I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
namas - Page 10



 

Share
 

 namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3 ... , 9, 10, 11  Next
AuthorMessage
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 10 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 10 EmptyWed Jan 29, 2020 9:31 pm



Matyt, kad šitokį susiėmimą ir netikėtai puikų tvarkymąsi tokioje situacijoje, galima paaiškinti motinos liūtės instinktu. Atrodo, dabar tikrai net nepamena, kad laukė vyrui pranešti apie po širdimi užgimusį beveik penkių savaičių amžiaus ląstelių gumulėlį, tačiau pasąmoningai jau gynė tą mažą stebuklą nuo skausmo, kurio šis niekuomet nenusipelnė. Gynė nuo galimybės augti tik su motina ir nepažinoti savo tėvo. Dantimis ir nagais kabinosi į situaciją, savyje atrasdama nepaaiškinamą jėgą, užblokavusią bet kokius čia galėjusius sutrukdyti jausmus bei emocijas. Kiekvienas vyro šūktelėjimas, aiktelėjimas ir aimana, kiaurai veria širdį. Kaskart jam pro sukąstus dantis įkvepiant oro ir suvaitojant, Astrid viduje kažkas apsiversdavo. Tiek bandant iškrapštyti kulką, tiek ir siūnant žaizdą, šviesiaplaukė nekartą manė, kad apsivems iš įtampos, o ir toks kiekis kraujo ir žaizda ją tikrai ne per labiausiai teigiamai veikė. Tačiau kiekvieną kartą ji grąžindavo save į vėlyvos popietės apsilankymą klinikoje, išgirsdavo ir vėl gydytojos tariamus „sveikinu – esate jau beveik penktą savaitę nėščia“ ir sugebėdavo susiimti.
It per miglą, lyg iš šono viską matytų, ji nulydi vos paeinantį Federico iki svetainės. Nesuvokia, kaip tokį skausmą kenčiantis vyras dar sugeba ir pats kažkiek pavilkti kojas. Smulki moteris tikrai nebūtų pati jo viena nutempusi iki sofos, greičiausiai, būtų ant grindų paguldžiusi ir tiek, tačiau dabar bent jau buvo įmanoma, nors ir sunku, jį palydėti iki sofos. Tamsiaplaukiui prigulus, Caroline pakiša po jo kojomis kelias pagalvėles, kad kraujas imtų cirkuliuoti deramai ir smegenys jo gautų pakankamai, kad vyras išliktų sąmoningas. Iš jo žvilgsnio jau panašu, kad vaistai pradeda veikti, tačiau Astrid dar nuo to nepasidaro ramu. Į vyro duslią repliką atsako švelniai pabučiuodama jį į kaktą ir nieko nesakius pradingsta virtuvės erdvėje. Papildžiusi šiek tiek nugertą stiklinę vandeniu, Caroline suranda šiaudelį ir grįžta pas Federico.
- Tai tu šaunuolis, meile... puikiai atsilaikei... – sukužda blizgančiomis akimis žvelgdama į vyrą ir duodama jam dar atsigerti. Nori ar nenori – tiek kraujo netekus skysčiai yra būtinybė. Širdis, atrodo, lipa per gerklę, o sumurmėjusi tylų „tuoj“, Astrid greitai sulaksto iki vonios kambario antrame aukšte, kur keletą mažesnių rankšluosčių suvilgo šiltu vandeniu ir nusileidusi žemyn net suvirpa, matydama tokį pabalusį ir net prakaito išmuštą vyrą, gulintį ant sofos, - dar nesimerk, gerai? Dar pabūk su manimi, - virpančiu balsu tarsteli, stengdamasi nuslėpti kūną kaustantį išgąstį. Puikiai suvokia, kad kova dar nebaigta. Atsargiai prisėdusi šalia, labai švelniai ir atsargiai pradeda vienu iš šlapių rankšluosčių valyti vyro kruviną odą nuo pridžiuvusio kraujo, - kada grįžta Kristian? – bando kalbinti vyrą, kad tik šis nenugrimztų į snaudulį, galintį nekaip pasibaigti. Suvokia, kad jeigu gydytojas neatvyko čia ir su viskuo turėjo susitvarkyti Astrid – šis kažkur išvažiavęs iš miesto. Apie bet ką privalu šnekėtis su Federico šią akimirką, Caroline tą suvokia, nors net bijo pakelti dabar akis į jo veidą, atrodo, nebeatsilaikys ir tikrai apsibliaus tokiu atveju. Dėl to susikoncentravusi atsargiai valo Isaia nuo kraujo.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 10 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 10 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 10 EmptyWed Jan 29, 2020 10:01 pm



Nuskausminamieji buvo pradėję veikti dar sėdint virtuvėje, tad su kiekviena papildoma minute, Federico galėjo šiek tiek lengviau atsikvėpti, jausdamas, kaip skausmas po truputį traukiasi, žinoma, naivus jis nebuvo ir suvokė, jog rytoj ryte veikiausiai sunkiai pakils iš lovos, apskritai, diskomfortą ir maudimą jis jaus dar pakankamai ilgai, nepaisant to, jog Kristian'as tinkamai sutvarkys žaizdą, kol viskas užgis, teks nemenkai pasikankinti. Tiesą sakant, šią akimirką, Federico buvo beprotiškai dėkingas ne tik Astrid, bet ir pačiam sau, jog dar prieš kelis mėnesius priėmė sprendimą pakviesti moterį gyventi pas save, jog prisipažino ją mylįs ir apskritai, ji buvo šalia jo, nežinia, ką vyras būtų daręs, jeigu namuose būtų buvęs vienas. Greičiausiai, jog būtų bandęs savarankiškai susitvarkyti, tačiau klausimas, kiek ilgai būtų tai pakėlęs ir kiek būtų buvę šansų, jog jis nebūtų praradęs sąmonės ir galbūt apskritai numiręs nuo per didelio kraujo netekimo ir nežmoniško skausmo, kurį dar labiau keltų pats sau.
Gulėdamas ant sofos, Federico stengėsi, kuo mažiau judėti, nepaisant nuskausminamųjų, kiekvienas judesys buvo nemaloniai juntamas, visgi vaistai nebuvo tokie stiprūs, jog užtikrintų visišką nejautrą,-Viskas gerai, nesigraudink, puikiai padirbėjai ir aš likau gyvas,-pastebėjęs blizgančias Astrid akis, negarsiai ištarė, sugaudamas moters žvilgsnį. Akys vis dar buvo apsiblaususios, tačiau dabar ne tik nuo patirto skausmo, bet ir nuo vaistų, kurie šiek tiek ramino, tačiau bent jau po truputį grįžinėjo sąmonė ir su kiekviena minute buvo vis ramiau, jog jis tikrai neatsijungs. Šviesiaplaukei atnešus dar vandens, Federico lūpomis apžiojo šiaudelį, ištuštindamas daugiau nei pusę stiklinės. Astrid nukulniavus iki virtuvės, Federico žvilgsniu ją sekė iki pat to momento, kol ji dingo už kampo, tačiau žvilgsnis taip ir liko nukreiptas į tą pačią pusę, kol moters siluetas vėl pasirodė ir grįžo į svetainę. Vyras žinojo, kad Astrid niekur nedings, ji negalėtų jo palikti ir prieš kelias minutes tai įrodė, tačiau kažkoks vidinis vyro balsas dėl to nerimavo,-Grįžta rytoj, anksti ryte, užsuks į kliniką, o tuomet iš kart atvažiuos čia,-atsakęs į moters užduotą klausimą tankiau sumirksėjo. Nujautė, jog rytoj vėl iš naujo teks iškęsti skausmus, žinoma, viskas vyks kiek greičiau, kadangi dirbs profesionalus medikas, tačiau tai nė kiek neguodė, tik gaila, kad kitos išeities nebuvo, Isaia negalėjo palikti neapžiūrėtos ir iki galo nesutvarkytos žaizdos, jog vėliau įsimestų, kokia nors infekcija ir viskas pakryptu tik dar blogesne linkme,-Kaip tyčia išvyko atostogų, visa laimė, jog šiandien buvo paskutinė diena,-pratęsdamas kalbą išdėstė, bandydamas stebėti, kaip atsargiai ir kruopščiai, Astrid nuo jo kūno valė kraują drėgnu rankšluosčiu. Galvai nustojus suktis ir pagaliau pradėjus normaliai jausti kojų ir rankų pirštus, Federico atsargiai pasimuistė, alkūnėmis pasiremdamas į sofą ir šiek tiek patraukdamas savo kūną į viršų, iš gulimos pozicijos pakeitė į šiek tiek sėdimą.
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 10 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 10 EmptyWed Jan 29, 2020 10:20 pm



Dar prieš kelias akimirkas buvusios absoliučios ramybės, rodos, kaip nebūta. Astrid ir pati negali paaiškinti, iš kur dabar visas tas rankų drebėjimas ir blizgančios akys, juk dar ką tik sugebėjo susiimti vardan mylimojo, vardan naujai užgimusios gyvybės, o dabar rankos jau svyra. Galbūt čia atoslūgis, o su juo ir viskas, ką tas keliolika minučių buvo giliai nustūmus, o galbūt reikia ruoštis dar gerus aštuonis mėnesius besitęsiančias nuotaikų kaitas? Taip... tikrai ne šitaip įsivaizdavo šį vakarą, faktas. Žinoma, suvokė, kad bus ašarų, tik ne tokių. Astrid virpančios rankos vis dar šluosto Isaia skruostą, o kvėpuoti pasidaro net lengviau pastebėjus, kad veidas pamažu atgauna spalvą. Kad ir Kristianas sutvarkys tą žaizdą profesionaliai jau ryt iš ryto, tačiau, greičiausiai, bent dvi savaites Federico nebus visiškai sveikas. O ir ko norėti, kai tokio gilumo šautinė žaizda...
- Ai, neaiškink tu man... – papurto galvą blausiai šyptelėdama bei pagauna tamsias vyro akis giliau įkvėpdama, kad gal dar nepradėtų čia kaip kokios pupos ašaros ristis skruostais, - labai gerai, - palinksi galvą išklausiusi apie Kristiano grįžimą. Na, nieko čia labai gero nėra, tačiau akivaizdu, kad dabar Caroline tikrai nepradės dalintis savo nuogastavimais, kad naktis tai dar ilga ir per ją oi, kiek visko gali nutikti... bet ne, blogiausia nenutiks. Tiesiog negali. Jis jau atgauna spalvą, žvilgsnis net šiek tiek guvesnis. Šviesiaplaukė šią akimirką pasirenka absoliučiai ignoruoti labai realią galimybę, kad neatsargiai verčiantis ant šono, vyrui gali trūkti žaizda, o Astrid jau tiesiog nesugalvotų, kaip dar galima padėti stabdyti kraujavimą... telieka tikėtis, kad Federico pabus protingas ir save pasaugos. Ne taip, kaip dabar, kai jau pradeda muistytis ir bandyt atsisėsti, - nu tu nesvaik, Federico! – rimtai pyktelėjusi numeta į šoną rankšluostį ir įsmeigia piktą žvilgsnį į vyro akis, - tau kuo mažiau judėti reikia, gulėt ir viskas, o ne didvyrį vaidinti... – suraukusi kaktą papurto galvą, - suprantu, kad mažiau skauda, atrodo, jau gali judintis, bet nu tu pagalvok truputį, ką? Tu gi būsi tėvas, o čia dabar jau rauniesi sėdėti, puikiai suvokdamas, kad vaistams veikiant tikrai gali net nepajusdamas sau kažką pasidaryti, juk dabar net menkiausias netikslus judesys gali būti lemtingas, - viską susakiusi tik papurto galvą ir pasikelia nuo sofos, norėdama padėti jam grįžti ir vėl į gulimą poziciją. Nuoširdžiai sunerimusi, o iš to nerimo ir toks susierzinimas kilo, tad po savo tokio auklėjančio monologo tik toliau suraukusi kaktą žvelgia į Federico, laukdama, kol šis atsiguls atgal, o tuo pačiu dar nuo atlošo paima pleduką, norėdama užkloti vyrą. Net nesuvokia, kad jau ir viską aukštyn kojomis verčiančias naujienas atskleidė, nors planavo tai padaryti gal tik rytoj, kai Isaia tikrai geriau jausis.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 10 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 10 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 10 EmptyThu Jan 30, 2020 5:53 am



Federico ausyse jau skambėjo Kristian'o tariami žodžiai su žaizdos sutvarkymo, kaip jis negalėsiąs kurį laiką turėti jokio fizinio krūvio, vadinasi, jog teks atidėti rytinius bėgiojimu, kaip negalės nešioti ir kelti sunkių daiktų, na, Astrid nebuvo labai sunki, bet greičiausiai, jog ir jos nešimas ant rankų įsiskaičiuos į šį sąrašą. Atrodo, kas čia tokio, negi sunku kelis mėnesius tiesiog pabūti ramiai, niekur neskubėti, nevaidinti visagalio ir pilnai sugyti, tačiau kai įpranti daryti daugelį neleistinų dalykų, staiga imti ir save kone visai apriboti, pasidaro beprotiškai sunku. Tačiau vargiai ar bus kita išeitis, Isaia teks susitaikyti su situacija ir šiek tiek prilėtinti savo gyvenimo tempą, kol jo šone atverta žaizda visiškai sugis ir vyras vėl galės grįžti į įprastą rutiną.
Kai Astrid paprašo jai neaiškinti, vos lūpų kampus kilsteli ir Federico, dieve, net ir tokioj situacijoj, moteris išlieka kategoriška ir šiek tiek valdinga, matyt, kad tai buvo tiesiog įaugę į šviesiaplaukės kraują ir net toks šokas šito iš jos negalėtų atimti. Jeigu galėtų, greičiausiai būtų nusijuokęs, tačiau tvardėsi nuo bet kokių aiškesnių emocijų, kad tik kuo mažiau skaudėtų ir, kad kuo mažiau kenktų sau. Vos Isaia pasimuisčius, išgirsti Astrid priekaištai privertė vyrą nurimti,-Man baigia nutirpti sprandas, jeigu padėtum po juo pagalvę, tuomet gulėčiau ramiai ir niekur nesijudinčiau,-vos vos pajudindamas galvą, kad pramankštinti sustabarėjusį sprandą, ištarė. Negalėjo pakęsti paprasto gulėjimo ant nugaros, buvo žiauriai nepatogu, todėl net ir sužalotas, bandė atrasti patogią poziciją, žinoma, ant šono verstis tikrai negalėjo, tad reikėjo ieškoti išeities iš to, ką turėjo ir galėjo šią akimirką,-Astrid, kai žinosiu, kad būsiu tėvas, prižadu, pasisaugosiu labiau nei šį kartą, o iki tol, viskas spės užgyti ir jau po kelių savaičių lipsiu iš lovos sveikas, lyg nieko ir nebūtų buvę,-kilstelėjęs lūpų kampus ir taip šyptelėjęs, Isaia ištarė ir vėl tramdydamas juoką. Taip, Astrid tai nebuvo juokinga, tačiau kai kraujavimas buvo sustabdytas, kulka ištraukta, po truputį grįžinėjo veido spalva, nurimo skausmas ir Isaia jautėsi kiek lengviau, buvo galima ir pajuokauti, toks jis jau buvo, ištvėręs ne vieną sudėtingą situaciją, po kiekvienos iš jų išgyvenęs ir galbūt dar ne kartą atsidurs tokioje situacijoje, tiesiog toks buvo jo gyvenimas, niekada negalėjai žinoti, už kokio kampo tavęs lauks su ginklu, peiliu ar dar kokiu velniu. Federico žodžių apie vaiką net nepriėmė rimtai, žinojo, kad vieną dieną tikrai juo bus ir tikrai norėtų būti, visgi kai tyliai jo sąskaitoje kapsėjo trisdešimt vieneri, reikėjo rimtai apie tai susimąstyti, o galimybę tam turėjo puikią, mylima moteris šalia, tad tikrai būtų verta pagalvoti apie vaiką. Bet galbūt tokias mintis vyras atidėliojo ne be reikalo, nesinorėjo atvesti vaiko į tokią aplinką, kokioje dabar jiedu su Astrid gyveno, nenorėjo jo gyvybės statyti į pavojų ir rizikuoti savo paties šeima.  
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 10 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 10 EmptyThu Jan 30, 2020 7:44 am



Na, kad ir koks maksimalistas vyras bebūtų, kad ir kaip jau jam į kraują būtų įaugęs rytinis prasibėgimas, o savo moterį jam pernešt iš vieno kambario į kitą jau buvo tapę didžiu pasilinksminimu (kur jau nesijuoksi, kai šviesiaplaukė bejėgiškai muistosi, bando pykti, bet galiausiai tiesiog saldžiai juokiasi ir pati). Tačiau Astrid žino, kad dabar tikrai tiek, kiek įmanoma, dirbs iš namų, rūpinsis mylimu vyru ir stebės, kad šis laikytųsi daktaro nurodymų. Nes, dievaži, dabar Federico kaip niekad negali jos palikti, išeiti, pasitraukti. Tik ne dabar.
- Taip taip... tuoj.. – šiek tiek išsiblaškius tarsteli. Beveik visas pagalvėles buvo sukrovusi vyrui po kojomis, kad kraujas to pasekoje sėkmingai cirkuliuotų kūnu, tad prisireikia greitai sulakstyti iki pirmo aukšto svečių kambario ir iš jo neužilgo moteris atneša minkštutėlę pagalvę, kurią rūpestingai ir atsargiai pakiša Isaia po galvą, dar šiek tiek papurena, kad tik vyrui būtų kiek įmanoma patogu. „Kai žinosiu, kad būsiu tėvas“... šie žodžiai bent keletą kartų nuaidi moters galvoje, o blizgančios akys ima lakstyti nuo įmautės su tyrimų rezultatais, nukritusios ant žemės, iki Federico akių. Jos akys prisikaupia ašarų dar daugiau, o viena išdavikė jau iš lėto ir nurieda skruostu. Taip, vyras šneka logiškai ir, įprastai, Caroline jau nieko ir nebesakytų, anaiptol, bandytų nukreipti temą, sugalvoti, kaip dar gali palengvinti gyvenimą šiuo metu savo mylimajam, o galiausiai jau imtų planuoti, kaip apsunkusį nuo stiprių nuskausminamųjų kūną reikės išjudinti ir padėti šiam pasiekti miegamąjį, - meile... – tyliai sukužda giliau įkvėpdama ir bandydama rinkti žodžius. Na, akivaizdu, kad leptelėjo paskubėtai, tačiau apsimetinėti, kad šitoks džiugus faktas neegzistuoja – paprasčiausiai neįmanoma. Gal ir būtų protinga tai pasakyti, kai jau Isaia jausis bent kažkiek geriau, gal rytoj, kai Kristianas jau bus sutvarkęs žaizdą, tačiau moteris tiesiog negali to laikytis tik sau pati viena, - visų pirma – prisiekiu, jeigu bandysi kažkaip neatsargiai sujudėti ar dar kokią nesąmonę padaryti – trenksiu taip, kad atjungsiu ir veltui bus tie mano prieš tai bandymai išlaikyti tave sąmoningą, - atrodytų, rimtai ir perspėjančiai viską susako, tačiau menkos šypsenėlės veide nuslėpti neišeina, - sakei, kad kai žinosi, jog būsi tėvas – pasisaugosi kur kas labiau nei šį kartą? – atsargiai dėlioja žodžius, o balsas jau ir lūžinėti šiek tiek pradeda. Drebančiais pirštais suima Isaia kairę ranką, kad dešinio šono netyčia nekliudytų, ir šią kilstelėjusi lūpomis brūkšteli per krumplius, - buvau šiandien pas gydytoją... – sukužda jau pasidavusi, kad skruostais ritasi ašaros, - jau beveik penkias savaites sau po širdimi nešioju mudviejų stebuklą... – ties tais žodžiais ir užsikerta, ir uždeda rankose laikytą Federico delną ant savo kol kas visiškai plokščio pilvuko. Sukūkčiojus, ant Astrid veido pasirodo šypsena. Laimės ašaros, sumišusios su ką tik išgyventu absoliučiu išgąsčiu ir panika... puikus derinys.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 10 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 10 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 10 EmptyThu Jan 30, 2020 8:49 am



Astrid tikrai mokėjo valdyti situaciją ir be jos akylo žvilgsnio ir pastabumo, Federico nebūtų galėjęs net pakrutėti, bet galbūt ir gerai, jam tikrai to reikėjo, antraip jau būtų pradėjęs muistytis, kurti rytojaus darbus ir galbūt net būtų kilęs nuo sofos, ko dabar daryti tikrai nereikėjo. Didvyrio gal ir nevaidino, tačiau visad į situaciją žiūrėdavo, kiek paprasčiau nei ji būdavo iš tikro ir neretai, taip prisidarydavo tik dar daugiau problemų, o šiam kartui, jų ir taip buvo pakankamai. Per kambarį nuaidėjo Federico telefono skambučio garsas, sklindantis iš virtuvės, kur buvo padėtas megztinis su kuriuo vyras grįžo namo,-Mažyt...galėtum?,-pažvelgęs į Astrid paklausė, tiesą sakant, buvo nepatogu šitaip varinėti Astrid - padėk pagalvę, kurios moteris lėkė paimti iš svečių kambario, atnešk telefoną, kuris skambėjo virtuvėje, būdamas vienas, Isaia būtų kėlęsis ir ėjęs pasiimti pats, tačiau žinojo, jog to daryti jam neleis Astrid ir galiausiai vis tiek eis pati. Greičiausiai, jog jam skambino Kristian'as, norėdamas pasiteirauti ar jis dar gyvas ir ar viskas pavyko, nors, tiesą sakant, su skambučiu šis akivaizdžiai uždelsė, turėjo skambinti anksčiau. Tačiau buvo aišku, kodėl, Kristian'as žinojo, jog Fedrico namuose ne vienas, žinojo, jog šalia jis turi moterį, kuri jam pagelbės klausydama Isaia nurodymų ir akivaizdu, jis nė sekundės neklydo.
Astrid pagrasinus, jog ji jam nemenkai vožtelės, jeigu vyras bent pamėgins sujudėti, Federico negarsiai nusijuokė, šiek tiek suraukdamas antakius, kai tą pačią akimirką sudiegė šoną, buvo spėjęs primiršti, kad juoktis negali, tačiau, kai šviesiaplaukė suėmė jo ranką ir ėmė kalbėti, vyras įdėmiau sukluso, nelabai nutuokė, ką ji žada pasakyti ir ką turėjo reikšti toks jos elgesys, bet negi pasakys, ką nors blogo? Negi kažkas atsitiko? Lūžinėjantis Astrid balsas, vis labiau raustančios ir drėkstančios akys, o galiausiai ir skruostu ėmusi riedėti ašara išdavė, jog tikrai kažkas ne taip, kažkas moterį neramina, o gal ją kažkas nuskriaudė. Kai Federico delnas atsidūrė ant plokščio Astrid pilvo, o jos lūpos lėtai ėmė sakyti žodžius apie penktą savaitę skaičiuojantį nėštumą, Isaia akimirkai net pamiršo, kaip reikia kvėpuoti. Širdis ėmė daužytis, kaip pašėlusi, akys nepaliaujamai lakstė tai prie Astrid nuo ašarų sudrėkusių akių, tai prie jos pilvo ant kurio buvo uždėta Federico ranka, atvirai, vyras net nenutuokė, kaip dabar turėtų reaguoti, buvo taip neplanuota, taip netikėta, kad akimirkai Isaia visiškai neteko žado,-Tu tikrai laukiesi?,-tyliu balsu, sugavęs moters žvilgsnį paklausė, taip lyg norėdamas pasitikrinti, jog išgirdo teisingai, jog jam nepasigirdo ir tai nebuvo tik jo pasąmonės kūrinys. 
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 10 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 10 EmptyThu Jan 30, 2020 9:04 am



Gal ir gerai, kad Isaia nesugalvojo pasidalinti savo nerimu su moterimi dėl tokio jos neva varinėjimo. Dėl Dievo meilės, jis ką tik įgriuvo į namus su strigusia kulka šone ir dar dabar jaučiasi nejaukiai, kad prašo savo mylimosios pagalbos? Apie ką čia kalba eina... Astrid net prašoma nenustotų juo dabar rūpintis. Vargu, ar apskritai naktį užmigs, ar nepraleis jos visos skaičiuodama kiekvieną mylimojo įkvėpimą, stebėdama krustelėjimą ir nerimaudama, kad tik žaizda netrūktų. Tikrai, jeigu tik tamsiaplaukis būtų bandęs čia krutintis ir bandyt pasiimti telefoną iš virtuvės pats – tikrai moteris jį atjungtų, nu kas čia per bajeriai? Linktelėjusi galvą ji greitu žingsniu nueina iki virtuvės, kur kūnas net nusipurto pamačius nutiškusį kraują ant grindų, kėdės, aplinkui išmėtytas pakuotes nuo švirkšto, pinceto... akimirką pasirodo, kad atpils savo pavakarius, tačiau greitai susiėmusi pagriebia telefoną nuo stalo ir nespėja nunešti jo atgal į svetainę, kai skambutis nutyla.
- Kristianas skambino... nori perskambinti? Ar man tiesiog parašyti jam žinutę? – švelniai pasiteirauja, vėl atsargiai prisėsdama ant sofos krašto, greta vyro.
Stebi įsitempusį vyrą, kuris nerimastingai laukia prabylančios moters. Mato jo lakstančias akis, atrodo, girdi per gerklę bandančią lauk išlipti širdį, kol tarp judviejų įsivyrauja tyla. Tamsiaplaukis dar akivaizdžiai bando suprasti, kas vyksta, kas ką tik buvo garsiai ištarta. Jo delnas, priglaustas prie plokščio pilvuko, dar net nekrusteli. Astrid suvokia, kokią naujieną užmetė vyrui ant galvos, tačiau tikrai negalėjo pakentėti ir nutylėti šitokio dalyko. Ypatingai, kai naujiena yra lygiai tiek netikėta bei džiuginanti, kiek ir gąsdinanti. Faktas, kad prieš vos daugiau negu penkerius metus pasiektas dugnas su įvairiausiomis tabletėmis ir miltukais, paliko negrįžtamus pakitimus organizme. Caroline kaip dabar pamena vieną iš vėlyvo vakarų pokalbių su Federico, kurio metu ji su ašaromis akyse pasidalino gydytojų perspėjimais, kad tapti motina ji neturėtų vilčių. Tuomet Isaia ją tik tvirtai apkabino, pradėjo šnekėti apie įvaikinimą ir kitus būdus sukurti šeimą. Tik slapčiausiose svajonėse Astrid dar galėjo tikėtis iš gydytojos išgirsti apie nėštumą, kol kas, panašu, be jokių sunkumų.
- Taip, meile... – sukužda atbula ranka nusišluostydama ašaras bei susijuokia iš laimės, netelpančios krūtinėje, - dėl to ir turi dabar elgtis ypatingai atsargiai, nes tavęs reikia nebe tik man vienai...mums tavęs reikia, - stipriau suspaudžia Federico ranką, kurią dar laiko sau ant pilvo. Žibančios akys laksto vyro veidu, o širdis netelpa krūtinėje. Svajojo apie tokią akimirką, žinoma, kitomis aplinkybėmis, bet jau netgi buvo susitaikiusi, kad galbūt ir nesulauks šito niekada. Štai, kaip viskas netikėtai gali pasisukti...
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 10 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 10 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 10 EmptyFri Jan 31, 2020 8:30 am



Astrid nuskubėjus į virtuvę paimti skambančio telefono, Federico kilstelėjo vieną ranką, pasitrindamas pirštais akis, stengėsi išlikti ramus, stengėsi apie nieką negalvoti ir tiesiog pailsėti, tačiau, kad ir kaip bebūtų, jo galvoje jau kūrėsi planas, kaip sutvarkyti reikalus su susišaudymą sukėlusiais žmonėmis, negalėjo visko taip palikti, lyg niekur nieko, bet tuo pačiu, negalėjo savo vyrų statyti į pavojų ir suorganizuoti dar vieną užpuolimą, tik šį kart inicijuotą paties, reikėjo rasti kažkokį būdą, kaip protingai viską sutvarkyti, jog daugiau tie žmonės nebekeltų pavojaus jo darbui ir nesugalvotų dar kartą pasikesinti į Isaia krovinį. Šviesiaplaukei grįžus į kambarį su nutilusiu telefonu ir pranešus, kad skambino Kristian'as, Federico nežymiai linktelėjo, taip ir žinojo,-Parašyk jam žinutę, kad viskas kontroliuojama ir aš gyvas,-nežymiai kilstelėjęs lūpų kampus, pažvelgė į Astrid, prisėdusią šalia. Kristian'as buvo spėjęs susipažinti su Astrid, tad žinojo, jog šiuo klausimu, vyras nuo moters paslapčių neturi, nors vargu ar šiam momentui apskritai Federico turėjo, kokių nors paslapčių.
Suvokti faktą, jog Federico bus tėvu ir Astrid po širdimi auga jų dviejų kūrinys, jų dviejų meilės vaisius, buvo nežmoniškai sunku, bet tikrai ne dėl to, jog Isaia nenorėjo vaiko, kaip tik, jis labai norėjo sukurti pilnavertę šeimą ir su Astrid susilaukti palikuonių. Tačiau paskutinį kartą, kai jiedu šnekėjo, galimybė turėti savo vaiką, buvo beveik lygi nuliui, tai Astrid konstatavo gydytojai dėl jos ankstesnio gyvenimo būdo, buvo aiškiai išdėstyta, jog moteris niekada negalės pastoti. Žinoma, išeičių buvo, jiedu galėjo įsivaikinti ar sugalvoti dar kitokį būdą, kurį Isaia ne kartą aptarinėjo su šviesiaplauke, kai ši prarasdavo bet kokią viltį. Tačiau kai staiga išgirsti faktą, jog įvyko tai, kas buvo veik neįmanoma, tą sekundę, tiesiogine to žodžio prasme sprogsta smegenys,-Aš būsiu tėvas,-kone pašnibždomis ištarė, o vyro veide nevalingai atsirado plati šypsena, iš šios dienos, tai buvo pati gražiausia akimirka, apie kokią dar prieš kelias dienas, Federico galėjo tik pasvajoti. Šiek tiek pajudinęs ranką, vyras paglostė, kol kas plokščią Astrid pilvuką, akimis stebėdamas savo ranką, kol galiausiai delnu nuslydęs ant moters liemens, lengvai truktelėjo ją į save, taip duodamas ženklą, jog jis nori, kad Caroline prigultų šalia, sofa buvo plati, tad tai padaryti nebuvo problemų,-Bet kaip tai įmanoma, juk tau sakė, kad to niekada negalės būti?,-pasukęs galvą šonu, jog galėtų matyti šviesiaplaukės nuo ašarų tapusias tik dar žydresnes akis, pasiteiravo, nežymiai kilstelėdamas antakius. Jam buvo įdomu, juk turėjo tam būti kažkokia pateisinama ir logiška priežastis.
Back to top Go down
Astrid Caroline Berglin

Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Priority : she had a galaxy in her eyes; an universe in her mind.
Posts : 513
Location : Paris doesn't apologise for shining so bright.
Accounts : lefevre; atchison
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.
Astrid Caroline Berglin

namas - Page 10 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 10 EmptyFri Jan 31, 2020 8:49 am



Dusliam Federico balsui tik pritarus idėjai dėl žinutės parašymo, Astrid padeda vyro telefoną ant staliuko, nuo kurio paima ir savąjį, čia paliktą dar prieš vyrui grįžtant namo. Turėjo jau nuo seno įsivedusi ir pas save Kristiano numerį, jeigu netyčia nutiktų tokia ar panaši situacija į dabartinę. Žinoma, laisvai galėjo atrašyti ir iš Isaia telefono, tačiau vengdavo klausti jo užrakto kodo, jeigu tai nebūdavo būtina. Pasitikėjo vyru ir norėjo, kad šis tai suvoktų. Yra begalė porų, žinančių vienas kito užrakto kodus, prisijungimų slaptažodžius, tačiau Caroline suvokimu, tuomet jau atsiranda labai plonytė riba, kurią lengvą peržengti ir menkiausio įtarimo paskatintai imti šniukštinėti privačias žinutes ar laiškus. To Berglin niekuomet nedarė ir nenori net pagalvoti, kad galėtų daryti. Dėl to greitai suspaudžia žinutę Kristianui iš savo telefono, nuramindama, kad situacija jau valdoma ir jis yra labai laukiamas rytoj iš ryto šiuose namuose.
Padėjusi telefoną atgal ant staliuko, moteris savo dėmesį ir vėl sukoncentruoja tik ties juo. Žmogumi, dėl kurio galvą padėtų. Stebi, kaip jis bando susivokti, mato jo absoliutų sutrikimą ir bandymą susigaudyti, o galiausiai ausis pasiekia, turbūt, gražiausi žodžiai iš mylimo vyro lūpų. Po jų skruostais vėl ima riedėti ašaros, nevalingai, kad ir kaip bandytų dabar Caroline susiimti, bet tokioje situacijoje, dar po šitokių išgyvenimų... na, nieko keisto, kad emocijos paima viršų. Po galais, jiedu bus tėvai... Labai atsargiai prigula šalia vyro, dar pasidžiaugdama, kad jį paguldė ant sofos taip, kad sužeistas šonas buvo atsuktas į atlošą, tad pernelyg nesibaimindama, bet vis tiek labai atsargiai, prigula šalia jo. Sukūkčiojusi įsikniaubia trumpam veidu į šiltą vyro krūtinę ir nežymiai gūžteli pečiais.
- Nežinau... man sakė, kad niekada nesitikėčiau, nes vilčių tam beveik nėra, - tyliai sukužda, - bet stebuklai vyksta... – nusišypso atsargiai uždėdama ranką ant vyro krūtinės. Nutyli dabar faktą, kad gydytoja ne kartą akcentavo, jog laukia tikrai sudėtingas nėštumas ir reikės ypatingai saugotis, norint, kad viskas pasibaigtų sėkmingai, bet apie tai jiedu dar spės pasišnekėti. Dabar tesinori bent kelias akimirkas negalvoti apie nieką, kas skaudintų ar liūdintų bei palikti vietos tik šitam stebuklui, - tu būsi tėtis, Federico... – sukužda, pagavusi vyro žvilgsnį ir blizgančiomis akimis laksto po jo veidą, prieš atsargiai ir švelniai prisiliesdama lūpomis prie jam priklausančių.
Back to top Go down
Federico Isaia Morello

Posts : 142
namas - Page 10 Qr9n8zx
Federico Isaia Morello

namas - Page 10 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 10 EmptyFri Jan 31, 2020 3:21 pm



Federico telefonas turėjo kodą dėl darbinių dalykų, tiesiog nesinorėjo, jog netyčia, kur nors ne vietoje padėtas telefonas pakliūtų į neteisingų žmonių rankas ir pavyzdžiui būtų nutekinta svarbi informacija, kurią žinoti turi tik Isaia. Tad šiuo atveju, nuo Astrid jis nelabai ir turėjo ką slėpti, paskutiniu metu moteris žinojo beveik viską, kone kiekvieną vyro žingsnį, žmogų su kuriuo jis susitinka, su darbu susijusius dalykus, matyt, kad anksčiau, gyvendamas vienas, nejautė poreikio kažkam visko pasakoti ir su kažkuo dalintis savo sėkmėm ir nusivylimais, bet kai jo gyvenime labai rimtai atsirado Caroline, daug kas pasikeitė, įskaitant ir tai, jog Isaia nustojo turėti nuo moters paslapčių, bent jau kol kas, visgi po paskutinio didelio barnio, vyras apskritai stengėsi išvengti bet kokių audringų scenų. Tačiau, jeigu atvirai, vyras buvo dėkingas Astrid, jog ši be reikalo nelandžiojo į jo telefoną, nebandė ieškoti, kokių nors kabliukų ar kažko panašaus, tai tik rodė, jog moteris juo pasitiki, o tai buvo svarbiausia. Isaia taip pat ja pasitikėjo, kitaip ir negalėjo būti.
Astrid supratus jo norą ir prigulus šalia, Federico lengviau atsikvėpė, šiuo metu, šalia savęs jis turėjo viską, ko galėjo norėti. Tikriausiai, kad prireiks laiko, kol vyras susigyvens su mintimi, jog taps tėčiu ir tikriausiai, kad iki galo to nesuvoks tol, kol Astrid pilvukas nepradės didėti, kol jiedu nepradės rūpintis reikalingais daiktais, kol Astrid hormonai neims krėsti šunybių ir kankinti Federico, tačiau vyras buvo pasiryžęs susitaikyti ir ištverti viską, kad ir kaip blogai būtų, apskritai, dėl Astrid, jis paguldytų savo galvą, parduotų sielą velniui ir padarytų pačius beprotiškiausius dalykus, kad tik moteris jaustųsi laiminga ir mylima,-Bet tau tai sakė dar iki manęs, taip?,-tikslindamas faktus pasiteirauja, visgi pamena tą vakarą, kai jiedu visiškai netikėtai ėmė kalbėti apie vaikus ir Astrid prasitarė, jog dar anksčiau, gydytojai ją perspėjo, kad tokia galimybė, deja, bet neįmanoma,-Manau, kad aš žinau šito stebuklo atsakymą, tiesiog reikėjo surasti tinkamą partnerį,-galiausiai išdėstęs savo filosofijas, vyras sugavo artėjančias Astrid lūpas, pratęsdamas švelnų ir atsargų bučinį. Galbūt Isaia filosofavimai skambėjo, kaip didžiausi niekalai, tačiau dabar vyro viduje dėjosi tokie žodžiais nenusakomi jausmai. Vienu metu jis beprotiškai džiaugėsi, jog Astrid po širdimi nešioja naują jų abiejų sukurtą gyvybę, tačiau tuo pačiu metu širdis plazdėjo ir baimės, kaip viskas klostysis toliau, bet, kad ir kaip bebūtų, Isaia buvo laimingas, laimingas, jog po tiek metų, jo gyvenimas keliauja geresne linkme nei jis kada nors galėjo tikėtis.
Back to top Go down


Sponsored content

namas - Page 10 Empty
PostSubject: Re: namas   namas - Page 10 Empty


Back to top Go down
 

namas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 10 of 11Go to page : Previous  1, 2, 3 ... , 9, 10, 11  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Federico Morello-