I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Namas - Page 3



 

Share
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next
AuthorMessage
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas - Page 3 IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptySun 5 Jan - 16:47



Carmelos veide šmėstelėjo paslaptinga šypsena, kai Arrhenius apglėbė ją rankomis priglausdamas ją arčiau savęs. Po ilgo laiko ji vėl jautėsi rami ir saugi vyro glėbyje. Netrukus ir pati apsivijo jo liemenį prisiglausdama prie jo krūtinės. Buvo taip velniškai gera vėl būti jo glėbyje, kad toji šypsena atsiradusi jos veide, kurį laiką net nedingo iš veido, o ašaros galiausiai išdžiuvo ir nors akys dar buvo minimaliai paburkusios, bet patį kūną jau buvo užliejusi laimės banga pasireiškusi šiluma, kuri dar neaišku ar tiesiog iš jos pačios atėjusi buvo ar nuo Arrheniaus sklindanti. Delilah jautėsi taip gerai, kad tiesiog norėjo savo likusi gyvenimą ir praleisti vyro glėbyje. Akimirksniu sugebėjo pamiršt visas kekšes ir leido savo mintim užsipildyti pozityviom mintim sakančiom, kad gal Marino niekada nenorėjo jos taip žiauriai įskaudinti. Net nepajuto kaip kuo toliau tuo vis labiau stengėsi pateisint vyrą ir jo veiksmus, kurie šiaip jau nelabai pateisinami buvo, ypač kai jis pats net negalėjo pasakyt kodėl taip žiauriai pasielgė su Carmela. Arrheniui vėl pasakius, kad myli ją ir tą jos pilve užsimezgusią gyvybę merginai net širdis suspurdo, taip gera buvo vėl girdėt tuos žodžius sklindančius iš vyro lūpų. - aš irgi tave myliu, - tyliu balseliu pasakė, tačiau pakankamai garsiai, kad išgirstų ir Arrhenius. Įsivyravus visiškai ramybei merginos ausis negalėjo praleisti to įkyraus zvimbesio. - Augini vibratorių? - prunkštelėjo pajuokdauma ir atsitraukus nuo Marino pasileido į kelionę ieškodama vibruojančio objekto. Pamačius ant sofos gulintį ir švieselės skleidžianti Arrheniaus telefoną tikrai nesusilaikė jo nepaėmus. Gi norėjo pasižiūrėt kas ten jo pasiilgo, o ir šiaip kaip būsima jo vaiko motina manė, kad turi leidimą žinoti su kuo jis bendrauja. Pamačius telefone Amelios vardą kiek lengviau atsikvėpė ir per daug jų susirašinėjimo neskaitė, nes gi nesuktų Marino su savo pačio seserimi romano. Jau kaip ir ketino užrakint telefoną ir ji numest atgal ant sofos, bet akys užkliuvo už jai pažįstamo Fridos vardo. Akimirksniu toji laimė buvusi Carmelos veide dingo, o širdis tikrai žaibo greičiu nusirito į kulnus. Perskaičiusi žinutes akimirkai ranka prisidengia burną negalėdama patikėt tuo ką skaito ir kad patikėjo Arrheniumi. Eilinį kartą jis ją tiesiog apsuko aplink pirštą. Carmela akimirksniu išbalo, jautė kad net akyse ėmė temt, tai ranka trumpam atsirėmė į sofą, kad nenukristu, tačiau neilgam. Vos pajutusi artėjančią pykčio bangą išsitiesė pažvelgdama į vyrą. - TU, ŠUNSNUKI, - klykdama pasileido prie jo iš visos jėgos jį stumtelėdama. Ir jam palei veidą atkišo jo telefoną parodydama jo ir Fridos susirašinėjimą, bet buvo ant tiek pikta, kad galiausiai sviedė telefoną į sieną paberdama jį į keletą dalių. - Mylėjaisi su ja? MYLĖJAISI SU FRIDA? - visiškai nenuleisdama balso tono klykavo toliau jam į veidą negalėdama patikėt, kad buvo taip bjauriai apgauta. - ATSAKYK, - dar kartą stumtelėjo Arrheniu giliai širdyje vildamasi, kad jis paneigs tai ką dabar galvojo Carmela, kad nuramins ją ir pasakys, kad nieko tarp jų nebuvo.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas - Page 3 IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptySun 5 Jan - 17:44



Po šitiek laiko galiausiai išgirdęs iš Carmelos vėl meilės prisipažinimą šis nejučia išsišiepė nuo vienos ausies iki kitos. Negalėjo patikėti, kad likimas jam suteikė antrą šansą atstatyti tai, ką taip žiauriai sugriovė ir sugriovęs dar kas liko sutrypė porą šokių sušokdamas. Negalėdamas tverti savo kailyje ranka lėtai slidinėjo per jos nugarą taip stipriai įsitvėręs į moteriškę, kad ši dar 5 minutes išbuvusi vyro gniaužtuose būtų sąmonę praradusi dėl oro trūkumo. Nusistebėjęs pats, kad jos dar visos neišbučiavo kaip ir lenkėsi, odieve, pagaliau prie jos tų nuodėmingai viliojančių lūpų nuo kurių tiesiog linksta keliai, tačiau Carmelai kiek atsitraukus ir prakalbus apie vibraciją šis kilstelėjo antakius nesuprasdamas apie ką čia. Žiūrėdamas kaip ji tolsta net pats įsiklausęs suprato, kad tai greičiausiai tik jo telefonas, - tai turbūt mano telefonas.. Amelia super aktyvi.. - šyptelėjo žiūrėdamas kaip jo pačio telefonas atsiduria Carmelos rankose. Naaa, turbūt ne pati geriausia mintis susitaikymo proga paskaitinėti Arrheniaus žinutes. Stengdamasis viso to išvengti net keliais žingsniai priartėjo prie merginos tikėdamasis, kad ši per daug neįsišėls per kontaktus, - nieko įdomaus nerasi.. - dar spėjo pasakyt, bet kažkaip artėjant link jos jautė širdis, kad tuoj nelaimė vėl kokia ištiks. Carmelai persikūnijus jis sulėtino žingsnį, kol galiausiai sustojo daugiau nesiartindamas prie jos, - tu gerai jautiesi...? - dar spėjo paklausti galvodamas, kad ją gal pykina dėl nėštumo, tačiau merginai pradėjus klykti ir prisiartinus prie Arrheniaus šis akis išsprogdino vis dar nesuprasdamas kas vyksta. Po stūmio Arrhenius kelis žingsnius paėjo atgal ir išgirdęs sekantį klausimą, kurį lydėjo jo telefono dūžis tik sučiaupė lūpas į vieną eilę. Nu fak.. praėjo lygiai 5 minutės nuo jų susitaikymo. Jis sugebėjo antrą kartą išlaikyti santykius net SUŠIKTAS 5 MINUTES. Galvodamas koks žodis dabar jos nepaverstų į viską griaunančią jėgą jis pravėrė lūpas vis dar nežinodamas ką pasakyti. Nu tai aišku mylėjosi, ką daugiau veikė. Po judviejų išsiskyrimo, kai Arrhenius prarado bet kokį džiaugsmą ir norą turėti kažkokius normalius santykius, visos jo naujos pažintys taip ir baigdavosi vienodai. Karmelai pakartotinai sušukus jis krūptelėjo grįždamas į realybę, bei žiūrėdamas į tiesiog įniršusią Carmelą žinojo, kad nebėra kur dėtis. Apie kažkokį niekingą melą net nesvarstė, nes šita moteriškė buvo gyvas melo detektorius. Galiausiai nurijęs susikaupusias seiles jis giliai įkvėpė ir rankomis suėmė merginą už pečių. Buvo velniškai išsigandęs, bet kokia kaina nenorėjo prarasti to, ką dabar taip sunkiai susigrąžino, - Carmela.. paklausyk, tai nieko nereiškia.. aš tiesiog.. - rinkdamas labai atsargiai kiekvieną savo žodį stengėsi kuo ramiau viską jai suspėti pasakyti, kol ši dar netrenkė durim, - tai nieko nereiškia... bet tu.. jūs man esate viskas, - kaip visada Arrheniui nelabai sekėsi suregzti rišlaus sakinio, nežinojo kaip estetiškai pasakyti, kad miegojo šiaip jau su daug kuo po to jų išsiskyrimo.
Back to top Go down
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas - Page 3 IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptySun 5 Jan - 19:27



Carmela buvo tokia įsiutusi, kad atrodė, kad tuoj pradės kaip drakonas spjaudytis ugnim ir sudegins ne tik šitą namą iki pamatų, bet ir pati Arrheniu kartu su tuo namu supleškins. Tuo pačiu jautėsi ir nusivylusi tiek Marino, kad nesugeba savo hormonų nors kartą gyvenime sulaikyt, prisirišt sau prie kojos ar kažką, tiek pati savimi, kad išvis leido sau patikėt, kad viskas gali būt taip kaip buvę. Ji taip pyko, taip panikavo viduj, kad viduj tiesiog lakstė nuo vieno galo iki kito nežinodama kur dėtis ir nebežinodama ką daryt. Jautėsi taip lyg dabar išėjus praras Arrheniu amžiams, nes jis vėl vedamas nevilties puls kokiai kitai moteriai tarp kojų. Tačiau dabar net žiūrint į vyrą ją pykino, visas merginos kūnas drebėjo, tai akimirka atrodydavo, kad ji tuoj sprogs sugriaus viską ir pati pradings nuo žemės paviršiaus. Žinojo, kad būdama čia šiuo metu ji pridarys daugiau blogo nei gero. O ir šiaip ką ji būtų galėjus pasakyt? Nieko, kas ją priverstų jaustis geriau. Turbūt net ir Arrhenius dabar negalėjo nieko pasakyt ar padaryt, kad ji pasijaustu geriau. O ir kiekvienas jo ištartas žodis tik dar labiau ją pykdė. Žinojo tik vieną, nebenori ir nebegali čia būt, nenori būt vienoj patalpoj su Arrhenium, nenori pasakyt nieko tokio dėl ko nurimus ir pati labai gailėsis. Jam suėmus ją už pečių Carmela rankomis staigiai nustūmė jo rankas, - neliesk manęs, - tiesiog išnypštė žodžius tiesiai jam į veidą lyg kokius mirtinus nuodus, - dar kartą paliesk mane ir išbadysiu tau akis, - ji tai tiksliai nejuokavo. Drąsiai būtų užtekę proto tokiam žiauriam poelgiui, ypač dabar. - nenoriu tavęs matyt, daugiau NIEKADA GYVENIME, - buvo tokia pikta kad tiksliai labai matomai visa net drebėjo iš pykčio. Dabar jau kalbėjo tai kas tiesiog buvo ant liežuvio galo, nors ir nenorėjo to pasakyt, bet visi žodžiai ėjo lauk vedami emocijų. Gal po poros dienų ir gailėsis šitų žodžių, bet tikrai ne dabar. - Galiu pažadėt tau vieną, - giliai įkvėpė oro lyg ruošdamasi tam kas artėja, - niekada gyvenime nepamatysi šito vaiko, būk tuo tikras, - netgi per daug ramiai pasakė galiausiai tiesiog praeidama pro Arrheniu ir dabar jau tikrai pasiekus duris dar akimirką luktelėjo prie jų lyg svarstydama ar elgiasi tinkamai, bet galiausiai palenkus durų rankena išėjo iš namo negailestingai jomis trenkdama paskui save ir tada sustojo. Jos skruostais greitai nuriedėjo kelios ašaros. Vėl, ji vėl iš naujo turėjo viską išgyvent. Peržvelgė kiemą pilna porceliano šukių tada pažiūrėjo į Arrheniaus automobilį, į savąjį ir galiausiai sparčiu žingsnių nužingsniavo prie savo raudonojo dodge su išdaužtu langu ir sudaužyta lempa. Jau ketino sėstis į automobilį, bet kažkodėl sustojo vis žvelgdama į juodą prieš ją stovinčią mašina. Akimis perbėgo per žemę lyg kažko ieškodama, o radus pakankamai didelį akmenį, kuri buvo įmanoma pakelti metė tiesiai į Arrheniaus automobilį išdauždama galinį jo stiklą kartu su dūžiu visoj gatvėj paskleisdama ir savo klyksmą lyg savotiškai parodydama kaip stipriai jai skauda. Įsėdus į automobilį dar keletą sekundžių pasėdėjo jame godžiai gaudydama orą, kol kiek buvo įmanoma minimaliai apsiraminus užvedė automobilį variklį išsukdama iš kiemo ir stipriai nuspaudusi greičio pedalą galiausiai išvažiavo palikdama Arrheniu ir jo namą toli už savęs.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas - Page 3 IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptySun 5 Jan - 20:28



- Nu Carmela, tu pati supranti, kad man tai nieko nereiškia.. mes buvome išsiskyrę, - becypiant merginai šis spėjo dar ir savo trigrašį įkišti ir dar kartą beviltiškai bandė pasiteisinti. Ką padarysi, kad beviltiškai Carmelos ieškojo kitose moteryse ir kiekvienas toks super pasimatymas leisdavo bent akimirką jam negalvoti apie ją. Nes ji kaip kokia piktžolė buvo tiek įsikerėjusi Arrheniaus viduje, kad jis užmigdavo ir pabusdavo mintimis apie ją. Carmelai numušus jo rankas į šoną, jis dar žiojosi kažką sakyti ta pačia tema, buvo gerokai įniršęs. Visą šią dieną buvo talžomas kumščiais, lėkštėmis, puodeliais ir jos žodžiai, stovėjo priešais ją kruvinomis rankomis rankomis tiesiogine to žodžio prasme. Tačiau Carmelos žodžiai apie vaiką jį galutinai pribloškė. Tikėjosi, kad Carmela jo nekęs iki gyvenimo galo, keiks jį, epizodiškai žalos ir panašiai, bet, kad nusiris iki tokio lygio ir uždraus vyrukui matytis su vaiku nesitikėjo, - TAU LENGVAI TO PADARYTI NEPAVYKS.. - galiausiai ir jis putas paleido į darbą, negalėjo paprastai taip leisti viskam pasibaigti. - CARMELA, AR TU GIRDI..? TAU TO NEPAVYKS.. FUCK. -  pakėlęs toną šaukė ant jos turbūt ne savo balsu Carmelai tuo pat metu uždarant lauko duris. - ŠŪDAS.. - nevaldomai pradėjo šaukti paleidęs gerklę ant viso namo, o jo kumščiai pasileido į darbą, tą akimirką dužo tv ir šalia stovėjusi lempa skriejo į sieną, skilo sekcijos stiklinės durys vos prisilietus Arrheniaus kojai. Tiesiog nebegalėjo savęs suvaldyti, ta moteris jį galutinai prie liepto galo privedė. Po 10 minučių mankštos jis galiausiai stovėjo visiškai sujauktame kambario viduryje gaudydamas orą ir jausdamas kaip gelia abi rankas, kurios buvo pasruvusios krauju. Skaudėjo žiauriai viską, sielą jei jis tik tokią turėjo, kūną, galvą, širdį.. viską. Pasukęs galvą lėtu žingsniu nukulniavo prie baro ir išsitraukęs pirmą pakliuvusį butelį atsukęs užsivertė ir išmaukė praktiškai nekvėpuodamas. 
Back to top Go down
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas - Page 3 IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyTue 7 Jan - 20:56



Carmela taip beviltiškai skubėjo pabėgt kuo toliau nuo Arrcheniaus, kad turbūt nė akimirkai nepagalvojo, kad galbūt reikėtų pasitikrint ar visus daiktus susirinko, nes kas ten žino, gal kokie raktai galėjo būt kur nors iškritę, kol jis ten ją nešiojo surištą. Buvo taip supykus, kad akimirkom, nes sunku buvo įžiūrėt kelią priešais save, tai kelis kartus jau net į priešpriešinę juostą buvo išsukus, bet vis laikui susivokdavo. Kol galiausiai pasiekusi savo namą vis dar godžiai gaudydama orą kaip žuvis išmesta į krantą išsiropštė iš automobilio ir pasiekusi namą ėmė inirtingai ieškotis raktų nuo jo. Veltui. Išsikrapščius visas kišenes jau paniškai ėmė vaikščioti prie namo galvodama, kad gal pametė juos kur nors čia dar prieš išvažiuodama iš namų. Vėliau išieškojo visą automobilį, kiekvieną sušiktą kampelį ir suvokus, kad raktų nė kvapo nėra dar labiau įpykus kelis kartus spyrė į automobilio ratą. Aišku apvaikščiojo visą namą tikėdamasi, kad gal netyčia bus kokį neuždaryta langą palikus ar duris į terasą neužrakinus. Mažu ką. Visai tai įėjimo į namą paieškai neatnešus jokių vaisių parkrito ant žolės. - Šūdas. ŠŪDAS, - surėkė taip, kad turbūt bent jau keli kaiminystėje esantys namai girdėjo jos riksmus. Dar išsitraukus mobilųjį sumaigė žinutę Arrcheniui, kurio telefoną visai neseniai paleido į sieną. Nes o kodėl ne. Visiškas genijus Carmela buvo. Galiausiai pakilus nuo žolės dar kartą viltingai apvaikščiojo namą ir nepatekus į jį įsėdo į automobilį dabar jau kiek ramiau išvažiuodama iš kiemo ir grįždama tuo pačiu keliu kuriuo atvažiavo namo. Tai dabar jau nebe taip drąsiai žaisdama su greičiu šiek tiek užtruko kol pasiekė namą iš kurio prieš gerą pusvalandį tiesiog išskriejo paskui save trenkdama durimis. Pamačius vis dar stovintį Marino automobilį kiek lengviau atsiduso, nes žinojo, kad šitas vyras ir pats ne ką ramesnio būdo yra, tai supykęs galėjo dar ne tokių dalykų prigalvot. Tai džiaugėsi, kad bent nereikės gaudyt jo po miestą lakstančio su savo land roveriu. Nes to ir betrūko Carmelai, buvusio sužadėtinio važinėjančio po miestą su neblogai apgadintu automobiliu. Išlipusi iš automobilio tik tada suprato, kad ta jos išsiųsta žinutė buvo nieko verta, nes vyro mobilusis turbūt dar besimėto kur nors ten svetainei visas pabarstytas dalimis. Pliaukštelėjus ranka sau į kaktą už tokį gudrumą galiausiai nužingsniavo prie namo durų ir jau kėlė ranką, kad paspaust durų skambutį ar pabaladot į duris, bet akimirkai sustojo atsargiai palenkdama durų rankeną ir sėkmingai atidarydama duris. Tikrai nenorėjo per daug dėmesio atkreipt, o jeigu pavyktų nesutikt Marino tai išvis būtų tobuliausias variantas. Tai stengdamasi nekelt didelio triukšmo uždarė paskui save duris tyliai sliūkindama svetainės link paieškot savo galbūt pamestų raktų. Dar net neįžengus į kambarį jau buvo užmačius Arrheniaus siluetą tai atsiduso tuo pačiu įkvėpdama į save šiek tiek drąsos šiam susitikimui. Tai per daug nežiūrėdama į jį, nes jeigu būtų pamačius tas krauju pasruvusias vyro rankas turbūt iškart būtų suskydus ir supanikavus. Tai labai greitais žingsniais įžengė į svetainę per daug nesižvalgydama į šalis. - Pamečiau raktus nuo savo namų, atėjau paieškot, - taip trumpai labai rimtu dar kiek piktu balsu pasakius nužengė tiesiai sofos lik per visą tą bardaką, kurio aišku nesugebėjo praleist pro akis. Šūdas šūdas šūdas, tik tai ir teskambėjo dabar merginos galvoje net nenorint pagalvot kas čia įvyko ir dabar dar labiau bijodama pažvelgt į Arrhenių, nes galėjo dabar tik įsivaizduot kaip pats vyras buvo įtūžęs, jeigu išdaužė turbūt viską kas tik buvo daužoma šiame kambaryje. Šokdama panikos šokį mintyse labai kruopšiai rankomis tikrino kiekvieną sofos lopinėlį vildamasi, kad tikrai ras raktus kur nors čia įkritusius į kokį sofos tarpą ir galės galiausiai su visam iš čia išsinešdint.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas - Page 3 IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyTue 7 Jan - 21:22



Toli nuo baro nepasitraukęs jis lėtai be emocijų stumdė butelius vieną po kito, vis paragaudamas tai vieno, tai kito prasukęs kamštelį. Šią akimirką turėjo vieną tikslą, tai palakti ir užmigti, pageidautinai minimaliai bent parai. Išgirdęs kaip į jo kiemą įsuko kažkoks automobilis lėtai užvėrė barą ir priėjęs prie lango praskleidė užuolaidų kampą žiūrėdamas kas trukdo jį tokią akimirką, mat svečiams nebuvo nusiteikęs. Išvydęs iš mašinos išlipančią Carmelą užvėrė užuolaidas ir kiek atsitraukęs nuo lango nugara pasirėmė į sieną tikėdamasis, kad galbūt ji nesulaukusi nieko prie durų tiesiog apsisuks ir išsineždins iš čia. Nerodydamas per daug emocijų, nors jų ir nebuvo, tyliai laukė pabaigos, tačiau išgirdus kaip mergina krutina durų rankeną mintyse nusikeikė. Buvo toks be nuotaikos ir taip nenusiteikęs pakartotinai psihozei, kad šią akimirką norėjosi skradžiai prasmegti,. kad tik galėtų išvengti šito pakartotino susitikimo. Turbūt gal užtektinai tiek Arrhenius, tiek Carmela prisikentėjo po paskutinio karto, kad jų susitikimas įvyktų taip greitai. Girdėdamas kaip artėja merginos žingsniai svetainės link jis lėtai judėdamas atsistojo pro langą ir žiūrėdamas kažkur į kiemą sukryžiavo rankas ant krūtinės. Visais įmanomais būdais bandė save raminti, kad vos šiai įžengus į kambarį nepradėtų savo puolimo, mat nepaisant to, ką šlykštaus yra Carmelai gyvenime padaręs, jautėsi žiauriai sugniuždytas po paskutinių jos žodžių. Arrheniui nebuvo nieko švenčiau už šeima, už savo vaiką, tad grasinimas, kad jis niekada jo nematys įsirėžė giliai jam į širdį ir mintis. Merginai pasirodžius kambaryje jis užmerkė akis ir giliai įkvėpė, net ir per tokį didelį atstumą galėjo užuosti jos aromatą, kuris nepaisant visko, vertė jo kelius linkti. Carmelai prakalbus jis lėtai pasuko galvą ir pažvelgė per petį kaip ši knisasi po sofą ieškodama savo namų raktų. Atsiminęs, kad tuos raktus jis ištraukė, kai Carmela buvo surišta, jis lėtai pajudėjo spintelių link, ant kurių tie raktai numesti ir buvo, pačiupęs kelis kartus apsuko tą raktų kuokštelį ant piršto. - jie čia.. - pasakė ir lėtu žingsniu priėjo prie merginos, veido išraiška buvo ledinė, rodos kiekvienas raumenėlis buvo tiek įbaugintas ir nedrįso net trūktelti. Šią akimirką jo galvoje virė dvejopos mintys, matydamas ją prieš akis eilinį kartą galėjo tiesiog pasiduoti savo neblėstantiems jausmams ir ją apkabinus niekada nepaleisti, kitu atveju, šią akimirką norėjosi ją labai nuskriausti, pasakyti kažką tokio, kaip ji pasakė Arrheniui apie vaiką, na lyg ji dar nebūtų pakankamai įskaudinta, - gausi.. už bučinį.. - be emocijų labai paprastai pasakė jis ir apsukęs dar vieną kartą raktus aplink savo pirštą, suspaudė tą ryšulį savo kumštyje, kurį atverti turbūt prireiktų pjūklo. Iš tiesų gerai sugalvojo, ar būtų galima dar labiau įskaudinti, negu versti ją kontaktuoti su turbūt šią akimirką pačiu nekenčiamiausiu žmogumi pasaulyje.  
Back to top Go down
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas - Page 3 IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyTue 7 Jan - 23:18



Carmelos širdis dabar turbūt daužėsi į visas įmanomas puses, kad kartais atrodydavo, kad neatlaikius ji tiesiog ims ir sustos. Nenorėjo čia būti ir net nebandė to slėpti mikliai pirštais naršydama po sofos audinį vis įkišdama pirštus į kokį sofos tarpą ir bandydama užčiuopti bet ką kas būtų panašu į jos namų raktus. Nes norėjo suradus juos kuo greičiau išbėgt iš čia. Nes kiekvieną kartą pamačius šį vyrą jos širdis vis duždavo ir duždavo iš naujo, o Carme abejojo ar pastarasis toks gyvybiškai svarbus organas atlaikytų dar vieną dūžį. Todėl dabar norėjo būt kuo toliau nuo Arrheniaus, kad ir kaip ta pati sudaužyta širdis būtų norėjus tiesiog prisiglaust dar kartą prie vyro. To vyro, kurį Carmela taip besąlygiškai mylėjo ir kuris dar kartą ją taip žiauriai įskaudino. Bet akivaizdu, kad likimas ir toliau juokėsi iš jų abiejų ir bandymo būt toli vienas nuo kito. Išgirdus pirmus jo žodžius, susimaišiusius su raktų žvangesiu, Deli kūnas įsitempė. O ko ji tikėjosi? Kad ateis ramiai pasiims raktus ir pabėgs iš čia.. Žinojo, kad jei raktai pas Arrheniu, tai čia tikrai gero nelauk. Lėtai pakilo nuo žemės ant kurios jau ir visom keturiom buvo bandydama ieškot tų raktų ir kur nors prie sofos pakritusių. Ir vos tik pakilus į ją atsimušė dar vieni vyro žodžiai. Carmela kiek supanikavo, tai jau matėsi net jos veide, kurio dėkui Dievui nematė pats Arrhenius. Kiek susvirduliavusi gal nuo pačių žodžių, o gal nuo pakilimo nuo žemės ranka trumpam atsirėmė į sofos atlošą. Giliai įkvėpė. - Ne, - trumpai, bet tuo pačiu užtikrintu balsu pasakė, nors šiaip kažkur giliai būtų mielai apsisukus ir puolus tiesiai jam į glėbį su tokiu bučiniu, kurį turbūt vyras dar mėnesį prisimintų ir sapnuotų, bet balsas to neparodė. Negalėjo parodyt, nes jos smegenys taip virė iš pykčio, kad turbūt jau tuoj būtų galėjusios suprogt ir ištaškyt ne tik Carmela, bet ir išnešt visą namą kartu su Arrhenium priešaky. - Arrheniau, tau čia ne pageidavimų koncertas, - pavartė akis vis kaupdama drąsa, kad galėtų pažvelgt į jį nesukeldama dar vieno cunamio šituose namuose, kurie turbūt visai kaip Carmelos širdis, dar vieno išpuolio tiesiog nebeatlaikytų. Dar atsisukdama į vyrą žiojosi kažką sakyt, bet tas žandikaulis taip ir paliko lengvai atsivėpęs, nes nesugebėdama pakelt akių ir pažvelgt Marino į akis dabar priešais save matė tik tas rankas. Vietomis kraujas jau buvo apkrešėjęs, bet iš žaizdų dar vis vien lengvai skverbėsi kraujas. Turbūt net ir Carmela, kuri sugebėdavo būt visiškas ledo luitas net ir šią akimirką, kai priešais ją stovėjo nekenčiamiausias žmogus, negalėjo ignoruoti tai kas vyko su Marino. Ji niekada nebūtų galėjus linkėt nieko blogo, net jei tai ir yra tik žaizdos nuo visko daužymo. Ir na ir kas, kad ji visai neseniai klykavo, kad jis niekada gyvenime negaus net pasižiūrėt į vaiką. Merginos viduje dabar maišėsi tiek daug jausmų ir emocijų. Ji jautėsi kalta, kad privedė vyrą prie tokių dalykų, nors kaži ar tą rankų skausmą buvo galima prilyginti skausmui, kurį jautė tos dvi širdys esančios šiame kambaryje. Akimirkai ją net užplūdo rūpestis, lyg kokią žmoną, kurios vyras ligos patale ir kuriuo reikia pasirūpinti. - Arrheniau.. Tavo rankos, - vis negalėdama atitraukt akių nuo tų kruvinų rankų savo lengvai virpančią ranką ištiesė atsargiai prisiliesdama prie tos rankos, kuri nelaikė sugniaužus jos raktų. Galų gale sutvarkys jam rankas, uždės ledo ir galės tada pasiėmus raktus tiesiog išvažiuot namo ramia širdim, kad vyru pasirūpinta. Bet tada jos uoslę pasiekęs alkoholio kvapas privertė merginą susiraukti. Nu laba diena, išvažiavo pusvalandžiui, grįžta, o čia va vakarėlis pas Arrheniu, pijokauja. - Ir tu girtas, - nepatenkintu balsu konstatavo faktą, nes Carmelai kaip negėrusiai tas kvapas tikrai raitė nosį. - Kur vaistinėlė? - vis dar vengdama bet kokio akių kontakto su vyru dairėsi po kambarį vildamasi, kad kas nors jai nušvies kelią prie vaistinėlės.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas - Page 3 IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyWed 8 Jan - 19:01



Ramia veido išraiška toliau įsmeigęs akis į Carmelą sekė kiekvieną jos judesį, nepraleido nei vieno galvos plaukelio judesio galvoje registruodamas visą informaciją, buvo toks įsitempęs, kad dabar turbūt nei didžiausias tornadas jo iš vietos nepajudintų. Akimirką kitą net svarstė, kaip ši pasielgs išgirdusi Arrheniaus sąlygą, jis net turėjo kuo didžiuotis, šiandien tai buvo ne pirmas jo toks gudrus ultimatomas iškeltas merginai. Būtų greičiausiai užsidėjęs durnių karaliaus karūną, jeigu būtų bent kruopele tikėjęs, jog ši puls jam į glėbį ir apdovanos vaikiną savo bučiniu. Pats turbūt gavęs tokį reikalavimą nusispjautų ir tikrai nieko panašaus nedarytų. Arrhenius negalėjo paaiškinti, kodėl jis turėjo tokį nepaliaujamą potraukį tampyti jai nervus ir statyti į tokias nepatogias padėtis. Tad kaip ir buvo tikėta, išgirdus Carmelos ne šis nei kiek nenustebo, ir kiek papūtęs lūpas giliai įkvėpė, - hmmm... - jo balsas tyliai suskambėjo šitame suniokotame kambaryje, o balsas buvo toks ramus ir nesuderinimas su tuo, kaip viskas čia atrodė, - tuomet taip išeina, kad lieki čia.. - pasakė jis net pats netikėdamas kaip ramiai gali kalbėti čia stovėdamas per kokį metrą nuo jos. Realiai Arrheniui užtekdavo tiesiog būti viename kambaryje kartu su Carmela ir jam stogas čiuoždavo, bet šią akimirką kažkas viduje tiesiog užsivėrė, kas leido jam šitokiu ramiu veidu į ją žiūrėti. Na žinoma savo dalį čia pridėjo ir tie keli alkoholio gurkšniai, kurie spėjo nutekėti per jo stemplę iki kol mergina suvažinėjo per rajonus pirmyn ir atgal, - negaliu pasiūlyti apartamentų... pas mus čia remontas, kaip turbūt matai.. - pasakė trukteldamas pečiais, kiek atitraukęs akis nužvelgė suniokotą kambarį. Turbūt tik dabar pirmą kartą, kai jo smegenų nebuvo užtemdę tamsūs lietaus debesys, šis išvydo ką padarė su savo turtu. Na... šaunuolis, Arrhenius turbūt ir turėjo talentą naikinti viską kas brangu, ne tik kas susiję su žmonėmis, bet ir su turtu. Kadangi mergina atsisakė pildyti jo užgaidas, o čia kaip ir jo namai, tai jo ir pageidavimų koncertas, šis vienu judesiu įsimetė tuos raktus į priekinę kišenę nesiteikdamas jų kaip ir atiduoti. Na, šiuo atveju, nebus užmokesčio, nebus ir prekės. Dar žiojosi kažką sakyti, nes jo smegenys šiuo metu buvo tiesiog sarkazmo pačiame sūkuryje , tačiau jį labai greit užčiaupė Carmelos netikėtas prisilietimas. Arrhenius net atsitraukė nesuprasdamas kas vyksta, smegenys negalėjo apdoroti tokios informacijos ir labai greitai įsimetė error'as. Jo akys šiek tiek sumišo ir šis giliai įkvėpęs žengė lėtą žingsnį atgal, - man nereikia tavo pagalvos.. - pasakė jis ir pajautęs, kad toks netikėtas jos gestas išmušė jį iš vėžių, pasisuko baro link ir lėtai ten nukulniavo. - aš nesu girtas, tik šiek tiek.. išgėręs... - toliau ramiai kalbėdamas jis pravėrė savo nesibaigiantį barą. Perbėgus akimis per pastatytus butelius jis išsitraukė jau kitą viskio butelį ir kažką sau sumurmėjęs panosei nužingsniavo prie baro, skyrusį virtuvę ir svetainę. Atsisėdęs ant vienos iš kėdžių šis įsipylė į stiklinę viskio, gurkštelėjo kelis gurkšnius akis vėl pasukdamas į merginą. Kad jau teks su ja bendrauti čia, blaivas to daryti negali, tikrai ne. O šią akimirką jis buvo vis dar per daug blaivas. Tačiau mintyse sukirbėjo retorinis klausimas: Kodėl tu ją laikai, Arrheniau? Sėkmingai nuignorinęs pats save jis pasilenkė ir iš spintelės išsitraukė vaistinėlę, tuoj jis pademonstruos koks yra savarankiškas. Atsegęs vaistinėlę viską išbėrė ant stalviršio ir pirštu pastumdęs ko nereikia į šonus įnirtingai bandė atlupti pleistrą suspėdamas karts nuo karto siurbtelt iš stiklinės.  
Back to top Go down
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas - Page 3 IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyWed 8 Jan - 21:14



Ištikro tai akimirką Carmela net negalėjo patikėt Arrheniaus žodžiais. 'lieki čia', tie žodžiai dar kuris laikas skambėjo jos galvoje, o ji tiesiog tylėjo, nebeturėjo ką pasakyt. Nenorėjo čia būt, tačiau nelabai daugiau kur būtų galėjus eit, nors turbūt šiuo metu mieliau ant savo terasos sofos miegotų, o ne šiuose namuose. Nors po nakties turbūt ją kokie kaimynai tiesiog sušalusią ir jau be gyvybės ženklų rastu. Bet turbūt Carmela geriau mirtų nei gyventų be Arrheniaus. Tik dar nesugebėjo to pripažint ir turbūt greitu metu dar nesugebės. - negali manęs laikyt čia įkalintos, anksčiau ar vėliau turėsi atiduot mano namų raktus, - kilstelėjus savo balso toną vos aukščiau normos ribos susiraukė. Ji tiesiog norėjo atgaut raktus ir grįžus namo krist į lovą ir nebepasikelt iš jos kokią savaitę, o jei įmanoma tai ir ilgiau. Išverkt savo širdį, protą ir sielą, kurią turbūt jau seniausiai velniui pardavus buvo. - Remontas? Ar tiesiog pats laikas apsilankyt pas nervų gydytoją? - kilstelėjo antakį ramiu balsu paklausdama ir dar apsidairydama po kambarį, kuris tiksliai dabar labai žavingai atrodė. Ne kaip remontuojamas, bet kaip naikinamas. Nors šiaip jau nežinia ar čia ji tinkamas žmogus smerkimui buvo, nes ir pati gi labai mėgėja būdavo viską padaužyt ir palaužyt, tai turbūt jo vietoj būdama ir pati būtų čia pasileidus į daužymus visko kas jos kelyje pasitaikytų. Aiškiai susierzino jam įsidėjus jos raktus į kišenę, nes o ką jai dabar daryt. Laukt kol jis galiausiai prisigers ir užmigs, o ji pradės jo kišenes kraustyt, nes kažkaip sunku patikėt buvo, kad įmanoma bus kaip nors jį įkalbint grąžint jai tuos raktus. Tai stengėsi apsišarvuot ramybę, kad ir kaip Carmelai tai neįmanoma buvo ir tiesiog išlaukt kokio nors momento, kuomet galės pasičiupt tuos raktus iš jo kišenės ir tept slides iš čia. Negalėjo ji pasakyt ir to, kad tas jos pagalbos atstumimas jos neskaudino. Juk Deli visuomet buvo ta, kuri vis atstumdavo vyrą ir plakdavo jį žiauriausiais žodžiais, kaip ir visai neseniai kuomet pasakė, kad niekada gyvenime nepamatys to vaiko, kuris dar gims. Aišku kažin ar būtų galėjus taip Carmela pasielgti su Arrhenium, bet tuomet sakė bet ką kas buvo jos galvoje, kad tik įskaudinti vyrą. Ji stebėjo kiekvieną jo sekantį žingsnį, kai tik jis pasakė, kad jam nereikia jos pagalbos. Aišku jam pasiėmus viskio butelį ji neliko patenkinta, stengėsi susilaikyt nuo kokio nors komentaro, bet nepavyko. - ar gali nustot pilt į save tą šūdą? - visiškai nepatenkintu balsu paklausė kaip kokia žmona pas kurią ką tik parėjo girtas vyras. O ir šiaip žinojo, kad būdamas girtas jis gali būt visoks, tai nelabai buvo pasirengus tempt jo blaivyt po lediniu vandeniu. Vylėsi, kad pats Arrhenius susivoks, kad alkoholis nelabai problemas išsprendžia. Nors iš kitos pusės turbūt jei ne ta gyvybė moters pilve ir pati dabar mielai būtų užsivertus butelį viskio ir tiesiog leidus sau bent akimirkai nuplaut visą skausmą tuo velnio gėrimu. Stebėjo ir tai kaip bandė jis ten pats su savo rankų žaizdom susitvarkyt. Pavartė akis pamačius, kad jis pradeda viską nuo visai kito galo, bet nesiryžo eit ir jam padėt, vargu ar būtų norėjusi būt atstumta dar kartą. Tai klestelėjus ant sofos susikėlė koją ant kojos ir išsitraukus mobilųjį paskubomis surinko reikiamą numerį ir prisidėjus jį sau prie ausies laukė kol kas nors atsilieps kitame laido gale, - Sveika, Diana, atleisk kad atšaukiau vizitą, nespėjau grįžt laiku, - ramiai kalbėdama į mobilųjį žiūrėjo kažkur į sieną, - Hmm.. Norėčiau pasidaryt vaisiaus išvalymą, - taip greitai viena po kito išpylė žodžius į ragelį, o kadangi Carmelos rankos kiek drebėjo tai ji įsikibo į sofą, kad tai nebūtų taip akivaizdžiai matoma. Aišku pati girdėjo savo gydytoją sakant, kad tai jau kiek vėlu, ji nenori rizikuot pačios Carmelos sveikata, tačiau tuo pačiu pasakė, kad norėtų jog Carmela atvyktų pas ją apžiūrai, bet tai buvo žodžiai, kuriuos girdėjo tik pati Carme. - Ar rytojus tinka? Nuostabu. Susimatysim rytoj, ačiū tau labai, iki, - greitai viską išsakius ir net neleisdama savo gydytojai nė akimirkai įsiterpti galiausiai padėjo ragelį savo mobilųjį padėdana šalia savęs ant sofos ir kelis kartus atsiduso. Carmela ne kartą buvo svarsčiusi aborto galimybę, nes nežinojo kokia bus vaiko ateitis, niekada nenorėjo, kad jos vaikas būtų tampomas abiejų jo tėvų, kad galėtų laiko praleist tiek su vienu, tiek su kitu. Svarstė išvykt iš Paryžiaus nepasakius Arrheniui apie savo nėštumą, bet dabar jau buvo per vėlu. Kaip ir vaisiaus išvalymas. Hmm.. Gyvenimas tiksliai mėgo pasijuokt iš Carmelos. - Gal jau norėtum atiduot raktus? - kilstelėjo antakį stebėdama kaip jis ten nevykėliškai net pleistro atplėšt negali. Tai dar kartą atsiduso.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas - Page 3 IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyFri 10 Jan - 17:08



Na greičiausiai Carmelos terasos sofa ir atrodė šviežiau bei tvarkingiau už dabartinius Arrheniaus apartamentus čia. Bet ką daryt, kai šita bobelė sugeba jį iki tokio nervų pakrikimo davesti, kad šis kaip songokas virtęs beždžione išdaužo viską aplink. Merginai prakalbus apie įkalinimą šis net visai susidomėjęs sukluso, galėtų ją čia laikyt užrakinęs, kol ji Maarino vaiką išnešios, jis net galėtų cezario pjūvio operaciją jai čia ant virtuvės stalo atlikt, matė per grey anatomiją ties kuria vieta maždaug reikia pjaut.. ar durt, paskui rankom plėšti ir ten kažkur turi vaikas būti.. Lėtai pasukiojęs galvą ir išvijęs tokias viliojančias Carmelos pjaustymo mintis šis prunkštelėjo išgirdęs merginos pasiūlymą apsilankyt pas specialistą, - manau, kad pas psichiatrą, mažiausiai.. bet damoms pirmenybė.-  kilstelėjo antakius toliau įnirtingai lipindamas ant savęs pleistriukus su žirafiukais, net nuo vaizdo skausmas vis labiau ir labiau mažėjo. Akimirką bandė suskaičiuot kiek kartu buvo kilusi mintis Carmelą truputi tarp minkštų sienų uždaryt, kad išsitrankytų į visas puses ir apsiramintų, tačiau tuo metu tokių minkštų sienų funkciją atliko pats Arrhenius ir tramdomųjų marškinių neprireikė. Net būtų sunku paaiškinti, kodėl Arrhenius tiek laiko su ja kartu praleido, iš šono jų santykiai atrodė kažkokie iškrypę ie nenormalūs, bet galbūt tai ir buvo kas juos kartu laikė. Klausydamas toliau kaip mergina knisa protą dėl alkoholio vartojimo tik akis pavarė ir daugiau ta tema nieko nekomentavo. Net pačiam buvo keista kaip jis galėjo ramiai šiuo metu elgtis ir atrodyti, kai tuo tarpu dar prieš 15 minučių daužė visus daiktus apimtas psichozės. Čia kaip alkoholis veikia dvejopai, vieni pablūsta ir draskosi su kirviais, o kiti prigėrę miegoti eina. Arrhenius buvo pastarasis variantas, mat jį tas švelnus gėrimas ir pleistriukai su žirafomis labai ramino, o su kirviu pasidraskyti jis ir blaiviu protu galėjo, ypatingai kai dar chaoso deivė sėdėjo tame pačiame kambaryje. Baigęs save aplipinti pleistriukais jis nustūmė šiukšles į šoną ir dar kelis gurkšnius iš stiklinės gurkštelėdamas bei stebėdamas kiekvieną Carmelos judesį, nenorėjo per daug atsipalaidavus sulaukti smūgio į kaktą. Carmelai pradėjus kalbėti telefonu šis sukluso savo ausis pasukiodamas, kad geriau bangas sugautų ir galėtų išgirst ar ji čia feikina šitą pokalbį ar tikrai su kažkuo kalba. Išgirdęs, kad kitame ragelio gale kažkas ir kažką kalba, toliau klausėsi, nes ir taip buvo aišku, kad tai ką mergina kalbėjo buvo skirta ir pačiam Arrheniui. Tačiau Carmelos sakinys apie abortą turbūt galutinai jį nubloškė kažkur į prarają. Akimirką jis sulaikęs kvėpavimą lėtai sumirksėjo galvodamas, ar gerai išgirdo, ar jo ausys jau apsemtos viskiu. Kažkodėl pirma jo galvoje atsirado kažkoks neapsakomas noras ją pateisinti ir apginti, kad na ji to pasakyti negalėjo, nes tai turbūt yra žiauriausia ką gali padaryti, ir net Carmela negalėtų būtų tokia žiauri. Mintys galvoje zvimbė, kad net ausyse cypti pradėjo, jautė kaip lūpos ir pusę kūno nutirpo, praktiškai jau prasidėjo būklė prieš insultą. Tai yra kerštas jam? To jis ir nusipelnė? Klausė savęs jausdamas kaip kambarys ir visa kita aplinka aptemsta. Galiausiai jo raumenys įsitempė ir Arrhenius pakilo nuo kėdės, lėtu žingsniu priėjo prie sofos, ant kurios tebesėdėjo Carmela ir atsistojęs priešais ją įsikišo ranką į kišenę, kur buvo pasidėjęs merginos namo raktus, - būsi galutinai atkeršijus man jau..? - jo lūpos prasivėrė ir žodžiai lėtai nuslydo jo liežuvio galiuku. Žiūrėjo jis į merginą tokiomis tuščiomis akimis, vyzdžiai buvo išsiplėtę atskleisdami nenumaldomą įtampą, - o tu sakai, kad aš apgailėtinas.. - jo balsas nuskambėjo tyliai per kambarį ir šis nuleidęs akis ištraukė raktus ir numetęs juos šalia Carmelos ant sofos lėtai apsisuko ir patraukė virtuvės baro link kur stovėjo butelis. Kažkaip gal ir turėjo ateiti tas liepto galas, kada Arrhenius neatlaikys Carmelos ir kažkas viduje tiesiog nutrūks. Gal tai, kad mergina nutarė sunaikinti, tai, kad Arhheniui buvo iš vis šventa ir nutraukė tai..kas dar jį vertė jos nepaleisti. Paėmęs butelį jis nė neatsisukdamas nužingsniavo į miegamąjį ir užvėręs duris paskui save atsirėmė nugara į jas giliai įkvėpdamas. Na, čia tikrai jau kvepia psichūške.  
Back to top Go down


Sponsored content

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 Empty


Back to top Go down
 

Namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 3 of 5Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Arrhenius Marino-