I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
namas - Page 9



 

Share
 

 namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3 ... 8, 9, 10, 11  Next
AuthorMessage
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 9 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 9 EmptyTue Jan 28, 2020 9:36 am



Neveltui, matyt, prirašyta tiek literatūros ir atlikta tiek įvairiausių socialinių tyrimų įrodant, kad užaugę berniukai tikrai pasidaro panašūs į savo tėvus, o mergaitės – mamas. Astrid ir pati savyje galėtų rasti nemažai savo velionės mamos savybių, laimei, tų gerųjų. Rūpestingumas, švelnumas, moteriškas trapumas ir atsidavimas. Tai ilgus metus buvo užglaistyta ir paslėpta giliausiuose stalčiuose, tarytum bijant, kad žmonės pamatys neva silpnąsias šviesiaplaukės vietas ir galės jomis pasinaudoti. Ir tik dabar, tik būnant su Federico, nejučia pradedant šypsotis vos pažvelgus į jį, Berglin suvokia, kad tai yra kaip tik stipriosios jos savybės. Ypatingai stebint, kaip būtent šių bruožų dėka, šalia esantis vyras vis nusimeta save gaubiančius šarvus, kaukes, griauna sienas ir pradeda žydėti šalia savo moters.
Kūnas pašiurpsta, vos tik vyro kvėpavimas atsimuša į jau apnuogintus pečius, o keliai trumpai akimirkai net sulinksta šiek tiek, kai Federico prisiglaudžia prie jos beveik nuogo kūno, kurį dengia dabar tik apatinukai. Širdis praleidžia keletą dūžių, kol tamsiaplaukio delnai slysta jos plokščiu pilvuku žemyn. Palenkusi galvą į šoną, lyg nebyliai kviestų Isaia nestabdyti lūpų kelionės jos laibu kaklu, Astrid tyliai susijuokia.
- Aš tikrai būčiau nieko prieš... – tyliai tarsteli, trumputei akimirkai net pasigaudama apatinę lūpą dantukais, - be to, juk dar patį pirmą vakarą, kai paprašei manęs apsigyventi su tavimi, kaip vieną iš šio namo privalumų ir įvardinai galimybę vaikščioti nuogam, nes niekas vis tiek nepamatys, - sukikenusi užmerkia akis ir atlošia galvą, ją atremdama į Federico petį. Širdis nerimsta krūtinėje, o vėsios rankos atsiduria ant tvirtų Isaia rankų, taip apsivejant ir save pačią per liemenį. Atrodo, nieko net nebuvo, atrodo, ką tik nesisvaidė indais ir neišsiaiškino taip slėptų paslapčių, - pasakyk man tai dar kartą... – tyliai sukužda kurį laiką patylėjusi ir vis dar remdamasi į vyrą bei klausydamasi jo širdies dūžių. Vargu ar kada nors nusibos girdėti tą stebuklingą žodį „myliu“ iš Federico lūpų, skirtą tik jai vienintelei.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 9 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 9 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 9 EmptyTue Jan 28, 2020 3:57 pm



Federico buvo beprotiškai dėkingas Astrid už tai, kaip ji stengėsi dėl jų abiejų, už jos atsidavimą, už tai, kaip ji puoselėjo ne iki šiol buvusius Federico, o jų abiejų namus. Sumeluotų, jeigu sakytų, jog nepajautė skirtumo, visgi Astrid pilnai atsikrausčius gyventi pas vyrą, atrodė, kad namai įgavo visai kitas spalvas, iki skausmo pažįstamos namų sienos, staiga tapo kažkokios kitokios, daug mielesnės ir jaukesnės, Isaia nebuvo iš tų, kurie gyventų apsikuitę, vyras beprotiškai mėgo tvarką ir nuolat stengėsi ją palaikyti, tačiau prie visko prisilietus Astrid švelnioms rankoms, tvarka įgavo visai kitokią prasmę. O ką jau kalbėti apie jos rūpestį, jog Federico visad būtų pavalgęs, kai patyliukais, lyg nenorėdama trukdyti jo susikaupimo, palikdavo ant darbo stalo kavos ir sumuštinių, galbūt kažkam tai būtų normalus ir visiškai nereikšmingas dalykas, tačiau Isaia tai labai vertino ir už tokius jos malonius gestus, bandė atsilyginti ir pats kažką dėl jos padarydamas. 
Buvo neapsakomas jausmas, jausti savo glėbyje gležną ir vėsų Astrid kūną, laikyti tvirtai suspaustą savo glėbyje ir žinoti, jog su niekuo neprivalo šia moterimi dalintis. Federico lūpos nenutraukė kelionės Astrid kaklu, nepalikdamos nė mažiausio plotelio nepaliesto,-Bet reiškia, kad toks pat nuogas eisiu ir į susitikimus,-vos girdimai sukrizenęs ištarė, trumpam atitraukęs lūpas nuo Astrid odos. Buvo taip jauku, kad nesinorėjo nė sekundei paleisti Astrid iš savo glėbio, jeigu tik galėtų, bučiuotų ją visą naktį, tačiau išgirdęs sekančius Astrid žodžius, Isaia tik tvirčiau apsikabino Astrid,-Myliu tave,-priartėjęs visai prie pat Astrid ausies, pašnibždomis, tačiau užtikrintai ištarė. Galbūt prieš savaitę, Isaia būtų tuo suabejojęs, galbūt būtų nutylėjęs apie tai ką jaučia, tačiau dabar, jis tuo neabejojo nė sekundę, puikiai žinojo, ką jaučia ir kodėl tai jaučia, todėl daugiau tylėti negalėjo, negalėjo meluoti sau, o tuo labiau Astrid.
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 9 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 9 EmptyTue Jan 28, 2020 4:32 pm



Niekuomet anksčiau, pasirodo, moteris net įsivaizduot negalėjo, ką reiškia gyventi su tokiu sau brangiu žmogumi, ką reiškia kurti namų jaukumą ir puoselėti bendrą erdvę tiek dėl savęs, o ypatingai dėl kito žmogaus. Jokiais būdais nenorėjo šio namo paversti perdėtai moterišku, kvapukų įvairių, dėl kurių alpo pusė Paryžiečių, niekuomet nepirko. Nepersistengdavo ir su vaisiais ant stalo lėkštėje ar kokiais niekiniais rėmeliais ant spintelių. Vienintelis akivaizdus pokytis, iškart krentantis į akis – tai gyvos gėlės, kurias Caroline tiesiog dievino. Dėl to mažiausiai kartą į savaitę, jeigu ne dažniau, stabtelėdavo turgelyje ir tai mažesnę, tai didesnę, o kartais net ir dvi puokštes nupirkdavo bei pamerkdavo kažkur namuose. Visas kitas jaukumas buvo kuriamas ne tokiais išoriškai pastebimais poelgiais, tačiau buvo galima justi, kad kartu su Isaia dabar gyvena beprotiškai jam atsidavusi moteris, visuomet pasistengianti, kad šaldytuve niekuomet nepritrūktų citrinų vandeniui, o spintelėse niekada nesibaigtų kava.
- Turint omenyje, kad tu neturi tų susitikimų namuose... – tyliai tarsteli jusdama, kad pavargusios smegenys jau po poros akimirkų yra absoliučiai užliūliuojamos tamsiaplaukio lūpų kelionės bei jo kvapo ir sodraus balso, - ...o be to, tu pagrinde vienus ar kitus marškinius rengiesi... pastarųjų dar taip nesisavinu, nespėjau įsisukti toje spintos pusėje, - sukikena trumpam sulaikydama orą, kai Federico ją stipriau apsikabina. Kūnas pašiurpsta, o veide nušvinta visiškos laimės kupina šypsena. Astrid suima jo vieną ranką bei šią atitraukus nuo savo liemens, kilsteli iki lūpų. Švelniai šiomis brūkšteli per Isaia krumplius prieš visu kūnu atsisukdama į vyrą, kad pagaliau ir vėl galėtų nuskęsti jo beribėse tamsiose akyse, - aš irgi tave myliu, Federico... – negarsiai tarstelėjusi žvilgsniu perbėga per jo veidą, lyg amžiams bandytų įsiminti tas kelias jau matomas juoko raukšleles akių kampučiuose ir, apskritai, kiekvieną veido bruožą, - dievaži... tikrai myliu, - tarytum, dar pati negalėdama patikėti, kad geba garsiai šnekėti apie tokį didį jausmą, kuris neabejotinai yra užklojęs jos širdį, Astrid pasistiebusi pasigauna Isaia lūpas švelniam ir jausmingam bučiniui.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 9 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 9 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 9 EmptyWed Jan 29, 2020 6:43 am



Akivaizdu, kad per visą tą laiką, kol jiedu buvo kartu, Astrid buvo nemenkai išanalizavusi Federico, puikiai žinojo, kaip šis rengiasi eidamas į miestą ir, kad paprastų marškinėlių tam, jam nelabai prireikia. Vyras taip buvo pratęs, visada atrodyti tvarkingai, būti pasitempęs ir sudaryti tik patį geriausią įspūdį. Bet matyt, jog taip, dar paauglystėje Isaia išmokė jo tėvas ir ši pamoka Federico gyvenime liko amžiams. 
Ir kas galėjo pagalvoti, kad gyvenimas pasisuks būtent tokia linkme, kad po tiek metų, Federico namuose sukiosis moteris, kurs juos lyg iš naujo, o galiausiai, Isaia garsiai pripažins tai, ką juto visą šį laiką, tik laikė giliai užspaudęs savyje. Tikriausiai, kad sunkiausia ir buvo ne pasakyti tai garsiai, žiūrint Astrid į akis, o pripažinti pačiam sau, kai kone pusę savo gyvenimo, po žmonos mirties, prisiekinėjo, kad niekada nieko taip nemylės, kaip jos, bet pasirodo, jog užteko, kad Isaia gyvenime tinkamu laiku pasirodytų tinkama moteris, jog vyras sulaužytus visas savo susigalvotas taisykles, nusimestų ilgai nešiotas kaukes ir visiškai apnuogintų sielą, nebijodamas, jog gali skaudžiai nudegti. Ir jeigu reikėtų, dėl šviesiaplaukės, jis degtų kaitriausiose pragaro liepsnose, bet neatsiimtų savo viduje užgimusių jausmų.
-Ir iš kur tu taip gerai viską žinai,-negarsiai nusijuokęs ištarė. Žinoma, Federico į šį klausimą atsakymo nereikėjo, jis ir pats puikiai jį žinojo, kaip Astrid galėjo nežinoti, kai kiekvieną vakarą eidavo kartu su juo miegoti, o ryte, pabusdavo šalia, matė, ką vyras veikia, kaip atrodydamas išeina iš namų, kaip atrodo jo diena, kai dirba namuose. Ir vyras tikrai tuo nesiskundė, buvo malonu, kad šviesiaplaukė apie jį žinojo pakankamai daug, tiesą sakant, nepaisant to, kad dar prieš gerą valandą, svetainėje skraidė indai ir aidėjo garsūs balsai, papasakojęs visą teisybę apie savo praeitį ir faktus, kuriuos išsiaiškino Astrid, Isaia jautėsi labai ramus ir netgi laimingas, dabar jam nebereikėjo nieko slėpti, vengti klausimų, kitą vertus, Astrid buvo nusipelniusi žinoti tiesą, juk pati apie save pasakojo viską, kai tuo tarpu Federico, laikė viską savyje, galvodamas, kad taip bus daug geriau ir akivaizdžiai dėl to klydo. Šviesiaplaukei atsisukus veidu į vyrą, Federico nuleido akis, sugaudamas Astrid žvilgsnį ir vos kilstelėjo lūpų kampučius, išgirdęs moters atsaką į savo žodžius, kurių pati moteris ir paprašė. Dar kelios sekundės ir Astrid lūpoms prigludus prie priklausančių Federico, vyras net nesuabejojęs atsakė į bučinį, jį pratęsdamas, taip tik užtvirtindamas jų abiejų atvirumą ir nuoširdumą,-Keliaujam miegoti, ir taip pakankamai pervargai,-nenoriai nutraukęs švelnų bučinį, negarsiai prabilo ir atleidęs Astrid liemenį apsivijusias rankas, paleido moterį iš glėbio, leisdamas jai apsivilkti atneštus marškinėlius, o pats tuo tarpu nusirengdamas iki apatinių.
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 9 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 9 EmptyWed Jan 29, 2020 8:45 am



Švelnus bučinys ir vėl susuka galvą, o dar vis bailiai laukianti, kol užsitrauks žaizdos, širdis ima nerimastingai plakti. Išties, nieko daugiau pasaulyje jai nereikia, tik šio žmogaus šalia, tik jo glėbio, jo kvapo ir tuomet absoliučiai niekas nebaisu. Praranda net ir laiko nuovoką, kiek čia taip stovi skęsdama švelniame bei jausmingame bučinyje, kol pagaliau Isaia vos vos atsitraukia. Giliau įkvėpusi tik linkteli galvą, neturėdama jėgų net kažką ginčytis, aiškinti ar dar paprašyti nenutraukti bučinio taip greitai, dar ne. Nuo greta buvusio foteliuko paima marškinėlius, kuriuos ten buvo trumpam numetus, kai Federico ją taip apkabino atsegęs suknelę ir neskubėdama apsirengia. Viską daro sulėtintai, gal kiek juokingai atrodo iš šono, bet kitaip dabar net neišeitų moteriai. Išžengia iš suknelės, sukėlusios šiandien tiek vyro nepasitenkinimo ir pasilenkusi ją rūpestingai permeta per fotelio atlošą, reikės vėliausiai poryt ją grąžinti. Porą žingsnių nušlubčioja lovos link, kurioje patogiai įsikuičia ir dar kelias akimirkas su tyru susižavėjimu akyse žvelgia į tik apatiniais apsirengusį vyrą, besigulantį šalia jos. Šiek tiek pasimuisto, kai Isaia prigula šalia, o tuomet visu kūnu prisiglaudžia prie jo ir vos užmerkusi akis – akimirksniu atsijungia.
***
Negali sakyti, kad gyveno absoliučioje idilėje, bet vien tik dėl to, kad šioji tiesiog...neegzistuoja. Bet jiems abiems tai buvo tiek tobula, kiek įmanoma. Su įvairiais pasipykimais, buvimais drauge tyloje, blynų kepimais ryte ir nevaržomu aistringu seksu. Dar kelios savaitės prabėga gyvenant drauge, namų sienos jau skaičiuoja trečio mėnesio pabaigą, kai čia apsigyvenusi moteris.
Moteris, kuri akivaizdžiai viršydama greitį įsuka į namų kiemą apie septintą valandą vakaro. Nelabai suvokia, kaip jos drebančios rankos apskritai nulaikė vairą. Dar sunkiau suvokti tai, ką prieš pusvalandį išgirdo klinikoje ir perskaitė juodu baltame fone ant išrašo, esančio įmautėje ant priekinės sėdynės. Žinoma, kad neplanavo, dievaži, tikrai ne, bet ir apsigyventi kartu su Isaia taip staigiai neplanavo. Tačiau keletą dienų vėlavusios mėnesinės vertė nuojautai kirbėti krūtinėje, tik pastarąja buvo ypatingai baisu pasidalinti, turint omenyje savo praeitį ir narkotikų bei alkoholio nustekentą organizmą. Nežaidė su testais iš vaistinės, skubos tvarka užsiregistravo pas gydytoją ir štai, galvoje aidint nuotrupoms iš vyresnio amžiaus moters lūpų, Caroline kone bėgte įlekia į namus. Žinoma, užrakintos durys ir priduota signalizaciją, kurią greitai atjungia, aiškiai parodo, kad Federico dar negrįžęs namo, nors keista, turėjo šiandien anksčiau būti namuose už pačią Astrid...
Šioji nerimsta savo vietoje. Pažvelgus į ją, net nesuprastum, kaip ji jaučiasi, veide emocijos neįskaitomos. Pirmas instinktas buvo įsipilti taurę vyno ir nusiraminti, tačiau vos rankose atsiduria butelys, laisvąja ranka šviesiaplaukė prisidega burną ir net susijuokia jausdama, kaip akyse prisikaupia ašarų. To neturėjo būti, niekada, ji jau buvo susitaikiusi, jai visi gydytojai reabilitacijoje tą kartojo. Bet, pasirodo, stebuklai egzistuoja. Padėjusi vyną atgal, Astrid apsidairo – įprastai pradėtų tvarkytis, būdama šitokios būsenos, bet dar vakar, jausdama įtampą dėl artėjančio apsilankymo pas gydytoją, apie ką dar nusprendė su Isaia nesidalinti, nenorėdama suteikti tuščių vilčių. Na štai, namai tvarkingi, o vietoje vis dar neįmanoma nustygti. Vienintelė viltis – įsijungti televizorių ir pabandyti nukreipti mintis, laukiant, kol namo grįš mylimasis.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 9 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 9 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 9 EmptyWed Jan 29, 2020 9:09 am



Federico šiandien turėjo grįžti namo anksčiau, nebuvo to prižadėjęs Astrid, tačiau tikrai jai tai minėjo, tiesą sakant, net buvo suplanavęs nustebinti moterį garuojančia vakariene, visgi pastarąjį laiką, gana dažnai, maisto gamindavo Astrid, kai tuo tarpu jis sėdėdavo užsidaręs darbo kambaryje, geriausiu atveju, vyras prikibdavo jai šiek tiek pagelbėti, bet dažniausiai tokie pagelbėjimai pasitaikydavo nebent savaitgaliais. Tad šiandien nuoširdžiai norėjo viską paruošti pats, padengti stalą, uždegti žvakes, parūpinti jos mėgstamiausio vyno ir laukti grįžtančios į kvapų pripildytus namus. Tačiau ne be reikalo yra posakis "žmogus planuoja, o Dievas juokiasi". Kelios minutės prieš penktą valandą vakaro, kai Federico jau buvo beveik prie namų, vyras sulaukė skambučio, vienam iš Federico dirbančių vyrų, įtarimą kelią siuntos gabenimo maršrutas, ne ką mažesnis įtarimas dėl sulaukto skambučio ir ragelyje kalbėjusio vyro sakomų faktų. Nebuvo laiko visko atidėlioti ar įpareigoti kažką viską sutvarkyti, Isaia privalėjo apsisukti ir didžiuliu greičiu važiuoti į sutartą susitikti vietą, jog galėtų viską išsiaiškinti. Neplanavo ir to, jog nuvykęs į vietą, sužinos, jog jo ilgai laukta ir labai svarbi siunta, buvo kone nugvelbta tiesiai jam iš panosės prie pat Prancūzijos sienos, tad per kelias minutes suplanavę siuntos gelbėjimo operaciją, visi su Federico priešakį, išskubėjo į pavojingą misiją, nors tiksliau, pasirašydamas šiam reikalui, Isaia praktiškai buvo pasirašęs mirties nuosprendį pačiam sau. 
Kelios minutės po aštuntos, Federico automobilis įsuko į namų kiemą, viduje deganti šviesa ir Astrid stovintis automobilis aiškiai bylojo, jog moteris jau namuose, na, jo norai, kad ir kokie geri buvo, taip ir nebuvo įgyvendinti, tačiau dabar, net ir labai norėdamas, negalėtų visko ištaisyti. Kelionė namo buvo katastrofiška, gelbėjant prekę įvyko susišaudymas, vienas Federico vyras buvo nušautas mirtinai, o štai pats Isaia, apsiėjo su kulka paleista į jo šoną. Kankinantis skausmas varė iš proto, vyras vos matė kelią kuriuo važiavo, tačiau privalėjo grįžti namo. Išlipęs iš automobilio, laikydamas tvirtai prispaudęs delnu šautinę žaizdą, ramstydamas sienas įėjo į namus, nieko nelaukęs patraukė virtuvės link ir atsitraukęs kėdę, ant jos sudribo,-Astrid, vaistinėlę,-pro skausmus, per sukąstus dantis kone išrėkė, taip pajausdamas tik dar didesnį maudimą. Šiek tiek patraukęs delną nuo žaizdos, pažvelgė į didžiulę kraujo dėmę ant baltų marškinėlių. Per juos nebuvo galima nieko matyti, išskyrus medžiagoje esančią skylę ir kraują, tačiau Federico žinojo, jog po šūvio, kulka liko viduje, tad neliks kitos išeities, kaip ją išsitraukti.
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 9 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 9 EmptyWed Jan 29, 2020 9:29 am



Išties – planuok kiek nori, o viskas pasibaigs taip, kaip... na, niekas net nežino. Tikintieji kaltintų Dieva, kiti – likimą, o Caroline, jeigu žinotų, kas jos laukia vos po kelių akimirkų, greičiausiai, kad pradėtų isteriškai juoktis negalėdama atsistebėti gyvenimo atsitiktinumais. Ausis pasiekia į kiemą įsukančios mašinos garsas, o šviesiaplaukė it įgelta pašoka ir išjungia televizorių. Akys sublizga pažvelgus į greta ant sofos padėtą lapą su tyrimų rezultatais, tačiau moteris nespėja net atbėgti į koridorių, kur planavo pasikabinti mylimajam ant kaklo ir kuo greičiau ištarti tuos magiškus žodžius. Buvo absoliučiai rami, nors ir santykiai tęsėsi nepilnus keturis mėnesius, tačiau vargu ar egzistavo kažkas kitas, dėl ko Caroline galėtų būti tokia rami – tiesiog žinojo, kad tokios naujienos bus džiugios joms abiems.
Širdis praleidžia porą dūžių, atrodo, net lengvai supykina išgirdus sunkius Isaia žingsnius virtuvės link, suveikia nuojauta. Nespėja pamatyti einančio vyro, tad kvapą gniaužiantis vaizdas ją pasitinka ik virtuvėje, kol ausis nustelbia skausmo kupinas tamsiaplaukio balsas. Astrid, atrodo, galva net susvaigsta, o kelias akimirkas trukęs sąstingis išduoda absoliučią šoko būseną, kurioje dabar yra. It per miglą, lyg save stebėtų iš šono, Caroline kone griūdama pripuola prie spintelės, iš kurios ištraukia vaistinėlę. Drebančios rankos vos šią nulaiko, tačiau jau kitą akimirką Astrid grįžta prie vyro su neįtikėtina ramybe veide. Ne, jis jos nepaliks. Viskas bus gerai.
- Meile... – sukužda matydama, kaip, rodos, sulig kiekviena akimirka Isaia veidas vis labiau pabąla. Šoko būsenos surakintas veidas nieko neišduoda, o moteris pati net nesuvokia, iš kur atranda savyje jėgų. Užtikrintai nutraukia nuo Federico kūno megztuką bei marškinėlius, o kūną nudiegia, rodos, fizinis skausmas, išvydus kraujuojančią žaizdą. Iš vaistinėlės ištraukia tvarsčių, dezinfekuojančio skysčio. Absoliučiai nesusivokia, ko dabar imtis. Bandyti stabdyti kraujavimą? Dezinfekuoti žaizdą? Skrandis persisuka kelis kartus, kai moters akys užfiksuoja žaizdoje dar strigusią kulką. Viešpatie, nuo ko pradėti? Astrid daug mačius, daug patyrusi, tačiau niekuomet nemanė, kad atsidurs šitokioj situacijoj, - meile, pažiūrėk į mane... – norėtų bliauti ir rėkti, bet iš kažkur atranda jėgos suimti vyro veidą dviem rankom ir atsukti į save. Baisiausia, kad netekus nemažai kraujo ir vis dar jo netenkant, Isaia žvilgsnis pamažu pradeda blaustis, - ...prašau, žiūrėk į mane. Tyliai kalbėk, sakyk, ką turėčiau daryti. Kaip tau padėti. Neužsimerk, gerai? Tu negali dabar sau to leisti... – papurto galvą. Toks jausmas, kad bet koks ilgesnis Federico užsimerkimas pasibaigs sąmonės netekimu, o tada Astrid jau visai pakriks nervai. Jis negali, tiesiog negali palikti jos.. net nebe jos – jų.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 9 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 9 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 9 EmptyWed Jan 29, 2020 6:56 pm



Iki šiol, Federico nebuvo susimąstęs, jog šitaip gali įvykti, nors puikiai žinojo, kad tokia situacija pasitaikyti gali bet kurią akimirką ir jeigu tik būtų laiku susivokęs, būtų papasakojęs Astrid visą veiksmų seką, ką ir po ko ji turėtų daryti, kaip elgtis, ką pasiruošti ir kas apskritai moters laukia. Isaia savo pažįstamų rate, turėjo gydytoja, kuris tokiais atvejais, metęs visus darbus, skubėdavo pas Federico ir gelbėdavo gyvybę ne tik jam, bet ir jo vyrams, tačiau į kartą, kaip tyčia, važiuodamas namo ir susisiekęs su gydytoju, sužinojo, jog šis išvažiavęs atostogų, grįš tik rytoj, tad iki rytojaus, Federico privalo susitvarkyti ir išgyventi pats. Visa laimė, jog buvo išmokytas, kaip tai padaryti, kelis kartus to buvo prireikę, kai namuose nebuvo, kam pagelbėti, tačiau tuos kartus jis traukė ne kulką, viskas buvo šiek tiek paprasčiau. Astrid pasirodžius su vaistinėle, kurios Isaia ir prašė bei pripuolus prie vyro ir ėmus jį šnekinti, jog šis neprarastų sąmonės, Federico ėmė, kiek įmanoma giliau kvėpuoti, jis negalėjo prarasti sąmonės, antraip Astrid nežinotų, ką daryti ir jai neliktų kitos išeities, kaip kviesti greitąją, o to leisti vyras negalėjo, jam nereikėjo milijono klausimų į kuriuos atsakyti jis negalėtų ir taip sukeltų nemažai įtarimų medikams,-Suleisk nuskausminamuosius,-sunkiai alsuodamas prabilo, žiūrėdamas į Astrid,-Bet nelauk, kol jie suveiks, vaistinėlėj yra ilgas žirklių pavidalo pincetas, aš pats nepajėgsiu, todėl tu turėsi ištraukti kulką,-dusliai kalbėdamas ėmė aiškinti. Žinoma, tarti žodžius buvo beprotiškai sunku, atrodė, kad su kiekvienu išsižiojimu, kažkas peiliais drąskytų jo vidurius. Kelias sekundes patylėjęs ir sukaupęs jėgas, kiek įmanoma giliau įkvėpė,-Kol ištrauksi, nuskausminamieji jau bus suveikę, reikės dezinfekuoti, ten pat yra adata ir sterilūs siūlai, reikės sukabinti atvirą žaizdą, o tuomet užklijuoti didelį pleistrą,-iš paskutinių jėgų viską susakęs, Federico pabandė pasijudinti, norėdamas patogiau įsitaisyti kėdėje, tačiau tik dar stipriau sudūrė žaizdą, kas privertė vyrą suimanuoti iš skausmo ir likti toje pačioje pozicijoje. Nors ir buvo sužeistas, mąstyti sąmoningai galėjo, nujautė, jog viskas, ką jis pasakojo, Astrid atrodė baisiai, tuo labiau, kai greičiausiai moteris niekada gyvenime nebuvo dariusi nieko panašaus, tačiau šiam momentui, neliko kitos išeities, šiuose namuose daugiau nebuvo nieko, kas galėtų Federico padėti. Ir tiesą sakant, baigtys buvo dvi, Astrid padarys viską tinkamai, kaip papasakojo Federico ir sustojus kraujavimui vyras po truputį atsigaus arba viskas pasisuks blogesne linkme ir galiausiai vyras bet kokiu atveju bus išvežtas į ligoninę, nes vargu ar šviesiaplaukė leistų jam numirti, tad Isaia labai tikėjosi, kad moteris puikiai susitvarkys ir pašalinių žmonių neprireiks.
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 9 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 9 EmptyWed Jan 29, 2020 8:36 pm



Atrodo, puikiai suvokė, į ką veliasi. Nekartą netgi su Federico šnekėjo apie įvairias galimybes – apie tai, kad vieną dieną tiesiog gali sulaukti skambučio, kviečiant atpažinti kūną morge. Kad, jeigu pasijustų nejaukiai, įtartų, kad yra sekama – turėtų skambinti Adamui, vyro dešiniąjai rankai. Tikrai, rodos, viską aptarė, išskyrus tai, kas atrodė taip lengvai išvengiama – skambutis gydytojui ir šis jau po pusvalandžio tvarko bet kokias žaizdas. Todėl nieko keisto, kad dabar šviesiaplaukė jaučiasi įmesta į ledinį vandenį, o šaltis sukaustęs kiekvieną kūno ląstelę, tad net menkiausias judesėlis reikalauja velniškai didelių pastangų. Žinoma, ne tokių didelių, kaip kad Isaia. Dėl to Caroline, kaip vėliau stebėsis pati savimi, geba savo baimę ir šoką nustumti į paskutinį planą, o jos prioritetas – pagalba mylimajam.
Įdėmiai klausydamasi kiekvieno vyro tariamo žodžio, Astrid greitais ir tiksliais judesiais susiranda vaistinėlėje viską, ko reikia. Mažą buteliuką su nuskausminamaisiais pasideda šalia, o iš popierinės pakuotės išsitraukia ir švirkštą, ant kurio užmauna kartu supakuotą adatą. Neturi laiko sterilizavimui ir kitiems dalykams, tereikia tikėtis, kad tiesiog blogiau nebus.
- Kvėpuok... ir šnekėk, susimildamas, Federico, - su stebėtina ramybe balse ištaria, tuo pačiu jau sutraukdama vaistus į šviršktą bei įdėmiai stebėdama pabalusį tamsiaplaukio veidą. Laimei, vaistus yra tekę ne kartą leisti, dėl to įgudusiu judesiu susmeigia adatą į raumenį ties pečiu bei suleidusi vaistus, adatą numeta į šoną. Susitvarkys vėliau, - Federico! – garsiau tarsteli mylimojo vardą, pastebėjusi, kad šis lėčiau mirksi, o tuo pačiu iš vaistinėlės išsitraukia ir minėtą pincetą, kurį taip pat išpakuoja iš popierinės pakuotės, vadinasi – sterilus, - prašau, dar truputį pakentėk, meile... gerai? Tuoj viskas pasibaigs... – šneka vargu ar pati tuo tikėdama, tačiau kažkaip reikia išlaikyti vyrą sąmoningą. Vėliau net neprisimins, kaip sugebėjo iš pakankamai gilios žaizdos užtikrintais bei pakankamai greitais judesiais ištraukti kulką. Protas iš atminties ištrins ir žaizdos sterilizavimą, o taip pat ir sukabinimą siūlais, tačiau šią akimirką Caroline viską daro kaip niekad užtikrintai ir nedrebančiomis rankomis, - tuoj, meile... – sukužda, kai eilinį kartą Isaia net suvaitoja iš skausmo nuo jos prisilietimų. Kaip sunku sukelti šitokį skausmą mylimam žmogui, nors ir suvokiant, kad tai daroma tik siekiant padėti, - Federico, žiūrėk į mane! – kūną pamažu apima jau lengva panika stebint, kaip tikrai tamsiaplaukis atsijunginėja, kol Astrid tvarsto žaizdą, tvirtai suspausdama ir siekdama kažkaip apstabdyti kraujavimą, - net nebandai... Federico, net nebandai manęs dabar palikti! – akyse jau pasirodo ir ašaros stebint, kaip tamsiaplaukis pamažu pralaimi kovą, kurioje taip didvyriškai laikėsi visą laiką, kol jam buvo tvarkoma žaizda. Caroline tikrai neįsivaizduoja, ką turės daryti, jeigu jis praras sąmonę... skambinti greitajai? Jokiais būdais...staigiai pašokusi ant kojų, drebančiomis rankomis pripila į stiklinę ledinio vandens iš krano ir pripuolusi prie vyro, švelniai suima jo galvą ir šią prilaikydama, pakelia stiklinę prie perdžiuvusių lūpų, - atsigerk...o tada tvirtai į mane įsikabink ir padėsiu tau atsigulti, gerai? – drebančiu balsu šneka, pamažu ir pati prarasdama tą didvyrišką ramybę. Gal bent taip smegenys gaus kraujo, pakeitus poziciją ir Isaia sugebės išlikti sąmoningas...
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 9 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 9 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 9 EmptyWed Jan 29, 2020 9:11 pm



Federico niekada nebūtų pagalvojęs, kad kada nors gyvenime, Astrid atsidurs tokioje situacijoje ir bus priversta gelbėti vyro gyvybę, kaip niekada nebūtų pamanęs, jog ji bus tokia stipri ir su viskuo susitvarkys taip meistriškai, kaip sugeba tikrai ne kiekvienas. Panašu, kad šviesiaplaukė buvo visiškai pasiruošusi Isaia pasauliui ir greičiausiai, kad po šio vakaro, jos niekas nebegalėtų išgąsdinti ar įbauginti. Nors jeigu atvirai, vyras nebūtų norėjęs, kad šį vakarą tiek jam pačiam, tiek Astrid būtų reikėję ištverti šitiek streso ir ypatingai skausmo, kuris buvo toks nežmoniškas, jog Federico iš tiesų būtų norėjęs atsijungti ir atsibusti, kai viskas bus sutvarkyta, tačiau žinojo, jog jeigu bent akimirkai užmerks akis, viskas gali baigtis blogai.
Federico stengėsi išlikti ramus, išlaikyti tolygų, nors ir šiek tiek trūkčiojantį kvėpavimą, nepaleisti iš akių Astrid, kuri gana greitai vykdė visus Federico nurodymus. Adatos dūris, o tuomet visą kūną kiaurai veriantis skausmas, kai Astrid paėmusi reikiamą įrankį, ėmė kapstytis jo gana gilioje žaizdoje, ieškodama kulkos ir bandydama ją ištraukti. Iš Isaia lūpų, nepaliaujamai, viena po kitos aidėjo skausmo pilna aimana, net keletą kartų vyras riebiai nusikeikė, vienu momentu pajuto, kaip atrodo, jog jėgos ima ir palieka jo kūną, tačiau stengėsi sukaupti visas jėgas, laikyti atmerktas akis ir nepasiduoti anksčiau laiko, būtų sau už tai neatleidęs. Namai buvo pilni Federico garsių šauksmų, o viena ranka įsikibęs į stalo kraštą, vyras taip stipriai jį spaudė, jog vienu metu net trakštelėjo medis, visa laimė, jog nelūžo, nors tikriausiai, kad dabar, būtų visiškai nusispjauti į sulaužytą stalą, galima nupirkti naują. Pagaliau kulkai palikus jo kūną ir Astrid ėmus dezinfekuoti žaizdą, Federico per dantis įkvėpė oro, skaudėjo ne taip, kaip prieš kelias akimirkas, tačiau kai atvirą žaizdą kone degina dezinfekcinis skystis, jausmas tikrai ne pats maloniausias. Visa laimė, jog bent jau siuvant žaizdą, nuskausminamieji buvo bepradedantys veikti, tad tai pakelti buvo šiek tiek lengviau. Su kiekviena sekunde, akys buvo vis sunkesnės ir išlaikyti dėmesį sutelktą į Astrid, darėsi vis sunkiau, tačiau nereikėjo nieko norėti, kai Federico prarado šitiek kraujo, o ir skausmas, kurį jam teko ištverti. Pagaliau Astrid baigus tvarkyti žaizdą ir ją sutvarsčius, Federico pabandė pajudėti, skausmas kol kas nemažėjo, o galūnės buvo lyg nutirpusios, tačiau moteriai atnešus stiklinę su vandeniu, vyras šiek tiek kilstelėjo galvą, praverdamas išdžiūvusias lūpas, atsigerdamas kelis gana godžius gurkšnius. Galbūt vanduo situacijos ir nepataisė, tačiau bent šiek tiek prabudino sąmonę, tad likti budriam buvo lengviau. Viena ranka pasirėmęs į stalą, Isaia lėtai pakilo nuo kėdės, kambarį ir vėl perskrodė skausmo kupinas šūksnis, tačiau jis privalėjo atsikelti, juk Astrid nebuvo galiūnė, jog galėtų jį nuvilkti tik savo jėgomis iki svetainės. Viena ranka apsikabinęs šalia stovėjusią moterį, su jos pagalba, gana lėtai, beveik vilkdamas kojas, nuėjo iki svetainės ir atsisėdęs ant sofos, galiausiai ant jos prigulė, tokioje pozoje ištverti skausmą buvo žymiai lengviau,-Tu šaunuolė, didžiuojuosi tavimi,-kimiu ir kiek dusliu balsu ištarė, žvilgsniu susirasdamas Astrid. 
Back to top Go down


Sponsored content

namas - Page 9 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 9 Empty


Back to top Go down
 

namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 9 of 11Go to page : Previous  1, 2, 3 ... 8, 9, 10, 11  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Federico Morello-