I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Namas - Page 4



 

Share
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AuthorMessage
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptyFri Jan 17, 2020 8:44 pm



Beeinant į miegamąjį girdėjo kažkokį keistą garsą, lyg cypimą kokį, akimirką svarstė negi kokių žiurkių namie priviso. Galiausiai nurašęs viską ant kaimynų šuns štai sėdi dabar patenkintas priešais Carmelą lovoje. Šiai pasiėmus maistą jis nurėpliojo į savo lovos pusę su maišeliu dantyse. Patampęs kaldrą, į kurią buvo įsisukusi jo moteris, galiausiai įsispraudė šalia jos vieną savo spėjusią sušalt ranką padėdamas ant jos šlaunies. Iš tiesų jautėsi sušalęs, kol čia suvaikščiojo pirmyn atgal, o dar ant slenksčio durų teko pusnuogiam pastovėt, iš kitos pusės ar kada nors jis praleis galimybę ją pagrabaliot. Turbūt ne, greičiausiai ir mirties patale Arrhenius Carmelai už leškos laikytų, o ne už rankos. Laisva ranką išsitraukė savo maisto dėžutę ir pravėręs ją šakute kelis vištienos gabaliukus ir ryžių pakabino. Kramtė iš pradžių patenkintas greitai, nes buvo žiauriai alkanas, bet Carmelai pradėjus kalbėt apie tą maisto išvežiotoją jo kramtymas sulėtėjo. Tai aišku, kad ji buvo žiauriai graži jauna blondinė.. būtų gaila, jeigu anksti gyvenimą baigtų, o dabar ta grėsmė galbūt tapo visai reali. Galiausiai nurijęs tą lėtai sukramtytą kąsnį ir pasukiojo galvą į šonus, - per tamsu buvo, realiai net nemačiau.. - pasakė pakankamai ramiu balsu šakute kapstydamas ryžius, net negalvojo dabar kokias 10 min akių į Carmelą pakelti, nes tikrai supras, kad meluoja. Turbūt, kai Carmela užmigs reiks skambint į restoraną ir sakyt, kad ji kaip ir kraustytųsi iš Paryžiaus, geriau iš šalies, arba iš šito žemyno, kur Carmelos ranka ar kojytė nepasiektų, iš vis pakeistų savo pavardę ir dar išvaizdą pakeistų.. nors saugiausias variantas jau šiąnakt pakilt į kosmosą ir palikt šitą žemę, tada tikrai bus saugu. - skanu..? - paklausė toliau kraudamas kąsnius sau į burną, praktiškai beveik savo dėžutę ištuštino, tai jau iš anksto pradėjo į Carmelos maistą žvairuot. Dar kelios sekundės ir jis kramtydamas paskutinį vištienos gabaliuką iš vis prie merginos prisiploja ir greit mirksėdamas savo ilgomis blakstienomis iš jos vieną gabaliuką pavogė pasmeigęs šakute. Įsimetęs jį į burną pačiuožia lovoje šiek tiek į priekį ir iš lėto atsigula ant nugaros kramtydamas tą vištą, kuri pas Carmelą buvo skanesnė. Pasukęs galvą į sėdinčią Carmelą lėtai pirštukais jai per nugarą perbraukia, - ateik pas mane.. - paskubindamas ją pasuko akis į tą pačią nugarą ir lėtai pirštais toliau važinėdamas aukštyn žemyn vis švelniai timptelėdamas jai už iškritusių garbanų iš kuodelio. Ryškiai prašosi, tik neaišku ko. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptySat Jan 18, 2020 1:19 am



Turbūt nebūtų galėjusi šita jų ramybė labai ilgai tęstis, tai Carmei bent jau kokį bjauresnį komentarą karts nuo karto įmest reikėjo tarp viso šito jų mielumo ir meilės priepuolio. Šiaip turbūt kokiam paprastam žmogeliui šitų dveijų santykiai seniai smegenis į orą išnešę būtų. Nes atrodo neseniai Blumstein buvo pasiryžus pakast šitą vyrą po žeme, kad prie jo daugiau niekada gyvenime kita moteris negalėtų prieit, o dabar kaip katinėlis susisukęs į kaldrą sėdėjo to paties vyro lovoje. Klasika. Arrheniui ėmus tampyt už kaldros į kurią Carme susisukus buvo ji kiek atsiduso atlaisvindama kaldrą, kad vyras šiek tiek ir sau jos gautų ir netektų jam čia šalt už borto. Bet vos tik pajutus vyro šaltą ranką sau ant kojos Carmes kūnas kiek įsitempė, o oda pašiurpo nuo to šalčio, tai akimirkai ji net nusipurtė, nes jeigu prieš tai tas vyro artumas kaitino Carmei kūna, tai dabar kažkaip per visą kūną šalčio banga nuėjo, bet turbūt tik dėl to, nes tiksliai buvo spėjęs jo kūnas atšalt per visą tą pasivaikščiojimą iki durų ir atgal. Thanks god, kad ne taip stipriai atšalęs buvo, kad jau reiktų kviest morgo darbuotojus ir užpirkinėt šarvojimo salę, nes liūdna būtų žinot, kad jie net susitaikymo vakarienės nespėjo pavalgyt. Šiek tiek apsipratus su šalčiu sklindančius nuo vyro, o gal tiesiog spėjusi savo šiluma pasidalint, savo petimi pasirėmė į Arrheniaus petį, nes kažkaip jautė, kad net iš to nuovargio sėdėt sunku darėsi. Tai pasirėmusi į vyrą ir lyg atbuliniais dantim valgydama tą vištieną, kuri bet kokį gerą skonį buvo praradus jau vien Carmei pagalvojus apie tą pelkių vandą, t.y, maisto išvežiotoją. Tai aiškiai dingęs apetitas buvo dingęs, bet dar pastumdžius su šakute vištieną iš vienos dėžutės galo į kitą dar įsimetė kelis vištienos gabaliukus į burną. - Mhm, jei tik norėtum, tai turbūt ir užrištom akim matytum, - subambėjus sau po nosim pavartė akis aiškiai nepatenkinta vyro atsakymu, bet dabar tikrojo atsakymo net ir nesistengė ieškot, gal dėl to, nes tiesiog bent jau šį vakarą norėjo dar šiek tiek pailsėt nuo bet kokių pykčių ir pasimėgaut tą ramybe. Rytoj gal ir prasuks iš ko nors į galvą Arrheniui už tą maisto išvežiotoją, bet ne šiandien. Arrheniui pabaigus savo vištieną ir prisiplojus prie jos aiškiai dėl to, kad galėtų dar kokį gabaliuką nuo jos nuvogt, mergina nusijuokė nepaleisdama jam smūgio į galvą už tokią vagystę. Pačiai visgi nelabai jau valgėsi, tai labai net ir negalėjo pykt už tą pavogtą vištienos gabaliuką, - žinai, kad indiška vištiena man visada restoranuose skanesnė galėtų būt, - nors tai nebuvo pati blogiausia vištiena, kurią buvo valgius, bet anyway jos pabaigt nebesugebėjo. Aišku turbūt prie to buvo spėjus prisidėt ir Arrheniaus ranka bėgiojanti po jos nugarą ir kelianti bangas, kurios viena po kitos šiurpuliukais perbėgdavo per visą Carmes kūną. Jos veide vis šmėstelint šypsenai galiausiai tą dėžutę su dar keliais vištienos gabaliukais padėjo kažkur prie lovos ir pati priguldama šalia Arrheniaus. Persivertus ant pilvo, kad geriau vyrą matytų panaikino bet kokį įmanoma tarpelį tarp jų kūnų, jei dar toks prieš tai buvo, prisiglausdama prie jo. Viena ranka prilaikė galvą, o kita ranka jau vėl kažką neaiškaus paišė ant vyro krūtinės pati žvelgdama į Arrheniaus veidą, - ką darysim su tuo vaiku? - akimirkai suraukusi veidą užklausė, o veidas kaip greitai susiraukė tai taip greitai ir sušvelnėjo. Nu ir kas, kad atrodo visai neseniai čia tarėsi su savo gydytoja telefonu dėl susitikimo abortui, bet va dabar jau klausinėjo ką darys jiedu su tuo vaiku, nes turbūt jei bent dalelę Carmelos charakterio paveldės tas vaikas, tai iškart bus galima į tramdomuosius maršinius jį įsukt vos tam vaikui gimus.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptySat Jan 18, 2020 7:35 pm



Aiškiai žinojo, kad bet koks atsakymas į Carmelos klausimą apie kitos moters grožį niekada nebus geras, kad ir kokie žodžiai pabirtų iš Arrheniaus lūpų. Tad dažniausiai jis pasirinkdavo patylėt, kol Carmela atvės ir jie toliau galės grįžt prie įprastų darbų. Tad ir šįkart jis toliau nekomentavo šitos maisto atvežėjos, dabar jau pramintos pelkių vandos, situacijos. Mat melas būtų, jeigu Arrhenius sakytų, kad gražių moterų gatvėje ar kur kitur nepastebi. Visi vyrai pastebi, o jei kas sako, kad ne - tai grynas melas. Turbūt vienintelis skirtumas tai, kad visi tie žvilgsniai ir šypsenos jam nieko nereiškė, kai vakarop po visų darbų grįždavo namo pas savo moterį su dvimetrinėmis kojytėmis, kurias jis taip dievino. Baigęs kramtyti tą vogtą vištienos gabaliuką pakreipė savo akeles į Carmelą, kai ši apie vištienos skonį kalbėti pradėjo. - tai žinoma, kad tavo gaminamas maistas yra nepakeičiamas.. - šypteli galvodamas, kad be smurto sekantis Carmelos talentas buvo suktis virtuvėje. O šitas talentas buvo tiesiog vertas paminėjimo, nes šiai tekdavo maistą gaminti iš tų indų, kurie tebūdavo likę bent pusiau sveiki. Praktiškai pirštu buvo jos nugaroje dviejų šimtų puslapių romaną išraižęs, kol galiausiai merginai prigulus šalia šis lėtai pasisuko ant šono, kad geriau ją matytų. Vieną ranką pakišęs po pagalve ramiai panardino į ją savo ir taip po šiandien apsunkusią galvą, kita ranka grįžo prie savo braižomo romano Carmelai ant nugaros. Sulaukęs jos tokio klausimo apie vaiką kiek sukluso nusukdamas žvilgsnį kažkur į sieną, jautė kaip gerklėje susidarė kažkoks didelis ir skaudus gumulas, kurio nepavyko nuryti.- na... - prakalbo tyliu balsu galvodamas, kad jis pats puikiai suvokia visą situaciją. Jų santykiai ir taip buvo neaiškūs, nors jiedu niekad nesivaikė jokių santykių pavadinimų, jų draugystė, romanas ir visą kitą prasidėjo nejaučiamai ir be jokių minėjimo datų. Vienintelis dalykas, kuris nubrėžė kitą ribą tebuvo Arrheniaus pasipiršimas reanimacijos palatoje, kai šis vos nenumirė nuo pačios rankos. Tad ir dabar grąžinęs savo rudas akis į merginą jis vis dar tylėjo suvokdamas, kad jų santykiai neturi jokios pradžios ir pabaigos, šiandien jie guli lovoje negalėdami atsiplėšti vienas nuo kito, ryt galbūt Carmela degančiomis akimis daužys jo mašiną ir tikėsis, kad jį koks žaibas nutrenks. - tai ne šiaip sau.. "tas" vaikas, - galiausiai net negalvojant žodžiai patys išsprūdo jam iš lūpų,- tai mūsų vaikas, Carmela, ir aš jo visad laukiau.. niekas nepasikeitė, - pasakė galvodamas, kad tai tiesiog yra jam gyvenimo dovana, turbūt vienintelis geras dalykas, kurį jis bus padaręs šitame gyvenime, mat nepasižymėjo labai gerais darbais apskritai, - nepaisant to, kokie mūsų santykiai ir aplinka.. jis mūsų.. vaikas.. ir tai yra geriausia kas galėjo nutikti mano gyvenime.. - jo žodžiai skambėjo tyliai, o rudos akys buvo įsmeigtos į Carmelą. Kažkaip aplinkoje kilo tokia įtampa, kad net jo ranka nustojo slysti per merginos kūną akimirką apsistodama ties jos juosmeniu. Žiūrėjo į ją daugiau nieko nesakydamas bei vildamasis, kad ši rytoj nubėgus nepadarys galo vieninteliam dalykui, kuris galbūt juos dar laiko kartu ir leidžia bent trumpam pamiršti visas nuoskaudas ir tuos principus, dėl kurių Arrhenius dabar gulėtų ne su ja lovoje, o turbūt savo svetainėje su prapjauta gerkle. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptySat Jan 18, 2020 11:10 pm



Turbūt jeigu būtų normali, tai gal Carmela irgi galvotų, kad nesvarbu kiek Arrhenius dairosi per dieną į kitas ir kiek su kitom flirtuoja, bet svarbiausia, kad vakare visvien grįžta namo ne pas tą su kuria flirtavo kažkur gatvėje, o pas Carmela. Tai galėjo iš to gal ir suprast, kad nieko nereiškia jam visos tos moterys sutiktos pakeliui namo. Bet problema, kad Carmelos organizmą sudarė kokie devyniasdešimt procentų pavydas. Tai ji tiesiog kartais negalėdavo savęs suvaldyt matydama kaip Arrhenius kokiai blondinei šypsodavosi, tai ir dabar jau vien pagalvojus, kad jis ten pusplikis prieš kažkokią maisto išvežiotoją stovėjo ir jai teko proga į jos vyrą paspoksot, norėjosi lėkt paskui ją pasigriebus peilį ir akis išbadžius dar ir gerklę perpjaut. Ir nebūtum galėjus jos kaltint už tai, kad taip myli šitą vyrą, nes gi viską darė tik meilės vedama. Šiaip va ir pats Arrhenius ne ką ramesnio charakterio buvo, kai tik kalba apie pavydą pasisukdavo. Ne kartą yra dramas kėlęs, kai tik pamatydavo, kad kas nors neaiškaus Carmelai parašęs yra. O ir šiandien jau buvo spėjęs parodyt koks pavydus gali būt, kai pamatė jos susirašinėjimus su Leo. Arrheniui pagyrus jos kulinarinius sugebėjimus Carme akimirkai nusišypsojo. Na ir kas kad yra kažkada visą virtuvę išdaužę abu tik dėl to, ką ji druskos padaugino maiste ir ji užsiputojus viską į vyrą mėtyt pradėjo už tai kad nevertina jos pastangų. - ar galėtų būt kitaip, - tokia visiškai diva pablizgino savo akutėm. Kadangi augo Carmela tik su mama, sese ir broliu, tai yra ne kartą tekę pačiai gamintis maistą ar padėt seseriai, tai net nenuostabu buvo žinant, kad ji taip neblogai gamina. Vargu ar kitaip galėjo būt, tuo labiau kai Carmela taip vertindavo naminį maistą. Vyrui prakalbus apie vaiką ji iškart surimtėjo. Net jeigu ir nenorėjo visvien suprato kokia yra jų situacija ir kokioje aplinkoje tas vaikas turėtų augt. Nes jeigu dabar jiedu taip ramiai lovoj gulėjo, tai nereiškė, kad ir rytojus toks bus. Tai neaišku buvo ar vaikui nereikės augt tik su vienu tėvu, o ne su abiem, nes kas čia žino ar vėl susipjovę vieną dieną nepatrauks jie skirtingais keliais. Kelis kartus šyptelėjus tarp vyro žodžių galiausiai atsiduso nė nebežinodama ką pasakyt. Niekada per daug negalvojo apie šeimą ar vaikus, bet tuo pačiu žinant kad joje auga nauja gyvybė Carmeloje kažkokį motinišką instinktą pažadino, kuris gal ir neleido taip lengvai paleist Arrheniaus. Visgi nebūtų norėjusi, kad jos vaikas augtų be tėvo. - Kai kalbėjau su gydytoja, tai nebuvo dėl aborto, - ir pati sustojus braižyti heroglifus Marino ant krūtinės pasakė, - neslėpsiu, kad apie tai galvojau. Nes pats žinai, kad niekada neturėjom gerų santykių ir net negalim pasakyt kaip bus toliau, o aš kad ir kokia bebūčiau savo vaikui noriu paties geriausio, - nusukus žvilgsnį nuo Arrheniaus atsiduso. Nebuvo jai lengva kalbėti šita tema, todėl dar sunkiau buvo žiūrėt vyrui į akis, - bet nemanau, kad būčiau galėjus taip pasielgs su vaiku ar su tavim, kai žinau kiek tau tai reiškia, - iškart grąžinusi žvilgsnį ties Arrheniaus veidu nežymiai šyptelėjo, - vien dėl vaiko galiu pažadėt pasistengt pamiršt, tai kas buvo ir pradėt viską iš naujo, - aiškiai parodydama, kad nori toliau būt su Arrhenium ir kad savotiškai atleidžia jam už tai ką padarė tęsė toliau savo pirštų kelionę po vyro krūtinę, - bet tai paskutinis šansas, susimausi ir aš pažadu, kad to vaiko nebematysi, - lyg tarp kitko dar priduria. Šito susitaikymo turbūt tradiciškai buvo galima tikėtis. Tik dar neaišku kiek ilgai ši taika tarp jų bus. Gal jau ryte bandys Carmela Arrheniu prismeigt su peiliu. Niekada negali žinot.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptySun Jan 19, 2020 1:00 pm



Jeigu Carmela būtų normali, tai dabar jie čia negulėtų išsidaužę eilinį kartą lovoje, o jų santykiai turbūt būtų pasibaigę nei normaliai neprasidėję. Arrhenius dievino jos pavydą, net kai tos pavydo scenos peržengdavo sveiko proto ribą, greičiausiai prireiktų dar kokių penkerių metelių ir apskritai visos Paryžiaus moterys bijotų pažiūrėti į Arrheniaus pusę. Vienintelis pliusas, kad turbūt gatve ramiai pravažiuotų, kamščiuose sėdėt nereiktų, gatvės tuščios būtų, restoranai jam užėjus ištuštėtų, praktiškai zombių apokalipsė. Arrhenius iš savo pusės žarijų pabarstyt niekada nevengė, lygiai taip pat pavydėjo žiauriai savo moters kitiems, nors jo pavydo scenos dažniausiai proto ribos neperžengdavo, na nebent žinoma Carmela benzinu apipildavo tą Arrheniaus rusenantį pavydo lauželį. Tada atsisveikinus su sveiku protu jis galėjo padaryti turbūt bet ką, nepasivargintų ir gerklės kam nors perkasti ar plikom rankom kokį vyrą pakasti. O apie Leo jis nepamiršo, oi kaip nepamiršo, tačiau net neabejojo, kad su savo laikytu draugu vyruku susitiks prie pokerio stalo ir velniai tik težino, kas šaus Arrheniui į galvą tuo metu. Kalbai pakrypus vaiko tema ir kambaryje įsiviešpatavus šiek tiek įtampą keliančiai tylai šis įdėmiai žiūrėjo į Carmelą. Akimirką kitą bandė įsivaizduoti kaip vaikas turėtų augti tokioje šeimoje: rytiniai pasiskraidymai su mamyte po pasaulį ir stebuklingų Carmelos prieskonių barstymai dėdėms, kurie po to labai giliai užmiega, tada vakarinis miegelis su tėčiu Arrheniumi prie pokerio stalo apsiklojus cigarų dūmais ir padavėjų papais. Skamba visai nieko vaikystė, šiuo metu net fantazija išnešti negalėtų, koks sociopatas galiausiai iš to vaiko išaugtų. Carmelai prakalbus apie gydytojos vizitą jis kiek sukluso, tą akimirką rodėsi lyg akmenėlis koks nuo širdies nusirideno, nors šventai tikėjo, kad mergina negalėtų taip pasielgti, baimės jausmas iki šios akimirkos jo nebuvo palikęs. - džiaugiuosi dėl to.. - pasakė pusę lūpų šyptelėdamas, vis gi jis suprato tai, kad jeigu Carmela labai norėtų to vaiko atsikratyti, jis nebūtų jokiais būdais jos galėjęs sustabdyti. Na nebent pasirinktų tą planą ir laikytų ją uždarytą rūsyje, kol tą vaiką išnešiotų. Galiausiai net širdis pasidžiaugė, kad šito plano vis tik imtis neprireiks. Besiklausant tolimesnių Carmelos žodžių jis kiek antakius kilstelėjo, akimirką pagalvojo ar jam ausyse nespengia ir ar jis šią akimirką kokioje nors komoje tikrai neguli, kadangi mažiausiai ką tikėjosi išgirsti, tai, kad Carmela nori suteikti dar vieną šansą jų meilei. Akimirką kitą patylėjęs jautė kaip žodžiai užstrigo gerklėje, nors minėjo merginai jau ir prieš tai, kad ji vis tiek bus Marino, nesitikėjo, kad jo planas taip palengva išsipildys pats savaime, - Carmela.. - galiausiai jis nusišypsojo, ir pasilenkęs arčiau atrėmė savo kaktą į jos dar kiek savo nosytę josios užkabindamas, - aš jus myliu, be proto, ir taip bus visada..aš tavęs daugiau niekad neskaudinsiu, - tyliai pasakė, o jo žodžiai atsimušė čia pat į merginos lūpas. Nors galbūt ir tuščiai skambėjo jie to žodžiai, bet jis šimtu procentų buvo pasiryžęs ištaisyt tai, ką pats ir pridirbo. Gerai, kad pro ausis praleido jos paskutinį grasinimą, nors žandikaulio sąnarys kiek sutraškėjo šiam dantis kietai sukandus. Na turbūt neverta buvo sakyti, kad to vaiko taip paprastai Carmela neatimtų. Jei reikėtų juos abu iš po žemių iškastų, surastų juos net kitoje planetoje, laikytųsi bent jau vaiko įsikibęs savo visa esybe, bet apie tai padiskutuot galės ryt gal ramiai prie arbatos puodelio. Jo ranka, kuri tūnojo ant merginos rankos, lėtai pakilo į viršų ir atsidūrė ant jos skruosto, nykščiu perbraukęs palei skruostikaulio liniją priglaudė savo lūpas prie josios. Nežinau ar yra pasaulyje tyresnis jausmas, už tai, ką Arrhenius jautė šią akimirką Carmelai. To nebuvo galima įvardinti žodžiais, apie tai tekalbėjo jo prigludusios prie Carmelos lūpos. Akimirką jas atitraukęs pažvelgė į merginą, - tau reikia pailsėti.. - pasakė savo nosim perbraukdamas jai per skruostą, kol galiausiai jo lūpos pasiekusios jos kaklą lėtai ten nutūpė. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptySun Jan 19, 2020 6:43 pm



Kažin ar iš vis pas Carmela buvo kažkokios sveiko proto ribos. Nes jeigu bent kiek to sveiko proto turėtų tai gal tokių šou nekeltų čia ir nedaužytų paskutinių namuose esančių lėkščių ir neverstu savo elgesiu ir žodžiais išdaužyt Arrheniaus namų inventoriaus. Bet sveiko proto pas Carmela nebuvo. Ji buvo viską griaunanti jėga, kuri net negalvodama griaudavo viską, kas jos kelyje pasitaikydavo. Ji buvo slibinas, kuris užsimanęs vienu mostu viską sunaikinti būtų galėjęs. Nors turbūt, jei tik jiedu būtų susipažinę dar Carmelos studijų metais vargu ar būtų buvę kartu. Kad ir kaip bebūtų sunku patikėt, bet Carmela ne visą gyvenimą buvo tokia bjauri ir tokia besąlygiška beprotė kokia yra dabar. Dar vos persikėlusi gyventi į Australiją ji buvo visai kitokia. Ji buvo ta naivi mergina, kuri norėjo baigus studijas prisidėti prie žmonių gelbėjimo ieškodama neatrastų vaistų sunkioms ligoms, dirbo per kelis darbus, kad tik galėtų siekti savo svajonės ir kad galėtų išgyventi Australijoje. Kol nesutiko jo. Vyro, kuris visam gyvenimui pakeitė tiek Carmela, tiek jos gyvenimą. Sugriovė visas jos svajones ir sutrypė ta trapią ir gero norinčią mergina, kuria ji buvo. Vėliau tas pats vyras atgulė po žeme nuo protu nesuvokiamu žaizdų paliktų jo kūne. Žaizdų kurias paliko ne kas kitas kaip Carmela. Turbūt tas jos pirmasis gyvenime atsiradęs lavonas, kurio kraujo klaną ji sapnuoja dar ir dabar, tapo jos asmenybės pasikeitimo priežastimi. Vėliau Italijoje Carmela atgimė iš naujo tapdama visiškai kitu žmogumi. Ir tik persikrausčius į Paryžių susipažino su Arrhenium, kuris nors ir nebuvo pirmoji Carmelos meilė, bet taip besąlygiškai pavergė jos širdį, kad ji taip ir nebesugebėjo prisiminti nieko kas jos meilės gyvenime buvo prieš šitą vyrą. Na ir kas, kad pati sau leidžia daužyt Marino kaip tik įmanoma, bet esant reikalui tikrai paaukotų savo gyvybę, kad tik Arrhenius liktų gyvas. Jeigu būdama tokia principinga sugebėjo atleist jam išdavystę tai tik parodė, kad gyvenimo Carme be Marino neįsivaizduoja. Tai turbūt jam užsilenkus ir pati save pakastu po žeme ar kokias smegenis su šautuvu išsitaškytu. Buvo galima tikėtis, kad tas vaikas jau gims serijiniu žudiku, nu sociopatu kaip minimum. O dar augdamas tiek turbūt cirko tarp tėvų prisižiūrės, kad galiausiai pats žmona susiradęs turbūt neblogai ja lups. Nes juk mamytės moto: „jeigu muša, tai vadinasi myli“. Arrheniui pradėjus vėl apie meilę kalbėt ir kad daugiau jos niekada neįskaudins Carme laikėsi kokio komentaro nenumetus, kad jau kažkur tai yra girdėjus. Šiaip gal giliai širdyje ir norėjo tikėt vyro žodžiais, bet nebuvo durna. Žinojo kad yra kokia aštuoniasdešimt procentų tikimybė, kad vėl savo burtu lazdele pabaksnos ką nors. Bet nesinorėjo dabar gadint tokios akimirkos, tai dantimis įsikibusi sau į žandą vis laikėsi nuo kokios nors sarkastiškos frazės. Tas vyro artumas savotiškos ramybės suteikė, tai net nesinorėjo savo bjauriais komentarais griauti to šviežiai sukurto ramybės burbulo. Tai mėgaudamsi tiek tuo artumu, tiek vyro lūpomis ant savųjų dar kartais šyptelėdavo savo lūpomis prisiplojusi prie Arrheniaus. - aš irgi tave myliu, labiau už viską pasaulyje, - akimirkai, tik akimirkai atitraukus savo lūpas nuo vyro sušnabždėjo ranka uždėdama ant vyro skruosto. - manau mums abiems reikia pailsėti, - dar sukikeno vyro lūpoms nusėdus ant skruosto ir taip ne tik kad šiek tiek sukutenus tą vietą, bet ir privertus dar vienai šiurpuliukų bangai perbėgti per moters kūną, tai nejučiomis net labiau ištempė kaklą savo rankų pirštais tai glostydama vyro plaukus, tai bėgiodama per jo pečius ir ranką. - Ar galim kol kas nekalbėt apie tai su tavo močiute? Galbūt, kai gims.. Žinau, kad ji galvoja, kad aš šėtonas ir kad man reikia padaryt egzorcizmą, tai jaučiu žinok ir pati man padarytų tai abortą namų sąlygom pamačius, - čia tarp kitko pasakė, nors tikrai rimtai kalbėjo. Buvo girdėjus kaip Arrheniu jo babulė bandė įkalbėt nesituokt su Carmela, nes ji neva šėtono dukra ir pas ją akys be sielos, tai pražudys ji jos brangiausią anukėlį. Tai turbūt sužinojus, kad ji nėščia tikrai atvažiuotų prie jos namų egzorcizmo daryt iš su šventintu vandeniu ją ir jos namus šlakstyt pradėtų.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptySun Jan 19, 2020 8:49 pm



Carmela iš tiesų ne itin dažnai išreikšdavo savo meilę žodžiais, "myliu tave" frazė jų namuose skambėdavo retai, mat jie rasdavo įvairiausių kitokių keistų ir nesveikų būdų tą jausmą išreikšti. Tad vos išgirdus iš jos lūpų tuos kelis žodelius privertė Arrheniaus veide nušviesti tokiai šypsenai, kuri taipogi retokai aplanko vyruko veidą. Apdovanojęs ją dar keliais bučinukais į kaklą, skruostą, nosytę ir lūpas galiausiai atsigulė ant nugaros, vienu mostu ją prisitraukdamas arčiau bei tuo pat metu apkabindamas. Buvo toks neapsakomas jausmas laikyti ją savo glėbyje, tad šią akimirką geriau ją uždusins savo šita meile, negu paleis iš savo gniaužtų, - cha... - užmerkęs akis ir lėtai glostydamas jos nugarą prunkštelėjo išgirdęs komentarą apie močiutę, - nepergyvenk, ji tavęs šėtonu nebevadina.. dabar tu tik demonas, - tyliai nusijuokė jausdamas kai dar kelios akimirkos ir jo siela paliks kūną. Ai ne, truputi ne ta situacija.. Dar kelios minutės ir jo smegenis apgobs sapnų karalystės rūkas. Jausdamas merginos šilumą jis lėtai vis dar glostė jos nugarą, kol galiausiai prabėgus vos keliolikai minučių, rankos judesiai sustojo ir juos abu pasiglemžė sapnų karalystė. 
Pakankamai ankstų rytą, kai saulės spinduliai sugebėję įsibrauti per miegamojo langą įkyriai spigino Arrheniui į akis, šis krūpteldamas atmerkė akis ir atsisėdęs lovoje giliai įkvėpė. Sugniaužęs kumštyje kaldros galą bandė prisiminti kas vakar įvyko, ar jis jau turi būti apsiglinklavęs su granata rankoje ar namuose paskelbta taika. Pasukęs galvą ir išvydęs šalia visiškai ramiai miegančią Carmelą, pajautė kaip šiek tiek nervų sistema atsipalaiduoja atšaukdama aliarmą visame kūne. Kelias akimirkas į ją žiūrėjęs galiausiai nusišypsojo ir visiškai atsipalaidavęs pirštais lėtai perbraukė per jos iš po kaldros apnuogintą ranką. Pabusti šalia jos tokį gražų rytą buvo nuostabu, tad pasilenkęs priglaudė lūpas prie Carmelos kaktos ir po kelių sekundžių atsitraukęs bei apkamšęs merginą iš visų šonų tyliai išsirito iš lovos, leisdamas jai dar keletą valandų pamiegoti. Pasirąžęs ir kiek pasukiojęs rankas per pečius dar užmetė akį į miegančią savo moterį, tuomet tyliai lėtu žingsniu patraukė virtuvės link galvodamas apie karštos kavos puodelį. Trindamas keliais pirštais savo akis ir bandydamas išsklaidyti paskutinį miegą lėtu žingsniu atsiduria svetainėje. Atplėšęs akis akimirką stabteli ir kilstelėjęs antakius nužvelgia idealiai sutvarkytą kambarį. Tojį Arrheniaus namų tvarkytoja, priekurtė, 75 m. babytė, mėlynplaukė Bulma buvo tiesiog nuostabi moteris, kuri dabar tikrai tapo Arrheniaus antru variantu, jeigu netyčia reikalai su Carmela vėl suprastėtų. Perėjęs svetainę bei galiausiai pasiekęs virtuvę jis žvilgtelėjo į ant baro sudėtus laiškus, kuriuos prieš tai minėta nuostabioji Bulma nepatingėjo parnešti iš pašto dėžutės, kuri ir taip buvo suniokota Carmelos. Paėmęs tą laiškų krūvelę jis nė neužmetęs akių nužingsniavo prie spintelės, išsitraukęs savo super mielą raudoną moka kavinuką, pripylė į jį vandens ir įdėjęs kavos užkaitė, tikėdamasis, kad tas puodelis juodo eliksyro padės jam visiškai prabusti ir trumpam pamiršti visus vakarykščius įvykius, kurie apie save priminė tvinksinčiu skausmeliu įvairiose kūno vietose. Laukdamas, kol kava užvirs jis lėtai prisėdo ant baro kėdės ir lėtai po vieną pradėjo žiūrėti laiškus, kuriuos laikė sugniaužęs rankoje. Reklama, reklama... reklama, kvietimas į vakarėlį, reklama..Versdamas kiekvieną laišką ir nė nepraplėšdamas jų mesdavo atgal ant baro nesusidomėjęs, kol galiausiai rankoje liko tik vienas, storas, per didžiąją dalį pasaulio prakeliavęs laišką. Kiek suraukęs kaktą jis pirštu perbraukė per sudėtus štampus.. Australija? Indija? Galiausiai jo akys apsistojo ties adresato vieta, kurioje buvo nurodytas Carmelos vardas. Arrhenius dažniausiai nesikišdavo į jos reikalus, jam tai nebuvo įdomu, gal dėl to jų santykiai ir truko tiek ilgai. Tik šią akimirką jautė kažkokį neapsakomą smalsumą, skrandžio vietoje kirbėjo, o ranka laikanti laišką kelis kartus sudrebėjo. Nežinia kokio neapsakomo smalsumo vedinas jis apvertė voką ir pirštu praktiškai buvo užkabinęs, betrūko tik truktelti ir jo smalsumas būtų patenkintas. Tačiau tą pačią akimirką kavinuke pradėjo kunkuliuoti kava, kuri savo garsu atitraukė Arrheniaus dėmesį. Padėjęs laišką ant baro jis pakilo nuo kėdės ir susiradęs kokį sveiką puodelį įsipylė paruoštos kavos, kuri skleidė neapsakomai nuostabų aromatą. Pasisukęs vėl į barą užmetė akis į tą storą laišką, maišydamas šaukšteliu kavą savo apatinę lūpą pakramtė jausdamas, kaip kažkoks kirminas tiesiog jį ėda viduje ir skatina truputėli pasidomėti moterimi, dėl kurios galėtų galvą padėti. Grįžęs prie baro jis pasidėjo puodelį ir vėl laišką paėmė į rankas, kelias akimirkas žiūrėjo į jį kelis kartus palankstydamas ar papurtydamas, - nee... - galiausiai papurtęs galvą paėmė atgal savo puodelį į rankas ir kiek suraukė antakius. Gal nekris iki tokio lygio ir Carmelai už akių nedarys to, kas galėtų sukelti kažkokį tais konfliktą. Jeigu jam reikės ką nors žinoti, jis labai tikėjosi, kad mergina pati jam tai pasakys. Galiausiai baigęs šitą vidinį konfliktą su savimi pakėlė kavos puodelį prie lūpų ir nė nepagalvojęs gurkštelėjo ką tik užvirusios kavos. Degančiai kavai vos prisilietus prie lūpų jis krūptelėjo visai užsimiršęs, o nuo krūptelėjimo rankose laikytas puodelis susvyravo ir dalis kavos užtiško ant to mistiško padėto Carmelos laiško, - šūdas.. - suraukęs antakius liežuvio galiuku perbraukė per nudegintą savo lūpą ir pačiupęs šalia esantį rankšluostėlį kelis kartus perbraukė per ten, kur kava buvo išsiliejusi. Stebėdamas, kaip drėksta visas laiškas, akimirką kitą dvejojo, tačiau galiausiai pačiupo jį ir atplėšęs ištraukė viduje buvusius dokumentus, tikėdamasis bent kažką svarbaus Carmelai išgelbėti. Na, nesiruošė jis tų dokumentų skaityti, tikrai nesiruošė, bet rodos likimas pats norėjo, kad taip nutiktų, tad vyruko akys greit užkliuvo ir pradėjo nevaldomai bėgti per parašytą tekstą. "Australijos teismas šaukia... įtariama dalyvavusi ar įvykdžiusi nusikaltimą.. žmogžudystę", mintyse garsiau suskambėdavo pavienės laiško frazės. Perskaitęs viską jis lėtai atitraukė laikytą popieriaus lapų krūvelę ir lėtai pamirksėjo. Kazkoks cirkas, akimirką kitą net netikėdamas prunkštelėjo galvodamas, kad tai nevykęs kieno nors pokštas. Carmela žudikė? Tai buvo du nesuderinami žodžiai Arrheniaus galvoje. Lėtai pasukiojęs galvą jis padėjo tuos popierius ant stalo ir akimirką sustingusiu žvilgsniu žiūrėjo į juos nekvėpuodamas. Nu ne.. kažkoks briedas, tai negali būti tiesa, tiesiog ne.. ne Carmela. Lėtai pasukiojęs galvą jis pakilo nuo kėdės ir ruošėsi eiti į lauką kokią cigaretę sutraukti, kad visą šitą nesąmonę išpūstų į orą, tačiau netikėtai suskambo Carmelos telefonas, kuris gulėjo visai čia pat taipogi ant baro. Matyt Bulma besitvarkydama atrado šitą jos telefoną kur nors numestą, kol šie žaidė čia savo žaidimus. Ilgai negalvojęs jis priėjo arčiau ir paėmęs telefoną ekrane išvydo vardą advokato, kurį puikiai pažinojo ir kelis fragmentus žinutės, kurioje buvo parašyta apie skubų susitikimą dėl reikalų. Vedinas smalsumo ar velniai žino ko bei jausdamas kažkokį kylančią sumaištį savo viduje jis bandė atrakinti telefoną norėdamas paskaityti daugiau, tačiau jis buvo užrakintas. Jausdamas kaip jo širdis ir kvėpavimas padažnėjo, apimtas jau įtampos jis kelis kartus pabandė suvesti atsitiktinius slaptažodžius "arrheniusturimirti", "arhenius1234mirs", "mirtisarrheniui123", tačiau nepavykus nieko padaryti galiausiai numetė tą telefoną atgal ir pačiupęs laišką dar kelis kartus jį perskaitė. Kvėpavimo dažniui padidėjus iki keturiasdešimt kartų per minutę, o širdies dažniui perkopus į dviejų nulių zoną jis visiškai savęs jau nebekontroliuodamas nužingsniavo į miegamąjį gniauždamas tą laišką savo kumštyje. Atsidūręs priešais miegančią Carmelą, bei eilinį kartą jausdamas kaip sveikas protas atsisveikina jis su jėga šveitė tą popierių krūvą priešais ją ant lovos, - Carmela, prašau pasakyk, kad tai žiauriai nejuokingas pokštas.. - dar spėjo sveikos smegenys pasiųsti keletą ramių žodžių pro Arrheniaus lūpas. Jis žiūrėjo į ją stengdamasis suvaldyti tą visą kūno drebulį, kuris rodė, kad tuoj tuoj ir įvyks sprogimas. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptySun Jan 19, 2020 9:59 pm



Dar visai prieš nugrimzdant į miegą Carmela spėjo nusijuokti iš Arrheniaus žodžių susijusių su jo močiutės juntama antipatija Carmelai. Vėliau užliuliuota nuo vyro sklindančios šilumos ir tiesiog tokio raminančio artumo ji labai greitai užmigo. Tai turbūt buvo pati didžiausia dovana Carmelai. Ne susitaikymas su Arrhenium, ne vaikas, ne dar kas nors, o tas gebėjimas taip greitai užmigti ir tik dėl to, nes buvo susukta į vyro glėbį, vieną jau atšaltį spėjusią koją užmetusi ant Arrheniaus kojos, ranka apsivijusi jo liemenį, o galvą padėjusi ant jo krūtinės Carmela miegojo kaip kūdikis. Turbūt ramesnės jos gyvenime nebus galima pamatyt. Dar kelios akimirkos ir ne tik kad ji nugrimzta gilyn į miegą, bet ir nežymiai šyptelėjusi per miegus nugrimsta į sapnus. Nesapnuoja nieko žiauraus ar baisaus. Sapnuoja save, Arrhenių ir mažą berniuką, kuriam iš išvaizdos jau kokie trys metai, labai judrus, daug kalbantis ir pievoje krykštaujantis berniukas, kaip du vandens lašai panašus į patį Arrhenių, kuris laksto toje pačioje pievoje paskui vaiką neva bandydamas jį pagauti. Aišku berniukas kur kas greitesnis už savo tėvą. Pasikrykštaudamas juokiasi bėgdamas tiesiai į ją kol galiausiai likus vos keliems žingsniams berniukas šoka Carmelai į glėbį ir apsivijęs savo mažomis rankytėms moters kaklą prisiglaudžia prie jos. Carmei tereikia tiek, kad suprastu, kad tai jos ir Arrheniaus vaikas, tas vaikas, kuris dabar neskubėdamas vystosi jos viduje. Pažvelgusi berniukui į akis pamato tas dideles vaikiškas akis, kurios visiškai identiškos pačios Carmelos akims, blakstienos vešlios ir ilgos sparčiai mirksi susimaišydamos su dar girdimu vaiko juoku ir bandymu atgauti kvapą. Dar akimirka ir Carmela pajunta tvirtą ranką apglebiančią jos juosmenį ir dar vieną kūną prisiglaudžiantį prie jų abiejų. Be abejonės, Arrhenius. Tomis rudomis, pilnomis laimės akimis žvelgia į Carmela galiausiai švelniai lūpomis prisiliesdamas jai prie skruosto kažką sušnabžda, bet merginai išgirsti nepavyksta, nes kartu su išnykstančiais vaizdiniais ji grįžta į realybę prasibudindama iš miego. Šiek tiek pasimuisčiusi išsilaisvina iš kaldros į kurią buvo sukamšyta ir pakėlusi galvą apsidairo. Akimirkai pagalvoja, kad gal dar sapnuoja, nes iškart supranta, kad yra ne savo namuose, o Arrheniaus kambaryje, kuriame net jo paties nėra, bet labai greitai išgirsta ir kažkokį murmesį iš virtuvės. Su palengvėjimu atsikvėpusi gražina savo galvą atgal ant pagalvės ir dar po keleto minučių ji vėl su švelnia šypsena veide nugrimsta atgal į miegą ir į sapnus. Tiesa, šį kartą sapnuodama, kad sėdi savo namo virtuvėje jaučia lengvą paniką. Ką tik susitarė, kad Arrhenius atvažiuos pas ją į namus, todėl ji kantriai sėdi prie virtuvėje esančio baro ir laukia nerviškai kramtydama atsilupusias nagų odeles. Galiausiai pasigirsta durų skambutis, kas jau priverčia Carmela sunerimti, nes juk Arrhenius tikrai neskambintų į duris galėdamas tiesiog užeiti į vidų. Todėl kiek drebančiomis rankomis atidariusi duris moteris iškart paskęsta savo raudoj už durų išvydus policiją, lyg būtų supratus kas jau čia vyksta. Kitą akimirką ji jau surakintomis rankomis vedama į automobilį, pusnuogė. Ant savęs užsimetusi tik Marino maikę ir įsispyrusi į kambario šlepetes, taip ir yra išvežama. Dar net nespėjus jai įsėst į automobilį Carmela jau mato kieme stovintį ir paniekos pilną mylimojo žvilgsnį, kuris tik dar labiau trypia atrodo ir taip sutryptą moters širdį. Akimirkai atrodo, kad Carmela sapnuose perplaukia kažkokį laikmatį ir jau nuteista sėdi kalėjime. Ir štai ji jau stovi eilėje pokalbiui telefonu, nekantraudama trina rankas žinodama, kad jau tuoj tuoj galės išgirst Arrheniaus balsą, priėjusi prie laisvo telefono paskubomis surenka jo numerį ir ausyje jau girdį kviečiantį prie ragelio signalą. Signalas nutyla vos tik kitame laiko gale mobilusis yra pakeliamas ir Carmela jau žiojasi kažką sakyt, bet išgirsta Marino balsą. Deja, ne tokį malonų, kokį norėtusi girdėti, ir net ne sapne, todėl ganėtinai staigiai praplešia akis net pati nepajausdmaa kaip staigiai atsisėdus lovoje jai šiek tiek apsvaigsta galva. Akimirkai susiėmusi už galvos nieko nesako ir tik kai vaizdas pakankamai gerai susifokusuoja ji pamato kažkokius lapus nutėkštus preišais ją ant lovos. - Kas čia? - ramiu balsu dar gal net kiek neatsipeikėjusi iš sapno paklausia kiek pakimusiu nuo miego balsu ir tik tada pakelia akis į Arrheniu, kuris atrodo visiškai ne savas, - ar tau viskas gerai? - štai jos lūpas palieka antrasis klausimas, nors kažkodėl širdis dar net nežinodama kas čia vyksta pradeda daužytis kaip išprotėjus. O gal tiesiog nujaučia kas artėja. O ir tas sapnas, gal tai buvo pasamonės pasiųsta žinutė merginai, kad reikia rinktis daiktus ir dingt ne tik iš šito namo, bet ir iš šito žemyno. Geriausia iš vis skrist iškart į mėnulį. Ir pirmą kartą gyvenime nervinasi, kad iš vis tiek daug miegojo ir kad neatsikėlė pirmoji. Atsidususi lengvai drebančiais pirštais atverčia sulankstytus lapus ir kurį laiką Carmela sėdi sustingus, žiūri tiesiai į lapą priešais save, nieko nesako, net nejuda, akimirkai atrodo, kad net nekvėpuoja. Galiausiai visa perbala it tas baltas popieriaus lapas, o rankose laikomi lapai ima drebėti dėl merginos drebančių rankų. - Šūdas, šūdas, šūdas, šūdas, - vieną po kito tyliai kartodama tik tai akivaizdžiai pagauta panikos pradeda ir linguot pirmyn atgal, ir nervingai vis braukit pirštais per plaukus nebežinodama ką daryt. - Kodėl jį atplėšei? - Carmelos lūpas palieka dar vienas klausimas, tiesa dabar jos balsas kiek lužinėja, jame girdisi panika susimaišiusi su baime. Pakilusi iš lovos, kurį laiką tiesiog stovi prie jos vis dar tuo perkreiptu ir perbalusiu veidu. Iš rankų galiausiai išslydę lapai nukrenta jai prie kojų ant žemės, o Carmela pasiėmusi pagalvę paleidžia ją tiesiai į Arrheniu, - KODĖL TURĖJAI JĮ ATPLĖŠT?! - dabar gal ir neturėjo teisės pykt ant Arrheniaus, bet jis niekada to neturėjo sužinot, tą lavoną ji turėjo nusinešt į kapus, šito teismo niekada net neturėjo būt. Niekada. - KODĖL? - paleidusi dar vieną pagalvę į vyrą tiesiog pradeda viską draskyt nuo lovos ir mėtyt į šalis ir pati visa blaškydamasi. - Ne ne ne, tai negali būt tiesa, - papurčiusi galvą pasičiumpa lapą nuo žemės ir isteriškai pirštu braukdama per kompiuteriu spausdintas eilutes, kuriose aiškiai juodai ant balto parašyta, kad Carmela yra kviečiama į vyksiantį Australijoje teismą dėl galimai įvykdytos žmogžudystės. Visą tą laiką isterikuodama tik dabar suprato, kad visą šitą laišką skaitė ir pats Arrhenius. Jis viską perskaitė, jis viską žino. - Arrheniau... - žengdama žingsnį artyn jo su lūpinėjančiu balsu ištaria vyro vardą nebelabai žinodama nei ką turėtų sakyt, nei kur dėtis. Ji gal ir buvo bjauri, žiauri ir beprotė, bet niekada nebūtų norėjusi, kad Arrhenius žiūrėtų į ją kaip į žudikę, - aš... ne.. aš.. tikrai... ne.. - net nesugebėdama apsverst liežuvio ir atsakyt į vyro klausimą stovėjo čia priešais jį visa nusidejusi ir bejėgė. Ar ji buvo žudikė? Aišku, kad buvo. Bet niekada niekam neleido to žinoti, ypač Arrheniui. Nenorėjo leisti jam žinoti kiek blogų dalykų yra pridariusi ir kiek gyvybių yra atėmusi per tuos trisdešimt metų.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptyMon Jan 20, 2020 6:53 pm



Žiūrėjo sustingęs kaip Carmela bunda iš miego, norėjosi akimirką pribėgus ją papurtyt, kad ši greičiau bustų iš savo sapnų karalystės ir pagaliau pradėtų kalbėti. Nes jis stovėdamas čia visu virpančiu kūnu tikėjosi, kad ji tėkš jam tuos popierius į veidą susiėmusi pilvą iš juoko. Kad tai tebus labai nejuokingas ir nesveikas jos eilinis pokštas, dėl kurio papykus 5 minutes viskas pasimirš. Žiūrėjo į ją su viltimi, net mintyse matydamas visą tą situaciją, kaip jie galiausiai abudu juokiasi iš to, kad Arrhenius net akimirką galėjo pagalvoti, kad jo moteris - žmogžudė. Jo smegenys net nepriėmė tokios informacijos, visiškai atsiribojusios nuo tos informacijos laiške tik ir laukė kokio nors Carmelos žodžio, rodančio, kad tai netiesa. Sulaukęs klausimo ar jam viskas gerai tik giliai įkvėpė, jo makaulė dabar buvo tiksinti bomba, kuri bet kurią akimirką galėjo čia susprogti ir nusinešti visą namą į kosmosą. Kiekvieną akimirką, kurią Carmela delsė bandydama suvokti kas vyksta, lėmė gal milijoną jo nervų ląstelių mirčių. Galiausiai merginai paėmus lapus į rankas jis sunkiai įkvėpė nedaug oro, ramindamas save, kad visa šita nesąmonė greit baigsis ir jis gal papyks daugiau nei 5 minutes už tokį nesveiką jos pokštą. Tačiau jo nelaimei viskas nesibaigė, kaip jo smegenys, besiginant nuo šitos nesuvirškinamos informacijos, tikėjosi. Carmelai šitaip sureagavus į teką laiškuose, privertė jį iš viso į akmenį priversti, ant krūtinės užgulė didžiulis betono luitas, kuris jam trukdė apskritai bent lašą oro įkvėpti. Dar kelios minutės ir būtų galima skelbti Arrheniaus klinikinę mirtį.- šūdas..? - kažką išlemeno kiek suraukdamas antakius, visa šita situacija buvo tiesiog kosmosas. Tai buvo nesuvokiama sveiku protu, kai kiekviena Arrheniaus kūno ląstelė vis dar neigė tą perskaitytą informaciją laiškuose. Kaip buvo galima net pagalvoti apie tai, kaip buvo galima priimti rimtai visą tai. Juk jis ją puikiai pažinojo, juk priešais jį stovi jo gyvenimo moteris, jo būsimo vaiko motina, jo didžiausia kada patirta meilė gyvenime. Juk jis žinojo viską apie ją, jos mintis, kiekvieną jos tobulą ir netobulą kūno linkį. Bet atrodo staiga viso to nebeliko ir gražūs jų prisiminimai, visi tie ištarti žodžiai "myliu" sudužo į tūkstančius šukių ir Arrheniaus vidų apgaubė tamsuma. Visos tos kartu praleistos akimirkos staiga virto visišku nieku, kažkokia juoda skyle apipinta paslapčių šydo, - kodėl..? - būdamas vis dar šoke jis pakartojo kelis kartus merginos užduotus klausimus, kas galėjo jį kaltinti, geriau būtų sužinojęs, kad ji neištikima ar velniai žino ką padariusi. Bet.. žudikė..? Jis trumpam užsimerkė negalėdamas net to žodžio įsileisti į mintis, tačiau buvo labai greit pažadintas iš savo transo, kai į jį viena po kitos atsimušė nuo lovos skriejančios pagalvės. Merginai ištarus jo vardą bei žengus žingsnį arčiau, jis kiek krūpteli ir automatiškai žengė žingsnį toliau nuo jos. Nedarė viso to sąmoningai, tai tebuvo įsijungę primityvūs išlikimo instinktai. Turbūt net nereikėjo daugiau jokių merginos žodžių, savo elgesiu ji patvirtino viską, kiekvieną žodelį parašytą tame laiške. Tačiau, kad ir kaip viskas atrodė tikra Arrhenius vis tiek beviltiškai žiūrėjo į jo jausdamas, kaip paskutinė kruopelė vilties siuntė silpnus signalus jam į smegenis, - Carmela.. -jo balsas beviltiškai užpildė tą trumpam nusistovėjusią tylą kambaryje, - Carmela.. prašau, pasakyk, kad tai dar vienas nesveikas tavo pokštas.. - pasakė jis ir apimtas tiesiog nevilties pačiupo ją abiejomis rankomis suimdamas už žąstų, - Carmela... - ant jo lūpų nugulė dar kartą ištartas merginos žodis, o abejonės ir dvejonės rodėsi tuoj apskritai iš vis užpildys jo smegenis. Ar tai apskritai jos tikras vardas? Kas ta moteris stovinti priešais jį? - pasakyk, kad tai netiesa, pasakyk.. - pasakė ir kiek tvirčiau pradėjo spausti jos rankas, to pats nė nejausdamas. Turbūt apskritai šią akimirką savęs nelabai kontroliavo ir ėjo labai plona linija tarp sveiko proto ir psichozės. Turbūt nuo sekančių Carmelos žodžių priklausys į kurią pusę jo būsena pasvirs. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptyMon Jan 20, 2020 10:37 pm



Pati Carmela ne mažiau dabar norėjo, kad šis laiškas ir visas šitas šou tebūtų nuostabūs Carmelos aktoriniai sugebėjimai ir ji paėmusi laišką, kurį pati parašė būtų pradėjus klykt iš juoko šitam kambaryje, kad Arrhenius iš vis užkibo už tokio kabliuko. Bet ji negalėjo to padaryt. Nes meluotų jeigu pasakytų, kad visa tai netiesa ir kad tai tiesiog Carmelos dar vienas nesveikas pokštas Marino. Nors akimirkai pagalvojo, kad tikrai galėtų apsimest, kad čia bajeris ir ji tik juokauja, krist ant žemės ir pradėt juoktis kaip čia gerai ji jį išdūrė. Tik jau buvo post faktum. Moteris jau buvo akivaizdžiai parodžiusi, kad tikrai ji nužudė tą vyrą ir kad yra kaltinama ne šiaip sau. Ji buvo kalta. Bet nuoširdžiai niekada nesitikėjo, kad ši žmogžudystė dar kada išlys į viešumą. Aišku ir nenorėjo, kad tai įvyktų. Visgi galbūt, jei ne tai kas įvyko Australijoje, tai Carme ir dabar ten sau ramiausiai gyventų. Bet buvo sunku suvokt, kodėl po beveik dešimties metų toji byla buvo atnaujinta, kas vėl ėmė ją kapstyt ir kodėl. Žinojo ir tai, kad greičiausiai išvykusi į teismą Australijoje atgalinio bilieto nebenusipirks. Dabar jau net buvo pradėjus gailėtis, kad neatsikratė to vaiko, nes jo jai tiksliai niekas augint neleis ir vos tik pagimdys jį kalėjime iškart Arrhenius laimingas ir patenkintas gales jį sau prisiteist, tai Blumstein beliks tikėtis, kad bent kokį kartą į mėnesį gales savo vaiką pamatyt, jei tik Marino suteiks jai tokią malonią. Dabar ji tiesiog stovėjo priešais tiek pikta, tiek visiškai praradus kažkokią prasmę. Pyko aišku daugiau ant saves, nei ant Arrheniaus. Nors galvoje dabar sau sake, kad jei ne vyro smalsumas, tai Carmela niekam nežinant būtų kaip nors su tuo susitvarkiusi, tai nereikėtų dabar viso šito šou ir nereikėtų jai aiškintis kaip čia kas buvo. Dar kiekvienas vyro ištartas klausimas vis atsimušdavo į Carme sukeldamas jai tik dar daugiau skausmo. Ji vis galvojo kas dabar bus.. Ar Arrhenius jai lieps dingt iš jo namų, ar pasakys, kad nieko bendro su ja gyvenime nenori turėt ar bandys iš jos atimt vaiką. Šiaip nebuvo blogos nuomonės apie Marino ir visos tos blogos mintys apie jį lindo tik dėl to, nes žinojo, kad pati jo vietoj turbūt jau seniausiai išvežus jį į kalėjimą būtų ir pati uždarius. Paskui būtų ta, kuri lėktų jo laisvint iš ten. Žmogžudystė, tai buvo ne pavogtas saldainis iš parduotuvės, o kur kas rimčiau, todėl Carme tikrai galvojo, kad Arrhenius gali bandyt prisiteist vaiką sau dėl nederamo jos elgesio, kad gali norėt nutraukt bet kokius ryšius su ja. Kažkada gal net būtų supratus tokį vyro poelgį, bet šiuo metu negalėjo to suprast. Jai kaip tik atrodė, kad Arrhenius turėtų būt tas, kuris bet kokiu atvėju išliktų šalia jos ir palaikytų ją, kad ir kas benutiktų. Net jeigu tai ir reiškia, kad jo mylimoji yra žudikė ir jos rankos buvo suteptos žmogaus krauju, kurį ji bade dar net ir po mirties keletą minučių ir ne dėl to, nes norėjo įsitikinti, kad jis negyvas, o tiesiog dėl užplūdusio malonumo. Arrheniui žengus žingsnį tolyn nuo moters Deliliah net nepajuto kaip jai suskaudo širdį, nes iš šono tiksliai atrodė, kad jis tiesiog bijo jos. O ji niekada nebūtų to norėjusi, iš vis dabar negalėjo patikėt, kad galėtų jis jos bijot, irk ad galėtų jis galvot, kad Carmela kada nors gyvenime jam ką nors blogo padarytų. Ji jį mylėjo, taip stipriai kaip mikė pūkuotukas mylėjo medų. Niekada gyvenime nebūtų galėjus tyčia jo sužalot. Ar nužudyt.. Apie tai iš vis niekada nebuvo pagalvojusi. Todėl tikrai buvo skaudu matyt kaip vienintelis gyvenime taip mylėtas žmogus tolsta nuo tavęs. Marino taip staigiai sučiupus ją Carme dar jo rankose krūptelėjo. Nė akimirkai nenustojusi drebėt iš baimės ir iš to patiriamo streso, kurį sukėlė visos tos mintys merginos galvoje, ji stengėsi nežiūrėt į Arrheniu. Negalėjo to padaryt, jautėsi tokia kalta prieš jį, o įstrigęs gerklėje gumulas ir kylančios emocijos tik bylojo, kad pažvelgusi vyrui į akis turbūt puls raudot kaip keturiolikmetė mergaitė, kurią ką tik tėvas pagavo rūkančią. – negaliu tau to pasakyt, nes tai būtų ne tiesa, - virpančiu balsu galiausiai atsakė į vyro klausimą iš paskutiniųjų laikydamasi, - esu kalta ir manau, kad abu tai žinom, - iškart ties tai moters žodžiais Arrhenius stipriau suspaudė jos rankas, kas privertė Carmela suraukti veidą, - Arrheniau, man skauda, - nežymiai paplonintu balseliu pasakė bandydama nustumt vyrą nuo saves.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptyTue Jan 21, 2020 6:54 pm



Žiūrėjo į Carmelą savo jau paraudusiomis akimis nuo nežmoniško spaudimo, fiziologinės funkcijos Arrheniaus kūne buvo taip išmuštos iš balanso, kad bet kurią akimirką buvo galima tikėtis tiesiog atominio sprogimo. Žiūrėjo į ją vis dar viltingai, tikėdamasis galiausiai išgirsti kokį nors nevykusį pasiteisinimą ar kokį kvailą juokelį, šią akimirką būtų patikėjęs net tuo, kad egzistuoja vienaragiai, jeigu tą faktą tik pasakytų Carmela. Ta vilties kruopelė Marino viduje nenumaldomai virpėjo tikėdamasi gauti kokį nors teigiamą atsakymą, bet ką.. bent vieną žodį. Tačiau Carmelai ir toliau leidžiant šitai nesveikai ir protu nesuvokiamai tylai karaliauti kambaryje, šis nejausdamas toliau gniaužė savo rankose merginos rankas, kol galiausiai išgirdo jos žodžius. Jos žodžiai nebuvo mažai tikėtini, tačiau Arrheniaus galvoje jie nuskambėjo lyg iš giedro dangaus. Viskas. Faktas buvo patvirtintas, jo moteris - žudikė. Žiūrėdamas į ją stiklinėmis akis bei išgirdęs tylias merginos dejones atleido savo gniaužtus ir žengdamas atgal jautė kaip kūnas tiesiog krenta į bedugnę ir dingsta tamsoje. Nugara atsirėmęs į kambario duris jis kelis kartus paviršutiniškai įkvėpė. Nežinojo kaip reaguoti, nežinojo net ką jai pasakyti. Dabar bežiūrėdamas į ją tematė tik stovinčią žudikę jo miegamajame, kuri dar be viso to laukėsi Arrheniaus vaiko. Su lyg ta mintimi jo akys pakrypo į Carmelos pilvą, buvo tiesiog neįmanoma suvokti vieno po kito mintyse krintančių faktų. - kodėl..? - jis visiškai nejausdamas paklausė jos, nors nenorėjo apie tuos dalykus nieko žinoti. - ta prasme, tai netyčia..? - toliau jo lūpos kalbėjo visiškai atjungusios kontaktą nuo Arrheniaus smegenų pusrutulių. Niekaip negalėjo priimti to fakto, kad dar prieš kelias minutes lovoje gulėjusi moteris, kurią jis beprotiškai myli, staiga virto kažkokiu nepažįstamu žmogumi. Visus tuos metus ja pasikliovė ir šimtu dvidešimt procentų pasitikėjo, ir.. viso to taip staiga neliko? - o jis buvo vienintelis..? - vienas po kito iš Arrheniaus byrėjo klausimai, į kuriuos nežinojo ar iš vis norėjo atsakymo. Praktiškai pradėjo oro trūkti, kambaryje pasidarė taip tvanku, kad jis lėtai atsitiesęs nuo durų apsisuko ir ranka į jas atsirėmęs, ten pat ir kaktą priglaudė akis užmerkdamas. Tai apskritai tebuvo tik kažkoks košmaras, iš kurio jis labai greit nubus. Nubus ir priešais save išvydęs miegančią Carmelą apkabins ją, išbučiuos ir niekada nepaleis, nes paskutinės dienos buvo kaip pasaka, kai jiedu grįžo į vienas kito gyvenimą. Tačiau atmerkęs akis jis tebebuvo tame pačiame tankiame kambaryje, o jam už nugaros vis dar stovėjo Carmela, bet jau nebe jo Carmela. Jausdamas kaip ta tyla, kurią mergina tiesiog palaikė, tampė kiekvieną jo nervų stygą, šis lėtai atsisuko ir pakėlė akis į ją, - kalbėk, Carmela, - jo balsas vėl gi perskrodė kambarį ir ne itin maloniai atsimušė į merginą. Žiūrėdamas į ją jautė kaip pradėjo kunkuliuoti kraujas, kaklą tiesiog pradėjo smaugti sekundėmis kylantis pyktis, - KALBĖK, - sugriežęs dantimis jo veidas persikreipė, o sugniaužti kumščiai sutraškėjo, - PASAKYK, KAD PRIEŠAIS MANE STOVI ŽUDIKĖ, KURI LAUKIASI MANO VAIKO.. - jis net prunkštelėjęs nusijuokė. Taip, nusijuokė. Ir taip, tai buvo aišku, kad Arrheniaus nebėra ir prasideda psichozė, turbūt didžiausia, kurią jis kada nors patyrė, - PASAKYK.. - paleidęs gerklę pačiupo šalia durų ant spintelės stovėjusią stalinę lempą ir užsimojęs šveitė ją į sieną kiek toleliau nuo merginos, dar šiuo metu palaikydamas atstumą. 
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptyFri Jan 24, 2020 12:17 am



Carmela kurį laiką tiesiog tylėjo. Nors šiaip ką ji ištiesų būtų galėjus pasakyt? Nužudė ji tą žmogų. Vėliau nužudė ir dar daugiau jų, svarbiausia, kad ji nejautė jokio kaltės jausmo. Dabar jautėsi blogai tik dėl to, nes tikėjo, kad jeigu dar buvo galimybė prieš tai jiems susitaikyt ir viską pamiršus būt kartu, tai dabar vargu ar tokia galimybė jiems būt šeima dar egzistavo. Nebuvo Carme nei akla, nei durna. Ok, gal ir durna, bet ne akla, todėl matė kokiu žvilgsniu Arrhenius dabar žiūrėjo į ją ir abejojo, kad dar kada tas žvilgsnis pasikeis. Bent jau dabar nemanė Carmela, kad Arrhenius dar kada sugebės į ją žiūrėt kaip į mylimą moterį, o ne kaip į žudikę. Tas žvilgsnis skverbėsi taip giliai į moterį, kad tą akimirką kol vyras čia ardėsi Blumstein viduje viskas dužo, nyko, rodės ji ką tik prarado vienintelį savo gyvenimo džiaugsmą. Nors dabar ir atrodė, kad yra tarp Arrheniaus praradimo kely. Ir moteris dabar kaip niekad stovėjo rami ir negalėjo ištart nė žodžio. Gerklėje ne tik kad užstrigęs skausmingas gumulas neleido jai kalbėti, bet ir rodės draskė jai visą gerklę. Galvoje vienas po kito draskėsi patys žiauriausi ir grėsmingiausi cunamiai nunešdami su savimi, bet kokį protu suvokiama paaiškinimą, kurį ji būtų galėjus pasakyt Arrheniui. Pastebėjus Arrheniaus žvilgsnį ant savo pilvo gal užvaldyta kažkokių motiniškų instinktų rankomis apglėbė savo pilvą lyg bandydama savo vaiką apsaugoti nuo bet kokių gyvenimo negandų. Nenorėjo tikėt, kad jis čia dabar galėtų ją pult tasyt po visą kambarį iš pykčio, bet atsarga niekada gėdos nedaro, tai nenorėjo, kad dėl jos pačios klaidų nukentėtų visiškai nieko dėta gyvybė, todėl buvo visiškai pasiruošusi bet kokia kaina apsaugot ir ateityje tikrai kovot dėl savo vaiko. Ji fucking devynis mėnesius nešios savyje gyvybę tikrai ne dėl to, kad toji gyvybė vėliau būtų iš jos atimta. Nors tuo pačiu nenorėjo sau leist galvot, kad tai pabaiga. Juk jie gyvenime yra labai daug visko išgyvenę, nejaugi negalės išgyvent ir šio mesto iššūkio, nors tuo pačiu juk niekada tokioje situacijoje nebuvo atsidūrę. - Kodėl? Nes neturėjau kito pasirinkimo. Buvau arba aš arba jis.. Jei nebūčiau to padarius, greičiausiai dabar pati gulėčiau po žeme, net nebūčiau galėjus išvykt iš Australijos, jis nebūtų man to leidęs, - neaišku ar čia Arrheniu, ar pačią save bandė įtikinti, kad taip pasielgti reikėjo. Aišku, tuo metu vyrui užgulus ją ant stalo savo kabinete ir jau rankomis negailestingai graibant jos šlaunis, krūtinę ir visą kūną, per prievartą drąskant drabužius nuo jos jis nepaliko jai kito pasirinkimo. Jis žinojo, kad ji nori pabėgt nuo jo ir žinojo, kad būtų tai padarius, o jis negalejo ir nenorėjo jai to leisti, todėl greičiausiai tą vakarą ne tik kad būtų išniekinta tiesiog kažkokio šlykštaus parazito, bet greičiausiai dar pasmaugta ir pakasta po žeme. Todėl tą vakarą ji turėjo mastyt greitai, po ranka pasitaikiusios žirklės negailestingai smigo į vyro kūną, kol pasruvęs ir išniokotas krauju kūnas ne tik kad neberodė jokių gyvybės ženklų, bet ir turėjo daugiau žaizdų nei reikėjo, kad žmogaus gyvybė užgestu. Vyrui paklausus ar tai buvo vienintelis jos nužudytas žmogus iš Carmelos akių momentaliai ėmė ristis ašaros viena po kitos riedėdamos jos skruostais. Jai nereikėjo daug mastyt, kad žinotų ką atsakyt. Ir ji nenorėjo sakyt tiesos, būtų viską atidavus, kad tik dabar nereikėtų jai kalbėt apie tai ką daro gyvenime ir kaip be jokios sąžinės graužaties ji nuodija žmones. Aišku, ne šiaip kokius, bet dažniausiai tuos, kurie pasauliui daugiau blogą įtaką daro, nei gerą. - Ne, - užlužus jos balsui Carmela tik klestelėjo ant lovos jausdama, kad rimtai gali greitu metu tiesiog atsijungt, nes ta įtampa, tas pyktis sklindantis iš Arrheniaus pusės ją pykino taip stipriai, kad akimirkom rodės jau tuoj praras sąmonę ir tiesiog sukris čia prie tos lovos. Užsidengusi delnais veidą nebegalėjo daugiau žiūrėti į vyrą, kuris akivaizdžiai žiūrėjo į ją taip lyg ji čia kažkokia random moteris įsiveržusi pas jį į namus. O tai turbūt buvo pati žiauriausia bausmė jai. Nežinojo kas blogiau ar teismas, kurį turės atlaikyti Australijoje ar teismas, kuris jai vyksta dabar. Teismas, kuris turbūt nulems jos gyvenimą. Turbūt jeigu Arrhenius dabar pasakytų, kad nebenori jos daugiau gyvenime akyse matyt, tai Carmela susikrovus daiktus pirmu lėktuvu išskristu į Australiją ir pati prisiduotų. Taip bent jau žinotų, kad neteks stebėti kaip mylimas žmogus kuria laimę su kita moterimi, nes ji būtų visai kitam pasaulio krašte ir dar uždaryta į kalėjimą. Jos galvoje besisukant įvairiausiams keiksmams ji gerokai krūptelėjo vyrui pradėjus rėkt. Oi, ji tikrai suprato ką tai reiškia.. Tas pyktis susimaišęs su jo juoku. Ne pirmą dieną pažinojo Arrheniu, tai žinojo kad jau gero nelauk. Pažvelgusi į jį kiek paraudusiomis nuo ašarų akimis, kurį laiką tiesiog žiūrėjo. - KĄ MAN PASAKYT? - pati užkriokė per visą namą, bet atrodo Arrhenius jau buvo suplanavęs tokį moters klausimą, - NUŽUDŽIAU JĮ, IR KĄ? NESIGAILIU, NES ŽINAU, KAD KITU ATVĖJU JO VIETOJE BŪČIAU AŠ, - gaudydama kvapą atsiduso. Ir kada jie spėjo nusirist taip giliai į dugną.. Nors turbūt šitam dugne jie visada ir buvo.. - Aš nesu grėsmė, priėmiau gyvenime blogų sprendimų, bet jei nebūčiau jų priėmus žinau, kad čia dabar nestovėčiau, - kiek ramesniu balsu pasakė, nors nesitikėjo, kad dabar Arrhenius sugebės suprast ją ir tai ką ji nori pasakyt. Ne taip toli jos sudužusi lempa dar kartą privertė Carmela krūptelėti.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptySun Jan 26, 2020 5:38 pm



Na gerai, bent tiek, kad Arrhenius šią akimirką žinojo tik apie vieną tokį įvykį. Net baisu pagalvoti, kas butų įvykę jei tame laiške būtų nurodyta ne viena kažkokia neaiškaus tipo gyvybę, o šimtai, kuriuos Carmela ir iš tikro atėmė. Greičiausiai dabar prieš ją čia šitaip nestovėtų, būtų jo siela nuo tos žinios pati pirma atsiskyrusi ir atsisakiusi toliau egzistuoti su tokiomis naujienomis. Stebėdamas kaip nuo tokio jo elgesio Carmela gindamasi savo pilvą rankomis apglėbė, šis akimirką stabtelėjo bandydamas susivokti, kad nepaisant visko, kas šią akimirką vyksta, faktas, kad jis taps tėčiu nesikeičia. Net jei ir Carmela savo mintyse dėliojo ateinančių metų planus ir svarstė ką darys, kai šis vaikas gims, Arrhenius šią akimirką apie tai nė negalvojo. Jis tik žiūrėjo į tą pilvą bandydamas apskritai savo smegenis perkrauti, kad situacija bent kiek paryškėtų. Išgirdęs merginos žodžius galiausiai jis pakėlė akis ir tyliai klausydamas stebėjo kiekvieną jos judesį, - gyneisi..? - kiek kilstelėjo antakius galvodamas, kad na reikėjo nuo to ir pradėti. Ne esmė, kad ji jau į be gyvybės ženklų gulintį vyrą suvarė dar kelioliką durtinių žaizdų žirklėmis, jis šito nežinojo ir turbūt būtų sveika visiems aplinkiniams, kad šito šiandien ir neišgirstų. Kiek pasimetęs situacijoje, kad šitaip reagavo akimirką jautė kaip kūnas virpėjo nežinodamas kaip šioje akimirkoje pasielgti, ar ją mesti iš namų ar apkabinus padėti visais gyvenimo klausimais. Gal dėl to smegenys, gindamos pačios save nuignoravo merginos žodį "ne". Ne, kuris reiškė, kad tas mistinis vyras nebuvo vienintelė Carmelos auka. Giliai kvėpuodamas ir bandydamas neprarasti sveiko proto nuovokos dar žiojosi kažko klausti, tačiau Carmelai pradėjus šaukti per visą namą jis net pats krūptelėjo. Klausydamas ir stebėdamas kaip ji suglemba ant lovos iš inercijos žengė žingsnį į priekį norėdamas jai padėti, tačiau kažkoks savisaugos jausmas jam neleido daugiau pajudėti, lyg tais ji galėtų jam ką nors padaryti. Nesąmonė. - Carmela.. - išklausęs jos galiausiai suraukė antakius ir lėtu žingsniu priėjo prie merginos. Atsitūpęs priešais ją, sėdinčią tuo metu ant lovos, akimirką tylėjo negalėdamas net akių į ją pasukti. Kažkokia kvaila situacija ir dar kvailesnė savijauta. Kaip ir viskas aišku, jeigu ne ji tą vyrą, tai tas vyras ją būtų nužudęs ir visų tų akimirkų gyvenime, tos tikros meilės ir tų nuostabiai nesveikų santykių Arrhenius nebūtų patyręs. Jeigu ne visi tie įvykiai, jis dabar neklūpėtų priešais ją žinodamas tą faktą, kad šita moteris jam padovanos vaiką, nepaisant to, kad ir kaip jų santykiai galiausiai pasikreips, - Carmela.. - dar kartą pakartojęs jos vardą lėtai pakėlė akis ir pažvelgė į ją. Atrodė išvaizda ta pati, akys ir žvilgsnis tas pats, net tas malonus Carmelos kvepalų kvapas tas pats, bet kartu viskas apsivertę 180 laipsnių kampu, - aš padėsiu tau, kuo tik galėsiu.. - pasakė ir lėtai pakėlęs vieną ranką prisilietė prie josios rankos pajausdamas tą tokią velniškai pažįstamą ir malonią šilumą. Vis tik jis buvo žvėris retkarčiais, bet negalėjo elgtis šitaip su ja. Bent jau kol žinojo šitą situaciją, kurią buvo galimą suprasti ir nelabai vykusio jų pokalbio apie visą šią situaciją.  
Back to top Go down
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 AmV0R9H
Credit : icona, parašo gifai: starboy; parašo kodas: maliblue
Ellera Alessia Tarantino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptyTue Jan 28, 2020 9:34 pm



Carmela jau buvo pradėjusi mąstyt ką daryt ir kaip reikės bėgt iš šitų namu, kai tik pripažino, kad tas nužudytas vyras nėra vienintelė jos auka. Jeigu taip sunkiai sekėsi vyrui susitaikyt su mintimi, kad ji iš vis per gyvenimą yra ką nors nužudžiusi, tai nenorėjo galvot kaip reaguotų supratęs, kad Carmela beveik iš tų visų žudymų ir gyvena. Na ir kas, kad ne visada nuo jos rankos miršta įtakingi žmonės, bet ji yra ta dėl kurios tos mirtys įvyksta, nes būtent ji gamina įvairiausius nuodus, kurių pagalba yra suardomi gyvybiškai svarbūs žmogaus organai. Akimirkai dar pasvarstė kaip reikėtų Arrheniui susidoroti su tiek daug ir tokia informacija, kai nesugebėjo deramai pakelti žinios, kad jo moteris kadaise yra kažkam atėmusi gyvybę. Turbūt dabar ir čia pat išprotėtų jos akyse. Todėl supratus, kad Arrhenius arba neišgirdo arba tiesiog nenorėjo girdėti to fakto, kad jos aukų sąrašas yra didesnis nei tik vienas žmogus, daugiau ji šio fakto nekartojo. Nes ir šiaip gyvenime turbūt, jei ne tas laiškas, nebūtų pasakiusi Arrheniui apie savo praeities žygdarbius ar tuo labiau apie tai kuo užsiiminėja ir dabar. Niekada nenorėjo, kad jis dėl tam tikrų faktų imtų žiūrėti į ją kitaip, kad nustotų ją mylėt dėl to, nes vos tik pažiūrėjęs į ją matytų žudikę, o ne moterį, kurią kadaise pamilo, kuri buvo visiška beprotė ir būtų galėjusi visus jo namus išdaužyt vien tik dėl didelės meilės jam. Todėl antrą kartą nekartojo, kad yra rankas sutepusi ne vieno žmogaus nužudymu, tuo pačiu neminėjo ir to mažo fakto, kad net tam vyrui būnant negyvam ji dar kurį laiką jį batė tomis žirklėmis. Jam nereikėjo to žinoti. Carmelos akimis, tai buvo nereikšmingas faktas, nieko nelementis faktas, toks nereikšmingas kaip kokia visiškai neįžiūrima dėmė ant tamsios spalvos džinsų. Todėl nenuostabu, kad nenorėdama pilti daugiau žibalo į ugnį tiesiog susilaikė nuo bet kokio galimo tolimesnio komentaro. - gyniausi... - taip tyliai prabilo, kad rodos net ne Arrheniui tai sakė, o pati sau. Lyg norėdama įtikinti save, kad gynėsi.. Kad nejautė jokio malonumo nužudžius tą vyrą, kad tai tebuvo gynybą.. Nors tai buvo melas. Melas, kurio Arrheniui žinoti nereikėjo. Išgirdusi jau gerokai ramesnį vyro balsą tariantį jos vardą kiek įsitempė. Dar labiau įsitempė, kai jis pritūpė priešais ją, kurį laiką ir pati negalėjo pakelt akių į vyrą. Į vyrą, kurį taip mylėjo ir dėl kurio turbūt kad viską būtų padarius ir prieš kurį dabar jautėsi taip blogai, kad net nebedrįso į jį pažvelgti. Galvojo, kad jei tik dabar pažiūrės jam į akis, tai tikrai ims bliaut kaip maža mergaitė, kuri ką tik padarė kažką labai blogo ir dėl to ant jos supyko tėvai, todėl dabar stengiasi ašaromis sušvelninti jų pyktį. Arrheniui dar kartą ištarus jos vardą ir jai pajutus žvilgsnį įsmeigtą į ją ji kurį laiką dar delsė pakelti akis ir žiūrėjo kažkur į savo rankas. Galiausiai pakėlusi savo kiek paraudusias nuo ašarų akis ir pati pažvelgė į Arrheniu ir nors ant krūtinės vis dar gulėjo tas nežmoniškai sunkus kaltės akmuo, bet matydama Marino priešais save, o ne klykiantį per visą namą buvo daug geriau. Tai savotiškai ramino. Dabar jis buvo jos ramybės uostas. Visada juo buvo. - aš susimoviau, šį kartą tikrai susimoviau, - Arrheniui prisilietus prie jos rankos ji tvirtai įsikibo į tvirtą vyro ranką lyg bijodama staiga nukristi nuo tos gyvenimo uolos ant kurios sėdėjo turbūt visą laiką, kai tik sužinojo apie laišką, - šūdas.. jie mane pasodins, jie tikrai įkiš mane į kalėjimą, - rodos Carmela tik susivokė, kas jai gresia ir kad čia tikrai ne jos kvailas pokštas, o realybė. Jeigu ji kviečiama į Australiją jie turi įrodymu, gal ji paliko tas žirkles kabinete, ne... Ne, ji jas išsinešė.. Carmelos galvoje viena po kitos sukosi mintys apie nužudymą, apie tai ką padarė negerai, kokią klaidą padarė visame tame nužudyme, - ką aš pasakysiu savo šeimai? dievaži, jie visada galvojo, kad man labai patiko Australijoj ir vėliau sakiau, kad išvykau iš ten, nes susipažinau su tavim, - laisva ranka persibraukus sau per plaukus atsiduso supratus kokiais melais apipynė save. Visi tie melai grįžo pas ja bumerangu. Šūdas, ji tokioj gilioj duobėj.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

If I cannot bend heaven, I will raise hell
Credit : STARBOY, beautifulchaos, fire breather
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 EmptyFri Jan 31, 2020 9:08 pm



Pritūpęs priešais ją ir laikydamas Carmelos ranką viltingai į ją žiūrėjo ir šventai tikėjo kiekvienu merginos žodžiu. Jos pakartoti žodžiai apie gynybą kambaryje taip tyliai nuskambėjo, kad už lango ošiantis lengvas vėjo brizas buvo garsesnis, tačiau nepaisant to fakto Arrheniaus ausys, akys ir visi jutimai rinko bet kokią informaciją, sklindančią iš priešais sėdinčios moters. Todėl nors ir tyliai nuskambėję jos žodžiai vis tiek pasiekė Arrheniaus ausis ir šis kiek giliau įkvėpęs ramiau iškvėpė tą pačią oro srovę. Tikėjo dabar bet kuo ką ji kalbėjo, gyvenime nebuvo tokio šoko patyręs, ir toks jo elgesys buvo kaip viena iš šoko išraiškų. Visus kitus faktus, kurie šią akimirką jam buvo nepriimtini arba nuignoruoti niekur nedingo, lyg buvo padėti į stalčiuką Arhheniaus smegenyse, kuris bus tikrai peržiūrėtas vėliau. Bet kaip sakant, kadangi vyrų smegenys veikė labai paprastu metodu - per dieną po vieną stalčiuką, Carmela bent jau šią akimirką galėjo būti rami dėl to, kad jam nekyla daugiau klausimų. Pajautęs merginos rankos spustelėjimą jis trumpam nukreipė savo žvilgsnį į jų rankas, kol galiausiai žvilgsniu grįžo prie baimės persmelkto merginos veido, - todėl viskas bus gerai.. - pasakė jausdamas, kaip kažkoks neapsakomas jausmas krūtinėje tiesiog šaukte šaukė, kad jis turi ją apginti ir apsaugoti. Carmelą ir tą Marino vaiką, kuris dar nematęs pasaulio šviesos automatiškai jau buvo su žyme. Kiek spustelėjęs jos ranką atgal, šis galiausiai pakilo nuo žemės ir atsisėdęs šalia Carmelos ant lovos viena ranka ją laisvai apglėbė dirbtinai sukurdamas tą lengvą saugumo jausmą, bent jau dabar ir bent jau jo glėbyje,- Carmela, tu nesusimovei, tu gyneisi. - pasakė lėtai pasukiodamas galvą ir šiai pradėjus isterikuoti kiek tvirčiau ją ta viena ranka apkabino. Atrodė, kad jo protas šią akimirką tiek primityviai veikė, kad užsikabinęs ant vieno žodžio šventai pats tuo įtikėjo ir tęsė šitą pasaką jausdamasis kaip didvyris princas, jojantis ant žirgo gelbėti savo princesės, - tavo šeima nieko nesužinos, jiems ir nereikia nieko žinoti... tu gyneisi, tu laukiesi, tavęs niekas nenuteis.. - pasakė ir matydamas, kad Carmelai prasideda lengva isterija, apkabino ją jau abejomis rankomis ir panardino į savo glėbį smakrą atremdamas jai į pakaušį. - aš tavo šeima, aš tau padėsiu.. visada, tu turi mane... - pasakė lėtai ranka jai nugarą paglostydamas ir bandydamas kiek nuraminti. Nes jo žodžiai nebuvo tušti, šventai tikėdamas Carmelos žodžiais šią akimirką jis galėjo padaryti bet ką, kad tik apgintų ją ir savo vaiką. Jo galvoje virė tiek minčių, pamažu pradėjo suktis begalės planų ir pažįstamų žmonių veidų, kurie tokioje akimirkoje jiems galėjo pagelbėti, - tavo advokatas tavęs ieško.. - pasakė kiek prikimusiu balsu prisimindamas tą įkaitusį Carmelos telefoną, padėtą ant virtuvės baro. 
Back to top Go down


Sponsored content

Namas - Page 4 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 4 Empty


Back to top Go down
 

Namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 4 of 7Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Arrhenius Marino-