I'd walk through fire for you
Just let me adore you.
Loftas



 

Share
 

 Loftas

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Genevieve de Funès

Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Credit : beautifulchaos/maliblue
Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Genevieve de Funès

Loftas Empty
PostSubject: Loftas   Loftas EmptySat Feb 15, 2020 7:54 pm


loft:
 
Back to top Go down
Genevieve de Funès

Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Credit : beautifulchaos/maliblue
Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Genevieve de Funès

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptySat Feb 15, 2020 9:33 pm



Naujų namų jausmą galvoje Žaneviva sulygino su naujų rūbų nusipirkimo jausmu, tik tą jausmą kelias dešimtis kartų padaugino. Mergina vis vaikščiojo iš vieno kampo į kitą, braukė ranka per stalviršius, medžiagų atlasus. Nerado sau vietos, viduje vis jautė euforiją, dėl tokio gyvenimo atnaujinimo.
Bevaikščiodama, iš vieno kampo į kitą, mergina stabtelėjo prie knygų lentynos. Na, lentynoje nebuvo daug knygų. Taip pat, didžioji dalis tų knygų buvo senai perskaitytos. Knygos buvusios tose lentynose buvo pačios mylimiausios, primenančios kažkokius gyvenimo epizodus. Priešais lentyną mergina stovėjo ranką padėjusi sau ant klubo, visą kūno svorį permetųsi ant kairės kojos, akimis ieškojo knygų, kurių perskaitymo kartai dar nesiekė dešimties, radusi, perdėjo į kitą lentyną. Merginą erzino, kad kol kas knygos buvo sudėtos belenkaip, nes Ženeviva buvo pedantė, kas liečia knygas, jos turi būti išdėliotos tam tikra tvarka. Vienose lentynosi turėjo būti labiausiai emociškai palietusios knygos, kitose močiutės rekomenduotos, kitose, Žanevivos nuomone pačios meistriškiausios, kitose knygos, kurias rekomenduotų kitiems perskaityti ir tt. Dabar labiausiai jai knietėjo sudėti tas svarbias knygas, kurios buvo skaitytos mažiausiai kartų. Dažniausiai tos knygos būdavo jai labai svarbios, o jų daug kartų neskaitė, nes jos ją taip smarkiai paliesdavo emociškai, įsiskverbdavo taip stipriai į jos sielą, nepalikdavo jos ramybėje ilgą laiką. Pirštais braukdama per knygų nugarėles sustojo ties Anos Frank dienoraščiu, šią knygą pirmą kartą skaitė dar trindama mokyklos suolą, iki dabar atsimena, kaip kukčiojo perskaičiusi šią knygą. Šią knygą sukeitė su meistriškuoju Bulgakovo šedevru, nes kažkodėl ta knyga buvo atsidūrusi merginos emocionaliųjų knygų lentynoje.
Sulenkusi ranką Žaneviva žvilgtelėjo į savo laikrodį, pasižiūrėti kiek valandų. Pamačiusi brūkšnelius ir rodyklę, prie brūkšnelio rodančio beveik jau tą laiką, kuris reiškė, kad neužilgo pas merginą ateis svečių. Žaneviva laukė savo bičiulio Marko. Jie buvo tokie skirtingi, kad buvo net keista, kaip jie gali sutarti. Visiškai iš skirtingų planetų. Tikriausiai ji Marką mėgo, nes puikiai suprato, kad jeigu jos močiutė ir Markas susitiktų, užgimtu arši, intelektuali diskusija, o Žaneviva tikriausiai liktų užmiršta nuošalyje. Arba tiesiog, kad kažkokia charakterio savybė tiek močiutės, tiek Marko buvo panaši. Pavyzdžiui, Žaneviva buvo beveik šimtu procentų įsitikinusi, kad Marko, kaip ir jos močiutės, loftas nesužavės.
Išgirdusi melodingai skambų durų skambutį, mergina lengvu žingsniu nuėjo prie durų. Žvilgtelėjo pro duryse esančią akutę ir atidarė duris bičiuliui.
Back to top Go down
Mark Arkadij Kadnikov

Monsters are real and ghost are real too. They live inside us and sometimes they win.
Credit : beautifulchaos/starboy/maliblue
Monsters are real and ghost are real too. They live inside us and sometimes they win.
Mark Arkadij Kadnikov

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyMon Feb 17, 2020 5:07 pm



Šiandien Markas kone visą dieną tūnojo užsidaręs namuose darbo kambaryje – turėjo susitikimą su buvusiais Viktoro klientais. Pastarieji savaime perėjo Markui, nes vaikinas kartas nuo karto pakuruodavo dalį dėdės verslo reikalų. Tie, su kuriais susitiko, užsuko paprašyti ne blizgančių akmenukų už mažesnę kainą negu ji yra oficialioje rinkoje. Vyrai jaunesniajam Kadnikovui pasakojo, kokie platūs keliai atsivertų, jeigu jis su broliu orientuotųsi į kitus reikalus, o ne akmenukų perpardavinėjimus ir jų pasiskolinimus be grąžinimo. Žinoma, reikia pritarti, kad su Artiomo gabumais tuštėtų ne tik rusams neįtikusių turčių sąskaitos, bet ir, prisiminus Marko ryšius gimtinėje, Kadnikovai galėtų sėkmingai daryti įtaką vietos ir aukštesniems politikams, ko reikia VIktoro pasekėjams. Kadnikovas pasiūlymo neatsisakė, sakė pagalvosiąs. Kada nors, prie progos, kuri tikriausiai bus ne po susitikimo su pažįstamais iš Maskvos. Prižadėjo, kad vakarop užsuks pas Genevieve – apžiūrėti jos naujojo lofto, priminti feminizmo apraiškų susilaukusį pasiūlymo perstumti sofą prie kitos sienos ir būtinai padiskutuoti apie tai, dėl ko abu nesutaria. Keistoka, kad per pirmąjį susidūrimą vienas kitam negailėję kandžių replikų, jiedu sugebėjo tam neskirti pernelyg daug dėmesio ir tapti draugais. Pažįstamų barjerą mergina sugebėjo perlipti, laikas parodys, kaip sėkmingai laipios per kitas karteles. Kadnikovas nededa jokių vilčių ateičiai, jis įpratęs plaukti pasroviui. Jeigu įnoringoji Genevieve sugalvos ir vėl dėl ko nors papurkštauti, tai tebūnie. Juk Markizas nesižemina net ir tada, kai reikia įtikti savajai damai. Gūžtelės pečiais ir tepasakys, kad pati kalta.
Pavėluoja labai mandagiai, tik keliolika minučių. Sutartu laiku tik išsukinėja automobilį iš namų kiemo, o dar buvo žadėjęs sustoti kepyklėlėje. Nemėgsta į svečius, kad ir kokie jie bebūtų, užsukti tuščiomis. Smūgių kumščiais ir metaliniu strypu šį kartą neatsinešė, vietoj to pasirinko uogų tartaletę ir cinamonu bei karamele kvepiančias bandeles. Prieš nuspausdamas durų skambutį pats sau šyptelėja. Grįžęs iš Maskvos po to, kai sužinojo, kur iš tikro pradingęs Viktoras, nelabai turėjo noro su kuo nors susitikti, tuo labiau nesivėlė į naujas pažintis. De Funes pati to nežinodama išplėšė Kadnikovą iš atsiskyrėliškos vienumos ir prisidėjo prie Artiomo priminimų, kad pasaulis nesisuka vien tik apie kerštą dėl dėdės mirties.
– Bonjour,– pasisveikina su ryškiai girdimu slavišku akcento ir šyptelėja. Tyčia nesimoko prancūzų kalbos, bent pagrindų, nes nenori iš principo ir dėl kvailai skambančio akcento. Kalbėdamas anglų kalba retsykiais užgaudo, kaip keistai lūžta balsiai, užteks ir tiek. Pakvietimo užeiti nelaukia, ir be to jaučiasi laukiamas. Prieškambaryje iš įpročio žvilgtelėja į veidrodį tikrindamas ar neišsitaršė viena kita plaukų sruoga.
Back to top Go down
Genevieve de Funès

Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Credit : beautifulchaos/maliblue
Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Genevieve de Funès

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyFri Feb 21, 2020 10:53 pm



Tai buvo pirmas svečias, be jos močiutės ir mamos, net tėtis merginos dar nematė jos naujos gyvenamosios vietos, kuris greitai įžengs pro jos lofto slenkstį. Mergina šiek tiek jaudinosi. Žanevivą gązdino galima Marko reakcija. Ji baiminosi, kad jos nauji namai neįtiks Marko skoniui. Žaneviva labai atsakingai galvojo apie savo naujus namus, atsakingai rinkosi baldus, spalvų kompoziciją. Daug dėmesio skyrė kuriamai atmosferai, nes nuosavus namus kiekvienais metais, tik atsibodus, neperkūrinėsi. Tad šis loftas buvo Žanevivos kūrinys, jos formuotas ir lypdytas, tarsi vaikas, kurio, ji mano, niekada neturėsianti. Tad, savaime suprantama, kad būtų labia jautriai reagavusi į kritiką. Jos idealistiška siela būtų sunkiai pakėlusi tokį skaudulį. Tad šiek tiek drebančia ranka atidarė duris, galvoje apmąstydama visas įmanomas žodžių kombinacijas, kuriomis galėtų atmuštį kritiką.
-Labas, Markai,- švelniu balsu pasisveikino mergina. Išlaikydama ištemptas lūpas, taip formuodama lengvą šypsnį. Ir pasitraukia nuo durų, ranka lengvai mostelėdama draugui, kad įeitų vidun. Merginai ausis rėžė Marko slaviškas akcentas, tad ji nežymiai suraukė antakius, taip pat jautė ironiją, akivaizdų nenorą prisileisti šios kalbos. Žaneviva buvo tolerantiška, kadangi augo jau nebe tokioje nacionalistinėje kartoje. Tačiau tai, kad Markas net nesistengė pralaužti ledų, ją siutino. Tad Žaneviva net nesivargino kalbėti su šiuo vaikinu anglų kalba, kuri būtų suprantama jiems abiems, taip pat laikydamasi principų šnekėjo su juo prancūziškai. O vaikinas su ja, na, kaip jam užplaukdavo tą minutę. Tačiau ji buva atvira naujoms kalboms, tad kruopščiai galvoje sluoksniavo naujus išgirstus rusiškus sakinius iš Marko lūpų.
Kai tik Markas buvo viduje, mergina į jį laukiamai žiūrėjo, sukabinusi savo rankas, kol vaikinas pradės pokalbį, ar bent pasakys pirmus įspūdžius, ką jis mano. Praktiškai, vaikinui neleido net atsikvėpti, normaliai nusiauti batų, jau laukė liaupsų, už gerą jos skonį. Bet pažinodama Marką, labia abejojo, ar jis pagirs Žanevivos skonį. Bent merginos nuomonę, prancūzai vertino minimalizmą, o slavai labiau žavėjosi prabanga, masyvumu, o jos namai buvo itin prancūziški. Taip pat ir tai, kas liečia meną, Žanevivos ir Marko nuomonė smarkiai prasilenkdavo. Nors ir buvo baisu, tačiau labia smalsu, gal tai nepasirodys vaikinui jos loftas jo skonio, bet bent, galbūt, vaikinas susipras, kad jos loftas visgi labia šviesus ir jaukus, tarsi Žanevivos asmenybės veidrodis?
Back to top Go down
Mark Arkadij Kadnikov

Monsters are real and ghost are real too. They live inside us and sometimes they win.
Credit : beautifulchaos/starboy/maliblue
Monsters are real and ghost are real too. They live inside us and sometimes they win.
Mark Arkadij Kadnikov

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyTue Feb 25, 2020 10:18 pm



Kad mergina jaučia pašaipą rusų kalbai, pajuto labai greitai. To net nereikėjo justi, pasimatė pirmojo susidūrimo metu, kai ji savaime suraukė antakius nepatenkinta, kaip Markas taria kažkurį žodį. Nors ji ir stengiasi su vaikinu kalbėti tik prancūzų kalba, šis nevengia įpinti gimtosios ir anglų kalbos žodžių. Juk reikia pristatyti savuosius poligloto sugebėjimus. Jam mažiausiai rūpi, kad Genevieve yra nacionalistinių pažiūrų. Svarbiausia neįžeidinėti, dėl viso kito jie bus pajėgūs susitarti. Markas nėra stereotipinis slavas, kuris neprisileidžia kitų nuomonės ir viską aiškinasi tik kumščiais. Jaunesnysis Kadnikovas yra itin geras taktikas kompromisų kovose. Vienaip ar kitaip vis tiek pasieks savo sumokėdamas ne pačią didžiausią kainą. Veidrodžio atspindys pasirodo tinkamas, todėl plaukų neliečia. Nėra savimyla, bet žino, kokį įspūdį gali daryti išorinis žavesys. Nepatingi tam skirti laiko, tuo labiau, kai yra vienintelis Orlinyj Kamen atstovas plačiajai publikai, nes brolis Artiomas tokio atsakingo vaidmens vengia. Retsykiais tai erzina, bet per dvidešimt penkerius metus spėjo su tuo susigyventi. Žino, kaip apeiti Artiomo intravertiškumą, jei to prisireikia. Po veidrodžio pasisuka į merginą ir pastebi, koks nekantrus yra Genevieve žvilgsnis. Šyptelėja menka tingia šypsenėle ir įduoda kvapnias lauktuves merginai į rankas. Tyčia šiek tiek vilkina laiką iki lofto apžiūros ir verdikto pateikimo. Visų pirma, pats svarbiausias dalykas, kad ir kokiais skoningais baldais būtų apstatytas loftas, niekada jame negyventų. Tokiose erdvėse jaučia papildomos vietos trūkumą, Markui reikia namo, kuriame būtų kad ir tie patys De Funes pasirinkti baldai, bet su žymiai daugiau erdvės. Prieš apžvelgdamas loftą dirstelėja į batus. Mergina nepasiūlė jų nusiauti, todėl leidžia sau to nesisiūlyti dėl apavo keitimo ir iš prieškambario dalies pereina į svetainę.
– Na... Neblogai,– linktelėja kelis kartus pasisukiojęs puslankiais ir pasiremia rankomis į sofos atlošą. – Pati rinkaisi interjerą?– pasiteirauja gręždamasis į Genevieve. – Man patinka, kad nėra spalvų maišalynės, akys pavargtų nuo įvairovės,– padūmoja it labai gerai nusimanantis interjero dizaine. Nors ir nevarto baldų katalogų, nederina spalvų paletėse, bet supranta, kad raudona, žalia ir mėlyna rėžtų akį ir tokiuose namuose visiškai nepailsėtų. Žvilgsnis nukrypsta prie laiptų sienos sukabintų paveikslų. Ten neužmatęs nieko gero prisimena knygų lentyną ir pasuka prie jos. Įdomu, kokia literatūra patinka meno žinovei. Kiek pasilenkęs tikrina, kas išdėliota apatinėje lentynoje. Nežymiai suraukia antakį, kai pastebi knygų prancūzų kalba. Kada nors, kai De Funes dėl ko nors suerzins, tai tikrai prikibs prie jos hiperbolizuoto noro vartoti tik prancūzų kalbą. Tikriausiai neišvengs ir rimtesnės pašaipos. Tyčia, kad būtų smagiau. Peržvelgęs vieną lentyną perkelia akis link šalia išrikiuotų fotografijų.
Back to top Go down
Genevieve de Funès

Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Credit : beautifulchaos/maliblue
Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Genevieve de Funès

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyTue Mar 10, 2020 2:39 pm



Tiesą sakant, mergina buvo perfekcionistė, kuri nemoka priimti kitų kritikos. Nieko asmeniško, tiesiog Žaneviva pripratusi, kai jos nuomonė, apie meną, kitus įkvėpia. Tikriausiai Markas, Žanevivos nemokėjimą priimti kritikos, prisimena jau iš pirmojo susitikimo. Sunku būtų užmiršti  Žanevivos kaprizus, kai ji pirmą kartą išgirdo, kažką akivaizdžiai nepritariantį jos ilgą laiką puoselėtai nuomonei apie meną. O šnekant, apie Marko nesistengimą priimti skambiausios ir išraiškingiausios, Žanevivos nuomone, kalbos pasaulyje, reaguoja panašiai. Augant nacionalistinėje prancūzų aplinkoje, kurioje nėra girdėjusi, kad kažkas niekintu šią kalbą, kultūrą, mergina suaugo taip pat į nacionalistinių pažiūrų prancūzaitę. Tad ir akivaizdžiai nededamas pastangas mokytis kalbos priima, tarsi asmeninę kritiką, kurios mergina nemoka priimti. Taip atsitiko, nes per ilgą laiką, kuo ji bebūtų užsiėmusi, girdėdavo tik pagyras. Visos veiklos Žanevivai nešė šlovę, o Markas, tarsi susprogdino šią nesibaigiančią sėkmės iliuziją, privertė ją suabejoti, ar iš ties viskas, ką ji daro, yra gerai? O gal Markas, tas slavas, nesupranta Prnacūzijos klasikos?
Mergina, tik įėjus vaikinui stebėjo jo kūno kalbą, nusprendė, kad jis nebuvo sužavėtas, na, bet to ir reikėjo tikėtis. Tad, nežymiai gūžtelėjo pečiais ir priėmė kvapnų maišelį, su lauktuvėmis. Merginos mitybos pagrindą sudaro sveikas, maistas, tad iš kvapo sprendė, kad šiomis lauktuvėmis Markas nebus pataikęs. Na nieko, bent stengėsi.. Maloniai padėkojo už tai, kad atėjo netuščiomis ir jau ruošėsi eiti padėti ant stalo, bet tada suprato, kad Markas iš paskos ją seka su batais. Mergina staigiai susivokė, uždėjo laisvą ranką sau ant kaktos ir prancūziška kalbos maniera išaiškino,- pas jus gal tai nėra įprastą, bet užėję į svečius, neprašyti nusiauname batus,- ir nusišypsojo tokia šypsenėlė, taip parodydama, kad reikalauja nusiauti batus. Jeigu Markas nebūtų Markas, o Žaneviva, nebūtų Žaneviva, tai Žaneviva gautų pačios nesvetingiausios šeimininkės status. Tačiau, žinant jų santykius, tai yra visai įprasta ir normalu.
Žaneviva Marko meilikavimą, apie interjero įvertinimą, kaip nelbogas, klausėsi įtariai. Iš tikro, tikėjosi, kad tai nebus jo skonio interjeras. Mergina mėgsta mažas, bet minimalistines, kas liečia spalvas, erdves, o Markui reikia daug erdvės. Į klausimą, ar mergina pati rinkosi interjerą, atsakomai palingavo galva, patvirtindama. – Neleisčiau niekam atimti iš manęs šito malonumo,- Vis dar prie durų stovėdama su kvapniu maišeliu rankose, mergina nuseka paskui Marką, prie knygų lentynos. Lentynoje, pagrinde, vien prancūzų kalba parašytos knygos, na, nes merginai lengviausia skaityti knygas gimtąją kalba. Kol Markas žiūrinėja jos knygas, mergina nueina į virtuvę, paimti lėkštę, kur sudėti lauktuves. Šūkteli iš virtuvės,- Markai, kavos arba arbatos norėsi?- tuo metu pripila vandens į virdulį iį įjungia jį.
Back to top Go down
Mark Arkadij Kadnikov

Monsters are real and ghost are real too. They live inside us and sometimes they win.
Credit : beautifulchaos/starboy/maliblue
Monsters are real and ghost are real too. They live inside us and sometimes they win.
Mark Arkadij Kadnikov

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptySat Mar 14, 2020 1:32 pm



Kadangi Genevieve neįteikė šlepečių, kuriomis galėtų pakeisti dabartinį apavą, tai apsimeta, kad negirdėjo pastabėlės ir lyg nieko nupėdina apsižvalgyti, po to prie knygų lentynos. Neketina vaikščioti basomis ir kojinėmis rinkti dulkes ir pūkelius, nors tokių ir nesimato. Reikia pripažinti, kad perfekcionistė Genevieve ir toliau išlieka perfekcioniste. Numano, kaip nuobodžiai atsakingai ji rinkosi spalvų tonus, baldų kontūrus ir kokiu kampu juos reikės pasukti sustatant. Mergina lofto įrengimui skyrė tikrai daugiau laiko nei patys Kadnikovai savo namams. Dairydamasis po loftą mintyse prunkštelėja. Žinoma, bepigu, kai mergina nevaldo pelningos Rubliovkos galerijos padalinio Prancūzijos sostinėje ir jos mirusio dėdės kolegos nebando įkalbinti labiau įsilieti į juodąjį verslą. Tokiu atveju yra bepigu švaistyti laiką apsimetant interjero dizainere. Visgi, Markas nesigilina, kiek pastangų atima retsykiais papiešti ir surengti ekspoziciją knygyne, todėl kandesnius žodžius šį kartą nutyli. Jiedu su mergina ir taip lyg šuo su kate, ne visada geba vien pasisveikinti be įgėlimų, bet ir nėra itin atviri priešai. Retsykiais Kadnikovui patinka provokuoti, o Genevieve nėra linkusi nusileisti, todėl smalsumo vedamas žodžių mini karas vis kartojasi. Išgirdęs, kad kai kurių nemėgstama malonumą vizualiai planuoti gyvenamųjų patalpų erdvę, mergina pasiliko sau, prie knygų lentynos palinkęs Markas linktelėja. Iš tiesų neblogai, galbūt kada nors bus proga pasitarti, kokios spalvos krėslą pastatą galerijoje.
– O gal visgi pirma šlepetes duosi ir nustosi skersuoti? – šūktelėja atgal ir veide pasirodo šypsena. Kai kurie stebisi, kaip tokios dvi iš esmės skirtingos asmenybės sugeba išbūti vienoje patalpoje neperkandę vienas kitam gerklės. Labai paprastai – smagesnius ir vos vos šiurkštesnius diskusijų žodžius jie skiria tik vienas kitam, užnugaryje abu laikosi atitinkamos kultūros ir neskleidžia paskalų. Būtent taip elgiasi protingi žmonės. – Ir kavos, bet labai stiprios nenoriu, – priduria apžvelgdamas nuotraukas. Pasiekęs virtuvės erdvę atsiremia į sieną ir pasuka žvilgsnį į tamsiaplaukę. – Taip ir nepasidomėjau, ką tu mėgsti, tai paėmiau šį tą labiau tradiciško, bet, jei atvirai, spėju, kad prašoviau, – pasidalina rūpestėliais ir puse lūpų šyptelėjęs gūžtelėja petimi. Yra pasiruošęs priimti priekaištus dėl vaišių. Tiek to, daugiau tartaletės liks pačiam vaikinui, Nėra padėties be išeities.
Back to top Go down
Genevieve de Funès

Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Credit : beautifulchaos/maliblue
Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Genevieve de Funès

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptySun Mar 22, 2020 6:34 pm



Dalis perfekcionistų būna ir svajokliai. Arba tiesiog užmaršūs. Arba taip veikia tik Žanevivos logiška+kūribinga asmenybė. Mergina dažnai skrajoja tarp įvairiausių idėjų, tad į galvą šovus vienai, užmiršta tai, kas buvo jos galvoje, iki atsirandant tai naujai idėjai. Tad, šiuo metu mergina skrajojo, dabar jau šiek tiek subliuškusioje, tobulų namų idėjoje. Tad, užmiršo buitinius dalykus, kaip, kad pavyzdžiui, atėjus svečiui, neužtenka zirsti, dėl vaikščiojimo su batais, reikia imtis iniciatyvos pačiai, pavyzdžiui, paduoti svečių tapkutes. Tad, kai Markas papriekaištavo dėl šlepečių, mergina truputį pastypsojo vietoje, ir tarsi tik dabar atsiminė, kad toks dalykas, kaip šlepetės egzistuoja.- Ai tiesa.. Na, bent vertini savo nuosavų skalbėjų darbą,- Mergina nebuvo tikra, tačiau galvojo, kad Markas niekada neplovė savo rūbų pats. Na, jai nelabai ir rūpėjo, kas atlieka namų ruošos darbus pas vaikiną, tačiau, mintis, kad Markas galėtų plauti pats savo kojines, kėlė juoką. Galiausiai, grįžusi į realybę, mergina ištraukė iš spintos svečių šlepečių rinkinį ir nunešė Markui išsirinkti pačias jaukiausias, jo nuožiūra, šlepetes. Na, Žaneviva, kartais gali būti ekstra, o šis šlepečių rinkinys, tai tik patvirtina.
Vis dar tvarkydamasi virtuvėje mergina priėmė Marko pageidavimą, palinksėjo galvele ir dar kartą šūktelėjo,-cukraus nereikia?- mergina nujautė atsakymą, bet vis tiek paklausė, dėl mandagumo, norėjo bent kartą pabūti tikra, gera namų šeimininke. Galiausiai, viską suruošusi, puodelius sudeda ant dailaus padėklo, ir atsargiai, kad neišpiltu kavos, nuvinguriuoja prie svetainės stalo, pasiekusi stalą, padeda viską ant stalo.
Žanevivos ir Marko santykiai, gana įtempti, tačiau, merginai etiketas neleistu prieštarauti dėl svečio lauktuvių.- Dabar tu esi svečias, tad dabar svarbiausia, kas tau patinka,- gūžteli pečiais. Na atsakymas, leidžia suprasti, kad mergina nėra sužavėta, bet ir nėra priekaištavimo gaidelės. Vėliau kiek patylėjusi pasako,- na.. aš labia mėgstu macaroons, bet čia tik tarp kitko,- parodo ranka, į vazelę ant stalo, pilną macaroons, tada pasiima kavos puodelį į rankas ir atsigeria pirmą kavos grukšnį. Sėdi, apsikabinusi abiejomis rankomis kavos puodelį, geria ją, kaip tikra koketė. Laukiamai žvelgia į Marką, kada jis kažką papasakos, nes Žanevivai ne itin sekasi pradėti pokalbius pačiai, tad niekada pati ir nepradeda.
Back to top Go down
Mark Arkadij Kadnikov

Monsters are real and ghost are real too. They live inside us and sometimes they win.
Credit : beautifulchaos/starboy/maliblue
Monsters are real and ghost are real too. They live inside us and sometimes they win.
Mark Arkadij Kadnikov

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyTue Mar 31, 2020 11:08 pm



Išgirdęs frazę apie nuosavus skalbėjus prunkštelėja. Ne iš patyčios, iš prasiveržusio juoko. Kadnikovų namuose tėra vienintelis namų šeimininkas – nusivylęs arba nelabai Artiomas. Brolis dažniau lieka namuose, jis taip pat daug dažniau laisvas, tad nieko keista, kad laisvą laiką paskirsto ne vien technikos montavimui ir permontavimui. Visgi, kad ir kaip norėtų atsikirsti, bet nuo atsako, kad žino, kaip reikia naudotis skalbimo mašina, susilaiko. Jeigu Genevieve mano, kad Markas su jokia namų ruoša nedraugauja ir turi tokią prabangą, kad gali išsinuomoti kelias papildomas rankas, kurios nuvalys dulkes, tegu. Apskritai, teisę užsukti į Kadnikovų namus nusipelnęs turi retas. Abiems broliams Paryžius nėra prie širdies. Kai sutvarko gyvenimą erzinančiu darantį niekalą, jo vietą keičia kitas. Dėdės dingimas ir jo žmogžudystė, nenusisekę susitikinėjimai su merginomis… Per pastaruosius metus Markas spėjo nusvilti ir nudegti, vien Prancūzijos sostinės dėka. Galbūt todėl neturėtų būti keista, jog Markas ir paryžietė Genevieve sugeba nesutarti daugybe atvejų.
Apavęs kojas šlepetėmis šyptelėja grindims, po to ir merginai. Panašu, kad ji apgalvojusi kiekvieną smulkmeną. Užklaustas neslėptų, kad pastebi, jog mergina būna atitrūkusi nuo šio pasaulio rūpesčių ir dieną skraidina savosiose mintyse, bet tikrai nepasakytų, jog tai yra blogai. Kol ji neapako tam, kas yra priešais ją, tol Kadnikovas nesikandžioja žodžiais ir to neleidžia daryti kitiems.
– Gal vieną šaukštelį, – atsako į klausimą, kuo gardinti kavą. Nenutuokia, kokį kofeiną tamsiaplaukė pasirinko, todėl pabando apsidrausti. Blogiausiu atveju, jeigu gėrimas bus per daug kartus, mandagiai paprašys saldėsio. Žvilgsniu nuseka padėklą nešančią Genevieve, po sekundės įsitaiso šalia jos. – Tu gali kada nors nebūti tokia mandagi?.. – paklausia demonstratyviai pavartydamas akis ir vos šyptelėja, bet šypsnį spėja paslėpti. Smagu, kad turi progą pažinoti tikro moteriško etalono atstovę, bet retsykiais perdėtas kitų nustatytų taisyklių laikymasis erzina. Juk galima leisti sau šiek tiek pakvailioti ir pabūti laisvesniu. Linktelėja sužinojęs, ką tamsiaplaukė mėgsta. Būdamas juvelyriku įprato, kad į kiekvieną smulkmeną reikia atkreipti dėmesį. Žėručio kampas vėrinyje, saulės sklaida žiedo brangakmenyje tėra mažmožiai, kuriems Kadnikovas skiria nemažai dėmesio. Vadinasi, kito susitikimo metu pasistengs merginą pradžiuginti macaroonais. De Funes nutilus nutyla ir Markas. Kelias akimirkas be žodžių žiūri į šalia sėdinčią koketę, netrukus pro lūpas prasprūsta juokas. – Kartais tu tokia keista… Bet tas įdomu, – patikina ir paragauja kavos. Su cukraus kiekiu neprašovė.
Back to top Go down
Genevieve de Funès

Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Credit : beautifulchaos/maliblue
Beautiful to the eye, comely to the touch, mesmerising in abundance.
Genevieve de Funès

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyFri Apr 03, 2020 10:13 pm



Prunkštelėjus Markui prunkšteli ir Žaneviviva. Atsakomai, nes tuo metu buvo užmiršusi, kad vaikinas nėra prancūzas. Slavai ne tokie išlępę, kaip prancūzai. Turtingi, merginos sutikti, vyrai prancūzai, dažniausiai, neturi nieko bendro su namų ruoša. Taip pat, dauguma turtingų prancūzų aplamai baltarankiai, atsisakantys ir nemokantis atlikti elementarių vyriškų darbelių. Toks, kaip De Funes tėvelis, kuris dabar savo namuose turi namų šeimininkutę, kuri, tikriausiai, esant reikalui, prigręžia ir kokį atsisukusį varžtą. Žinoma, apie visus turtingus prancūzus negalima spręsti, iš merginos gyvenime sutiktų vyrų, bet, kad Žanevivos tėtis yra išskirtinai keistas vyras - faktas. Tai lyg ir, dalinai, bet ne iki galo, paaiškina, kaip du jaunuoliai, kurie nuo vaikystės augo, kaip pirmos eilės puseserė ir pusbrolis, galėjo pasimylėti.
Paprastai, mergina, nors ir svajoklė, bet tvirtai stovi ant žemės, neskrajoja padebesiais ir varnų neskaičiuoja. Bet šiandien, gal dėl jaudulio, bet elgiasi, kaip iškritusi iš medžio. Vis kažką užmiršta, jau ne pirmas kartas šiandien. Pavyzdžiui, rytą, plaudama galvą, sugebėjo ją išsiplauti su dušo žele. Suprato tai tik, kai išdžiuvo plaukai ir pamatė, kad jie neatrodo, taip, kaip įprastai. Tad, jausdama šiokį tokį diskomfortą, vis save pagauna braukiančią delnu per plaukus.
Kai Markui neįtinka merginos mandagumas Žaneviva suraukia antakius. Na, toks bendravimas, tarp prancūzų nėra naujiena, visiškai įprastas. -ar tu gali kada nors būti, bent truputėlį mandagus?- į vaikino klausimą atsako klausimų ir pamėgdžioja Marko akių pavartimą. Na, tegul džiaugiasi, kad pasikvietė mergina jį į svečius. Tikriausiai, jeigu nebūtų Žaneviva tokia mandagi ir rami, šis vakaras pasibaigtų Marko išvijimu iš namų. Bet mergina niekada neišvarytų, kaip šiukšlės iš namų, net savo didžiausio priešo. O ką kalbėti apie Marką, su kuriuo santykiai, nėra, kaip su priešu. Gal ir nėra jie artimiausi draugai, tačiau toli gražu ne priešai. Replika apie Žanevivos keistumą ryškiai nepatiko merginai, tad ir vėl suraukė antakius. Šiuo momentu Markas turėjo pasakoti kažką, kad ir elementariausias pavyzdys, kaip jam sekasi gaminti papuošalus, ar pasidalinti kokia šios dienos naujiena. Tad sulaukė ir merginos reakcijos atgal.- aš keista?- išpūtė akis ir greitai sugalvojo argumentą, tarsi įrodantį, kad ji nėra keista. - na jau... Gi, tavo nuomone, visa van Gogo tapyba didžiulis nesusipratimas,- ir užkišo savo plaukus už ausies. Vincentas van Gogas didis talentas, maisiškai įvertintas meno mylėtojų, bet dėl jo kūrybos ir prasidėjo nesibaigiantis ginčas tarp Žanevivos ir Marko, dėl meno.
Back to top Go down
Mark Arkadij Kadnikov

Monsters are real and ghost are real too. They live inside us and sometimes they win.
Credit : beautifulchaos/starboy/maliblue
Monsters are real and ghost are real too. They live inside us and sometimes they win.
Mark Arkadij Kadnikov

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas EmptyTue Apr 07, 2020 8:08 pm


– Ne, – atkerta į prašymą pabūti mandagiam. Galėtų atsikirsti kažką panašaus į tai, jog de Funes dar nenusipelnė, kad Markas su ja elgtųsi mandagiai. Pasirenka kitokį atsakymo variantą, kuris ir negalvojant pasirodo strategiškesnis ir labiau kompromisinis. – Pamokyk, kaip. Juk žinau, kad norėtum papasakoti, kaip reikia gražiai sėdėti, – stengiasi nutaisyti rimtą veido išraišką ir suglaudęs kojas pasuka jas į šoną, ant kelių įtaisydamas delnus. Galantiškai atsidūsta, nes ant stalo trumpam paliktas puodelis pasirodo per toli. Išlaikydamas tiesią nugarą pasvyra jo pasiimti. Per daug maivosi, vienu momentu vos nenuslysta nuo sofos, Genevieve tą turėjo pastebėti. Paėmęs puodelį užmeta žvilgsnį į merginos pirštus ir tai, kaip jį laiko ąselę, stengiasi atkartoti tą patį. Nelabai pavyksta, grubūs vyriškai pirštai nėra tokie grakštūs kaip tamsiaplaukės. Galop ant sofos įsitaiso įprastai ir pasisukęs į merginą prisideda pirštą prie lūpų. – Žinau, – dusyk linktelėja, – katastrofa, – gurkštelėja kvapnaus kofeino. Pastebėjęs, kaip suraukiami merginos antakiai, nesusituri ir prunkštelėja į puodelį. Juokinga. Perklaustas, ar de Funes tikrai keista, gūžtelėja petimi. Na, galbūt reikėjo pasakyti, kad kitokia, bet žodis juk ne žvirblis. – Ko tokio? Aj, to Gogolio... – apsimeta, kad akimirką užmiršo, apie kokį van Gogą jiedu kalba. Spėja pagalvoti, kad už tą Gogolį netrukus gaus mažų mažiausiai niuksą į pašonę, todėl bent pora centimetrų pasisuka tolėliau. – Spėju pasakyti, kad tavo piešiniai man labiau suprantami, jau per vėlu? – užklausia bandydamas švelninti padėtį. – Mm... – numykia tarp kavos gurkšnių neduodamas įsiterpti Genevieve. – Papaišytum man kokių nors maketukų? Kažkas sakė, kad mano papuošalai per daug... Nelankstūs ar kažkaip panašiai, – tiksliai nepamena, kokios kritikos buvo susilaukęs. Nesiklausė, matyt buvo nereikšminga. – Galėtų būti bendras projektas, gal Gogol vardą kolekcijai suteiktume, – pasiūlo ir sukrizena. Juokelis apie iškraipytą van Gogo pavardę tikrai prigis.
Back to top Go down


Sponsored content

Loftas Empty
PostSubject: Re: Loftas   Loftas Empty


Back to top Go down
 

Loftas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Taxi, Restaurant :: Genevieve de Funès-