I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
namas - Page 8



 

Share
 

 namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3 ... 7, 8, 9, 10, 11  Next
AuthorMessage
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 8 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 8 EmptyMon Jan 27, 2020 8:07 am



Moteris tikrai net nesusivokia nei kas vyksta, nei kodėl. Jos kūnas nevalingai dreba, o skruostais rieda ašaros, kol pečiai krūpčioja. Emocijų per daug, jaučiasi panašiai, lyg būtų išgėrusi du butelius vyno – daugmaž tokiame lygyje nesiorientuoja ir nesigaudo aplinkoje. Ir verkia tikrai ne iš skausmo, dievaži, pastarojo net nejaučia, kol ten Isaia atsargiai tvarko žaizdą. Krūtinę drąsko kur kas didesnis skausmas, sutrikimas ir absoliuti nežinia, kuri sukasi aplink vienintelį aiškiai įžiūrimą objektą, neišblukusiais kontūrais. Federico. Po velniais, kaip galima ant vieno ir to paties žmogaus, vienu metu ir pykti, ir būti nusivylus, ir vis dar trokšti jo laimės, ramybės bei glėbio? Kaip gali šitiek jausmų vienam tamsiaplaukiui tilpti smulkiame moters kūne ir kraujuojančioje širdyje? Atrodo, jaučiasi išduota – tokį stiprų supurtymą pajautė dėl šiandieninio pavydo priepuolio, o galiausiai dar tokio beviltiško bandymo nuslėpti akivaizdžią tiesą.
Kūnas pašiurpsta, vos tik ausis paliečia tamsiaplaukio žodžiai. Skruostus dar vis skalauja ašaros, o drebančios rankos jas beviltiškai bando šluostytis nuo skruostų. Akivaizdu, kad Federico dar girtas, nes šneka akivaizdžius faktus perdėtai dramatišku balsu. Žinoma, kad tik jis čia kaltas, žinoma, kad Caroline ant jo už tai pyksta. Ir žinoma, kad pasijaučia nuginkluota, kai prieš ją ant kelių suklumpa toks jai svarbus vyras kaip Isaia ir įsikniauba į jos kojas.
- Bet kodėl... kodėl tu manimi šitaip nepasitiki, Federico...? – tyliai užduoda klausimą tarp sukūkčiojimų. Jaučiasi absoliuti bejėgė, atrodo, viską darė, kad tik Isaia būtų ramu, jauku namuose ir jaustųsi saugus, kiek tai įmanoma, su Astrid. Vietoj to – nepagrįsti kaltinimai bei pavydas ir tokios paslapties nuslėpimas. Ir kodėl?
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 8 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 8 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 8 EmptyMon Jan 27, 2020 9:06 am



Taip, galbūt Federico ir buvo girtas, galbūt ir buvo per daug dramatiškas, tačiau, kad ir kaip bebūtų, šį kartą, jo lūpomis nuoširdžiai kalbėjo širdis, esant blaiviam, vyrui būtų reikėję labai daug susikaupimo, jog tai pasakytų garsiai, jog pripažintų klydęs, atsiprašytų ir dievaži, kristų Astrid po kojomis. Isaia dar nei vienai moteriai neklūpėjo prie kojų, kaip tai darė prieš Astrid, nė vienos taip beviltiškai neprašė atleidimo, nė prieš vieną nesijautė toks menkas ir niekam tikęs. Ir kas galėjo pagalvoti, kad neperkalbamas, savo nuomonės tvirtai besilaikantis, prieš nieką niekada nesižeminantis vyras, staiga taip suskys, juk galėjo, kaip ir buvo prašytas, eiti savais keliais, palikti šiandieninį barnį taip ir neišsiaiškintą iki galo, kūkčioti Astrid vieną ir apsimesti, jog jam tai visai nerūpi. Tačiau taip pasielgti jis negalėjo, negalėjo būti savanaudis ir palikti situacijai susitvarkyti pačiai, kai pats prisidirbo daugiau nei svėrė ir viskas per tą karštakošišką charakterį, nenorą nusileisti, bandymą visur ir visada būti teisiam, bet juk darbas ir asmeninis gyvenimas nebuvo tas pats, varinėdamas jam pavaldžius žmones jis galėjo demonstruoti savo griežtumą ir valdžią, bet tikrai ne namuose prieš Astrid, kuri jo kas vakarą laukė grįžtančio, stengėsi namams suteikti jaukumo, palaikė Federico ir po velnių, prisiekė, kad ji niekieno kito, tik Isaia,-Nes aš bijau, Astrid, bijau tave prarasti ir nors viena mano dalis aiškiai rodo, kad negaliu be tavęs gyventi, kita dalis, stumia tave tolyn, taip norėdama apsisaugoti, kad netektų dar kartą išgyventi kažko panašaus, galbūt skamba beviltiškai, bet aš sugadintas, Astrid, ir surinkti save iš naujo, man reikės šiek tiek laiko,-lėtai pakėlęs galvą nuo moters kelių, pakėlė akis į Astrid, pažvelgdamas į jos šlapius nuo ašarų skruostus,-Nelaikysiu, jeigu nuspręsi, kad nori viską užbaigti...noriu, kad būtum laiminga su manim ar be manęs,-galiausiai žemu balsu išdėstęs, lėtai pakilo nuo žemės, atsistodamas ant kojų ir sunkiai nurijęs susikaupusias seiles, iš virtuvės stalčiaus išsitraukė pakelį su cigaretėmis ir apsisukęs, nukulniavo link durų, vedančių į terasą. Nebežinojo, ką pasakyti, nežinojo, kaip dar tinkamiau atsiprašyti ir nuraminti Astrid, tad pasirinko kitą būdą, leisti jai pagalvoti. Pravėręs terasos duris, žengė per slenkstį ir paskui save jas šiek tiek pridaręs, pasirėmė į namo koloną, įsistatydamas tarp lūpų cigaretę ir ją prisidegdamas. 
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 8 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 8 EmptyMon Jan 27, 2020 9:20 am



Besisukančią galvą ir vėl pasiekia žemas, sodrus vyro balsas, net ir tokioj situacijoj pasiunčiantis šiurpuliukus per kūną. Jo nuogas atvirumas vis dar bekūkčiojančią moterį priverčia suvirpėti, o jos odą lengvai pašiurpti. Yra logikos jo žodžiuose, dievaži, Caroline gali jį suprasti. Kai žmogus toks svarbus, kad dėl jo galvą paguldytum, tačiau suvoki, kad keli jam grėsmę vien savo egzistavimu, dėl to ir tiesiogiai ar netiesiogiai stumi jį nuo savęs, trokštant apsaugoti nuo visų grėsmių.
Likusi viena virtuvėje, Astrid dar kurį laiką sėdi nepasijudindama, tik kažkuriuo momentu šiek tiek palinksta į priekį ir uždengia veidą delnais. Net nenori įsivaizduoti, kaip atrodo dabar, kai pilnas vakarinis makiažas nuplautas šitokio kiekio ašarų. Galiausiai, praėjus tikrai geroms porai minučių, šviesiaplaukė pamažu pradeda rimti. Pakilusi ant kojų, ji žengteli spintelės link ir tik dabar suvokia, kaip stipriai skauda sutvarkytą žaizdą, net priminti neišeina. Atsiplėšusi popierinio rankšluosčio, ji išsipučia nosį, apsišluosto veidą ir iš to paties stalčiaus, kaip Isaia, pasiima savąjį cigarečių pakelį. Pasitvarkiusi plaukus, moteris sužeistą koją primindama tik pirštų galiukais, nušlubčioja į terasą, kurioje Federico į save traukia jau antrą cigaretę. Be žodžių priartėja prie jo, tarp lūpų jau spausdama savąją cigaretę ir iš vyro pirštų lengvu judesiu paima žiebtuvėlį. Trečios ar ketvirtos valandos ryto šalčio Astrid net nejaučia, nors lauke tikrai žvarbu, o ji nėra pakankamai šiltai apsirengusi.
- Federico, bijau, kad per vėlu viską užbaigti, - pagaliau pertraukia spengiančią tylą išvargusiu balsu, - bet, maldauju, nustok mane stumti nuo savęs, gerai? Aš juk tave irgi myliu, po galais, aš irgi esu siaubingai sugadinta, bet juk mudu galime viską įveikti kartu, ką? Be šitokių nesąmonių, cirkų ir dūžtančių indų? – net nesuprasi ar čia tikisi atsakymų į savo žodžius bei klausimus. Tamsoje stebi nuo savo cigaretės smilkstančius dūmus ir sunkiai atsidususi pasiremia į tą pačią koloną, kaip ir Isaia, tik iš kitos pusės.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 8 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 8 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 8 EmptyMon Jan 27, 2020 4:01 pm



Visa laimė, jog Isaia negyveno daugiabutį su kaimynais, antraip, greičiausiai jau po keletos minučių nepaliaujamų šauksmų, kaimynai būtų iškvietę policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, o tuomet, Federico būtų galėjęs aiškintis, kodėl jo namuose pilna šukių, o Astrid sėdi su kraujuojančia koja. 
Kaip viskas atrodo paprasta, kai stebi kitų žmonių santykius iš šono, atrodo, kad jiems viskas taip lengvai sekasi, puikiai sutaria, žiūri vienas į kitą meiliu žvilgsniu, o ir bendrauja švelniai ir rūpestingai, tačiau kai pats atsiduri santykių sūkuryje, suvoki, kad viskas nėra taip paprasta, kaip norėtųsi. Taip, Federico visad manė, jog yra gyva grėsmė ir niekas nenukenčia tol, kol jis neatsiranda šalia, tad atrodė, jog nesąmoningai Isaia stūmė nuo savęs visus, kurie jam buvo brangūs, šiuo atveju, vienas iš tų žmonių buvo Astrid. Vyras suvokė, jog galbūt elgiasi neteisingai moters atžvilgiu, bereikalingai kelia barnius ir drąskosi dėl nereikšmingų dalykų, tačiau nesugebėjo savęs tinkamai ir greitai pagydyti, tam reikėjo laiko ir jeigu Astrid bus kantri, šiek tiek palauks, Federico tikrai galėtų prižadėti, jog galiausiai viskas bus kitaip. 
Vienai cigaretei pasibaigus, jos vietą tam Isaia lūpų pakeitė kita, tikriausiai, kad būtų stovėjęs taip visą naktį ir vieną po kitos traukęs cigaretes, buvo nusispjauti, jog jis stovėjo tik su berankoveis marškinėliais ir lauke esanti žvarba žnaibė nuogas rankas, Isaia to net nejuto. Grįžo į realybę tik tada, kai išgirdo atsidarančias terasos duris ir vos pasisukęs, pamatė išeinančią Astrid. Moteriai paėmus iš jo žiebtuvėlį ir taip pat prisidegus cigaretę bei pasirėmus į kitą kolonos pusę. Astrid balsas ir jos tariami žodžiai, privertė Federico akimirkai sulaikyti plaučiuose orą ir pasukti žvilgsnį į visai šalia stovinčią moterį, o ji buvo tokia neapsakomai graži, nepaisant to, jog ant veido nebuvo likę nė likučio makiažo, nors tiksliau nuo nuverkto tušo, šiek tiek pajuodavę paakiai,-Pasakyk tai dar kartą,-pabaigęs rūkyti cigaretę, užgesino šią į peleninę ir atsitraukęs nuo kolonos, žengė kelis žingsnius į šoną, atsistodamas priešais Astrid ir sugaudamas jos žydrų akių žvilsgnį. 
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 8 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 8 EmptyMon Jan 27, 2020 8:23 pm



Išties, jeigu jiedu netyčia būtų sugalvoję dar pasilikti šviesiaplaukės loftą, retkarčiais ir toliau jame praleisti laiką (nes, pripažinkime, išėjus pavyzdžiui kartu į miestą pavakarieniauti, paskui į kokį barą ar klubą, būdavo paprasčiau grįžti pernakvoti pas ją pačiomis pirmosiomis bendravimo savaitėmis) – policija jau seniausiai būtų pasibeldus į judviejų duris. Ir vaizdelis tikrai jų nenudžiugintų – pilna šukių, blizgančios ir nuverktos akys, o kur dar kraujo pėdsakai virtuvėje ir sužeista koja. Laimei, artimiausias namas nuo judviejų yra gal už penkių minučių kelio mašina, tad niekam jiedu tikrai nesutrukdė ramybės tokiu paros metu.
Santykiai yra darbas, sunkus darbas ir tą šviesiaplaukė suprato pakankamai anksti, dar tik stebėdama draugus ar kolegas iš šono. Kompromisai, pasitikėjimas, atvirumas ir nebijojimas šnekėti. O Caroline ir Federico atveju išvis – likimas nusprendė suvesti tokius principingus, karštakošius ir užsispyrusius žmones, įžiebė ugnelę, o šioji įsiliepsnojo ir buvo laiko klausimas, kada viską savo kelyje sudegins. Tačiau viena buvo aišku be jokių klausimų – degs, bet vienas kito nepaleis.
Iš lėto rūkydama ir mėgaudamasi kiekvienu dūmu, kuris, atrodo, nuslopina viduje dar aidinčios audros likučius, šviesiaplaukė tik ištarusi savo žodžius pasuka galvą į šoną ir pastebi į ją jau įsmeigtą tamsių akių žvilgsnį. Nieko nesako, net ir išvargusiam veide viskas, kas atsispindi, tai išverktos ir blizgančios akys, net ir tos nieko nesako. Išpūtusi dar vieną dūmą, Astrid kilsteli galvą, kad galėtų matyti visai arti, priešais ją sustojusio aukštesnio vyro akis.
- Kad per vėlu viską baigti, nes aš tave irgi myliu ir tikiu, kad viską galime įveikti kartu be tokių cirkų, - pakimusiu nuo rėkimo balsu tarsteli ir vos vos kilsteli lūpų kampučius, - bepročiai, prisiekiu... – atsidusus papurto galvą ir ištiesusi ranką pasiekia netoliese esančią peleninę, kurioje ir palieka užgęsintą nuoruką, prieš grąžindama žvilgsnį į priešais stovintį vyrą.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 8 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 8 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 8 EmptyMon Jan 27, 2020 9:00 pm



Tikriausiai, kad kalbant konkrečiai apie Federico ir Astrid santykius, abiems reikėjo daug ką išmokti, juk kai pirmą kartą susidūrė jų keliai, jiedu buvo pakankamai jauni, tad ir rimtais santykiais nelabai kvepėjo, greičiau labai stipriu susižavėjimu, aistra, prisirišimu, tačiau vargu ar tai buvo meilė, o ir jiedu per trumpai buvo kartu, Federico per greitai pabėgo, kad abu spėtų suvokti, kaip iš tiesų tarp judviejų viskas veikė, jog spėtų suvokti, kiek reikia įdėti daug darbo, kad santykiai kryptų reikiama linkme. Dabar abu buvo kitokie, subrendę, suaugę, tačiau nepaisant to, vis dar tokie pat kaprizingi, įsiliepsnojantys lyg degtukai, principingi, tačiau šį kartą, negalintys vienas be kito. Norėdami, kad viskas pavyktų, abu privalės sunkiai dirbti ir nueiti tikrai netrumpą kelią visoje jų santykių kelionėje, galbūt kartais pamiršti ar užslopinti savo kaprizus, nuryti gerklėje susikaupusi pykčio gumulą, taip, lengva tikrai nebus, ypač Federico, kuris nebuvo pratęs nusileisti, tačiau jis tikrai pasistengs. 
Astrid pakartojus visą sakinį, Isaia nežymiai kilstelėjo lūpų kampus, jam nereikėjo viso sakinio, jis tik norėjo dar kartą išgirsti jos lūpose skambančius žodžius "myliu tave", tai buvo viskas, ko šiandien jam reikėjo,-Jeigu ir degsim pragaro liepsnose, tai tik kartu,-nepaleisdamas iš lūpų nežymios šypsenos, kilstelėjo rankas, delnais švelniai suimdamas Astrid veidą ir palinkęs arčiau moters, švelniai prigludo lūpomis prie priklausančių Astrid, inicijuodamas bučinį. Neketino visko perkelti į kažką daugiau, dar labiau kankinti Astrid, norėjosi bent sekundei užmiršti, kas ką tik vyko namuose ir iš naujo prisiminti, kokią nuostabią moterį šalia savęs turėjo Federico.
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 8 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 8 EmptyMon Jan 27, 2020 9:20 pm



Tik antrą kartą pakartojus visą savo sakinį, Astrid, atrodo, pagaliau suvokia, kokius žodžius ką tik ištarė. Ji dar jokiam vyrui nėra to sakiusi. Net ir tiems, kuriuos manė, kad myli, niekada nesugebėjo apversti liežuvio ištarti tokiems žodžiams. O štai Federico... ne tik, kad viskas taip greitai, tačiau po šitokio skandalo, po tokio šou jinai taip ima ir nejučia ištaria tokius sau šventus žodžius? Čia jau aukštasis pilotažas, dievaži. Šviesiaplaukė nevalingai šiek tiek susigūžia, kai Isaia kilsteli rankas, bet negali labai ir kaltinti, kai dar prieš dvidešimt minučių būtent šitos rankos jai virš galvos sviedė stiklinę. Tačiau jo lediniai delnai suima Caroline veidą taip atsargiai, it šis būtų trapaus porceliano meno kūrinys. Švelnus bučinys, kupinas tokių jausmų ir tokių spalvų, kad akimirkai net kvapą užgniaužia. Viskio ir cigarečių skoniams besimaišant ant šviesiaplaukės lūpų, šioji nevalingai suvirpa pūstelėjus lengvam vėjo gūsiui.
- Gerai, abejoju, kad bent vienas iš mūsų nori susirgti, einam vidun... – pavargusiu balsu tarsteli. Jaučiasi absoliučiai išsekusi po ilgos ir įtemptos dienos, net ir toji vakarienė, užsitęsusi šitaip ilgai, buvo varginanti, o ką jau kalbėti apie viską vainikavusį skandalą namuose... Panašu, kad pirmąkart tiesiog kris į lovą net nenusivaliusi makiažo likučių. Lengvai susvyruoja pasisukdama link terasos durų ir, vėlgi, sužeistą koją primindama tik pirštų galiukais, nušlūbčioja vidun. Stabtelėjusi atsidūsta, žvilgsniu permesdama tas visas šukes, bus ką veikti rytoj jiems čia besitvarkant, - man rytoj laisva, būsiu visą dieną namuose. Jei nemiegosiu iki vakaro, tai sutvarkysiu namus, - pasuka galvą į paskui ją atėjusį vyrą ir po to gailiai žvilgteli į laiptus, vedančius į antrą aukštą, - m-m... – papurto galvą iš lėto pasisukdama į Federico ir ištiesia į jį rankas, - nunešk mane, aš jau net neturiu jėgų į antrą aukštą užlipt, - susijuoktų, bet tik pavargusi šypsena pasirodo veide. Na, ne tik jėgų nėra, bet ir nesinori kažkaip dar labiau susipjaustyti kojų.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 8 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 8 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 8 EmptyMon Jan 27, 2020 9:56 pm



Astrid suvirpėjus ir prakalbus apie ėjimą į vidų, tik tada Federico pajuto iš tiesų lauke buvusį gana žvarbų orą ir pakilusi vėją, o ką kalbėti apie moterį, kuri stovėjo su gana atvira vakarine suknele ir basomis kojomis, tad šiai stovėti ant medinėmis lentelėmis išklotos terasos, tikrai neturėjo būti smagu, o dar ir faktas, kad stovėti buvo kiek sudėtinga, kai vienos kojos pėda buvo sužeista,-Einam,-pritaręs Astrid žodžiams, pirmiausia į vidų praleido ją, o tik tuomet įėjo pats, paskui save uždarydamas terasos duris. Šiluma iš kart apgaubė visą kūną ir leido atpalaiduoti nuo vėsos įsitempusius raumenis,-Rytoj ir aš būsiu laisvas, planų neturiu ir labai tikiuosi, kad netikėtai jų neatsiras,-nežymiai linktelėjęs ištarė, leisdamas suprasti, kad rytoj, visą dieną skirs tik Astrid ir tikrai nepaliks jos vienos tvarkyti viso šio jovalo, kurį pats ir sukėlė, juk jo iniciatyva prasidėjo indų daužymas. Astrid numykus ir pasisukus bei ištiesus į vyrą rankas, pirmą sekundę, šis norėjo klausti, kas nutiko, tačiau sekantys jos žodžiai atsakė į klausimą jo dar net neuždavus,-Su malonumu,-negarsiai ištaręs nežymiai kilstelėjo lūpų kampus ir priėjęs arčiau Astrid, lengvai, it kokį pūkelį, pakėlė ją nuo žemės, tvirtai suspausdamas savo glėbyje. Atsargiai perlipęs ant grindų pažirusias šukes, alkūne praeidamas pro šalį išjungė šviesą pirmame aukšte. Nešinas Astrid, Isaia užlipo laiptais į antrą aukštą ir priėjęs miegamojo duris, petimi šias atidarė, įeidamas į tamsų kambarį. Atsargiai nuleidęs Astrid ant kojų, visai šalia foteliuko, stovėjusio priešais lovą, nenoriai paleido iš glėbio,-Leisk tau padėti, kad tau nereikėtų niekur vaikščioti,-ištaręs apėjo lovą, įžiebdamas prie jos buvusį toršerą, taip leisdamas kambariui paskęsti lengvoje šviesoje, o tuomet nuėjęs į drabužinę, paėmė iš jos savo marškinėlius su kuriais paskutiniu metu Astrid ir miegodavo bei grįžęs prie moters, šiuos jai ir padavė.
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 8 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 8 EmptyMon Jan 27, 2020 10:07 pm



Moteris, praplaukusi tokiomis šūdų upėmis, šitiek iškentus ir ištvėrus, savaime suprantama, yra labai savarankiška ir pripratus rūpintis savimi pačia. Dažniausiai papurtys galvą, jeigu jai kas pasiūlys panešti sunkesnius maišus, o dažną kartą į klausimus „ar reikia pagalbos“ atsakys nuvalkiota „susitvarkysiu pati“ fraze. Bet, derėtų pripažinti, kad net pačiai nelabai susivokiant, ji pamažu pameta šitą frazę, visai kaip ir Isaia. Išmoko luktelėti prie mašinos, jeigu grįžus iš parduotuvės žino, kad vyras yra namie ir tuojau atsidurs lauke bei pats iš bagažinės iškels visus maišus. Išmoko paprašyti pagalbos ir pasiekiant ką nors nuo aukštesnių lentynų, vietoj to, kad temptųsi kėdę ir liptų ant šios. Tuo pačiu išmoko ir patyliukais, lyg jos net nebūtų buvę, į darbo kambarį atnešti sumuštinį bei kavos puodelį, kuriuos retkarčiais Federico pastebėdavo tik po kurio laiko, taip stipriai įnikęs būdavo į kompiuterio ekraną. Maži dalykai bendroje buityje pasidarė tokie žavūs, kai pagaliau jiedu pramoko ta buitimi dalintis ir, suvis svarbiausia, vienas kitu rūpintis.
Reikėtų pripažinti, kad pati nustebo, jog pasiprašė nunešama į miegamąjį, tačiau tikrai kojos jau sunkiai laikė. Pastarasias ne tik nuo beveik kasdien nešiojamų aukštakulnių skauda, bet ir, savaime suprantama, dėl patirtos traumos čia svetainėje. Užsimerkusi net priglaudžia galvą prie Federico krūtinės ir atsimerkia tik lengvai pastatyta ant minkšto kilimo judviejų miegamajame. Nors ir pavargusi, bet šilta šypsena nušviečia moters veidą – „leisk tau padėti“... kaip trapiai ir švelniai nuskamba šie vyro žodžiai. Šiam grįžus su marškinėliais, šviesiaplaukė juos iškart paima į rankas ir apsisuka, norėdama, kad Isaia atsegtų nugaroje buvusį užtrauktuką. Pavojinga suknelė, po ja joks liemenukas netiktų, bet už tai galima padėkoti, matyt, genams, kad net ir be pastarojo Caroline atrodo įspūdingai, vilkėdama šitokį atvirą rūbą.
- Nepamenu, kada paskutinįkart miegojau su savo pižama... – plačiau nusišypso pasukdama galvą ir per petį pasigauna Federico žvilgsnį, - jei kada nerasi kokių savo marškinėlių – yra didelė tikimybė kad aš jau juos nugvelbiau ir pasisavinau, - sukikenusi persimeta plaukus per petį.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 8 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 8 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 8 EmptyTue Jan 28, 2020 9:24 am



Augdamas ne itin įprastoje aplinkoje, Federico nebuvo tipinis vyras, kaip galbūt buvo pratusios moterys ar apskritai vyrai. Tik suaugęs, Isaia suvokė, jog jis visiškai toks pat, kaip ir jo tėvas, kurio požiūrio tam tikrų tikru laiku Federico nesuprato. Jis nebuvo beširdis ar bejausmis, mokėjo rūpintis, suprasti, būti dėmesingu, tačiau laikė tai stipriai užgniaužęs savyje, leisdamas aplinkiniams pamatyti tik jo nesukalbamumą, griežtumą ir tvirtą charakterį, taip saugodamas save patį nuo galimybės, jog kiti supras, kad ir jis gali būti palaužiamas. Kartais, kai Federico atsisėsdavo ir mintyse perbėgdavo visą savo gyvenimą, suvokdavo, kad jis net daro tas pačias klaidas, kokias darė ir jo tėvas. Žinojo, jog elgiasi blogai, jog tokiu būdu kenkia ne tik šalia esantiems, bet ir pačiam sau, tačiau po tiek metų, imti ir viską taip staiga pakeisti, nebuvo taip lengva, tai turėjo įvykti po truputį, su Astrid pagalba ir kantrybe.
Šviesiaplaukei paėmus jo  atneštus marškinėlius bei atsukus nugarą, suprasdamas užuominą, Federico kilstelėjo rankas ir viena prilaikydamas suknelę, kitos rankos pirštais suėmė užtrauktuką, lėtai jį atitraukdamas ir paleidęs suknelę, leido šiai nuslysti Astrid kūnų, taip ją apnuoginant. Moteriai dar nespėjus apsivilkti marškinėlių, Isaia krūtine prigludo prie nuogos Astrid nugaros, delnais atsidurdamas ant jos liemens, lėtai nuslysdamas jos pilvu ir galiausiai tvirtai apaivydamas moters liemenį abiem rankom,-Jau pradedu susitaikyti su mintimi, kad su kiekviena diena, mano marškinėlių lentynoje mažėja, tik nežinau, ką teks daryti, kai jų nebeliks, vaikščioti nuogam?,-išdėstęs ir uždavęs retorinį klausimą, negarsiai nusijuokė, palenkdamas galvą arčiau Astrid ir lūpomis švelniai priglusdamas prie jos nuogos peties, kol lėtai kildamas ir palikdamas drėgnas žymias, pasiekė moters kaklą, šį apdovanodamas ne vienu šlapiu, bet švelniu bučiniu. Dievaži, atrodė, kad vien moters kvapas, kuris buvo toks pažįstamas, toks savas ir atpažįstamas tik Federico, varė vyrą iš proto ne ką mažiau nei jos tobulai sudėtas kūnas, kurį liesti Isaia galėtų visą amžinybę, kaskart sugebėdamas atrasti jame vis kažką naujo ir dar nepažinto.
Back to top Go down


Sponsored content

namas - Page 8 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 8 Empty


Back to top Go down
 

namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 8 of 11Go to page : Previous  1, 2, 3 ... 7, 8, 9, 10, 11  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Federico Morello-