I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Namas - Page 5



 

Share
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5
AuthorMessage
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas - Page 5 IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyWed Jan 15, 2020 12:15 am



Carmela baigusi visus tuos daktarės ir paciento žaidimus tyliai atsiduso. Jautė kažkaip, kad tas nuovargis ir ją labai greitai kickino, tai atrodė kad jei tik galėtų tai ir ant vonios kilimėlio susiraičius dabar prigultų, kad tik kas nors minkštesnio nei žemė. Nors nieko nuostabaus, pastaruoju metu visgi neteko tokia intensyvia veikla užsiimt, kuri tiek daug jėgų pareikalautų. Iš vis pastaruoju metu tokias mini atostogėles turėjo išvykus į Italiją, įvairiausiuose elitiniuose renginiuose dalyvavo, savo prieskoniukus į kairę ir į dešinę mėtė ir skaitė straipsnius apie labai sunkiai susirgusius žmones, kurie galiausiai kojas užversdavo. Tai po atostogų Milane grįžt atgal į savo indų daužymo ir vyro mušimo formą nebuvo lengva, tai turbūt dabar net ir labai norėdama nelabai būtų galėjusi su Arrhenium pakovot, nes nu kiek čia pas ją tų jėgų bebuvo. O ir turbūt tas nėštumas dar buvo prisidėjęs prie jos pavargimo. Tai ant tiek jau pavargus buvo, kad ištiesų net nebeturėjo jėgų ginčytis su Arrhenium ir jo sąlygomis, vėliau dar užmigs namo bevažiuodama prie vairo, kokią avariją padarys, vėl dramos. O Carmela gi nebuvo dramų mėgėja. Ji tik mėgo visada išsakyt viską ką galvoja tiesiai šviesiai, išliet savo širdį. Carmela ir drama? Ne ne ne :). Carme per gyvenime tiek pirmosios pagalbos yra suteikus per savo karštakošišką charakterį, kad turbūt greitu metu ne tik, kad žaizdas siuvinėt galės žmonėm, bet ir kokiom nelegaliom plastinėm operacijom papigiai užsiiminėt. Papus, šiknas didint galės, vis papildomi pinigai. Nes kaip jau praeitis parodė pjaustyt žmonių bėdos jai nebuvo, gal dar prie susiuvimo daugiau jai reikėjo padirbėt, bet šiaip viskas čiki, nuostabi chirurgė būtų. Na, bent jau gyvendama su Arrhenium pirmąją pagalbą tai tikrai nuostabiai suteikt sugebėdavo, o tie visi bučinukai tai ir puikūs nuskausminamieji būdavo net nereikdavo važiuot į vaistinę vaistų vyrui nuo skausmo pirkt. Bet va, kad pats Marino lyg šiol nesugebėjo kokių nors pirmosios pagalbos kursų pas daktarą Niką praeit, tai jai mistika buvo, taip dažnai tuos indus atmušinėdamas tikrai galėjo pasimokyt kaip ten geriau susitvarstyt tas rankas supjaustytas. - ahahah.. koks humoristas, ponaiti, būsite, - prunkštelėjus pirštais perbėgo per vyro plaukus, kai tik jis ją atgal parsitempė. Carmes veide taip ir nenustojo žaist ta subtili šypsena, kuri į jos šiaip iš pažiūros ne patį maloniausią veidą savotiškai malonios šilumos įnešdavo. - Mhm, - kiek apsvaigus nuo Arrheniaus artumo tyliai atsakė į jo užduotus klausimus, - gal užsisakom picų? nors pala ne.. gal noriu ko nors azijietiško, gal kokios kiniškos vištienos? nors nee.. gal ko nors indiško? o dieve kaip norėčiau indiškos vištienos.. o gal visgi picų? - aiškiai lengvai nuprotėjus ji buvo, o gal tiesiog taip seniai bevalgius buvo, kad atrodė kad visko nori, tai galiausiai pasilenkus ir lūpomis prisiglaudus prie Marino pakaušio tyliai atsiduso. - Gal tiesiog išrink pats ką nors? - ranka paglosčius vyrui nugarą užklausė, nes nu jeigu čia Carme užsakinėtų maistą šį vakarą, tai turbūt tokia puota būtų, nes neišsirinkus visko užsakytų ir dar kokių ledų užsisakytų ir kabliuotų juos su raugintais agurkėliais. Carme tiksliai kažkokių keistų dalykų cravino paskutiniu metu. Arrheniui pasiūlius Carmei pasinaudot jo spinta ji dar žiojosi kažką sakyt, bet vyras puolė į veiksmą tai akimirkai kilstelėjusi galvą tuo pačiu kilstelėjo ir antakį stebėdama ką jis čia sugalvojo. Va tik susitaikė ir iškart ją čia nurenginėja, bet pajutus vyro lūpas sau ant pilvo net sukikeno nuo malonaus kutenimo. Nu čia aiškiai ir Carme pati kažkokia suskydus paliko, nes anksčiau turbūt būtų pažvengus iš Arrheniaus ir pasakius, kad į visišką bobą pavirto, bet dabar kažkaip pačios širdį tokie vyro veiksmai glostė ir šildė. - džiaukis kol gali, nes jeigu tas vaikas paveldės bent dalį savo mamos charakterio, tai dar koks mėnesis ir jis tau iš ten galvą suspardys, - nusijuokė kilstelėdama Arrheniaus galvą aukštyn ir apdovanodama jį keliais trumpais bučiniais galiausiai atsitraukė nuo jo, nors ir ne visai norom.. - Tu užsakyk maisto, o aš šiek tiek pagulėsiu vonioj, persirengsiu ir ateisiu, gerai? - realiai net nelaukdama vyro atsakymo pasiekusi vonios čiaupą nusistatė tokio karštumo vandenį kokio norėjo, o voniai pradėjus pildytis ji dar padarinėjo spinteles ieškodama kokios nors vonios druskos ar putų ar dar kažko, ko tikrai anksčiau Carme pripirkus buvo, tik vylėsi kad Arrheniui užteko proto neišmest viso to lauk. Visgi radusi levandų kvapo druskos šiek tiek jos prisibėrė į vonią buteliuką su likusia druska padėdama atgal į vietą, o pati grįžusi prie vonios vėl prisėdo ant krašto ranka pamaišydama pribėgusį vandenį, kad druska šiek tiek patirptų, o ir šiaip reikėjo patikrint ar tinkamos temperatūros vanduo.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas - Page 5 IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyWed Jan 15, 2020 8:42 pm



Gerai, kad Carmela nemėgo dramų ir tikrai nebuvo dramų karalienė, mat Arrheniaus gyvenimas ir taip per paprastas buvo. Kas antrą dieną dūžtantys puodeliai ir lėkštės, peiliai ir kumščiai darbe buvo tiesiog ta nuostabi rutina, kurios kasdien jis laukdavo su jauduliu. Iš tiesų labiau sunerimtų jeigu tą kas antrą dieną kas nors nesudužtų. Carmelos psichozės nebuvimas Arrheniui sukeltų iš vis begalės rūpesčių, nes sutriktų jo indų tiekimo sutartis, kuri jam naujus servizus veža kas antrą dieną. Turbūt ta pati indus vežanti įmonė sekančią dieną bankrutuotų, kadangi paskutiniu metu Arrhenius yra vienas iš pagrindinių jų rėmėjų. Vyrukas net nesipriešindavo tokiems pasimatymams su daktaru Niku, gal dėl to taip ir neišmoko pats savo žaizdomis pasirūpinti, mat tie viskio gėrimo ritualai ir Carmelos kovos technikos aptarimas tapo viena iš tradicijų. Net neklabant apie tai, kiek iš Arrheniaus uždirbdavo namų tvarkymo kompanijos, tiesa, tik viena moteris pasiryžo kas antrą dieną arti lyg karo lauke ir jo namus atsatinėti. Na ji buvo priekurtė, netoli 70 metų bobutė mėlynais plaukais, kurią Arrhenius vadino Bulma. Ta super moterytė kibdavo į darbus, kai jiedu dar besikapodavo, bet kai nieko negirdi, turbūt nebūna ir problemų. Kitaip sakant ir šuo kariamas pripranta, o Arrhenius iš viso to sugebėjo sau ir kitiems dar naudos atnešti. Carmelai prakalbus apie maistą pajautė kaip skrandis kelis kartus apsivertė pilve, o dar kaip indišką vištieną paminėjo iš vis vos nepaspringo nuo susikaupusių seilių burnoje, - nuu.. gerai.. - pasakė kiek galvą pakraipydamas, lyg dar būtų nenusprendęs ko norėtų valgyti. Indiška vištieta, tikrai taip. Nors žinoma Carmela šį patiekalą ruošdavo 100 kartų geriau, kuo spėjo įsitikinti ne tik Arrhenius:), tačiau iš bėdos buvo galima valgyti ir atvežtą iš restorano. Carmelai prakalbus apie vaiko charakterį šis kiek nervingai šyptelėjo, nu puiku, lyg dar tokios žmonos neužtenka, bet ačiū dievui, kad pusė genų jo pačio bus, tai gal bent vaikas normalesnis bus.. belieka tik tikėtis ir viltis. Nieko neatsakęs į jos šitą šmaikštų pokštą, kelias akimirkas neleido šiai ištrūkt iš savo glėbio paerzindamas, kol galiausiai patraukęs rankas, išleido iš savo super gniaužtų Carmelą, kurią kelias sekundes dar stebėjo, - okeii.. - atsiduso ir pasiremdamas rankomis pakilo nuo vonios krašto ir eidamas durų link dar per petį žvilgtelėjo pavydžiai. Mielai prisijungtu į kompaniją, bet šiuo metu Arrhenius panašus į bath bomb, nes vos įlipus vanduo nusidažytų tikrai ne levandomis, o raudona jo kraujo spalva. Dar kiek pasitampęs prie tų durų galiausiai paliko merginą ramybėje ir galvodamas apie tą indišką vištieną nukeliavo virtuvės link. Gerai, kad buvo vakaras ir kambariuose skendėjo tamsa, kažkaip šiomis akimirkomis Arrhenius nelabai norėjo matyti kas liko iš jo svetainės. Neuždegęs šviesos apgraibomis susirado stalčių, kuriame laikė gal kokius 4-5 telefonus atsargai, nes paminėkime, tas telefonas, kuris šią akimirką gulėjo kažkur kitame kambario gale toks vienišas ir skilęs į šimtą dalių buvo gal tik koks tūkstantasis per paskutinius metus. Susiradęs visko ko reikia, pasišviesdamas telefono ekranu grįžo į miegamąjį ir surinkęs numerį užsakė maisto. Numetęs telefoną ant lovos lėtai nusivilko savo megztuką apnuogindamas krūtinę, užtruko geras 10 min, kol rankas išlaisvino iš rankovių, kadangi rankos apsuktos bintu atrodė kaip kelmai. Kažką dūsaudamas galiausiai pririepliojo prie lovos, įkritęs į ją susimetė rankas po galva ir užmerkęs akis truputi į savo kosmosą išskriejo laukdamas maisto ir Carmelos, neaišku kurio labiau. 
Back to top Go down
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas - Page 5 IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyWed Jan 15, 2020 10:24 pm



Jei tik tėvai būtų žinoję kas per dukra pas juos išaugs, tai turbūt net nebūtų sukę sau galvos per daug ir iškart būtų dramos vardą tiesiog davę. Tai dabar tas vardas labai atspindėtų ir Blumstein charakterį. Dar visa laimė, kad jiedu tik tais servizais apsiribodavo ir nepradėjo dar kol kas vienas į kitą kokių peilių kapoklinių mėtyt arba nesusipirko medžioklinių šautuvų ir nepradėjo vienas kito kaip žasų medžiot. Nes turbūt seniausiai abu kokioj komoj gulėtų ligoninėj. Aišku tose pačiose palatose, kad dar pabudę galėtų pasidaužyt iš lašalinių. Carme irgi turėjo namų prižiūrėtoją, tik pastaroji nei gluša nebuvo, nei sena. Greičiau tiesiog buvo per daug pribaugintą pačios Carmelos, kad sugalvotų iš darbo išeit. Tai po Arrheniaus ir Carmelos skyrybų ji labai uoliai tvarkė namus, pripirko naujų indų, viską kas sugadinta pačios Carmes buvo. Nes nu faktas, kad ji po skyrybų su Marino grįžus namo tikrai neblogai pasidarbavo, išdaužė viską kas buvo įmanoma, nes namų langus visus išbarškino ir tada tiesiog išvyko į Italiją paprašius savo namų prižiūrėtojos, kad iki kol ji grįš viskas būtų sutvarkyta. Pačiai Carmelai tas Arrheniaus ryšys su daktaru Niku toks interesnas atrodė. Nes kažkaip po apsilankymo pas jį labai daug visokių triukų prisimokydavo, tai jau seniai įtarinėjo, kad tas daktarėlis patarinėja jam kaip su Carmela tvarkytis, tai ji specialiai net papildomus pirmos pagalbos kursus praėjo, kad mažiau reiktų vežiot Arrhenių pas tą jo daktarą. Nes dar vieni kiti metai ir jau iš vis nebesusitvarkys ji su Marino. Carme yra ir tai Bulmai kažkada kaktą praskėlus. Vargšė moterytė nieko negirdėdama į jų pykčio sukūry pateko, tai Carme neapskaičiavus kadaise lėkštę ne į Arrhenių paleido, o į tą mielą bobulyte, kuri čia taip iš dūšios tvarkydavo vyrui tuos namus. Faktas, kad ir Carmela pati dabar mieliau būtų naminės indiškos vištienos pavalgius, bet buvo tokia išvargus, kad turbūt geriausiu atvėju dabar tik ryžių išvirt galėtų. Tai žinojo, kad bent jau šiandien tai tikrai teks mėgautis užsakytu maistu. Arrheniui galiausiai apleidus vonios kambarį Carme dar kurį laiką pamaišė tą bėgantį vandenį su ranka ir greitai išsinėrusi iš visų savo drabužių atsigulė į vonią iškart lengviau atsikvėpdama ir jausdama kaip kiekvienas kūno raumuo iškart atsipalaiduoja nuo karšto vandens susimaišiusio su levandų druska, kuri savotiškai ramino merginą, kad ir kaip bebūtų keista. Tai savotiškai malonu buvo bent akimirkai pagulėti vonioj, o ne dirbti indų ir vyro daužytojos darbo. Susikėlus plaukus aukštyn dar susirišo kuodelį, kad plaukai nesušlaptu, o pati visiškai atsipalaidavusi galvą atlošė paremdama į vonio kraštą ir va tiesiog turbūt tokia negyva gulėjo kokį pusvalandį. Aišku tos levandos ant tiek raminančiai veikė Carmela, kad jau vieną akimirką vos neužmigo ten toj vonioj. Būtų va paskendus, mažiau problemų. Nors neaišku čia dar kiek mažiau problemų Arrheniui su lavono paslėpimu. Jau ten visa sumirkus iš visų pusių išsiropštė iš tos vonios, nors ne visai norom, bet kažkaip nebesinorėjo rizikuot paskest anksčiau laiko ir šiaip žinojo, kad tiek maistas, tiek Arrhenius laukia. Nusisausinus visą kūna susisuko pati į rankšluostį ir aptvarkius vonią ir į vieną krūvą susidėjus rūbus išėjo lauk paskui save palikdama šiek tiek pravertas duris ir nužingsniavo link miegamojo, nes nu reikėjo kažkuo tą rankšluostį pakeist. Įjungus šviesą šiek tiek krūptelėjo ten ant lovos Arrheniu išvydus. Ne ne, ne dėl to, kad jis baisus.. Tikėjosi, kad gal kokioj virtuvėj sėdės, o ne pusplikis lovoj. Pajutus kaip vėl visas tas karštis užlieja kūna net pati nepajuto kaip įsikandus į apatinę lūpą akimirkai taip ir stovėjo prie durų kurį laiką, kol galiausiai atsipeikėjus iškart prie spintos patraukė ir plačiai pravėrus spintos duris ieškojo ko nors ką galėtų pasiimt iš Arrheniaus. Tai galiausiai susiradus kažkokią maikutę nusimetė rankšluostį nuo savęs apsivilkdama vyro maikę, kuri jai tiksliai kaip suknelė buvo. Uždarius spintos duris viena ranka pasičiupo rankšluosti nuo žemės ir gražiai perlenkus kažkur ant lovos numetė ir pati parkrisdama šalia Arrheniau. - ką užsakei? - gulėdama ant pilvo ir rankomis parėmusi galvą dabar jau blizgino savo rudomis akimis į Arrheniu. Akimirkai taip viskas gražiai atrodė, kad tuo pačiu atrodė lyg jiedu niekada net ir nebuvo išsiskyrę ar susikapoję taip kaip šiandien visą dieną kapojosi. Tai savotiškai malonu buvo tiesiog gulėt čia ant lovos ir nebandyt vienas kito pribaigt. Neaišku tik kiek ilgai ta ramybė išliks.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas - Page 5 IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyThu Jan 16, 2020 9:43 pm



Taip Arrhenius gulėjo tą gerą pusvalandį mintyse skaičiuodamas aveles..oi, ne aveles, o Carmelos smūgius, mat tai jį labiau ramino nei per tvorą šokančios avelės. Šią akimirką jautė tokią neapsakomą ramybę, kuri buvo užtvindžiusi visą Hermio kūną, kad nesinorėjo nutraukti šio ritualo. Tačiau kaip visada kur pasirodo Carmela, ten chaoso banga nubloškia visus į šalis. Merginai uždegus šviesą jis kiek suraukia kaktą, nors ir buvo užsimerkęs, kažkaip ta šviesa su Carmelos chaoso banga sugebėjo labai ryškiai spiginti. Pramerkęs vieną akį ir kiek pasukęs galvą nusekė žvilgsniu merginą iki spintos, šiai nusimetus rankšluostį nuo savo kūno, Arrhenius ir antrą akį atplėšė, o jo antakiai pakilo ligi dangaus. Atrodo, kad per tas kelias sekundes, kol Carmelos kūną uždengė jo pačio maikutė, jis pirmą kart matė apskritai moterį nuogą. Trūko dar šimtosios sekundės, kad ligi to dangaus ne tik Arrheniaus antakiai būtų pakilę, o tada prasidėtų jau Hermio magijos šou. Carmelai pakritus ant lovos šalia vyruko, šis lėtai pasisuko šonu priartėdamas prie jos bei pasirėmęs ranka galvą, laisvosios rankos pirštais lėtai perbėgo per jos ilgas ir apnuogintas kojas. - indiškos vištienos.. - pasakė jis sekdamas akimis savo pačio pirštus. - pailsėjai..? - paklausė negalėdamas atitraukti akių nuo tų fakin kojų, kurios atrodė tęsėsi iki pat virtuvės. Carmelos kojytės buvo turbūt pati didžiausia Arrheniaus silpnybė, didžiausio mūšio metu mestų tą peilį į šoną, jeigu ji tik duotų prie savo kojyčių pasiglaustyt. Taip jam bežaidžiat suskambo durų skambutis ir Arrhenius kiek atsidusęs žvilgtelėjo koridoriaus link.- aš tuoj.. - slinkdamas iš lovos vis tiek spėjo lūpomis užkabint jos lešką, o kaip kitaip. Lėtai slinkdamas pakampiais, perlipdamas visas šukes, akimirką stabtelėjo žiūrėdamas į perskeltą savo televizorių viduryje kambario. Kiek suraukė antakius galvodamas, kažin kuris čia taip puikiai pasidarbavo, mat tas daužymo epizodas nelabai buvo išsaugotas harde jo smegenyse. Prislinkęs prie durų pravėrė jas ir akimirką išpūtęs akis stovėjo be žado. Fak... nu ir vėl pamiršo.. Dažniausiai, kai Arrhenius užsakinėja maistą, ypatingai kai namuose yra Carmela, prie užsakymo komentarų, kur rekomenduodavo nurodyti laiptinės durų kodą ar pan., jis visad sakydavo, kad būtų geriau, jog maistą atvežtų ne mergina, o jeigu jau mergina, tai bent negraži. Na maisto valgymas visad vykdavo Carmelai ir Arrheniui jau susitaikymo laikotarpyje, tad papildomų žiežiarbų vyrukas stengdavosi išvengti. Taip stovi dabar pusnuogis, tik su kelnėmis, prieš maistą atvežusią merginą, kuri net nebuvo baisi. Šiaip pasisveikinus iš vis išsigando, kodėl ji dabar jį kalbina. Pritariamai linktelėjęs jis ištiesė merginai delne gniaužytą kupiūrą paėmė maistą iš jos, - grąžą pasilikite.. - šyptelėjo ir paskubomis užvėrė duris. Apsisukęs su tuo maišeliu glėbyje akimirką tylėdamas žvilgtelėjo miegamojo link, galbūt Carmela nieko negirdėjo, nieko nematė ir viskas bent šiandien bus gerai. Grįžęs į miegamąjį priėjo prie Carmelos lovos pusės, kurią ji vis dar čia turėjo, ir padėjęs maišą šalia jos pravėrė jį žvilgtelėdamas į supakuotas dėžutes. Paėmęs vieną iš jų ištiesė Carmelai dar paknisdamas maišą ar nepagailėjo restoranas įrankius įdėti. - prašau.. - pasako galiausiai pakeldamas galvą į ją bei suradęs įrankius ištiesė ir juos. Gražu tiesiog žiūrėti, darni šeima. 
Back to top Go down
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas - Page 5 IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyYesterday at 1:04 am



Carme šiaip visada žinodavo kaip reikia elgtis susitaikius su Arrhenium, tai niekada nepuldavo nuogas papais po namus lakstyt, tai ir dabar visiškai nekaltai leido šiek tiek užmest akį į Blumstein kūną, kurį išmainė į kažkokią kekšę :). Turėjo gi parodyt ką prarado. Bet vos tik Marino pirštais prisilietus prie jos kojos visos tos negeros mintys akimirksniu išgaravo iš jos galvos, o veide atsiradusi šypsena taip ir nedingo iš to veido. - Hmm.. Indiška vištiena, - akimis žibindama tai į Arrhenių, tai į jo krūtinę pirštu ėmė kažkokius neaiškius heroglifus paišyt ant vyro krūtinės, - mhm.. - aiškiai dar lengvai apspangus atsakė. Nors neaišku dar buvo tas tokia apsvaigus buvo nuo to gero pogulio vonioje ar nuo Arrheniaus artumo, kuris taip kaitino jos kūną. Atrodydavo net nesvarbu kiek kartų jie buvo kartu taip arti vienas kito, bet kiekvieną kartą Carmela galėdavo jaust kaip visą jos kūną užlieja karštis Marino būnant taip arti jos ar tiesiog vos tik jam prisilietus. Išgirdus durų skambutį iškart nepatenkinta atsidusta. Nu aišku, jie visada sugeba pačias geriausias akimirkas sugadint, tai tiksliai nepatenkinta palieka, kad Arrheniui iš vis tenka pasijudint iš vietos, bet pajutus jo lūpas sau ant šlaunies merginos veidas minimaliai sušvelnėja. Marino galiausiai palikus ją vieną ir pati Carme išsiridena iš lovos pradėdama mėtyt nereikalingas pagalvėles lauk ant žemės ir galiausiai įsiropštus atgal į lovą atsisėda susisukdama į kaldrą ir kaip tik tuo metu išgirsta moteriška balsą. Nejučiomis sugriežus dantimis vos išsilaiko nepasileidus prie durų draskyt tai bjaurybei plaukų, bet sugniaužus dekoratyvinę pagalvėlę iš to pykčio neblogai ją papurto ir dar vėliau lyg to būtų maža tai pagalvėlei panardinus savo veidą į ją Carme dar neblogai išsiklykia prieš Arrheniui grįžtant. O ko tik nepadarysi, kad mylimo vyro nenusmeigtum su šakute iš pykčio. Marino grįžus ji jau sėdėjo ramiu veideliu susisukus į kaldrą, nors viduj tai visiškas šūdas virė ir dabar pat dar būtų galėjus pasivyt ta maisto išvežiotoją ir suspardžius ją negyvai. Pradžioj dar susilaiko nuo bet kokio galimo komentaro, nes pabijojo, kad valgyt negaus. Bet štai ganėtinai greitai gauna tiek maisto, tiek įrankius. Tai pravėrus dėžutę įsimeta kelis vištienos gabaliukus į burną. Aišku Carmelai, kaip gimusiai Indijoje, tai tiksliai skanesnė ta vištiena galėjo būt, bet per daug dabar nesiskundė. - Tu supranti, kad jeigu bent užsiminsi, kad ji graži buvo, tai aš tau akis su šita šakute iškabinsiu? - stebinančiai ramiu balsu paklausė sukramčius vištiena ir toliau dar valgydama. Tokia rami buvo, kad realiai net nebuvo įmanoma suprast ar ji nieko nedarys ar tuoj likusią namo dalį, kuri tvarkinga atrodė sugriaus pradėdama viską daužyt ir mėtyt. Aišku mintyse jau suko planą kaip aiškinsis rytoj kas ten per mergina maistą pristatė jiems ir padarys taip, kad daugiau gyvenime Arrheniui netektų jos sutikt. Bet pastaruoju klausimu aiškiai leido suprast, kad Carme girdėjo, kad ne gražuolis vyriškis ten prie durų su juo kalbėjo, o dar tas faktas, kad pusnuogis prieš tą dama Arrhenius stovėjo visiškai negelbėjo situacijos, kaip tik tik žadino Carmelos vidinę liūtę, kuri čia viską būtų galėjus sudraskyt.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Priority : Pleasure is the greatest incentive to evil.
Posts : 213
Location : Adventure may hurt you but monotony will kill you.
Namas - Page 5 IEpdMEY
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyYesterday at 8:44 pm



Beeinant į miegamąjį girdėjo kažkokį keistą garsą, lyg cypimą kokį, akimirką svarstė negi kokių žiurkių namie priviso. Galiausiai nurašęs viską ant kaimynų šuns štai sėdi dabar patenkintas priešais Carmelą lovoje. Šiai pasiėmus maistą jis nurėpliojo į savo lovos pusę su maišeliu dantyse. Patampęs kaldrą, į kurią buvo įsisukusi jo moteris, galiausiai įsispraudė šalia jos vieną savo spėjusią sušalt ranką padėdamas ant jos šlaunies. Iš tiesų jautėsi sušalęs, kol čia suvaikščiojo pirmyn atgal, o dar ant slenksčio durų teko pusnuogiam pastovėt, iš kitos pusės ar kada nors jis praleis galimybę ją pagrabaliot. Turbūt ne, greičiausiai ir mirties patale Arrhenius Carmelai už leškos laikytų, o ne už rankos. Laisva ranką išsitraukė savo maisto dėžutę ir pravėręs ją šakute kelis vištienos gabaliukus ir ryžių pakabino. Kramtė iš pradžių patenkintas greitai, nes buvo žiauriai alkanas, bet Carmelai pradėjus kalbėt apie tą maisto išvežiotoją jo kramtymas sulėtėjo. Tai aišku, kad ji buvo žiauriai graži jauna blondinė.. būtų gaila, jeigu anksti gyvenimą baigtų, o dabar ta grėsmė galbūt tapo visai reali. Galiausiai nurijęs tą lėtai sukramtytą kąsnį ir pasukiojo galvą į šonus, - per tamsu buvo, realiai net nemačiau.. - pasakė pakankamai ramiu balsu šakute kapstydamas ryžius, net negalvojo dabar kokias 10 min akių į Carmelą pakelti, nes tikrai supras, kad meluoja. Turbūt, kai Carmela užmigs reiks skambint į restoraną ir sakyt, kad ji kaip ir kraustytųsi iš Paryžiaus, geriau iš šalies, arba iš šito žemyno, kur Carmelos ranka ar kojytė nepasiektų, iš vis pakeistų savo pavardę ir dar išvaizdą pakeistų.. nors saugiausias variantas jau šiąnakt pakilt į kosmosą ir palikt šitą žemę, tada tikrai bus saugu. - skanu..? - paklausė toliau kraudamas kąsnius sau į burną, praktiškai beveik savo dėžutę ištuštino, tai jau iš anksto pradėjo į Carmelos maistą žvairuot. Dar kelios sekundės ir jis kramtydamas paskutinį vištienos gabaliuką iš vis prie merginos prisiploja ir greit mirksėdamas savo ilgomis blakstienomis iš jos vieną gabaliuką pavogė pasmeigęs šakute. Įsimetęs jį į burną pačiuožia lovoje šiek tiek į priekį ir iš lėto atsigula ant nugaros kramtydamas tą vištą, kuri pas Carmelą buvo skanesnė. Pasukęs galvą į sėdinčią Carmelą lėtai pirštukais jai per nugarą perbraukia, - ateik pas mane.. - paskubindamas ją pasuko akis į tą pačią nugarą ir lėtai pirštais toliau važinėdamas aukštyn žemyn vis švelniai timptelėdamas jai už iškritusių garbanų iš kuodelio. Ryškiai prašosi, tik neaišku ko. 
Back to top Go down
Carmela Delilah Blumstein

Posts : 146
Namas - Page 5 IEpdMEY
Carmela Delilah Blumstein

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyToday at 1:19 am


Turbūt nebūtų galėjusi šita jų ramybė labai ilgai tęstis, tai Carmei bent jau kokį bjauresnį komentarą karts nuo karto įmest reikėjo tarp viso šito jų mielumo ir meilės priepuolio. Šiaip turbūt kokiam paprastam žmogeliui šitų dveijų santykiai seniai smegenis į orą išnešę būtų. Nes atrodo neseniai Blumstein buvo pasiryžus pakast šitą vyrą po žeme, kad prie jo daugiau niekada gyvenime kita moteris negalėtų prieit, o dabar kaip katinėlis susisukęs į kaldrą sėdėjo to paties vyro lovoje. Klasika. Arrheniui ėmus tampyt už kaldros į kurią Carme susisukus buvo ji kiek atsiduso atlaisvindama kaldrą, kad vyras šiek tiek ir sau jos gautų ir netektų jam čia šalt už borto. Bet vos tik pajutus vyro šaltą ranką sau ant kojos Carmes kūnas kiek įsitempė, o oda pašiurpo nuo to šalčio, tai akimirkai ji net nusipurtė, nes jeigu prieš tai tas vyro artumas kaitino Carmei kūna, tai dabar kažkaip per visą kūną šalčio banga nuėjo, bet turbūt tik dėl to, nes tiksliai buvo spėjęs jo kūnas atšalt per visą tą pasivaikščiojimą iki durų ir atgal. Thanks god, kad ne taip stipriai atšalęs buvo, kad jau reiktų kviest morgo darbuotojus ir užpirkinėt šarvojimo salę, nes liūdna būtų žinot, kad jie net susitaikymo vakarienės nespėjo pavalgyt. Šiek tiek apsipratus su šalčiu sklindančius nuo vyro, o gal tiesiog spėjusi savo šiluma pasidalint, savo petimi pasirėmė į Arrheniaus petį, nes kažkaip jautė, kad net iš to nuovargio sėdėt sunku darėsi. Tai pasirėmusi į vyrą ir lyg atbuliniais dantim valgydama tą vištieną, kuri bet kokį gerą skonį buvo praradus jau vien Carmei pagalvojus apie tą pelkių vandą, t.y, maisto išvežiotoją. Tai aiškiai dingęs apetitas buvo dingęs, bet dar pastumdžius su šakute vištieną iš vienos dėžutės galo į kitą dar įsimetė kelis vištienos gabaliukus į burną. - Mhm, jei tik norėtum, tai turbūt ir užrištom akim matytum, - subambėjus sau po nosim pavartė akis aiškiai nepatenkinta vyro atsakymu, bet dabar tikrojo atsakymo net ir nesistengė ieškot, gal dėl to, nes tiesiog bent jau šį vakarą norėjo dar šiek tiek pailsėt nuo bet kokių pykčių ir pasimėgaut tą ramybe. Rytoj gal ir prasuks iš ko nors į galvą Arrheniui už tą maisto išvežiotoją, bet ne šiandien. Arrheniui pabaigus savo vištieną ir prisiplojus prie jos aiškiai dėl to, kad galėtų dar kokį gabaliuką nuo jos nuvogt, mergina nusijuokė nepaleisdama jam smūgio į galvą už tokią vagystę. Pačiai visgi nelabai jau valgėsi, tai labai net ir negalėjo pykt už tą pavogtą vištienos gabaliuką, - žinai, kad indiška vištiena man visada restoranuose skanesnė galėtų būt, - nors tai nebuvo pati blogiausia vištiena, kurią buvo valgius, bet anyway jos pabaigt nebesugebėjo. Aišku turbūt prie to buvo spėjus prisidėt ir Arrheniaus ranka bėgiojanti po jos nugarą ir kelianti bangas, kurios viena po kitos šiurpuliukais perbėgdavo per visą Carmes kūną. Jos veide vis šmėstelint šypsenai galiausiai tą dėžutę su dar keliais vištienos gabaliukais padėjo kažkur prie lovos ir pati priguldama šalia Arrheniaus. Persivertus ant pilvo, kad geriau vyrą matytų panaikino bet kokį įmanoma tarpelį tarp jų kūnų, jei dar toks prieš tai buvo, prisiglausdama prie jo. Viena ranka prilaikė galvą, o kita ranka jau vėl kažką neaiškaus paišė ant vyro krūtinės pati žvelgdama į Arrheniaus veidą, - ką darysim su tuo vaiku? - akimirkai suraukusi veidą užklausė, o veidas kaip greitai susiraukė tai taip greitai ir sušvelnėjo. Nu ir kas, kad atrodo visai neseniai čia tarėsi su savo gydytoja telefonu dėl susitikimo abortui, bet va dabar jau klausinėjo ką darys jiedu su tuo vaiku, nes turbūt jei bent dalelę Carmelos charakterio paveldės tas vaikas, tai iškart bus galima į tramdomuosius maršinius jį įsukt vos tam vaikui gimus.
Back to top Go down


Sponsored content

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 Empty


Back to top Go down
 

Namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 5 of 5Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Arrhenius Marino-