I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Namas - Page 2



 

Share
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AuthorMessage
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySun Jan 05, 2020 2:47 pm



Carmelos veide šmėstelėjo paslaptinga šypsena, kai Arrhenius apglėbė ją rankomis priglausdamas ją arčiau savęs. Po ilgo laiko ji vėl jautėsi rami ir saugi vyro glėbyje. Netrukus ir pati apsivijo jo liemenį prisiglausdama prie jo krūtinės. Buvo taip velniškai gera vėl būti jo glėbyje, kad toji šypsena atsiradusi jos veide, kurį laiką net nedingo iš veido, o ašaros galiausiai išdžiuvo ir nors akys dar buvo minimaliai paburkusios, bet patį kūną jau buvo užliejusi laimės banga pasireiškusi šiluma, kuri dar neaišku ar tiesiog iš jos pačios atėjusi buvo ar nuo Arrheniaus sklindanti. Delilah jautėsi taip gerai, kad tiesiog norėjo savo likusi gyvenimą ir praleisti vyro glėbyje. Akimirksniu sugebėjo pamiršt visas kekšes ir leido savo mintim užsipildyti pozityviom mintim sakančiom, kad gal Marino niekada nenorėjo jos taip žiauriai įskaudinti. Net nepajuto kaip kuo toliau tuo vis labiau stengėsi pateisint vyrą ir jo veiksmus, kurie šiaip jau nelabai pateisinami buvo, ypač kai jis pats net negalėjo pasakyt kodėl taip žiauriai pasielgė su Carmela. Arrheniui vėl pasakius, kad myli ją ir tą jos pilve užsimezgusią gyvybę merginai net širdis suspurdo, taip gera buvo vėl girdėt tuos žodžius sklindančius iš vyro lūpų. - aš irgi tave myliu, - tyliu balseliu pasakė, tačiau pakankamai garsiai, kad išgirstų ir Arrhenius. Įsivyravus visiškai ramybei merginos ausis negalėjo praleisti to įkyraus zvimbesio. - Augini vibratorių? - prunkštelėjo pajuokdauma ir atsitraukus nuo Marino pasileido į kelionę ieškodama vibruojančio objekto. Pamačius ant sofos gulintį ir švieselės skleidžianti Arrheniaus telefoną tikrai nesusilaikė jo nepaėmus. Gi norėjo pasižiūrėt kas ten jo pasiilgo, o ir šiaip kaip būsima jo vaiko motina manė, kad turi leidimą žinoti su kuo jis bendrauja. Pamačius telefone Amelios vardą kiek lengviau atsikvėpė ir per daug jų susirašinėjimo neskaitė, nes gi nesuktų Marino su savo pačio seserimi romano. Jau kaip ir ketino užrakint telefoną ir ji numest atgal ant sofos, bet akys užkliuvo už jai pažįstamo Fridos vardo. Akimirksniu toji laimė buvusi Carmelos veide dingo, o širdis tikrai žaibo greičiu nusirito į kulnus. Perskaičiusi žinutes akimirkai ranka prisidengia burną negalėdama patikėt tuo ką skaito ir kad patikėjo Arrheniumi. Eilinį kartą jis ją tiesiog apsuko aplink pirštą. Carmela akimirksniu išbalo, jautė kad net akyse ėmė temt, tai ranka trumpam atsirėmė į sofą, kad nenukristu, tačiau neilgam. Vos pajutusi artėjančią pykčio bangą išsitiesė pažvelgdama į vyrą. - TU, ŠUNSNUKI, - klykdama pasileido prie jo iš visos jėgos jį stumtelėdama. Ir jam palei veidą atkišo jo telefoną parodydama jo ir Fridos susirašinėjimą, bet buvo ant tiek pikta, kad galiausiai sviedė telefoną į sieną paberdama jį į keletą dalių. - Mylėjaisi su ja? MYLĖJAISI SU FRIDA? - visiškai nenuleisdama balso tono klykavo toliau jam į veidą negalėdama patikėt, kad buvo taip bjauriai apgauta. - ATSAKYK, - dar kartą stumtelėjo Arrheniu giliai širdyje vildamasi, kad jis paneigs tai ką dabar galvojo Carmela, kad nuramins ją ir pasakys, kad nieko tarp jų nebuvo.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySun Jan 05, 2020 3:44 pm



Po šitiek laiko galiausiai išgirdęs iš Carmelos vėl meilės prisipažinimą šis nejučia išsišiepė nuo vienos ausies iki kitos. Negalėjo patikėti, kad likimas jam suteikė antrą šansą atstatyti tai, ką taip žiauriai sugriovė ir sugriovęs dar kas liko sutrypė porą šokių sušokdamas. Negalėdamas tverti savo kailyje ranka lėtai slidinėjo per jos nugarą taip stipriai įsitvėręs į moteriškę, kad ši dar 5 minutes išbuvusi vyro gniaužtuose būtų sąmonę praradusi dėl oro trūkumo. Nusistebėjęs pats, kad jos dar visos neišbučiavo kaip ir lenkėsi, odieve, pagaliau prie jos tų nuodėmingai viliojančių lūpų nuo kurių tiesiog linksta keliai, tačiau Carmelai kiek atsitraukus ir prakalbus apie vibraciją šis kilstelėjo antakius nesuprasdamas apie ką čia. Žiūrėdamas kaip ji tolsta net pats įsiklausęs suprato, kad tai greičiausiai tik jo telefonas, - tai turbūt mano telefonas.. Amelia super aktyvi.. - šyptelėjo žiūrėdamas kaip jo pačio telefonas atsiduria Carmelos rankose. Naaa, turbūt ne pati geriausia mintis susitaikymo proga paskaitinėti Arrheniaus žinutes. Stengdamasis viso to išvengti net keliais žingsniai priartėjo prie merginos tikėdamasis, kad ši per daug neįsišėls per kontaktus, - nieko įdomaus nerasi.. - dar spėjo pasakyt, bet kažkaip artėjant link jos jautė širdis, kad tuoj nelaimė vėl kokia ištiks. Carmelai persikūnijus jis sulėtino žingsnį, kol galiausiai sustojo daugiau nesiartindamas prie jos, - tu gerai jautiesi...? - dar spėjo paklausti galvodamas, kad ją gal pykina dėl nėštumo, tačiau merginai pradėjus klykti ir prisiartinus prie Arrheniaus šis akis išsprogdino vis dar nesuprasdamas kas vyksta. Po stūmio Arrhenius kelis žingsnius paėjo atgal ir išgirdęs sekantį klausimą, kurį lydėjo jo telefono dūžis tik sučiaupė lūpas į vieną eilę. Nu fak.. praėjo lygiai 5 minutės nuo jų susitaikymo. Jis sugebėjo antrą kartą išlaikyti santykius net SUŠIKTAS 5 MINUTES. Galvodamas koks žodis dabar jos nepaverstų į viską griaunančią jėgą jis pravėrė lūpas vis dar nežinodamas ką pasakyti. Nu tai aišku mylėjosi, ką daugiau veikė. Po judviejų išsiskyrimo, kai Arrhenius prarado bet kokį džiaugsmą ir norą turėti kažkokius normalius santykius, visos jo naujos pažintys taip ir baigdavosi vienodai. Karmelai pakartotinai sušukus jis krūptelėjo grįždamas į realybę, bei žiūrėdamas į tiesiog įniršusią Carmelą žinojo, kad nebėra kur dėtis. Apie kažkokį niekingą melą net nesvarstė, nes šita moteriškė buvo gyvas melo detektorius. Galiausiai nurijęs susikaupusias seiles jis giliai įkvėpė ir rankomis suėmė merginą už pečių. Buvo velniškai išsigandęs, bet kokia kaina nenorėjo prarasti to, ką dabar taip sunkiai susigrąžino, - Carmela.. paklausyk, tai nieko nereiškia.. aš tiesiog.. - rinkdamas labai atsargiai kiekvieną savo žodį stengėsi kuo ramiau viską jai suspėti pasakyti, kol ši dar netrenkė durim, - tai nieko nereiškia... bet tu.. jūs man esate viskas, - kaip visada Arrheniui nelabai sekėsi suregzti rišlaus sakinio, nežinojo kaip estetiškai pasakyti, kad miegojo šiaip jau su daug kuo po to jų išsiskyrimo.
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySun Jan 05, 2020 5:27 pm



Carmela buvo tokia įsiutusi, kad atrodė, kad tuoj pradės kaip drakonas spjaudytis ugnim ir sudegins ne tik šitą namą iki pamatų, bet ir pati Arrheniu kartu su tuo namu supleškins. Tuo pačiu jautėsi ir nusivylusi tiek Marino, kad nesugeba savo hormonų nors kartą gyvenime sulaikyt, prisirišt sau prie kojos ar kažką, tiek pati savimi, kad išvis leido sau patikėt, kad viskas gali būt taip kaip buvę. Ji taip pyko, taip panikavo viduj, kad viduj tiesiog lakstė nuo vieno galo iki kito nežinodama kur dėtis ir nebežinodama ką daryt. Jautėsi taip lyg dabar išėjus praras Arrheniu amžiams, nes jis vėl vedamas nevilties puls kokiai kitai moteriai tarp kojų. Tačiau dabar net žiūrint į vyrą ją pykino, visas merginos kūnas drebėjo, tai akimirka atrodydavo, kad ji tuoj sprogs sugriaus viską ir pati pradings nuo žemės paviršiaus. Žinojo, kad būdama čia šiuo metu ji pridarys daugiau blogo nei gero. O ir šiaip ką ji būtų galėjus pasakyt? Nieko, kas ją priverstų jaustis geriau. Turbūt net ir Arrhenius dabar negalėjo nieko pasakyt ar padaryt, kad ji pasijaustu geriau. O ir kiekvienas jo ištartas žodis tik dar labiau ją pykdė. Žinojo tik vieną, nebenori ir nebegali čia būt, nenori būt vienoj patalpoj su Arrhenium, nenori pasakyt nieko tokio dėl ko nurimus ir pati labai gailėsis. Jam suėmus ją už pečių Carmela rankomis staigiai nustūmė jo rankas, - neliesk manęs, - tiesiog išnypštė žodžius tiesiai jam į veidą lyg kokius mirtinus nuodus, - dar kartą paliesk mane ir išbadysiu tau akis, - ji tai tiksliai nejuokavo. Drąsiai būtų užtekę proto tokiam žiauriam poelgiui, ypač dabar. - nenoriu tavęs matyt, daugiau NIEKADA GYVENIME, - buvo tokia pikta kad tiksliai labai matomai visa net drebėjo iš pykčio. Dabar jau kalbėjo tai kas tiesiog buvo ant liežuvio galo, nors ir nenorėjo to pasakyt, bet visi žodžiai ėjo lauk vedami emocijų. Gal po poros dienų ir gailėsis šitų žodžių, bet tikrai ne dabar. - Galiu pažadėt tau vieną, - giliai įkvėpė oro lyg ruošdamasi tam kas artėja, - niekada gyvenime nepamatysi šito vaiko, būk tuo tikras, - netgi per daug ramiai pasakė galiausiai tiesiog praeidama pro Arrheniu ir dabar jau tikrai pasiekus duris dar akimirką luktelėjo prie jų lyg svarstydama ar elgiasi tinkamai, bet galiausiai palenkus durų rankena išėjo iš namo negailestingai jomis trenkdama paskui save ir tada sustojo. Jos skruostais greitai nuriedėjo kelios ašaros. Vėl, ji vėl iš naujo turėjo viską išgyvent. Peržvelgė kiemą pilna porceliano šukių tada pažiūrėjo į Arrheniaus automobilį, į savąjį ir galiausiai sparčiu žingsnių nužingsniavo prie savo raudonojo dodge su išdaužtu langu ir sudaužyta lempa. Jau ketino sėstis į automobilį, bet kažkodėl sustojo vis žvelgdama į juodą prieš ją stovinčią mašina. Akimis perbėgo per žemę lyg kažko ieškodama, o radus pakankamai didelį akmenį, kuri buvo įmanoma pakelti metė tiesiai į Arrheniaus automobilį išdauždama galinį jo stiklą kartu su dūžiu visoj gatvėj paskleisdama ir savo klyksmą lyg savotiškai parodydama kaip stipriai jai skauda. Įsėdus į automobilį dar keletą sekundžių pasėdėjo jame godžiai gaudydama orą, kol kiek buvo įmanoma minimaliai apsiraminus užvedė automobilį variklį išsukdama iš kiemo ir stipriai nuspaudusi greičio pedalą galiausiai išvažiavo palikdama Arrheniu ir jo namą toli už savęs.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySun Jan 05, 2020 6:28 pm



- Nu Carmela, tu pati supranti, kad man tai nieko nereiškia.. mes buvome išsiskyrę, - becypiant merginai šis spėjo dar ir savo trigrašį įkišti ir dar kartą beviltiškai bandė pasiteisinti. Ką padarysi, kad beviltiškai Carmelos ieškojo kitose moteryse ir kiekvienas toks super pasimatymas leisdavo bent akimirką jam negalvoti apie ją. Nes ji kaip kokia piktžolė buvo tiek įsikerėjusi Arrheniaus viduje, kad jis užmigdavo ir pabusdavo mintimis apie ją. Carmelai numušus jo rankas į šoną, jis dar žiojosi kažką sakyti ta pačia tema, buvo gerokai įniršęs. Visą šią dieną buvo talžomas kumščiais, lėkštėmis, puodeliais ir jos žodžiai, stovėjo priešais ją kruvinomis rankomis rankomis tiesiogine to žodžio prasme. Tačiau Carmelos žodžiai apie vaiką jį galutinai pribloškė. Tikėjosi, kad Carmela jo nekęs iki gyvenimo galo, keiks jį, epizodiškai žalos ir panašiai, bet, kad nusiris iki tokio lygio ir uždraus vyrukui matytis su vaiku nesitikėjo, - TAU LENGVAI TO PADARYTI NEPAVYKS.. - galiausiai ir jis putas paleido į darbą, negalėjo paprastai taip leisti viskam pasibaigti. - CARMELA, AR TU GIRDI..? TAU TO NEPAVYKS.. FUCK. -  pakėlęs toną šaukė ant jos turbūt ne savo balsu Carmelai tuo pat metu uždarant lauko duris. - ŠŪDAS.. - nevaldomai pradėjo šaukti paleidęs gerklę ant viso namo, o jo kumščiai pasileido į darbą, tą akimirką dužo tv ir šalia stovėjusi lempa skriejo į sieną, skilo sekcijos stiklinės durys vos prisilietus Arrheniaus kojai. Tiesiog nebegalėjo savęs suvaldyti, ta moteris jį galutinai prie liepto galo privedė. Po 10 minučių mankštos jis galiausiai stovėjo visiškai sujauktame kambario viduryje gaudydamas orą ir jausdamas kaip gelia abi rankas, kurios buvo pasruvusios krauju. Skaudėjo žiauriai viską, sielą jei jis tik tokią turėjo, kūną, galvą, širdį.. viską. Pasukęs galvą lėtu žingsniu nukulniavo prie baro ir išsitraukęs pirmą pakliuvusį butelį atsukęs užsivertė ir išmaukė praktiškai nekvėpuodamas. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyTue Jan 07, 2020 6:56 pm



Carmela taip beviltiškai skubėjo pabėgt kuo toliau nuo Arrcheniaus, kad turbūt nė akimirkai nepagalvojo, kad galbūt reikėtų pasitikrint ar visus daiktus susirinko, nes kas ten žino, gal kokie raktai galėjo būt kur nors iškritę, kol jis ten ją nešiojo surištą. Buvo taip supykus, kad akimirkom, nes sunku buvo įžiūrėt kelią priešais save, tai kelis kartus jau net į priešpriešinę juostą buvo išsukus, bet vis laikui susivokdavo. Kol galiausiai pasiekusi savo namą vis dar godžiai gaudydama orą kaip žuvis išmesta į krantą išsiropštė iš automobilio ir pasiekusi namą ėmė inirtingai ieškotis raktų nuo jo. Veltui. Išsikrapščius visas kišenes jau paniškai ėmė vaikščioti prie namo galvodama, kad gal pametė juos kur nors čia dar prieš išvažiuodama iš namų. Vėliau išieškojo visą automobilį, kiekvieną sušiktą kampelį ir suvokus, kad raktų nė kvapo nėra dar labiau įpykus kelis kartus spyrė į automobilio ratą. Aišku apvaikščiojo visą namą tikėdamasi, kad gal netyčia bus kokį neuždaryta langą palikus ar duris į terasą neužrakinus. Mažu ką. Visai tai įėjimo į namą paieškai neatnešus jokių vaisių parkrito ant žolės. - Šūdas. ŠŪDAS, - surėkė taip, kad turbūt bent jau keli kaiminystėje esantys namai girdėjo jos riksmus. Dar išsitraukus mobilųjį sumaigė žinutę Arrcheniui, kurio telefoną visai neseniai paleido į sieną. Nes o kodėl ne. Visiškas genijus Carmela buvo. Galiausiai pakilus nuo žolės dar kartą viltingai apvaikščiojo namą ir nepatekus į jį įsėdo į automobilį dabar jau kiek ramiau išvažiuodama iš kiemo ir grįždama tuo pačiu keliu kuriuo atvažiavo namo. Tai dabar jau nebe taip drąsiai žaisdama su greičiu šiek tiek užtruko kol pasiekė namą iš kurio prieš gerą pusvalandį tiesiog išskriejo paskui save trenkdama durimis. Pamačius vis dar stovintį Marino automobilį kiek lengviau atsiduso, nes žinojo, kad šitas vyras ir pats ne ką ramesnio būdo yra, tai supykęs galėjo dar ne tokių dalykų prigalvot. Tai džiaugėsi, kad bent nereikės gaudyt jo po miestą lakstančio su savo land roveriu. Nes to ir betrūko Carmelai, buvusio sužadėtinio važinėjančio po miestą su neblogai apgadintu automobiliu. Išlipusi iš automobilio tik tada suprato, kad ta jos išsiųsta žinutė buvo nieko verta, nes vyro mobilusis turbūt dar besimėto kur nors ten svetainei visas pabarstytas dalimis. Pliaukštelėjus ranka sau į kaktą už tokį gudrumą galiausiai nužingsniavo prie namo durų ir jau kėlė ranką, kad paspaust durų skambutį ar pabaladot į duris, bet akimirkai sustojo atsargiai palenkdama durų rankeną ir sėkmingai atidarydama duris. Tikrai nenorėjo per daug dėmesio atkreipt, o jeigu pavyktų nesutikt Marino tai išvis būtų tobuliausias variantas. Tai stengdamasi nekelt didelio triukšmo uždarė paskui save duris tyliai sliūkindama svetainės link paieškot savo galbūt pamestų raktų. Dar net neįžengus į kambarį jau buvo užmačius Arrheniaus siluetą tai atsiduso tuo pačiu įkvėpdama į save šiek tiek drąsos šiam susitikimui. Tai per daug nežiūrėdama į jį, nes jeigu būtų pamačius tas krauju pasruvusias vyro rankas turbūt iškart būtų suskydus ir supanikavus. Tai labai greitais žingsniais įžengė į svetainę per daug nesižvalgydama į šalis. - Pamečiau raktus nuo savo namų, atėjau paieškot, - taip trumpai labai rimtu dar kiek piktu balsu pasakius nužengė tiesiai sofos lik per visą tą bardaką, kurio aišku nesugebėjo praleist pro akis. Šūdas šūdas šūdas, tik tai ir teskambėjo dabar merginos galvoje net nenorint pagalvot kas čia įvyko ir dabar dar labiau bijodama pažvelgt į Arrhenių, nes galėjo dabar tik įsivaizduot kaip pats vyras buvo įtūžęs, jeigu išdaužė turbūt viską kas tik buvo daužoma šiame kambaryje. Šokdama panikos šokį mintyse labai kruopšiai rankomis tikrino kiekvieną sofos lopinėlį vildamasi, kad tikrai ras raktus kur nors čia įkritusius į kokį sofos tarpą ir galės galiausiai su visam iš čia išsinešdint.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyTue Jan 07, 2020 7:22 pm



Toli nuo baro nepasitraukęs jis lėtai be emocijų stumdė butelius vieną po kito, vis paragaudamas tai vieno, tai kito prasukęs kamštelį. Šią akimirką turėjo vieną tikslą, tai palakti ir užmigti, pageidautinai minimaliai bent parai. Išgirdęs kaip į jo kiemą įsuko kažkoks automobilis lėtai užvėrė barą ir priėjęs prie lango praskleidė užuolaidų kampą žiūrėdamas kas trukdo jį tokią akimirką, mat svečiams nebuvo nusiteikęs. Išvydęs iš mašinos išlipančią Carmelą užvėrė užuolaidas ir kiek atsitraukęs nuo lango nugara pasirėmė į sieną tikėdamasis, kad galbūt ji nesulaukusi nieko prie durų tiesiog apsisuks ir išsineždins iš čia. Nerodydamas per daug emocijų, nors jų ir nebuvo, tyliai laukė pabaigos, tačiau išgirdus kaip mergina krutina durų rankeną mintyse nusikeikė. Buvo toks be nuotaikos ir taip nenusiteikęs pakartotinai psihozei, kad šią akimirką norėjosi skradžiai prasmegti,. kad tik galėtų išvengti šito pakartotino susitikimo. Turbūt gal užtektinai tiek Arrhenius, tiek Carmela prisikentėjo po paskutinio karto, kad jų susitikimas įvyktų taip greitai. Girdėdamas kaip artėja merginos žingsniai svetainės link jis lėtai judėdamas atsistojo pro langą ir žiūrėdamas kažkur į kiemą sukryžiavo rankas ant krūtinės. Visais įmanomais būdais bandė save raminti, kad vos šiai įžengus į kambarį nepradėtų savo puolimo, mat nepaisant to, ką šlykštaus yra Carmelai gyvenime padaręs, jautėsi žiauriai sugniuždytas po paskutinių jos žodžių. Arrheniui nebuvo nieko švenčiau už šeima, už savo vaiką, tad grasinimas, kad jis niekada jo nematys įsirėžė giliai jam į širdį ir mintis. Merginai pasirodžius kambaryje jis užmerkė akis ir giliai įkvėpė, net ir per tokį didelį atstumą galėjo užuosti jos aromatą, kuris nepaisant visko, vertė jo kelius linkti. Carmelai prakalbus jis lėtai pasuko galvą ir pažvelgė per petį kaip ši knisasi po sofą ieškodama savo namų raktų. Atsiminęs, kad tuos raktus jis ištraukė, kai Carmela buvo surišta, jis lėtai pajudėjo spintelių link, ant kurių tie raktai numesti ir buvo, pačiupęs kelis kartus apsuko tą raktų kuokštelį ant piršto. - jie čia.. - pasakė ir lėtu žingsniu priėjo prie merginos, veido išraiška buvo ledinė, rodos kiekvienas raumenėlis buvo tiek įbaugintas ir nedrįso net trūktelti. Šią akimirką jo galvoje virė dvejopos mintys, matydamas ją prieš akis eilinį kartą galėjo tiesiog pasiduoti savo neblėstantiems jausmams ir ją apkabinus niekada nepaleisti, kitu atveju, šią akimirką norėjosi ją labai nuskriausti, pasakyti kažką tokio, kaip ji pasakė Arrheniui apie vaiką, na lyg ji dar nebūtų pakankamai įskaudinta, - gausi.. už bučinį.. - be emocijų labai paprastai pasakė jis ir apsukęs dar vieną kartą raktus aplink savo pirštą, suspaudė tą ryšulį savo kumštyje, kurį atverti turbūt prireiktų pjūklo. Iš tiesų gerai sugalvojo, ar būtų galima dar labiau įskaudinti, negu versti ją kontaktuoti su turbūt šią akimirką pačiu nekenčiamiausiu žmogumi pasaulyje.  
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyTue Jan 07, 2020 9:18 pm



Carmelos širdis dabar turbūt daužėsi į visas įmanomas puses, kad kartais atrodydavo, kad neatlaikius ji tiesiog ims ir sustos. Nenorėjo čia būti ir net nebandė to slėpti mikliai pirštais naršydama po sofos audinį vis įkišdama pirštus į kokį sofos tarpą ir bandydama užčiuopti bet ką kas būtų panašu į jos namų raktus. Nes norėjo suradus juos kuo greičiau išbėgt iš čia. Nes kiekvieną kartą pamačius šį vyrą jos širdis vis duždavo ir duždavo iš naujo, o Carme abejojo ar pastarasis toks gyvybiškai svarbus organas atlaikytų dar vieną dūžį. Todėl dabar norėjo būt kuo toliau nuo Arrheniaus, kad ir kaip ta pati sudaužyta širdis būtų norėjus tiesiog prisiglaust dar kartą prie vyro. To vyro, kurį Carmela taip besąlygiškai mylėjo ir kuris dar kartą ją taip žiauriai įskaudino. Bet akivaizdu, kad likimas ir toliau juokėsi iš jų abiejų ir bandymo būt toli vienas nuo kito. Išgirdus pirmus jo žodžius, susimaišiusius su raktų žvangesiu, Deli kūnas įsitempė. O ko ji tikėjosi? Kad ateis ramiai pasiims raktus ir pabėgs iš čia.. Žinojo, kad jei raktai pas Arrheniu, tai čia tikrai gero nelauk. Lėtai pakilo nuo žemės ant kurios jau ir visom keturiom buvo bandydama ieškot tų raktų ir kur nors prie sofos pakritusių. Ir vos tik pakilus į ją atsimušė dar vieni vyro žodžiai. Carmela kiek supanikavo, tai jau matėsi net jos veide, kurio dėkui Dievui nematė pats Arrhenius. Kiek susvirduliavusi gal nuo pačių žodžių, o gal nuo pakilimo nuo žemės ranka trumpam atsirėmė į sofos atlošą. Giliai įkvėpė. - Ne, - trumpai, bet tuo pačiu užtikrintu balsu pasakė, nors šiaip kažkur giliai būtų mielai apsisukus ir puolus tiesiai jam į glėbį su tokiu bučiniu, kurį turbūt vyras dar mėnesį prisimintų ir sapnuotų, bet balsas to neparodė. Negalėjo parodyt, nes jos smegenys taip virė iš pykčio, kad turbūt jau tuoj būtų galėjusios suprogt ir ištaškyt ne tik Carmela, bet ir išnešt visą namą kartu su Arrhenium priešaky. - Arrheniau, tau čia ne pageidavimų koncertas, - pavartė akis vis kaupdama drąsa, kad galėtų pažvelgt į jį nesukeldama dar vieno cunamio šituose namuose, kurie turbūt visai kaip Carmelos širdis, dar vieno išpuolio tiesiog nebeatlaikytų. Dar atsisukdama į vyrą žiojosi kažką sakyt, bet tas žandikaulis taip ir paliko lengvai atsivėpęs, nes nesugebėdama pakelt akių ir pažvelgt Marino į akis dabar priešais save matė tik tas rankas. Vietomis kraujas jau buvo apkrešėjęs, bet iš žaizdų dar vis vien lengvai skverbėsi kraujas. Turbūt net ir Carmela, kuri sugebėdavo būt visiškas ledo luitas net ir šią akimirką, kai priešais ją stovėjo nekenčiamiausias žmogus, negalėjo ignoruoti tai kas vyko su Marino. Ji niekada nebūtų galėjus linkėt nieko blogo, net jei tai ir yra tik žaizdos nuo visko daužymo. Ir na ir kas, kad ji visai neseniai klykavo, kad jis niekada gyvenime negaus net pasižiūrėt į vaiką. Merginos viduje dabar maišėsi tiek daug jausmų ir emocijų. Ji jautėsi kalta, kad privedė vyrą prie tokių dalykų, nors kaži ar tą rankų skausmą buvo galima prilyginti skausmui, kurį jautė tos dvi širdys esančios šiame kambaryje. Akimirkai ją net užplūdo rūpestis, lyg kokią žmoną, kurios vyras ligos patale ir kuriuo reikia pasirūpinti. - Arrheniau.. Tavo rankos, - vis negalėdama atitraukt akių nuo tų kruvinų rankų savo lengvai virpančią ranką ištiesė atsargiai prisiliesdama prie tos rankos, kuri nelaikė sugniaužus jos raktų. Galų gale sutvarkys jam rankas, uždės ledo ir galės tada pasiėmus raktus tiesiog išvažiuot namo ramia širdim, kad vyru pasirūpinta. Bet tada jos uoslę pasiekęs alkoholio kvapas privertė merginą susiraukti. Nu laba diena, išvažiavo pusvalandžiui, grįžta, o čia va vakarėlis pas Arrheniu, pijokauja. - Ir tu girtas, - nepatenkintu balsu konstatavo faktą, nes Carmelai kaip negėrusiai tas kvapas tikrai raitė nosį. - Kur vaistinėlė? - vis dar vengdama bet kokio akių kontakto su vyru dairėsi po kambarį vildamasi, kad kas nors jai nušvies kelią prie vaistinėlės.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyWed Jan 08, 2020 5:01 pm



Ramia veido išraiška toliau įsmeigęs akis į Carmelą sekė kiekvieną jos judesį, nepraleido nei vieno galvos plaukelio judesio galvoje registruodamas visą informaciją, buvo toks įsitempęs, kad dabar turbūt nei didžiausias tornadas jo iš vietos nepajudintų. Akimirką kitą net svarstė, kaip ši pasielgs išgirdusi Arrheniaus sąlygą, jis net turėjo kuo didžiuotis, šiandien tai buvo ne pirmas jo toks gudrus ultimatomas iškeltas merginai. Būtų greičiausiai užsidėjęs durnių karaliaus karūną, jeigu būtų bent kruopele tikėjęs, jog ši puls jam į glėbį ir apdovanos vaikiną savo bučiniu. Pats turbūt gavęs tokį reikalavimą nusispjautų ir tikrai nieko panašaus nedarytų. Arrhenius negalėjo paaiškinti, kodėl jis turėjo tokį nepaliaujamą potraukį tampyti jai nervus ir statyti į tokias nepatogias padėtis. Tad kaip ir buvo tikėta, išgirdus Carmelos ne šis nei kiek nenustebo, ir kiek papūtęs lūpas giliai įkvėpė, - hmmm... - jo balsas tyliai suskambėjo šitame suniokotame kambaryje, o balsas buvo toks ramus ir nesuderinimas su tuo, kaip viskas čia atrodė, - tuomet taip išeina, kad lieki čia.. - pasakė jis net pats netikėdamas kaip ramiai gali kalbėti čia stovėdamas per kokį metrą nuo jos. Realiai Arrheniui užtekdavo tiesiog būti viename kambaryje kartu su Carmela ir jam stogas čiuoždavo, bet šią akimirką kažkas viduje tiesiog užsivėrė, kas leido jam šitokiu ramiu veidu į ją žiūrėti. Na žinoma savo dalį čia pridėjo ir tie keli alkoholio gurkšniai, kurie spėjo nutekėti per jo stemplę iki kol mergina suvažinėjo per rajonus pirmyn ir atgal, - negaliu pasiūlyti apartamentų... pas mus čia remontas, kaip turbūt matai.. - pasakė trukteldamas pečiais, kiek atitraukęs akis nužvelgė suniokotą kambarį. Turbūt tik dabar pirmą kartą, kai jo smegenų nebuvo užtemdę tamsūs lietaus debesys, šis išvydo ką padarė su savo turtu. Na... šaunuolis, Arrhenius turbūt ir turėjo talentą naikinti viską kas brangu, ne tik kas susiję su žmonėmis, bet ir su turtu. Kadangi mergina atsisakė pildyti jo užgaidas, o čia kaip ir jo namai, tai jo ir pageidavimų koncertas, šis vienu judesiu įsimetė tuos raktus į priekinę kišenę nesiteikdamas jų kaip ir atiduoti. Na, šiuo atveju, nebus užmokesčio, nebus ir prekės. Dar žiojosi kažką sakyti, nes jo smegenys šiuo metu buvo tiesiog sarkazmo pačiame sūkuryje , tačiau jį labai greit užčiaupė Carmelos netikėtas prisilietimas. Arrhenius net atsitraukė nesuprasdamas kas vyksta, smegenys negalėjo apdoroti tokios informacijos ir labai greitai įsimetė error'as. Jo akys šiek tiek sumišo ir šis giliai įkvėpęs žengė lėtą žingsnį atgal, - man nereikia tavo pagalvos.. - pasakė jis ir pajautęs, kad toks netikėtas jos gestas išmušė jį iš vėžių, pasisuko baro link ir lėtai ten nukulniavo. - aš nesu girtas, tik šiek tiek.. išgėręs... - toliau ramiai kalbėdamas jis pravėrė savo nesibaigiantį barą. Perbėgus akimis per pastatytus butelius jis išsitraukė jau kitą viskio butelį ir kažką sau sumurmėjęs panosei nužingsniavo prie baro, skyrusį virtuvę ir svetainę. Atsisėdęs ant vienos iš kėdžių šis įsipylė į stiklinę viskio, gurkštelėjo kelis gurkšnius akis vėl pasukdamas į merginą. Kad jau teks su ja bendrauti čia, blaivas to daryti negali, tikrai ne. O šią akimirką jis buvo vis dar per daug blaivas. Tačiau mintyse sukirbėjo retorinis klausimas: Kodėl tu ją laikai, Arrheniau? Sėkmingai nuignorinęs pats save jis pasilenkė ir iš spintelės išsitraukė vaistinėlę, tuoj jis pademonstruos koks yra savarankiškas. Atsegęs vaistinėlę viską išbėrė ant stalviršio ir pirštu pastumdęs ko nereikia į šonus įnirtingai bandė atlupti pleistrą suspėdamas karts nuo karto siurbtelt iš stiklinės.  
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyWed Jan 08, 2020 7:14 pm



Ištikro tai akimirką Carmela net negalėjo patikėt Arrheniaus žodžiais. 'lieki čia', tie žodžiai dar kuris laikas skambėjo jos galvoje, o ji tiesiog tylėjo, nebeturėjo ką pasakyt. Nenorėjo čia būt, tačiau nelabai daugiau kur būtų galėjus eit, nors turbūt šiuo metu mieliau ant savo terasos sofos miegotų, o ne šiuose namuose. Nors po nakties turbūt ją kokie kaimynai tiesiog sušalusią ir jau be gyvybės ženklų rastu. Bet turbūt Carmela geriau mirtų nei gyventų be Arrheniaus. Tik dar nesugebėjo to pripažint ir turbūt greitu metu dar nesugebės. - negali manęs laikyt čia įkalintos, anksčiau ar vėliau turėsi atiduot mano namų raktus, - kilstelėjus savo balso toną vos aukščiau normos ribos susiraukė. Ji tiesiog norėjo atgaut raktus ir grįžus namo krist į lovą ir nebepasikelt iš jos kokią savaitę, o jei įmanoma tai ir ilgiau. Išverkt savo širdį, protą ir sielą, kurią turbūt jau seniausiai velniui pardavus buvo. - Remontas? Ar tiesiog pats laikas apsilankyt pas nervų gydytoją? - kilstelėjo antakį ramiu balsu paklausdama ir dar apsidairydama po kambarį, kuris tiksliai dabar labai žavingai atrodė. Ne kaip remontuojamas, bet kaip naikinamas. Nors šiaip jau nežinia ar čia ji tinkamas žmogus smerkimui buvo, nes ir pati gi labai mėgėja būdavo viską padaužyt ir palaužyt, tai turbūt jo vietoj būdama ir pati būtų čia pasileidus į daužymus visko kas jos kelyje pasitaikytų. Aiškiai susierzino jam įsidėjus jos raktus į kišenę, nes o ką jai dabar daryt. Laukt kol jis galiausiai prisigers ir užmigs, o ji pradės jo kišenes kraustyt, nes kažkaip sunku patikėt buvo, kad įmanoma bus kaip nors jį įkalbint grąžint jai tuos raktus. Tai stengėsi apsišarvuot ramybę, kad ir kaip Carmelai tai neįmanoma buvo ir tiesiog išlaukt kokio nors momento, kuomet galės pasičiupt tuos raktus iš jo kišenės ir tept slides iš čia. Negalėjo ji pasakyt ir to, kad tas jos pagalbos atstumimas jos neskaudino. Juk Deli visuomet buvo ta, kuri vis atstumdavo vyrą ir plakdavo jį žiauriausiais žodžiais, kaip ir visai neseniai kuomet pasakė, kad niekada gyvenime nepamatys to vaiko, kuris dar gims. Aišku kažin ar būtų galėjus taip Carmela pasielgti su Arrhenium, bet tuomet sakė bet ką kas buvo jos galvoje, kad tik įskaudinti vyrą. Ji stebėjo kiekvieną jo sekantį žingsnį, kai tik jis pasakė, kad jam nereikia jos pagalbos. Aišku jam pasiėmus viskio butelį ji neliko patenkinta, stengėsi susilaikyt nuo kokio nors komentaro, bet nepavyko. - ar gali nustot pilt į save tą šūdą? - visiškai nepatenkintu balsu paklausė kaip kokia žmona pas kurią ką tik parėjo girtas vyras. O ir šiaip žinojo, kad būdamas girtas jis gali būt visoks, tai nelabai buvo pasirengus tempt jo blaivyt po lediniu vandeniu. Vylėsi, kad pats Arrhenius susivoks, kad alkoholis nelabai problemas išsprendžia. Nors iš kitos pusės turbūt jei ne ta gyvybė moters pilve ir pati dabar mielai būtų užsivertus butelį viskio ir tiesiog leidus sau bent akimirkai nuplaut visą skausmą tuo velnio gėrimu. Stebėjo ir tai kaip bandė jis ten pats su savo rankų žaizdom susitvarkyt. Pavartė akis pamačius, kad jis pradeda viską nuo visai kito galo, bet nesiryžo eit ir jam padėt, vargu ar būtų norėjusi būt atstumta dar kartą. Tai klestelėjus ant sofos susikėlė koją ant kojos ir išsitraukus mobilųjį paskubomis surinko reikiamą numerį ir prisidėjus jį sau prie ausies laukė kol kas nors atsilieps kitame laido gale, - Sveika, Diana, atleisk kad atšaukiau vizitą, nespėjau grįžt laiku, - ramiai kalbėdama į mobilųjį žiūrėjo kažkur į sieną, - Hmm.. Norėčiau pasidaryt vaisiaus išvalymą, - taip greitai viena po kito išpylė žodžius į ragelį, o kadangi Carmelos rankos kiek drebėjo tai ji įsikibo į sofą, kad tai nebūtų taip akivaizdžiai matoma. Aišku pati girdėjo savo gydytoją sakant, kad tai jau kiek vėlu, ji nenori rizikuot pačios Carmelos sveikata, tačiau tuo pačiu pasakė, kad norėtų jog Carmela atvyktų pas ją apžiūrai, bet tai buvo žodžiai, kuriuos girdėjo tik pati Carme. - Ar rytojus tinka? Nuostabu. Susimatysim rytoj, ačiū tau labai, iki, - greitai viską išsakius ir net neleisdama savo gydytojai nė akimirkai įsiterpti galiausiai padėjo ragelį savo mobilųjį padėdana šalia savęs ant sofos ir kelis kartus atsiduso. Carmela ne kartą buvo svarsčiusi aborto galimybę, nes nežinojo kokia bus vaiko ateitis, niekada nenorėjo, kad jos vaikas būtų tampomas abiejų jo tėvų, kad galėtų laiko praleist tiek su vienu, tiek su kitu. Svarstė išvykt iš Paryžiaus nepasakius Arrheniui apie savo nėštumą, bet dabar jau buvo per vėlu. Kaip ir vaisiaus išvalymas. Hmm.. Gyvenimas tiksliai mėgo pasijuokt iš Carmelos. - Gal jau norėtum atiduot raktus? - kilstelėjo antakį stebėdama kaip jis ten nevykėliškai net pleistro atplėšt negali. Tai dar kartą atsiduso.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyFri Jan 10, 2020 3:08 pm



Na greičiausiai Carmelos terasos sofa ir atrodė šviežiau bei tvarkingiau už dabartinius Arrheniaus apartamentus čia. Bet ką daryt, kai šita bobelė sugeba jį iki tokio nervų pakrikimo davesti, kad šis kaip songokas virtęs beždžione išdaužo viską aplink. Merginai prakalbus apie įkalinimą šis net visai susidomėjęs sukluso, galėtų ją čia laikyt užrakinęs, kol ji Maarino vaiką išnešios, jis net galėtų cezario pjūvio operaciją jai čia ant virtuvės stalo atlikt, matė per grey anatomiją ties kuria vieta maždaug reikia pjaut.. ar durt, paskui rankom plėšti ir ten kažkur turi vaikas būti.. Lėtai pasukiojęs galvą ir išvijęs tokias viliojančias Carmelos pjaustymo mintis šis prunkštelėjo išgirdęs merginos pasiūlymą apsilankyt pas specialistą, - manau, kad pas psichiatrą, mažiausiai.. bet damoms pirmenybė.-  kilstelėjo antakius toliau įnirtingai lipindamas ant savęs pleistriukus su žirafiukais, net nuo vaizdo skausmas vis labiau ir labiau mažėjo. Akimirką bandė suskaičiuot kiek kartu buvo kilusi mintis Carmelą truputi tarp minkštų sienų uždaryt, kad išsitrankytų į visas puses ir apsiramintų, tačiau tuo metu tokių minkštų sienų funkciją atliko pats Arrhenius ir tramdomųjų marškinių neprireikė. Net būtų sunku paaiškinti, kodėl Arrhenius tiek laiko su ja kartu praleido, iš šono jų santykiai atrodė kažkokie iškrypę ie nenormalūs, bet galbūt tai ir buvo kas juos kartu laikė. Klausydamas toliau kaip mergina knisa protą dėl alkoholio vartojimo tik akis pavarė ir daugiau ta tema nieko nekomentavo. Net pačiam buvo keista kaip jis galėjo ramiai šiuo metu elgtis ir atrodyti, kai tuo tarpu dar prieš 15 minučių daužė visus daiktus apimtas psichozės. Čia kaip alkoholis veikia dvejopai, vieni pablūsta ir draskosi su kirviais, o kiti prigėrę miegoti eina. Arrhenius buvo pastarasis variantas, mat jį tas švelnus gėrimas ir pleistriukai su žirafomis labai ramino, o su kirviu pasidraskyti jis ir blaiviu protu galėjo, ypatingai kai dar chaoso deivė sėdėjo tame pačiame kambaryje. Baigęs save aplipinti pleistriukais jis nustūmė šiukšles į šoną ir dar kelis gurkšnius iš stiklinės gurkštelėdamas bei stebėdamas kiekvieną Carmelos judesį, nenorėjo per daug atsipalaidavus sulaukti smūgio į kaktą. Carmelai pradėjus kalbėti telefonu šis sukluso savo ausis pasukiodamas, kad geriau bangas sugautų ir galėtų išgirst ar ji čia feikina šitą pokalbį ar tikrai su kažkuo kalba. Išgirdęs, kad kitame ragelio gale kažkas ir kažką kalba, toliau klausėsi, nes ir taip buvo aišku, kad tai ką mergina kalbėjo buvo skirta ir pačiam Arrheniui. Tačiau Carmelos sakinys apie abortą turbūt galutinai jį nubloškė kažkur į prarają. Akimirką jis sulaikęs kvėpavimą lėtai sumirksėjo galvodamas, ar gerai išgirdo, ar jo ausys jau apsemtos viskiu. Kažkodėl pirma jo galvoje atsirado kažkoks neapsakomas noras ją pateisinti ir apginti, kad na ji to pasakyti negalėjo, nes tai turbūt yra žiauriausia ką gali padaryti, ir net Carmela negalėtų būtų tokia žiauri. Mintys galvoje zvimbė, kad net ausyse cypti pradėjo, jautė kaip lūpos ir pusę kūno nutirpo, praktiškai jau prasidėjo būklė prieš insultą. Tai yra kerštas jam? To jis ir nusipelnė? Klausė savęs jausdamas kaip kambarys ir visa kita aplinka aptemsta. Galiausiai jo raumenys įsitempė ir Arrhenius pakilo nuo kėdės, lėtu žingsniu priėjo prie sofos, ant kurios tebesėdėjo Carmela ir atsistojęs priešais ją įsikišo ranką į kišenę, kur buvo pasidėjęs merginos namo raktus, - būsi galutinai atkeršijus man jau..? - jo lūpos prasivėrė ir žodžiai lėtai nuslydo jo liežuvio galiuku. Žiūrėjo jis į merginą tokiomis tuščiomis akimis, vyzdžiai buvo išsiplėtę atskleisdami nenumaldomą įtampą, - o tu sakai, kad aš apgailėtinas.. - jo balsas nuskambėjo tyliai per kambarį ir šis nuleidęs akis ištraukė raktus ir numetęs juos šalia Carmelos ant sofos lėtai apsisuko ir patraukė virtuvės baro link kur stovėjo butelis. Kažkaip gal ir turėjo ateiti tas liepto galas, kada Arrhenius neatlaikys Carmelos ir kažkas viduje tiesiog nutrūks. Gal tai, kad mergina nutarė sunaikinti, tai, kad Arhheniui buvo iš vis šventa ir nutraukė tai..kas dar jį vertė jos nepaleisti. Paėmęs butelį jis nė neatsisukdamas nužingsniavo į miegamąjį ir užvėręs duris paskui save atsirėmė nugara į jas giliai įkvėpdamas. Na, čia tikrai jau kvepia psichūške.  
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyFri Jan 10, 2020 4:59 pm



Neaišku dar buvo kaip čia tas jos įkalinimas ir namų sąlygomis atliekamas cezario pjūvis vyrui pavyktu su tokiu šilkiniu Carmelos charakteriu. Net jeigu ir pavyktų išlaikyt šitame name artėjančius devynis mėnesius, kurių turbūt net ir neprireiktų jau, nes pati Delilah nelabai tikra buvo kiek čia tas nėštumas jos jau truko, nes pati tai lengvą papilnėjimą jautė ir šiaip pastarosiomis dienoms neblogai pavalgius atrodė. Turbūt tai ir lėmė, kad Carme pastaruoju metu daugiau laisvus viršutinius drabužius iš spintos traukė, nereikėjo jai čia kažkokių nereikalingų komentarų. Bet bet kokiu atvėju paguldyta šiuose namuose pjaustymui ant stalo tikrai ramiai negulėtų, tai greičiau ne pilvą Arrhenius jai perpjautų bet kokią gerklę jai besimuistant. Tai tada galėtų pats žindyt tą naujagimį, nes vargu ar Blumstein pavyktų prisikelt vėliau po tokio skrodimo. Carmela aiškiai sunkiai tvardė šypseną savo veide bestebėdama Arrhenių su tai žirafų pleistriukais ant rankų, nors pastarosios visvien kaip po burokėlių malimo rankomis atrodė, bet bent jau visos žaizdos buvo nebepastebimos ir to besiskverbenčio kraujo iš žaizdų nebuvo matyt. Nes buvo akimirkų kai bežiūrint į tą kraują ir Carmelai lengvai silpnumas pareidavo, bet ji pastaruoju metu visus tokius reiškinius tam nėštumui nurašydavo. Negalėjo Carmela pro akis praleist ir to perdėto Arrcheniaus ramumo, kuris ją erzino taip stipriai, kad su savo nervais būtų galėjusi likusį sveiką namą išnešt į orą. Telefonu mergina galbėjo ganėtinai ramiai ir užtikrintai, galbūt tikėdama, kad Arrheniui galvojant, kad ji darosi abortą ir ėmus jam jos nekęst jai ir pačiai bus lengviau jį paleist, nes negalės ji laikyt prie savęs prisirišus žmogaus, kuris jos nekenčia. Ir na ir kas, kad to išvalymo ji nepasidarys, bet svarstė, kad galbūt galėtų išsikraustyt į Italiją, o galbūt grįžt atgal į Indiją ir pagimdyt vaiką ten ir ten jį užaugint, o Arrcheniui ir nebūtina bus žinot, kad to vaiko moteris niekada neatsikratė ir neatsisakė. Bet jam pakilus nuo kėdės ir priėjus prie jos Carmela lengvai persigando, ką parodė jos įsitempęs kūnas. Nelabai žinojo ko gali iš jo tikėtis ir ką jis čia ketina daryt, bet jo lūpas palikus klausimui Carmela negalėjo ištart nė žodžio, jautė kaip eilinį kartą gerklėje įstrigęs emocinis gumulas neleido jai pratarti nė žodžio, o sekantys vyro žodžiai taip pakirto merginą, kad akimirkai net kažkokį neaiškios kilmės skausmą pilve pajuto, bet veidą visvien stengėsi kuo neutralesnį palaikyt. Gal neveltui sakoma, kad besilaukiant geriau nesinervuot. Tai tik jam nusisukus uždėjo ranką sau ant pilvo lyg stengdamasi nuraminti jame vykstančius neaiškius reiškinius. Kurį laiką ji ir paliko taip sėdėt vietoj Arrheniui palikus ją vieną kambaryje. Veidą paslėpė delnuose, tačiau neišleido iš savęs nei vienos ašaros, tik leido veidui šiek tiek atvėsti prisilietus prie gerokai šaltesnių jos delnų. Kažkaip nedžiugino net ir tie atgauti jos namų raktai, akimirką net pagalvojo, kad net nenori iš čia išeiti, bet visvien pakilo nuo sofos kartu pasičiupdama ir tą raktų ryšulėlį. O pasiekusi lauko duris šį kartą netrenkdama jomis tyliai išėjo iš namo ir kurį laiką tiesiog stovėjo atrėmusi nugarą į duris ir mėgaudamasi tuo vėsiu oru, kurio jai dabar taip stipriai reikėjo, nes akimirkomis atrodė, kad jau tuoj tuoj pritrūks merginai oro ir ji tiesiog nustos kovoti su ją supančiomis jėgomis. Ir jau ketino eit sėst į automobilį ir dabar jau tikrai visam išvažiuot iš čia, bet staiga neaišku ar kažkoks pykčio priepuolis ar šiaip antras kvėpavimas merginai įsijungė ir ji atlapojus Arrheniaus namų duris tiesiog lėkte įlėkė atgal į namą, perlėkė visą tą svetainės jovalą ir sustojo ties miegamojo durimis, - NEDRĮSK TAIP ELGTIS! - klasiškai paleidus į darbą ryksmus išrėkė tiesiai į duris už kurių stovėjo Arrhenius. - Taip aš apgailėtina, bet tik todėl, nes nesugebėjau laiku tavęs paleisti, nes nesugebėjau išvykt iš Prancūzijos tuomet kai planavau, kad visą tą laiką kol tu daveisi su visom iš eilės aš laikiausi įsikibus į tave kaip į kokį paskutinį šiaudą neleidžiantį man nuskęsti, bet kas iš to? - akimirką iš merginos jau sklido lengvai beviltiškas balsas, nes viskas kuo toliau tuo vis labaiu beprasmiška atrodė, tuo labiau nebeatrodė, kad šitus santykius dar buvo galima su kokiu nors žirafų pleistriuku suklijuot, nebent Arrchenius labai didelį pleistrą turėjo, kuris būtų galėjęs juos abu apgaubti ir sugydyt, - aš nelinkiu šitam vaikui nieko blogo ir nenoriu jam pakenkti, bet pasakyk man kokią jo ateitį matai? ar tikrai nori, kad jis augtų matydamas kaip jo abu tėvai bando vienas prismaugt prie bendro vakarienės stalo? AR TIKRAI TO NORI?! - visiškai viską paleidus klykavo čia į duris kaip visiškai nestabili, nors turbūt niekada tokia ir nebuvo, leido iš savęs išeiti visoms mintims, galbūt net toms kurių nenorėjo pasakyt garsiai, bet jautė, kad jei abu pasiekė tokią gilią duobę, kad turbūt jau niekur žemiau nusirist negalėjo. Nors tuo pačiu atrodo, kad jiedu juk savo santykius pastatė ant tokių pykčių ir visai laimingi buvo, tai neaišku dar buvo kas čia neleido jiem ir toliau kartu būt. Gal tie vieni už kitus šūdinesni sprendimai, kuriuos pastaruoju metu tiek vienas, tiek kitas priimdavo. Nusiėmus nuo kaklo grandinėlę ant kurios kabėjo tas nuostabaus grožio sužadėtuvių žiedas, kurį Arrhenius jai padovanojo suspaudė jį delne liūdnai šyptelėdama. Žadėjo jį čia ir palikt, pakabint ant durų rankenos kaip atsisveikino gestą ar kažką, bet kol kas dar nenuėjo nuo durų it vildamasi, kad jos galiausiai prasivers ir Arrhenius išeis iš kambario, nors ir klykdamas ir putodamasis iš pykčio, tenorėjo kad išeitų iš ten.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyFri Jan 10, 2020 7:17 pm



Na neatmetant minties apie cezario pjūvio operaciją, tai Arrhenius kaip pakankamai išsilavinęs svarstė prieš visą pjovimo dalį anesteziją Carmelai pasiūlyti, tą akimirką dar tebesėdėdamas virtuvėje apsuptas žirafų pleistriukais jis rinkosi tarp dviejų galimų variantų: atjungimo su beisbolo lazda arba pamigdimas su dujomis iš viryklės. Bet kokiu atveju sužinojęs naujieną apie Carmelos nėštumą jis buvo 9 danguje, skrajojo padebesiais galvodamas kaip pirmą kartą išvys savo vaiką, kaip palies jo miniatiūrinę rankytę ir kaip įkvėps tos naujos gyvybės kvapo.. Bet finale jis stovi čia, savo miegamajame atsirėmęs nugara į duris, nes darėsi taip silpna, kad rodėsi, jog paskutinės jėgos palieka Arrheniaus kūną. Bandydamas bent kartą įkvėpti ir plaučius užpildyti bent lašeliu gaivaus oro jis spoksojo į vieną tašką kažkur grindyse, rankose tuo pačiu metu spausdamas butelio kakliuką. Žinojo, kad tokia diena ateis, ne jis pats, o daktaras Nikas, kuris buvo paruošęs raudoną papkę, suplanavęs jau tą kritinę pagalbą, nes jis šventai tikėjo, kad Carmela vis tik galutinai Arrhenių prives prie beprotystės. Na gal ir neblogas pabėgimo planas, jei ne tas telefonas.. hm, telefono likučiai svetainėje, iš kurios Arrhenius šiaip ne taip ištrūko. Įsitempęs taip ir rymojo įdėmiai klausydamas ar grius kokia nors siena, galbūt duš langas, arba Carmela persikels į kitą levelį ir griebsis rimtų daiktų, kaip spintelių daužymas, sofos pjaustymas ar dar kas nors, bet kas kas tik galėjo šauti jai į galvą. Išgirdęs kaip užsivėrė namo durys jis atsitiesė ir apsisukęs uždėjo ranką ant durų rankenos giliai kvėpuodamas ir bandydamas bent kiek suprasti kokia sumaištis dabar jo galvoje verda. Negi tai viskas, ji išėjo? Visam laikui? Viskas baigėsi..? Mintys viena po kitos skrodė jo galvą, kad rodėsi ši sprogs nuo tokios jų gausumos. Buvo net rankeną durų nulenkęs, nežinia kodėl jis norėjo grįžti į tą svetainę, ar gal eiti paskui ją..?  Bet jo nepakartojamą klausą perskrodė pakartotinas durų trinktelėjimas ir šis refleksiškai per žingsnį atsitraukė nuo tų durų nesuprasdamas kas vyksta. Išgirdęs Carmelos šaižų balsą kilstelėjo antakius paleisdamas iš rankų tą taip stipriai gniaužytą viskio butelį. Nenu, nenormali ji, išėjo į lauką, porą gurkšnių gaivaus oro įkvėpusi ji grįžo vėl užsiputojusi su nauja jėga čia pasikalinėti. Klausydamas ką jį kalba jautė kaip karščio banga perbėga kūną ir kaip pamažu vėl apima toks įniršis. Ją turbūt pakratyt mažą, norėtųsi paguldyt tarpdury ir padaužyt iš durų per šikną biški, arba išsukt rankas, arbaa panardinus po vandeniu truputį palaikyt arba iš vis atlikt išankstinę cezario operaciją, tik galvos srityje. Klausydamas kiekvieno jos žodžio kietai sučiaupė lūpas, kad žandikaulis sutraškėjo, iškėlęs rankas į orą jis demonstratyviai rankom sutraiško įsivaizduojamą galvą. Net negalėjo pasakyti kaip jis atsidūrė prie durų, tačiau atvožęs jas ir išvydęs Carmelą priešais save paleido savo kakarinę, - KOKIA TU NEPAKENČIAMA ESI.. - gniauždamas kumščius jis praktiškai sušnypštė pro sukąstus dantis, - tokia arogantiška ir pasikėlusi.. TOKIA VARANTI MANE IŠ PROTO, - toliau kalbėdamas jis prisiartino prie jos giliai kvėpuodamas, nuo Arrheniaus kūno sklindantis pykčio ar neaišku kokio jausmo karštis greit užpildė šį siaurą koridoriuką vedantį į miegamąjį, - TU TIEK DAUG KALBI.. IR NEUŽSIČIAUPI.. - kalbant jam tiesiog pulsavo visos iššokusios arterijos kakle, smilkiniuose ir velniai žino dar kur, tos rudos akys lyg pajuodavusios iš pykčio buvo susmeigtos į ją. Besiartindamas lėtai prie jos, o Carmelai žinoma bandant trauktis, jis įspraudė ją į akligatvį, kai merginos nugara atsirėmė į koridoriaus sieną, o Arrheniaus rankos atsirėmusios į tą pačią sieną užkirto jai kelią sprukti į bet kokią pusę - mm... - sukandęs kietai dantis jis praktiškai suurzgė nežinodamas nei kur tų savo kumščių dėti, lengvai stuktelėjo kumštuku į sieną visai greta Carmelos, - tu matai ką su manim darai..? tau tai patinka..? - pasako dar labiau prie jos priartėdamas, - ar tau patinka ką matai..? - kiek antakius suraukęs jis skrodė merginą savo kažkokiu biški paklaikusiu žvilgsniu, bet nu buvo aišku, kad jis jos nenuskriaus, niekad neskriausdavo. Giliai kvėpuodamas jis palinko kiek arčiau jos ir rodėsi jų veidus teskyrė keli centimetrai, - ar tau patinka matyt mane tokį žlugusį..? - jis tyliu balsu paklausė giliai įkvėpdamas Carmelos kvapo, nuo kurio tiesiog pašiurpo visa oda, o jo akys tuo metu pakrypo į merginos lūpas, kad šis nejučia kiek prikando savo apatinę lūpą labai stengdamasis susivaldyti nuo tokių neapgalvotų žingsnių. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptyFri Jan 10, 2020 8:40 pm



Carmela planavo jau tiesiog pakabint tą grandinėlę ant kurios kabėjo tas sužadėtuvių žiedas ir jau nešt kudašių iš šitos vietos, tai žengė žingsnį arčiau durų, bet kaip tik tuo metu priešais ją durys atsivėrė ir Arrhenius paleido pykčio putas į darbą. Tai Carmela lyg kažkokio savisaugos instinkto vedina sugniaužė tą žiedą stipriau ir žengė žingsnį atgal, kad tik toliau nuo vyro. Kartais ir Carmela jo prisibijodavo, nors pasąmonėj kažkur visada žinodavo, kad jis tikrai jai niekada nieko blogo nepadarytų, bet visvien jausdavosi kiek nesaugiai, kai jai į veidą Arrhenius klykt pradėdavo. Ir na ir kas, kad ji lygiai taip pat jį pastoviai apklykdavo ir dar daiktais apmėtydavo, bet kai jau pati jo padėtį atsidurdavo tai labai nemaloniai jausdavosi. Jam pradėjus rėkaut tam siauram koridoriui Carme akimirkai pasimetė nežinodama, kur jai čia dėtis, ypač kai jis jau jos link pradėjo judėt, o ji atbulomis kelis žingsnius žengė kol jos nugara atsirėmė į sieną ir ji jau nebeturėjo kur dėtis tai taip ir paliko ten prisispaudus prie sienos lyg tikėdamasi, kad prasivers ten kokia skylė ir ji dar turės kur pasislėpt prasmegus į sieną. Arrheniui užkirtus bet kokį pabėgimo kelią Carme jautė tik kaip jam būnant arti visas jos kūnas įkaito taip, kad turbūt jos kūno temperatūra dabar kokie 40 laipsniu kaip nieko buvo. O ir žvelgdama tiesiai į tas įsiutusias vyro akis sunkiai gaudė kvapą alsuodama pro šiek tiek pravertą burną, kad nepadvėstų kaip kiaulė sušutus kokia prie tos sienos. Ir kad ir kaip keista bebūtų, bet dabar tiesiog tylėjo, klausėsi to ką sakė Arrhenius. Ir tikrai ne dėl to, kad bijojo įsiterpt, bet jis buvo taip arti, kad mergina nelabai daugiau į ką galėjo dėmesį sukoncentruot kaip tik į jo akis, jo veidą, jo lūpas ir šiaip jo kūna esantį taip arti jos. Jam kumščiu trinktelėjus į sieną Carme lengvai krūptelėjo nesitikėdama tokio žingsnio. Ištikro turbūt šį kartą tikrai nelabai žinojo ko reikėtų tikėtis iš jo. Visgi buvo išgėręs ir čia jau aiškiai ne tai kad piktas buvo, bet tiesiog įtūžęs, tai ką ji galėjo žinot kas jam į galvą šaus. Vdruk susišvies kokie balti arkliai jam prieš akį ir pradės jis ją smaugt ar kažką. Nors šiaip pasąmonėj žinojo, kad Arrhenius niekada gyvenime nebūtų galėjęs jos sužalot. Niekada. Akimirkai žiūrėdama į tą vyro žvilgsnį pagalvojo, kad jam turbūt tikrai nuvažiavo stogas. Blemba, Carme tu privedei vienintelį vyrą, kuris nuoširdžiai tave gyvenime mylėjo, prie beprotybės. Good job, well done. Tyliai aiktelėjo vyrui uždavus paskutinį klausimą jai ir palikus vos kelis centimetrus tarp jų abiejų veidų. - ar tu tikrai manai, kad toks yra mano tikslas? sužlugdyti tave? - jau gerokai ramesniu balsu paklausė. Nors kur čia labai rėksi, kai žmogus stovi vos per centimetrą kitą nuo tavęs. - ar manai, kad aš jaučiuosi kitaip? ar manai, kad aš mėgaujuosi visu šitu šūdų? kartais jaučiu, kad man tiesiog nebepalieki jokio kito pasirinkimo, kaip tik elgtis kaip beprotei psichopatei žmonai su kuria gyveni jau kokių trisdešimt metų. aš ir pati pavargau nuo viso to, pavargau nuo tų pykčių, pavargau nuo to kaip elgiames vienas su kitu ir kaip verčiam vienas kitą jaustis, - žvelgdama tiesiai Arrheniui į akis ir akimirką net nepajuto kaip dar labiau priartėjo prie jo, tiek labiau kiek tik buvo įmanoma ir savo drebančiu balsu atsiduso jausdama vyrą taip arti savęs. Kiek atlaisvinus kumštį, kuriame laikė žiedą pirštais lengvai perbėgo per grandinėlę ir kilstelėjusi rankas užkabino tą grandinėlę dabar jau Arrheniui ant kaklo gražindama tą žiedą, kurį atrodo ne taip ir senai vyras dovanojo jai prašydamas jos rankos ir  būt su juo visą likusį jų gyvenimą. Pasistiebus ant pirštų galiukų lūpomis prisilietė prie jo lūpų kampučio, nežymiai šyptelėdama ta savo liūdna šypsena, kurią pastaruoju metu būdavo galima pastebėt ganėtinai dažnai, - nebegaliu tavęs laikyt prie savęs, - nežymiai papurtė galvą kalbėdama jam tiesiai į įsitempusią žandikaulio odą. - todėl paleidžiu, - galiausiai užlūžęs balsas daugiau neišskleidė jokio garso, o pati Carmela šiaip ne taip dar susilaikė nuo ašarų pakalnės. Ir galiausiai šiek tiek atsitraukė nuo vyro vėl nugara atsiremdama į sieną ir tik perbraukdama ranka per Arrheniaus skruostą savo žvilgsnį nudelbė kažkur į žemę, nes žinojo, kad jei tik dabar pažvelgtu į vyrą tai turbūt tas 'paleidžiu tave' nieko nereikštų, pultų jam į glėbį čia ir dabar nepaisant visko kas šiandien tarp jų įvyko.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySat Jan 11, 2020 3:35 pm



Jo akys lakstė po visą merginos veidą, tad iš pradžių tos grandinėlės ir žiedo nė nepastebėjo, apskritai negalėjo net pagalvoti, kad mergina bus tą žiedą išsaugojusi vis dar. Būtų greičiau patikėjęs, tuo, kad ši tą žiedą būtų buvusi išlydžiusi ir pasidariusi kokią nors tais kulką, skirtą Arrheniaus kaktai. Carmelai priartėjus arčiau jis kiek sutriko, kažkodėl po šitiek metų jų draugystės ir buvimo kartu jis kas kart jai priartėjus jautėsi kaip 14-metis, spuogų išmuštas paauglys, kuriam nuo bet kokio merginos prisilietimo užvirdavo hormonų audra. Gal dėl to ir dievino jis Carmelą, kad ši nepaisant to negailestingo laiko vis dar priversdavo jo širdį vartytis ratu. Merginai prakalbus jis pakėlė akis ir žiūrėjo tiesiai į josios nė nekrustelėdamas, - turbūt taip..? - nežinia ar pirmieji merginos klausimai buvo retoriniai ar ne, bet rodėsi šią akimirką Arrhenius turėjo ką pasisakyti, - juk jautiesi dabar geriau, tiesa..? aš tave įskaudinau, sudaužiau viską ką turėjom ir tu mane dabar sutrypei, to ir siekei ar kokio velnio daužai mane ir mano daiktus..? - kažkaip vis bandė įsiterpti Carmelai kalbant, kažkaip tikėjosi, kad visas tas daužymasis turėjo tikslą kažkokį ir vyko ne dėl to, kad Carmelai šiuo metu juodas mėnulis šviečia. Ją suprasti apskritai buvo tiek sudėtinga, kad tiesiog pusę Arrheniaus galvos smegenų atsisakė normaliai funkcionuoti. Rytas prasidėjo lėkščių daužymu ir Arrheniaus talžymu, vidury dienos Carmela jau buvo Arrheniaus glėbyje, sekančią akimirką Carmela palieka Arrheniaus namą išdaužusi mašinos lanką ir galiausiai ji vėl čia trypia tai kas liko. Dar žiojosi kažką sakyti, šiuo metu turėjo neįtiktinai daug klausimų, bet tolimesni Carmelos žodžiai akimirką jį užčiaupė. Šiai dar labiau priartėjus arčiau vyruko jis trumpam užsimerkė giliai įkvėpdamas, kol akimirką nutraukė merginos prisilietimas ir pajautęs kažką sau ant kaklo jis prasimerkė ir nuleidęs galvą pažvelgė žemyn tikėdamasis, kad ji ne kilpą jam jau neria po kaklu. Išvydęs tą žiedą kiek suraukė kaktą lėtai kvėpuodamas pro šiiek tiek pravertą burną. Pakėlęs galvą bei išvydęs ją vis dar priešais save pajautė kaip darosi sunku kvėpuoti, o Carmelai prisilietus prie jo lūpomis apskritai sustingo. - Carmela.. - tyliai pasakė jos vardą kiek suraukdamas kaktą ir vėl atvėręs akis pažiūrėjo į ją, - Carmela, tu.. - nežinojo ką pasakyti, toks jos elgesys buvo jam didžiausia bausmė, prilygstanti vos ne mirties bausmę. Šią akimirką geriau būtų talžomas beisbolo lazda ar lėkštėmis, negu jaustų tą tokį beviltišką jausmą apėmusį krūtinėje. Carmelai ištarus paskutinius žodžius jis iš vis prarado amą, tai turbūt buvo blogiausia kas galėjo nutikti, visa dabar vykstanti situacija buvo blogesnė už tą pirmą kartą, kaip Carmela sužinojusi už išdavystę daužė jį kaip bokso kriaušę, - ne, - pasakė jis žiūrėdamas į ją, balsas skambėjo tyliai, bet pakankamai tvirtai. Į tą trumpą dviejų raidžių žodį sutilpo gal šimtas sakinių, kuriuos Arrhenius dabar norėjo čia išrėkti vietoje. Bet turbūt tas jo pasakytas ne puikiausiai apibūdino, tai, kad Arrhenius neketino pasiduoti, juolab, kad dabar turėjo ir dėl ko - dėl savo vaiko, - paleidi mane? niekada to nebus, aš visada būsiu tavo gyvenime, nori tu to ar ne.. - pasakė jis ir pasilenkęs arčiau jos vieną savo laisvą ranką uždėjo Carmelai ant pilvuko. - nepaisant to, kas įvyko, tai.. - pasakė jis kiek nuleisdamas akis ir trumpai žvilgtelėdamas į savo ranką ant pilvuko, - tai mus sujungė... Ir aš būsiu jo gyvenime, nori tu to, ar ne.. - pasakė jis neatitraukdamas rankos, žiūrėjo tiesiai į ją ir neaišku koks impulsas jam trenkė galvon, bet jis palinkęs dar arčiau jos užkabino jos viršutinę lūpą savosiomis, lyg paskutinį kartą. Juk tai norėjo padaryti jau vos Carmela pasirodė jo kieme su močiutes servizu, tik, kad buvo sudėtinga prie jos prieiti. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 EmptySun Jan 12, 2020 12:06 am



Galbūt ir būtų sunaikinus tą žiedą, galbūt ir kokią kulną iš to žiedo išsiliejus Arrheniui būtų. Jei tik būtų jo nuoširdžiai nekentus, jeigu viskas ko jos kūnas norėtų tai tik sunaikint vyrą, nuošluot jį nuo žemės paviršiaus, bet taip nebuvo. Deja. Toji meilė Arrheniui Carmes viduje buvo tokia didelė, kad turbūt jokia neapykanta nebūtų galėjus jos užgošt. Ta pati meilė, kurios vedina Carmela čia visą laiką drąskėsi, daužė srevizus į kairę ir į dešinę, apgadino automobilį ir galų gale privedė jį prie visiškos psichozės. Bet tik dėl to, nes mylėjo ir norėjo tikėt, kad ne tik myli, bet vis dar yra ir mylima. Turbūt koks casual žmogelis pamatęs visą tai ir išgirdęs, kad Carmela viską darė tik dėl tos savyje dar nešiojamos meilės vyrui tikrai būtų pasakęs, kad moteris kažkokia nenormali yra ir turi protinę negalią ar šiaip psichopatė yra. Bet žinant visą Arrheniaus ir Carmelos istoriją viskas atrodė taip kasdieniška ir normalu. Turbūt tai ir buvo kas juos traukė vieną prie kito. Jie taip stipriai buvo pripratę prie tų vienas kito psichozių, pykčių, dūžtančių indų ir gadinamų daiktų, kad tiesiog nelabai įsivaizdavo kitokio gyvenimo ar kitokios meilės. Nes vienintelis būdas kaip parodyt kad vienas kitą beproto myli tai išdaužyt viską aplinkui sužinojus, kad vien jau pietavo kažkuris iš jų su kitu žmogumi. Jeigu dėl sudraskytos nuo kieto sviesto duonos Arrhenius su praskelta kakta palikdavo, tai sužinojus apie jo neištikimybę Carmela galėjo iš vis vyrą be galvos palikt. Bet vien jau tai, kad Marino dar su galva ant pečių vaikščiojo, labai daug reiškė. O tai kaip jie vienas kitą net ir po tiek laiko, ir po tiek pykčių priversdavo jaustis irgi buvo viena iš priežasčių kodėl nesugebėjo lyg šiol vienas kito paleist. Nes ir dabar Carmela stovėdama taip arti Marino jautė, kad jos širdis spurda taip stipriai, jog kartais atrodydavo, kad dar biški ir tuoj iššiks ji visą tą širdį iš to jaudulio ir tu perpildytų gyvybiškai svarbų organą jausmų. Nes Carme jautė daug, bet didžiausią širdies dalį užėmė ta meilė Arrheniui, kurios turbūt net ir su tuo pačiu kirviu nebūtų buvę galima iškapot ar su benzo pjūklu išpjaut. Nes tos meilės šaknys buvo ne tik kad išsikėrojusios į visas puses, bet ir tuo pačiu šaknimis apsivijusios skersai išilgai moters širdį. Jiedu buvo tiek daug išgyvenę, tiek daug patyrę, kad kartais net sunku pagalvot būdavo kaip jie galėtų gyvenimą tęst vienas be kito. Gal dėl to ir spardėsi čia kaip nesubrendę keturiolikmečiai. - ne, Arrheniau, - nepritariamai papurtė galvą visiškai nesutikdama su vyro mintimis, kaip ji galėjo jaustis gerai naikindama viską kas papuola jos kelyje, talžydama Arrhenių, kai širdis jai it užburta liepdavo pult vyrui į glėbį, apsikabint jį, niekada nepaleist ir mylėt iki gyvenimo galo. - nė velnio nesijaučiu gerai. ar tikrai manai, kad daužydama tave ir viską aplinkui galėčiau pasijust gerai? ar tikrai tokia tavo nuomonė yra apie mane? - dar tarp žodžių pauzę pasilikdama rankomis nervinai persibraukė sau per plaukus, - vyliausi, kad atvykus čia išgirsiu ką nors, kas galėtų išplėšt tave iš mano širdies, kad priversi mane tavęs nekęst, kad galiausiai atsibos visi tie smūgiai ir tu pratrūksi, prikalbėsi pačių baisiausių dalykų ir ta meilė galiausiai virs neapykanta, kad pagaliau galėsiu tave su visom šaknim išsiraut iš savo širdies, - tokia visa užsidegusi ir suspaudusi kumščius kalbėjo žvelgdama tiesiai vyrui į akis. Tame siaurame koridoriuje tvyrojo tokio įtempta ir įkaitusi energija, kad toks jausmas, jei tik būtų buvę įmanoma tai ore ir elektros energiją tarp jų lakstančią būtų buvę galima pamatyt. - bet negaliu, - atsiduso dar kartą lygiai taip pat neringai persibraukdama per plaukus, nors jie tiek pirmąjį kartą, tiek dabar krito tobulai ir nieko tvarkyt nebereikėjo, bet nuo vyro artumo jai kartais pasidarydavo taip sunku, kad net trūkdavo oro, buvo taip tvanku ir taip karšta, kad kartais atrodydavo, kad dar kelios sekundės ir moteris sukniubs čia be sąmonės Arrheniaus akyse, - kodėl, po velnių, negaliu išplėšt tavęs iš savo širdies?! - jau kiek labiau pasipiktinusi paklausė, nes nu nuoširdžiai kniso, kad lyg ir norėtų trenkt durimis once and for all ir dingt iš jo gyvenimo, bet ją vis kažkas čia laikė ir ne tik tos į sieną atremtos vyro rankos. Ją šiuose namuose laikė daug daugiau dalykų. Arrheniui ištarus tą trumpą, bet labai didelę reikšmę turintį žodį moteris širdyje šypsojosi, tikrai šypsojosi, nes ne tik kad vylėsi sulaukti tokio atsakymo, bet ir giliai širdyje nenorėjo, kad Marino taip lengvai pasiduotų, kad tiesiog leistu jai jį paleist. Nes juk jų gyvenime niekada niekas taip nevyko. O jam uždėjus savo ranką ant Carmelos kiek paaugusio pilvuko moteris savo ranką uždėjo ant vyro rankos, o jos veide šmestelėjo tą liūdna šypsena, kuri kažkaip šiandien jos vis nepaleisdavo. - visada būsi to vaiko tėvas, negaliu to iš tavęs atimti, - per daug ramiu balsu pasakė nebesiardydama čia kaip visiška beprotė, kas akimirkai net ir pačiai Deli buvo kiek keistoka, - tenoriu, kad atėjus laikui šis žiedas dar atsidurtų ant kažkieno piršto ir kad būtum laimingas. tenoriu, kad būtum laimingas, - nerodydama per daug emocijų savo veide atsiduso. Negbūtų galėjus pasakyt, kad šitie žodžiai nedaužė jos iš vidaus, bet kažkurią akimirką jautė, kad tai bus geriausia, kad tai yra tas kelias kuriuo galbūt šiuo metu yra tinkamiausias jiems abiems, bet atskirai, kad ir kaip sunku tai bebūtų. Dar žiojosi kažką sakyt, bet kaip tik tuo metu ji pajuto tą Arrheniaus lūpų prisilietimą, kuris ji buvo tikra net jos skrandį spazmuot privertė iš to jaudulio ir to netikėto prisilietimo, kuris tuo pačiu buvo toks malonus. O ar galėtų būt kitaip? Akimirkai atrodė, kad tas iš pažiūros visiškai nekaltas lūpos prisilietimas visiškai suvalgė paskutinius Carmelos sveiko proto likučius ir ji tapo absoliuti beprotė. Nulis sveiko proto jos galvoje, nenuspėjami tolimesni jos veiksmai - trečiasis pasaulinis. Ji atsiduso, nė per milimetrą toliau neatsitraukdama ji nieko nebepasakė, paviršo bet kokį norėtą pasakyt žodį ar sakinį. Kilstelėjusi ranką delnu vėl prisilietė prie vyro veido ir nežymiai trūktelėjusi jį į save sumažino bet kokį likusį atstumą tarp jų veidų ir tarp jųdviejų lūpų taip apdovanodama vyrą bučiniu. Atsisveikinimo bučiniu? Galbūt.
Back to top Go down


Sponsored content

Namas - Page 2 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 2 Empty


Back to top Go down
 

Namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 7Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Arrhenius Marino-