I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Namas - Page 5



 

Share
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AuthorMessage
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 5 CYSjZye
Credit : icona: fire breather paraso gifas: starboy, maliblue, parašo kodas: starboy
Ellera Alessia Fellini

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptySun Feb 02, 2020 10:44 pm



Didelė tikimybė, kad Carmelai dabar to ir tereikėjo. Kad kas nors atsijotu visus šūdinus tos žmogžudystės faktus ir pasilikęs tik sveiku protu suvokiamus ir tuos, kurie galėjo visiškai išteisinti Carme, tiesiog ją palaikyt. Arrhenius dabar tai ir darė. Bet net ir durniui dabar būtų buvę aišku, kad Carmela pūtė lengvą miglą jam į akis ir turbūt labai norėdama būtų galėjus jį įtikinti, kad ji yra vienaragis šikantis vaivorykštėm. Nes net jeigu pripažino nužudžiusi žmogų, tai pasinaudojusi tinkama proga nuslėpė papildomus faktus, kurie aiškiai labai daug ką reikš, kai tik Carmela atsidurs teismo salėje. Jeigu tokioje tik atsidurs. Nes žinant Blumstein, tai ji šiek tiek atsigavus labai greitai su savo advokatu prikurs tokių planų, kuriuose ne tai, kad atrodys kaip kaltinamoji, bet daugiau kaip auka. Tai nemaža tikimybė buvo, kad labai greitai prasidėjusi byla labai greitai ir bus uždaryta. Nors dabar šiek tiek leidus kūną ir mintis užvaldyti lengvai panikai nelabai galėjo galvot apie tai kaip lengvai bus užglaistyta visa šita byla apie žmogaus nužudymą. Žmogaus, kurio rankos lygiai taip pat buvo suteptos krauju, kurios greičiausiai per prievartą buvo lietusios tiek daug merginų kūnų, kad Carme aišku nė akimirkai nesigailėjo taip pasielgusi. Dabar gailėjosi tik dėl to, kad greičiausiai per savo neapdairumą sugebėjo įkliūti ir bus apklausinėjama dėl to ką padarė. Gailėjosi dėl to, nes puikiai žinojo, kad dabar bus kaip niekad stebima pro padidinamąjį stiklą, ko pasekoje, jei tik kas nors išsiaiškintų, kad Carme ir dabar sėkmingai iš kelio šalina žmones ir apie jos slaptąją laboratoriją, tai turbūt tiksliai be jokių įžangų atsidurtų už grotų iki gyvos galvos. Todėl dabar labai kruopščiai galvoje kūrė mintis kaip reikės išsiųst žinią į Italiją apie jos veiklos pristabdymą. Palauks kol viskas nurims ir tada toliau galės judėt su savo veiklomis. Arrheniui pasakius, kad viskas bus gerai ji vos susilaikė neprunkštelėjus. Tai toli gražu nebuvo gynyba, nebent šiais laikais subadyt visą kūną skaitosi kaip gynyba. Bet nenorėdama nei gadint akimirkos, nei atnaujint Marino tardymus susilaikė nuo bet kokio įtartino poelgio tiesiog padėdama savo nuo minčių spėjusią apsunkti galvą vyrui ant peties. Svajingai įkvėpusi to tik vyrui būdingo kvapo akimirkai šiek tiek išplaukė iš šio kambario, todėl tolimesnius vyro žodžius girdėjo tik kažkur tolumoje ir labai neaiškiai, to pasekoje visą laiką pratylėjo ir nieko nebesakė. Tas buvimas Arrheniaus glėbyje savotiškai ją ramino, todėl netruko labai ilgai kol visos Deli isterijos taip staiga atėjusios, taip staiga ir išėjo. Taip ramiai sėdėdama Marino glėbyje pagalvojo, kad ištiesų tai net nėra viso to verta. Juk jei nužudymu būtų kaltinamas Arrhenius Carme turbūt seniausiai jį būtų subaladojus kaip obuolį, uždaužius su staline lempa, o jo galvą jau seniai puoštų ne viena siūlė. Bet va jeigu kalta Carmela, tai sėdi jie apsikabinę ant lovos ir anksčiau ar vėliau Blumstein sugeba sužaist taip, kad Arrhenius nebegalėtų pykt ant jos ir labai greitai pati tampa auka visose tokiose situacijose. Tai Carmela tikrai nebuvo nusipelniusi tokio gerumo. Bet būdama protinga moteris to garsiai nepasakė. Jeigu būtų pakankamai protinga, tai gal būtų pasidomėjusi, kodėl laiškas atėjo būtent pas Arrheniu, o ne į jos namus. Taip būtų išrišusi ir tai, kad laiškas šį namą pasiekė ne iš Australijos, o iš Indijos, kur turbūt tiek mama, tiek brolis jau raunasi plaukus nesuprasdami kaip jauniausioji Blumstein atžala būtų galėjusi įsivelt į ką nors panašaus. Juk Carmela, toji Carmela, kurią jie pažinojo verkdavo net ir kokią musę užmušus ir puldavo iškart visą laidotuvių ceremoniją tam padarėliui organizuot. O čia dabar... Žmogžudė.. Nors visada buvo galima tikėtis, kad laiško jie netikrino, nepraplėšė, o tiesiog nunešę į paštą persiuntė jį čia. - Hm.. Nėštumas nieko nekeičia.. Ar bent įsivaizduoji kiek nėščių moterų per metus yra pasodinama už grotų? - stebėtinai ramiai prabilusi tyliai purkštelėjo.. Carmela šiaip irgi neįsivaizdavo koks tas skaičius, bet aiškiai žinojo, kad neštumas niekada nebūna priežastis nesodinti moters už jos padarytus nusikaltimus. Išgirsti tolimesni vyro žodžiai kažkaip sugebėjo paliest Carme, - Arrheniau.. - lyg ir norėjo kažką sakyt, bet jos balsas užlūžo ties tuo vardu ir Deli daugiau nieko taip ir nepasakė. - Gera žinot, kad abu nesam šventuoliai.. - prunkštelėjo tramdydama juoką, nes kažkodėl va jai dabar atrodė visai juokinga, kad ne taip seniai ji čia namus daužė vyrui dėl to, nes jis su kita permiegojo, kai tuo tarpu pati apsipynus melais buvo. Apsidžiaugė vos tik Arrhenius prakalbo apie advokatą, nes iš tiesų dabar vargu ar būtų galėjusi likti čia, šitame name su šituo vyru, kurį taip besąlygiškai mylėjo ir į kurį dabar net deramai akių pakelt negalėjo. Nes žinojo, kad nei Arrhenius, nei kas nors kitas jai dabar nelabai gali padėt. Na nebent jos pačios advokatas. Todėl reikėtų neslėpti, kad galvoje Deli jau buvo pradėjusi kurti planus kaip galėtų atsikratyti Arrhenium. Ne dėl to, kad iš tiesų to būtų norėjusi, bet dėl to nes žinojo, kad taip bus geriausia. Ypač, kai virš jos kabėjo tikrai ne vienas lavonas. Ir čia tik laiko klausimas, kada Arrhenius atsipeikėjęs suvoks ką ji jam pasakė ir su kuo jis iš vis visą laiką buvo kartu. Tai čia buvo pats metas jai nešt savo dailią sėdimąją iš šito namo. - Nuostabuą! - gal kiek per greitai pašoko ant kojų, nes galva kiek apsisuko, todėl stabtelėjusi luktelėjo akimirka kada kambarys nustos suktis aplink ją ir tik tada vėl pasisuko į Arrheniu, - turiu būtinai su juo susitikti, - konstatavusi ir taip akivaizdų faktą, pasilenkė prie jo ir rankomis suėmusi vyro veidą paskutinį kartą, bent jau šiandien, apdovanojo jį bučiniu, kuris kažkodėl buvo daug aistringesnis ir šiaip labai priminė atsisveikinimą. O gal tai Carmela ir bandė padaryt, - žinok, kad myliu tave, - atitraukusi savo lūpas nuo Arrheniaus tyliai sušnabždėjo, bet jam į akis taip ir nebepažiūrėjo. Kitu atvėju būtų buvus didelė tikimybė, kad nebūtų sugebėjusi iš čia išeiti. Paskubomis dingo iš kambario dar pakeliui užsukdama į vonią, kur buvo palikusi savo drabužius ir apsirengusi jais, kad nelakstytu po miestą tik su maike, kurią pasivogė iš Marino spintos, dar iš virtuvės pasičiupusi telefoną, kuris vis dar be perstojo vibravo, galiausiai išėjo iš Hermio namų. Eidama link automobilio jau kalbėjosi su savo advokatu derindama, kur susitiks ir įsėdusi į automobilį paskubomis išsuko iš kiemo galiausiai palikdama namą toli už savęs.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyThu Feb 13, 2020 12:16 pm



Praktiškai nei pusės dalykų ką ji kalbėjo jis vis dar negirdėjo, sunku buvo paaiškinti kokiame transe ir kokiame pasaulyje jis šiuo metu lankėsi, tačiau nieko sau padaryti negalėjo. Turbūt buvo pakankamai sunku jo smegenims vis dar suvokti, kad pati brangiausia moteris pasaulyje visų pirma yra nėščia, o visų antrą gali sėsti labai greitu metu už grotų. Na tokių naujienų per dieną jam buvo pakankamai, kad jis šiuo metu palikęs žemės planetą skrajotų kažkur kosmose. Carmelai prakalbus apie advokatą šis lyg akimirkai grįžo į šitą kambarį ir kilstelėjęs antakius pažvelgė į savo moterį, - tai.. gerai.. - kiek prikimusiu balsu pratarė ir kiek atsikrenkštė. Pasikalbėti su advokatu ir aptarti jų taktiką šią akimirką atrodė tikrai gera mintis. Ištiesęs ranką prilietė Carmelos nugarą prilaikydamas ją, kol ši skaičiavo žvaigždutes galvai aptemus, - aš važiuosiu kartu, jei tik leisi man palysti po.. - toliau kalbėjo žiūrėdamas į ją, tačiau taip ir nepabaigė savo sakinio, kai Carmela prisilietė prie jo lūpų. Giliai įkvėpęs to tobulo Carmelos kūno aromato jis užmerkė akis ir savo pirštų galiukais perbėgo jai per rankas, kiek ilgeliau užlaikydamas bučinį. Vis tik gyvenime nemylėjo jokios moters, kaip Carmelą, tad jai atsitraukus šis kiek suraukė antakius. Bučinys pasirodė labai keistas, taip kaip mama gali iš vaiko verksmo suprasti ko jis nori, taip po šito bučinio Arrhenius krūtinėje nuvilnijo labai keistas jausmas, lyg tai darytų paskutinį kartą. Žiojosi kažką sakyti, tačiau Carmela pakartotinai jį užčiaupė savo pasakytais žodžiais ir šiam nespėjus nieko pasakyti atgal ši dingo už kambario durų. - Carmela.. palauk.. - dar įkandin spėjo kažką panašaus į tai pasakyti, tačiau durim užsivėrus Arrhenius paskendo kambario tyloje. Pakilęs nuo lovos jis nužingsniavo į svetainę ir priėjęs prie didelio lango žvilgtelėjo į kiemą, kur kaip tik tuo metu Carmelos automobilis paliko jo teritoriją. Giliai įkvėpęs užtraukė užuolaidas ir pasitrynė rankomis veidą. Po viso to mažiausiai reikės mėnesio reabilitacijos Kubos paplūdimyje. Patraukęs rankas nuo veido jis galiausiai prisiminė tą laišką, kuris šiuo metu voliojosi kažkur ant grindų miegamajame, kurio Carmela vis tik nepaėmė. Pačiupęs dar savo kompą nuo baro, grįžo į miegamąjį ir surinkęs ant grindų išmėtytus dokumentus dar kartą lėtai juos perskaitė. Galbūt dabar, kai kambaryje jis liko vienas ir iš proto jo nevarė vien Carmelos buvimas šalia, visa šita situacija jam pasirodė itin keista. Pakramtęs savo apatinę lūpą jis atsisėdo lovoje ir pasidėjęs ant kelių savo kompą dar kelis kartus permetė akimis tuos turimus dokumentus. Skaitydamas tai jau šimtąjį kartą, kad praktiškai mokėjo kiekvieną eilutę mintinai, jis išsitraukė savo telefoną ir surinkęs savo nuostabaus draugo, advokato numerį sukluso girdėdamas kvietimo signalą, - Maiklai.. turim problemėlę.. - išgirdęs draugo balsą ragelio gale jis galiausiai pradėjo dėstyti savo problemas. 
Back to top Go down
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 CYSjZye
Credit : icon; aes gif; code: starboy// gif: beautifulchaos
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyTue Mar 03, 2020 3:18 pm



Praėjus nepilnai valandai nuo skambučio, taksi automobilis jau sustoja prie nurodyto adreso. Mielai būtų atvažiavusi savo automobiliu, jeigu tokį turėtų čia Paryžiuje, tačiau jau buvo seniai nuspręsta, kad jo moteriai nelabai ir reikės. Dėl to ir būstas išnuomotas netoli universiteto, o atsiradus būtinybei – vietos pareigūnai padėtų pasirūpinti mašinos nuoma. Deja, kad ir tolokai nuo centro esantis šiandienos kelionės tikslas, tai nepakankama priežastis šokdinti visus dėl automobilio. Telieka tikėtis, kad Arrhenius nepriims to kaip kažkokio signalo.
Susimokėjusi vairuotojui, Claire iš lėto nueina per didžiulį kiemą link pagrindinio įėjimo, atidžiai stebėdama namą. Ir nors tikėjosi prabangaus, erdvaus ir didžiulio namo, vis tiek lieka pakankamai nustebinta. Štai ir pasaulio teisybė – verskis kiek nori per galvą, bandyk kažką įrodyti, tačiau patogiausiai gyvens tie, kuriems nusispjaut ant teisėsaugos ir pastarosios primetamų įstatymų. Giliau įkvėpusi ranka brūkšteli per švarkelį, pataisydama jo skverną ir spusteli durų skambutį. Vos patraukia akinius nuo saulės ir užsikelia juos ant viršugalvio, akimirksniu įtampą veide pakeičia maloni, nors ir nežymi, šypsenėlė. Reikia tikėtis, kad ne pyktis čia atvažiavo, tad ir nėra reikalo, kad Marino išvystų susiraukusį detektyvės veidelį.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyTue Mar 03, 2020 4:44 pm



Jau keletą valandų svetainėje ant sofos buvo įsitaisęs Arrhenius su kompiuteriu rankose, vis tik darbai susiję su Manhattano banku pasivijo jį iki pat namų. Įnirtingai beskaitant vieną iš ataskaitų ir gurkšnojant viskio stiklą, suskambėjus durų skambučiui šis iš inercijos pakėlė savo akis ir pakreipė galvą durų link. Tačiau keltis neskubėjo, vis tik durų atidarinėjimas svečiams buvo jo namų tvarkytojos ir padėjėjos visais klausimais - Bulmos darbas. - Bulma! Durys! - luktelėjęs kelias sekundes ir nesulaukęs jokio šurmulio aplink duris šis labai ramiu balsu šūktelėjo, - dieve.. ta moteris.. - giliai atsidusęs jis pastatė kompiuterį ir viskio stiklą ant stalo bei pakilęs nuo sofos pajudėjo durų link. Mintyse keiksnodamas tą savo aštuoniasdešimtmetę namų tvarkytoją jis galiausiai priėjo prie durų ir dar perbraukęs ranka per savo kiek susiraukšlėjusius marškinius jas lengvai pravėrė, - Claire.. - išvydus priešais stovinčią Pollaky jo veide sužaidė šypsenėlė, ir šis kilstelėjęs ranką nusiėmė savo skaitymo akinius, - užeik.. - besišypsodamas jis pravėrė plačiau duris ir ranka mostelėjo vidun, - jauskis kaip namie.. - dar pridūrė nė pats nežinodamas, ar jo šitas nepakartojamas gerumas yra prieš gerą. Clairei užėjus į namus šis užvėrė duris ir nužvelgė ją greituoju būdu iš nugaros ir kaip mat pasijautė per prastai čia apsirengęs, - galiu pasiūlyti ko nors išgerti..? - šyptelėjęs jis padrąsino merginą nestoviniuoti prie durų ir pats žengė kelis žingsnius svetainės erdvės link. 
Back to top Go down
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 CYSjZye
Credit : icon; aes gif; code: starboy// gif: beautifulchaos
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyTue Mar 03, 2020 5:31 pm



Porą minučių pamindžikavus prie durų, Claire dar spėja save prakeikti už nuosprendį dėtis štai tokius aukštakulnius. Ypatingai turint omenyje, kad vis tiek yra tikėtina, jog vos įžengusi vidun jų atsikratys, kaip ir būtų nusiavusi bet kokius kitus prie aprangos tikusius batelius. Tačiau užbėgus į namus iš darbo ir pasikeitus tik švarkelį bei darbinę tašę su kompiuteriu iškeitus į delninukę, kažkodėl vieninteliai prie aprangos tinkantys batai - aukštakulniai. Lyg čia į pasimatymą būtų atvažiavusi...
Pagaliau išgirdusi žingsnius ir trakštelėjantį užraktą, Ava šiek tiek pasitempia ir vos vos palenkia galvą į šoną, šitaip pasitikdama ir po kelių akimirkų, prasivėrus durims, pasirodžiusį Arrhenius.
 - Labas, - ilgiau nelaukusi žengia vidun ir per petį pasisuka į vyrą, pagaudama jo žvilgsnį bei nesusilaikiusi susijuokia, - namie manęs nelaukia stambus nusikaltėlis, norintis pasikalbėti apie reikalus.. nebent mudviejų namų sąvoka stipriai skiriasi, - gūžtelėjusi pečiais akimirką sudvejoja, tačiau nusprendžia vis dėlto batelių neskubėti atsirkatyti. Be to, bus puikus ginklas, jeigu Marino peržengs kokias nors ribas, bus galima paleisti jam į kaklą arba apsiginti, niekad nežinai, kas gali nutikti. Iš lėto nukaukši svetainės link ir neslėpdama susižavėjimo apsidairo aplink. Įvertinusi šviesų ir skoningą interjetą, Claire brūkšteli pirštais per akivaizdžiai brangų fortepijoną, nespėja įsižiūrėti, bet nenustebtų, jeigu tai vienas iš vardinių Steinway gaminių, pardavinėjamų aukcionuose, - groji? - kilsteli antakius pagaudama Arrhenius žvilgsnį ir pasiekusi sofą prisėda ant šios, susikeldama koją ant kojos bei įsipatogindama, - kad jau neturiu automobilio, tai neatsisakyčiau taurės raudono vyno arba kad ir viskio, be ledo. Abejoju, kad esu pasiruošusi blaiva tavo reikalų aptarimui, - susijuokusi šiek tiek palenkia galvą į šoną, nepaleisdama įdėmaus akių kontakto.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyWed Mar 04, 2020 5:37 pm



Sulaukęs tokio savęs apibūdinimo, šis nusišypsojo kiek antakius suraukdamas. Gyvenime yra girdėjęs tikrai begalę epitetų apie save, tačiau stambus nusikaltėlis.. tai net jam buvo naujiena, galbūt tai vėlgi britiškas humoras, kurį ne visada vyrukui pavyksta perprasti, - namų sąvoka gal ir nesiskiria.. bet manęs apibūdinimas...mmmm, gal šiek tiek.. - kiek prisimerkęs ir toliau besišypsodamas šis pakėlęs ranką pirštais parodė mažą tarpelį, demonstratyviai rodydamas kiek jų mąstymas skiriasi. Kas jau kas, bet jis nebuvo stambus..nusikaltėlis? Gal, bet Marino save apibūdina šiek tiek kitais žodžiais, mat naudojimosi kitų kvailumu, kad pasiektum savo, jis nelaikė nusikaltimu. Sudėjęs rankas už nugaros, jis atsilikdamas per kelis žingsnius lėtai keliavo paskui Clairę, kuriai leido keletą akimirkų apsiprasti aplinkoje ir viską apžiūrėti. Apsipratusi aplinkoje ir pasijautusi kiek jaukiau, galbūt moteris sugalvos naują Marino apibūdinimą, ar bent jau išmes mintį iš galvos, kad jai gali tekti griebtis aukštakulnių prieš Arrhenių. Nors Marino niekada nepaisė ribų, tačiau dar niekam neteko nuo jo gintis, tas greičiausiai tai tik patvirtina faktą, kad perskaitęs žmogaus bylą gali susidaryti labai labai klaidingą nuomonę. Merginai keliaujant pirštais per pianiną, Arrhenius atsistojo šalimais ir delną uždėjęs ant instrumento žvilgteli į merginą,- groju... bet tik savo namų tvarkytojai, - linksmai šyptelėjęs jis nulydėjo Clairę žvilgsniu sofos link ir šiai įsipatoginus ir išsakius savo norus gėrimų klausimų šis tik linkteli. Tuo tarpu svetainės tarpduryje pasirodė jo namų tvarkytoja Bulma, kuri maloniai pasisveikinusi pasiteiravo ar gali kuo nors pagelbėti, - ačiū, nereikia.. šiandien esi laisva, Bulma.. - vis dar stovėdamas prie pianino, šis šonu pasisuko į moteriškę ir linktelėjęs galva leido jai palikti kambarį. Galiausiai kai kambaryje Claire ir Arrhenius liko vėl tik dviese, šis nužingsniavo baro link ir išsitraukęs viskio grafiną ir dar vieną taurę, šis priėjo prie sofos ir atsisėdo visai greta Pollaky. Atidaręs grafiną įpylė viskio į tuščią stiklinę ir paėmęs ją perdavė merginai, o pats sėdėdamas kiek šonu pasisuko į ją ir atsirėmęs į sofą, vieną ranką lengvai užmetė ant atlošo, - tai kaip reikalai..? kaip byla..? - neįpareigojančiai paklausė sutelkdamas visą dėmesį į savo pašnekovę, vis tik neskubėjo jai atiduoti to, ko ji iš tikro čia atėjo. 
Back to top Go down
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 CYSjZye
Credit : icon; aes gif; code: starboy// gif: beautifulchaos
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyThu Mar 05, 2020 7:50 am



Rudaplaukės veide išsiraito menka šypsenėlė. Žavu, kaip Arrhenius geba saldžialiežuviauti, kaip jis moka viską apversti taip, kad būtų naudinga jam. Akivaizdu, kad savęs jis nelaiko blogu žmogumi. Na, Ava dar nepakankamai jį pažįsta, kad darytų tokias skubotas išvaizdas, tačiau dėl prieš tai vyrui suteikto epiteto – pakako ne tik bylą perskaityti, bet ir stebėti, kaip šis sugebėjo išsiraityti iš pastarosios visiškai sausas. Reikia pripažinti, kad Claire nujaučia, jog pinigų plovimas nėra vienintelė nešvari veikla, kuria užsiima Marino, tačiau į tai dar neplanuoja gilintis. Bent jau kol kas, kol nejaučia grėsmės ir kol tiki, kad abu žaidžia sąžiningai. O Arrhenius nenorėtų supykdyti detektyvės ir pradėti sukčiauti judviejų žaidime.
- Ar man teks pavalyti dulkes nuo staliuko, jei pageidausiu, kad pagrotum ir man? – kilsteli antakius žaismingai nusišypsodama. Tiesa ta, kad pati Claire yra baigusi muzikos mokyklą, būtent pianino specializaciją. Buvo tų, kurie tikėjosi ir manė, kad ji stos į konservatoriją, žadėjo šviesią ateitį laibų ir miklių pirštų savininkei, tačiau tuomet, ką tik mokyklą pabaigusi mergina, visus nustebino įstodama į policijos akademiją.
Pastebėjusi tarpduryje pasirodžiusią mielo veido moterį, Pollaky galvos linktelėjimu ir šilta šypsena pasisveikina su ja. Galima būtų spėti iš Bulmos žvilgsnio ir ramybės veide, kad tikrai jos nestebina šiuose namuose atsirandančios skirtingos moterys. Žinoma, pakankamai kvaila, kad tokios mintys sukutena Claire, ypač turint omeny, kas ją sieja su Marino. Bet tuo pačiu tikrai meluotų, jeigu bandytų teigti, kad šitas žaidimas jos savotiškai nejaudina. O dar prisimenant tą visą flirtavimą Laduree, ką besakyti apie naktį prieš porą metų Londone...
- Ačiū, - atidžiai stebėjusi kiekvieną vyro judesį, lyg bandytų perskaityti jo kūno kalbą, Claire pagaliau šiek tiek atsipalaidavusi šypteli ir suvilgo lūpas stipriu alkoholiu. Nepajutusi deginimo stemplėje, ji tik šypteli įvertindama akivaizdžiai prabangų ir gerą viskį, - reikalai... būna ir geriau, - smagiai nusijuokia užsikišdama plaukus sau už ausies, - pasirodo, vesti antikinės literatūros paskaitas, o ypatingai joms ruoštis... na, tai tikrai nėra mano arbatos puodelis, žinai, - smagiai nusijuokia į kitą kalbą išvertusi populiarų britų posakį. Dar trūksta, kad leptelėtų ką nors panašaus į „lyja katėmis ir šunimis“, tai išvis galės sau vožtelėti per kaktą, - bet nieko, stumiamės į priekį, - linkteli galvą nežymiai šyptelėdama, - apie ką norėjai pasikalbėti, Arrheniau? - surimtėjusi tarsteli ir atsigeria dar šiek tiek viskio, nenutraukdama žvilgsnio nuo vyro akių.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyThu Mar 05, 2020 7:09 pm



Kiek pakreipęs galvą šis sekė kiekvieną ant sofos sėdinčios merginos žingsnį, vis tik buvo gana įdomu kaip ji bando susidoroti su kilusia įtampa atsidūrus jo tokioje itin privačioje teritorijoje. Laikytą ranką ant sofos atlošo šis sulenkė per alkūnę ir delnu pasirėmė savo smilkinį neatitraukdamas akių nuo jos, - Bulma dirba man daugiau kaip porą metų.. nežinau ar esi pasiryžusi tiek laiko vargti, kad išvystum mane prie pianino.., - šypteli jis kiek savo nosytę suraukdamas, nepaisant to, kad jie čia susitiko darbiniais reikalais, Arrhenius šią akimirką jautėsi itin atsipalaidavęs ir labai ramus, kas buvo puikiai matyti jo veido išraiškoje bei kūno kalboje. Stebėdamas kaip pirmieji viskio lašai nugula ant merginos lūpų, šis šyptelėjo kiek galvą pakreipdamas, - škotiškas.., - lyg jausdamas pareigą įvardinti tai, ką Clairė ragauja šis trumpai pakomentuoja ir savo žvilgsnį pakreipia į laisvoje rankoje stūksančią viskio stiklinę. Pollaky didžiam nusivylimui, Bulma gyvenime šitose namuose daug moterų nemačiusi, pati Clairė greičiausiai tebuvo tik antra dama viešinti jo namuose, neskaitant buvusios sužadėtinės, su kuria santykiai susiklostė ne itin gera linkme. Į savo namų erdvę Arrhenius nebuvo linkęs vestis ko papuola, o šiuo atveju ir jų bendriems reikalams namai atrodė itin tinkama vieta. - tavo arbatos puodelis..? - kilstelėjęs antakius jis pakėlė akis ir pažvelgė į Clairę sučiaupęs lūpas tvardydamas kylantį juoką bei negalėdamas suvokti iš kokios planetos yra kilę britai su savo šiais posakiais. Galiausiai sulaukęs ir merginos juoko, šis kiek prunkštelėjo ir nusijuokė nesusilaikydamas su ja kartu, kiek galvą pasukiodamas, - na, jeigu tu pabersi savo britiško humoro žavesio, studentams nelabai bus ir įdomi ta antikinė literatūra.. - smagiai nusijuokęs šis galiausiai šyptelėjo ir kiek padžiūvusias lūpas suvilgė keliais deginančiais viskio lašais. Merginai pakreipus temą prie reikalų, jo veide pamažu ilgą laiką žaidusi šypsenėlė išblėso, vis tik faktas nesikeičia - jie čia susitiko tikrai ne maloniam pokalbiui prie viskio stiklo. - na, manau.. Tu ir pati žinai apie ką.. - galiausiai prakalbo kiek prikimusiu balsu ir pasilenkęs staliuko link viskio stiklą išmainė į šalimais visą laiką ramiai stūksojusią papkę. Grįžęs į savo pradinę poziciją šis pažvelgė į Pollaky, - tai yra visi kabliukai, kuriuos jis neapgalvojęs paliko mano akims.. - tarstelėjęs šis trumpam žvilgtelėjo į papkę savo rankose, tačiau ilgai netrukus jis ištiesė ją link Clairės, - tikiu, kad tai jus pakreips tinkame linkme.. - kalbėdamas monotoniškai šis ramia veido išraiška žvelgė tiesiai į ją. 
Back to top Go down
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 CYSjZye
Credit : icon; aes gif; code: starboy// gif: beautifulchaos
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyThu Mar 05, 2020 7:29 pm



Ką jau vyras mokėjo ir ko tikrai niekas nenuneigs – stebėti žmones. Bet kuriam kitam žmogui palaikant šitokį akių kontaktą arba žvelgiant į pašnekovą nepavyktų to daryti taip natūraliai ir paprastai. Pašnekovas iškart galimai pasijustų perdėtai stebimas, lyg į jį kas spoksotų. Tuo tarpu Marino žvilgsnis lyg ir kelia įtampą, tačiau savotiškai malonią. Greičiausiai, visi jo pašnekovai jaučiasi tikrai pagerbti, kai jų taip įdėmiai klausoma, o būtent tą ir spinduliuoja ne tik kiaurai veriantis vyro žvilgsnis, bet ir jo kūno kalba.
- Man gal išimtį kokią padarysi, - gūžteli pečiais nežymiai šyptelėdama ir po viskio pristatymo tik susijuokia, - arba gausis atvirkščiai. Škotiškas viskis man dažną kartą daro keistą įtaką – sulig antru stiklu man kyla nenumaldomas noras pamiklinti pirštus ties klavišais, - nusijuokusi gūžteli pečiais ir dar šiek tiek atsigeria savojo viskio. Patalpoje nuskambėjęs nuoširdus Arrhenius juokas priverčia detektyvę tik gūžtelėti pečiais ir tarytum pašaipiai šyptelėti, - ką turim, to neatimsi. Nemirtinga karalienė, brexitas ir protu nepaaiškinamos idiomos, - pavarto akis šiek tiek prisimerkdama, - bėda, kad aš turiu juos sudominti ta literatūra, kitaip tikrai kiltų daug nesusipratimo ir įtarimų, kurių man tikrai nereikia, - ganėtinai lengvabūdiškai tarstelėjusi, šiek tiek palenkia galvą į šoną, - nors pastebėjau, kad kai kuriuos mano vyriškos lyties studentus kur kas labiau domina mano šypsena, o ne antikos epai... Svarbiausia, kad egzaminus išlaikytų, - prunkštelėjusi šiek tiek pateliuskuoja viską savo rankose.
Širdis šiek tiek intensyviau suplaka, o nuo veido šypseną nušluoja susikaupimas ir rimtis, vos tik kalba pagaliau pasisuka link svarbesnių reikalų. Giliau įkvėpusi Claire žvilgteli į prieš tai pastebėtą papkę. Akimirksniu išsausėjusias lūpas moteris dar suvilgo viskiu, kurio stiklą šiek tiek palinkusi į priekį padeda ant staliuko, paimdama iš Marino rankų ir dokumentus. Rankos nerimastingai pradeda sklaidyti lapus, o antakiai kas kelias akimirkas kilsteli aukštyn. Kelios nuotraukos su ypač stambiais narkotikų baronais, pavedimų į su teroro aktais siejamų asmenų sąskaitas...
- Turiu pripažinti, kad... tikrai pakreips... – pagaliau prabyla dar žvilgsniu kiek chaotiškai lakstydama per lapus ir nepakeldama akių į Arrhenius. Žinoma, kad reikės dar pasikapstyti, tačiau akivaizdu ir tai, kad tą daryti bus visiškas niekis, negu tamsoje ieškoti kažkokių tai užuominų, - ačiū... – pagaliau negarsiai tarstelėjusi pagauna vyro žvilgsnį ir visiškai rimtu veidu ištaria savo padėką. Žinoma, kad pastarosios nebus gana, tačiau dar tikrai nesistengia užvesti kalbos dabar apie atsilyginimą už tokią vertingą informaciją, - tikiuosi, tavo pavardė čia niekur nefigūruoja.. – vos vos šyptelėjusi lyg tarp kitko tarsteli užversdama papkę ir ją pasidėdama ant sofos šalia savęs, kitoje pusėje, negu sėdi Arrhenius. Puikiai suvokia, kad Marino pavardės niekur čia neras, vyras tikrai nėra kvailas, o jo atsargumo daugelis pavydėtų. Sunkiai atsidususi Claire vėl paima viskio stiklą į rankas ir šįkart nugeria jau didesnį gurkšnį, - jeigu tik pavyks susirinkti pakankamai papildomos ir viską pagrindžiančios informacijos.. žiūrėk, gal ir neteks man visus mokslo metus kankinti savęs ir studentų su Odisėjais, Homerais ir kitais, - žaismingai šyptelėjusi šiek tiek pasisuka visu kūnu į Arrhenius ir laisvą ranką sulenkusi per alkūnę, pasiremia į sofos atlošą, delnu pasiremdama galvą.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyThu Mar 05, 2020 8:58 pm



Pollaky prakalbus apie išimtis šis tik šypteli nepuldamas jai kažko žadėti, tačiau nieko ir neprireikė sakyti, kai ši pati prabilo apie savo dar jam negirdėtus talentus. - o kas būna su lig trečiu stiklu..? - kiek kukliai pasmalsaudamas šis pakreipė savo galvą prikąsdamas apatinę lūpą, turbūt nei viena ištarta smulkmena nepraslysta Arrheniui pro ausis. Ir šiuo atveju vis tik negalėjo apsieiti be savo aštraus flirto prieskonio, ypatingai kai buvo kompanijoje su Pollaky, kurioje Marino galėjo jaustis pakankamai laisvai, - manau, kad nevertėtų pianino laukti.. žinai, jo klavišai moters dar neliesti.. neskaitant Bulmos šluostės,- šis giliai įkvėpė ir kukliai šyptelėjęs pasilenkė staliuko link, paėmęs viskio grafiną atsidarė jį ir įpylė dar kelis gurkšnius į merginos laikomą stiklą, po to papildė ir savo stiklinę. - manau, tai akimirka, verta tosto.. - kiek pasimuistęs sofoje šis galiausiai vėl įsitaisė į savo pradinę poziciją ir kiek kilstelėjo ranką, kurioje laikė viskio stiklą, - už būsimą kūrinį, kurį tu pagrosi.. - pradėjo savo tostą lyg pareikšdamas, kad Pollaky neturi kito pasirinkimo, kaip tik prisiliesti prie instrumento, - už sėkmingą bylos pabaigą irr..nemirtingą karalienę..? - kiek kreivai šyptelėjęs jis primerkė akis ir priglaudė savo stiklą prie merginos rankose buvusios stiklinės, tuomet leidosi pasimėgauti keliais gurkšniais gėrimo, kuris maloniai nubėgo per stemplę. Klausydamas Clairės kalbų apie savo hormonų audros nelabai suvaldančius studentus, šis tik šypteli prisimindamas savo studentavimo laikus, - baik gi.. visi mes tokie buvom.. mano laikais papildomus užsiėmimus lankėme tikrai ne dėl to, kad mokslai blogai sekėsi.. - žavingai šyptelėjo pakeldamas savo rudas akis į Pollaky, šiuo atveju paguodos moteris iš jo nesulaukė, pats turėdamas tokią dėstytoją kaip ji, labai pasistengtų dėl jos papildomų užsiėmimų privatesnėje aplinkoje. Gerai, kad mintims įsišėlti neleido greitai persimainiusi aplinka, kurioje nusistovėjo gana darbinė nuotaika. Tylėdamas šis žvelgė į merginą, kuriai netrukdomai leido susipažinti su informacija, kuri buvo pateikta dokumentuose. Šiai galiausiai prabilus ir padėkojus, šis lėtai linktelėjo galva nedaugžodžiaudamas, vis tik abu puikiai suvokė, kad Marino tai darė ne už dyką, tačiau vos pakreipęs galvą į šoną ir stebėdamas toliau įdėmiai ją, mąstė, kad skolai laikas dar neatėjo. Šiai pasiteiravus apie Marino pavardę dokumentuose, šis kiek klausiamai kilstelėjo antakius galvodamas, kokiu tikslu ji šito klausia, - na turbūt nepaneigsi to fakto, kad maža dalele norėtum mane pamatyti surakintą už grotų.. - stebėdamas ją šis kukliai šyptelėjo, o šypseną vainikavo keli gurkšniai viskio. Negi detektyvei rūpi Marino likimas? Buvo galima abejoti. Šiai taip dviprasmiškai prakalbus apie greitesnį bylos užbaigimo variantą, šis nepaleido veide žaidžiančios šypsenos, - grįžti į Londoną nebūtų taip blogai, tiesa..? - žaisdamas įdomų psichologinį žaidimą šis ir toliau akylai ją stebėjo, rankoje sukdamas savo viskio stiklą. 
Back to top Go down
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 CYSjZye
Credit : icon; aes gif; code: starboy// gif: beautifulchaos
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyThu Mar 05, 2020 10:42 pm



Laibais pirštais pagauna savo iš kuoduko ištrūkusią sruogą ir užsikiša šią už ausies. Mielai pasileistų plaukus, visą dieną taip suglostyti ir patempti plaukai jau kelia šiokį tokį diskomfortą, bet dar per blaiva tokiems poelgiams, kuriuos tikrai drąsiai galima priimti nevienaprasmiškai.
- Manau, pameni, - atremia vyro paleistą flirto strėlę ir apsukusi pasiunčia šią atgal, kai liežuvio galiuku kiek lėčiau negu įprastai sudrėkina lūpas, nepaleisdama akių kontakto ir žaismingai šypsodamasi. Akivaizdu, kad net ir ypač didelis alkoholio kiekis, tą vakarą suvartotas Avos, neištrynė prisiminimų iš galvos ir jai, - nejaugi, man bus suteikta tokia garbė? – perdėdama savo nuostabos jausmą, moteris net prisideda ranką trumpam prie krūtinės, palikdama kiek praviras lūpas bei intensyviai keliskart sumirksėdama, - tokiais tempais klavišus lies ne mano pirštai, o veidelis, - nusijuokia stebėdama, kaip Arrhenius pakankamai dosniai papildo jos beveik tuščią stiklą ir susijuokusi šiek tiek palenkia galvą į šoną. Nelabai susimąstydama prikanda apatinę lūpą, kai Marino pradeda savo improvizuotą tostą. Jau lyg žiojasi kažką sakyti apie tą kūrinį, tačiau sakinio pabaiga priverčia tik trumpai susijuokti, - God save the Queen, - kilsteli dar savo stiklinę, prieš simboliškai susidauždama su Marino ir leidžia alkoholiui maloniai nutekėti stemple žemyn.
Nežymiai atsidususi žvilgteli per Marino petį į už jo stovintį pianiną. Turint omeny, kad akimirką save pagauna susimąsčius, kokį kūrinį ji apskritai dar prisimintų mintinai, be natų, jau akivaizdu, kad pasirodymo šįvakar nepavyks išvengti. Iš lengvo susimąstymo ištraukia sodrus vyro balsas, o jo tariami žodžiai ir vėl iššaukia nuoširdų moters juoką. Kas būtų pagalvojęs, kad vos prieš nepilną savaitę netikėtai susidūrus su vyru gatvėje, Claire troško kuo greičiau dingti iš tos pačios patalpos, kurioje buvo ir Arrhenius? Žinoma, toli gražu jis nėra mėgstamiausių moters žmonių sąrašo pirmosiose vietose, net pačiame sąraše jo nėra, tačiau priešiškumo Hermis nebesulaukia iš Pollaky, tad tai jau pakankamai geras ženklas.
- Ak taip... – papurčiusi galvą Ava lengvai paskęsta prisiminimuose, - aš irgi, pamenu, vokiečių kalbos pamokas lankiau tikrai ne vedama troškimo išmokti kalbą, - palinksi galvą, puikiai suprasdama tuos studentus bei patį Marino jo gilios jaunystės laikais.
Prieš pasikeičiant nuotaikai, Claire dar spėja užfiksuoti kelioms akimirkoms pakitusį vyro žvilgsnį, tik nespėja suvokti ar tai buvo tas pats sportinis interesas, ar jau kitokių paskatų įtakotas flirtas. Dar šiek tiek nugėrusi viskio, moteris palinksta į priekį ir nusiima vieną batelį.
- Tikrai nemeluosiu. Nors tau prie veido netiktų ta aplinka, tačiau ta byla vis dar skaudžiai kandžiojasi ir šiek tiek kerta per savivertę... – gal kiek per daug paatvirauja, tačiau visą tai užslepia žaisminga šypsenėle, neleisdama suprasti ar čia buvo juokais ištarti žodžiai, ar nuoširdūs. Nusiavusi ir antrąjį batelį, moteris lengviau atsidūsta, kai kojų niekas nebespaudžia, - su tokiais kulnais nepagrosiu gi, - trumpai tarsteli pastebėjusi susidomėjusį Marino žvilgsnį dėl staiga kilusio poreikio nusiauti aukštakulnius. Vyro klausimas šiek tiek išmuša iš vėžių, tas atsispindi ir kiek suglumusiame veide, kuriame neužilgo pasirodo menka, tačiau paprasta ir nuoširdi šypsenėlė, - ten namai. Nors nieko nebandysiu apgauti – jau pamažu prisijaukinu Paryžių ir jo saulėtas dienas, kurių per savaitę būna daugiau, negu Londone per mėnesį, - prunkštelėjusi Claire dar nugeria savo viskio ir mikliai pakyla nuo sofos, - dabar arba niekada, Marino, nors nieko nesitikėk, jau gal metus laiko neliečiau jokio instrumento, - šyptelėjusi žengia link fortepijono ir ant jo krašto pasistačiusi savo viskio stiklinę, prisėda ant kėdutės bei atidaro klavišų dangtį.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptySun Mar 08, 2020 6:06 pm



Sulaukęs trumpo, tačiau pakankamai aiškaus atsakymo į klausimą apie trečią stiklinę viskio, šis tik kukliai šyptelėjo nusekdamas žvilgsniu iškritusios merginos sruogos kelią ausies link. - turbūt pamenu.. - kiek tylesniu balsu sumurmėjo sau po nosimi jau žvelgdamas kaip Clairės liežuvis keliauja jos lūpomis, akimirką net svarstė kokiu tikslu ji tai daro, tačiau šis nesiruošė slėpti to, kad akivaizdžiai Marino pastebi jos ganėtinai įdomius gestus. Na, Arrhenius puikiai žinojo iki kokio lygio atpalaiduoja šis stiprus škotiškas viskis ir Pollaky nė nesistengė to paneigti. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad Hermis vaišino ją šiuo stipriu gėrimu turėdamas kažkokių tikslų, vis tik buvo pakankamai smagu matyti atsipalaidavusią ir besilinksminančią Avą. Šiai prakalbus apie pianiną, Marino vaizdingai pasisuko šonu ir mostelėjo ranka instrumento link, - mano namo sienoms, man ir šiek tiek kurčiai Bulmai būtų garbė išgirsti Jus grojant, kol dar rankos gali.. - smagiai šyptelėjęs šis trumpam pakreipė žvilgsnį į kiek vėl gi ištuštėjusią merginos taurę, tačiau žvilgsnis ilgai neužsilaiko ir grįžta prie merginos veido, vis tik būtų gaila jai toks veidelis keliautų per pianino klavišus. Šiai prakalbus apie grotas ir vyruko veidą, šis kiek pakreipė galvą ir pravėręs lūpas liežuvio galiuku perbėgo sau per viršutinius dantis akimirką tylėdamas ir mąstydamas, - nu kaip gi.. o stambaus nusikaltėlio etiketė man prie veido jau tinka..? - nusprendęs ją dar kiek pakandžioti nusišypso kilstelėdamas savo ranką su taure sau prie lūpų ir neatitraukdamas žvilgsnio nuo Pollaky gurkštelėjo kelis gurkšnius viskio, turbūt belieka tik džiaugtis, kad jam dvi ar trys taurės didelės įtakos nepadaro. - tikiuosi, kad dabartinė byla tavo savivertę kilstels ir tavo prisiminimai apie mane nebus tokie blogi... - šįkart smagi šypsenėlė nepaliko jo veido, pilnai suvokė tą faktą, kad per daug nenusipelnė, jog apie jį apskritai būtų kalbama ar galvojama. Tačiau retai kada Marino lūpas palieka bereikšmiai žodžiai, tad ir šią akimirką taip kalbėdamas jis lyg ir bandė išprovokuoti kiek atsipalaidavusią merginą daugiau išsiplepėti. Taip beplepant jo akys per ilgas Clairės kojas nukeliavo batelių link, kurie netrukus atsidūrė ant Marino svetainės grindų. Didelės nuostabos toks elgesys Arrheniui nesukėlė, vis tik jie atrodė nelabai patogūs ir šis seniai būtų pasiūlęs juos nusiauti. Pollaky pakilus nuo sofos ir lėtu žingsniu nukeliavus pianino link, Marino pasisuko sofoje sekdamas kiekvieną merginos žingsnį. Kol ši ruošėsi koncertui, šis suvilgė lūpas dar keliais viskio lašais ir pastatęs stiklinę ant staliuko lėtai pakilo iš savo vietos. Prižingsniavęs arčiau instrumento, atsistojo merginos pašonėje vieną ranką uždėdamas ant pianino ir per daug netrukdydamas merginai tyloje laukė pirmųjų natų. 
Back to top Go down
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 CYSjZye
Credit : icon; aes gif; code: starboy// gif: beautifulchaos
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptySun Mar 08, 2020 6:35 pm



Claire nedudoa sau nė akimirkos susimąstyti, kokių priežasčių vedina ji apskritai taip elgiasi. Jau ir taip nelogiška jai bendrauti apskritai su šiuo žmogumi, tačiau dar pakankamai akivaizdžiai flirtuoti... čia, matyt, jos logišką mąstymą nustelbia moteriškasis pradas. Šiek tiek alogizmo, labai daug žavesio ir trapaus pasitikėjimo savimi. Pailgėjusios tylos pauzės dar labiau sukelia įtampą bei, rodos, net temperatūrą šiame kambaryje kilsteli, tačiau Ava atsikrenkštusi tik tyliai pasidžiaugia, kad ir vėl kalba pasisuka apie instrumentą, tad galima nukreipti mintis vaizduotei dar nespėjus įsišėlti.
- Gerai gerai, jau gali nebepataikauti, niekur nepabėgsiu ir pabandysiu dar atgaivinti senus įgudžius, - nusijuokusi vos vos prikanda savo apatinę lūpą ir vėl pagavusi Marino žvilgsnį. Šiek tiek prisimerkia įdėmiau stebėdama vyrą ir tyliai cakteli liežuviu, - tiesą pasakius... tinka, - linkteli galvą žaismingai šyptelėdama, - nors nepamirškim, kad mudviejų šios sąvokos suvokimas ganėtinai stipriai skiriasi, tad nepradėsiu čia kvaršinti galvos bandydama išaiškinti visko, - gūžtelėjusi pečiais gurkšteli dar šiek tiek viskio, - turiu pripažinti, kad tavo dėka...panašu, kad tikrai kilstelės, - susijuokusi pateliuskuoja rankose stiklinę, - niekada apie tave mano prisiminimai ir nebuvo blogi... – šiek tiek kilstelėjusi antakius vėl suvilgo lūpas viskiu, įdėmiai žvilgsniu kiaurai verdama Arrhenius, - gal šiek tiek savotiškai žeminantys dėl to pralaimėjimo byloje, iš to kilo daug pykčio... bet laikui prabėgus prisiminimuose išliko tik..geros bendravimo detalės, - giliau įkvėpusi oro į plaučius, Ava nežymiai atsikrenkščia, - žinoma, emocijų, kaip jau spėjai pastebėti, spektras gal kiek į tamsesnę pusę nuėjęs buvo, bet, turiu pripažinti, pakankamai sparčiai taisaisi, - linktelėjusi galvą nusprendžia nebepalikti laisvės Marino plėtoti šios temos.
Jos laibi pirštai lengvai brūkšteli per fortepijono klavišus, užkabina keletą tylių akordų, lyg bandant prisiminti tonaciją ar, apskritai, melodiją. Pasukusi galvą į šoną dar kelioms akimirkoms pagauna Arrhenius žvilgsnį ir nežymiai šyptelėjusi užtikrinčiau spusteli keletą klavišų, vėl sutelkdama dėmesį į atliekamą melodiją. Pirštams lakstant fortepijono klavišais, Claire tarytum persimaino. Nebelieka nei perdėtai rimtos teisuolės detektyvės, nei žaisimingos ir su ugnimi žaidžiančios vilioklės. Vietoj to – moteris. Tiesiog paprasta, tyra ir nuoširdi moteris, tokia tikra, kokią ją pamatyti vargu ar kam yra tekę. Atidžiau įsižiūrėjus jos veide galima pastebėti tiek ilgesio ir skausmo, kad nieko nebūtų nustebinę, jeigu akyse ir ašaros būtų sužibėjusios. Žinoma, tokios dramos čia nereikia, o ir Ava nesijaučia, lyg labai jau norėtų ar reikėtų išsiverkti. Ar kas būtų kada pagalvojęs, kad sulig būtent šio kūrinio atlikimu Marino namuose, juose detektyvę pakeis savo dukters nepažįstanti moteris, staiga tarytum vėl iš naujo išgyvendama tą dukrelės atidavimą naujiems globėjams gal dešimt ar penkiolika minučių po gimdymo?
Kūriniui pasibaigus, Claire dar užlaiko pirštus ant klavišų ir giliai atsidūsta, pečiai nusileidžia, išduodami atsipalaidavimą. Ištiesusi ranką link savo viskio stiklinės, ji tik po kelių akimirkų ir vėl pakelia žvilgsnį į Marino akis.
- Kas būtų pagalvojęs, kad dar ir tokių talentų turiu, m? – pamažu ir vėl grįžta į prieš tai buvusį savo vaidmenį, žaismingai šyptelėdama, nors akyse vis dar išlikusi ir niekur nedingo tikroji Pollaky, taip tyrai atsiskleidus jai grojant fortepijonu.
Back to top Go down
Arrhenius Hermis Marino

Credit : STARBOY, beautifulchaos
If I cannot bend heaven, I will raise hell
Arrhenius Hermis Marino

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyTue Mar 10, 2020 7:09 pm



Eilinį kart pasiekęs savo tikslą, šiuo atveju ilgai neaušinęs burnos ir privertęs Clairę pasidalinti savo talentu, šis tik nusišypsojo daugiau neplėtodamas tos temos. Jis buvo be proto azartiškas vyras, apie tai buvo galima spręsti ir iš to, kokį gyvenimo ir karjeros kelią jis pasirinko, tačiau šią akimirką nemažai pasitenkinimo savimi buvo galima perskaityti iš tos žaidžiančios šypsenėlės Marino veide. - hmm.. artėjant helovynui man kaukės jau ieškoti nebeprireiks.. - kilstelėjo antakius smagiai šyptelėjęs įkandin Clairės komentarui apie Arrheniaus nusikaltėlio veidą. Klausydamas ką Pollaky kalba apie užsilikusias emocijas, kurios dar buvo susijusios su juo, šis tik nusišypso daugiau nieko nekomentuodamas. Ką norėjo, tą išgirdo, tiesiog puikią taktiką pasirinko, lašelis viskio, nuo kurio išmuša karštis ir liežuvis tampa nevaldomas.. 
Šįkart jau stovėdamas prie pianino ir žvelgdamas į Clairę laukė pirmųjų jos natų, trumpai akimirkai sugavęs jos žvilgsnį, šis pusę lūpų šypteli jai atgal ir vos tik merginos pirštai prisilietė prie klavišų, šis nukreipė savo akis į jos rankas. Ah.. puikiai žinoma melodija pasiekė jo ausis, nors pats Marino ir nesirinkdavo tokių kūrinių, turėjo kiek kitokį skonį. Tik tas faktas šią akimirką buvo visiškai nesvarbus, grojanti pianinu mergina šią akimirką atrodė stulbinančiai. Pasirėmęs abiem rankomis į pianiną, šis vėl savo žvilgsnį pakreipė į merginą, kuri šią akimirką spinduliavo visiškai kitokią kūrinio istoriją, nei buvo tikėtasi. Jo žvilgsnis buvo įsmeigtas į Clairę viso kūrinio metu ir vos ši sugrojo paskutines natas, Marino giliai įkvėpė kiek pakreipdamas galvą. Jų žvilgsniams susitikus ir Pollaky nuotaikai per sekundę vėl persimainius, šis kiek primerkė akis, nors veide žaidė nedidelė šypsenėlė, - tiesa.. - pritariamai linktelėjo įkandin Clairės žodžiams apie jos turimus talentus, tačiau šią akimirką jam mintyse kirbėjo visai kitas klausimas. Giliai įkvėpęs jis pajudėjo iš savo vietos ir lėtai atsisėdo šalia Pollaky, ant pakankamai erdvios kėdutės, - tik man visada įdomiau už patį kūrinį yra istorija, kurią grojantis pasakoja.. - pasakė lėtai žvilgsniu keliaudamas per pianino klavišus, ant kurių švelniai nutūpė Arrheniaus vienos rankos pirštai, tačiau kambaryje nusistovėjusios tylos jokia nata nesudrumstė. - panašu, kad tai nėra linksma istorija.. - pasukęs galvą šis pažvelgė į Clairę, sėdinčią jo pašonėje. 
Back to top Go down
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 CYSjZye
Credit : icon; aes gif; code: starboy// gif: beautifulchaos
Claire Ava Pollaky

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 EmptyTue Mar 10, 2020 8:22 pm



Žinoma, kad Claire net į kampą prispausta dievagotųsi, kad šitoks jos atvirumas yra paveiktas tik viskio ir nieko daugiau. Sakytų, kad štai, nuovargio ir alkoholio kokteilis atrišo liežuvį, lyg tai nuo jos pačios visiškai nepriklausytų. Neigtų tiesą, kurią dar pačiai baisu sau įsivardinti – jaučia palankumą Marino. Sunkiai dar atsirenka, kokį. Ar tą, kuris sukelia šilumą bei pažadina drugelius? Tą, kuris verčia kojas linkti? Gal tokį, kuris tiesiog leidžia jaustis pakankamai jaukiai, kad būtų galima pasidalinti savimi? O galbūt tai yra absoliutus kratinys? Ava neleidžia sau pasiklysti šitokiuose apmąstymuose, nes Dievai žino, kur nueitų. Šį vakarą tikrai nieko panašaus nesitikėjo, tačiau dabar mielai plaukia pasroviui ir nebesipriešina, bet ir nepasiduoda, dar padėlioja žaidimo figūras judviejų partijoje.
Tokio nuogo atvirumo iš savęs taip pat nesitikėjo. Pirma mintis, kai dar šnekėjosi apie galimybę apskritai, kad Claire kažką pagros, buvo, jog reikėtų atlikti kokį smagų, galbūt techniškai sudėtingą kūrinį ir tuo nustebinti. Tikrai neplanavo, kad pirštai ims lakstyti klavišais, pasakodami skausmingą istoriją apie pirmąją meilę, apie nepažintą dukterį, kuri prieš tris dienas atšventė savo šešioliktąjį gimtadienį. Nors veide šią akimirką ir šviečia žaisminga šypsena, lyg niekur nieko, tačiau Arrheniaus žvilgsnis neleidžia pilnai grįžti į savo vaidmenį. Vyrui prisėdus šalia, Ava nejučia giliau įkvepia oro į plaučius ir šį kelias akimirkas užlaiko. Neįsitempia, greičiau jau tiesiog dar labiau atsipalaiduoja, kai pajaučia nuo Marino sklindančią šilumą, judviems liečiantis pečiais. Surimtėjusi moteris nuleidžia akis į jo pirštus ant klavišų ir sunkiai atsidususi šiek tiek palinksta arčiau Arrhenius, pasiekdama savo viskio stiklinę, paliktą ant fortepijono krašto.
- Retas žmogus domisi tomis istorijomis, dažniau jau klausydamiesi kuria savąsias ir susikoncentruoja apskritai į save, - šypteli sudrėkindama perdžiūvusią gerklę nedideliu viskio gurkšniu ir atsikrenkštusi kurį laiką dar žvelgia į klavišus, tačiau galiausiai pasuka galvą ir pagauna į save įsmeigtą vyro žvilgsnį. Patalpoje įsivyrauja visiška tyla, kurioje Claire bando rasti atsakymą pati sau, kaip turėtų pasielgti dabar, ką pasakyti, tačiau neranda net už ko užsikabinti, - nėra linksma, - galiausiai tarstelėjusi šypteli, tik šįkart ne apsimestinai žaismingai, o veikiau jau šiek tiek skausmingai bei labai nostalgiškai, - tik abejoju, kad tau būtų įdomu, nes tai tikrai nuobodžiau už detektyvės gyvenimo dramas, ypač vykstančias dabar.. panelė dėstytoja Paddington... – susijuokia, o veidą ir vėl apgaubia kaukė, vis dar neprasibraudama iki akių, kurias moteris neužilgo nusuka, neatlaikiusi to įdėmaus Marino žvilgsnio. Akimirką tikrai ėmė atrodyti, kad ims dalintis savo skausminga gyvenimo istorija, tačiau kažkodėl išsigąsta tokio atvirumo, ypač turint omenyje santykį, kuris juodu sieja. Jeigu taip išvis galima sakyti, kai tai veikiau darbiniai reikalai..ar ne? – nagi, tavo eilė dabar, - galvos linktelėjimu tarytum paragina Arrhenių kažką sugroti ir žavingai šypsodamasi pasuka į vyrą galvą, norėdama pagauti jo žvilgsnį, - nejau ir čia mane nugalėsi, m? – kilsteli vieną antakį vis dar šypsodamasi ir mesdama savotišką iššūkį. Nenusiviltų ir tikrai drąsiai pripažintų savo pralaimėjimą, jeigu Marino čia kokį Bachą sugrotų. Ką jau ten drąsiai, mielai, ypač, kai toks vyras tik jai kažką sugrotų.
Back to top Go down


Sponsored content

Namas - Page 5 Empty
PostSubject: Re: Namas   Namas - Page 5 Empty


Back to top Go down
 

Namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 5 of 7Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Arrhenius Marino-