I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Namas - Page 3



 

Share
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AuthorMessage
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyFri Jan 10, 2020 6:59 pm



Neaišku dar buvo kaip čia tas jos įkalinimas ir namų sąlygomis atliekamas cezario pjūvis vyrui pavyktu su tokiu šilkiniu Carmelos charakteriu. Net jeigu ir pavyktų išlaikyt šitame name artėjančius devynis mėnesius, kurių turbūt net ir neprireiktų jau, nes pati Delilah nelabai tikra buvo kiek čia tas nėštumas jos jau truko, nes pati tai lengvą papilnėjimą jautė ir šiaip pastarosiomis dienoms neblogai pavalgius atrodė. Turbūt tai ir lėmė, kad Carme pastaruoju metu daugiau laisvus viršutinius drabužius iš spintos traukė, nereikėjo jai čia kažkokių nereikalingų komentarų. Bet bet kokiu atvėju paguldyta šiuose namuose pjaustymui ant stalo tikrai ramiai negulėtų, tai greičiau ne pilvą Arrhenius jai perpjautų bet kokią gerklę jai besimuistant. Tai tada galėtų pats žindyt tą naujagimį, nes vargu ar Blumstein pavyktų prisikelt vėliau po tokio skrodimo. Carmela aiškiai sunkiai tvardė šypseną savo veide bestebėdama Arrhenių su tai žirafų pleistriukais ant rankų, nors pastarosios visvien kaip po burokėlių malimo rankomis atrodė, bet bent jau visos žaizdos buvo nebepastebimos ir to besiskverbenčio kraujo iš žaizdų nebuvo matyt. Nes buvo akimirkų kai bežiūrint į tą kraują ir Carmelai lengvai silpnumas pareidavo, bet ji pastaruoju metu visus tokius reiškinius tam nėštumui nurašydavo. Negalėjo Carmela pro akis praleist ir to perdėto Arrcheniaus ramumo, kuris ją erzino taip stipriai, kad su savo nervais būtų galėjusi likusį sveiką namą išnešt į orą. Telefonu mergina galbėjo ganėtinai ramiai ir užtikrintai, galbūt tikėdama, kad Arrheniui galvojant, kad ji darosi abortą ir ėmus jam jos nekęst jai ir pačiai bus lengviau jį paleist, nes negalės ji laikyt prie savęs prisirišus žmogaus, kuris jos nekenčia. Ir na ir kas, kad to išvalymo ji nepasidarys, bet svarstė, kad galbūt galėtų išsikraustyt į Italiją, o galbūt grįžt atgal į Indiją ir pagimdyt vaiką ten ir ten jį užaugint, o Arrcheniui ir nebūtina bus žinot, kad to vaiko moteris niekada neatsikratė ir neatsisakė. Bet jam pakilus nuo kėdės ir priėjus prie jos Carmela lengvai persigando, ką parodė jos įsitempęs kūnas. Nelabai žinojo ko gali iš jo tikėtis ir ką jis čia ketina daryt, bet jo lūpas palikus klausimui Carmela negalėjo ištart nė žodžio, jautė kaip eilinį kartą gerklėje įstrigęs emocinis gumulas neleido jai pratarti nė žodžio, o sekantys vyro žodžiai taip pakirto merginą, kad akimirkai net kažkokį neaiškios kilmės skausmą pilve pajuto, bet veidą visvien stengėsi kuo neutralesnį palaikyt. Gal neveltui sakoma, kad besilaukiant geriau nesinervuot. Tai tik jam nusisukus uždėjo ranką sau ant pilvo lyg stengdamasi nuraminti jame vykstančius neaiškius reiškinius. Kurį laiką ji ir paliko taip sėdėt vietoj Arrheniui palikus ją vieną kambaryje. Veidą paslėpė delnuose, tačiau neišleido iš savęs nei vienos ašaros, tik leido veidui šiek tiek atvėsti prisilietus prie gerokai šaltesnių jos delnų. Kažkaip nedžiugino net ir tie atgauti jos namų raktai, akimirką net pagalvojo, kad net nenori iš čia išeiti, bet visvien pakilo nuo sofos kartu pasičiupdama ir tą raktų ryšulėlį. O pasiekusi lauko duris šį kartą netrenkdama jomis tyliai išėjo iš namo ir kurį laiką tiesiog stovėjo atrėmusi nugarą į duris ir mėgaudamasi tuo vėsiu oru, kurio jai dabar taip stipriai reikėjo, nes akimirkomis atrodė, kad jau tuoj tuoj pritrūks merginai oro ir ji tiesiog nustos kovoti su ją supančiomis jėgomis. Ir jau ketino eit sėst į automobilį ir dabar jau tikrai visam išvažiuot iš čia, bet staiga neaišku ar kažkoks pykčio priepuolis ar šiaip antras kvėpavimas merginai įsijungė ir ji atlapojus Arrheniaus namų duris tiesiog lėkte įlėkė atgal į namą, perlėkė visą tą svetainės jovalą ir sustojo ties miegamojo durimis, - NEDRĮSK TAIP ELGTIS! - klasiškai paleidus į darbą ryksmus išrėkė tiesiai į duris už kurių stovėjo Arrhenius. - Taip aš apgailėtina, bet tik todėl, nes nesugebėjau laiku tavęs paleisti, nes nesugebėjau išvykt iš Prancūzijos tuomet kai planavau, kad visą tą laiką kol tu daveisi su visom iš eilės aš laikiausi įsikibus į tave kaip į kokį paskutinį šiaudą neleidžiantį man nuskęsti, bet kas iš to? - akimirką iš merginos jau sklido lengvai beviltiškas balsas, nes viskas kuo toliau tuo vis labaiu beprasmiška atrodė, tuo labiau nebeatrodė, kad šitus santykius dar buvo galima su kokiu nors žirafų pleistriuku suklijuot, nebent Arrchenius labai didelį pleistrą turėjo, kuris būtų galėjęs juos abu apgaubti ir sugydyt, - aš nelinkiu šitam vaikui nieko blogo ir nenoriu jam pakenkti, bet pasakyk man kokią jo ateitį matai? ar tikrai nori, kad jis augtų matydamas kaip jo abu tėvai bando vienas prismaugt prie bendro vakarienės stalo? AR TIKRAI TO NORI?! - visiškai viską paleidus klykavo čia į duris kaip visiškai nestabili, nors turbūt niekada tokia ir nebuvo, leido iš savęs išeiti visoms mintims, galbūt net toms kurių nenorėjo pasakyt garsiai, bet jautė, kad jei abu pasiekė tokią gilią duobę, kad turbūt jau niekur žemiau nusirist negalėjo. Nors tuo pačiu atrodo, kad jiedu juk savo santykius pastatė ant tokių pykčių ir visai laimingi buvo, tai neaišku dar buvo kas čia neleido jiem ir toliau kartu būt. Gal tie vieni už kitus šūdinesni sprendimai, kuriuos pastaruoju metu tiek vienas, tiek kitas priimdavo. Nusiėmus nuo kaklo grandinėlę ant kurios kabėjo tas nuostabaus grožio sužadėtuvių žiedas, kurį Arrhenius jai padovanojo suspaudė jį delne liūdnai šyptelėdama. Žadėjo jį čia ir palikt, pakabint ant durų rankenos kaip atsisveikino gestą ar kažką, bet kol kas dar nenuėjo nuo durų it vildamasi, kad jos galiausiai prasivers ir Arrhenius išeis iš kambario, nors ir klykdamas ir putodamasis iš pykčio, tenorėjo kad išeitų iš ten.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyFri Jan 10, 2020 9:17 pm



Na neatmetant minties apie cezario pjūvio operaciją, tai Arrhenius kaip pakankamai išsilavinęs svarstė prieš visą pjovimo dalį anesteziją Carmelai pasiūlyti, tą akimirką dar tebesėdėdamas virtuvėje apsuptas žirafų pleistriukais jis rinkosi tarp dviejų galimų variantų: atjungimo su beisbolo lazda arba pamigdimas su dujomis iš viryklės. Bet kokiu atveju sužinojęs naujieną apie Carmelos nėštumą jis buvo 9 danguje, skrajojo padebesiais galvodamas kaip pirmą kartą išvys savo vaiką, kaip palies jo miniatiūrinę rankytę ir kaip įkvėps tos naujos gyvybės kvapo.. Bet finale jis stovi čia, savo miegamajame atsirėmęs nugara į duris, nes darėsi taip silpna, kad rodėsi, jog paskutinės jėgos palieka Arrheniaus kūną. Bandydamas bent kartą įkvėpti ir plaučius užpildyti bent lašeliu gaivaus oro jis spoksojo į vieną tašką kažkur grindyse, rankose tuo pačiu metu spausdamas butelio kakliuką. Žinojo, kad tokia diena ateis, ne jis pats, o daktaras Nikas, kuris buvo paruošęs raudoną papkę, suplanavęs jau tą kritinę pagalbą, nes jis šventai tikėjo, kad Carmela vis tik galutinai Arrhenių prives prie beprotystės. Na gal ir neblogas pabėgimo planas, jei ne tas telefonas.. hm, telefono likučiai svetainėje, iš kurios Arrhenius šiaip ne taip ištrūko. Įsitempęs taip ir rymojo įdėmiai klausydamas ar grius kokia nors siena, galbūt duš langas, arba Carmela persikels į kitą levelį ir griebsis rimtų daiktų, kaip spintelių daužymas, sofos pjaustymas ar dar kas nors, bet kas kas tik galėjo šauti jai į galvą. Išgirdęs kaip užsivėrė namo durys jis atsitiesė ir apsisukęs uždėjo ranką ant durų rankenos giliai kvėpuodamas ir bandydamas bent kiek suprasti kokia sumaištis dabar jo galvoje verda. Negi tai viskas, ji išėjo? Visam laikui? Viskas baigėsi..? Mintys viena po kitos skrodė jo galvą, kad rodėsi ši sprogs nuo tokios jų gausumos. Buvo net rankeną durų nulenkęs, nežinia kodėl jis norėjo grįžti į tą svetainę, ar gal eiti paskui ją..?  Bet jo nepakartojamą klausą perskrodė pakartotinas durų trinktelėjimas ir šis refleksiškai per žingsnį atsitraukė nuo tų durų nesuprasdamas kas vyksta. Išgirdęs Carmelos šaižų balsą kilstelėjo antakius paleisdamas iš rankų tą taip stipriai gniaužytą viskio butelį. Nenu, nenormali ji, išėjo į lauką, porą gurkšnių gaivaus oro įkvėpusi ji grįžo vėl užsiputojusi su nauja jėga čia pasikalinėti. Klausydamas ką jį kalba jautė kaip karščio banga perbėga kūną ir kaip pamažu vėl apima toks įniršis. Ją turbūt pakratyt mažą, norėtųsi paguldyt tarpdury ir padaužyt iš durų per šikną biški, arba išsukt rankas, arbaa panardinus po vandeniu truputį palaikyt arba iš vis atlikt išankstinę cezario operaciją, tik galvos srityje. Klausydamas kiekvieno jos žodžio kietai sučiaupė lūpas, kad žandikaulis sutraškėjo, iškėlęs rankas į orą jis demonstratyviai rankom sutraiško įsivaizduojamą galvą. Net negalėjo pasakyti kaip jis atsidūrė prie durų, tačiau atvožęs jas ir išvydęs Carmelą priešais save paleido savo kakarinę, - KOKIA TU NEPAKENČIAMA ESI.. - gniauždamas kumščius jis praktiškai sušnypštė pro sukąstus dantis, - tokia arogantiška ir pasikėlusi.. TOKIA VARANTI MANE IŠ PROTO, - toliau kalbėdamas jis prisiartino prie jos giliai kvėpuodamas, nuo Arrheniaus kūno sklindantis pykčio ar neaišku kokio jausmo karštis greit užpildė šį siaurą koridoriuką vedantį į miegamąjį, - TU TIEK DAUG KALBI.. IR NEUŽSIČIAUPI.. - kalbant jam tiesiog pulsavo visos iššokusios arterijos kakle, smilkiniuose ir velniai žino dar kur, tos rudos akys lyg pajuodavusios iš pykčio buvo susmeigtos į ją. Besiartindamas lėtai prie jos, o Carmelai žinoma bandant trauktis, jis įspraudė ją į akligatvį, kai merginos nugara atsirėmė į koridoriaus sieną, o Arrheniaus rankos atsirėmusios į tą pačią sieną užkirto jai kelią sprukti į bet kokią pusę - mm... - sukandęs kietai dantis jis praktiškai suurzgė nežinodamas nei kur tų savo kumščių dėti, lengvai stuktelėjo kumštuku į sieną visai greta Carmelos, - tu matai ką su manim darai..? tau tai patinka..? - pasako dar labiau prie jos priartėdamas, - ar tau patinka ką matai..? - kiek antakius suraukęs jis skrodė merginą savo kažkokiu biški paklaikusiu žvilgsniu, bet nu buvo aišku, kad jis jos nenuskriaus, niekad neskriausdavo. Giliai kvėpuodamas jis palinko kiek arčiau jos ir rodėsi jų veidus teskyrė keli centimetrai, - ar tau patinka matyt mane tokį žlugusį..? - jis tyliu balsu paklausė giliai įkvėpdamas Carmelos kvapo, nuo kurio tiesiog pašiurpo visa oda, o jo akys tuo metu pakrypo į merginos lūpas, kad šis nejučia kiek prikando savo apatinę lūpą labai stengdamasis susivaldyti nuo tokių neapgalvotų žingsnių. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyFri Jan 10, 2020 10:40 pm



Carmela planavo jau tiesiog pakabint tą grandinėlę ant kurios kabėjo tas sužadėtuvių žiedas ir jau nešt kudašių iš šitos vietos, tai žengė žingsnį arčiau durų, bet kaip tik tuo metu priešais ją durys atsivėrė ir Arrhenius paleido pykčio putas į darbą. Tai Carmela lyg kažkokio savisaugos instinkto vedina sugniaužė tą žiedą stipriau ir žengė žingsnį atgal, kad tik toliau nuo vyro. Kartais ir Carmela jo prisibijodavo, nors pasąmonėj kažkur visada žinodavo, kad jis tikrai jai niekada nieko blogo nepadarytų, bet visvien jausdavosi kiek nesaugiai, kai jai į veidą Arrhenius klykt pradėdavo. Ir na ir kas, kad ji lygiai taip pat jį pastoviai apklykdavo ir dar daiktais apmėtydavo, bet kai jau pati jo padėtį atsidurdavo tai labai nemaloniai jausdavosi. Jam pradėjus rėkaut tam siauram koridoriui Carme akimirkai pasimetė nežinodama, kur jai čia dėtis, ypač kai jis jau jos link pradėjo judėt, o ji atbulomis kelis žingsnius žengė kol jos nugara atsirėmė į sieną ir ji jau nebeturėjo kur dėtis tai taip ir paliko ten prisispaudus prie sienos lyg tikėdamasi, kad prasivers ten kokia skylė ir ji dar turės kur pasislėpt prasmegus į sieną. Arrheniui užkirtus bet kokį pabėgimo kelią Carme jautė tik kaip jam būnant arti visas jos kūnas įkaito taip, kad turbūt jos kūno temperatūra dabar kokie 40 laipsniu kaip nieko buvo. O ir žvelgdama tiesiai į tas įsiutusias vyro akis sunkiai gaudė kvapą alsuodama pro šiek tiek pravertą burną, kad nepadvėstų kaip kiaulė sušutus kokia prie tos sienos. Ir kad ir kaip keista bebūtų, bet dabar tiesiog tylėjo, klausėsi to ką sakė Arrhenius. Ir tikrai ne dėl to, kad bijojo įsiterpt, bet jis buvo taip arti, kad mergina nelabai daugiau į ką galėjo dėmesį sukoncentruot kaip tik į jo akis, jo veidą, jo lūpas ir šiaip jo kūna esantį taip arti jos. Jam kumščiu trinktelėjus į sieną Carme lengvai krūptelėjo nesitikėdama tokio žingsnio. Ištikro turbūt šį kartą tikrai nelabai žinojo ko reikėtų tikėtis iš jo. Visgi buvo išgėręs ir čia jau aiškiai ne tai kad piktas buvo, bet tiesiog įtūžęs, tai ką ji galėjo žinot kas jam į galvą šaus. Vdruk susišvies kokie balti arkliai jam prieš akį ir pradės jis ją smaugt ar kažką. Nors šiaip pasąmonėj žinojo, kad Arrhenius niekada gyvenime nebūtų galėjęs jos sužalot. Niekada. Akimirkai žiūrėdama į tą vyro žvilgsnį pagalvojo, kad jam turbūt tikrai nuvažiavo stogas. Blemba, Carme tu privedei vienintelį vyrą, kuris nuoširdžiai tave gyvenime mylėjo, prie beprotybės. Good job, well done. Tyliai aiktelėjo vyrui uždavus paskutinį klausimą jai ir palikus vos kelis centimetrus tarp jų abiejų veidų. - ar tu tikrai manai, kad toks yra mano tikslas? sužlugdyti tave? - jau gerokai ramesniu balsu paklausė. Nors kur čia labai rėksi, kai žmogus stovi vos per centimetrą kitą nuo tavęs. - ar manai, kad aš jaučiuosi kitaip? ar manai, kad aš mėgaujuosi visu šitu šūdų? kartais jaučiu, kad man tiesiog nebepalieki jokio kito pasirinkimo, kaip tik elgtis kaip beprotei psichopatei žmonai su kuria gyveni jau kokių trisdešimt metų. aš ir pati pavargau nuo viso to, pavargau nuo tų pykčių, pavargau nuo to kaip elgiames vienas su kitu ir kaip verčiam vienas kitą jaustis, - žvelgdama tiesiai Arrheniui į akis ir akimirką net nepajuto kaip dar labiau priartėjo prie jo, tiek labiau kiek tik buvo įmanoma ir savo drebančiu balsu atsiduso jausdama vyrą taip arti savęs. Kiek atlaisvinus kumštį, kuriame laikė žiedą pirštais lengvai perbėgo per grandinėlę ir kilstelėjusi rankas užkabino tą grandinėlę dabar jau Arrheniui ant kaklo gražindama tą žiedą, kurį atrodo ne taip ir senai vyras dovanojo jai prašydamas jos rankos ir  būt su juo visą likusį jų gyvenimą. Pasistiebus ant pirštų galiukų lūpomis prisilietė prie jo lūpų kampučio, nežymiai šyptelėdama ta savo liūdna šypsena, kurią pastaruoju metu būdavo galima pastebėt ganėtinai dažnai, - nebegaliu tavęs laikyt prie savęs, - nežymiai papurtė galvą kalbėdama jam tiesiai į įsitempusią žandikaulio odą. - todėl paleidžiu, - galiausiai užlūžęs balsas daugiau neišskleidė jokio garso, o pati Carmela šiaip ne taip dar susilaikė nuo ašarų pakalnės. Ir galiausiai šiek tiek atsitraukė nuo vyro vėl nugara atsiremdama į sieną ir tik perbraukdama ranka per Arrheniaus skruostą savo žvilgsnį nudelbė kažkur į žemę, nes žinojo, kad jei tik dabar pažvelgtu į vyrą tai turbūt tas 'paleidžiu tave' nieko nereikštų, pultų jam į glėbį čia ir dabar nepaisant visko kas šiandien tarp jų įvyko.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptySat Jan 11, 2020 5:35 pm



Jo akys lakstė po visą merginos veidą, tad iš pradžių tos grandinėlės ir žiedo nė nepastebėjo, apskritai negalėjo net pagalvoti, kad mergina bus tą žiedą išsaugojusi vis dar. Būtų greičiau patikėjęs, tuo, kad ši tą žiedą būtų buvusi išlydžiusi ir pasidariusi kokią nors tais kulką, skirtą Arrheniaus kaktai. Carmelai priartėjus arčiau jis kiek sutriko, kažkodėl po šitiek metų jų draugystės ir buvimo kartu jis kas kart jai priartėjus jautėsi kaip 14-metis, spuogų išmuštas paauglys, kuriam nuo bet kokio merginos prisilietimo užvirdavo hormonų audra. Gal dėl to ir dievino jis Carmelą, kad ši nepaisant to negailestingo laiko vis dar priversdavo jo širdį vartytis ratu. Merginai prakalbus jis pakėlė akis ir žiūrėjo tiesiai į josios nė nekrustelėdamas, - turbūt taip..? - nežinia ar pirmieji merginos klausimai buvo retoriniai ar ne, bet rodėsi šią akimirką Arrhenius turėjo ką pasisakyti, - juk jautiesi dabar geriau, tiesa..? aš tave įskaudinau, sudaužiau viską ką turėjom ir tu mane dabar sutrypei, to ir siekei ar kokio velnio daužai mane ir mano daiktus..? - kažkaip vis bandė įsiterpti Carmelai kalbant, kažkaip tikėjosi, kad visas tas daužymasis turėjo tikslą kažkokį ir vyko ne dėl to, kad Carmelai šiuo metu juodas mėnulis šviečia. Ją suprasti apskritai buvo tiek sudėtinga, kad tiesiog pusę Arrheniaus galvos smegenų atsisakė normaliai funkcionuoti. Rytas prasidėjo lėkščių daužymu ir Arrheniaus talžymu, vidury dienos Carmela jau buvo Arrheniaus glėbyje, sekančią akimirką Carmela palieka Arrheniaus namą išdaužusi mašinos lanką ir galiausiai ji vėl čia trypia tai kas liko. Dar žiojosi kažką sakyti, šiuo metu turėjo neįtiktinai daug klausimų, bet tolimesni Carmelos žodžiai akimirką jį užčiaupė. Šiai dar labiau priartėjus arčiau vyruko jis trumpam užsimerkė giliai įkvėpdamas, kol akimirką nutraukė merginos prisilietimas ir pajautęs kažką sau ant kaklo jis prasimerkė ir nuleidęs galvą pažvelgė žemyn tikėdamasis, kad ji ne kilpą jam jau neria po kaklu. Išvydęs tą žiedą kiek suraukė kaktą lėtai kvėpuodamas pro šiiek tiek pravertą burną. Pakėlęs galvą bei išvydęs ją vis dar priešais save pajautė kaip darosi sunku kvėpuoti, o Carmelai prisilietus prie jo lūpomis apskritai sustingo. - Carmela.. - tyliai pasakė jos vardą kiek suraukdamas kaktą ir vėl atvėręs akis pažiūrėjo į ją, - Carmela, tu.. - nežinojo ką pasakyti, toks jos elgesys buvo jam didžiausia bausmė, prilygstanti vos ne mirties bausmę. Šią akimirką geriau būtų talžomas beisbolo lazda ar lėkštėmis, negu jaustų tą tokį beviltišką jausmą apėmusį krūtinėje. Carmelai ištarus paskutinius žodžius jis iš vis prarado amą, tai turbūt buvo blogiausia kas galėjo nutikti, visa dabar vykstanti situacija buvo blogesnė už tą pirmą kartą, kaip Carmela sužinojusi už išdavystę daužė jį kaip bokso kriaušę, - ne, - pasakė jis žiūrėdamas į ją, balsas skambėjo tyliai, bet pakankamai tvirtai. Į tą trumpą dviejų raidžių žodį sutilpo gal šimtas sakinių, kuriuos Arrhenius dabar norėjo čia išrėkti vietoje. Bet turbūt tas jo pasakytas ne puikiausiai apibūdino, tai, kad Arrhenius neketino pasiduoti, juolab, kad dabar turėjo ir dėl ko - dėl savo vaiko, - paleidi mane? niekada to nebus, aš visada būsiu tavo gyvenime, nori tu to ar ne.. - pasakė jis ir pasilenkęs arčiau jos vieną savo laisvą ranką uždėjo Carmelai ant pilvuko. - nepaisant to, kas įvyko, tai.. - pasakė jis kiek nuleisdamas akis ir trumpai žvilgtelėdamas į savo ranką ant pilvuko, - tai mus sujungė... Ir aš būsiu jo gyvenime, nori tu to, ar ne.. - pasakė jis neatitraukdamas rankos, žiūrėjo tiesiai į ją ir neaišku koks impulsas jam trenkė galvon, bet jis palinkęs dar arčiau jos užkabino jos viršutinę lūpą savosiomis, lyg paskutinį kartą. Juk tai norėjo padaryti jau vos Carmela pasirodė jo kieme su močiutes servizu, tik, kad buvo sudėtinga prie jos prieiti. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptySun Jan 12, 2020 2:06 am



Galbūt ir būtų sunaikinus tą žiedą, galbūt ir kokią kulną iš to žiedo išsiliejus Arrheniui būtų. Jei tik būtų jo nuoširdžiai nekentus, jeigu viskas ko jos kūnas norėtų tai tik sunaikint vyrą, nuošluot jį nuo žemės paviršiaus, bet taip nebuvo. Deja. Toji meilė Arrheniui Carmes viduje buvo tokia didelė, kad turbūt jokia neapykanta nebūtų galėjus jos užgošt. Ta pati meilė, kurios vedina Carmela čia visą laiką drąskėsi, daužė srevizus į kairę ir į dešinę, apgadino automobilį ir galų gale privedė jį prie visiškos psichozės. Bet tik dėl to, nes mylėjo ir norėjo tikėt, kad ne tik myli, bet vis dar yra ir mylima. Turbūt koks casual žmogelis pamatęs visą tai ir išgirdęs, kad Carmela viską darė tik dėl tos savyje dar nešiojamos meilės vyrui tikrai būtų pasakęs, kad moteris kažkokia nenormali yra ir turi protinę negalią ar šiaip psichopatė yra. Bet žinant visą Arrheniaus ir Carmelos istoriją viskas atrodė taip kasdieniška ir normalu. Turbūt tai ir buvo kas juos traukė vieną prie kito. Jie taip stipriai buvo pripratę prie tų vienas kito psichozių, pykčių, dūžtančių indų ir gadinamų daiktų, kad tiesiog nelabai įsivaizdavo kitokio gyvenimo ar kitokios meilės. Nes vienintelis būdas kaip parodyt kad vienas kitą beproto myli tai išdaužyt viską aplinkui sužinojus, kad vien jau pietavo kažkuris iš jų su kitu žmogumi. Jeigu dėl sudraskytos nuo kieto sviesto duonos Arrhenius su praskelta kakta palikdavo, tai sužinojus apie jo neištikimybę Carmela galėjo iš vis vyrą be galvos palikt. Bet vien jau tai, kad Marino dar su galva ant pečių vaikščiojo, labai daug reiškė. O tai kaip jie vienas kitą net ir po tiek laiko, ir po tiek pykčių priversdavo jaustis irgi buvo viena iš priežasčių kodėl nesugebėjo lyg šiol vienas kito paleist. Nes ir dabar Carmela stovėdama taip arti Marino jautė, kad jos širdis spurda taip stipriai, jog kartais atrodydavo, kad dar biški ir tuoj iššiks ji visą tą širdį iš to jaudulio ir tu perpildytų gyvybiškai svarbų organą jausmų. Nes Carme jautė daug, bet didžiausią širdies dalį užėmė ta meilė Arrheniui, kurios turbūt net ir su tuo pačiu kirviu nebūtų buvę galima iškapot ar su benzo pjūklu išpjaut. Nes tos meilės šaknys buvo ne tik kad išsikėrojusios į visas puses, bet ir tuo pačiu šaknimis apsivijusios skersai išilgai moters širdį. Jiedu buvo tiek daug išgyvenę, tiek daug patyrę, kad kartais net sunku pagalvot būdavo kaip jie galėtų gyvenimą tęst vienas be kito. Gal dėl to ir spardėsi čia kaip nesubrendę keturiolikmečiai. - ne, Arrheniau, - nepritariamai papurtė galvą visiškai nesutikdama su vyro mintimis, kaip ji galėjo jaustis gerai naikindama viską kas papuola jos kelyje, talžydama Arrhenių, kai širdis jai it užburta liepdavo pult vyrui į glėbį, apsikabint jį, niekada nepaleist ir mylėt iki gyvenimo galo. - nė velnio nesijaučiu gerai. ar tikrai manai, kad daužydama tave ir viską aplinkui galėčiau pasijust gerai? ar tikrai tokia tavo nuomonė yra apie mane? - dar tarp žodžių pauzę pasilikdama rankomis nervinai persibraukė sau per plaukus, - vyliausi, kad atvykus čia išgirsiu ką nors, kas galėtų išplėšt tave iš mano širdies, kad priversi mane tavęs nekęst, kad galiausiai atsibos visi tie smūgiai ir tu pratrūksi, prikalbėsi pačių baisiausių dalykų ir ta meilė galiausiai virs neapykanta, kad pagaliau galėsiu tave su visom šaknim išsiraut iš savo širdies, - tokia visa užsidegusi ir suspaudusi kumščius kalbėjo žvelgdama tiesiai vyrui į akis. Tame siaurame koridoriuje tvyrojo tokio įtempta ir įkaitusi energija, kad toks jausmas, jei tik būtų buvę įmanoma tai ore ir elektros energiją tarp jų lakstančią būtų buvę galima pamatyt. - bet negaliu, - atsiduso dar kartą lygiai taip pat neringai persibraukdama per plaukus, nors jie tiek pirmąjį kartą, tiek dabar krito tobulai ir nieko tvarkyt nebereikėjo, bet nuo vyro artumo jai kartais pasidarydavo taip sunku, kad net trūkdavo oro, buvo taip tvanku ir taip karšta, kad kartais atrodydavo, kad dar kelios sekundės ir moteris sukniubs čia be sąmonės Arrheniaus akyse, - kodėl, po velnių, negaliu išplėšt tavęs iš savo širdies?! - jau kiek labiau pasipiktinusi paklausė, nes nu nuoširdžiai kniso, kad lyg ir norėtų trenkt durimis once and for all ir dingt iš jo gyvenimo, bet ją vis kažkas čia laikė ir ne tik tos į sieną atremtos vyro rankos. Ją šiuose namuose laikė daug daugiau dalykų. Arrheniui ištarus tą trumpą, bet labai didelę reikšmę turintį žodį moteris širdyje šypsojosi, tikrai šypsojosi, nes ne tik kad vylėsi sulaukti tokio atsakymo, bet ir giliai širdyje nenorėjo, kad Marino taip lengvai pasiduotų, kad tiesiog leistu jai jį paleist. Nes juk jų gyvenime niekada niekas taip nevyko. O jam uždėjus savo ranką ant Carmelos kiek paaugusio pilvuko moteris savo ranką uždėjo ant vyro rankos, o jos veide šmestelėjo tą liūdna šypsena, kuri kažkaip šiandien jos vis nepaleisdavo. - visada būsi to vaiko tėvas, negaliu to iš tavęs atimti, - per daug ramiu balsu pasakė nebesiardydama čia kaip visiška beprotė, kas akimirkai net ir pačiai Deli buvo kiek keistoka, - tenoriu, kad atėjus laikui šis žiedas dar atsidurtų ant kažkieno piršto ir kad būtum laimingas. tenoriu, kad būtum laimingas, - nerodydama per daug emocijų savo veide atsiduso. Negbūtų galėjus pasakyt, kad šitie žodžiai nedaužė jos iš vidaus, bet kažkurią akimirką jautė, kad tai bus geriausia, kad tai yra tas kelias kuriuo galbūt šiuo metu yra tinkamiausias jiems abiems, bet atskirai, kad ir kaip sunku tai bebūtų. Dar žiojosi kažką sakyt, bet kaip tik tuo metu ji pajuto tą Arrheniaus lūpų prisilietimą, kuris ji buvo tikra net jos skrandį spazmuot privertė iš to jaudulio ir to netikėto prisilietimo, kuris tuo pačiu buvo toks malonus. O ar galėtų būt kitaip? Akimirkai atrodė, kad tas iš pažiūros visiškai nekaltas lūpos prisilietimas visiškai suvalgė paskutinius Carmelos sveiko proto likučius ir ji tapo absoliuti beprotė. Nulis sveiko proto jos galvoje, nenuspėjami tolimesni jos veiksmai - trečiasis pasaulinis. Ji atsiduso, nė per milimetrą toliau neatsitraukdama ji nieko nebepasakė, paviršo bet kokį norėtą pasakyt žodį ar sakinį. Kilstelėjusi ranką delnu vėl prisilietė prie vyro veido ir nežymiai trūktelėjusi jį į save sumažino bet kokį likusį atstumą tarp jų veidų ir tarp jųdviejų lūpų taip apdovanodama vyrą bučiniu. Atsisveikinimo bučiniu? Galbūt.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptySun Jan 12, 2020 6:11 pm


Arrheniui ir pačiam ne kartą kilo begalės klausimų, kodėl jų santykiai pasisuko tokia linkme, ir kodėl galiausiai jis priėjo tą išdavystės faktą, jei beprotiškai ją mylėjo ir vis dar myli. Sakyti, kad jų meilė buvo kaip pasaka būtų melas, turbūt ne kartą buvo jie vienas nuo kito tiek pavargę, kad nei žiūrėti vienas į kitą negalėjo. Tačiau nepaisant to, likimas, kuris pasirodo turi itin gerą humoro jausmą, vis suvesdavo juos atgal į vieną krūvą. Niekas negalėjo paneigti, kad tie Carmelos bučiniai, prisilietimai, akys, šypsena, balsas ir visą kitą iš ko ta moteris buvo sudėta tiesiog varė Arrhenių iš proto, kad jis kaip beviltiškas įsimylėjęs paauglys negalėdavo nuo jos atsiplėšti. Jis buvo lyg užburtas kažkokiais neaiškiais meilės kerais, kurie neleido jam nuo merginos atsitraukt, net kai rankos sruvo krauju, ar koks kraujo lašas bėgo per skruotą po kirčio. Nėra turbūt visame pasaulyje tokių žodžių, kurie galėjo apsakyti, kaip jis mylėjo tą priešais stovėjusią psichinę bobą ir kaip norėjo jos nepaleisti. Sunku buvo pasakyti, kokia pilnatis tą naktį buvo užėjusi, kad vyrukas savo meilę Carmelai išniekino su kita moterimi.. Gal dėl to, kad gauti kitą moterį buvo taip paprasta ir nesudėtinga, gal dėl to, kad ji jam puolė į glėbį prieš tai nedaužiusi su beisbolke, gal dėl to, kad buvo viskas taip paprasta..? Bet kokiu atveju priežasties išsiaiškinimas nepakeis to fakto, kad jis galiausiai palūžo ir tą akimirką nustojo tikėti jų meile. - o kokia turi būti mano nuomonė, Carmela..? - jis paklausė, o jo akys apimtos panikos slydo per visą merginos veidą, - tu esi... tu... - jis kiek pakraipė galvą galvodamas kaip parinkti kokį gražesnį žodį nei "nepakenčiama nuostabi beprotė". Tačiau nespėjęs nei baigti savo nerišlaus sakinio jis kiek suraukė antakius toliau jos klausydamas. Turbūt tokį nuostabų planą galėtų sugalvoti tik šita beprotė, daužykime Arrhenių, kol jam atsibos,- tu pati suvoki, kad to niekada nebus... - pasakė jis giliai įkvėpdamas, puikiai pasirinko jiedu pokalbio vietą, geriau šią akimirką būtų tik kokiam sandeliuke, kur nei Arrheniaus šikna netilptų. Oro trūko, buvo neįtikėtinai karšta, na.. bent jau nebuvo jokio aštraus daikto aplink, - tu juk supranti, kad aš iš tavo gyvenimo dingsiu tik vienu atveju, jei manęs iš vis gyvo neliks.. - pasakė žiūrėdamas tiesiai į merginos akis. Arrhenius žinojo keletą faktų apie jos praeitį, tačiau labai į tuos faktus nesigilino. Jam tai nei kiek nerūpėjo, jis net nenorėjo viską žinoti, užteko tik to vienintelio fakto - jis ją beprotiškai mylėjo. Jau geriau Carmela jį iš vis nupiltų ir tą kūną užkastų kur nors, nes kitu atveju teks dar labai gerai pavargti ir ne vieną servizo rinkinį dar daužyti. Visas ginčas baigėsi, taip kaip ir visada, kai meilė galiausiai juos abu nugalėjo. Buvo kvaila sakyti, kad jiems nelemta kartu būti ar, kad tokią nesveiką meilę galėtų išardyti kažkokia kekšė. Judviejų lūpoms susiliejus viskas aplinkui išnyko ir nieko daugiau kito neliko, tik nenumaldomas troškimas, kad šita akimirka niekada nesibaigtų. Carmelai trūktelėjus vyriški, jo kūnas prigludo prie merginos ir kiek įsitempė, per šitiek mėnesių jis galiausiai vėl turėjo žmoną savo glėbyje. Arrheniaus rankos slydo lėtai per merginos nugarą, nepalikdamos nei vieno oro tarpo tarp jų degančių ir vienas kito išsiilgusių kūnų. Arrheniaus kraujas tiesiog užvirė, negalėjo atsitraukti nuo jos lūpų nei akimirkai, neleido sau nei normaliai įkvėpti nenorėdamas nutraukti tokio malonumo. Jis visa esybe jos troško, šią akimirką jo gyvybės palaikymui nereikėjo nei to oro įkvėpti, užteko tiktai jos lūpų. Giliai įkvėpdamas jis atitraukė savo lūpas per kelis milimetrus ir atmerkęs akis pažiūrėjo į merginą, kuri dar prieš bučinį spėjo kažką apie kitą laimingą moterį pakalbėti - Carmela, tu būsi mano..anksčiau ar vėliau, būsi vėl mano..niekeno kito.. - pasakė jis liežuvio galiuku priliesdamas savo apatinę lūpą, kuri buvo įkaitusi nuo Carmelos bučinio. Turbūt jis kitaip niekaip ir negalėjo jai pasakyti to, kad jokia kita moteris nemūvės jokio žiedo nuo Arrheniaus. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptySun Jan 12, 2020 9:01 pm



- Kodėl? Kodėl tiesiog negali manęs nekęst? Nejaugi nepavargai nuo viso to chaoso, nuo visų tų daužymų, praskeltų galvų ir nuo visko daužymo? Ar tikrai nepavargai nuo visų tų pykčių? - apipylus vyrą klausimais tik kilstelėjo antakį. Kartais ir Carme pamąstydavo, kodėl Arrhenius vis dar laiko ją čia, kodėl pats neišmeta lauk iš šito namo, juk viskas ką ji jam suteikė, tai randai po jų pykčių, kuomet Blumstein neatlaikius į jį paleisdavo kokį aštrų daiktą, o pasipylus kraujui jau tada veždavo pas daktarą, kad užlopitų jam tą žaizdą. Kitas vyras jo vietoj turbūt seniausiai neapsikentęs būtų ir pakeitęs gal net ir gyvenamąją vietą, kontaktus ir nutraukęs bet kokius ryšius su šita beprote, bet Marino to niekada taip ir nepadarė, nesvarbu kiek ji jį talžė, bet jis visada susiųtom žaizdom vėl grįždavo jai į glėbį. Čia atrodo, kad šį rytą Carmela bandė Arrheniui kiaušus išspardyt, kad nebeturėtų galimybės vaikų turėt, o va dabar čia bučinukais dalinosi rodydami kaip neva vienas kito nekenčia. - ar čia iššūkis? - jam prakalbus apie jo mirtį iškart užklausė, nors faktas, kad nežudytų Arrheniaus. Arba kaip tik čia galėtų būt jų tragiškoji meilės baigtis, ji apnuodija maistą ir jie tiesiog abu miršta, kartu. Svarbiausia, kad kartu ir vienu metu, tai nereikės dar mirusiai Carmelai galvot kaip čia kažkokiai bobai stovinčiai šalia Arrheniaus pasivaident, kad ji prišiktų į batą ir pabėgtų. Nu žodžiu, galėtų ir toliau kartu būt, tik dabar jau pragare vienas kitą su šakėm badytų ir su velniu visokius šokius šoktų. Turbūt mylėjo Carmela Arrheniu ir už tai, kad jam nereikėjo žinot kuo jo moteris užsiima, kodėl ji vis kažkokius neaiškus paketėlius siunčia visur kur, kodėl vis išvyksta į Italiją, kartais net visiškai staigiai ir be jokios žinios. Nenorėjo ji čia su Arrhenium diskutuot savo tamsiosios pusės, kurios ir taip jis į valias matė per visą jų santykių laikotarpį, tai kaži ar sužinojęs, kad vieną dieną užvalgęs jos maisto gali ir nebeatsikelt norėtų dar kada nors su ja vakarieniaut, pusryčiaut ar netgi pietaut. Turbūt dar tyrimus kiekvienam savo patiekalui darytų ar tikrai kokiais ypatingais prieskoniais Carmela jo maisto neapibarstė. Tas jų bučinys toks jausmas visiškai išsprogdino ne tik Carmelos smegenis, bet ir jos kūną, visiškai neleisdama sau įkvėpti jokio oro, kurio realiai net ir nereikėjo, tiesiog mėgavosi šia akimirka, kurios akivaizdžiai tiek vienas, tiek kitas laukė turbūt jau nuo paties ryto, kai lauke prie namo grojo indų daužymo melodijos. Vyrui atsitraukus ji irgi jį paleido, nors ir nelabai norėjo. Tiek laukė šitos akimirkos, kad dabar realiai tenorėjo apsivyt vyrą rankomis ir supančiojus savo glėbį niekada jo daugiau nepaleist. Pagaudžius dar šiek tiek oro, kurio dabar pasirodo ištikro biški trūko, stengėsi neparodyt jokios per daug akivaizdžiai matomos laimės jos veide, kai Arrhenius pasakė, kad anksčiau ar vėliau Carme visvien jo bus. Nors turbūt kitaip ir būt negalėtų. Tai moteris tik santūriai šyptelėjo į vyro žodžius bandydama dar šiek tiek atgaut savo pradinę būseną, nors veltui. Čia buvo taip velniškai tvanku ir karšta, kad rodės tuoj iškeps kaip pamarinuota višta. - Gal dabar galim tinkamai pasirūpint tavo rankomis? - kilstelėjo antakį pažvelgdama į tuos žirafų pleistriukus suklijuotus ant kruvinų vyro rankų. Ne pats žaviausias vaizdelis.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptySun Jan 12, 2020 9:59 pm


Klausydamas Carmelos klausimų bandė tarp kažkurių akimirką įsiterpti, net pirštą buvo kilstelėjęs bei norėdamas ją kiek pristabdyti, mat kuo ji daugiau kalbėjo, tuo mažiau arrhenius atsiminė ką ji sakė pradžioje. Galiausiai jai baigus jis kilstelėjo antakius ir dar kelias akimirkas luktelėjo leisdamas jai dar kokį pamirštą klausimą užduoti,- Carmela.. - gal kokį tūkstantąjį kartą šiandien sakė jos vardą, tik šįkart jo balsas buvo labai ramus ir tyliai užpildė šitą mažą koridoriaus patalpą, - aš žiauriai pavargau, nuo visko.. bet kitą rytą atsibudęs galiu visą tai kartot iš naujo. - šyptelėjo jis, taip gal liūdnokai, nes ir pats suprato, kad skamba apgailėtinai. Stovėjo čia prieš ją, visas sudaužytas, kraujas per rankas varvėjo, garantuotai jam tuoj perpilt kraują reikės, kadangi čia per dieną nuvarvino kokį litrą. Bet nieko negalėjo padaryti, gal kartais smegenys ir šaukė "bėk", širdutė stukseno krūtinėje ir beldė melodiją tik vieną - "carmela". Merginai prakalbus apie iššūkius, šis kiek sukluso ir pakreipęs galvą akimirką tylėdamas į ją žiūrėjo. Kad Arrhenius buvo kvailas tame, jog beprotiškai ją mylėjo, tačiau jis nebuvo kvailas kituose reikaluose. Negalėjo sakyti, kad smalsumas jo nepjovė, kai jo moteris netikėtai pakelia sparnus į Italiją, ar netikėtai sulaukus skambučio išvykdavo iš namų. Nežinojo kodėl, bet besąlygiškai ja pasitikėjo, todėl niekada ir neklausinėjo..tik vis gi, gal iš tikro dėl to buvo kvailas? Sužinojęs jos nemažą juodąjį sąrašą neaišku kaip sureaguotų, jeigu apskritai spėtų kokia reakcija atsirasti negavus kulkos į kaktą.- iššūkis... bet gal ne šiandienai, - taip net susimėtęs šyptelėjo pusę lūpų, kažkaip išmušė iš vėžių toks merginos susidomėjimas šia tema. Carmelai prakalbus apie jo rankas, šis trumpam nuleido galvą ir pažvelgė į tuos pusiau atlipusius pleistriukus su žirafiukais, - amm... na, atrodo tikrai ne kaip.. - pasakė pagniaužydamas pirštus į kumštį, nuo ko žaizdelės tik įplyšdavo spėjusios sugyti ir vėl pradėdavo rasoti krauju. Kiek suraukęs kaktą pakėlė akis į Carmelą ir pakramtęs savo apatinę lūpą sudėjo rankas sau už nugaros, - su viena sąlyga... - galiausiai pasakė nenuleisdamas akių nuo merginos. Dabar šią akimirką, kai jiedu galėjo pasikalbėt kaip žmonės ir net nepakėlę tono, reikėjo arrheniui išnaudoti kiekvieną pasitaikiusią akimirką, - tu šiąnakt lieki su manimi čia.. - pasakė jis nenuleisdamas akių, specialiai tiek spigino savo rudom akim bandydamas kažkokią įtaigą padaryt, nors tai kažin ar tokią kaip Carmelą apskritai veiktų, - aš užsakysiu maisto, tu pagulėsi šiltoje vonioje... ir visą naktį jus abu laikysiu savo glėbyje.. - super romantiškos nuotaikos toliau kalbėjo Arrhenius tikėdamasis, kad ši neatsisakys jam suteikti tokį paguodos prizą. Nežinojo Arrhenius kokiame lygmenyje jų santykiai yra ar bus, aar apskritai galės susigrąžinti kada nors tai, ką pats šitaip išniekino ir prarado. Bet šią akimirką jis žiūrėdamas į ją savo gailiomis akytėmis prašė tokios trumpos pauzės, pauzės iki ryto nuo viso to šūdo. Lai ryte dūžta ir toliau Arrheniaus lempos ar ji tiesiog išeina, bet dabar jis turėjo tik vieną šitą prašymą, kurio net jautėsi visai nusipelnęs po tokios siaubingos dienos. - tai kaip..? - paklausė dar kartą lėtai paimdamas jos rankas į savo delnus, stengėsi labai nenuterliot jos savo kraujais, vis tik kai kurie pleistriukai efektyviai žaizdeles pridengė. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptySun Jan 12, 2020 11:38 pm



Carmela nė pati nepajuto, kai po vyro ištartų žodžių ji klausiamai kilstelėjo antakį. Nu turbūt tikrai tik Arrhenius būtų galėjęs norėt dar viską pakartot. Tai net ir tokią kaip Deli šiek tiek stebino vyro žodžiai, bet tuo pačiu veide akimirkai šmęstelėjo velniūkiška šypsena, kuri turbūt tik ir bandė pasakyt 'that's my man'. Ir net jeigu šiaip iš šono paprastam mirtingajam šita vyro ištarta frazė būtų skambėjus apgailėtinai, tai Carmela tokie žodžiai žavėjo. Nes Arrhenius per šią dieną tikrai ištvėręs buvo begalę dalykų, skaudžių, žiaurių dalykų, bet visvien pailsėjęs viską pakartotų. Tai galbūt jis ne kažin kaip stipriai protine negalia skyrėsi nuo pačios Carmelos, nes mylėjo moterį, kuri jį žalojo ir skaudino visom prasmėm, tiek emociškai, tiek fiziškai. - Hmm.. Kad ir kaip keista bebūtų, bet šį kartą sutinku. Nemanau, kad sugebėčiau kovot su tavim žiūrėdama į tuos žirafiukus tau ant rankų, - turbūt pirmą kartą per ne tik kad šiandien dieną, bet ir šiaip per ilgą laiko tarpą, nusijuokė. Nuoširdžiu juoku užliejo tą nedidelę koridoriaus erdvę, kurioje jie abu stovėjo. Arrheniui klasiškai vėl pradėjus diktuot savo sąlygas Carmela atsiduso pavartydama akis, bet šypsenos iš veido nepametė. Iš dalies ir pati jautėsi velniškai pavargus po šiandienos ir norėjo nors kartą normalaus poilsio, o palikus šiuos namus ir grįžusi į savo tuščią namą greičiausiai likusi su savo mintimis tikrai nebeužmigs, ją ims kamuot balsai, įvairūs vaizdiniai ir rytoj rytą ji bus tokia pati pikta ir suirzusi kokia buvo šiandien. Todėl toji mintis likti čia su Arrhenium ir tiesiog užmigti jo glėbyje nebuvo tokia bloga, bent jau turės galimybę pirmą kartą per šią savaitę tinkamai išsimiegoti ir dar mylimo žmogaus glėbyje, tai kas gali būt geriau? Tai žvelgdama tiesiai į tas rudas vyro akis, kurios jau seniai ją papirkusios buvo tam pasilikimui pas jį stengėsi išlaikyt kuo ramesnį veidą ir nepradėt čia krykštaut ir šokinėt kaip dvylikametė mergaitė, kuriai ką tik berniukas pasakė, kad ji yra velniškai graži, kad ji jam patinka. - Hmm.. nežinau, nežinau, gal ir kažką suderinsim, - vis dar su ta velniūkiška šypsena veide pasakė, nors viduj jau seniai buvo ištarusi tą keturiu raidžių žodį sutinkantį su bet kuo ką dabar siūlo Arrhenius. - Pakalbėsim, kai tau nebegrės nukraujavimas ir kai neatrodys, kad ką tik savo rankomis žmogų supjaustei, - vis dar visa įkaitusi nuo tos įtemptos ir įkaitusios atmosferos koridoriuje pasičiupus vyrą už rankos nusivedė jį į vonią. Pasodino ant vonios krašto, susirado spintelėje dar vieną vaistinėlę ir iškračius ja visą į kriauklę pasiėmė reikiamus dalykus. Prisėdusi šalia vyro ant vonios krašto sušlapino rankšluostį šiltu vandeniu ir atsargiai nulupus visus žirafiukus Arrheniui nuo ranku atsargiai per daug nespausdama nuvalė visus kraujo likučius jam nuo rankų, - dabar šiektiek pagriauš, - ant jau švarių žaizdų užpylė antiseptinio skysčio, dar kažkokiu tepaliuku, kurį rado spintelėj ir ant kurio aiškiai buvo parašyta, kad jis padeda žaizdas greičiau užtraukti, patemė juo rankas. Kadangi niekada vaistinėj taip ir nedirbo ir daugiau nuodus nei vaistus gamino, tai nelabai žinojo kokie čia tepaliukai geriausiai padeda tokiuose situacijose. Aišku dar turėdama šiek tiek smegenų galvoj apibintavo vyrui rankas, taip kad užsidengtų visos žaizdos, nes žinojo, kad tie pleistriukai čia nelabai naudingi bus, nes galiausiai vėl atlips. Tai gražiai sutvarkius jam rankas paskubomis dar spėjo ir sutvarkyt visą tą vaistinėlę ir padėt ją atgal, - prašau, bent jau šiandien nebesižalok, nes nežinau ar pleistrų užteks dar tiek pat žaizdų padengt, - šyptelėjo plaudama pati savo rankas po vandeniu, kad nuplaut visą tą kraują kuriuo buvo spėjus išsitept bevalant Arrheniaus rankas ir nusivalius į jau ir taip seniai nebe baltą rankšluostį jį įmetė į dėžę, kuri bent jau jai atrodė kaip skalbinių dėžė.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyTue Jan 14, 2020 10:38 pm



Išgirdęs Carmelos juoką pats nejučia nusišypsojo, gal pirmą kartą taip nuoširdžiai ir su tokiu palengvėjimu krūtinėje šiandien. Buvo toks pavargęs, nuoširdžiai pavargęs, kad rodėsi keliai linko ir siela tuoj atsiskirs nuo kūno, kad šią akimirką jis žiūrėdamas į Carmela svajojo apie savo lovą ir apie ją savo glėbyje. Net jei ši nebūtų sutikusi su jo sąlygomis, turbūt būtų pakartotinai su Carmelos automobilio guma surišęs ir šalia pasiguldęs, nes šią akimirką tokio žmogiško, to šilto moteriško Carmelos kontakto jam reikėjo nemažiau nei šiaip oro. - žinojau, kad žirafiukai suveiks.. - šyptelėjo dar kartą trumpam akis užmesdamas į tuos jau praktiškai atlipusius ir nukritusius pleistriukus su paveiksliukais. Sekantį kartą turbūt apskritai visas apsiklijuos žirafiukais, arba bent jau sritį žemiau juosmens, kad Carmelai nei ranka nei koja nekiltų kėsintis į tą vietą. Mažiausiai turbūt ką galėtų dėl savo sveikatos padaryt, tai į burbulinį popierių įsivynioti, tuomet jokia lėkštė ar skrendantis puodelis nepaimtų bubbletrouble-men. Stebėdamas jos velniūkišką šypseną, akimirką nejausdamas savo apatinę lūpą pakramto, nepaisant visų įvykių ir turėto labai skausmingo incidento lauke, kai Carmela rinko Arrheniaus kiaušinius, jautė neapsakomą potraukį jai. Pasirėmęs viena ranką į sieną jautėsi apskritai kaip apsinešęs, neaišku ar dėl to, kad kelis lašus kraujo neteko ar, kad Carmelos tamsios akys, plaukai, kiekvienas kūno linkis jį taip hipnotizavo, kad šis pats pamiršęs savo sąlygas apie visus dušus ir maistą persimestų ją per petį ir nusineštų tiesiai į lovą. Akimirką lenkėsi prie jos dar norėdamas vieną bučkį pavogti, bet Carmelai pačiupus jį už rankos ir pradėjus tempti vonios link, tik atsiduso. Ėjo iš paskos lūpą patempęs, lyg mažas vaikas tempiamas į parduotuvę naujų batų pirkt. Pasodintas ant vonios krašto vos nenusivertė atbulomis į vonią aukštyn galva, bet belieka tikėtis, kad čia netyčia Carmela vos jo neužmušė tampydama. Galiausiai atitiesęs pasiraitojo savo megztuko rankoves ir paklusniai ištiesęs rankas leido Carmelai viskuo pasirūpinti. Nepaisant to, kad gyvenime Arrhenius buvo pakankamai dažnai žalojamas, pats taip ir neišmoko padoriai savo žaizdų sutvarstyti. Ko nebuvo galima sakyti apie Carmelą, kuriai praktiškai buvo galima įteikti chirurgo licenciją, kadangi vos ne kas antrą dieną pati pridirbusi paskui lopydavo kurią nors Arrheniaus galūnę. Šiai baigus procedūrą ir nukeliavus prie kriauklės šis lėtai pirštus pajudino galvodamas ar kokio nervo nenusitraukė čia besiardydamas,- ne tai žinai.. aš juk visą gyvenimą netyčia užkliūnu už skrendančių puodelių ir lėkščių.. - šyptelėjo žiūrėdamas į merginą ir šiai apsitvarkius jis lėtai suėmė Carmelos ranką ir prie savęs, vis dar sėdinčio ant vonios krašto, prisitraukė, - ar eisi į vonią..? išalkus..? man užsakyt maisto? - paklausė ir taip besėdėdamas palenkė galvą ir atrėmė savo kaktą jai kiek žemiau krūtinės rankomis apglėbdamas ją per juosmenį. Nežinojo kiek ilgai čia truks jų ta taikos sutartis, tad nesinorėjo praleisti nei vienos akimirkos veltui. Apskritai turbūt niekada gyvenime negalvojo, kad galės džiaugtis tokia paprasta akimirka, klausiant ar ji tiesiog norės valgyti. Gal dėl to, kad tokių akimirkų jų gyvenime nebuvo labai daug, tad bėgant laikui pradedi vertinti tokias paprastas žemiškas minutes. Giliai įkvėpęs tik kažkaip dabar atkreipė dėmesį į Carmelos marškinius, kurie buvo vietomis nusėti greičiausiai Arrheniaus kraujo likučiais, kai jis čia apimtas psichozės surištą ją tampė po namus. - žinai, gali pasinaudoti mano spintos turiniu.. - šyptelėjęs pakėlė galvą žvilgtelėdamas į Carmelos veidą ir pakėlęs savo traumuotas rankas lėtais judesiais atsegė vieną jos marškinių sagutę pradėdamas nuo apačios, kur jam patogiau buvo. Atsegęs antrą ir po to dar trečią kiek praskleidė jos marškinius ir lūpomis prigludo prie Carmelos pilvuko. Nu ok ok, jis gal ir suskydo čia vietoje, bet žinodamas tą faktą, kad turės vaiką su brangiausia moterimi žemėje, niekaip kitaip ir negalėjo elgtis.   
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyWed Jan 15, 2020 12:15 am



Carmela baigusi visus tuos daktarės ir paciento žaidimus tyliai atsiduso. Jautė kažkaip, kad tas nuovargis ir ją labai greitai kickino, tai atrodė kad jei tik galėtų tai ir ant vonios kilimėlio susiraičius dabar prigultų, kad tik kas nors minkštesnio nei žemė. Nors nieko nuostabaus, pastaruoju metu visgi neteko tokia intensyvia veikla užsiimt, kuri tiek daug jėgų pareikalautų. Iš vis pastaruoju metu tokias mini atostogėles turėjo išvykus į Italiją, įvairiausiuose elitiniuose renginiuose dalyvavo, savo prieskoniukus į kairę ir į dešinę mėtė ir skaitė straipsnius apie labai sunkiai susirgusius žmones, kurie galiausiai kojas užversdavo. Tai po atostogų Milane grįžt atgal į savo indų daužymo ir vyro mušimo formą nebuvo lengva, tai turbūt dabar net ir labai norėdama nelabai būtų galėjusi su Arrhenium pakovot, nes nu kiek čia pas ją tų jėgų bebuvo. O ir turbūt tas nėštumas dar buvo prisidėjęs prie jos pavargimo. Tai ant tiek jau pavargus buvo, kad ištiesų net nebeturėjo jėgų ginčytis su Arrhenium ir jo sąlygomis, vėliau dar užmigs namo bevažiuodama prie vairo, kokią avariją padarys, vėl dramos. O Carmela gi nebuvo dramų mėgėja. Ji tik mėgo visada išsakyt viską ką galvoja tiesiai šviesiai, išliet savo širdį. Carmela ir drama? Ne ne ne :). Carme per gyvenime tiek pirmosios pagalbos yra suteikus per savo karštakošišką charakterį, kad turbūt greitu metu ne tik, kad žaizdas siuvinėt galės žmonėm, bet ir kokiom nelegaliom plastinėm operacijom papigiai užsiiminėt. Papus, šiknas didint galės, vis papildomi pinigai. Nes kaip jau praeitis parodė pjaustyt žmonių bėdos jai nebuvo, gal dar prie susiuvimo daugiau jai reikėjo padirbėt, bet šiaip viskas čiki, nuostabi chirurgė būtų. Na, bent jau gyvendama su Arrhenium pirmąją pagalbą tai tikrai nuostabiai suteikt sugebėdavo, o tie visi bučinukai tai ir puikūs nuskausminamieji būdavo net nereikdavo važiuot į vaistinę vaistų vyrui nuo skausmo pirkt. Bet va, kad pats Marino lyg šiol nesugebėjo kokių nors pirmosios pagalbos kursų pas daktarą Niką praeit, tai jai mistika buvo, taip dažnai tuos indus atmušinėdamas tikrai galėjo pasimokyt kaip ten geriau susitvarstyt tas rankas supjaustytas. - ahahah.. koks humoristas, ponaiti, būsite, - prunkštelėjus pirštais perbėgo per vyro plaukus, kai tik jis ją atgal parsitempė. Carmes veide taip ir nenustojo žaist ta subtili šypsena, kuri į jos šiaip iš pažiūros ne patį maloniausią veidą savotiškai malonios šilumos įnešdavo. - Mhm, - kiek apsvaigus nuo Arrheniaus artumo tyliai atsakė į jo užduotus klausimus, - gal užsisakom picų? nors pala ne.. gal noriu ko nors azijietiško, gal kokios kiniškos vištienos? nors nee.. gal ko nors indiško? o dieve kaip norėčiau indiškos vištienos.. o gal visgi picų? - aiškiai lengvai nuprotėjus ji buvo, o gal tiesiog taip seniai bevalgius buvo, kad atrodė kad visko nori, tai galiausiai pasilenkus ir lūpomis prisiglaudus prie Marino pakaušio tyliai atsiduso. - Gal tiesiog išrink pats ką nors? - ranka paglosčius vyrui nugarą užklausė, nes nu jeigu čia Carme užsakinėtų maistą šį vakarą, tai turbūt tokia puota būtų, nes neišsirinkus visko užsakytų ir dar kokių ledų užsisakytų ir kabliuotų juos su raugintais agurkėliais. Carme tiksliai kažkokių keistų dalykų cravino paskutiniu metu. Arrheniui pasiūlius Carmei pasinaudot jo spinta ji dar žiojosi kažką sakyt, bet vyras puolė į veiksmą tai akimirkai kilstelėjusi galvą tuo pačiu kilstelėjo ir antakį stebėdama ką jis čia sugalvojo. Va tik susitaikė ir iškart ją čia nurenginėja, bet pajutus vyro lūpas sau ant pilvo net sukikeno nuo malonaus kutenimo. Nu čia aiškiai ir Carme pati kažkokia suskydus paliko, nes anksčiau turbūt būtų pažvengus iš Arrheniaus ir pasakius, kad į visišką bobą pavirto, bet dabar kažkaip pačios širdį tokie vyro veiksmai glostė ir šildė. - džiaukis kol gali, nes jeigu tas vaikas paveldės bent dalį savo mamos charakterio, tai dar koks mėnesis ir jis tau iš ten galvą suspardys, - nusijuokė kilstelėdama Arrheniaus galvą aukštyn ir apdovanodama jį keliais trumpais bučiniais galiausiai atsitraukė nuo jo, nors ir ne visai norom.. - Tu užsakyk maisto, o aš šiek tiek pagulėsiu vonioj, persirengsiu ir ateisiu, gerai? - realiai net nelaukdama vyro atsakymo pasiekusi vonios čiaupą nusistatė tokio karštumo vandenį kokio norėjo, o voniai pradėjus pildytis ji dar padarinėjo spinteles ieškodama kokios nors vonios druskos ar putų ar dar kažko, ko tikrai anksčiau Carme pripirkus buvo, tik vylėsi kad Arrheniui užteko proto neišmest viso to lauk. Visgi radusi levandų kvapo druskos šiek tiek jos prisibėrė į vonią buteliuką su likusia druska padėdama atgal į vietą, o pati grįžusi prie vonios vėl prisėdo ant krašto ranka pamaišydama pribėgusį vandenį, kad druska šiek tiek patirptų, o ir šiaip reikėjo patikrint ar tinkamos temperatūros vanduo.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyWed Jan 15, 2020 8:42 pm



Gerai, kad Carmela nemėgo dramų ir tikrai nebuvo dramų karalienė, mat Arrheniaus gyvenimas ir taip per paprastas buvo. Kas antrą dieną dūžtantys puodeliai ir lėkštės, peiliai ir kumščiai darbe buvo tiesiog ta nuostabi rutina, kurios kasdien jis laukdavo su jauduliu. Iš tiesų labiau sunerimtų jeigu tą kas antrą dieną kas nors nesudužtų. Carmelos psichozės nebuvimas Arrheniui sukeltų iš vis begalės rūpesčių, nes sutriktų jo indų tiekimo sutartis, kuri jam naujus servizus veža kas antrą dieną. Turbūt ta pati indus vežanti įmonė sekančią dieną bankrutuotų, kadangi paskutiniu metu Arrhenius yra vienas iš pagrindinių jų rėmėjų. Vyrukas net nesipriešindavo tokiems pasimatymams su daktaru Niku, gal dėl to taip ir neišmoko pats savo žaizdomis pasirūpinti, mat tie viskio gėrimo ritualai ir Carmelos kovos technikos aptarimas tapo viena iš tradicijų. Net neklabant apie tai, kiek iš Arrheniaus uždirbdavo namų tvarkymo kompanijos, tiesa, tik viena moteris pasiryžo kas antrą dieną arti lyg karo lauke ir jo namus atsatinėti. Na ji buvo priekurtė, netoli 70 metų bobutė mėlynais plaukais, kurią Arrhenius vadino Bulma. Ta super moterytė kibdavo į darbus, kai jiedu dar besikapodavo, bet kai nieko negirdi, turbūt nebūna ir problemų. Kitaip sakant ir šuo kariamas pripranta, o Arrhenius iš viso to sugebėjo sau ir kitiems dar naudos atnešti. Carmelai prakalbus apie maistą pajautė kaip skrandis kelis kartus apsivertė pilve, o dar kaip indišką vištieną paminėjo iš vis vos nepaspringo nuo susikaupusių seilių burnoje, - nuu.. gerai.. - pasakė kiek galvą pakraipydamas, lyg dar būtų nenusprendęs ko norėtų valgyti. Indiška vištieta, tikrai taip. Nors žinoma Carmela šį patiekalą ruošdavo 100 kartų geriau, kuo spėjo įsitikinti ne tik Arrhenius:), tačiau iš bėdos buvo galima valgyti ir atvežtą iš restorano. Carmelai prakalbus apie vaiko charakterį šis kiek nervingai šyptelėjo, nu puiku, lyg dar tokios žmonos neužtenka, bet ačiū dievui, kad pusė genų jo pačio bus, tai gal bent vaikas normalesnis bus.. belieka tik tikėtis ir viltis. Nieko neatsakęs į jos šitą šmaikštų pokštą, kelias akimirkas neleido šiai ištrūkt iš savo glėbio paerzindamas, kol galiausiai patraukęs rankas, išleido iš savo super gniaužtų Carmelą, kurią kelias sekundes dar stebėjo, - okeii.. - atsiduso ir pasiremdamas rankomis pakilo nuo vonios krašto ir eidamas durų link dar per petį žvilgtelėjo pavydžiai. Mielai prisijungtu į kompaniją, bet šiuo metu Arrhenius panašus į bath bomb, nes vos įlipus vanduo nusidažytų tikrai ne levandomis, o raudona jo kraujo spalva. Dar kiek pasitampęs prie tų durų galiausiai paliko merginą ramybėje ir galvodamas apie tą indišką vištieną nukeliavo virtuvės link. Gerai, kad buvo vakaras ir kambariuose skendėjo tamsa, kažkaip šiomis akimirkomis Arrhenius nelabai norėjo matyti kas liko iš jo svetainės. Neuždegęs šviesos apgraibomis susirado stalčių, kuriame laikė gal kokius 4-5 telefonus atsargai, nes paminėkime, tas telefonas, kuris šią akimirką gulėjo kažkur kitame kambario gale toks vienišas ir skilęs į šimtą dalių buvo gal tik koks tūkstantasis per paskutinius metus. Susiradęs visko ko reikia, pasišviesdamas telefono ekranu grįžo į miegamąjį ir surinkęs numerį užsakė maisto. Numetęs telefoną ant lovos lėtai nusivilko savo megztuką apnuogindamas krūtinę, užtruko geras 10 min, kol rankas išlaisvino iš rankovių, kadangi rankos apsuktos bintu atrodė kaip kelmai. Kažką dūsaudamas galiausiai pririepliojo prie lovos, įkritęs į ją susimetė rankas po galva ir užmerkęs akis truputi į savo kosmosą išskriejo laukdamas maisto ir Carmelos, neaišku kurio labiau. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyWed Jan 15, 2020 10:24 pm



Jei tik tėvai būtų žinoję kas per dukra pas juos išaugs, tai turbūt net nebūtų sukę sau galvos per daug ir iškart būtų dramos vardą tiesiog davę. Tai dabar tas vardas labai atspindėtų ir Blumstein charakterį. Dar visa laimė, kad jiedu tik tais servizais apsiribodavo ir nepradėjo dar kol kas vienas į kitą kokių peilių kapoklinių mėtyt arba nesusipirko medžioklinių šautuvų ir nepradėjo vienas kito kaip žasų medžiot. Nes turbūt seniausiai abu kokioj komoj gulėtų ligoninėj. Aišku tose pačiose palatose, kad dar pabudę galėtų pasidaužyt iš lašalinių. Carme irgi turėjo namų prižiūrėtoją, tik pastaroji nei gluša nebuvo, nei sena. Greičiau tiesiog buvo per daug pribaugintą pačios Carmelos, kad sugalvotų iš darbo išeit. Tai po Arrheniaus ir Carmelos skyrybų ji labai uoliai tvarkė namus, pripirko naujų indų, viską kas sugadinta pačios Carmes buvo. Nes nu faktas, kad ji po skyrybų su Marino grįžus namo tikrai neblogai pasidarbavo, išdaužė viską kas buvo įmanoma, nes namų langus visus išbarškino ir tada tiesiog išvyko į Italiją paprašius savo namų prižiūrėtojos, kad iki kol ji grįš viskas būtų sutvarkyta. Pačiai Carmelai tas Arrheniaus ryšys su daktaru Niku toks interesnas atrodė. Nes kažkaip po apsilankymo pas jį labai daug visokių triukų prisimokydavo, tai jau seniai įtarinėjo, kad tas daktarėlis patarinėja jam kaip su Carmela tvarkytis, tai ji specialiai net papildomus pirmos pagalbos kursus praėjo, kad mažiau reiktų vežiot Arrhenių pas tą jo daktarą. Nes dar vieni kiti metai ir jau iš vis nebesusitvarkys ji su Marino. Carme yra ir tai Bulmai kažkada kaktą praskėlus. Vargšė moterytė nieko negirdėdama į jų pykčio sukūry pateko, tai Carme neapskaičiavus kadaise lėkštę ne į Arrhenių paleido, o į tą mielą bobulyte, kuri čia taip iš dūšios tvarkydavo vyrui tuos namus. Faktas, kad ir Carmela pati dabar mieliau būtų naminės indiškos vištienos pavalgius, bet buvo tokia išvargus, kad turbūt geriausiu atvėju dabar tik ryžių išvirt galėtų. Tai žinojo, kad bent jau šiandien tai tikrai teks mėgautis užsakytu maistu. Arrheniui galiausiai apleidus vonios kambarį Carme dar kurį laiką pamaišė tą bėgantį vandenį su ranka ir greitai išsinėrusi iš visų savo drabužių atsigulė į vonią iškart lengviau atsikvėpdama ir jausdama kaip kiekvienas kūno raumuo iškart atsipalaiduoja nuo karšto vandens susimaišiusio su levandų druska, kuri savotiškai ramino merginą, kad ir kaip bebūtų keista. Tai savotiškai malonu buvo bent akimirkai pagulėti vonioj, o ne dirbti indų ir vyro daužytojos darbo. Susikėlus plaukus aukštyn dar susirišo kuodelį, kad plaukai nesušlaptu, o pati visiškai atsipalaidavusi galvą atlošė paremdama į vonio kraštą ir va tiesiog turbūt tokia negyva gulėjo kokį pusvalandį. Aišku tos levandos ant tiek raminančiai veikė Carmela, kad jau vieną akimirką vos neužmigo ten toj vonioj. Būtų va paskendus, mažiau problemų. Nors neaišku čia dar kiek mažiau problemų Arrheniui su lavono paslėpimu. Jau ten visa sumirkus iš visų pusių išsiropštė iš tos vonios, nors ne visai norom, bet kažkaip nebesinorėjo rizikuot paskest anksčiau laiko ir šiaip žinojo, kad tiek maistas, tiek Arrhenius laukia. Nusisausinus visą kūna susisuko pati į rankšluostį ir aptvarkius vonią ir į vieną krūvą susidėjus rūbus išėjo lauk paskui save palikdama šiek tiek pravertas duris ir nužingsniavo link miegamojo, nes nu reikėjo kažkuo tą rankšluostį pakeist. Įjungus šviesą šiek tiek krūptelėjo ten ant lovos Arrheniu išvydus. Ne ne, ne dėl to, kad jis baisus.. Tikėjosi, kad gal kokioj virtuvėj sėdės, o ne pusplikis lovoj. Pajutus kaip vėl visas tas karštis užlieja kūna net pati nepajuto kaip įsikandus į apatinę lūpą akimirkai taip ir stovėjo prie durų kurį laiką, kol galiausiai atsipeikėjus iškart prie spintos patraukė ir plačiai pravėrus spintos duris ieškojo ko nors ką galėtų pasiimt iš Arrheniaus. Tai galiausiai susiradus kažkokią maikutę nusimetė rankšluostį nuo savęs apsivilkdama vyro maikę, kuri jai tiksliai kaip suknelė buvo. Uždarius spintos duris viena ranka pasičiupo rankšluosti nuo žemės ir gražiai perlenkus kažkur ant lovos numetė ir pati parkrisdama šalia Arrheniau. - ką užsakei? - gulėdama ant pilvo ir rankomis parėmusi galvą dabar jau blizgino savo rudomis akimis į Arrheniu. Akimirkai taip viskas gražiai atrodė, kad tuo pačiu atrodė lyg jiedu niekada net ir nebuvo išsiskyrę ar susikapoję taip kaip šiandien visą dieną kapojosi. Tai savotiškai malonu buvo tiesiog gulėt čia ant lovos ir nebandyt vienas kito pribaigt. Neaišku tik kiek ilgai ta ramybė išliks.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyThu Jan 16, 2020 9:43 pm



Taip Arrhenius gulėjo tą gerą pusvalandį mintyse skaičiuodamas aveles..oi, ne aveles, o Carmelos smūgius, mat tai jį labiau ramino nei per tvorą šokančios avelės. Šią akimirką jautė tokią neapsakomą ramybę, kuri buvo užtvindžiusi visą Hermio kūną, kad nesinorėjo nutraukti šio ritualo. Tačiau kaip visada kur pasirodo Carmela, ten chaoso banga nubloškia visus į šalis. Merginai uždegus šviesą jis kiek suraukia kaktą, nors ir buvo užsimerkęs, kažkaip ta šviesa su Carmelos chaoso banga sugebėjo labai ryškiai spiginti. Pramerkęs vieną akį ir kiek pasukęs galvą nusekė žvilgsniu merginą iki spintos, šiai nusimetus rankšluostį nuo savo kūno, Arrhenius ir antrą akį atplėšė, o jo antakiai pakilo ligi dangaus. Atrodo, kad per tas kelias sekundes, kol Carmelos kūną uždengė jo pačio maikutė, jis pirmą kart matė apskritai moterį nuogą. Trūko dar šimtosios sekundės, kad ligi to dangaus ne tik Arrheniaus antakiai būtų pakilę, o tada prasidėtų jau Hermio magijos šou. Carmelai pakritus ant lovos šalia vyruko, šis lėtai pasisuko šonu priartėdamas prie jos bei pasirėmęs ranka galvą, laisvosios rankos pirštais lėtai perbėgo per jos ilgas ir apnuogintas kojas. - indiškos vištienos.. - pasakė jis sekdamas akimis savo pačio pirštus. - pailsėjai..? - paklausė negalėdamas atitraukti akių nuo tų fakin kojų, kurios atrodė tęsėsi iki pat virtuvės. Carmelos kojytės buvo turbūt pati didžiausia Arrheniaus silpnybė, didžiausio mūšio metu mestų tą peilį į šoną, jeigu ji tik duotų prie savo kojyčių pasiglaustyt. Taip jam bežaidžiat suskambo durų skambutis ir Arrhenius kiek atsidusęs žvilgtelėjo koridoriaus link.- aš tuoj.. - slinkdamas iš lovos vis tiek spėjo lūpomis užkabint jos lešką, o kaip kitaip. Lėtai slinkdamas pakampiais, perlipdamas visas šukes, akimirką stabtelėjo žiūrėdamas į perskeltą savo televizorių viduryje kambario. Kiek suraukė antakius galvodamas, kažin kuris čia taip puikiai pasidarbavo, mat tas daužymo epizodas nelabai buvo išsaugotas harde jo smegenyse. Prislinkęs prie durų pravėrė jas ir akimirką išpūtęs akis stovėjo be žado. Fak... nu ir vėl pamiršo.. Dažniausiai, kai Arrhenius užsakinėja maistą, ypatingai kai namuose yra Carmela, prie užsakymo komentarų, kur rekomenduodavo nurodyti laiptinės durų kodą ar pan., jis visad sakydavo, kad būtų geriau, jog maistą atvežtų ne mergina, o jeigu jau mergina, tai bent negraži. Na maisto valgymas visad vykdavo Carmelai ir Arrheniui jau susitaikymo laikotarpyje, tad papildomų žiežiarbų vyrukas stengdavosi išvengti. Taip stovi dabar pusnuogis, tik su kelnėmis, prieš maistą atvežusią merginą, kuri net nebuvo baisi. Šiaip pasisveikinus iš vis išsigando, kodėl ji dabar jį kalbina. Pritariamai linktelėjęs jis ištiesė merginai delne gniaužytą kupiūrą paėmė maistą iš jos, - grąžą pasilikite.. - šyptelėjo ir paskubomis užvėrė duris. Apsisukęs su tuo maišeliu glėbyje akimirką tylėdamas žvilgtelėjo miegamojo link, galbūt Carmela nieko negirdėjo, nieko nematė ir viskas bent šiandien bus gerai. Grįžęs į miegamąjį priėjo prie Carmelos lovos pusės, kurią ji vis dar čia turėjo, ir padėjęs maišą šalia jos pravėrė jį žvilgtelėdamas į supakuotas dėžutes. Paėmęs vieną iš jų ištiesė Carmelai dar paknisdamas maišą ar nepagailėjo restoranas įrankius įdėti. - prašau.. - pasako galiausiai pakeldamas galvą į ją bei suradęs įrankius ištiesė ir juos. Gražu tiesiog žiūrėti, darni šeima. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 EmptyFri Jan 17, 2020 1:04 am



Carme šiaip visada žinodavo kaip reikia elgtis susitaikius su Arrhenium, tai niekada nepuldavo nuogas papais po namus lakstyt, tai ir dabar visiškai nekaltai leido šiek tiek užmest akį į Blumstein kūną, kurį išmainė į kažkokią kekšę :). Turėjo gi parodyt ką prarado. Bet vos tik Marino pirštais prisilietus prie jos kojos visos tos negeros mintys akimirksniu išgaravo iš jos galvos, o veide atsiradusi šypsena taip ir nedingo iš to veido. - Hmm.. Indiška vištiena, - akimis žibindama tai į Arrhenių, tai į jo krūtinę pirštu ėmė kažkokius neaiškius heroglifus paišyt ant vyro krūtinės, - mhm.. - aiškiai dar lengvai apspangus atsakė. Nors neaišku dar buvo tas tokia apsvaigus buvo nuo to gero pogulio vonioje ar nuo Arrheniaus artumo, kuris taip kaitino jos kūną. Atrodydavo net nesvarbu kiek kartų jie buvo kartu taip arti vienas kito, bet kiekvieną kartą Carmela galėdavo jaust kaip visą jos kūną užlieja karštis Marino būnant taip arti jos ar tiesiog vos tik jam prisilietus. Išgirdus durų skambutį iškart nepatenkinta atsidusta. Nu aišku, jie visada sugeba pačias geriausias akimirkas sugadint, tai tiksliai nepatenkinta palieka, kad Arrheniui iš vis tenka pasijudint iš vietos, bet pajutus jo lūpas sau ant šlaunies merginos veidas minimaliai sušvelnėja. Marino galiausiai palikus ją vieną ir pati Carme išsiridena iš lovos pradėdama mėtyt nereikalingas pagalvėles lauk ant žemės ir galiausiai įsiropštus atgal į lovą atsisėda susisukdama į kaldrą ir kaip tik tuo metu išgirsta moteriška balsą. Nejučiomis sugriežus dantimis vos išsilaiko nepasileidus prie durų draskyt tai bjaurybei plaukų, bet sugniaužus dekoratyvinę pagalvėlę iš to pykčio neblogai ją papurto ir dar vėliau lyg to būtų maža tai pagalvėlei panardinus savo veidą į ją Carme dar neblogai išsiklykia prieš Arrheniui grįžtant. O ko tik nepadarysi, kad mylimo vyro nenusmeigtum su šakute iš pykčio. Marino grįžus ji jau sėdėjo ramiu veideliu susisukus į kaldrą, nors viduj tai visiškas šūdas virė ir dabar pat dar būtų galėjus pasivyt ta maisto išvežiotoją ir suspardžius ją negyvai. Pradžioj dar susilaiko nuo bet kokio galimo komentaro, nes pabijojo, kad valgyt negaus. Bet štai ganėtinai greitai gauna tiek maisto, tiek įrankius. Tai pravėrus dėžutę įsimeta kelis vištienos gabaliukus į burną. Aišku Carmelai, kaip gimusiai Indijoje, tai tiksliai skanesnė ta vištiena galėjo būt, bet per daug dabar nesiskundė. - Tu supranti, kad jeigu bent užsiminsi, kad ji graži buvo, tai aš tau akis su šita šakute iškabinsiu? - stebinančiai ramiu balsu paklausė sukramčius vištiena ir toliau dar valgydama. Tokia rami buvo, kad realiai net nebuvo įmanoma suprast ar ji nieko nedarys ar tuoj likusią namo dalį, kuri tvarkinga atrodė sugriaus pradėdama viską daužyt ir mėtyt. Aišku mintyse jau suko planą kaip aiškinsis rytoj kas ten per mergina maistą pristatė jiems ir padarys taip, kad daugiau gyvenime Arrheniui netektų jos sutikt. Bet pastaruoju klausimu aiškiai leido suprast, kad Carme girdėjo, kad ne gražuolis vyriškis ten prie durų su juo kalbėjo, o dar tas faktas, kad pusnuogis prieš tą dama Arrhenius stovėjo visiškai negelbėjo situacijos, kaip tik tik žadino Carmelos vidinę liūtę, kuri čia viską būtų galėjus sudraskyt.
Back to top Go down


Sponsored content

Namas - Page 3 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 3 Empty


Back to top Go down
 

Namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 3 of 7Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Arrhenius Marino-