I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Namas - Page 2



 

Share
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AuthorMessage
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySat Jan 04, 2020 7:59 pm



Arrhenius turbūt net pagalvoti šią akimirką apie kitus rimtesnius santykius negalėjo, nors moterų dėmesio niekada jam nestigo, ypatingai paskutiniu metu. Gaila, tačiau bučiuojant kitą moterį ar pasineriant su ją į rojaus paieškas ta laimė ir malonumas lyg mažas lašelis labai greitai dingsta lyg juodojoje skylėje, kuri niekad taip ir neužsipildo. Gal ir gerai, kad Carmela tas merginas iki tokio lygio išgąsdina, kad šios nedrįsta nei Arrheniaus vardo ištarti, jam pačiam labai nukrenta daug darbo bandant jų išvengti ar galvoti kuri charakterio savybė neatitinka. Iš tiesų Arrhenius nebuvo niekada tas, kuris lengvai gebėjo kalbėti apie savo savijautą ir jausmus, tačiau visa istorija su Carmela atvėrė pas jį tookią juodąją viską siurbiančią ir neužsipildančią skylę, kuri tikrai į kitą  geresnę galaktiką neveda. Carmelai atgavus laisvę jis akimirką kitą net kvapą sulaikė galvodamas ar suveiks jo minėti grasinimai ar jis čia tik veltui aušino burną, nes ji vis tiek padaryt taip, kaip jai geriausiai. Nesulaukęs smūgio vos tik Carmelos rankos atlaisvėjo, kiek atsipalaidavo, bet akies krašteliu fiksavo kiekvieną menkiausią jos judesį pasiruošęs bet kada gintis. - nu ačiū, virš lovos pasikabinsiu, gal gerus sapnus pritrauks... -pavartė akis žiūrėdamas kaip ji bando tą lipenkę atklijuoti. Gal žmonės ir nuvertina siaurutę lipenkę, kuri per siaura viskam, bet tik ne Arrhenius ir ne šiuo atveju kai surasti jos laisvą galą ar paprastai nutraukti ranka neįmanoma. Pats svarstydamas, kad nuo šiandien lipenkės turės visada kišenėje stebėjo kaip mergina nustriksėjo prie jo virtuvės spintelių, kažkaip net širdis suspurdo - lauk negero. Pakilęs nuo sofos jis pasisuko kūnų į ją toliau žiūrėdamas kas čia vyksta, kol galiausiai nespėjo nei sureaguoti kaip dužo turbūt jo paskutinė buvusi sveika lėkštė šitame name. Truputi pražiojęs lūpas kiek kilstelėjo antakius, - ne nu, kam tas peilių rinkinys ant spintelės, kai gali pati pasigaminti ginklą.. - demonstratyviai abiemis rankomis parodė į peilių stovą, su mintimi, kad galbūt nu fakin buvo galima palikt tą paskutinę lėkštę sveiką, nes dabar kaip gyvulys turės valgyt iš maišelio. Aišku pamiršo pagalvoti apie tai, kad turbūt lengviau susidorotų su šuke, negu su 30 cm ilgio popierių pjaunančiu peiliu, bet šią akimirką turbūt apskritai pas jį galvoje jokios protingos minties negalėjo atsirasti. Turbūt tas lėkštės dūžis buvo kaip užkabintas trigeris, kurį vis skaudėjo, vis maudė, tačiau taip iki galo jo šaknų nepasiekė. Iki dabar. Atrodo, kad tuoj Arrheniaus skalpas nušoks nuo galvos ir išsiveš vulkanas. Vyruko kvėpavimas padažnėjo, net turbūt žandai paraudo kaip tas pyktis užvirė. Kuris gaaal būtų ir praėjęs, bet išgirdus klausimą "ar tu pavydi?" ir išvydus į galvą pareinantį puodelį jis tiesiog išsiveržė. Numušęs tą puodelį ranka į šoną be jokių pastangų jis sukando kietai dantis, kad visas žandikaulis sutraškėjo, - ne, aš nepavydžiu, AŠ FAKIN ŠŪDINAI ŽIAURIAI PAVYDŽIU,- sudie Arrheniau, jo galvoje nebebuvo nei vienos blaivos minties, galvoje įsipleskė toks gaisras, kuris dabar šėlsta tik Australijoje ir greičiausiai ne ką mažesnis pragare. Emocijos buvo tokios ryškios kaip niekad, atrodė, kad kiekvienas odos plaukelis šią akimirką atsistojo piestų, jo kūnas įsitempė ir tiesiog užvirė, - tuoj aš TAU... pavydžiu.. - pasakė negalėdamas nei pats savo kūno sukontroliuoti, kad koja iš jėgos spyrė į šalia stovėjusi kavos staliuką, kuris nučiuožęs per pusę kambario atsimušė į sieną ir stiklinis jo paviršius subyrėjo į tūkstančius šukių. Praktiškai merginos telefone buvo paspaudęs skambinti Leo, būtų parodęs kaip jis šūdinai žiauriai pavydi, bet per savo vulkaną nei nepastebėjo kaip Carmela prisiartino ir atkirto savo telefoną. Nė akimirką nepraėjo ir įsijungė kitas vaizdinys, kuriame Carmela keliauja prie durų galiausiai taip ir nieko nepaaiškinus apie tą daktaro vizitą. Kaip ir neprivalėtų aiškinti.. bet čia Arrhenius, - ei.. - pasakė jis kiek pakėlęs toną, paskutines kelias minutes tas tonas turbūt ir nebuvo nusileidęs. Žinoma kaip ir buvo galima tikėtis Carmela nesureagavo į jokius Arrheniaus žodžius, tad šį siutas dar labiau suėmė. Pačiupęs nuo sofos tą patį puodelį, kuris nesuskilęs nukrito minkštai ant sofos jis atsisuko į tolstančią Carmelą ir užsimojęs sviedė tą puodelį. Ne į ją, jokiu būdu ne į ją. Puodelis praskriejo pro Carmelos šoną ir atsimušęs į lauko duris sudužo priešais merginą ją laikinai sustabdydamas, - nedrįsk taip išeiti.. - pasakė jis giliai kvėpuodamas, kažkokia nepaaiškinama psichozė užėjo. Bet ir tos psichozės metu matydamas kaip mergina sureagavo į jo klausimą apie daktarą šitaip negalėjo jos paleisti. Tiesiog negalėjo. Net jeigu ji suvarytų jam 10 peilių į nugarą jis turbūt atsigręžęs paklaustų ar pati nesusipjaustė. Nes toks tas paprastas vyrukas Arrhenius buvo, net iš kantrybės išvestas psichozės metu neapsakomai ją mylėjo ir negalėjo šitaip nežinioje visko palikti tikėdamasis, kad ši malonėsis bent kažką pasakyti. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySat Jan 04, 2020 9:21 pm



Carmela turbūt jei ir sugalvotų ieškotis naujos aukos, t.y. sužadėtinio, tai vargu ar kuris nors dar imtų Carmelą ir rizikuotų tapt nevaisingais likt su sudegintu namu, sudaužyta mašina, be indų, su ne viena mėlyne, praskelta kakta. Tik Arrhenius sugebėjo visą laiką priimt Carmela tokią pasiutusią kokia ji buvo ir atlaikyt visus tuos ginčus, visus dužusius indus, visas sugadintas mašinas ir šiaip jau jeigu šiandien net sugebėjo atlaikyt dūžtantį savo mėgstamiausia močiutės servizą, tai nu auksas ne vyras buvo. Tai kokiu būdu ji būtų geresnį galėjus susirast. O ir šiaip turbūt kiekvienam Carmelos gyvenime sutiktam vyrui visada trūks vieno vienintelio dalyko - tai tokios meilės, kurią Carme jautė Arrheniui. Galbūt tai ir buvo priežastis, kodėl ji nesugebėjo jo paleist, kodėl tiek daug pastangų idėjo, kad atbaidyt nuo jo tas visas kekšytes ir dėl ko atvažiavus čia vis dar drąskosi, daužo tuos taip mylimus Arrheniaus servizus. Nes jai tiesiog skaudėjo, skaudėjo būt be jo, be vyro su kuriuo planavo nugyvent visą savo likusį gyvenimą, užaugint kokią futbolo komanda, galėtų jų rinktinės pavadinimas būt 'daužyk arba būk sudaužytas'. Ji dievino kaip jie per dieną bandę perpjaut vienas kitam gerkles vakare ramiai sau sugula ir apsikabinę užmiega. Visiški amerikietiški kalneliai, kuriem turbūt niekas kitas nepasirašytų kaip tik šitie du. - Galėsi fetišais kokiais su savo kekšėm užsiiminėt, - klasika. Nebūtų gi ji Carmela, jei neprikištų eilinį kartą kekšių, bet nu nieko nepadarysi, jai turbūt visam gyvenimui kekšės bus skaudi tema. Aiškiai pamačius, kad neliko labai sužavėtas Carmelos sudaužyta paskutine jo lėkšte, bet jos pačios tai nejaudino. Gali kad ir iš bato kokią kiaušinienę valgyt, jai tai kas. - Nu žiūrėk yra kieme pilna šukių, tikrai manau susimeistrausi ką nors, - tokia visiškai ramiu balsu pasakė, pagalvojo net, kad gal tas jos surišimas į naudą išėjo, tokia ramunėlė tapo. Jam paminėjus peilius akimis ir pati žvilgtelėjo į tą pusę, kur tikrai peilių rinkinys stovėjo ir tada dar toptelėjo merginai mintis, kad kažkaip bus jų nepastebėjus anksčiau, nes tikrai turbūt būtų patrumpinus ausį Arrheniui su peiliu. - O tu tikrai nesveikas, tau lėkščių neužtenka, tai tu nori, kad tau galvą ir su peiliu pakutenčiau? - kilstelėjo antakį žvelgdama į jį tokiu 'wtf, dude' žvilgsniu, nes nelabai ji suprato kokio velnio jis taip nori, kad ji kaip per dartus į jį peilius mėtyt pradėtų. Gal gyvent vyrui nusibodo. Bet tada kaip koks sniegas vasara pasirodė Arrheniaus pyktis. Nu čia aišku nebuvo stebuklas Carmelai, yra ji jį mačius piktą ir anksčiau, kai jau pati visiškai davesdavo. Bet niekada nematė jo tokio pikto. Jau jam puodelį atmušus mergina nė nepajuto kaip paėjo kelis žingsnius atgal, nes kažkaip pirmą kartą per visą tą laikotarpį tikrai nuoširdžiai išsigando Arrheniaus. O ką jai žinot, gal jau ant tiek sunervino ji jį, kad puls jis čia ją smaugt. Nejučiomis krūptelėjo, kai tas stalelis atsitrenkė į sieną ir stiklas sudužo į begales šukių. Gal būtų ką nors pasakius, bet visiškoj šoko būsenoj stovėjo, nes negalėjo patikėt tuo kas ką tik įvyko. Jau ketino išeit ir buvo prie pat lauko durų, tiesė ranką į durų rankeną ir tada kiaurai ją perskrodė jo balsas, gerokai pakeltas balso tonas ir labai greitai po jo žodžių ją pasiekė ir tas puodelis, kuris atsimušęs į duris pabiro jai po kojom į tūkstančius šukių, o Carmela kiek tik krūptelėjo. Akimirką net bijojo atsisukt į Arrheniu. O ką jai žinot, gal jam jau ten putos iš burnos bėgo iš to pykčio. Dar kelias akimirkas pastoviniavus, kelis kartus įkvėpus oro atsisuko į Arrheniu. Nustatė savo ramiausią veidą (kiek tik jis galėjo būt ramus tokioj situacijoj). - KODĖL? Ką aš turėčiau tau pasakyt, Arrheniau? - žengė keletą žingsniu artyn Marino galvodama ką ištiesų turėtų ar norėtų jam pasakyt, nes galvoj pas ją dabar turbūt didžiausi uraganai siautė. - Tu susimovei, iškeitei mane į kažkokią kekšę, kurią užteko šiek tiek pagasdint, kad vien bijotų į tavo nuotrauką žiūrėt ir kokia to prasmė? Ar norėjai mane įskaudint, norėjai, kad pavydėčiau? Nes jei taip sveikinu, tau tai puikiai pavyko, įskaudinai mane taip kaip turbūt niekas niekada gyvenime nebuvo įskaudinęs, išplėšei mano širdį ir sumalei ją mėsmalėj. Nori žinot, kodėl turėjau nueit pas gydytoją? Nes aš nėščia, Arrcheniau. NĖŠČIA. O tu duodiesi su kažkokiom kekšėm man už nugaros. Noriu tavęs nekęst, noriu taip stipriai tavęs nekęst, kad net negalėčiau pasižiūrėt į tave... - jau ir pati ties savo monologo pabaiga neblogai kilstelėjusi balso toną buvo, tačiau galiausiai nurimo kelis kartus giliai įkvėpė ir pajutus, kad akyse jau pradeda kauptis ašaros galiausiai nusisuko nuo Arrheniaus. Nematomai nusibraukė kelias skruostais nuriedėjusias ašaras, - ....bet negaliu, - ganėtinai tyliai pasakė daugiau pati sau nei Arrcheniui. Gal ir nebuvo labai būdingas Carmelai toks atvyrumas, tačiau turbūt moteris jau per ilgai viską savyje nešiojosi ir būtent dabar viskas ištrūko lauk. Bet ji jautė palengvėjimą, jautė kaip nuo širdies nusiridena pats sunkiausias akmuo, o kūna aplanko neišpasakytas lengvumas.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySat Jan 04, 2020 10:17 pm



Girdėdamas kaip Carmela ir toliau griežia dantį negalėdama nei 5 minučių išbūt nepaminėjus žodžio "kekšė" tik kelis kartus atsiduso. Žinojo, kad buvo vertas kiekvieno pikto žodžio ir kiekvienos nuoskaudos, kurią tik kada nors yra pasakiusi mergina, žinojo, kad buvo vertas būti kalamas prieš kryžiaus už savo šitus poelgius. Viską jis puikiai žinodamas tik svarstė ar taip iki gyvenimo galo ir turės šitą kryžių su savimi visada tampytis. Puikiais suvokė, kad tai turbūt buvo pats šlykščiausias galimas poelgis su brangiausiu žmogumi pasaulyje, tačiau jis tam įvykiui neturėjo jokio paaiškinimo. Būtų paskutinius batus atidavęs, jei tik būtų galėjęs pasakyti kodėl taip nutiko, jei tik rastų pasiaiškinimą nuo kurios pasidarytų lengviau. Stebėdamas kaip mergina stovi prie durų jautėsi lyg pats baigtų subyrėti į šimtus šukių, kurių šiuo metu yra pilni namai. Matydamas tą vaizdinį tiesiog negalėjo net ramiai nustovėti, širdis kalatojosi iki tiek, kad rodėsi tuoj išlįs pro gerklę laukan. Turbūt negalėjo antrą kartą patirti to, ką reiškia ją paleisti ir leisti išeiti, tai buvo tiesiog nesuvokiamas skausmas, žiauresnis už visus tuos fizinius skausmus kuriuos jis šiandien jau spėjo pajausti. Jausdamas kaip pradėjo spausti net gerklę šis žengė žingsnį manydamas, kad ši vis tik nesiteiks bent kažką pasakyti ir išeis, tačiau vos merginai atsisukus šis sustingo. Jos rami veido išraiška tiesiog ji daužė kaip pinjatą su pagaliu, kadangi nebuvo įmanoma visiškai suprasti ką jį iš tikro jaučia ar galvoja. Po pirmųjų merginos žodžių jis pravėrė lūpas galvodamas ką pasakyti, tačiau šiek tiek nurimus čia ką tik siautėjančiai audrai galvoje virė milijonas minčių, kurios niekaip nesusiraitė į jokį rišlų sakinį. Turbūt taip ir būtų stovėjęs transe, tačiau merginai prakalbus jis tiesiog be amo vis bandė įsiterpti norėdamas beviltiškai vis tik surasti tą pasiteisinimą ar tą frazę, nuo kurios tiesiog jie abu sugytų, - aš... ne, aš..... Carmela....aš nenorėjau... - vos tik rasdavęs sekundės pertrauką Carmelos žodžiuose jis bandė įsiterpti norėdamas tiek daug pasakyti. Pasakyti, kad taip nebegali tęstis, kad jis tiesiog nebegali taip daugiau gyventi. Šią akimirką galėjo prisiekti odą nusidirti, parduoti velniui sielą ar velniai žino dar ką padaryti, jeigu ji tik suteiktų jam bent akimirką savo šilimos, leisti vėl pajausti jos degančias prisirpusias, tas iš proto varančias lūpas. Tačiau visos šitos mintys labai greit nutrūko kai Carmela paminėjo daktarą. Tuo metu jis kažkaip iš reflekso žengė kelis žingsnius arčiau jos atsidurdamas per metrą nuo Carmelos, šią akimirką pamiršo visus savo verkšlenimus ir savęs gailėjimąsi, kadangi iki gyvenimo galo jam nieko nebus svarbiau nei Carmelos sveikata ir viskas kas susiję su ja. Tačiau vos mergina ištarė pirmąjį kartą "nėščia", rodėsi, kad kažkokia nematoma jėga jam tiesiog išsprogdino visą makaulę. Ausyse pradėjo spengti ir kvėpavimas sustojo, dar kelios sekundės ir būtų reikėję pradėti pradinius gaivinimo veiksmus,- nėščia...? - jis vos išlemeno visiškoje transo būsenoje. Tai turėjo būti laimingiausia diena jo gyvenime, jis taip to troško visa esybe, taip svajojo apie tai, kad jų nesveikai nuostabi meilė galiausiai sukurs naują gyvybę. Tik šįkart tai nebuvo ta laimingiausia diena, tai buvo turbūt paskutinis smūgis, kurio tik ir trūko, kad Arrhenius visiškai palūžtų. Moteris, kurią jis taip beprotiškai myli ir kurią jis taip beprotiškai įskaudino laukėsi Arrheniaus vaiko. - Carmela.. aš... - ištarus jos vardą net nosį pradėjo kutent bejaučiant kaip ašaros užplūsta jo akis, o vyrukas gyvenime turbūt nėra verkęs. Pakėlęs savo ranką patrynė akis pašalindamas bet kokį ašaros pėdsaką ir galiausiai pažiūrėjęs į ją žengė dar vieną žingsnį arčiau, - tu esi mano gyvenimas... - galiausiai jis prakalbo tyliu, kiek prikimusiu balsu, žodžiai rodėsi strigo gerklėje negalėdami išeiti, - aš tave beprotiškai myliu ir visada mylėsiu...ir tu laukies mano vaikelio.. - turbūt nebūtų buvęs tinkamas laikas šypsotis, tačiau vos ištarus žodžius apie nėštumą jo veide šmestelėjo šypsenėlė, kuri deja, ilgai neužsilaikė, - prašau, neatimk to iš manęs.. - pasakė jausdamas kaip trūkčioja visas kūnas, smegenys tiesiog nenustodamos siuntė signalus į galūnes, kurios norėjo prie jos prisiliesti, apkabint ir niekada nepaleisti.
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySat Jan 04, 2020 11:22 pm



Carmelą ir pačią nemažiau griaužė tas iš pažiūros paprastas, gal kiek negražiai skambantis žodis - kekšė. Tą vakarą po išsiskyrimo su Arrhenium ji ne tik, kad kaltino jį tokiu šlykščiu poelgiu ar tą merginą su kuria jis sugulė, bet kaltino ir save. Visą laiką galvojo, kad padarė kažką ne taip, jog elgėsi blogai su vyru dėl kurio turbūt viso pasaulio servizus supirktu ir jam padovanotų, kad nepakankamai jį mylėjo, o gal mylėjo pakankamai, bet per mažai tai rodė. Galbūt jį įkyrėjo tas pastovus Carmelos bambėjimas, pastovūs indų dūžiai, jos riksmai ir trenksmai, galbūt jo meilė jai išblėso, galbūt toji mergina su kuria jis ją išdavė yra ištiesų kažkuo geresnė, galbūt ji turi pasiūlyti Arrheniui kažką daugiau nei kada nors galėjo ar galės pasiūlyt Carmela. "Kekšė" tai buvo tas kirminas, kuris griaužė ją iki pat šios minutės, tas ją kamavęs kirminas neleido jai miegoti naktimis, sugražino tas miego problemas, kuriomis Carmela kamavosi vaikystėje, negalėdama per girdimus balsus ir matomus siluetus užmigti naktimis, kuomet miegodavo su broliu ar su seserimi, kad jaustųsi saugi. Ir dabar, per tas visas naktis, kuomet Carmela kankinantys balsai, žmonių siluetai, nemiga ir tas Arrheniaus netekties skausmas susimašę tarpusavyje versdavo ją klykti iš skausmo ir baimės susiraičius lovoje, jo nebuvo šalia. Vienintelio žmogaus, kurio tuo metu norėjo šalia, nebuvo. Nebuvo to, kuris galėtų apkabint ir pasakyt, kad viskas bus gerai, kad jis šalia ir kad kas baisiausio gali jai nutikt, tai tik kad Arrhenius vieną rytą sugalvos išslapstyt visus servizus ir ji nebeturės ką daužyt, bet apart to jai nieko blogo negresia, nes jis šalia. Bet taip nebuvo. Ji vis užsimerkdavo ir matydavo Arrcheniu su ja, su ta meile griaunančia gyvate, kuri apsiraitė aplink vyrą nepaleisdama jo tol kol viskas aplinkui nebuvo sugriauta. Jeigu tik pavykdavo užmigti Carmela visada susapnuodavo juos. Tiksliau ją, ji vis kažką pasakodavo Carmelai, bet jai vis nepavykdavo jos išgirsti ir vietoj to, kad bandytų įsiklausyti ji vis klausdavo ar Arrhenius laimingas, bet niekada nesulaukdavo atsakymo. Galiausiai Arrheniui sapne prie jų abiejų priartėjus Carmela visuomet pabusdavo. Jai buvo taip sunku paleisti Arrheniu, todėl jis sugrįždavo pas ją pačiais įvairiausiais būdais. Kalbėdama ir stovėdama priešais vyrą ji jautė, kad dabar gali matyt jį kiaurai, matė tą skausmą jo viduje, kurį labai gerai išdavė jo veidas kiekvieną kartą, kai jis norėdavo kažką pasakyt ir taip įsiterpt į Carmelos monologą. Kiekvienas jo liūdnesnis žvilgsnis vis suspausdavo jai širdį, o jam artėjant merginai kaip niekad ėmė drėbėt kojos, galva plyšo nuo minčių, o ausyse spengė. Buvo taip sunku, kad Arrheniui prabilus jai prireikė kiek laiko, kad išgirstų jo tariamus žodžius. Prieš jam dar ką nors pasakant Carmela atsisuko į jį, kaip tik tuomet jis jau trynė akis slėptamas bet kokius įmanomus ašarų pėdsakus. Jai taip suspaudė širdį, kad akimirką Blumstein pagalvojo, kad ji tiesiog plyš, suskils į tūkstančius dalelių ir pabirs po visą jos kūną. Ir pati jautė kaip akys prisipildo ašarų, o gerklėję įstrigęs gumulas rodos akimirkai net trukdė jai kvėpuoti, o vyro žodžiai.. Ji nežinojo ką turėtų daryt, ar apsisukt trenkt durimis ir išeit, ar pult jam į glėbį, o gal tiesiog stovėt ir nieko nedaryt. Carmela žiojosi kažką sakyti, tačiau neišskleidė nė menkiausio garso. Ir nors galvoje buvo pilna minčių, bet tas gerklėje įstrigęs gumulas neleido merginai prabilti. Ji kaip niekada anksčiau jautėsi tokia pažeidžiama ir tokia silpna, kad jautė nebegalinti priešintis savo širdžiai, nors protas ir liepė apsisukt ir bėgt kur tik kojos neša. Mergina nedrąsiai žengė vieną žingsnį arčiau Arrheniaus palikdama visiškai minimalų atstumą tarp jų kūnų. Taip graudžiai atsidususi nieko nebepasakė kakta atsiremdama Marino į krūtinę. Ji pasidavė, pasidavė kovai, nebegalėjo leisti sau ir toliau priešintis. O gal ir nebenorėjo. Paslėpusi savo veidą dabar jau leido vienai po kitos ašaroms riedėti skruostais.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySun Jan 05, 2020 10:45 am



Taip ir stovėjo kaip nuskriaustas, paliktas ir gyvenimo mėtomas bei tampomas mažas šunytis. Tą akimirką sužinojęs tiesą negalėjo nei mažojo rankos pirštelio pajudinti, kadangi ta apėmusi neviltis turbūt galiausiai jį prigriebė. Jis kaip haris poteris nuo savo kaltės ir minčių ilgą laiką slapstėsi po neregimuoju apsiaustu ir dabar išgirdęs Carmelos žodžius buvo visiškai apnuogintas ir pastatytas prieš teismą. Akimirką kol ji tylėjo ir nieko nesakė norėjosi, kad žemė prasižiotų ir Arrhenius tiesiog išnyktų ar bent akimirkai būtų galima paspausti pauzės mygtuką ir nesijausti šitaip šūdinai ir taip kaltai. Nes šią akimirką jis žvėriškai kaltas jautėsi ne tik prieš Carmelą, bet ir prieš tą užsimezgusį meilės vaisių. Galiausiai iš tos kaltės jausmo jis net akių nulaikyti nebegalėjo, tad nuleidęs akis bei galvą žemyn vėpsojo į jos pilvą ir iš šono atrodė šią akimirką tikrai apgailėtinai, bet 200 proc. jautėsi taip kaip ir atrodė. Galvojo ar gyvenime galima dar labiau nusižengti prieš apskritai žmogiškumą, jei sugadini vaiko gyvenimą dar prieš jam gimstant. Arrhenius šią tylos akimirką nė nesvarstė galimybės, kad Carmela jam kada nors gyvenime apskritai atleis ar galės į jį žiūrėti negalvodama bent akimirką apie kekšes arba žudymą. Šią akimirką buvo vienintelė viltis, kad tą vaikelį jis bent apskritai galėtų matyti. Tačiau visus jo pasvarstymus sutrikdė, kai Carmela sujudėjo ir prisiartino prie jo. Arrhenius buvo pasinėręs į tokį savivertės ir analizės transą, kad rodėsi kūnas krūptelėjo kai prieš akis matomas vaizdinys galiausiai sujudėjo. Giliai jis įkvėpęs stebėjo merginą jausdamas kaip šįkart širdis baigia jau į kulnus nusiridenti, visiškai nežinojo ir neprognozavo ką ji darys, nes nu ar kada Carmela buvo prognozuojama. Niekada. Tos kelios akimirkos rodos truko visą amžinybę, jo kūnas virpėjo, o akys nenumaldomai lakstė per visą merginos veidą laukdamos kažkokio tai veiksmo, 95 proc tikėjosi, kad greičiausiai smūgio. Nedrįsdamas savo kvailais žodžiais griauti šitos tylos ir vis labiau kylančios įtampos šis tik laukė ir buvo pasiryžęs šįkart priimti bet kokį jos trinktelėjimą. Tačiau didžiausiai jo nuostabai pajautęs bei išvydęs kaip Carmela pasiduoda ir atremia galvą jam į krūtinę akimirką sustingdamas bei galvodamas ar tai tikrai realybė, tačiau vos pajutus kaip nuo Carmelos ašarų drėgsta jo marškinėliai viskas tapo realu. - Carmela.. - tyliai prakalbo jis lėtai pakeldamas rankas, kurias netrukus uždėjo jai ant nugaros priglausdamas merginą labiau prie savęs. Kūną užliejo nežmoniška šiluma ir viduje pasidarė taip gera ir ramu, kad šią akimirką jis įnirtingai smegenyse spaudinėjo pauzės mygtuką, nes norėjo, kad šitas prisilietimas niekada nesibaigtų, - aš jus myliu, abu, beprotiškai.. - pasakė Arrhenius, o jo rankos lyg vijurkai apsuko merginą užrakindamos ją vyruko glėbyje. Šita akimirka atrodė tokia nepakartoja ir tokia trapi, kada jis laikė savo dabar jau du brangiausius žmones visoje visatoje. Palenkęs galvą šis lūpas priglaudė prie Carmelos pakaušio ir lėtai užmerkė akis, viskas atrodė lyg sapne, tačiau daugiau vyrukas nepratarė nei žodžio. Buvo galima girdėti tik kaip smarkiai plaka jo širdis ir kaip įkyriai kažkur nusviestas vis zvimbė jo telefonas. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySun Jan 05, 2020 2:47 pm



Carmelos veide šmėstelėjo paslaptinga šypsena, kai Arrhenius apglėbė ją rankomis priglausdamas ją arčiau savęs. Po ilgo laiko ji vėl jautėsi rami ir saugi vyro glėbyje. Netrukus ir pati apsivijo jo liemenį prisiglausdama prie jo krūtinės. Buvo taip velniškai gera vėl būti jo glėbyje, kad toji šypsena atsiradusi jos veide, kurį laiką net nedingo iš veido, o ašaros galiausiai išdžiuvo ir nors akys dar buvo minimaliai paburkusios, bet patį kūną jau buvo užliejusi laimės banga pasireiškusi šiluma, kuri dar neaišku ar tiesiog iš jos pačios atėjusi buvo ar nuo Arrheniaus sklindanti. Delilah jautėsi taip gerai, kad tiesiog norėjo savo likusi gyvenimą ir praleisti vyro glėbyje. Akimirksniu sugebėjo pamiršt visas kekšes ir leido savo mintim užsipildyti pozityviom mintim sakančiom, kad gal Marino niekada nenorėjo jos taip žiauriai įskaudinti. Net nepajuto kaip kuo toliau tuo vis labiau stengėsi pateisint vyrą ir jo veiksmus, kurie šiaip jau nelabai pateisinami buvo, ypač kai jis pats net negalėjo pasakyt kodėl taip žiauriai pasielgė su Carmela. Arrheniui vėl pasakius, kad myli ją ir tą jos pilve užsimezgusią gyvybę merginai net širdis suspurdo, taip gera buvo vėl girdėt tuos žodžius sklindančius iš vyro lūpų. - aš irgi tave myliu, - tyliu balseliu pasakė, tačiau pakankamai garsiai, kad išgirstų ir Arrhenius. Įsivyravus visiškai ramybei merginos ausis negalėjo praleisti to įkyraus zvimbesio. - Augini vibratorių? - prunkštelėjo pajuokdauma ir atsitraukus nuo Marino pasileido į kelionę ieškodama vibruojančio objekto. Pamačius ant sofos gulintį ir švieselės skleidžianti Arrheniaus telefoną tikrai nesusilaikė jo nepaėmus. Gi norėjo pasižiūrėt kas ten jo pasiilgo, o ir šiaip kaip būsima jo vaiko motina manė, kad turi leidimą žinoti su kuo jis bendrauja. Pamačius telefone Amelios vardą kiek lengviau atsikvėpė ir per daug jų susirašinėjimo neskaitė, nes gi nesuktų Marino su savo pačio seserimi romano. Jau kaip ir ketino užrakint telefoną ir ji numest atgal ant sofos, bet akys užkliuvo už jai pažįstamo Fridos vardo. Akimirksniu toji laimė buvusi Carmelos veide dingo, o širdis tikrai žaibo greičiu nusirito į kulnus. Perskaičiusi žinutes akimirkai ranka prisidengia burną negalėdama patikėt tuo ką skaito ir kad patikėjo Arrheniumi. Eilinį kartą jis ją tiesiog apsuko aplink pirštą. Carmela akimirksniu išbalo, jautė kad net akyse ėmė temt, tai ranka trumpam atsirėmė į sofą, kad nenukristu, tačiau neilgam. Vos pajutusi artėjančią pykčio bangą išsitiesė pažvelgdama į vyrą. - TU, ŠUNSNUKI, - klykdama pasileido prie jo iš visos jėgos jį stumtelėdama. Ir jam palei veidą atkišo jo telefoną parodydama jo ir Fridos susirašinėjimą, bet buvo ant tiek pikta, kad galiausiai sviedė telefoną į sieną paberdama jį į keletą dalių. - Mylėjaisi su ja? MYLĖJAISI SU FRIDA? - visiškai nenuleisdama balso tono klykavo toliau jam į veidą negalėdama patikėt, kad buvo taip bjauriai apgauta. - ATSAKYK, - dar kartą stumtelėjo Arrheniu giliai širdyje vildamasi, kad jis paneigs tai ką dabar galvojo Carmela, kad nuramins ją ir pasakys, kad nieko tarp jų nebuvo.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySun Jan 05, 2020 3:44 pm



Po šitiek laiko galiausiai išgirdęs iš Carmelos vėl meilės prisipažinimą šis nejučia išsišiepė nuo vienos ausies iki kitos. Negalėjo patikėti, kad likimas jam suteikė antrą šansą atstatyti tai, ką taip žiauriai sugriovė ir sugriovęs dar kas liko sutrypė porą šokių sušokdamas. Negalėdamas tverti savo kailyje ranka lėtai slidinėjo per jos nugarą taip stipriai įsitvėręs į moteriškę, kad ši dar 5 minutes išbuvusi vyro gniaužtuose būtų sąmonę praradusi dėl oro trūkumo. Nusistebėjęs pats, kad jos dar visos neišbučiavo kaip ir lenkėsi, odieve, pagaliau prie jos tų nuodėmingai viliojančių lūpų nuo kurių tiesiog linksta keliai, tačiau Carmelai kiek atsitraukus ir prakalbus apie vibraciją šis kilstelėjo antakius nesuprasdamas apie ką čia. Žiūrėdamas kaip ji tolsta net pats įsiklausęs suprato, kad tai greičiausiai tik jo telefonas, - tai turbūt mano telefonas.. Amelia super aktyvi.. - šyptelėjo žiūrėdamas kaip jo pačio telefonas atsiduria Carmelos rankose. Naaa, turbūt ne pati geriausia mintis susitaikymo proga paskaitinėti Arrheniaus žinutes. Stengdamasis viso to išvengti net keliais žingsniai priartėjo prie merginos tikėdamasis, kad ši per daug neįsišėls per kontaktus, - nieko įdomaus nerasi.. - dar spėjo pasakyt, bet kažkaip artėjant link jos jautė širdis, kad tuoj nelaimė vėl kokia ištiks. Carmelai persikūnijus jis sulėtino žingsnį, kol galiausiai sustojo daugiau nesiartindamas prie jos, - tu gerai jautiesi...? - dar spėjo paklausti galvodamas, kad ją gal pykina dėl nėštumo, tačiau merginai pradėjus klykti ir prisiartinus prie Arrheniaus šis akis išsprogdino vis dar nesuprasdamas kas vyksta. Po stūmio Arrhenius kelis žingsnius paėjo atgal ir išgirdęs sekantį klausimą, kurį lydėjo jo telefono dūžis tik sučiaupė lūpas į vieną eilę. Nu fak.. praėjo lygiai 5 minutės nuo jų susitaikymo. Jis sugebėjo antrą kartą išlaikyti santykius net SUŠIKTAS 5 MINUTES. Galvodamas koks žodis dabar jos nepaverstų į viską griaunančią jėgą jis pravėrė lūpas vis dar nežinodamas ką pasakyti. Nu tai aišku mylėjosi, ką daugiau veikė. Po judviejų išsiskyrimo, kai Arrhenius prarado bet kokį džiaugsmą ir norą turėti kažkokius normalius santykius, visos jo naujos pažintys taip ir baigdavosi vienodai. Karmelai pakartotinai sušukus jis krūptelėjo grįždamas į realybę, bei žiūrėdamas į tiesiog įniršusią Carmelą žinojo, kad nebėra kur dėtis. Apie kažkokį niekingą melą net nesvarstė, nes šita moteriškė buvo gyvas melo detektorius. Galiausiai nurijęs susikaupusias seiles jis giliai įkvėpė ir rankomis suėmė merginą už pečių. Buvo velniškai išsigandęs, bet kokia kaina nenorėjo prarasti to, ką dabar taip sunkiai susigrąžino, - Carmela.. paklausyk, tai nieko nereiškia.. aš tiesiog.. - rinkdamas labai atsargiai kiekvieną savo žodį stengėsi kuo ramiau viską jai suspėti pasakyti, kol ši dar netrenkė durim, - tai nieko nereiškia... bet tu.. jūs man esate viskas, - kaip visada Arrheniui nelabai sekėsi suregzti rišlaus sakinio, nežinojo kaip estetiškai pasakyti, kad miegojo šiaip jau su daug kuo po to jų išsiskyrimo.
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySun Jan 05, 2020 5:27 pm



Carmela buvo tokia įsiutusi, kad atrodė, kad tuoj pradės kaip drakonas spjaudytis ugnim ir sudegins ne tik šitą namą iki pamatų, bet ir pati Arrheniu kartu su tuo namu supleškins. Tuo pačiu jautėsi ir nusivylusi tiek Marino, kad nesugeba savo hormonų nors kartą gyvenime sulaikyt, prisirišt sau prie kojos ar kažką, tiek pati savimi, kad išvis leido sau patikėt, kad viskas gali būt taip kaip buvę. Ji taip pyko, taip panikavo viduj, kad viduj tiesiog lakstė nuo vieno galo iki kito nežinodama kur dėtis ir nebežinodama ką daryt. Jautėsi taip lyg dabar išėjus praras Arrheniu amžiams, nes jis vėl vedamas nevilties puls kokiai kitai moteriai tarp kojų. Tačiau dabar net žiūrint į vyrą ją pykino, visas merginos kūnas drebėjo, tai akimirka atrodydavo, kad ji tuoj sprogs sugriaus viską ir pati pradings nuo žemės paviršiaus. Žinojo, kad būdama čia šiuo metu ji pridarys daugiau blogo nei gero. O ir šiaip ką ji būtų galėjus pasakyt? Nieko, kas ją priverstų jaustis geriau. Turbūt net ir Arrhenius dabar negalėjo nieko pasakyt ar padaryt, kad ji pasijaustu geriau. O ir kiekvienas jo ištartas žodis tik dar labiau ją pykdė. Žinojo tik vieną, nebenori ir nebegali čia būt, nenori būt vienoj patalpoj su Arrhenium, nenori pasakyt nieko tokio dėl ko nurimus ir pati labai gailėsis. Jam suėmus ją už pečių Carmela rankomis staigiai nustūmė jo rankas, - neliesk manęs, - tiesiog išnypštė žodžius tiesiai jam į veidą lyg kokius mirtinus nuodus, - dar kartą paliesk mane ir išbadysiu tau akis, - ji tai tiksliai nejuokavo. Drąsiai būtų užtekę proto tokiam žiauriam poelgiui, ypač dabar. - nenoriu tavęs matyt, daugiau NIEKADA GYVENIME, - buvo tokia pikta kad tiksliai labai matomai visa net drebėjo iš pykčio. Dabar jau kalbėjo tai kas tiesiog buvo ant liežuvio galo, nors ir nenorėjo to pasakyt, bet visi žodžiai ėjo lauk vedami emocijų. Gal po poros dienų ir gailėsis šitų žodžių, bet tikrai ne dabar. - Galiu pažadėt tau vieną, - giliai įkvėpė oro lyg ruošdamasi tam kas artėja, - niekada gyvenime nepamatysi šito vaiko, būk tuo tikras, - netgi per daug ramiai pasakė galiausiai tiesiog praeidama pro Arrheniu ir dabar jau tikrai pasiekus duris dar akimirką luktelėjo prie jų lyg svarstydama ar elgiasi tinkamai, bet galiausiai palenkus durų rankena išėjo iš namo negailestingai jomis trenkdama paskui save ir tada sustojo. Jos skruostais greitai nuriedėjo kelios ašaros. Vėl, ji vėl iš naujo turėjo viską išgyvent. Peržvelgė kiemą pilna porceliano šukių tada pažiūrėjo į Arrheniaus automobilį, į savąjį ir galiausiai sparčiu žingsnių nužingsniavo prie savo raudonojo dodge su išdaužtu langu ir sudaužyta lempa. Jau ketino sėstis į automobilį, bet kažkodėl sustojo vis žvelgdama į juodą prieš ją stovinčią mašina. Akimis perbėgo per žemę lyg kažko ieškodama, o radus pakankamai didelį akmenį, kuri buvo įmanoma pakelti metė tiesiai į Arrheniaus automobilį išdauždama galinį jo stiklą kartu su dūžiu visoj gatvėj paskleisdama ir savo klyksmą lyg savotiškai parodydama kaip stipriai jai skauda. Įsėdus į automobilį dar keletą sekundžių pasėdėjo jame godžiai gaudydama orą, kol kiek buvo įmanoma minimaliai apsiraminus užvedė automobilį variklį išsukdama iš kiemo ir stipriai nuspaudusi greičio pedalą galiausiai išvažiavo palikdama Arrheniu ir jo namą toli už savęs.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySun Jan 05, 2020 6:28 pm



- Nu Carmela, tu pati supranti, kad man tai nieko nereiškia.. mes buvome išsiskyrę, - becypiant merginai šis spėjo dar ir savo trigrašį įkišti ir dar kartą beviltiškai bandė pasiteisinti. Ką padarysi, kad beviltiškai Carmelos ieškojo kitose moteryse ir kiekvienas toks super pasimatymas leisdavo bent akimirką jam negalvoti apie ją. Nes ji kaip kokia piktžolė buvo tiek įsikerėjusi Arrheniaus viduje, kad jis užmigdavo ir pabusdavo mintimis apie ją. Carmelai numušus jo rankas į šoną, jis dar žiojosi kažką sakyti ta pačia tema, buvo gerokai įniršęs. Visą šią dieną buvo talžomas kumščiais, lėkštėmis, puodeliais ir jos žodžiai, stovėjo priešais ją kruvinomis rankomis rankomis tiesiogine to žodžio prasme. Tačiau Carmelos žodžiai apie vaiką jį galutinai pribloškė. Tikėjosi, kad Carmela jo nekęs iki gyvenimo galo, keiks jį, epizodiškai žalos ir panašiai, bet, kad nusiris iki tokio lygio ir uždraus vyrukui matytis su vaiku nesitikėjo, - TAU LENGVAI TO PADARYTI NEPAVYKS.. - galiausiai ir jis putas paleido į darbą, negalėjo paprastai taip leisti viskam pasibaigti. - CARMELA, AR TU GIRDI..? TAU TO NEPAVYKS.. FUCK. -  pakėlęs toną šaukė ant jos turbūt ne savo balsu Carmelai tuo pat metu uždarant lauko duris. - ŠŪDAS.. - nevaldomai pradėjo šaukti paleidęs gerklę ant viso namo, o jo kumščiai pasileido į darbą, tą akimirką dužo tv ir šalia stovėjusi lempa skriejo į sieną, skilo sekcijos stiklinės durys vos prisilietus Arrheniaus kojai. Tiesiog nebegalėjo savęs suvaldyti, ta moteris jį galutinai prie liepto galo privedė. Po 10 minučių mankštos jis galiausiai stovėjo visiškai sujauktame kambario viduryje gaudydamas orą ir jausdamas kaip gelia abi rankas, kurios buvo pasruvusios krauju. Skaudėjo žiauriai viską, sielą jei jis tik tokią turėjo, kūną, galvą, širdį.. viską. Pasukęs galvą lėtu žingsniu nukulniavo prie baro ir išsitraukęs pirmą pakliuvusį butelį atsukęs užsivertė ir išmaukė praktiškai nekvėpuodamas. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyTue Jan 07, 2020 6:56 pm



Carmela taip beviltiškai skubėjo pabėgt kuo toliau nuo Arrcheniaus, kad turbūt nė akimirkai nepagalvojo, kad galbūt reikėtų pasitikrint ar visus daiktus susirinko, nes kas ten žino, gal kokie raktai galėjo būt kur nors iškritę, kol jis ten ją nešiojo surištą. Buvo taip supykus, kad akimirkom, nes sunku buvo įžiūrėt kelią priešais save, tai kelis kartus jau net į priešpriešinę juostą buvo išsukus, bet vis laikui susivokdavo. Kol galiausiai pasiekusi savo namą vis dar godžiai gaudydama orą kaip žuvis išmesta į krantą išsiropštė iš automobilio ir pasiekusi namą ėmė inirtingai ieškotis raktų nuo jo. Veltui. Išsikrapščius visas kišenes jau paniškai ėmė vaikščioti prie namo galvodama, kad gal pametė juos kur nors čia dar prieš išvažiuodama iš namų. Vėliau išieškojo visą automobilį, kiekvieną sušiktą kampelį ir suvokus, kad raktų nė kvapo nėra dar labiau įpykus kelis kartus spyrė į automobilio ratą. Aišku apvaikščiojo visą namą tikėdamasi, kad gal netyčia bus kokį neuždaryta langą palikus ar duris į terasą neužrakinus. Mažu ką. Visai tai įėjimo į namą paieškai neatnešus jokių vaisių parkrito ant žolės. - Šūdas. ŠŪDAS, - surėkė taip, kad turbūt bent jau keli kaiminystėje esantys namai girdėjo jos riksmus. Dar išsitraukus mobilųjį sumaigė žinutę Arrcheniui, kurio telefoną visai neseniai paleido į sieną. Nes o kodėl ne. Visiškas genijus Carmela buvo. Galiausiai pakilus nuo žolės dar kartą viltingai apvaikščiojo namą ir nepatekus į jį įsėdo į automobilį dabar jau kiek ramiau išvažiuodama iš kiemo ir grįždama tuo pačiu keliu kuriuo atvažiavo namo. Tai dabar jau nebe taip drąsiai žaisdama su greičiu šiek tiek užtruko kol pasiekė namą iš kurio prieš gerą pusvalandį tiesiog išskriejo paskui save trenkdama durimis. Pamačius vis dar stovintį Marino automobilį kiek lengviau atsiduso, nes žinojo, kad šitas vyras ir pats ne ką ramesnio būdo yra, tai supykęs galėjo dar ne tokių dalykų prigalvot. Tai džiaugėsi, kad bent nereikės gaudyt jo po miestą lakstančio su savo land roveriu. Nes to ir betrūko Carmelai, buvusio sužadėtinio važinėjančio po miestą su neblogai apgadintu automobiliu. Išlipusi iš automobilio tik tada suprato, kad ta jos išsiųsta žinutė buvo nieko verta, nes vyro mobilusis turbūt dar besimėto kur nors ten svetainei visas pabarstytas dalimis. Pliaukštelėjus ranka sau į kaktą už tokį gudrumą galiausiai nužingsniavo prie namo durų ir jau kėlė ranką, kad paspaust durų skambutį ar pabaladot į duris, bet akimirkai sustojo atsargiai palenkdama durų rankeną ir sėkmingai atidarydama duris. Tikrai nenorėjo per daug dėmesio atkreipt, o jeigu pavyktų nesutikt Marino tai išvis būtų tobuliausias variantas. Tai stengdamasi nekelt didelio triukšmo uždarė paskui save duris tyliai sliūkindama svetainės link paieškot savo galbūt pamestų raktų. Dar net neįžengus į kambarį jau buvo užmačius Arrheniaus siluetą tai atsiduso tuo pačiu įkvėpdama į save šiek tiek drąsos šiam susitikimui. Tai per daug nežiūrėdama į jį, nes jeigu būtų pamačius tas krauju pasruvusias vyro rankas turbūt iškart būtų suskydus ir supanikavus. Tai labai greitais žingsniais įžengė į svetainę per daug nesižvalgydama į šalis. - Pamečiau raktus nuo savo namų, atėjau paieškot, - taip trumpai labai rimtu dar kiek piktu balsu pasakius nužengė tiesiai sofos lik per visą tą bardaką, kurio aišku nesugebėjo praleist pro akis. Šūdas šūdas šūdas, tik tai ir teskambėjo dabar merginos galvoje net nenorint pagalvot kas čia įvyko ir dabar dar labiau bijodama pažvelgt į Arrhenių, nes galėjo dabar tik įsivaizduot kaip pats vyras buvo įtūžęs, jeigu išdaužė turbūt viską kas tik buvo daužoma šiame kambaryje. Šokdama panikos šokį mintyse labai kruopšiai rankomis tikrino kiekvieną sofos lopinėlį vildamasi, kad tikrai ras raktus kur nors čia įkritusius į kokį sofos tarpą ir galės galiausiai su visam iš čia išsinešdint.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyTue Jan 07, 2020 7:22 pm



Toli nuo baro nepasitraukęs jis lėtai be emocijų stumdė butelius vieną po kito, vis paragaudamas tai vieno, tai kito prasukęs kamštelį. Šią akimirką turėjo vieną tikslą, tai palakti ir užmigti, pageidautinai minimaliai bent parai. Išgirdęs kaip į jo kiemą įsuko kažkoks automobilis lėtai užvėrė barą ir priėjęs prie lango praskleidė užuolaidų kampą žiūrėdamas kas trukdo jį tokią akimirką, mat svečiams nebuvo nusiteikęs. Išvydęs iš mašinos išlipančią Carmelą užvėrė užuolaidas ir kiek atsitraukęs nuo lango nugara pasirėmė į sieną tikėdamasis, kad galbūt ji nesulaukusi nieko prie durų tiesiog apsisuks ir išsineždins iš čia. Nerodydamas per daug emocijų, nors jų ir nebuvo, tyliai laukė pabaigos, tačiau išgirdus kaip mergina krutina durų rankeną mintyse nusikeikė. Buvo toks be nuotaikos ir taip nenusiteikęs pakartotinai psihozei, kad šią akimirką norėjosi skradžiai prasmegti,. kad tik galėtų išvengti šito pakartotino susitikimo. Turbūt gal užtektinai tiek Arrhenius, tiek Carmela prisikentėjo po paskutinio karto, kad jų susitikimas įvyktų taip greitai. Girdėdamas kaip artėja merginos žingsniai svetainės link jis lėtai judėdamas atsistojo pro langą ir žiūrėdamas kažkur į kiemą sukryžiavo rankas ant krūtinės. Visais įmanomais būdais bandė save raminti, kad vos šiai įžengus į kambarį nepradėtų savo puolimo, mat nepaisant to, ką šlykštaus yra Carmelai gyvenime padaręs, jautėsi žiauriai sugniuždytas po paskutinių jos žodžių. Arrheniui nebuvo nieko švenčiau už šeima, už savo vaiką, tad grasinimas, kad jis niekada jo nematys įsirėžė giliai jam į širdį ir mintis. Merginai pasirodžius kambaryje jis užmerkė akis ir giliai įkvėpė, net ir per tokį didelį atstumą galėjo užuosti jos aromatą, kuris nepaisant visko, vertė jo kelius linkti. Carmelai prakalbus jis lėtai pasuko galvą ir pažvelgė per petį kaip ši knisasi po sofą ieškodama savo namų raktų. Atsiminęs, kad tuos raktus jis ištraukė, kai Carmela buvo surišta, jis lėtai pajudėjo spintelių link, ant kurių tie raktai numesti ir buvo, pačiupęs kelis kartus apsuko tą raktų kuokštelį ant piršto. - jie čia.. - pasakė ir lėtu žingsniu priėjo prie merginos, veido išraiška buvo ledinė, rodos kiekvienas raumenėlis buvo tiek įbaugintas ir nedrįso net trūktelti. Šią akimirką jo galvoje virė dvejopos mintys, matydamas ją prieš akis eilinį kartą galėjo tiesiog pasiduoti savo neblėstantiems jausmams ir ją apkabinus niekada nepaleisti, kitu atveju, šią akimirką norėjosi ją labai nuskriausti, pasakyti kažką tokio, kaip ji pasakė Arrheniui apie vaiką, na lyg ji dar nebūtų pakankamai įskaudinta, - gausi.. už bučinį.. - be emocijų labai paprastai pasakė jis ir apsukęs dar vieną kartą raktus aplink savo pirštą, suspaudė tą ryšulį savo kumštyje, kurį atverti turbūt prireiktų pjūklo. Iš tiesų gerai sugalvojo, ar būtų galima dar labiau įskaudinti, negu versti ją kontaktuoti su turbūt šią akimirką pačiu nekenčiamiausiu žmogumi pasaulyje.  
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyTue Jan 07, 2020 9:18 pm



Carmelos širdis dabar turbūt daužėsi į visas įmanomas puses, kad kartais atrodydavo, kad neatlaikius ji tiesiog ims ir sustos. Nenorėjo čia būti ir net nebandė to slėpti mikliai pirštais naršydama po sofos audinį vis įkišdama pirštus į kokį sofos tarpą ir bandydama užčiuopti bet ką kas būtų panašu į jos namų raktus. Nes norėjo suradus juos kuo greičiau išbėgt iš čia. Nes kiekvieną kartą pamačius šį vyrą jos širdis vis duždavo ir duždavo iš naujo, o Carme abejojo ar pastarasis toks gyvybiškai svarbus organas atlaikytų dar vieną dūžį. Todėl dabar norėjo būt kuo toliau nuo Arrheniaus, kad ir kaip ta pati sudaužyta širdis būtų norėjus tiesiog prisiglaust dar kartą prie vyro. To vyro, kurį Carmela taip besąlygiškai mylėjo ir kuris dar kartą ją taip žiauriai įskaudino. Bet akivaizdu, kad likimas ir toliau juokėsi iš jų abiejų ir bandymo būt toli vienas nuo kito. Išgirdus pirmus jo žodžius, susimaišiusius su raktų žvangesiu, Deli kūnas įsitempė. O ko ji tikėjosi? Kad ateis ramiai pasiims raktus ir pabėgs iš čia.. Žinojo, kad jei raktai pas Arrheniu, tai čia tikrai gero nelauk. Lėtai pakilo nuo žemės ant kurios jau ir visom keturiom buvo bandydama ieškot tų raktų ir kur nors prie sofos pakritusių. Ir vos tik pakilus į ją atsimušė dar vieni vyro žodžiai. Carmela kiek supanikavo, tai jau matėsi net jos veide, kurio dėkui Dievui nematė pats Arrhenius. Kiek susvirduliavusi gal nuo pačių žodžių, o gal nuo pakilimo nuo žemės ranka trumpam atsirėmė į sofos atlošą. Giliai įkvėpė. - Ne, - trumpai, bet tuo pačiu užtikrintu balsu pasakė, nors šiaip kažkur giliai būtų mielai apsisukus ir puolus tiesiai jam į glėbį su tokiu bučiniu, kurį turbūt vyras dar mėnesį prisimintų ir sapnuotų, bet balsas to neparodė. Negalėjo parodyt, nes jos smegenys taip virė iš pykčio, kad turbūt jau tuoj būtų galėjusios suprogt ir ištaškyt ne tik Carmela, bet ir išnešt visą namą kartu su Arrhenium priešaky. - Arrheniau, tau čia ne pageidavimų koncertas, - pavartė akis vis kaupdama drąsa, kad galėtų pažvelgt į jį nesukeldama dar vieno cunamio šituose namuose, kurie turbūt visai kaip Carmelos širdis, dar vieno išpuolio tiesiog nebeatlaikytų. Dar atsisukdama į vyrą žiojosi kažką sakyt, bet tas žandikaulis taip ir paliko lengvai atsivėpęs, nes nesugebėdama pakelt akių ir pažvelgt Marino į akis dabar priešais save matė tik tas rankas. Vietomis kraujas jau buvo apkrešėjęs, bet iš žaizdų dar vis vien lengvai skverbėsi kraujas. Turbūt net ir Carmela, kuri sugebėdavo būt visiškas ledo luitas net ir šią akimirką, kai priešais ją stovėjo nekenčiamiausias žmogus, negalėjo ignoruoti tai kas vyko su Marino. Ji niekada nebūtų galėjus linkėt nieko blogo, net jei tai ir yra tik žaizdos nuo visko daužymo. Ir na ir kas, kad ji visai neseniai klykavo, kad jis niekada gyvenime negaus net pasižiūrėt į vaiką. Merginos viduje dabar maišėsi tiek daug jausmų ir emocijų. Ji jautėsi kalta, kad privedė vyrą prie tokių dalykų, nors kaži ar tą rankų skausmą buvo galima prilyginti skausmui, kurį jautė tos dvi širdys esančios šiame kambaryje. Akimirkai ją net užplūdo rūpestis, lyg kokią žmoną, kurios vyras ligos patale ir kuriuo reikia pasirūpinti. - Arrheniau.. Tavo rankos, - vis negalėdama atitraukt akių nuo tų kruvinų rankų savo lengvai virpančią ranką ištiesė atsargiai prisiliesdama prie tos rankos, kuri nelaikė sugniaužus jos raktų. Galų gale sutvarkys jam rankas, uždės ledo ir galės tada pasiėmus raktus tiesiog išvažiuot namo ramia širdim, kad vyru pasirūpinta. Bet tada jos uoslę pasiekęs alkoholio kvapas privertė merginą susiraukti. Nu laba diena, išvažiavo pusvalandžiui, grįžta, o čia va vakarėlis pas Arrheniu, pijokauja. - Ir tu girtas, - nepatenkintu balsu konstatavo faktą, nes Carmelai kaip negėrusiai tas kvapas tikrai raitė nosį. - Kur vaistinėlė? - vis dar vengdama bet kokio akių kontakto su vyru dairėsi po kambarį vildamasi, kad kas nors jai nušvies kelią prie vaistinėlės.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyWed Jan 08, 2020 5:01 pm



Ramia veido išraiška toliau įsmeigęs akis į Carmelą sekė kiekvieną jos judesį, nepraleido nei vieno galvos plaukelio judesio galvoje registruodamas visą informaciją, buvo toks įsitempęs, kad dabar turbūt nei didžiausias tornadas jo iš vietos nepajudintų. Akimirką kitą net svarstė, kaip ši pasielgs išgirdusi Arrheniaus sąlygą, jis net turėjo kuo didžiuotis, šiandien tai buvo ne pirmas jo toks gudrus ultimatomas iškeltas merginai. Būtų greičiausiai užsidėjęs durnių karaliaus karūną, jeigu būtų bent kruopele tikėjęs, jog ši puls jam į glėbį ir apdovanos vaikiną savo bučiniu. Pats turbūt gavęs tokį reikalavimą nusispjautų ir tikrai nieko panašaus nedarytų. Arrhenius negalėjo paaiškinti, kodėl jis turėjo tokį nepaliaujamą potraukį tampyti jai nervus ir statyti į tokias nepatogias padėtis. Tad kaip ir buvo tikėta, išgirdus Carmelos ne šis nei kiek nenustebo, ir kiek papūtęs lūpas giliai įkvėpė, - hmmm... - jo balsas tyliai suskambėjo šitame suniokotame kambaryje, o balsas buvo toks ramus ir nesuderinimas su tuo, kaip viskas čia atrodė, - tuomet taip išeina, kad lieki čia.. - pasakė jis net pats netikėdamas kaip ramiai gali kalbėti čia stovėdamas per kokį metrą nuo jos. Realiai Arrheniui užtekdavo tiesiog būti viename kambaryje kartu su Carmela ir jam stogas čiuoždavo, bet šią akimirką kažkas viduje tiesiog užsivėrė, kas leido jam šitokiu ramiu veidu į ją žiūrėti. Na žinoma savo dalį čia pridėjo ir tie keli alkoholio gurkšniai, kurie spėjo nutekėti per jo stemplę iki kol mergina suvažinėjo per rajonus pirmyn ir atgal, - negaliu pasiūlyti apartamentų... pas mus čia remontas, kaip turbūt matai.. - pasakė trukteldamas pečiais, kiek atitraukęs akis nužvelgė suniokotą kambarį. Turbūt tik dabar pirmą kartą, kai jo smegenų nebuvo užtemdę tamsūs lietaus debesys, šis išvydo ką padarė su savo turtu. Na... šaunuolis, Arrhenius turbūt ir turėjo talentą naikinti viską kas brangu, ne tik kas susiję su žmonėmis, bet ir su turtu. Kadangi mergina atsisakė pildyti jo užgaidas, o čia kaip ir jo namai, tai jo ir pageidavimų koncertas, šis vienu judesiu įsimetė tuos raktus į priekinę kišenę nesiteikdamas jų kaip ir atiduoti. Na, šiuo atveju, nebus užmokesčio, nebus ir prekės. Dar žiojosi kažką sakyti, nes jo smegenys šiuo metu buvo tiesiog sarkazmo pačiame sūkuryje , tačiau jį labai greit užčiaupė Carmelos netikėtas prisilietimas. Arrhenius net atsitraukė nesuprasdamas kas vyksta, smegenys negalėjo apdoroti tokios informacijos ir labai greitai įsimetė error'as. Jo akys šiek tiek sumišo ir šis giliai įkvėpęs žengė lėtą žingsnį atgal, - man nereikia tavo pagalvos.. - pasakė jis ir pajautęs, kad toks netikėtas jos gestas išmušė jį iš vėžių, pasisuko baro link ir lėtai ten nukulniavo. - aš nesu girtas, tik šiek tiek.. išgėręs... - toliau ramiai kalbėdamas jis pravėrė savo nesibaigiantį barą. Perbėgus akimis per pastatytus butelius jis išsitraukė jau kitą viskio butelį ir kažką sau sumurmėjęs panosei nužingsniavo prie baro, skyrusį virtuvę ir svetainę. Atsisėdęs ant vienos iš kėdžių šis įsipylė į stiklinę viskio, gurkštelėjo kelis gurkšnius akis vėl pasukdamas į merginą. Kad jau teks su ja bendrauti čia, blaivas to daryti negali, tikrai ne. O šią akimirką jis buvo vis dar per daug blaivas. Tačiau mintyse sukirbėjo retorinis klausimas: Kodėl tu ją laikai, Arrheniau? Sėkmingai nuignorinęs pats save jis pasilenkė ir iš spintelės išsitraukė vaistinėlę, tuoj jis pademonstruos koks yra savarankiškas. Atsegęs vaistinėlę viską išbėrė ant stalviršio ir pirštu pastumdęs ko nereikia į šonus įnirtingai bandė atlupti pleistrą suspėdamas karts nuo karto siurbtelt iš stiklinės.  
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyWed Jan 08, 2020 7:14 pm



Ištikro tai akimirką Carmela net negalėjo patikėt Arrheniaus žodžiais. 'lieki čia', tie žodžiai dar kuris laikas skambėjo jos galvoje, o ji tiesiog tylėjo, nebeturėjo ką pasakyt. Nenorėjo čia būt, tačiau nelabai daugiau kur būtų galėjus eit, nors turbūt šiuo metu mieliau ant savo terasos sofos miegotų, o ne šiuose namuose. Nors po nakties turbūt ją kokie kaimynai tiesiog sušalusią ir jau be gyvybės ženklų rastu. Bet turbūt Carmela geriau mirtų nei gyventų be Arrheniaus. Tik dar nesugebėjo to pripažint ir turbūt greitu metu dar nesugebės. - negali manęs laikyt čia įkalintos, anksčiau ar vėliau turėsi atiduot mano namų raktus, - kilstelėjus savo balso toną vos aukščiau normos ribos susiraukė. Ji tiesiog norėjo atgaut raktus ir grįžus namo krist į lovą ir nebepasikelt iš jos kokią savaitę, o jei įmanoma tai ir ilgiau. Išverkt savo širdį, protą ir sielą, kurią turbūt jau seniausiai velniui pardavus buvo. - Remontas? Ar tiesiog pats laikas apsilankyt pas nervų gydytoją? - kilstelėjo antakį ramiu balsu paklausdama ir dar apsidairydama po kambarį, kuris tiksliai dabar labai žavingai atrodė. Ne kaip remontuojamas, bet kaip naikinamas. Nors šiaip jau nežinia ar čia ji tinkamas žmogus smerkimui buvo, nes ir pati gi labai mėgėja būdavo viską padaužyt ir palaužyt, tai turbūt jo vietoj būdama ir pati būtų čia pasileidus į daužymus visko kas jos kelyje pasitaikytų. Aiškiai susierzino jam įsidėjus jos raktus į kišenę, nes o ką jai dabar daryt. Laukt kol jis galiausiai prisigers ir užmigs, o ji pradės jo kišenes kraustyt, nes kažkaip sunku patikėt buvo, kad įmanoma bus kaip nors jį įkalbint grąžint jai tuos raktus. Tai stengėsi apsišarvuot ramybę, kad ir kaip Carmelai tai neįmanoma buvo ir tiesiog išlaukt kokio nors momento, kuomet galės pasičiupt tuos raktus iš jo kišenės ir tept slides iš čia. Negalėjo ji pasakyt ir to, kad tas jos pagalbos atstumimas jos neskaudino. Juk Deli visuomet buvo ta, kuri vis atstumdavo vyrą ir plakdavo jį žiauriausiais žodžiais, kaip ir visai neseniai kuomet pasakė, kad niekada gyvenime nepamatys to vaiko, kuris dar gims. Aišku kažin ar būtų galėjus taip Carmela pasielgti su Arrhenium, bet tuomet sakė bet ką kas buvo jos galvoje, kad tik įskaudinti vyrą. Ji stebėjo kiekvieną jo sekantį žingsnį, kai tik jis pasakė, kad jam nereikia jos pagalbos. Aišku jam pasiėmus viskio butelį ji neliko patenkinta, stengėsi susilaikyt nuo kokio nors komentaro, bet nepavyko. - ar gali nustot pilt į save tą šūdą? - visiškai nepatenkintu balsu paklausė kaip kokia žmona pas kurią ką tik parėjo girtas vyras. O ir šiaip žinojo, kad būdamas girtas jis gali būt visoks, tai nelabai buvo pasirengus tempt jo blaivyt po lediniu vandeniu. Vylėsi, kad pats Arrhenius susivoks, kad alkoholis nelabai problemas išsprendžia. Nors iš kitos pusės turbūt jei ne ta gyvybė moters pilve ir pati dabar mielai būtų užsivertus butelį viskio ir tiesiog leidus sau bent akimirkai nuplaut visą skausmą tuo velnio gėrimu. Stebėjo ir tai kaip bandė jis ten pats su savo rankų žaizdom susitvarkyt. Pavartė akis pamačius, kad jis pradeda viską nuo visai kito galo, bet nesiryžo eit ir jam padėt, vargu ar būtų norėjusi būt atstumta dar kartą. Tai klestelėjus ant sofos susikėlė koją ant kojos ir išsitraukus mobilųjį paskubomis surinko reikiamą numerį ir prisidėjus jį sau prie ausies laukė kol kas nors atsilieps kitame laido gale, - Sveika, Diana, atleisk kad atšaukiau vizitą, nespėjau grįžt laiku, - ramiai kalbėdama į mobilųjį žiūrėjo kažkur į sieną, - Hmm.. Norėčiau pasidaryt vaisiaus išvalymą, - taip greitai viena po kito išpylė žodžius į ragelį, o kadangi Carmelos rankos kiek drebėjo tai ji įsikibo į sofą, kad tai nebūtų taip akivaizdžiai matoma. Aišku pati girdėjo savo gydytoją sakant, kad tai jau kiek vėlu, ji nenori rizikuot pačios Carmelos sveikata, tačiau tuo pačiu pasakė, kad norėtų jog Carmela atvyktų pas ją apžiūrai, bet tai buvo žodžiai, kuriuos girdėjo tik pati Carme. - Ar rytojus tinka? Nuostabu. Susimatysim rytoj, ačiū tau labai, iki, - greitai viską išsakius ir net neleisdama savo gydytojai nė akimirkai įsiterpti galiausiai padėjo ragelį savo mobilųjį padėdana šalia savęs ant sofos ir kelis kartus atsiduso. Carmela ne kartą buvo svarsčiusi aborto galimybę, nes nežinojo kokia bus vaiko ateitis, niekada nenorėjo, kad jos vaikas būtų tampomas abiejų jo tėvų, kad galėtų laiko praleist tiek su vienu, tiek su kitu. Svarstė išvykt iš Paryžiaus nepasakius Arrheniui apie savo nėštumą, bet dabar jau buvo per vėlu. Kaip ir vaisiaus išvalymas. Hmm.. Gyvenimas tiksliai mėgo pasijuokt iš Carmelos. - Gal jau norėtum atiduot raktus? - kilstelėjo antakį stebėdama kaip jis ten nevykėliškai net pleistro atplėšt negali. Tai dar kartą atsiduso.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyFri Jan 10, 2020 3:08 pm



Na greičiausiai Carmelos terasos sofa ir atrodė šviežiau bei tvarkingiau už dabartinius Arrheniaus apartamentus čia. Bet ką daryt, kai šita bobelė sugeba jį iki tokio nervų pakrikimo davesti, kad šis kaip songokas virtęs beždžione išdaužo viską aplink. Merginai prakalbus apie įkalinimą šis net visai susidomėjęs sukluso, galėtų ją čia laikyt užrakinęs, kol ji Maarino vaiką išnešios, jis net galėtų cezario pjūvio operaciją jai čia ant virtuvės stalo atlikt, matė per grey anatomiją ties kuria vieta maždaug reikia pjaut.. ar durt, paskui rankom plėšti ir ten kažkur turi vaikas būti.. Lėtai pasukiojęs galvą ir išvijęs tokias viliojančias Carmelos pjaustymo mintis šis prunkštelėjo išgirdęs merginos pasiūlymą apsilankyt pas specialistą, - manau, kad pas psichiatrą, mažiausiai.. bet damoms pirmenybė.-  kilstelėjo antakius toliau įnirtingai lipindamas ant savęs pleistriukus su žirafiukais, net nuo vaizdo skausmas vis labiau ir labiau mažėjo. Akimirką bandė suskaičiuot kiek kartu buvo kilusi mintis Carmelą truputi tarp minkštų sienų uždaryt, kad išsitrankytų į visas puses ir apsiramintų, tačiau tuo metu tokių minkštų sienų funkciją atliko pats Arrhenius ir tramdomųjų marškinių neprireikė. Net būtų sunku paaiškinti, kodėl Arrhenius tiek laiko su ja kartu praleido, iš šono jų santykiai atrodė kažkokie iškrypę ie nenormalūs, bet galbūt tai ir buvo kas juos kartu laikė. Klausydamas toliau kaip mergina knisa protą dėl alkoholio vartojimo tik akis pavarė ir daugiau ta tema nieko nekomentavo. Net pačiam buvo keista kaip jis galėjo ramiai šiuo metu elgtis ir atrodyti, kai tuo tarpu dar prieš 15 minučių daužė visus daiktus apimtas psichozės. Čia kaip alkoholis veikia dvejopai, vieni pablūsta ir draskosi su kirviais, o kiti prigėrę miegoti eina. Arrhenius buvo pastarasis variantas, mat jį tas švelnus gėrimas ir pleistriukai su žirafomis labai ramino, o su kirviu pasidraskyti jis ir blaiviu protu galėjo, ypatingai kai dar chaoso deivė sėdėjo tame pačiame kambaryje. Baigęs save aplipinti pleistriukais jis nustūmė šiukšles į šoną ir dar kelis gurkšnius iš stiklinės gurkštelėdamas bei stebėdamas kiekvieną Carmelos judesį, nenorėjo per daug atsipalaidavus sulaukti smūgio į kaktą. Carmelai pradėjus kalbėti telefonu šis sukluso savo ausis pasukiodamas, kad geriau bangas sugautų ir galėtų išgirst ar ji čia feikina šitą pokalbį ar tikrai su kažkuo kalba. Išgirdęs, kad kitame ragelio gale kažkas ir kažką kalba, toliau klausėsi, nes ir taip buvo aišku, kad tai ką mergina kalbėjo buvo skirta ir pačiam Arrheniui. Tačiau Carmelos sakinys apie abortą turbūt galutinai jį nubloškė kažkur į prarają. Akimirką jis sulaikęs kvėpavimą lėtai sumirksėjo galvodamas, ar gerai išgirdo, ar jo ausys jau apsemtos viskiu. Kažkodėl pirma jo galvoje atsirado kažkoks neapsakomas noras ją pateisinti ir apginti, kad na ji to pasakyti negalėjo, nes tai turbūt yra žiauriausia ką gali padaryti, ir net Carmela negalėtų būtų tokia žiauri. Mintys galvoje zvimbė, kad net ausyse cypti pradėjo, jautė kaip lūpos ir pusę kūno nutirpo, praktiškai jau prasidėjo būklė prieš insultą. Tai yra kerštas jam? To jis ir nusipelnė? Klausė savęs jausdamas kaip kambarys ir visa kita aplinka aptemsta. Galiausiai jo raumenys įsitempė ir Arrhenius pakilo nuo kėdės, lėtu žingsniu priėjo prie sofos, ant kurios tebesėdėjo Carmela ir atsistojęs priešais ją įsikišo ranką į kišenę, kur buvo pasidėjęs merginos namo raktus, - būsi galutinai atkeršijus man jau..? - jo lūpos prasivėrė ir žodžiai lėtai nuslydo jo liežuvio galiuku. Žiūrėjo jis į merginą tokiomis tuščiomis akimis, vyzdžiai buvo išsiplėtę atskleisdami nenumaldomą įtampą, - o tu sakai, kad aš apgailėtinas.. - jo balsas nuskambėjo tyliai per kambarį ir šis nuleidęs akis ištraukė raktus ir numetęs juos šalia Carmelos ant sofos lėtai apsisuko ir patraukė virtuvės baro link kur stovėjo butelis. Kažkaip gal ir turėjo ateiti tas liepto galas, kada Arrhenius neatlaikys Carmelos ir kažkas viduje tiesiog nutrūks. Gal tai, kad mergina nutarė sunaikinti, tai, kad Arhheniui buvo iš vis šventa ir nutraukė tai..kas dar jį vertė jos nepaleisti. Paėmęs butelį jis nė neatsisukdamas nužingsniavo į miegamąjį ir užvėręs duris paskui save atsirėmė nugara į jas giliai įkvėpdamas. Na, čia tikrai jau kvepia psichūške.  
Back to top Go down


Sponsored content

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 Empty


Back to top Go down
 

Namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 7Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Arrhenius Marino-