos spalvos Dodge, galiausiai pajudėjo iš kiemo. Kadangi važiuodama į Hermio namus nevengė šiek tiek paspaust, tai po gerų dešimties minučių kelio jau įvažiavo į jo kiemą palikdama savo numėtąjį automobilį už Arrheniaus. Išlipo jau su žaisminga šypsena veide, kuri aiškiai rodė, kad čia jau gero iš Carmelos geriau nelauk. Atsidariusi bagažinę išsikėlė iš jos maišą, kur jau buvo galima girdėt, kad šiek tiek ne tik indų, bet ir duženų buvo. Čia dar viena priežastis buvo, kodėl Blumstein nevažiavo pas savo buvusį sužadėtinį ramiai, reikėjo šiek tiek prajudint tą mylimiausia vyro servizą, nes labai jau daug dulkių ant tų indų prisikaupę buvo. Nusitempusi maišą arčiau namų, praskleidė jį, išsitraukė kelias lėkštes ir negailėdama sviedė jas į namo sieną paberdama tas lėkštes į tūkstančius dalių, - BRANGUSIS, ATEIK PASIIMT SAVO SERVIZO! - šuktelėjusi nelabai laukė pasirodančio vyriškio ir toliau darbavosi svaisčiodama lėkštes, bliudelius ir puodelius į sienas ar namo duris, bet kur. Merginai svarbiausia buvo, kad dūžtu.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyWed Jan 01, 2020 12:26 pm



Berašydamas atsiliepimą apie ilgas eiles mcdonalds drive jis išgirdo kaip į kiemą įvažiavo automobilis. Puiku, servizas jau čia! Jis tik atsibučiuos su savo buvusia sužadėtinę, kurią išdavė su kažkokia kekše, palinkės vienas kitam geros kloties, ji atsiprašyt, kad šitaip negražiai apie močiutę kalbėjo ir jie.. Tik staiga jo svajas nutraukė keistas dūžis į namo sieną. Suraukęs antakius prisėlino prie durų esančio langelio ir pusę akies žvilgtelėjo į kiemą kas čia vykta. Kaip tik tuo metu virš lango atskrido puodelis ir sudužo į milijonus smulkių dulkelių, - well.. shit.. šito net suklijuot nepavyks.. - pasakė jis ir kiek atsitraukęs vėl telefoną išsitraukė, adresų knygoje susirado savo daktarą Niką ir po kelių signalo minučių šis atsiliepė kitame laido gale, - Nikai, malonu, žiūrėk, šiandien su Carmela susitinku.... aha...mh...aha, užsidengt veidą? aha...ne, kiaušiukų apsaugos neturiu.. aha.. jo.. tai žodžiu, jeigu ką traumos komanda aktyvuota? ok, iki pasimatymo, - galiausiai užbaigęs pokalbį įsimetė telefoną į kišenę ir pasiraitė savo megztuko rankoves. Kažkodėl nebuvo jokios baimės Arrheniaus veide, gal net atvirkščiai. Dėl to jis ir dievino šitą moterį, dėl to ir beveik prie altoriaus nusitempė. Jam patikdavo visai tiek jų vakarai priėmimo skyriuje, kai Arrheniui siūdavo kaktą po puodelio išpuolio ar panašiai. Net nekalbam apie tai kokie meilės ritualai laukdavo po to.. Galiausiai baigęs pasiruošimą jis pravėrė duris ir ramiai išėjo laukan paskui save jas priverdamas, - Carmela, saule.. tu jau čia, taip tyliai atvažiavai, net negirdėjau..- šyptelėjo jis lauku suspėjęs palenkt galvą į šoną kai tuo tarpu palei ausį praskriejo jo pats mylimiausias puodelis, jau su nuskilusia rankenėle. Supratęs turbūt tai, kad kol pats savimi šitos bombos nepridengs, niekas kitas nepagelbės, tad lėtu žvilgsniu pajudėjo arčiau jos, - tai kaip tu laikaisi? kaip sesuo? -  įjungęs durnių stengėsi labai jos nenervinti savo lėtais judesiais, vis tik dar nenorėjo iškeliaut į kosmosą gavęs į kaktą iš arbatinuko. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyWed Jan 01, 2020 2:23 pm



Kol Arrhenius aptarinėjo gelbėjimosi nuo kiaušų praradimo su savo daktarėliu, tai Carmela negailestingai daužė tuos gražiuosius buvusio sužadėtinio močiutės indus į jo namą. Bet ne šiaip sau daužė, su tokiu užsidegimu, kurį turbūt tik Carmela ir turėjo tokius darbus atlikinėdama. Nesugebėjo net tos žaismingos šypsenos iš savo veido pamest servizą bedaužydama. Vienas malonumas buvo. Marino pasirodžius kieme akimirkai sustojo svaidytis porcelianu lyg tikėdamasi, kad jis pasakys kažką tokio, kas ją privers sustot mėtyt visas tas lėkštes ir puodelius. Bet tai nevisai buvo tiesa. Jau jam vien ją saule pavadinus Carmela paleido lėkštę į jo pusę tyčia nepataikydama į jį, o leisdama grynai virš jo galvos tai lėkštei praskrist ir atsitrenkus į namo sieną subyrėt į šipulius. - Tu tuoj mėnulis būsi, be galvos, - grąžinusi veide tą savo šypsenėlę, kuri akimirkai buvo dingusi ir kaip tik iš maišo tą arbatinuką išsitraukė. Ne, nemetė jo jam į galvą. Akimirkai pažiūrėjo į jo automobilį, tada į vyrą, tada vėl į automobilį ir užsimojusi iš visos jėgos sviedė tą arbatinį į automobilio langą, kurio išdaužt nepavyko, tačiau akivaizdžiai buvo neblogai sutrupėjas, tai Carmela labai dėl to džiaugėsi, nors turbūt labiau džiaugėsi dėl nepataisomai sugadinto arbatinuko. Toks praradimas, vaje. Pastebėjusi Arrheniu judantį jos link akimirkai sustingo nelabai suprasdama ko jis čia sėlina kaip kokia pantera jos link. Faktas, tas lėtas judėjimas ją žvėriškai erzino, nes kaip ir žinojo, kad sėlina jis čia taip atsargiai, kad kad spėtų pasiimt tą vieną lėkštę belikusią su puodeliu, kad bent kokį servizo atminimą turėtų. Jam uždavus klausimą Blumstein tik prunkštelėjo. - Kaip laikausi? - nusijuokė ištraukdama paskutinijį puodelį iš maišo ir su akivaizdžiai patenkinta šypsena tiesiai į dešimtuką, tiksliau jam į galvą, paleisdama. Puodelis tiksliai skilo ir nukritęs Hermiui prie kojų galutinai sudužo. - dabar tikrai gerai laikausi, - pasiėmusi į rankas paskutinį likusį indą iš viso servizo kol kas nieko nedarė tik laikė tą lėkštę rankose.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyWed Jan 01, 2020 3:17 pm



Išgirdęs pirmuosius Carmelos žodžius po šitiek laiko ir dar tokius nuostabius apie likimą be galvos šis tik šyptelėjo, - mėnulis? Kokie prisiminimai.. atsimeni kaip sėdėjom Kuboje viešbučio balkone ir žiūrėjom į mėnulį? Tu atrodei taip nuostabiai, kaip ir dabar.. - atrodo pats velnias jo balsu prakalbo, būtų užtekę to, kad ji ir šiaip pasiutus čia daužosi į visas puses, o jo žodžiai dar tą degančią ugnį jos akyse pakursto. Carmelai išsitraukus arbatinuką iš to maišo, Arrhenius akimirkai stabtelėjo ir iškėlė vieną pirštą į viršų, - ne, tik ne arbatinuką.. derėkimes, palauk.. - pasakė jis sekdamas jos kiekvieną žvilgsnį, būtų padaręs bet ką pasaulyje, kad tik mašina nenukentėtų. Aišku jo kalbos perniek nuėjo, kaip šis sulėtinta eiga stebėjo, kai jo arbatinukas atsimuša į mašinos langą ir sudūžta į šimtus šukių. Nežinia kas buvo tą akimirką blogiau, ar tai, kad tas arbatinukas daugiau niekada nebus koks buvęs ir jame daugiau niekada nemirks Arrheniaus laukuose rinktos arbatžolės ar tai, kad suspindus saulei mašinos lange atsispindėjo naujai atsiradę įbrėžimai. Giliai įkvėpęs jis sugniaužė vieną kumštį ir lūpas suspaudė į vieną liniją, čia su ja neužteks kumščių, reikia sunkiosios artilerijos. Šiam nespėjus daugiau nei žodžio ištarti išvydo kaip į kaktą pareina paskutinis puodelis, kilstelėjęs ranką kaip daktaras Nikas liepė prisidengė galvą ir pajuto, kaip puodelis stuktelėjęs į jo dilbį nukrito ir sudužo į šimtą šukių palei jo kojas. Nuleidęs ranką šis žvilgtelėjo kaip nuo dūžio atsiradusi negili žaizdelė išspaudė kelis kraujo lašus, tuomet akis pakėlė į Carmelą ir žvilgtelėjo į paskutinę lėkštę, - žinai, iš šitos lėkštės valgėm pyragėlius su kremu, paskui aš tą kremą valgiau nuo tavo lūpų ir kūno.. sudaužysi ir tai? - lyg negana būtų to mėnulio akimirkų, jis dar truputėli pavartęs prisiminimų knygą galvoje išlemeno porą sakinių taip godžiai ją žvilgsniu nužvelgdamas. Tik šįkart nelaukęs, kada šita lėkštė pareis į galvą, arba vėl į mašiną jis akimirksniu atsiradęs prie Carmelos suėmė jos ranką ties riešu, laikiusią lėkštę, ir ištraukęs iš jos gniaužtų paskutinį likusį indą užsikišo nugaroje už diržo - "už tave, močiute" - suskambėjo mintis galvoje. Suėmęs jos ir kitą ranką lyg norėdamas uždėti antrankius apsuko staigiu judesiu Carmelą ir nepaleisdamas rankų priglaudė merginos nugarą prie savo krūtinės, - tavo kvapas mane varo iš proto.. - tyliai sušnabždėjo jis, kai Arrheniaus lūpos atsidūrė prie merginos ausies, - nusiraminai jau? gal gana..? - tyliu balsu toliau kalbėdamas jis lėtai priglaudė savo lūpas prie jos skruosto ir trumpai palaikęs atsitraukė su mandra šypsenėle veide. Šaunuolis, Arrheniau, taip ir toliau. Tampai liūtui už ūsų tiesiogine to žodžio prasme, daktarui Nikui prireiks ne tik traumos komandos, bet reiks parūpint Arrheniui vietą ir reanimacijoje. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyWed Jan 01, 2020 11:42 pm



Arrheniui pradėjus kalbėt apie mėnulį ir Kubą Carme atsiduso pavartydama akis, - neatsimenu, gal ten tavo kekšė buvo, o ne aš? - kilstelėjo antakį visiškai ramiai žiūrėdama į Marino, nors šiaip tai viduj tai tikrai kažkaip tą ledinę merginos širdį suspaudė pagalvojus apie tą naktį, bet net jeigu taip ir buvo, tai greičiau ji nusinuodys nei kad parodys jam, kad prisiminus keliones su juo dar kažkas sukirba jos viduj. - Turbūt čia buvo toji kelionė, kai jai irgi žiedą padovanojai ir paprašei tekėt už tavęs, - nusijuokė žvelgdama į Hermį. Mielai įmūrytų jo veidą į sieną, bet dar kaip tikra dama laikėsi nuo smurto. Aišku, koks skirtumas, kad ką tik paleido puodelį jam į galvą. Jei muša, tai myli. - Brangusis, tu ne turguj, kad derėtis galėtum su manim. Jei kartais savo smegenis panaudotum, tai nereiktų verkšlent dėl kažkokio susenusio porceliano, - kažkaip jautė širdis, kad čia tas arbatinukas ir sudaužytas servizas tai tik labai graži pradžia, dar truputi ir Carmela tuoj pradės daužyt langus jo namuose. Negalėjo sakyt, kad liko labai nusivylus, kad spėjo Hermis prisidengt galvą ranka. Džiaugėsi, kad nereiks vežt jo pas daktarą Niką, kuris ir pats lengvai Carmelos prisibijojo. Nors ar buvo galima jį kaltint? Per jos ir Arrheniaus draugyste jis ten tokių jo traumų sukeltų ne ko kito kaip brangiosios sužadėtinės buvo prisižiūrėjęs, kad ta baimė visai normali atrodė. Ir šiaip, vdruk tik tiek jo galvai ir tereikėtų, užvers kojas čia paskui priešais Carmela, reikės merginai vežt užkasinėt jo kad niekas nerastų. - Ir tave sudaužyt galėčiau, - mirktelėjo akele. Turbūt tik Carmela ir sugebėdavo pasakyt tokį sakinį taip viliojančiai. Hermiui taip staigiai sugriebus jos riešą jos veide iškart žyptelėjo pyktis, nors per visą kūną nuo prisilietimo nuvilnijo maloni šiurpuliukų banga, bet Carme nebūtų ji jei nebūtų išlaikiusi šalto veido. Kažkaip mintyse dabar net dėkojo jam, kad Arrhenius laikė ją už riešų, nes per tą suktuką kitu atvėju tikrai būtų susidaužius ant žemės. Bet atsidūrus taip arti Hermio net nepajuto kaip sulaikė kvėpavimą, o jos kūnas kiek įsitempė. Dabar jau jo prisilietimai tikrai varė ją iš proto. - Man atrodo, tu niekada proto neturėjai, - tyliai pasakius užmerkė akis jo lūpoms prisiliečiant prie jos skruosto. Neaišku buvo kam čia gydytojo dar reiks po šito jų susitikimo su tokiu vyro elgesiu. Stipriau truktelėjusi rankas į save išsilaisvino ir iš Marino gniaužtų. Gal visgi tikrai toks užburtas jos kvapo buvo, kad net pamiršo, kad reiktų stipriau ją laikyt. Bet visgi pabėgt nuo jo Carmela neskubėjo. Apsisukusi ir dabar jau veidu žvelgdama į Arrheniu kilstelėjo ranką švelniai uždėdama jam ant skruosto ir net nežymiai nykščiu paglostydama jo veidelį. Nu o kas galėtų pagalvot, kad net ir Carmela tokia miela gali būtų. Šiek tiek pasistiebus dabar jau ir pati palinko prie jo ausies, akimirką tiesiog taip ritmingai ramiai kvėpuodama šalia jos, - aš visada rami, - taip tyliai savo gundančiu balseliu pasakė viską užbaigdama galingu spyriu iš kėlėno vyrui į kiaušiukus, galės va implantus susidėt pas Niką. Iškart po spyrėjo, kad jau buvo taip arti jo tai pasinaudojus tą progą ir lėkštę išsitraukė iš už jo diržo. Tačiau daužyt neskubėjo. - Hmm.. Gal pasilikt ją? Juk pats sakei, kad labai daug prisiminimų ji kelia, - žiūrėjo į tą porceliano gabalą lyg rimtai svarstydama pasilikt tą lėkšte, - nors palauk, va kaip stipriai man rūpi mudviejų bendri prisiminimai, - iškart po žodžių užsimojus visą jėga tėškė lėkštę į žemę paberdama ją į tūkstančius šukių. Jeigu kuri nors iš čia sudaužytų puodelių ar lėkščių būtų galima suklijuot, tai šią lėkštę vargu ar jau bebuvo galima sutvarkyt. Casual Carmela, jeigu jau atvažiavo jo porceliano išdaužyt tai taip ir padarys.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyThu Jan 02, 2020 7:38 pm



Carmelai toliau kalbant apie Arrheniaus kekšes šis tik akeles pavartė ir kelis kart padūsavo vis į laikrodį žvilgtelėdamas bei laukdamas, kol ji galiausiai baigs tą savo kalbą, - nu jo, gal dar vardą jos pameni? Nes aš nelabai.. - visiškai ramiu veidu paklausė jos galvodamas, kad tikrai neatsimena. Apskritai nelabai atsimena to įvykio, kuris nutraukė jų sužadėtuves, viskas atrodė lyg per rūką. Tiesiog tiek dažnai apie tai girdėdavo, kad turbūt pats net pradėjo šimtu procentų tikėti šita visa istorija. Merginai ištrūkus iš jo gniaužtų akimirką supanikavo, per tas sekundes net buvo nusižiūrėjęs ant žemės gulintį akmenį, kuriuo galėtų ją atjungti ir viskas aprimtų kokiai valandai, kol ji pabustų turbūt spėtų iš tų šukių kokią lėkštę suklijuoti, kad būtų ką jai toliau daužyt, kad jo pačio sveikata nenukentėtų. Šiai atsisukus ir prigludus prie Arrheniaus šis pajautė kaip visą kūną surakino, nelabai suprato kas vyksta, buvo pamiršęs, kad ji prisiliesdama gali ne tik nudeginti, bet kažką švelnaus padaryti. Iš to išgąsčio net mažą žingsnį nejučia atgal žengė vos pusiausvyrą nulaikydamas kai ši dar ir savo lūpomis prie jo pačio priartėjo.. Ir galiausiai nei pats negalėjo patikėti, kad jį šitaip Carmela apdurinino kaip bobą su trečiu vaiku. Šiai gražiai pradėjus elgtis turbūt reikėjo dėt į kojas neatsisukant, tačiau šįkart to mažo žingsnelio atgal neužteko ir Carmelos kelias atsimušė į Arrheniaus kiaušinėlius. Staiga akyse užtemo ir pasimatė žvaigždės, plėšomas neapsakomo skausmo jis iškeliavo į kosmosą, pračiuožė Jupiterio žiedu, nukeliavo į juodąją skylę, kurioje vis dar klaidžiojo mcconaughey, paklausęs kelio atsidūrė kitoje visatoje, kur skrido ieškoti kur ta hathaway planeta. Gerai bent tiek, kad dešinysis kiaušinėlis pas jį ir taip nejautrus buvo po buvusių Carmelos darbelių ir Arrheniaus kelionė apsistojo tik kosmosu, o ne tiesiai į dangų, - mmm... - sukandęs dantis jis pajuto kaip tuoj visą kūną atjungs, gerai, kad šalia buvo Carmelos naujasis raudonas dodge, į kurį pasirėmęs susilenkė per liemenį ir kelis kartus giliai įkvėpė, - jeigu mūsų vaikai bus nesveiki, pati būsi kalta.. atsimink, - per didžiausius skausmus pralemeno vis tik savo žavingo humoro jausmo neprarasdamas. Atmerkęs akis kaip tyčia priešais save išvydo Carmelos dodge galines lempas ir sugniaužęs kumščiu sumūrijo jį į vieną iš lempų paleisdamas daug spalvotų gražių šukių išleisdamas savo paskutinį skausmą, - o dieve, ar tu matei.. tas barsukas prabėgo ir metė akmenį.. ta prasme, aš jau seniai tiek gyvūnų mylėtojams sakiau, kad barsukai nenormalūs čia gyvena.. - lėtai kvėpuodamas atsitiesė kaktą suraukdamas, jautė kaip tvinksėjo kiaušiukai iš skausmo, paskui dėl to ir reikia kekšių reabilitacijai. Atsitiesęs jis perkreiptu veidu pasisuko į Carmelą ir iš kišenės išsitraukė siaurą lipnią juostelę, - nu ateik čia.. - pasakė artėdamas link jos. Dabar supakuos ją ir išveš į mišką. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyThu Jan 02, 2020 10:52 pm



Už tas Arrheniaus vartomas akutes ir dūsavimus Carmei tiksliai niežtėjo kumščiai pagražint ir taip dailų vyro veidelį, kad žinotų, kad su ja geriau šitaip nežaist. - nežinau, bet tu tai esu tikra kažkur išsitatuiravęs jos vardą, - mirktelėjo akute, nors kas jau kas bet Blumstein tikrai žinojo jos vardą, o kaip galėtų pamiršt, juk ta kekšė ir sugulė kartu su jos sužadėtiniu. Dar neminint to, kad Carmela vargšei mergaitei prigrasino, kad jei prisiartins prie Arrheniaus arčiau nei per kilometrą, tai ji jos dailų veidelį sieros rūgštim apipils, o vėliau prifarširuos jos skrandį nuodais. Dar kad įsitikintu, kad toji kekšytė tikrai nesiartins prie Marino tai ir pasamdė vyrą, kad šiek tiek mergaitę pasekiotų, keistas žinutes palikinėtų ir šiaip pagasdintų. Na ir kas, kad Carmela vėliau išsiskyrė su Hermiu, visvien negalėjo jai leist būt su juo. Būtų reikėję, tai Carmela ją ir po žeme padėjus būtų, visai ne problema. Delilah aiškiai stovėjo sau ramiai besimėgaudama akivaizdžiu Arrheniaus skausmu, nes gi norėjo, kad jis pajustu bent trupinėlius to skausmo, kurį juto Carmela pamačius mylimiausia vyrą savo gyvenime su kažkokia kekše. Tai kažkaip Carmela darydama net ir žiauriausius dalykus vis kartojo sau, kad jis to vertas ir kad ji elgiasi teisingai, kad tik nepultų jam atgal į glėbį kartodama kaip jo pasiilgo. Ne ne ne, tiksliai negalėtų sau leist taip pasielgt. Jam imus svirduliuot į šalis ir galiausiai atsirėmus į jos automobilį Carme sukando dantis kartu suspausdama ir kumščius, nes kažkaip galvojo, kad arba šoks į jos mašina ir pradės bėgt iš čia, kas šiaip nelabai įmanoma buvo, kol jos dodge rakteliai su ja buvo, kitas variantas buvo, kad jam nuo kaušinių traumos susisuko smegenys ir jis dabar gal savo galva pradės jos naują meilę daužyt. - pati tą vaiką iš savo gimdos išpjaučiau dar jam net nepradėjus vystytis, - jautė, kad baigia širdis sustot jai išgirdus automobiliu lempų dūžį. - Arrheniau, - jau absoliučiai pamiršus gražias manieras grasinančiai ištarė vyro vardą nuo žemės dar ir šukę pasikeldama. Šiek tiek atsigavus nuo skausmo matant kaip jos mašina yra žalojama ir pati lėtu žingsniu nužingsniavo prie juodojo Marino automobilio ramiai praeidama pro jį šuke neblogai pagražino automobilio šoną jį subraižydama, - O dieve ar matei? Kažkokia lapė tau ką tik automobilį subraižė. Aš ir sakau, kad jos pasiutusios kažkokios, - atkartojusi vaikino žodžius parėmė savo subiniuką į Arrheniaus automobilio sparną. Bet aišku, kad neilgam, nes Marino ėmus judėt jos link ji aišku, kad automatiškai atbulomis judėjo tolyn nuo vyro. Tikrai neketino būt supančiota su lipne juosta. Ne šiandien.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyFri Jan 03, 2020 4:46 pm



- Žinoma išsitatuiravęs, tavo vardas gėlytės viduriukas, o kekšių vardai surašyti į žiedelius aplink... - pavartė akis galvodamas, kad visai nieko tatuiruotės idėja iš lempos gavosi, Arrhenius garbingai galėtų užimti kotelio vietą. Arrhenius pats gyvenime nelabai mąstė kur dingo toji tokį stiprų vaidmenį užimanti mergina vardu "kekšė", žinoma, jis yra ją sutikęs kartą netyčia gatvėje, tačiau mergina klykdama nubėgo į kitą pusę. Nemeluojant savaitę kitą Arrheniui buvo užplaukęs depresijos debesėlis, kai šis nesuprato ką negerai padarė, nes juk techniką įvaldęs tai tikrai tobulai. - tai galėtum man gal kai išsipjausi atnešt, aš išperėsiu.. - pasakė galvodamas kažin kokios lemputės vaisiaus apšildymui reikėtų, nes spintoj vis dar turėjo dėžutę su šienu kur kažkada viščiuką augino. Dar kažką žiojosi sakyti, nes Carmelos pjaustymosi tema jam davė daug minčių, bet išvydęs ją su šuke prie savo mašinos turbūt ir taip žinojo kaip visą tai baigsis, - CARMELA, net nebandyk, - dar spėjo pasakyt, bet jo ausis užgulė čaižus mašinos braižymo garsas, - nu žinai.. - pakreipė galvą sučiaupęs lūpas į vieną liniją kelis kartus įkvėpė bandydamas save nuraminti, juk čia tik įbrėžimas.. TIK VIENAS DIDELIS ĮBRĖŽIMAS ANT JO MAŠINOS. Protas net užtemo iš užėjusio pykčio ir staiga jo smegenyse įsijungė visą griaunanti jėga, atsidūręs prie jos mašinos šoninio lango, be ilgų ceremonijų alkūne stuktelėjo į langą ir išdaužęs jį užkišo ranką į vidų. Nuo vidinės durelių pusės nuplėšęs apsaugines gumas atsisuko į ją visiškai šįkart rimtai nusiteikęs šitą moterį sutramdyt. Kadangi dabar už jo smegenų vairo sėdėjo velniukas kikendamas "hihihi", šis žengęs kelis žingsnius prisivijo tolstančią, merginą ir suėmęs jos ranką atėmė tą šukę, kurią numetė kaimynui į kiemą, tik kuo toliau nuo pakvaišusios Carmelos. Kadangi ji buvo lengva kaip plunksnelė, be ilgų ceremonijų apsukęs ją vėl nugara į save sukabino abi merginos rankas ir aprišo su ta guma stipriai surišdamas bei galvodamas, kad kitą kartą bus pasiruošęs kokia virvę išmirkytą šventintame vandenyje ar bent jau mažiausiai metalinę grandinę. Apsukęs ją dar vieną ratuką pasilenkė ir vienu judesiu persimetė ją sau per vieną petį, - nu einam, nusiraminsi ir pakalbėsim.. - pasakė paplekšnodamas jai per užpakalį. Eidamas link namo durų dar spėjo su ta siaura lipenke jos abi kojas apvynioti, kad negautų iš tų kablų ir kokia kitą gerą vietą. Pasiekęs duris jas pravėrė, įnešęs Carmelą vidun neapskaičiavo ir šonu pasisuko norėdamas tas duris priverti, tačiau tai padarė truputi per anksti, tad visai švelniai, visai to net norėdamas, jos nuostabią galvelę trinktelėjo į durų staktą, - klausyk, beveik kaip per vestuves reikia nuotaką į namus įnešt, - tarstelėjo jis uždarydamas duris. Prinešęs moteriškę prie sofos iš kokio metro paleido ją laisvai minkštai kristi į tą sofą, kad būtų ne per smarkiai, bet ir ne per švelniai paguldyta.- tai dabar viskas bus taip.. - pasakė jis prisėdamas ant staliuko priešais tą sofą ant kurios dabar buvo numesta Carmela, - tu šiek tiek nusiraminsi, pasnausi ir aš tave atrišęs paleisiu.. gal arbatos? - pasakė nužvelgdamas merginą atidžiai ieškodamas kokių nors iš po batų ar kelnių išlindusių ginklų. Akimirką kitą svarstė ar derėtų jam ją apčiupinėti ir giliau kažko paieškoti, ar jos surišimas ir grabinėjimas jau bus peržengta riba. Meh. Turbūt ne.
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptyFri Jan 03, 2020 11:42 pm



- hmm.. tai gal nori kekšių vardais pasidalint? kažkaip visai mielai skirčiau laiko su jomis susipažint. su pastarąją tavo kekšyte labai malonų pokalbį turėjom, - visiškai susižavėjo ta mintim tuos gėlyčių lapelius išžudyt. Čia gal daugiau net principo reikalas buvo, kad kokia kekšė nesisukiotu aplink jos Arrheniu nei kad kokie užsilikę jam jausmai, kurių buvo. Tikrai buvo. Bet Carmela vargu ar būtų galėjus pripažint, kad vis dar nepavyko jai šito asilo iš savo širdies išplėšt. Nors turbūt tai buvo ganėtinai normalu. Carmela šiaip bet kokiam vyrui ant kaklo nesikardavo, čia gal reikėjo padėkot visoms gyvenimo klaidoms, kurias buvo padarius begyvendama Australijoje. Tai nebūtų buvę galima pasakyt kad ir patį Arrheniu labai lengvai į širdį įsileido. Bet kad jau anas ant tiek užsispyręs buvo ir rankų nenuleido, tai galiausiai gavosi kaip gavosi. Ir kažin ar kažką ji keistų, jei galėtų atsukt laiką atgal. Nes ji dievindavo kaip jie sugebėdavo iš karo lauko tiesiai vienas kitam į glėbį pult. Nei vienam nereikėdavo nė minutės papildomos papykt. - su tavo perėjimu manau vaikas ir be galvos galėtų išsivystyt, - prunkštelėjo stengdamasi bent minimaliai suvaldyt juoko bangą, kuri čia rodės bet kurią akimirką būtų galėjus prasiveržt. Nors mielai būtų pastebėjusi kaip Arrhenius tėviškai prižiūri net ne vaiką, o tiesiog gemalą pasidėjęs po šildančia lempa ant šieno, tiksliai kaip kokį viščiuką, o ne busimą vaiką. Carmelos tai visiškai nejaudino ir nestabdė prašymai ar paliepimai nebandyt niokot vyro automobilio. Visiškai nesutramdoma buvo. Nors.. Turbūt vienintelis vyras visam pasaulį, kuris sugebėdavo sutramdyt ir suistvarkyt su Carmela ir buvo Arrhenius. Va atrodydavo jau, kad moteris visiškai pasiuto ir pradės viską daužyt ir griaut aplink save, bet tada pasirodo super berniukas Marino, padaro kelis savo klasiškus surišimo triukus ir Carmela jau angelėlis. - AR TU JUOKAUJI?! - jam jau išdaužus langą pradėjo klykt. Nu pardon, neseniai pirktas automobilis, o jau toks apniokotas. Neesmė, kad tokie kaip Arrhenius ir Carmela galėjo ne po vieną tokį automobilį nusipirkt, visvien skaudėdavo, kai jis taip negailestingai niokojamas būdavo. Jam jau artėjant su guma jos link dar bandė kažkokią super mergaite pavaidint ir pabėgt nuo jo, bet jau kai pagavo tai pagavo ją. - KĄ TU DARAI?! PALEISK MANE, - aiškiai nepasidavė bandydama ištrūkt iš vyro gniaužtų musitydamasi ir klykaudama, bet tai ką ji čia vargšelė prieš vyrą pasipriešins. Na ir kas kad dar ne vieną tokį yra paguldžius po žeme, bet kažkaip prieš Arrheniu pasipriešint nebūdavo taip lengva. O gal čia tiesiog sudėliota viskas taip buvo, gal jiem tiesiog priklausė gyvenime visą laiką pyktis ir taikytis, muštis ir mylėt, nes kažkaip net ir iki išsiskyrimo jų santykiai kaip amerikietiški kalneliai buvo, jeigu ryte abu laimingi būdavo ir glėbesčiuodavosi ir viskas gerai būdavo, tai nereiškia, kad vakare nebandys pasmeigt ant peilio vienas kito. Bet panašu, kad tiek vienam, tiek kitam tai tiko, kartais net pagalvodavo Carmela, kad kažin ar ilgai temptu ji, jeigu viskas gražu būtų ir nebūtų į ką indų pamėtyt. Nes jeigu kokią kaktą ir praskeldavo Arrheniui tai visada ji ir būdavo ta, kuri veždavo jį pas daktarą Niką, kuris ten jau viską sutvarkydavo ir tada jau balandėliai važiuodavo abu laimingi namo susitaikę. Aišku Carmela taip lengvai nepasidavė bandė dar kaip nors ištrūkt iš visų tų supančiojimų, bet kai tik atsidūrė ant Marino peties tiksliai bent jau tam kartui pasidavė, nelabai ką ištikro ir galėjo jau padaryt, kai tiek kojos tiek rankos supančiotos buvo. Rami buvo tik kol pajuto galvos skausmą, kai pastaroji Arrheniaus dėka su stakta pasibučiavo, - Tu asile, žiūrėk kur eini, nes jeigu gausiu galvos sutrenkimą, tai vėliau tau kiaušus nupjausiu, - pradėjus ten isteriškai jau muistytis ant jo peties pradėjo bambėt visa nepatenkinta. Nu atsiprašau, negana čia kai kumele kokią supančiojo, bet dar ir galvą jos į duris tranko. O kas vėliau slaugys ją, kai kokią atmintį prasras galvą neblogai atidaužius. Taip neblogai pliumptelėjus ant tos sofos nepatenkinta sužaibavo akimis dar atsidusdama, - galėjai stipriau mest, gal būčiau kokį pilvą susitrenkus, vaiko netekus, tada jau tiksliai gyvenime tėvu nebebūtum, - metų kozeris Carmelos čia bus turbūt. - Tai gal atrišk ir tada pasikalbėsim? Ar esi ant tiek viščiukas, kad manęs bijai, todėl dabar laikysi čia surišta, marinsi badu kol prarasiu visiškai jėgas ir nebegalėsiu nieko tau padaryt? - viską paskubomis susakius dar kilstelėjo antakį kaip kokią undinėlė išmesta į krantą begulėdama ant tos sofos. - Viskio tikrai neatsisakyčiau, - išspaudė dar tokią malonią šypseną, nes jeigu dar čia kažkoks pokalbis jų laukia, tai norėtų ji bent jau išgert ko nors stipresnio ir pasiruošt tam jų pokalbiui.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptySat Jan 04, 2020 1:48 pm



- Tai žinoma, ne tik vardais galiu.. buvo tokia Kristin, šviesių akių, o figūra, tai mmm... - sumykė rankomis ore pademonstravęs jos apvalumus, praktiškai seilė nubėgo atsiminus,- taip tiesiog delne net netilpo.. - laikydamas rankas delnais į viršų žiūrėjo tai į vieną savo ranką, tai į kitą, - buvo dar tokia Fernanda, tamsesnė, į tave panaši, tai meh, ne tokie įspūdingi rodikliai, - pasakė toliau spaudinėdamas galvoje tą didelį raudoną durniaus mygtuką. Šaudydamas random merginų vardus iš neseniai matyto serialo jis leido savo fantazijai šėlti, kadangi kažkaip paskutinėmis akimirkomis jam pačiam užėjo noras Carmelą žaloti. Bet kadangi jis peiliu čia ją pjaustyti kaip ir niekad negalėtų, pasirinkęs kitą ginklą pliurpė toliau tampydamas jos ir taip plonas nervų stygas. Leisdamas Carmelai surištai įsitaisyt ant sofos išsitraukė kelias mašinos lempos šukes iš savo kumščio. Betraukiant tas šukes užėjo toks keistas dejavu jausmas ir sužaibavus jo neuronams smegenyse šis nukeliavo į vieną dieną, kai kartą tepė sumuštinį Carmelai ir neatšildė iš šaldytuvo ištraukto sviesto, tad betepant minkšta duona suplyšo. Tą kart į jo kumštį smigo stiklinės šukės, bet po to sekė itin karštas meilės ritualas vonioje. Nejučiom net Arrheniaus oda pašiurpo prisiminus, kol galiausiai šis papurtęs galvą grįžo į realybę kai mergina prabilo. - kokio vaiko netekus..? - kiek suraukė antakius jausdamas, kad šįkart truputi buvo per ilgai į savo kosmosą išskridęs ir kažką ryškiai praleidęs, net akis į jos pilvą pasuko, sunku buvo suprast, kai su tokiais laisvesniais marškinukais buvo. Neee. Ne tiek durnas, kad patikėtų. Turbūt.. Daugiau nieko nekomentavęs ta tema klausėsi ką toliau ji kalbėjo, nelabai girdėjo ką ji pliurpė, nes besėdint ir bežiūrint į ją kilo tik viena mintis "kodėl norisi taip jos lūpų", tačiau netrukus merginos monologas palinko prie pačios įdomiausios ginčo dalies - derybų. Išgirdęs jos pasiūlymą apie atrišimą jis tik pradėjo garsiai juoktis per visą kambarį, kad net jo augintis vėžlys Deimantukas (pavadintas draugo Amiro garbei) susispietė į kampą, - ar aš durnas? galvoji, kad vakar gimiau..? - vos gaudydamas orą toliau juokėsi, net presą paskaudo, kelis kartus sau net per koją paplekšnojo galvodamas, kad šitą Carmelos frazę įsirašys į jai skirtą dienoraščio skiltį, - atrišk sako... gal po savaitės kokios ir atrišiu.. - atgavęs savo normalią spalvą ir kvėpavimą jis dar kart nužvelgė merginą, nerizikuos tikrai savo ir Deimantuko gyvybe, tad pakilęs nuo stalo pradėjo nuodugnią patikrą - rankom prisilietė prie merginos, pradėjo šįkart nuo kojų. Lėtai delnais slinkdamas per jos kūną bei ieškodamas neaiškių daiktų kiek ilgiau užsilaikė prie Carmelos užpakaliuko, - papilnėjai..? - kilstelėjo antakius toliau tęsdamas paiešką, labiausiai jį domino krūtinės sritis. Ne tik dėl to, kad jam reikia maigyti tuos mangus, bet ir dėl to, kad už liemenėlės ji mažiausiai bazuką galėjo užsikišti. Pagraibęs ir pasidžiaugęs kiek norėjo galiausiai atsitraukė nuo jos nieko įdomaus neradęs. Leisdamas jai išlieti nervus po apgraibymo jis nukulniavo lėtai prie baro, pravėręs jį porą butelių pastumdė. Žinojo, kad merginai bent 10 minučių prireiks atvėsti, tad niekur neskubėjo. Galiausiai išsirinkęs viskio butelaitį dar porą stiklų pagriebė, na dar ir šiaudelį Carmelai. Grįžęs viską išsidėliojo ant stalo bei įpylęs kelis grukšnius į abi stiklines į merginą pažvelgė galvodamas kaip ją dabar išlankstyt. Gerai, kad gyvenime turi daug metų tetrio žaidimo stažo, suėmęs ją už petukų pasodina patogiai dar į pagalvę paremdamas, kad nenusvirtų į šoną, viskio taurę jai ant krūtinės pastato šiek tiek už marškinukų užkišdamas, kad laikytųsi ir įmerkęs šiaudelį prie jos lūpų pasuka, - dar pus pageidavimų..? - paklausia super meiliai, kad net pačiam širdis apsalsta, tuo pat metu klesteli šalia merginos su savo taurele bei pasilenkęs lengvu judesiu jos telefoną iš kelnių ištraukia. Nuskanavęs jos piršto atspaudą atsirakina telefoną, - nu pažiūrim.. - atsidūsta, taip jauku namie jau seniai nebuvo, kai jis čia gali smagiai pasiglaustyt prie savo beveik buvusios žmonos, kuri negali šiuo metu jo sužaloti. Aišku kas buvo įdomiausia telefone, tai žinutės. Vos užėjus į jas užkliuvo akys už Leonardo vardo, akimirką kitą pagalvojo ar čia į Arrheniaus ex jo lošimų draugelis kėsinasi. Užėjęs į žinutes keletą jų perskaito, - mm, karameliniai prieskoniai.. kaip subtilu,- šyptelėjo, bet viduj tai pzdc užvirė pragaras.. karameliniai prieskoniai. Gerai, kad ta pragaro ugnis jam veido išraiškoje neprasimušė, nes būtų per sekundę čia ir Leo surištą atitempęs, galėtų trise šeimą pažaisti. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptySat Jan 04, 2020 3:11 pm



Jam pradėjus apie savo kekšes pasakot Carmela tik sukando dantis stengdamasi kuo ramiau kvėpuot, kad tik neparodytų, kad jai čia rūpi kokios kekšės aplink jį staiposi, nors viduj tai toks šūdas virė dabar, kad turbūt jei sustatytum visas moteris, kuriom Arrhenius bent minimalų komplimentą yra pasakęs, akim mirktelėjęs ar jos kaip nors įdomiau į jį yra pažiūrėjusios, tai turbūt nesvarbu koks tų moterų būrys bebūtų ji visas jas išskerdus vienu kartu buvo. O Carmela tikrai tam sugebėjimų turėjo. Labai norėdama būtų galėjus ir visą vyrų armiją užverst, ypač jei tik pasiruošt galėtų, tai turbūt net ir sunkiosios artilerijos jai nereikėtų traukt, užtektų gardžią vakarienę vyriškiams pagamint su žiupsneliu mirtinų prieskonių ir žiūrėk vienas po kito kojas užverstų. - abu gerai žinom, kad panašios į mane niekada gyvenime nerasi, - prunkštelėjo jam prakalbus apie išgalvotąją Fernandą. Čia buvo faktas, kad vargu ar būtų galėjęs Arrhenius rast tokią, kuri čia taip ardytusi kaip Carmela ir su kuria taip smagu gyvent būtų kaip buvo su ja. Nes jei jau būtų nepatikę jų gyvenimo nuotykiai, tai kažkaip Carmela buvo linkus manyt, kad jau senų seniausiai būtų jis ją per langą kokį išmetęs ar į maišą supakavęs ir į kokį mišką išvežęs, kad išsilaisvinus iš maišo galėtų dar šiek tiek paklaidžiot ir nusiramint. Begulint Carmelai ant tos sofos kažkaip sunkiai jai sekėsi patogią poziciją rast, tai vis muistėsi ten kaip tikra undinėlė nepatenkinta, kad bangos ją į krantą išmetė. Nors kur tau čia patogu galėjo būt, kai rankos abi už nugaros surištos buvo. Jau jautė kaip toji ranka ant kurios gulėjo buvo tirpt pradėjus, tai mintyse dar šiek tiek Arrheniu pakeikė už tokį neadekvatų elgesį, bet galiausiai tiesiog atsiduso. Nebuvo durna, suprato, kad kuo daugiau putosis tai tuo ilgiau ji gulės čia supančiota ant sofos, tai jau iš paskutiniųjų stengėsi jokio komentaro nesakyt. Ramino save tik mintimi, kad vėliau išsilaisvinus galės atlupt Arrheniu taip, kad tikrai gyvenime vaikų neturės. Nežymiai susiraukė Marino paklausus apie kokį vaiko netekimą ji kalba, tačiau į jo užduotą klausimą visgi neatsakė, nes akimirkai net pasigailėjo tokiu savo juokučiu. Nes net jeigu dabar tai pasakė juokais, tai pati nežinojo ar čia tikrai tik juokai buvo. Nes pastaruoju metu buvo spėjusi aptikti keletą nėščiosioms tinkančių simptomų, o ir pms'as kiek vėlavo, bet kažkaip Deli neleido sau pagalvot apie kažkokį galimą neštumą. Nes visų pirmą vaikas būtų ne laiku ir ne vietoj, o visų antrą tai vargu ar su tokia Carmelos gyvenimo rūtina jis iš vis išvystų pasaulį. Tai nors ir buvo užsirašius pas gydytoją, tačiau vizitą vis atidėliodavo primesdama sau daugiau darbo. Nes o ką ji darytu. Staigi iš kovinės audrelės taptų ramunėle? Vargu. Kažkaip akimirkai tai net erzint ją buvo pradėję, kad viskas taip ramu paliko, jokių automobilių gadinimų, jokių servizų daužymų, guli ji rami kaip ėriukas visą apraišiota, Arrhenius sėdi priešais klausosi visų jos bambėjimų. Per daug nuobodu net pasidarė. Jam pradėjus juoktis taip garsiai, kad net ausis norėjosi prisidengt, Carmela tik akis pavartė, - gal ir ne pirmą dieną gimęs, bet tikrai durnas, - šyptelėjo nė akimirkai nepatraukdama žvilgsnio nuo Arrheniaus, o į ką jai daugiau ištikro reikėjo žiūrėt. Visgi kad ir kaip bebūtų tai gražiausias vaizdas dabar priešais ją sėdėjo ir turbūt rezgė planus kaip čia dar labiau Carmela paerzint. - Ar tikrai manęs taip bijai, kad negali manęs atrišt? - kilstelėjo antakį, nes tiksliai norėjo greičiau iš tų gumų ir lipnios juostos pančių išsilaisvint ir tikrai ne dėl to, kad galėtų pult smaugt Arrheniaus, o dėl to, nes ši jos pozicija tikrai nebuvo pati patogiausia, o ir ta lipni juosta ant koju gi ne šilkas buvo. Jam vėl ėmus prie jos artėt Carmela klasiškai bandė trauktis, bet vos tik pasistūmus visu kūnu atimušė į sofos atlošą ir tyliai suurzgė nepatenkinta. - Ką tu čia sugalvojai? - jam jau prisilietus prie jos kojų kiek įsitempė nuo prisilietimo, dar pasimuistė ant tos sofos lyg rodydama nepasitenkinimą tokiu savęs išnaudojimu, bet užmerkus akis ir sukandus dantis palaikė save ramią, kad tik neparodytų jokio ženklo, kuris leistų Marino pagalvot, kad mergina būtų galėjus pasiilgt jo prisilietimų ar dar ko. Bet leido sau šiek tiek pasimėgauti kiekvienu vyro prisilietimu, pabambėjo jam kiek apsistojus ties jos krūtine, nes nu jeigu būtų prisilėpus ginklų čia, tai jau seniai būtų visą savo turimą arsenalą išsitraukus ir sulupus jį kaip obuolį. Jam galiausiai pabaigus patikrą ir nuėjus toliau Carmela lengviau atsikvėpė. - Tu visiškai nenormalus esi, - aiškiai nepatenkinta buvo jo elgesiu, - aš tau pristačiau tą servizą, o tu čia taip elgiesi su manim, - pabambėjo dar nepatenkinta visa ir kol viskio ieškojo dar bandė ji kaip nors išsiraizgyt iš tos gumos, kuria buvo aprištos jos rankos, bet kojom tik pasidaužė į sofą kaip žuvis su uodega išmesta į krantą ir viskas. Arrheniui galiausiai sugrįžus atgal ir pasodinus ją Carmela tik tada įsitikino, kad toji ranka ant kurios gulėjo tikrai jau nutirpus buvo, nes jautė tuos tūkstančius adatėlių bėgiojančių per ranką tai kelis kartus pasiraukė bandydama šiek tiek pajudint pirštus. Gavus viskio grynai priešais save, nes tas šiaudelis jai grynai priešais veidą tabalavosi, labai neskubėjo pult jo gert, nes akimirkai vėl susimąstė apie tą vako bajerį, kurį neseniai kaip metų kozerį panaudojo ir pasvarstė, kad tikrai nėra tokia žiauri, kad kenktų savo paties kraujui, tai pabijojo rizikuot, nors neaišku čia buvo ar gavus proga neužsivers viso viskio butelio. Nenuspėjama Carmela būdavo, niekada negalėjai žinot kas jos galvoje. - Taip, norėčiau būt atrišta, - ramiai pasakė, jau net nebesiputodama, kas jau šioks toks žingsnis buvo. Nors šiaip Carmela visada žinodavo kaip reikia žaisti atsidūrus tokiose situacijose, tai čia nieko naujo, kad dabar tokią ramunėlę vaidino. - Arrheniau, padedi telefoną, - dabar jau piktu balsu paliepė jam pasiėmus jos telefoną ir jį atrakinus. Akies krašteliu patikrino ką jis ten veikia, nors šiaip kažin ar reikėjo tikrint, kai žinojo, kad tikrai eis žiūrėt žinutes. Tai jam pakomentavus karamelinius prieskonius Carmela pavartė akis. -Hmm.. Žinai Leo labai žavus vyras, labai daug visko moka, - taip labai dviprasmiškai leptelėjo, nors šiaip tarp jų niekada nieko nebuvo, bet nereiškė, kad Carmela negali šiek tiek Arrheniaus už piršto pavedžiot.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptySat Jan 04, 2020 4:33 pm



Carmelai prakalbus apie tokios kitos kaip ji paiešką jis tik antakius kilstelėjo šalia jos mielai įsitaisęs bei galvodamas ar tikrai tokios moters jam dar vienos reiktų. Gerai, kad buvo jaunas ir Carmelos išpuolius galėjo atlaikyti, o dabar Arrhenius ne jaunyn eina ir žaizdos lėčiau gyja, nors jų skyrybos čia ne taip ir seniai įvyko, tačiau per tą skyrybų laiką vyrukas spėjo gal 10 metų pasenti. - nu jo, gal ir nerasiu.. - trumpai lepti tyliai, realiai turbūt net Carmela jo žodžių negirdėjo. Iš esmės tos naujos ir ieškot šiuo metu neprireikė kai šešėlių valdovė, t.y. Carmela, vis dar tebebuvo jo gyvenime. Apskritai turbūt daugiau gyvenime niekada ir nepasiruoš apžieduoti kitos merginos, kadangi Carmelą jis nesveikai mylėjo, turbūt ir taip pat lygiai nesveikai tebemyli. Ir net greičiausiai "nesveikai" buvo geriausias apibūdinimas vienu žodžiu kokie jų nuostabūs santykiai buvo. Juk dėl šitos bobelės jis galėjo kalnus nuversti, padaryti tiesiog bet ką pametęs galvą. Pajautęs kaip net širdį slėgt pradėjo ta kambaryje nusistovėjusi ramybė ir tas paprastas kontaktas besėdint su Carmela pasirėmus petis į petį, jis atsitiesė kiek nutoldamos nuo merginos, - aš tave atrišiu.. - pasakė ramiu balsu ir vienu gurkšniu ištuštino visą rankoje laikytą viskio stiklinę, pastatęs ją ant staliuko ramiai pasisuko į ją. Net pats viduje turbūt labai nustebo, kad šitus tris žodžius ištarė, dažniausiai Carmelą minimum pusdienį surištą reikdavo palaikyt, kad būtų tikras, jog ši vos atrišus nepuls dantimis jam į kaklą, - bet jeigu tu mane žalosi, aš tave nusinešiu į miegamąjį ir pamylėsiu kaip niekad gyvenime - pasakė toliau ramiu veidu į ją žiūrėdamas. O tai gudruolis šaunuolis Arrhenius sugalvojo kaip čia nuostabiai Carmelai pagrasinti, jis net neabejojo, kad šitas jo gudruoliškas planas bus veiksmingas. Išduodamas ją su kita moterimi turbūt užkirto bet kokį kada nors įmanomą kontaktą tarp jų, bent jau taip vyrukas manė, nes šventai tikėjo tai ką matė savo akimis - visiškai abejingą Carmelos veidą. Žinoma, turbūt psichozės apimtas jis maža širdies dalimi norėjo, kad ji jam taip gerai trinktelėtų, kad jis atgaliomis visą tą energiją jai savo miegamajame grąžintų. Keletą sekundžių patylėjęs jis paėmė iš merginos viskio taurę, kuri buvo net paliesta, bet jis gal iš tiesų per durnas yra, kad kažkokius požymius suvestų, galbūt kai vakare rašys šio pasimatymo apžvalgas kokį ryšį ir pastebės. Pastatęs stiklinę ant staliuko jis pasilenkė arčiau merginos, galėjo žinoma apeit ją, šonu paverst ar panašiai, bet šiuo atveju kontakto vengti jis nė nebandęs. Atsidūręs per kelis centimetrus nuo merginos savo lūpomis jis valiūkiškai mirktelėjo akele, vis tik šiuo atveju suprato, kad įjungtas smegenyse durniaus mygtukas jam leidžia mažiau viską į širdį imt ir paprasčiau bendrauti. Užkišęs rankas dar truputi ją pagrabaliojo, nes tai turbūt buvo paskutinis šansas šį vakarą jau ir pasiekęs jos rankas pakrutino tą susuktą mazgą. Atrišęs jos rankas lyg niekur nieko, ramiu veidu žvelgė tiesiai mirčiai į akis, t.y. į Carmelą, - prisiklijuosi atgal..? - paklausė iškėlęs rankoje tas Carmelos dodge apsaugines gumas, juk nepamirš dar kartą merginai per nervus pagroti, kad jos naują pirkinį šitais suniokojo. Numetęs tas gumas ant stalo pats įsitaisė vėl į sofos atlošą atsiremdamas, net pats nustebo kaip taip ramiai gali elgtis kai tiesiog jaučia mirties alsavimą, tačiau labiau už mirtį šiuo atveju jam rūpėjo Carmelos telefonas ir tos Leo žinutės. Nes nu jis buvo žiauriai pavydus, žiauriai ir tas pavydas juolab neišblėso iki šios. Gal net labiau pavydus nei Carmela, nes kiekvieną savo ryta pradeda nuo Carmelos insta apžvalgos, pažiūri kas jos foto laikina, raportuoja tada juos administracijai, kad užblokuotų. - aš net neabejoju, kad moka.. - sumurmėjo ryškiai nepatenkintas, nes ne taip kaip Carmela, ilgai ramaus veido išlaikyti negali, tad net ir šiuo metu jo kakle iššoko porą venų iš to pykčio. Kažkaip netyčia skrolines toliau per jos žinutes pamatė, kad Carmela gavusi vizito atšaukimo patvirtinimą iš gydytojo, - kas tau yra, sergi..? - paklausė atsukdamas ekrano telefoną į ją rodydamas tą žinutę. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas EmptySat Jan 04, 2020 5:55 pm



Šiaip Carmela net neleido sau pagalvot apie Arrheniaus kitos tokios kaip ji ar iš vis visiškai kitokios paiešką. Nes tokiu atvėju, jei tik jis užmautų žiedelį kokiai kitai merginai, tai faktas, kad Carmela jau su visam galėtų šitą savo asilėlį pamiršt. Nebent būtų pasiryžus išžudyt kiekvieną jo naują sužadėtinę, tada gal dar ir liktų kokia galimybė jiems anksčiau ar vėliau vienam pas kitą sugrįžt. O Carmela bet kokiu atvėju bent jau kol kas nenorėjo prarast vilties, kad visa tai nepabaiga ir kad gal kokį rytą atsikėlus ras su šuke išraižytą savo mašiną su prašymu sugrįžt pas Arrheniu. Nors čia daugiau Carmelos charakteris trukdė turbūt jiem vėl vienam pas kitą sugrįžt, nes kur tau čia ji dabar atleis jam už tai, kad su kažkokia kekše davėsi, nors anas ir dievagojosi prieš jai išeinant, kad ji šūdo vietoj jam ir visiškai nieko nereiškia, bet Carmela turbūt tada pirmą kartą gyvenime apsemtom nuo ašarų akim bėgo tik tolyn neatsisukdama. Nes o kaip kitaip ji būtų galėjus pasielgt? Ai pizdum, varom mes gal dabar pasimylim ant karštųjų ir viskas ok bus. Greičiau būtų gerklę perpjovus jam iš to pykčio. Tai paverkus kelis vakarėlius atsigavo, palaukė kol ją užvaldė tik pyktis, o ne liūdesys ir davai į trasą šakotis. Aiškiai neišgirdo to tylaus vyro pareiškimo, nes nuo to jo artumo tai turbūt jai ir ausyse spengt buvo pradėję. Atrodė, kad visas kūnas tiesiog degė nuo to noro tiesiog spjaut į visus savo principus ir pult jam į glėbį. Gal taip ir būtų padarius, jei rankos dabar nebūtų supančiotos, bet dėl to ir dėkojo mintyse Arrheniui, kad nuo tokių veiksmų ją sulaikė. Jam staiga šiek tiek atsitraukus Carme kiek pasimetė nesuprasdama kame čia šuo pakastas, - Atriši? - su lengva nuostaba balse dar perklausė, nes ir pati buvo nusiteikus čia kokią dienelę visa supančiota pasėdėt, nes kažkaip įprasta būdavo, kad Carmela taip greitai nenusiramina. Jam toliau išsakius sąlygas Carmela per plauką sutramdė savo šypsenėlę. Nu geniali mintis gi buvo, nes jeigu Carmelai po jų išsiskyrimo visikai nusišikt ant Arrheniaus būtų ir nenorėtų daugiau gyvenime turėt jokio fizinio kontakto su juo tai turbūt ir nemuštų jo, nes dabar jau persimetęs per petį nerištų jos, o neštusi tiesiai į miegamąjį. Tik va kas nežinoma buvo, kad kažkaip toji sąlyja ir Carmela lengvai pakurstė. Jautė, kad dabar kaip niekad stipriai jaučiasi jo pasiilgus ir kaip niekad stipriai norėtų vožt jam snukin, kad jis vėliau galėtų Carmelai išsiliet lovoj. Jam aiškiai tyčia taip prisiplojus prie jos ir dar akute pamerkus Carmela klasiškai šaltu žvilgsniu pažiūrėjo tiesiai į Arrheniu, bet tuo pačiu iškart ir nusuko veidą nuo jo. Tai kol ten jis grabaliojosi ir atrišinėjo ją pas Carmela galvoj grynai du velniukai ginčijosi. Vienas buvo ne toks bjaurus velnias, o kitas visiškas velnias. Vienas sakė vos tik Marino atlaisvins jai rankas griebt tą gumą ir pasmaugt jį, o kitas sakė dar luktelt ir pavaidint, kad čia visiškai netyčia jam stuktels į kaktą iš kokio stiklo viskiui. Taip atsiktinai ir nekaltai. Jokio komentaro aišku nepalieka ties vyro sąlygomis tiesog svarstydama kaip čia geriau pasielgus būtų kantriai laukia kada jai bus atrištos rankos. Galiausiai išsilaisvinus ir Arrheniui pasitraukus nuo jos Carmela šiek tiek patrynė savo riešus pagaliau išėjusius į laisvę. - Gali pasilikt kaip prisiminimą, kokią aš geraširdė, nes nepasmaugiai su ta guma tavęs, - perdėtai saldžiai šyptelėjusi pasilenkė ties kojomis pradėdama krapštytitą lipnią juostą, bet kadangi Marino pasistengė belekaip ją užklijuodamas, tai jai nelabai sekėsi ir nuplėšt ją sau nuo kojų. Tai kaip tikras vėlykinis zuikutis atsistojo nuo sofos, apsidairė ir tiesiu taikymu nustraksėjo ten kur indų matė. Turbūt pati praeitam gyvenime koks porcelianinis arbatinukas buvo gal. Pasiėmus iš spintelės lėkštę be jokio gailesčio sudaužė ją į pačią spintelę ir su šuke perpjovė tą lipnę juostą tarp kojų ir numetusi tą lėkštės dalelę nusiplėšė lipnią juostą sau nuo kojų. - Arrheniau, ar tu pavydi? - jau nebesuvaldydama šypsenėlės veide paklausė dar nespėjus nuo žemės pakilt, kur sėdėjo kol nusiplėšinėjo lipnią juostą sau nuo kojų. Nesugebėjo praleist pro akis to jo nepatenkinto veido, tai aiškiai suprato, kad neliko labai sužavėtas Leo draugyste su Carmela. O dėl instagramo, tai Carme vis pamastydavo, kur dingsta tie vaikinukai, kurie parašo jai ir jų profilių paskui jai net neberodo instagramo dm. Bet nelabai ten gilinosi kame čia reikalas, nors turbūt sužinojus, kad už viso to Arrhenius slepiasi būtų pažvengus neblogai, o tada parašytų jam, kad debilas yra ir negali jos gyvenimo reguliuot. Jam atsukus telefoną ir paklausus kas jai yra Carmela akivaizdžiai pasimetė lyg galvoj ieškodama tinkamo melo. - Lyg tau rūpėtų.. - tik tiek tepasakius nudelbė akis į kojas jas irgi lengvai pasitrindama. Tik trynė jas kiek per ilgai, bet tiesiog nebegalėjo pakelt akių į Arrhenių, nes negalėjo išsiduot kad kažkas negerai. Tai ką ji padarė, kad nereiktų bent akimirkai žiūrėt į jį. Aišku, kad pasiėmus puodelį iš tos pačios indų spintelės sviedė į jį kiek agresyviai atsistodama, - daugiau niekada gyvenime nedrįsk skaityt mano žinučių, - va tau ir rami Carmela pamiršus paleidimo sąlygas, o gal pritaikydama savo primušk jį vėliau, kad neatrodytų taip akivaizdu, planą nužingsniavus prie jo atėmė savo telefoną ir jau buvo pasiruošus dingt iš čia, tai net viso nepasakius jau buvo pakeliui prie išėjimo.
Back to top Go down


Sponsored content

Namas Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas Empty


Back to top Go down
 

Namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 7Go to page : 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Arrhenius Marino-